Maistas

Jau kurį laiką Palangoje nesilankę turistai nustebtų – čia atmosfera ir maisto kultūra pastaruosius kelis metus sparčiai keičiasi. Dėl lenktynių savaitgalio Palangoje apsistoję poilsiautojai ras galbūt dar neragautų valgių – šiame kurorte siūlomi visame pasaulyje jau pamilti patiekalai, tokie kaip azijietiškas bao sumuštinis ar trečdalio metro ilgio bulvytės. Šį savaitgalį į Palangą plūsta minios lankytojų dėl čia vykstančių lenktynių festivalio. Tačiau pasaulines tendencijas sekantys poilsiautojai savaitgalio įspūdžių gali parsivežti ir daugiau – populiariausiame Lietuvos kurorte maisto kultūra pastaraisiais keliais metais išaugo neatpažįstamai, o čia pirmą sezoną atvežtų valgomų naujienų paragavę turistai jų grįžta ir vėl. Per tris metus įsitvirtinusio ir išgarsėjusio kultūros baro „Rąžė“ vadovas Mantas Jasionis sako, kad Palanga yra stipriai pasikeitusi ir miesto svečių maisto pasirinkimą dabar lemia tie patys žmonės, laikas ir pasaulinės mados. „Palanga nebėra tik pagrindinė jos gatvė ir mums labai malonu matyti kitokių lūkesčių turinčius žmones. Mūsų pačių tikslas yra keisti Palangos įvaizdį ir suteikti žmonėms gerą patirtį čia besisvečiuojant. „Rąžėje“ stengiamės sukurti kultūrinę atmosferą ir kuo didesnę pridėtinę vertę visam miestui. Labai svarbu, kad ir maisto pasiūla bei pasirinkimas būtų geri ir patrauklūs, kad pas mus stovintys maisto vagonėliai siūlytų pasaulinių tendencijų padiktuotus meniu“, – sako M. Jasionis. Vieno iš šių vagonėlių savininkai…

Jau rytoj Klaipėdoje, Kulių Vartų gatvėje, duris atveria ypatingas objektas. Apie jį jau kurį laiką sklando kalbos, o kai kuriems yra tekę ir apsilankyti išankstiniuose atidarymuose. Tačiau šį savaitgalį – tai oficialu. Viename pastate Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams atidaromi rekonstruota „Švyturys Brewery“ alaus darykla ir unikalios koncepcijos „Švyturys Bhouse“ gastrobaras. Klaipėdiečiai žino – uostamiestyje trūko naujų ir įdomių vietų renginiams ar pasisėdėjimams. Naujoji alaus darykla apjungia visa tai – šioje darykloje lankytojams atviros ekskursijos po gamybines patalpas, kurias dar neatsidariusioje darykloje jau aplankė apie 7 tūkstančius smalsuolių. Čia verdamas ir brandinamas alus keliauja tiesiai į modernų gastrobarą, esantį vos už stiklinės sienos. Gastrobare numatyta linksminti svečius netylančia gyva muzika ir originaliais renginiais, o prie plataus čia verdamo gėrimo pasirinkimo tiekti kruopščiai priderintus maisto patiekalus. Taip pat darykloje įrengta ypatinga ekspozicija, atskleidžianti ne tik garsiausios Lietuvos alaus daryklos, bet ir viso mūsų pajūrio krašto aludarystės istoriją. Oficialus „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymas bus švenčiamas visą savaitgalį – rugsėjo 7-9 d. Išbandyti naujojo gastrobaro scenos atvyksta grupės Golden Parazyth, Los Secretos de Pablo, Colours of Bubbles ir Parranda Polar. Kojas kilnojančią nuotaiką taip pat palaikys didžėjai Audrius Kaštonas (soul, funk, raggea, disco) ir Dj 2YouKaukė (soul, funk, raggea, disco). Atidaryme nusipirkę…

Susumavus Gero maisto akademijos narių balsus trečią kartą bendradarbiaujant su rėmėju – indų ir interjero detalių prekės ženklu „iittala“ – buvo sudarytas kasmetinis „30 geriausių restoranų“ sąrašas, o pirmasis dešimtukas buvo paskelbtas šiandien specialaus renginio metu Pirklių namuose Vilniuje, į kurį susirinko daugybė gastronomijos profesionalų. „Šių metų rezultatai rodo, kad šefo vaidmuo, jo įtaka, kuriant išskirtinę restorano patirtį ir emociją yra esmė. Taip pat labai smagu ir Lietuvoje matyti pasaulinę tendenciją, kad, norint būti sėkmingam nebeužtenka padaryti tik įspūdingo patiekalo –labai svarbu laikytis tvarumo ir kitų atsakingo vartojimo principų, naudoti kuo daugiau vietinių produktų“, – 2018 m. rezultatus apibendrina Gero maisto akademijos įkūrėjas Linas Petrukaitis. Kas tas 2018 m. geriausias iš geriausių? Pirmąja vieta pagal visus kriterijus 2018 m. reitinge buvo įvertintas šefo Martyno Praškevičiaus restoranas „Džiaugsmas“. Tai yra jau antrasis toks šio šefo laimėjimas – 2016 m. „30 geriausių restoranų“ sąraše jo restoranas „Stebuklai“ irgi finišavo pirmoje vietoje. Pokyčiai šių metų lentelėje Trumpai apibendrinus rezultatus, iš pernai metų sąrašo šiemet tarp 30 geriausių nebeliko 8 restoranų. Tačiau, žinoma, atsirado lygiai tiek pat naujų vardų. Iš jų – netgi 5 naujokai, kurių nebuvo nei 2016 m., nei 2017 m. reitinguose: Vilniuje esantys „Amandus“ (7 vieta), „Ertlio namas“ (17 vieta), „Selfish“…

Liko vos pora mėnesių iki rekonstruotos „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymo, kurio jau laukia daugelis alaus meistrystės entuziastų. Kai kurie iš jų ten ras eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų – darykla kurį laiką ragino Lietuvos gyventojus pasidalinti aludarystės istorijos faktus atspindinčiais daiktais. Šį kartą paieška užbaigiama kviečiant pasidalinti naująjį gėrimo vartojimo supratimą atspindinčiais eksponatais. Aludarystė šiame amžiuje demonstruoja aukščiausius kokybės standartus ir inovatyvias idėjas. Paplito seniau negirdėta alaus vartojimo kultūros sąvoka, naujame pavidale sugrįžo senosios tradicijos, žmonės išmoko tinkamai alų pateikti ir derinti su maistu. Alaus meistrystės entuziastai kviečiami ne tik patenkinti smalsumą apsilankant aludarystės įdomybių ekspozicijoje, bet ir prisidėti prie jos sukūrimo. Atsiliepti kviečiami žmonės, savo asmeninėse kolekcijose laikantys naująsias daryklos taures, reljefinius butelius, įdomiausias šių laikų etiketes ir kitus galimus eksponatus. O norintys geriau suprasti šiuolaikinę alaus kultūrą turėtų žinoti kelis faktus, iš esmės pakeitusius aludarystės ir gėrimo vartojimo sampratą. Aludarystės tradicijoms pradėti kelti iššūkiai Pasibaigus sovietmečiui, aludarystė Lietuvoje dar labiau suklestėjo. Alaus daryklos, virusios pasterizuotą alų, vėl atsigręžė į senąsias, dar prieš sovietinius laikus gyvavusias gamybos tradicijas. 1995 m. Lietuvos aludariai nuėjo ekstra mylią ir, baruose pradėję teikti pilstomą alų, paneigė tuo metu gajų mitą, kad į barus jis turi būti teikiamas tik pasterizuotas. Tai pavyko padaryti…

Ar žinojote, kad… Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25-35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau”, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį? Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena,…

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo jaukių pasibuvimų gamtoje, o pagrindiniu tokio laisvalaikio akcentu neretai tampa viliojantis, ką tik iškeptų šašlykų aromatas. Ko gero firminį šašlykų receptą Lietuvoje turi dažnas, bet norintiems savo įgūdžius patobulinti, o ir ieškantiems naujų skonių, siūlome keletą originalių šašlykų marinavimo receptų ir dalinamės patarimais, kaip šį patiekalą paruošti dar skaniau. Kaip tinkamai paruošti mėsą? Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima” maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, šašlykams kepti tinka kone visų rūšių mėsa. Tradiciškai bene populiariausias pasirinkimas šašlykams – kiauliena, tačiau vištiena, kalakutiena ar aviena taip pat puikiai tiks. „Skaniausius šašlykus iškepsite, jei rinksitės visai šviežią ar atšaldytą mėsą – tuomet, priešingai nei atšildyta, kepant ant žarijų mėsa nepraras drėgmės. Atskirti, ar mėsa tikrai šviežia, galima atkreipus dėmesį į du pagrindinius aspektus: ji turi būti standi ir natūralios spalvos. Antai kiaulienos sprandinės atspalviai vyraus nuo rausvos iki sodresnės raudonos, nugarinės – nuo rausvos iki šviesiai raudonos. O, pavyzdžiui, jautiena gali būti net vyšninė”, – sako A. Poleninas. Pasirinkus mėgstamą mėsos rūšį, svarbu ją tinkamai paruošti. Eksperto teigimu, pirmiausia ją reikia teisingai supjaustyti – tam, kad mėsa gerai iškeptų, šašlykų gabalėlių storis turi vyrauti nuo 3 iki 5 cm. O tuomet – marinuoti. „Skirtinguose marinatų receptuose nurodomi labai skirtingi…

Joks Velykų stalas neįsivaizduojamas be margučių – ryškiomis spalvomis nudažytų, skirtingais raštais ir ornamentais išgražintų, šventiniams visos šeimos pusryčiams patiektų kiaušinių. Įprastai ant velykinio stalo nugula vištų kiaušiniais pripildyti pinti krepšiai ar akiai mieli dubenys. Tačiau tradicija gyva, todėl keičiasi – apsipirkimo tendencijos rodo, kad vis dažniau lietuviai į velykinius margučius pažvelgia originaliau: skanauja ir putpelių, ir stručių kiaušinių. Sveikatos šaltinis Kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis visą eilę skirtingų naudų, sako prekybos tinklo „Maxima” maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis. „Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją”, – pasakoja A. Poleninas. Anot maisto gamybos departamento vadovo, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės. Į tradicijas žvelgia originaliai Nors įprastai besiruošdami Velykoms lietuviai margina vištų kiaušinius, pastaraisiais metais nuo seno…

Visuomenėje įsigalint sveikos gyvensenos kultui, dažnas žmogus vis daugiau dėmesio ima skirti mitybai – stengiasi rinktis kuo sveikesnius produktus ir skuba atsisakyti to, ką mano esant mažiau vertinga. Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų. 1. Duona yra kenksminga sveikatai Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu. O ir patys gamintojai nesiliauja stengtis duoną kepti kuo sveikesnę ir natūralesnę – pavyzdžiui, viena didžiausių šalies duonos kepyklų vartotojams siūlo vien iš lietuviškų rugių keptą duoną, tarp duonos gaminių pasirinkimų – viso grūdo duonos ir batonai, daržo duonelės, praturtinos daržovėmis, be pridėtinio cukraus bemielė duona ir daugelis kitų, puikiai tinkančių net ir sveikiausią mitybą proteguojantiems. „Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną, ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, gausis puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, – sako R.…

Visą kovo mėnesį visi norintys galės pasijusti tikru picų guru, kuris ne tik gali parinkti išskirtinius ingridientus picai, bet ir pats pagaminti pačią unikalią picą. „Nesuskaičiuojamai gausu ingridientų, o variacijų dar gausiau. jūsų valia rinktis pagal savo fantaziją, nuotaiką ir dietą, net jei valgysit kasdien, vis tiek nepavyks visų įmanomų išragauti, o panorėję patys griebkit prijuostę ir pasigaminkite savo svajonių picą arba dar geriau – pagaminkit draugui, mylimajam, broliui, sesei! Tik meilės nepagailėkit”, – taip išradingai į šiandien organizuojamas picos dirbtuves kviečia. Vieta: „Achtung Baby“, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda Datos: kovo 16-24 dienomis Laikas: nuo 16:00 val Rezervacija – +370 608 00600 Parengta pagal socialinio tinklo „Facebook“ informaciją