Maistas

Palanga poilsiautojus gundo neragautais patiekalais: nuo bao iki guminukų arbatos

Palanga poilsiautojus gundo neragautais patiekalais: nuo bao iki guminukų arbatos

Jau kurį laiką Palangoje nesilankę turistai nustebtų – čia atmosfera ir maisto kultūra pastaruosius kelis metus sparčiai keičiasi. Dėl lenktynių savaitgalio Palangoje apsistoję poilsiautojai ras galbūt dar neragautų valgių – šiame kurorte siūlomi visame pasaulyje jau pamilti patiekalai, tokie kaip azijietiškas bao sumuštinis ar trečdalio metro ilgio bulvytės. Šį savaitgalį į Palangą plūsta minios lankytojų dėl čia vykstančių lenktynių festivalio. Tačiau pasaulines tendencijas sekantys poilsiautojai savaitgalio įspūdžių gali parsivežti ir daugiau – populiariausiame Lietuvos kurorte maisto kultūra pastaraisiais keliais metais išaugo neatpažįstamai, o čia pirmą sezoną atvežtų valgomų naujienų paragavę turistai jų grįžta ir vėl. Per tris metus įsitvirtinusio ir išgarsėjusio kultūros baro „Rąžė“ vadovas Mantas Jasionis sako, kad Palanga yra stipriai pasikeitusi ir miesto svečių maisto pasirinkimą dabar lemia tie patys žmonės, laikas ir pasaulinės mados. „Palanga nebėra tik pagrindinė jos gatvė ir mums labai malonu matyti kitokių lūkesčių turinčius žmones. Mūsų pačių tikslas yra keisti Palangos įvaizdį ir suteikti žmonėms gerą patirtį čia besisvečiuojant. „Rąžėje“ stengiamės sukurti kultūrinę atmosferą ir kuo didesnę pridėtinę vertę visam miestui. Labai svarbu, kad ir maisto pasiūla bei pasirinkimas būtų geri ir patrauklūs, kad pas mus stovintys maisto vagonėliai siūlytų pasaulinių tendencijų padiktuotus meniu“, – sako M. Jasionis. Vieno iš šių vagonėlių savininkai…
Savaitgalį rekonstruotos „Švyturys Brewery“ daryklos bei gastrobaro „Švyturys Bhouse“ didysis atidarymas

Savaitgalį rekonstruotos „Švyturys Brewery“ daryklos bei gastrobaro „Švyturys Bhouse“ didysis atidarymas

Jau rytoj Klaipėdoje, Kulių Vartų gatvėje, duris atveria ypatingas objektas. Apie jį jau kurį laiką sklando kalbos, o kai kuriems yra tekę ir apsilankyti išankstiniuose atidarymuose. Tačiau šį savaitgalį – tai oficialu. Viename pastate Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams atidaromi rekonstruota „Švyturys Brewery“ alaus darykla ir unikalios koncepcijos „Švyturys Bhouse“ gastrobaras. Klaipėdiečiai žino – uostamiestyje trūko naujų ir įdomių vietų renginiams ar pasisėdėjimams. Naujoji alaus darykla apjungia visa tai – šioje darykloje lankytojams atviros ekskursijos po gamybines patalpas, kurias dar neatsidariusioje darykloje jau aplankė apie 7 tūkstančius smalsuolių. Čia verdamas ir brandinamas alus keliauja tiesiai į modernų gastrobarą, esantį vos už stiklinės sienos. Gastrobare numatyta linksminti svečius netylančia gyva muzika ir originaliais renginiais, o prie plataus čia verdamo gėrimo pasirinkimo tiekti kruopščiai priderintus maisto patiekalus. Taip pat darykloje įrengta ypatinga ekspozicija, atskleidžianti ne tik garsiausios Lietuvos alaus daryklos, bet ir viso mūsų pajūrio krašto aludarystės istoriją. Oficialus „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymas bus švenčiamas visą savaitgalį – rugsėjo 7-9 d. Išbandyti naujojo gastrobaro scenos atvyksta grupės Golden Parazyth, Los Secretos de Pablo, Colours of Bubbles ir Parranda Polar. Kojas kilnojančią nuotaiką taip pat palaikys didžėjai Audrius Kaštonas (soul, funk, raggea, disco) ir Dj 2YouKaukė (soul, funk, raggea, disco). Atidaryme nusipirkę…
Paskelbtame 30 geriausių šalies restoranų Lietuvoje reitinge – 4 restoranai iš pajūrio

Paskelbtame 30 geriausių šalies restoranų Lietuvoje reitinge – 4 restoranai iš pajūrio

Susumavus Gero maisto akademijos narių balsus trečią kartą bendradarbiaujant su rėmėju – indų ir interjero detalių prekės ženklu „iittala“ – buvo sudarytas kasmetinis „30 geriausių restoranų“ sąrašas, o pirmasis dešimtukas buvo paskelbtas šiandien specialaus renginio metu Pirklių namuose Vilniuje, į kurį susirinko daugybė gastronomijos profesionalų. „Šių metų rezultatai rodo, kad šefo vaidmuo, jo įtaka, kuriant išskirtinę restorano patirtį ir emociją yra esmė. Taip pat labai smagu ir Lietuvoje matyti pasaulinę tendenciją, kad, norint būti sėkmingam nebeužtenka padaryti tik įspūdingo patiekalo –labai svarbu laikytis tvarumo ir kitų atsakingo vartojimo principų, naudoti kuo daugiau vietinių produktų“, – 2018 m. rezultatus apibendrina Gero maisto akademijos įkūrėjas Linas Petrukaitis. Kas tas 2018 m. geriausias iš geriausių? Pirmąja vieta pagal visus kriterijus 2018 m. reitinge buvo įvertintas šefo Martyno Praškevičiaus restoranas „Džiaugsmas“. Tai yra jau antrasis toks šio šefo laimėjimas – 2016 m. „30 geriausių restoranų“ sąraše jo restoranas „Stebuklai“ irgi finišavo pirmoje vietoje. Pokyčiai šių metų lentelėje Trumpai apibendrinus rezultatus, iš pernai metų sąrašo šiemet tarp 30 geriausių nebeliko 8 restoranų. Tačiau, žinoma, atsirado lygiai tiek pat naujų vardų. Iš jų – netgi 5 naujokai, kurių nebuvo nei 2016 m., nei 2017 m. reitinguose: Vilniuje esantys „Amandus“ (7 vieta), „Ertlio namas“ (17 vieta), „Selfish“…
Šių laikų aludarystė: išsivysčiusi vartojimo kultūra ir galimybė prisidėti prie muziejaus kūrimo

Šių laikų aludarystė: išsivysčiusi vartojimo kultūra ir galimybė prisidėti prie muziejaus kūrimo

Liko vos pora mėnesių iki rekonstruotos „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymo, kurio jau laukia daugelis alaus meistrystės entuziastų. Kai kurie iš jų ten ras eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų – darykla kurį laiką ragino Lietuvos gyventojus pasidalinti aludarystės istorijos faktus atspindinčiais daiktais. Šį kartą paieška užbaigiama kviečiant pasidalinti naująjį gėrimo vartojimo supratimą atspindinčiais eksponatais. Aludarystė šiame amžiuje demonstruoja aukščiausius kokybės standartus ir inovatyvias idėjas. Paplito seniau negirdėta alaus vartojimo kultūros sąvoka, naujame pavidale sugrįžo senosios tradicijos, žmonės išmoko tinkamai alų pateikti ir derinti su maistu. Alaus meistrystės entuziastai kviečiami ne tik patenkinti smalsumą apsilankant aludarystės įdomybių ekspozicijoje, bet ir prisidėti prie jos sukūrimo. Atsiliepti kviečiami žmonės, savo asmeninėse kolekcijose laikantys naująsias daryklos taures, reljefinius butelius, įdomiausias šių laikų etiketes ir kitus galimus eksponatus. O norintys geriau suprasti šiuolaikinę alaus kultūrą turėtų žinoti kelis faktus, iš esmės pakeitusius aludarystės ir gėrimo vartojimo sampratą. Aludarystės tradicijoms pradėti kelti iššūkiai Pasibaigus sovietmečiui, aludarystė Lietuvoje dar labiau suklestėjo. Alaus daryklos, virusios pasterizuotą alų, vėl atsigręžė į senąsias, dar prieš sovietinius laikus gyvavusias gamybos tradicijas. 1995 m. Lietuvos aludariai nuėjo ekstra mylią ir, baruose pradėję teikti pilstomą alų, paneigė tuo metu gajų mitą, kad į barus jis turi būti teikiamas tik pasterizuotas. Tai pavyko padaryti…
Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą

Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą

Ar žinojote, kad… Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25-35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį? Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena,…
Šašlykų sezonas prasideda: vertingi patarimai ir 3 originalūs receptai

Šašlykų sezonas prasideda: vertingi patarimai ir 3 originalūs receptai

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo jaukių pasibuvimų gamtoje, o pagrindiniu tokio laisvalaikio akcentu neretai tampa viliojantis, ką tik iškeptų šašlykų aromatas. Ko gero firminį šašlykų receptą Lietuvoje turi dažnas, bet norintiems savo įgūdžius patobulinti, o ir ieškantiems naujų skonių, siūlome keletą originalių šašlykų marinavimo receptų ir dalinamės patarimais, kaip šį patiekalą paruošti dar skaniau. Kaip tinkamai paruošti mėsą? Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, šašlykams kepti tinka kone visų rūšių mėsa. Tradiciškai bene populiariausias pasirinkimas šašlykams – kiauliena, tačiau vištiena, kalakutiena ar aviena taip pat puikiai tiks. „Skaniausius šašlykus iškepsite, jei rinksitės visai šviežią ar atšaldytą mėsą – tuomet, priešingai nei atšildyta, kepant ant žarijų mėsa nepraras drėgmės. Atskirti, ar mėsa tikrai šviežia, galima atkreipus dėmesį į du pagrindinius aspektus: ji turi būti standi ir natūralios spalvos. Antai kiaulienos sprandinės atspalviai vyraus nuo rausvos iki sodresnės raudonos, nugarinės – nuo rausvos iki šviesiai raudonos. O, pavyzdžiui, jautiena gali būti net vyšninė“, – sako A. Poleninas. Pasirinkus mėgstamą mėsos rūšį, svarbu ją tinkamai paruošti. Eksperto teigimu, pirmiausia ją reikia teisingai supjaustyti – tam, kad mėsa gerai iškeptų, šašlykų gabalėlių storis turi vyrauti nuo 3 iki 5 cm. O tuomet – marinuoti. „Skirtinguose marinatų receptuose nurodomi labai skirtingi…
Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai

Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai

Joks Velykų stalas neįsivaizduojamas be margučių – ryškiomis spalvomis nudažytų, skirtingais raštais ir ornamentais išgražintų, šventiniams visos šeimos pusryčiams patiektų kiaušinių. Įprastai ant velykinio stalo nugula vištų kiaušiniais pripildyti pinti krepšiai ar akiai mieli dubenys. Tačiau tradicija gyva, todėl keičiasi – apsipirkimo tendencijos rodo, kad vis dažniau lietuviai į velykinius margučius pažvelgia originaliau: skanauja ir putpelių, ir stručių kiaušinių. Sveikatos šaltinis Kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis visą eilę skirtingų naudų, sako prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis. „Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją“, – pasakoja A. Poleninas. Anot maisto gamybos departamento vadovo, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės. Į tradicijas žvelgia originaliai Nors įprastai besiruošdami Velykoms lietuviai margina vištų kiaušinius, pastaraisiais metais nuo seno…
10 mitų apie duoną: kas tiesa, o kas – melas

10 mitų apie duoną: kas tiesa, o kas – melas

Visuomenėje įsigalint sveikos gyvensenos kultui, dažnas žmogus vis daugiau dėmesio ima skirti mitybai – stengiasi rinktis kuo sveikesnius produktus ir skuba atsisakyti to, ką mano esant mažiau vertinga. Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų. 1. Duona yra kenksminga sveikatai Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu. O ir patys gamintojai nesiliauja stengtis duoną kepti kuo sveikesnę ir natūralesnę – pavyzdžiui, viena didžiausių šalies duonos kepyklų vartotojams siūlo vien iš lietuviškų rugių keptą duoną, tarp duonos gaminių pasirinkimų – viso grūdo duonos ir batonai, daržo duonelės, praturtinos daržovėmis, be pridėtinio cukraus bemielė duona ir daugelis kitų, puikiai tinkančių net ir sveikiausią mitybą proteguojantiems. „Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną, ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, gausis puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, – sako R.…
Nuo šiandien picų meistru tapti pakvies „picos dirbtuvės“

Nuo šiandien picų meistru tapti pakvies „picos dirbtuvės“

Visą kovo mėnesį visi norintys galės pasijusti tikru picų guru, kuris ne tik gali parinkti išskirtinius ingridientus picai, bet ir pats pagaminti pačią unikalią picą. „Nesuskaičiuojamai gausu ingridientų, o variacijų dar gausiau. jūsų valia rinktis pagal savo fantaziją, nuotaiką ir dietą, net jei valgysit kasdien, vis tiek nepavyks visų įmanomų išragauti, o panorėję patys griebkit prijuostę ir pasigaminkite savo svajonių picą arba dar geriau – pagaminkit draugui, mylimajam, broliui, sesei! Tik meilės nepagailėkit“, – taip išradingai į šiandien organizuojamas picos dirbtuves kviečia. Vieta: „Achtung Baby“, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda Datos: kovo 16-24 dienomis Laikas: nuo 16:00 val Rezervacija – +370 608 00600 Parengta pagal socialinio tinklo „Facebook“ informaciją
Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Gyvenime kartais atsitinka, jog įdomios pažintys užsimezga gan netikėtose vietose. Viena tokių pažinčių užsimezgė sostinės senamiesčio kavinėje, kuomet kavos laukimas paįvairinimas bendravimu su draugais ar tiesiog su aplinkiniais. Netikėta pašnekove tapo vilnietė Vesta, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, „emigravo“ į Palangą, kur jau kelis metus valdo restoraną. Pakamantinėjau Vestą išsamiau, apie jos įdomią „emigraciją“ į Palangą. Vesta, pati esi vilnietė, ar jau save laikai palangiške? Ar nepasiilgsti sostinės? Taip, dažnai klausiu žmonių ar jau galiu save vadinti palangiške, juk gyvenu čia jau treti metai. Vietiniai juokauja, kad galėsiu taip vadintis, jei žiemos metu pradėsiu važinėti dviračiu.  Deja, kol kas to nedrįstu ir nuoširdžiai žaviuosi, kai matau močiutes iš parduotuvės važiuojančias su maišeliais ant dviračio krepšio. Save laikau vilniete ir turbūt nesvarbu, kur būčiau, nes visuomet jausiu nostalgiją sostinei. Kai tik persikėliau į Palangą, į Vilnių važiuodavau po kelis kartus per savaitę ir kelyje Klaipėda – Vilnius jausdavausi taip lyg važiuočiau namo. Taip buvo anksčiau, o dabar grįžimo namo nuotaika užvaldo jau važiuojant nebe į Vilnių, bet į Palangą. Gal todėl, kad darbas restorane yra mano didžiausia meilė, o kaip sakoma namai ten, kur širdis. Jei paklausčiau, ko Vesta pasigenda Palangoje? Ankščiau pasigesdavau kultūros: tiek renginių, tiek svečių, kurie atvažiuoja savo atostogas…
Palangoje 2018-uosius įsimintinai sutikti pakvies naujas viešbučio ir restorano duetas

Palangoje 2018-uosius įsimintinai sutikti pakvies naujas viešbučio ir restorano duetas

Viešbutis „Grand Baltic Dunes“ ir Restoranas „4” viešai paskelbė apie sudarytą sąjungą ir, pradėję bendradarbiavimą 2018-ųjų metų išvakarėse, nusprendė kartu ruošti išskirtinę vakarienę Palangos svečiams. Viešbutis ir restoranas įsikūrę Birutės alėjos ir Basanavičiaus gatvės sankryžoje, tačiau nuo Basanavičiaus srauto juos skiria Ronžės upelis. Tad ši vieta Naujųjų metų sutikimui labiausiai patiks tiems, kurie nenori paskęsti miesto šventiniame šurmulyje, tačiau mielai juo mėgautųsi pro restorano langą. Svečiai ne tik galės mėgautis šefo paruošta išskirtine keturių patiekalų vakariene ar intriguojančiu sauso ledo šou, bet ir gyvo džiazo programa. Po vidurnakčio snūduriuoti neleis ir šventinę nuotaiką kurstys DJ, kuris gros iš tikriausių vinilinių plokštelių. Restorano komanda yra ambicingi perfekcionistai, tą pastebėjome pakalbinę restorano vadovę Vestą Šližienę: “Siekiame, kad mūsų svečiai gautų pilną patirtį ir išsineštų emociją ir prisiminimus. Ši sąjunga, naujas startas ir naujametinė vakarienė taip pat ne išimtis. Padarysime viską, kad mūsų svečiams kiekvienas vizitas, o taip pat ir naujų metų sutikimas taptų įsimintinas, nes tai mums teikia didžiausią džiaugsmą, dėl to mes ir esame.” Restorano atidarymas: gruodžio 31d. Adresas: Birutės al. 26, Palanga Kontaktai pasiteiravimui: +370 609 72706 arba vesta@4palanga.lt Parengta pagal pranešimą spaudai
Pripažinimas: Lietuvos restoranams – Skandinavijos „Michelin‘ai“

Pripažinimas: Lietuvos restoranams – Skandinavijos „Michelin‘ai“

Net aštuonių restoranų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šefai šįryt atsikels kaip geriausi Baltijos šalyse. Prestižinis Skandinavijos restoranų gidas „White Guide 2018” antrą kartą reitingavo Lietuvos restoranus. Aštuoni iš penkiolikos įvertintų mūsų šalies restoranų pakliuvo į geriausių Latvijos, Lietuvos ir Estijos restoranų 30-tuką. Aukščiausiai – trečia vieta – įvertintas restoranas Kaune „Nüman“. 30-oje vietoje atsidūrė “Uoksas”, 20 – “Džiaugsmas”, 15 – “Monai”, 11 – “Telegrafas”, 10 – “Monte Pacis”, 8 – “Gastronomika”, 7 – “Sweet Root”.  „Kai pernai su „Kaunas IN“ ir „GO Vilnius“ atvedėme į Lietuvą „White Guide“, gastronominių turistų iš Skandinavijos šalių ypač pripažįstami ekspertai neslėpė nustebimo, kiek mūsų šalyje yra stiprių ir unikalių restoranų. Todėl „White Guide“ reitingai, gurmanų laikomi skandinaviškais „michelin‘ais“, yra neįkainojamas įvertinimas ir Lietuvos restoranams, ir pačiai šaliai. Beje, restoranų bumą išgyvename ir dabar. Tai tik įrodo, kad gastronominis turizmas gali ne tik sustiprinti Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį, bet ir tapti vienu iš pagrindinių jos išskirtinumų“, – Lietuvos restoranų sėkme džiaugiasi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Lapkričio 29 d. Taline buvo pristatyta „White Guide 2018“ svetainė su visų reitinguotų restoranų sąrašu. Šiemet reitingai suteikti ne 10, kaip pernai, o 15 Lietuvos restoranų (pagal surinktą balų skaičių): “Nüman” (Kaunas), “Sweet Root” (Vilnius), “Gastronomika” (Vilnius), “Monte…
Mitybos klaidos, kurias šaltuoju metų laiku daro dažnas

Mitybos klaidos, kurias šaltuoju metų laiku daro dažnas

Šaltuoju metų laiku lietuviai skiria daugiau dėmesio sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui, tačiau nevengia ir miltinių patiekalų, saldumynų ar kavos, rodo „Maximos“ duomenys. Nors mitybos specialistai sako, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tačiau yra keletas mitybos įpročių, kuriems taria griežtesnį ne. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi patarimais, ko vengti, kad šaltuoju metų laiku išliktų stiprus imunitetas ir nevargintų ligos. Rudenį ūgteli bandelių, pyragaičių, įvairių saldainių ir saldumynų pardavimai, taip pat daugiau parduodama raugintų ir konservuotų daržovių, grybų bei vaisių, rodo „Maximos“ duomenys. Atvėsus orams lietuviai mėgsta dažniau pasimėgauti ir rūkytais bei vytintais mėsos gaminiais. Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja ir vadovė V. Kurpienė pateikė keletą mitybos įpročių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį šaltuoju metų laiku. Žvalaus ryto receptas Dažnas neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kvapnios kavos, tačiau V. Kurpienė ragina vos atsikėlus nepulti budintis šiuo gėrimu. „Ryte ne vienas iš mūsų jaučiasi prislopintas ir vos nubudęs puola prie puodelio kavos. Visgi kavą reikėtų gerti po maisto, nes ji sukelia didesnį skrandžio rūgštingumą, nuo kurio kenčia daug lietuvių. Vos atsikėlus geriau išgerti stiklinę šilto vandens. Po keliolikos minučių sumažės ir kavos poreikis“, – sako V. Kurpienė. Beje, sveikos mitybos specialistė pabrėžia, jog kavą derėtų vartoti saikingai – suaugusiam…
Alfas Ivanauskas pataria, kaip teisingai kepti vakuume

Alfas Ivanauskas pataria, kaip teisingai kepti vakuume

„Restoranų šefų paslaptis“, „astronautų maistas“, „svarbiausias virtuvės išradimas nuo mikrobangų krosnelės laikų“ – tokiais žodžiais palydimas kepimas vakuume. Nors pati maisto ruošimo technologija jau skaičiuoja penktą dešimtmetį, tačiau ji tik neseniai kartu su inovatyviais buities prietaisais pasiekė namų virtuves. Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas, nuolat šią technologiją pasitelkiantis maisto ruošai, dalijasi patirtimi, kaip tinkamiausiai panaudoti vakuumavimą maisto gamybai. Vakuumavimas gimė NASA, kurios mokslininkai sprendė, kaip maitinti astronautus kosmose. Buvo svarbu, kad toli nuo Žemės esantys produktai ne tik išlaikytų savo pagrindines skonines ir maistines savybes, bet ir lengvai ir paprastai būtų transportuojami. Po eksperimentų buvo nuspręsta maistą dėti į maišelius, iš jų išsiurbiant orą. Profesionalūs virėjai nusižiūrėjo šį „kosminį“ maisto ruošimo būdą – tokie virtuvės guru kaip Jamie’is Oliveris ar Gordonas Ramsay’is tapo jo gerbėjais. Virtuvės eksperimentatorius Alfas Ivanauskas aiškina, kad ne veltui vakuumavimo technologija rado kelią į profesionalių virėjų širdis. „Kepant vakuume išlieka visos patiekalo skoninės savybės: jos nepatenka į vandenį, kuriame verdame, nesusimaišo su riebalais keptuvėje. Be to, taip kepamas patiekalas neturi sąlyčio su deguonimi, tad nepakinta ir jo spalva“, – sako jis. Maisto gamybos specialistui antrina ir dietologė Kristina Jasmontienė, išskirdama taip pagaminto maisto naudą mūsų sveikatai. „Pirmiausia, taip kepant mums nereikalingas joks papildomas riebalas.…
Kur pusryčiauti Klaipėdoje, kai namų valgis skrandžio nebedžiugina

Kur pusryčiauti Klaipėdoje, kai namų valgis skrandžio nebedžiugina

Vasara toks metas, kai tingisi gaminti pusryčius, o gal tiesiog pabodo pusryčiauti namie. Tokiais atvejais siūloma apsvarstyti alternatyvą – pusryčius mieste. Tad Klaipėdos turizmo informacijos centras parengė trumpą sąrašą vietų, kur Klaipėdoje galima papusryčiauti. Žadama, jog šis sąrašas ir toliau bus pildomas. „Baltos lėkštės“– dar visai neseniai duris atvėręs restoranas, laukia pusryčiaujančių kasdien. Čia pusryčių mėgėjus šiokiadieniais pasitiks „Super sumuštinis”, ispaniška kiaušinienė „Flamenko”, saldūs krosnyje kepti olandiški blyneliai ar prancūziški rageliai. Savaitgalį su nekantrumu jūsų lauks Benedikto kiaušiniai!          Adresas: Turgaus g. 10. Pusryčių laikas: 9:00-11:30 (savaitgaliais 10:00 – 14:00/16:00) „La Marina“ – restoranas, kuriame pajusite uostamiesčio dvasią. Čia daugelio svečių topų topas – angliški pusryčiai. Žinoma, restorano šefai pasiūlys ir ne tik juos. Adresas: Žvejų g. 20. Pusryčių laikas: 7:30 – 12:00 „Friedricho pasažas“ – gerai žinoma klaipėdiečių ir miesto svečių vieta, kuri rytą siūlo pradėti su šviežiomis vietinėje kepyklėlėje keptomis bandelėmis. Jei to negana, „Friedricho svečių namuose“ jūsų laukia gausus švediškas stalas. Adresas: Tiltų g. 26a. Pusryčių laikas: 8:00 – 11:00 (savaitgaliais 9:00 – 11:30) „Ararat“ – švediškas stalas jūsų lauks viešbučio „Ararat“ restorane, kuris pusryčiauti kviečia ne tik viešbučio svečius, bet ir kitus pusryčių mėgėjus.          Adresas: Liepų g. 48A. Pusryčių laikas: 07:00 – 10:00 (savaitgaliais 08:00 – 11:00)…
Vaisiai ir daržovės grožiui: kurie kokį poveikį turi?

Vaisiai ir daržovės grožiui: kurie kokį poveikį turi?

Vaisiai, daržovės, sultys ar glotnučiai yra svarbi sveikos ir subalansuotos mitybos dalis. Jie turėtų atsidurti tiek šalia pagrindinio patiekalo, tiek ir pusryčiaujant ar užkandžiaujant dienos metu. Visi vaisiai ir daržovės yra naudingi sveikatai ir sveikai išvaizdai, tačiau kai kurie jų turi ypatingai teigiamą poveikį odos, plaukų ir nagų būklei. Vitaminai atkeliauja su maistu Daugumos vitaminų žmogaus organizmas negamina, todėl jie privalo būti gaunami iš išorės. Geriausia – iš daržovių bei vaisių, sudarančių įvairios ir subalansuotos mitybos pagrindą. „Visi žino, kad įvairi ir subalansuota mityba labai svarbi ne tik mūsų savijautai, sveikatai, bet ir grožiui. Plaukų, nagų bei odos sveikatai labai svarbu, kad organizmas nestokotų vitaminų A, B ir C, mikro- bei makro- elementų, omega-3 riebiųjų rūgščių, cinko, biotino ar antioksidantų“, – sako gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė, projekto „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“ ekspertė. Tinkamas maitinimasis yra vienas iš būdų pasirūpinti savo sveikata. Kas dieną verta suvalgyti bent 400 gr. daržovių ir vaisių, po porciją 5 kartus per dieną. Vieną porciją gali sudaryti vidutinio dydžio vaisius ar daržovė (pvz. obuolys, morka) ar uogos (braškės, vyšnios), salotų dubuo, sultys (apie 200 ml) ar glotnutis. 100 gr. glotnučio galima vertinti kaip 1 iš 5 rekomenduojamų dienos vaisių ir daržovių porcijų, juos patogu…
Jūros dieną pasitinkant: paprasti ir veiksmingi patarimai norint pajusti daugiau jūros ant kasdienio stalo

Jūros dieną pasitinkant: paprasti ir veiksmingi patarimai norint pajusti daugiau jūros ant kasdienio stalo

Liepos 30-ąją minime Jūros dieną, o paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė − vienas didžiausių ir populiariausių renginių Lietuvoje. Vis dėlto, nors didžiuojamės gyvendami jūrinėje valstybėje, tai ne taip ryškiai atsispindi mūsų mityboje. „Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc. „Be žuvies ir jos patiekalų neįsivaizduojama daugelis tradicinių Lietuvos švenčių. Tačiau neretai girdime, kad žuviai dažniau patekti ant šeimos stalo sukliudo ir tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta terliotis ruošdami maistui šviežią žuvį ar mano, kad ją gana sudėtinga skaniai pagaminti“, − sako prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas, sutikęs pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais kasdienį stalą dar paprasčiau praturtinti žuvimi. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žuvies valgyti reguliariai, bent kartą-du per savaitę. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje, lašišoje, skumbrėje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin naudingos ne tik širdžiai, smegenims, bet ir sąnariams, odai, imuninei sistemai. Mokslininkai teigia, kad žuvis stiprina ir žmogaus psichinę sveikatą: tyrimų duomenimis, minėtos omega-3 rūgštys ir vitaminas D, kurio šaltinis taip pat yra žuvis, didina atsparumą depresijai ir padeda kovoti…
Tarptautinę dešrainių dieną pasitinkant: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

Tarptautinę dešrainių dieną pasitinkant: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

Liepos 23-oji minima kaip tarptautinė dešrainių diena. Nors šis patiekalas Lietuvoje populiarumu nusileidžia čia pastaruoju metu itin paplitusiems mėsainiams, daugelyje pasaulio šalių, ypač JAV, jis yra tapęs neatsiejama greitai paruošiamo maisto kultūros dalimi. „Dešrainis Lietuvoje kartais nepagrįstai nuvertinamas, tačiau tai patiekalas, pasižymintis turtinga istorija ir gamybos tradicijomis, o iš kokybiškų ingredientų paruoštas „hot dogas“ gali būti vertingas ir įdomus raciono paįvairinimas“, – sako prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas. Tarptautinės dešrainių dienos proga jo paprašėme plačiau papasakoti apie šį patiekalą ir būdus jį pasigaminti namuose. Kildinamas iš Vokietijos Anot pašnekovo, dešrainiai itin populiarūs JAV, kur, įvairiais skaičiavimais, per metus suvalgoma nuo 9 iki 20 milijardų šio patiekalo porcijų. Dešrainis yra toks svarbus patiekalas amerikiečiams, kad JAV netgi įkurta Nacionalinė dešrainių ir dešrelių taryba, teikianti informaciją visuomenei apie šių patiekalų kokybę, saugą, maistinę vertę ir paruošimo būdus. Kitapus Atlanto šis užkandis atklydo iš Europos. Patiekalo autorystę prisiima vokiečiai – teigiama, kad Frankfurto mieste dešrelės, kokios ir šiandien naudojamos dešrainių gamybai, žinomos dar nuo penkiolikto, o kai kurių šaltinių teigimu – nuo trylikto amžiaus. „Frankfurter“ dešrelės gaminamos tik iš kiaulienos mėsos, kemšamos į avių žarnas. Manoma, kad apie aštuonioliktą – devynioliktą amžių šios dešrelės išplito…
20-ojo kaimo turizmo sezono proga – „skaniausių“ sodybų TOP10

20-ojo kaimo turizmo sezono proga – „skaniausių“ sodybų TOP10

Šiandien Klaipėdos rajone suplevėsuos kaimo turizmo vėliava ir bus oficialiai paskelbta 20-ojo kaimo turizmo sezono pradžia. „Sveikindama su jubiliejiniu – 20-uoju – kaimo turizmo sezono atidarymu, kaimo turizmo paslaugų teikėjams pirmiausia noriu padėkoti už ypatingai veržlius ir kūrybingus kaimo turizmo metus. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo pernai skelbdami oficialią Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmą kartą įtraukėme ir kaimo turizmo sodybų duomenis. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vidutiniškai kas penktas vietinis turistas, nakvojęs apgyvendinimo įstaigoje, apsistojo kaimo turizmo sodyboje. Beje, turistavimą mūsų šalies kaimo sodybose užsieniečiai taip pat įvardija kaip vieną didžiausių mūsų vertybių ir išskirtinumų, leidžiančių geriau pažinti gamtą, papročius, žmones,“ – atkreipia dėmesį kaimo turizmo sezono atidaryme dalyvaujanti laikinai einanti Turizmo departamento vadovės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 600 kaimo turizmo sodybų su beveik 15 tūkst. apgyvendinimo vietų. Į kaimo turizmo sodybas turistai viliojami kulinarinio paveldo, papročių pristatymu, aktyvaus laisvalaikio galimybėmis. Lietuvoje galima rasti įvairiausių teminių sodybų – triušių sodybą, šaltalankių, baltų apeigų sodybą ar sodybą, kur galima paklausyti gervių giesmių, kt. Turizmo departamentas kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija paruošė išskirtinių kaimo sodybų, kviečiančių ir turistauti, ir ragauti, dešimtuką: 1.    Balčiausio smėlio ežero pakrantė – „Švento sodyboje“. Sodyba yra Gražutės regioniniame parke, Švento ežero…
Mėsainio istorija: iš gatvės į restoraną ir… vėl atgal į kelią

Mėsainio istorija: iš gatvės į restoraną ir… vėl atgal į kelią

Mėsainis, gimęs kukliuose emigrantų užkandinėse, pakelės užeigose ir greitai, bet sočiai pavalgyti trokštančių darbininkų valgyklose, apsuko ilgą istorijos ratą ir vėl pasitinka kelyje praalkusį keliautoją. Ką tik buvęs būtinu madingiausių užkandinių ir net prabangių restoranų atributu visame pasaulyje, šis klasikinis patiekalas, įgavęs modernią formą, grįžta prie savo šaknų: genialiame paprastume glūdinčio skonio, gurmanų smalsumą kurstančio ne prabangiais ingredientais, bet neįprasta rausva bandelės spalva. Lietuvoje rožinės, burokėliais pagardintos bandelės ir sultingo mėsos paplotėlio derinys keliautojų kol kas laukia tik „Statoil“ degalinėse. Klasikinis turinys ir moderni forma Pamaloninti akis ir pradžiuginti skrandį siekiantys mėsainių kepėjai visame pasaulyje tobulina mėsainių bandeles. Pastarųjų metų naujiena – spalvotos bandelės. Juoda, žalia ar raudona spalva nudažytos bandelės žadina skonį ir smalsumą. Spalvinga bandelė buvo sukurta tam, kad pagaliau būtų grįžta prie klasikinio skonio paliekant siurprizo įspūdį. Bandelių spalvas išmoningi kepėjai kuria naudodami sepijų rašalą, daržoves ir kitus natūralius maisto produktus. Indijoje, Australijoje ir Europoje spalvotos mėsainių bandelės traukia akį ir minias alkanų valgytojų.  Lietuva taip pat neatsilieka ir šią įdomią, bet tuo pačiu klasikinę naujovę galima paragauti „Statoil“ degalinių tinklo užkandinėse. Bendradarbiaujant su italų virtuvės šefu Gian Luca Demarco, idėja sukurti spalvingą bandelę kilo iš kitos mūsų regiono klasikos – lietuviškų šaltibarščių. Burokėliais dažyta, subtilaus skonio…
Back to top button
Close
Close