Miestas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu rengiami nauji daugiabučių namų kiemų apšvietimo projektai. Su rengiamais projektais galima susipažinti paspaudus šias nuorodas: Danės g. 31, Laivų skg. 4, Liepų g. 26–30 Danės g. 33, 35, 37, 39 H. Manto g. 4, Vytauto g. 16–22 Šaulių g. 8 Pilies g. 1 Liepų g. 8, Danės g. 21, 23, 25 Siūlymus ir pastabas galima teikti elektroniniu paštu [email protected]. Pasiūlymų ir pastabų laukiama iki kovo 12 d. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimys atitinka aukščiausius standartus, tai ir ženklas, kad Klaipėda nuosekliai investuoja į pramogų, poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą. Iškovoti mėlynąją vėliavą nėra lengva, bet išlaikyti ją kelerius metus iš eilės yra nepalyginamai sudėtingiau. Džiaugiuosi, kad gebame ne tik įtikinti gamtosaugines organizacijas, kad mes to verti, bet ir nuosekliai laikomės to paties kurso bei siekiame klaipėdiečiams ir miesto svečiams suteikti galimybę mėgautis paplūdimiais, kurie atitinka aukščiausius standartus“, – sako miesto meras Vytautas Grubliauskas. Mėlynoji vėliava – ne tik paplūdimio kokybės ženklas ir puiki reklama, siekiant pritraukti užsienio turistus, tai kartu ir pranešimas visiems lankytojams, kad jie paplūdimyje yra saugūs – čia budi gelbėtojai, tikrinama vandens kokybė. Kad paplūdimys būtų apdovanotas mėlynąja vėliava, jis turi atitikti keliamus reikalavimus aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo srityse. Ar jų laikomasi, griežtai tikrinama. Jei nustatoma pažeidimų, vėliavą būtina nuleisti. Dalyvavimas mėlynosios vėliavos…

Šiandien, vasario 25 d., 17.30 val.,  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, trečiame aukšte, Liepų g. 11, Klaipėdoje, vyks Malūno parko Klaipėdoje statybos projekto projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene. Priminsime, kad parko teritorijoje numatomas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas pagrindiniame žiediniame take, pėsčiųjų takai, naujai planuojamas pėsčiųjų tiltas sujungs skirtingas tvenkinio puses ir sudarys galimybę judėti parku daug įvairesniais maršrutais.

Šalia geležinkelio gyvenančių klaipėdiečių ramybę saugos 3–6 metrų aukščio sienelės. Jas planuojama įrengti Vitės bei stoties kvartale ir Giruliuose. Klaipėdos miesto taryba pritarė, kad savivaldybė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerio teisėmis dalyvautų projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas Klaipėdos miesto savivaldybėje“. Planuojama projekto vertė – 6,29 mln. eurų, iš kurių 85 procentai, tikimasi, bus finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o likusią sumą per pusę padengs „Lietuvos geležinkeliai“ ir savivaldybė. Miesto biudžetui tai gali kainuoti apie 472 tūkst. eurų. „Taryba nedviprasmiškai išsakė savo poziciją, kad visos investicijos, kurios skirtos gyvenimo kokybei užtikrinti, yra prasmingos ir reikalingos. „Lietuvos geležinkelių“ pasiūlytas projektas, kuriam įgyvendinti į Klaipėdą bus pritrauktos Europos Sąjungos lėšos, o dalį dengs geležinkeliai bei savivaldybė, manau, yra gražus ir prasmingas dviejų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. Pramonės veiklos ir transporto srautų pasekmių sumažinimas šiuo metu yra viena rimčiausių aktualijų kalbant apie miesto, uosto, pramonės santykius“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pastačius garso užtvaras sumažės geležinkelio poveikis aplinkai bei pagerės Dariaus ir Girėno, Smilties Pylimo, Herkaus Manto, Pušyno, Stadiono, Geležinkelio, Malūnininkų gatvėse bei Giruliuose gyvenančių klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Už projekto parengimą, įgyvendinimą ir rezultatus tiesiogiai atsakinga bus bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri ir teiks paraišką ES finansavimui gauti. Preliminariai planuojama, kad atlikus visas reikalingas…

Remiantis sausio 21d. įvykusio šilumos supirkimo Klaipėdos miesto šilumos tiekimo sistemai aukciono rezultatais, „Fortum Klaipėda“ kovo mėnesiui pasiūlė šilumos energiją už 3,15ct/kWh. Tai žemiausia kaina tarp trijų didžiųjų šilumos gamintojų Klaipėdoje ir 26% mažesnė nei nustatyta VKEKK. „Fortum Klaipėda“ kovą planuoja Klaipėdai pateikti iki 56544 MWh arba 53% Klaipėdos centralizuotam šilumos tinklui reikalingos šilumos. Pasak „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino, akivaizdu, kad šilumos kainą pagrinde lemia ne kuro pasirinkimas, o konkurencija tarp šilumos gamintojų. „Nuo metų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią šilumos energiją gamina tas gamintojas, kuris sugeba šilumą pagaminti pigiausiai, užtikrina, kad visą naudą dėl išaugusios konkurencijos iškart gauna šilumos vartotojas. Ilguoju laikotarpiu, savivaldybių valdomos šilumos tiekimo įmonės bus priverstos galvoti kaip efektyvinti įmonių veiklą ir konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais“, – teigia Tomas Eikinas. Kitas kainų aukcionas vyks vasario mėnesį. Jo metu bus nustatytos šilumos tiekimo kainos balandžio mėnesiui. * * * „Fortum“ yra elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas teikianti įmonė, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą. „Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. 2017 m. bendrovės „Fortum“ pardavimai siekė 4,5 mlrd. eurų. „Fortum“ korporacijoje dirba apie 9000 žmonių. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje. „Fortum“…

Siekiant klaipėdiečius aprūpinti pigesne šiluma, Klaipėdoje statomi trys nauji biokuro katilai: du Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente, vienas – Lypkių rajoninėje katilinėje. Įgyvendinusi šiuos projektus pagrindinė miesto šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ turės galimybę sumažinti gamtinių dujų naudojimą ir taip išlaikyti konkurencingą šilumos kainą. „Biokuras išlieka daugiau nei du kartus pigesnis nei gamtinės dujos, todėl miesto įmonė investuoja į šias pigesnio kuro katilines. Atsimenu karštą diskusiją, reikia to ar ne, tačiau šiandien jau turbūt ir didžiausiems kritikams turėtų būti aišku, kad tai kelias į kokybišką ir pigesnę šilumą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Nauji biokuro katilai statomi įgyvendinant tris Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamus katilinių rekonstravimo projektus. Lypkių rajoninėje katilinėje numatoma įrengti 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu, Klaipėdos rajoninėje katilinėje – du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniais dūmų ekonomaizeriais. Pradėjus eksploatuoti naujus katilus sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis. Lypkių rajoninėje katilinėje darbus baigti ketinama jau po mėnesio, o Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente – vasaros pradžioje. Bendra projektų vertė – 9, 4 mln. eurų, iš jų – apie 50 proc. iš ES fondų, likusi dalis investuojama iš bendrovės sukauptų ir pasiskolintų lėšų. Dar viena iš šilumos kainos mažinimo galimybių – teisinio…

Aukštą viešojo transporto sistemos lygį siekianti išlaikyti Klaipėda vertins tramvajaus ar kito elektra varomo transporto įdiegimo galimybes. Klaipėdos miesto savivaldybė su viešąjį konkursą laimėjusia bendrove „Civitta” pasirašė sutartį dėl galimybių studijos, investicijų projekto bei kitų reikalingų dokumentų parengimo. Ekspertai per 10 mėnesių atliks išsamią analizę, įvertins užsienio patirtį ir pateiks racionaliausią bei geriausiai miesto poreikius atitinkantį sprendimą. Studiją didžiąja dalimi finansuos Europos Investicijų bankas. „Šiandien Klaipėdos viešojo transporto sistema vertinama kaip viena geriausių šalyje, o norėdami aukštą kokybę išlaikyti ir ateityje, tam ruoštis turime jau dabar.  Šiame kontekste ypač svarbi aplinkybė ta, kad 2030-aisiais miestų centruose ir senamiesčiuose nebegalės kursuoti iškastiniu kuru varomas transportas. Tad ateities viešasis transportas – tai jau ne tik patogus ir greitas susisiekimas, kartu tai ir netaršus, aplinką tausojantis transportas. Ar mieste kursuos tramvajus, ar elektriniai autobusai, ar Klaipėdai reikia rinktis kombinuotą variantą ar dar kitokią alternatyvą – racionaliausią sprendimą pateiks ekspertai”, –  sako Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas. Ekspertai analizuos panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus faktorius, atliks transporto bei keleivių srautų modeliavimą, vertins, ar įmanoma ir tikslinga suformuoti miestą kertantį koridorių naujai transporto rūšiai. Kartu bus analizuojamos ir elektrinių autobusų įdiegimo galimybės, pateikiami įvairūs…

Klaipėdai – galimybė išbandyti pažangias saugos technologijas. Tai tarptautinės kompanijos, dirbančios informacinių technologijų srityje, sukurta ir nemokamai testuoti siūloma įranga, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiu laiku analizuoja stebėjimo kamerų vaizdus, juose identifikuoja šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, minios smurtą, muštynes ir automatiškai informuoja policiją ar saugos tarnybą. Galimybę pristatyti šią technologiją Klaipėdoje, miesto meras Vytautas Grubliauskas, atostogų metu viešėjęs Los Andžele, aptarė su Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele Dariumi Gaidžiu. „Generalinis konsulas pasisiūlė tarpininkauti tarp miesto ir informacinių technologijų kompanijos, kad ši savo projektą pristatytų Klaipėdoje. Tai galimybė Klaipėdai nemokamai išbandyti siūlomas naujoves, o galbūt sulaukti ir naujų investuotojų. Dramatiški pastarųjų dienų įvykiai rodo, kaip svarbu identifikuoti grėsmes kiek įmanoma anksčiau, nes pasekmės daugeliu atveju gali būti tragiškos ir nenuspėjamos“, – sako V. Grubliauskas. Klaipėdos meras inicijuoja susitikimą su kompanijos atstovais, kurie naujas technologijas pristatytų savivaldybės viešosios tvarkos specialistams bei Klaipėdos apskrities policijos atstovams. Technologija naudojasi esamomis stebėjimo kameromis. Teigiama, kad ji būtų ypač naudinga didelių renginių metu, mokyklose ir pan. Šiuo metu Klaipėdoje veikia apie 80 vaizdo stebėjimo kamerų. Šiemet bus įrengta dar apie 70 naujų. Naujos kameros veiks Žardės, Laukininkų, Vingio, Bandužių mikrorajonuose – teritorijose, kur įsikūrę prekybos centrai, barai, kazino ir kitos įstaigos. Kameromis taip pat bus stebima…

Šiandien, sausio 15 d., uostamiestyje šventė. Prieš 96 metus – 1923-iais sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Minint šios svarbios datos jubiliejų, pagerbti to meto Klaipėdos krašto – Lietuvai šaukliai. Bus padėti vainikai ant Erdmono Simonaičio bei Jurgio Lėbarto kapų. Pastarasis – vienas iš Tilžės akto signatarų, pasirašiusių, kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos. Taip pat dalyvavęs 1923 metų sukilime ir dėl to suimtas. Jo bendražygiai taip pat bus pagerbti ceremonijoje Skulptūrų parke. Dalyvaus Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai ir uostamiesčio choras „Aukuras“ Nuo 16 valandos iki nakties prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ bus galima pasižiūrėti ugnies instaliaciją. O 17 valandą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“ pristatymas. Tačiau sukilimo renginiai tik šia diena neapsiribos. Norinčius pramankštinti kojas, naktį iš sausio 18-osios į 19-tą,  kviečia tradicinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Šiais metais jis skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejui. Startas – 22 val. Rotušės aikštėje Kretingoje. Programa Sausio 15 d. 16 – 22 val.  Ugnies instaliacija, skirta Klaipėdos kraštui (paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Danės/Tiltų g.) 17 val. Knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengtų pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m.…

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Metai nespėjo prailgti, nes sporto renginių gausa ir tempas neleido miestiečiams ir miesto svečiams nuobodžiauti. Į savivaldybės administracijos sudarytą 2018 metų varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai augo, nes uostamiestyje gausu organizacijų, kurios prisidėjo prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizavo įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Renginių skaičius viršijo numatytą planą, įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip: Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti, atidarytas daugiafunkcis vandens sporto kompleksas, pirmą kartą organizuoti sportiniai festivaliai ir kiti konkursai, apie trečdalis veiklų buvo ilgalaikės ir tęstinės, trukusios visus metus. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, svarbiausia, kad pasiekti rezultatai taptų paskatinimu tęsti pradėtas veiklas. „Visus 2018 metus mieste vyko sportiniai renginiai, įvairios iniciatyvos, į kurias itin gausiai įsitraukė bendruomenė. Paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių ir buvo pagrindinis Sporto metų tikslas, turintis didžiausią išliekamąją vertę. Žinoma, labai svarbu ir geros…

Klaipėdoje, H. Manto ir Liepų g. sankryžoje, įdiegtos pirmosios LED juostos, kurios atkartoja šviesoforų signalus. Saugaus eismo komisijos posėdyje, siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, buvo nuspręsta įrengti šviečiančias LED juostas kelių eismo šviesoforais valdomose pėsčiųjų perėjose, kur dideli pėsčiųjų srautai. Didelė dalis žmonių, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Ši priemonė atkreips pėsčiųjų dėmesį ir padidins jų saugumą. Juostos jungiamos tiesiai prie šviesoforo maitinimo, veikia vienoje sistemoje su šviesoforais ir jų valdikliais. Juostos veikia esant –40 + 60 C temperatūrai, atsparios vandeniui, smūgiams. Šitaip patobulintas sankryžos šviesoforų veikimas bus toliau stebimas ir, jeigu pasiteisins, bus diegiamas kitose miesto sankryžose. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, jog dalyvaudama ES komisijos programos HORIZON 2020 finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, Klaipėdos mieste planuoja įrengti viešąsias dviračių saugyklas. Savivaldybė šiuo metu vykdo viešą apklausą dėl viešųjų dviračių saugyklų, apsaugančių dviračius nuo vagysčių ir klimato sąlygų daromos žalos. „Apklausa vykdoma bus vykdoma iki sausio 10 dienomis. Anketa yra anoniminė, maloniai prašome užpildyti klausimyną. Apklausos rezultatų ataskaita bus skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Apklausos trukmė apie 5 min”, – rašoma savivaldybės kvietime užpildyti apklausą. Apklausą galima rasti čia. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose, nominacijoje  „Metų sporto infrastruktūros objektas“, pirmąją vietą nuskynė naujasis Klaipėdos baseinas. Trečius metus vykstančius apdovanojimus inicijuoja Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Paraiškas iki lapkričio 11 d. teikė mūsų šalies sporto organizacijos. Visas gautas paraiškas apibendrino ir ne mažiau kaip po 3 pretendentus kiekvienai nominacijai visuomenės balsavimui išrinko Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų darbo grupė. Vertindama kandidatus, darbo grupė atsižvelgė į profesionalumo, novatoriškumo, kūrybiškumo, vadybos efektyvumo kriterijus. Balsuoti už kandidatus galėjo visi norintys naujienų portale DELFI. Visuomenės balsai nulėmė 33 proc. galutinių rezultatų. Nugalėtojams buvo įteikti skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti specialūs prizai. Laikydamas uostamiesčio baseinui skirtąjį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas neslėpė džiaugsmo. „Jaučiu, kad padarėm viską, ką galėjom, kad turėtume šį objektą per įmanomai trumpiausią laiką. Tikiuosi, kad tai, ką padarėme, klaipėdiečiai vertina teigiamai. Be to, šio objekto visi labai laukė, o lūkesčių pildymas Lietuvos šimtmečio ir Sporto metų progomis – dvigubas džiaugsmas visiems“, – sakė jis. S. Budinui pritarė ir baseino direktorė Aida Aleksandrovienė. Anot jos, gauti tokį apdovanojimą – garbė, džiaugsmas, pasididžiavimas ir puiki motyvacija judėti į priekį bei pateisinti pelnytą vardą. Vienas moderniausių Baltijos šalyse, tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru duris atvėrė 2018-ųjų vasarą. 10-ies plaukimo takelių, 50 m…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad sausio 11 d., penktadienį, 16.30 val. III a. tarybos posėdžių salėje (Liepų g. 11) vyks transporto valdymo sistemos modernizavimo – Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių, Klaipėdoje, eismo valdymo rekonstrukcijos techninio darbo projekto viešas pristatymas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvaudama ES komisijos programos HORIZON 2020 finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, planuoja modernizuoti eismo valdymo sistemą Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių atkarpoje, siekdama skatinti darnų judumą Klaipėdos mieste.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai siūlė galimus tolesnio teritorijos vystymo scenarijus ir plėtros idėjas. MIESTIEČIŲ DALYVAVIMAS PLANUOJANT TERITORIJAS Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalinosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra kėlė įvairius klausimus. 560 HA NAUJOS PLĖTROS TERITORIJA MIESTE Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui.  Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės…

Besikeičiantis teisinis reguliavimas negali sudaryti prielaidų šilumos kainai didėti – teigia Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiesčio vadovo iniciatyva didžiųjų šalies miestų merai kreipėsi į Seimo narius kviesdami sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą naują šilumos supirkimo tvarką bei Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo ir konkurencijos balansą šilumos gamyboje. Kreipimąsi pasirašė Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių vadovai, pritarimą išreiškė ir Vilniaus savivaldybė. „Gyventojus siekiame aprūpinti, kiek įmanoma pigiausia šiluma, todėl bet koks teisinio reguliavimo keitimas turi būti pagrįstas, o pasekmės įvertintos. Nauja šilumos supirkimo tvarka yra ydinga. Didžiausią rūpestį man, kaip ir kitiems kreipimąsi pasirašiusiems savivaldybių vadovams, kelia būtent tai, kad pagal naująją tvarką superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų gali didėti šilumos kaina vartotojams“, – teigia Klaipėdos meras. Savivaldybių valdomų didžiųjų energetikos įmonių atstovai vieningai tvirtina, jog naujoji tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje. Energetikos specialistų vertinimu, tai gali padidinti vartotojų mokesčius už šilumą bei sužlugdyti savivaldybių valdomas energetikos įmones. Energetikų skaičiavimu, dėl naujos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos trumpuoju laikotarpiu Vilniuje šilumos kaina brangtų 0,6 proc., Kaune 1,4 proc., Klaipėdoje 3,4 proc., Panevėžyje 1 proc.,…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad bus rekonstruojama Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinė sankryža. Planuojama, kad 800 metrų estakada bus sujungtas Baltijos prospektas ir Vilniaus plentas. „Žiedinę sankryžą numatoma rekonstruoti į didesnio pralaidumo „turbo“ žiedinę sankryžą. Šioje sankryžoje formuojamos 2-3 eismo juostos, eismą organizuojant vertikaliuoju ir horizontaliuoju ženklinimu. Pėsčiųjų ir dviratininkų eismas organizuojamas skirtingame lygyje, įrengiant keturias požemines perėjas. Sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus, požemines perėjas ir estakadą numatyta apšviesti modernia LED šviestuvų sistema. Rekonstruojant Šilutės pl. gatvę paliekama galimybė įrengti tramvajaus liniją Šiaurės – Pietų kryptimi“, – dėstoma projektiniuose pasiūlymuose. Pėstiesiems bus įrengtos keturios požeminės perėjos po Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedo važiuojamąja dalimi. Patekimui į požemines perėjas numatyti laiptai ir vertikalūs keltuvai žmonėms su negalia išorinėje žiedo dalyje. Statinio techniniai rodikliai Eismo juostų skaičius – 4 – 8, Eismo juostų plotis – 3,25 – 3,75 m, Važiuojamosios dalies plotis – 7,50 – 13,00 m, Bendras estakados ilgis – 800 m, Statytojas: Klaipėdos miesto savivaldybė, Liepų g. 11, Projektuotojas: UAB „Kelprojektas“, projekto vadovas Viačeslavas Zbrujevas. Viešas svarstymas Visuomenės atstovai savo pastabas ir pasiūlymus gali teikti elektroniniu paštu [email protected] iki sausio 3 dienos. Viešas svarstymas numatomas ketvirtadienį, sausio 3 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose, Liepų g. 11. Diskusijų pradžia – 17.30 val.

Prieš metus po rekonstrukcijos atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas masina lankytojus ne tik vis turtėjančiais akvariumais, bet ir augančia bei modernėjančia pažinimo erdve. Šį penktadienį, gruodžio 14 d. nuo 13 iki 15 val., muziejaus edukatoriai kviečia interaktyviai žaidžiant susipažinti su Pasaulio vandenynu renginyje „NE(BE)UŽTVENKSI UPĖS BĖGIMO“. Lankytojus įtraukiančio žaidimo idėjos autorius – architektas Vladas Balsys. Ant trijų pirmojo aukšto vidinių akvariumo sienų jau apsigyveno jaukūs dailininko Jono Liugailos piešiniai, kurie prašosi būti liečiami. Paliesti jie „prakalba“ ir kviečia keliauti nuo upelio per Baltijos ir Šiaurės jūras iki pat vandenyno. Muziejaus lankytojas kartu su animuotais jūrų ir mūsų kasdienės aplinkos vaizdais keliaus per klausimų, užduočių labirintus, kuriuose ieškos ir atras gamtoje egzistuojančius priežastinius ryšius. Edukatorė Vida Narveišytė pasakoja, kad mintis įrengti atgyjančias informacines-edukacines plokštumas kilo, ieškant modernių informacijos perteikimo ir neįkyraus edukavimo būdų. – Kad ir kaip būtų keista, – sako edukatorė, – net mūsų akvariumo gyvūnams sunku konkuruoti dėl jaunųjų lankytojų dėmesio, kurį tiesiog prikausto moderniosios technologijos. Lietuvos jūrų muziejus, įrengdamas liečiamas sienas, laužo stereotipus: paprastai šių įstaigų erdvėse nieko negalima liesti. Jūrų muziejuje – atvirkščiai: skatinama liesti, nes tik tokiu būdu pasirodo informacija. Tačiau kartu muziejininkai prašo lankytojus nesielgti destruktyviai, nes jau po pirmųjų lankytojų atsirado nemenkų įbrėžimų. Po…

Klaipėdos savivaldybė kviečia į viešą pristatymą, kurio metu gyventojai bus supažindinti su trijų teritorijų sutvarkymo planais. Bus pristatytos šios teritorijos:  Rumpiškės kvartalo teritorijos nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g. Rumpiškės kvartalo teritorijos nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g. Teritorijos nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“. Pristatymas įvyks gruodžio 18 d., antradienį, 17.30 val., III a. tarybos posėdžių salėje (Liepų g. 11).

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad gruodžio 14 d., penktadienį, 10.00 val. Klaipėdos kultūros fabriko (Bangų g. 5A, Klaipėda) patalpose planuojama diskusija apie Šv. Jono bažnyčios atstatymą. Seminaro metu bus pristatyti projektiniai pasiūlymai, kuriuose bus aptariamos pateiktos vizualizacijos ir sprendiniai. Seminaro metu dr. Vasilijus Safronovas pristatys bažnyčios istoriją, Bažnyčios projektinius bei architektūrinius sprendinius aptars architektas Aurimas Širvys. Taip pat numatoma apžvelgti žemės sklypo Turgaus g. 24 detaliojo plano keitimo koncepciją.