Miestas

Valstybinė miškų urėdija teikia informaciją apie draudimus deginti pernykštę žolę. Kad ir kiek informacijos gauna gyventojai apie daromą žalą gamtai degant sausai žolei, tačiau kiekvieną pavasarj tenka konstatuoti liūdną faktą pernykštė žolė ir toliau yra deginama. Pernykštės žolės gaisrai labai pavojingi, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenarnqjq namų, sunaikinti gyventojų turtą. Primename, kad už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos iki 350 eurų, taip pat vertinama aplinkai padaryta žala kuri gali siekti ir dešimtis tūkstančiq eurų. Už aplinkos apsaugos reikaIavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administraciniq nusižengimų kodekso 286 straipsnj: sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 300 eurų;priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų;ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems…

Vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos frakcijų pirmininkų bei frakcijoms nepriklausančių tarybos narių ir savivaldybės atstovų pasitarime apsikeista informacija karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo Klaipėdoje klausimais, buvo išklausyti ir aptarti politikų pastebėjimai bei pasiūlymai. Konstatuota, kad tokiame formate surengtas pasitarimas pasiteisino. Norą dalyvauti sprendžiant pabėgėliams iš Ukrainos aktualius klausimus, gauti apie tai patikimą informaciją pastarajame tarybos posėdyje išsakė patys savivaldybės tarybos nariai. Meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis bei jo įsakymu pabėgėlių klausimams Klaipėdoje spręsti ir koordinuoti sudarytos darbo grupės atstovai pateikė naujausią informaciją, susijusią su karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimu gyventi į Klaipėdą. Taip pat buvo aptartos galimos grėsmės (dėl vietų mokyklose ir darželiuose, patalpų apgyvendinimui trūkumo, COVID-19 protrūkių ir kt.). Miesto valdžios atstovai dalijosi mintimis, kaip pabėgėlių apgyvendinimo klausimą būtų galima spręsti viso regiono mastu, taip palengvinant naštą miestui. Dabar ukrainiečių apgyvendinimą iš esmės užtikrina privatus sektorius, atsiliepęs į organizacijos „Stiprūs kartu“ kvietimą. Miesto tarybos nariai teikė pasiūlymus, kokiais būdais spręsti su pabėgėliais susijusius klausimus Klaipėdoje.  „Šis susitikimas parodė, kad kalbantis tokiame formate tikrai galima rasti gerą, konstruktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą. Sutarta, kad tokius susitikimus ateityje rengsime nuolat, kad miesto tarybos nariai galėtų jausti pulsą mieste, žinotų svarbiausias aktualijas, taip pat galėtų pateikti savo įžvalgas, pastebėjimus ar…

Klaipėdoje veiklą pradėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras. Dar iki centro atidarymo prie jo nusidriekė eilė į jį norinčių patekti užsieniečių. Ukrainiečių registracijos centras įkurtas adresu Paryžiaus Komunos g. 16A  – ­patalpose šalia Futbolo mokyklos, kuriose iki šių metų vasario veikė vakcinacijos nuo COVID – 19 centras. Siekiama, kad registracijos centras būtų ta viena vieta, į kurią pabėgėliai iš Ukrainos atvyktų pirmiausia ir čia gautų visą būtiną informaciją bei pagalbą, kurią operatyviai ir kvalifikuotai suteiktų visų aktualių sričių specialistai, įsikūrę po vienu stogu.  „Tikimės, kad pradėjęs veikti karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras gerokai palengvins ir paspartins atvykusių užsieniečių priėmimą, dokumentų įforminimą ir visus kitus socialinės infrastruktūros klausimus. Svarbiausia, kad registracijos centro veikla patenkintų visų besikreipiančių į jį lūkesčius. Norėtųsi, kad tai būtų ta jauki vieta, kurioje žmonės, bėgantys nuo karo, rastų visus atsakymus į klausimus, pajaustų globą vos patekę čia“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pabėgėlių registracijos centre bus teikiamos visos karo pabėgėliams iš Ukrainos reikalingos paslaugos ir  pagalba. Čia jiems padės Raudonojo Kryžiaus, „Maisto banko“, Vaikų teisių tarnybos ir kitų institucijų atstovai. Ukrainiečiai Klaipėdos registracijos centre bus registruojami kasdien, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas, nuo 8 iki 22 valandos. Numatyta, kad, esant poreikiui, pavyzdžiui, jei atvyks…

Ukrainos gyventojams, esantiems Lietuvoje dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, faktiškai gyvenantiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, gali būti skiriama 267 Eur dydžio vienkartinė materialinė parama. Materialinė parama skiriama kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, atvykusiam į Lietuvą ir faktiškai gyvenančiam Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, ir tik tuo atveju, jeigu asmuo/asmenys kreipimosi dėl materialinės paramos metu yra pateikę prašymą Migracijos tarnybai jų teisinės padėties klausimui spręsti arba jiems yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jie negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę. Asmenys, kurie kreipiasi dėl materialinės paramos turi pateikti: prašymą materialinei paramai gauti;Migracijos tarnybos išduotą dokumentą (duomenis) apie priimtą prašymą teisinės padėties klausimui Lietuvos Respublikoje spręsti arba išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu kopiją. Dėl materialinės paramos kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį: Vytauto g. 13 – 105 kabinetas, tel. (8 46) 41 08 40, el. paštas [email protected] , gyvenantiems centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyje (nuo Kalotės iki Baltijos pr.) Laukininkų g. 19A – I aukšto salė, tel. (8 46) 32 46 96, (8 46) 39 10 68, El. paštas [email protected], gyvenantiems pietinėje miesto dalyje (nuo Baltijos pr. iki Rimkų gyvenvietės imtinai) Esant dideliam pareiškėjų srautui pareiškėjai gali būti iš anksto užregistruojami prašymų pateikimui, taip pat gali būti…

Šiandien posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė iš miesto biudžeto Ukrainai skirti 150 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos. Lėšos bus pervestos į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausančios Ukrainos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Odesos regioninio padalinio specialią sąskaitą. „Džiaugiuosi bendru savivaldybės tarybos narių supratimu, susitelkimu ir solidarumu paramos kovojančiai Ukrainai klausimu, konkrečiu atveju – dar ir palaikymu mūsų miestui partneriui Odesai. Tai labai svarbi tikslinė parama: kalbant simboliškai – euras nuo kiekvieno klaipėdiečio, – bet ne vienintelė: į Ukrainą jau yra išvykę 3 autobusai, pakrauti įvairia įranga, generatoriais, medicinos priemonėmis, jau nekalbant apie paramą, kuri iškeliavo per Raudonąjį Kryžių. Pasirinktas sprendimo būdas – turbūt racionaliausias, kalbant apie tai, kaip parama pasieks sudėtingoje situacijoje esančio miesto partnerio Odesos žmones. Raudonasis Kryžius – patikima, veikianti, tiksliai poreikius žinanti organizacija, per kurią paramą skirti pasiūlė patys odesiečiai. Tikiuosi, kad Klaipėdos miesto pagalba kaip dar vienas tvirtas palaikymo ženklas Odesos žmonėms netrukus juos pasieks“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  „Tikiu, kad tai – ne paskutinė miesto finansinė pagalba, bet labai tikiuosi, kad pagalbą skirsime dėmesingai, įvertindami situaciją ir mūsų pačių galimybes. Niekam neturi kelti abejonių mūsų pasiryžimas padėti viskuo kuo galime, bet pasirinkti paramos būdai turi būti patys taikliausi“, – pažymėjo V. Grubliauskas.…

Pradedamas įgyvendinti didelio visuomenės dėmesio susilaukęs projektas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Plungės lagūna“ pasirašė sutartį dėl Skulptūrų parko sutvarkymo darbų pirkimo. Sutarties vertė – 3 mln. eurų. Darbus, kurie vyks trimis etapais, numatyta atlikti maždaug per dvejus metus. Visam darbo projekto parengimui numatytas trijų mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Miesto centre tarp Liepų ir S. Daukanto g. įsikūręs Skulptūrų parkas užima beveik 10 ha ploto. Tai yra unikali, sudėtinga teritorija: mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta, kurioje po didžiuliais ilgaamžiais medžiais nuo ankstyvo pavasario veša spalvingi gėlynų kilimai, žaidimų aikštelėse klega vaikai, o miesto svečią gali atpažinti iš to, kaip jis apžiūrinėja menines skulptūras, kurių čia yra daugiau nei šimtas. Didžiausią parko dalį užima valstybės saugoma kultūros vertybė – Klaipėdos senųjų kapinių kompleksas. Miesto kapinės šioje teritorijoje buvo įkurtos 1820 metais ir tam tikrą laiką veikė pokariu, kol sovietinė valdžia apnaikino kapines ir šioje vietoje įkūrė Skulptūrų parką. Kapinių teritorijoje yra Klaipėdos mecenatų L. J.  Vynerio, Gerlachų šeimos kapai, 1923 m. sukilimo dalyvių memorialas. Šalia buvusios vakarinės kapinių ribos yra Napoleono karus menantis gynybinis įtvirtinimas, taip vadinamas šancas. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, šis projektas buvo patvirtintas po daugybės visuomeniškai aktyvių klaipėdiečių diskusijų ir kompromisų. Ieškant…

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Šis sprendimas užtikrina, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atveria dar geresnes finansavimo galimybes. Iš AB „Lietuvos paštas” perimanti Klaipėdos pašto pastatus Kultūros ministerija siekia, kad šis reikšmingas paveldo objektas būtų deramai restauruojamas ir prižiūrimas, taip pat – kad jis taptų traukos centru visuomenei. „Klaipėdos pašto statinių kompleksas – išskirtinis objektas, kurį privalome išsaugoti visuomenės poreikiams. To siekia tiek Kultūros ministerija, tiek Klaipėdos miesto savivaldybė. Tačiau šio objekto būklė šiandien nėra tokia, kokią ją norėtųsi matyti – kompleksui būtinos neatidėliotinos investicijos. Paskelbus Klaipėdos paštą kultūros paminklu ne tik užtikrinamas jo išsaugojimas visuomenės reikmėms, bet ir objekto valdytojui atsiranda galimybė teikti paraišką prioritetiniam tvarkybos darbų finansavimui gauti”, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. Klaipėdos paštas – architekto H. Shoede suprojektuotas ir 1893 m. pastatytas neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas. Sprendžiant, kokios veiklos šiame architektūros ansamblyje galėtų vykti ateityje, Kultūros ministerijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija. Ji atskleidė, kad šiame išskirtiniame komplekse tikslingiausia yra įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio garsaus astronomo F. W. Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą. Šis centras aprėptų ir muziejines, renginių, rezidencijų funkcijas bei įprasmintų istorinį palikimą.

Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2022-2024 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatyti artimiausių trejų metų savivaldybės darbai bei įgyvendinami projektai. Taip pat patvirtintas 2022 metų Klaipėdos miesto biudžetas. Biudžeto asignavimai šiemet siekia 269,76 mln. eurų, tai yra 20,9 % arba 46 mln. didesni nei 2021 m. „Tai svarbiausi savivaldybės metų dokumentai, kuriais suplanuojama visa savivaldybės veikla ir skiriamas finansavimas. Nepaisant pandemijos, Klaipėda išlaiko biudžeto augimo tendenciją, tad galėsime sėkmingai tęsti pradėtus projektus, įgyvendinti naujus, gražinti viešąsias erdves, gerinti susisiekimo infrastruktūrą, skirti deramą dėmesį švietimui, socialinei, sveikatos apsaugai, kultūrai ir kitoms miesto bendruomenei svarbioms sritims“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Patvirtintos 2022 m. biudžeto pajamos – 243,4 mln. eurų – t. y. 39,6 mln. arba 19,4 proc. didesnės nei 2021 m. Biudžeto pajamas sudaro gyventojų pajamų ir kiti savivaldybės teritorijoje renkami mokesčiai, valstybės biudžeto dotacijos, Europos sąjungos finansinės paramos lėšos ir kitos pajamos. Patvirtinti asignavimai iš prognozuojamų pajamų – 243,85 mln. eurų, iš apyvartinių lėšų likučio – 25,9 mln. eurų – bendrai 269,76 mln.   Daugiausia miesto biudžeto asignavimų – 135 mln. eurų (55,3 proc.) – tenka švietimo funkcijai –  t. y. 23,7 mln. eurų (21,4 proc.) daugiau nei pernai. Investicijoms suplanuota skirti 40,6 mln. eurų, t. y.…

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbia atnaujintą pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių, kuriomis gyventojai gali naudotis, sąrašą. Šių metų vasario mėnesį atliekų turėtojų naudojimui buvo priskirtos 42 naujos pusiau požeminių konteinerių aikštelės.   Visos sąraše nurodytos aikšteles yra perimtos iš statytojo, pradėtos aptarnauti atliekų surinkėjo ir Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu priskirtos naudojimui konkretiems atliekų turėtojams. Konteinerių aikštelės yra įrengiamos pagal ES finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Projekto vykdytojas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Projekto lėšomis yra įrengtos ir jau eksploatuojamos 94 naujos pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės ir 10 naujų požeminių atliekų konteinerių aikštelių. Naujai įrengtų ir eksploatuojamų pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių Klaipėdos mieste sąrašas: Eil. Nr.Konteinerių aikštelės vieta1.Audros g. 12.*Alksnynės g. 93.Baltijos pr. 44.Baltijos pr. 205.*Baltijos pr. 1096.*Bandužių g. 17.Bandužių g. 38.*Bandužių g. 59.*Bandužių g. 1510.*Bandužių g. 2111.Birutės g. 1512.Brožynų g. 413.*Brožynų g. 714.Budelkiemio g. 615.*Budelkiemio g. 1516.Debreceno g. 2217.*Dragūnų g. 118.H. Manto g. 9419.*I. Simonaitytės g. 320.I. Simonaitytės g. 421.I. Simonaitytės g. 2622.I. Simonaitytės g. 3023.Jachtų g. ir Taikos pr. sankirta24.*Jūrininkų pr. 1025.Jūrininkų pr. 1226.*Kalnupės g. 927.*Kalnupės g. 2128.*Kalnupės g. 2529.Kauno g. 730.*Kauno g. 2331.Kauno g. 3332.Kauno g. 4533.*Karlskronos g. 234.Karlskronos g. 335.Klevų g. 536.Kretingos g. 337.Kretingos…

Ąžuolyno giraitę sėmęs vanduo pamažu senka. To pavyko pasiekti panaudojus specialią techniką: aukšto slėgio hidrodinaminė technika padeda pralaisvinti kelią vandens pratekėjimui užneštame vamzdyje. Tačiau vandens apsemtu stadionu Statybininkų prospekte savivaldybė pasirūpinti negalės – jis turi kitą savininką. Prieš metus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendino Ąžuolyno giraitės sutvarkymo projektą. Jo metu lankytojų pamėgtame parke buvo įrengta apšvietimo sistema, sutvarkyti teritorijos želdynai, mažosios architektūros elementai, įrengta stebėjimo ir apsaugos sistema, sutvarkytos vandens telkinio pakrantės, įrengti nauji bei atnaujinti seni pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės ir kt. Tačiau gausūs lietūs praeitų metų pabaigoje išryškino problemą – parką ėmė semti vanduo. Savivaldybės prašymu AB „Klaipėdos vanduo“ nustatė, kad vanduo parko teritoriją semia dėl užsikimšusio persipylimo vamzdžio, kuriuo perteklinis vanduo turėtų nutekėti į bendrovės paviršinių vandens nuotekų tinklus. Paaiškėjus, kad minėtas persipylimo vamzdis – bešeimininkis turtas, Savivaldybės administracija jį inventorizuos ir perduos AB „Klaipėdos vanduo“. Ji pagal šių metų sausį priimtą miesto tarybos sprendimą turi perimti visus miestui priklausančius paviršinius nuotekų tinklus, o tuo pačiu taps atsakinga už tinkamą jų eksploataciją. „Lietūs ir gausus snygis išryškino problemą, kuri iki Ąžuolyno giraitės atnaujinimo mums nebuvo žinoma. Šis nemalonus nutikimas leido identifikuoti problemą, kurią „Klaipėdos vanduo“ ketina išspręsti, kai tik tai padaryti leis orai…

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos kviečia siūlyti pretendentus Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas” gauti. Apdovanojimo tikslas – pagerbti  jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas. Apdovanojimu įvertinami reikšmingiausi praėjusių kalendorinių metų darbai jūrinės kultūros srityje: jūriniai socialiniai projektai, jūriniai kultūriniai projektai, jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidiniai, marinistinės žurnalistikos darbai. Teikėjų iniciatyva gali būti teikiami ir kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai. Vienas nominantas gali pretenduoti tik į vieną apdovanojimą. Kiekvienais metais gali būti įteikiami ne daugiau kaip trys apdovanojimai. Pretendentai apdovanojimui siūlomi pateikiant raštu užpildytą Teikimo formą, kurioje pateikiami duomenys apie pretendentą ir nurodoma, už kokius darbus jis teikiamas. Pretendentus siūlyti gali fiziniai ir juridiniai asmenys. Svarstant apdovanojimo skyrimą Jūrinės kultūros koordinacinėje tarybos posėdyje, pristatyti pretendentus gali ir juos pasiūliusios įstaigos, įmonės, organizacijos, asociacijos, asmenys. Apdovanojimą įteiks Klaipėdos miesto meras 2022 m. Europos jūros dienos proga arba kitos jūrinės šventės metu Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“, skirto  negrįžusiems jūrininkams ir laivams. Pasiūlymai dėl apdovanojimo priimami iki š.m. kovo 2 d. (pirmadienis) (imtinai). Pasiūlymai dėl apdovanojimo pateikiami raštu Klaipėdos miesto savivaldybėje, Liepų g. 11. arba atsiunčiami paštu. Ant voko užrašyti: Teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui Liepų g. 11, 91502 Klaipėda. Pasiūlymai gali būti priimami ir el.paštu: [email protected] , Teikimo…

2021 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė informaciją apie iniciatyvą „Miestų misija“ (toliau – Misija), kviečiančią Europos miestus tapti vienais iš 100 neutralių klimatui Europos miestų.  Misijos esmė yra prisidėti prie Žaliojo kurso įgyvendinimo skatinant išmanumą ir klimato neutralumą miestuose, sutelkiant vietos valdžios institucijas, piliečius, įmones, investuotojus ir regioninės bei nacionalinės valdžios institucijas. Misijos tikslas iki 2030 m. Europos Sąjungoje sukurti bent 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų ir užtikrinti, kad šie miestai taptų eksperimentų ir inovacijų pavyzdiniais centrais visiems Europos miestams. Klaipėdos miesto tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu, išreikštas miesto pritarimas teikti paraišką (klausimyną) atrankos komisijai, kuri atrinks 100 Europos miestų, dalyvausiančių Miestų Misijoje. Miestų misija – vienos pagrindinių Europos Sąjungos iniciatyvos „Horizontas Europa“ dalis. Iniciatyva „Horizontas Europa“ į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su Miestų misija (pvz., mobilumo, energetikos, miestų planavimo srityse), 2021–2023 m. planuoja investuoti apie 360 mln. Eur. Norint dalyvauti šioje Misijoje miestams reikėjo užpildyti ir pateikti labai išsamų plačios imties klausimyną. Klausimynui užpildyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė darbo grupę, į kurią deleguoti įvairių sričių atstovai ne tik iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos, bet ir iš Klaipėdos įmonių /įstaigų/ organizacijų, kurie ir  padėjo užpildyti klausimyną. Klausimynas pateiktas  sausio 27 d. Pagal misijos darbotvarkę 100…

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ operatyvinio valdymo grupei praėjusi para buvo nerami. Daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi. „Operatyvinio valdymo grupėje, kurioje stebimas visų vandenviečių, nuotekų valyklų, siurblinių darbas, pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas. Nuo pietų ir visą šią naktį dirbo gausios mūsų darbuotojų pajėgos – elektrikai, AVS, tinklų tarnyba. Vanduo kelioms valandoms  buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.  Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III-oje vandenvietėje, I-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai palaikantys elektros energiją“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas. Informuojame, kad dar pirmadienį, po audros dėl elektros energijos nutrūkimo yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Apie 5000 Klaipėdos rajono gyventojams laikinai netiekiamas vanduo. Darbas yra sutrikęs ir 14 nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse. Vanduo bus pradėtas tiekti kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą. Informuojame,…

Su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu susitikęs Klaipėdos meras aptarė miestui aktualius klausimus: švyturio atvėrimo perspektyvas, žaliojo uosto koncepcijos derinimą, uosto konkurencingumo išlaikymą, kelio į Šilutę būklę. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei – vis realesnis. Susisiekimo ministeriją jau pasiekė Vyriausybei adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kreipimasis dėl uosto teritorijoje, Burių gatvėje, esančio švyturio atvėrimui reikalingų procedūrų organizavimo. Pasak mero, ministras informavo, kad po šio kreipimosi jau yra numatytas ir finansavimas parengiamiesiems darbams. „Ministerija gavusi mūsų tarybos sprendimą, jau numatė skirti finansavimą, apie 150 tūkst. eurų, Lietuvos transporto saugos administracijai, kad būtų atlikti parengiamieji darbai, kurie leistų atverti švyturį lankymui. Švyturio atvėrimo datą bandome sieti su rugpjūčio mėnesiu, kada yra miesto gimtadienis, minima Švyturių diena. Tai būtų graži dovana ir jubiliejų švenčiančio miesto bendruomenei, ir miesto svečiams“ – po susitikimo sakė Klaipėdos meras. Šiandien Vilniuje vykusiame susitikime taip pat aptarti kiti miestui aktualūs klausimai. Vienas jų – žaliojo uosto koncepcija. Meras išreiškė susirūpinimą dėl trumpo laikotarpio, skirto susipažinimui ir diskusijai su šiuo svarbiu dokumentu. „Išsakiau miesto bendruomenės lūkesčius ir pastabas dėl labai trumpo laiko, skirto žaliojo uosto koncepcijos nagrinėjimui. Miesto pozicija yra tokia pati. Nors terminas keliomis dienomis pratęstas, tai yra nepakankamas laikas tinkamos imties diskusijai nagrinėjant šį labai svarbų strateginį dokumentą. Ministras…

Dar vienas žingsnis uosto teritorijoje esančio švyturio atvėrimo link. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba išreiškė pritarimą siekiui, kad Burių g. 9 esantis švyturys visuomenei būtų atvertas ištisus metus. Gruodžio 23 d. posėdyje apsispręsta kreiptis į Vyriausybę dėl atvėrimui reikalingų procedūrų organizavimo. Švyturys nuosavybės teise priklauso valstybei, objektą valdo Lietuvos transporto saugos administracija. „Šis marinistinis simbolis neabejotinai yra vertas būti miesto turistinių objektų sąraše. Ieškome įvairių būdų, kaip pasiekti, kad jis būtų prieinamas lankymui. Po įvairių diskusijų, kas turėtų būti šio objekto savininkas ir kas turėtų rūpintis atvėrimu, manome, kad procesas sėkmingai gali vykti švyturiui išliekant ir valstybės nuosavybe, todėl prašome Vyriausybės pradėti reikalingas procedūras. Tikime, kad Vyriausybė taip pat supranta švyturio, kaip lankytino objekto reikšmę miestui ir atsilieps į miesto tarybos kreipimąsi“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  Šiuo metu patekimas į švyturį yra labai apribotas, iki šiol lankytojai paprastai buvo įleidžiami vieną kartą per metus, minint Švyturių dieną. Klaipėdos švyturys patenka į valstybinio jūrų uosto teritoriją. Objektai, esantys aplink švyturį yra susiję su naftos produktų saugojimu, transportavimu, perpylimu, tad siekiant atverti objektą lankymui kartu diskutuojama ir apie saugumo priemones, lankytojų srautų valdymą, lankymo grafiką. Išliktų ir navigacinė švyturio funkcija, o objekto atvėrimą visuomenei galėtų užtikrinti ir dabartinė jo valdytoja –…

Klaipėdoje pirminės sveikatos priežiūros centrai dirbs ir šventinį savaitgalį – gruodžio 24-26 d.  Šiomis dienomis gydymo įstaigos paslaugas teiks tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurie patys to užtikrinti negali, dėl paslaugų teikimo savo pacientams turi susitarti su kitomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis. Poilsio bei šventinėmis dienomis darbą tęs ir Klaipėdos mobilus punktas. Registracija tyrimui nuo COVID-19 – Karštosios linijos tinklapyje 1808.lt arba tel. 1808. Šventinį savaitgalį taip pat bus teikiamos paslaugos norintiems pasiskiepyti nuo COVID-19. Klaipėdos vakcinacijos centras (Paryžiaus Komunos g. 16A) dirbs gruodžio 24 ir gruodžio 26 d. Abi šias dienas pasiskiepyti norinčių gyventojų laukiama nuo 9 iki 12 val. Registracija skiepui nuo COVID-19 – tinklapyje koronastop.lt arba tel. 1808. Gruodžio 25 d. – poilsio diena. Kviečiame šventinį savaitgalį elgtis saugiai ir nepamiršti saugoti savo bei savo artimųjų sveikatos. 

Kur gyventi neturinčių socialinę riziką patiriančių asmenų jau laukia atnaujintas Klaipėdos miesto nakvynės namų padalinys Šilutės pl. 8. Atliktas pastato kapitalinis remontas – vykdant darbus patalpos ne tik atnaujintos, bet ir pritaikytos negalią turintiems gyventojams. Modernizuotame padalinyje gali apsigyventi 50 asmenų. Čia jie gali praleisti iki 6 mėnesių ir ilgiau, per šį laikotarpį gyventojui padedama susitvarkyti dokumentus, pasirūpinti priklausančiomis socialinėmis išmokomis dėl turimos negalios, blogos finansinės padėties, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir kt. „Atidarius atnaujintą padalinį Šilutės plente, paslaugos gyvenamosios vietos neturintiems asmenims Klaipėdoje bus teikiamos trijose vietose. Socialinę riziką patiriantys asmenys laikinai apsigyventi gali ir Viršutinėje gatvėje esančiame padalinyje, kuris taip pat neseniai buvo atnaujintas, o galimybė pernakvoti suteikiama prieš porą metų atidarytuose laikino apnakvindinimo namuose Dubysos gatvėje. Pagalbos galimybės yra, svarbiausia, kad patys socialinę riziką patiriantys asmenys patikėtų, jog įmanoma rasti savo vietą ir kelią gyvenime“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Atnaujinant padalinį Šilutės plente atliktas sienų, lubų, grindų, sanitarinių mazgų remontas, pakeisti radiatoriai, elektros instaliacija, vėdinimo sistema, įrengtas keltuvas neįgaliesiems, nupirkta naujų baldų, buitinės technikos, įrengtos vaizdo kameros, pagerintos sąlygos ir darbuotojams. „Jau dabar paslaugomis atnaujintame padalinyje pradeda naudotis 11 socialinę riziką patiriančių asmenų. Tikėtina, kad likusios vietos gali būti užpildytos per kelis mėnesius. Socialiniai darbuotojai skatina…

Gruodžio 21 dieną, 13:00 val. Klaipėdos kultūros fabriko kino salėje „Klaipėda ID“ organizuoja diskusiją apie vizualinį identitetą. Renginio metu bus pristatyta Klaipėdos miesto pozicionavimo strategija, sukurta įgyvendinant Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030. Diskusijoje, apie strateginę regionų raidą, dalyvaus strategijos rengėjai Synthesis Consulting Group, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos marketingo asociacijos atstovai ir kiti ekspertai. Naują Klaipėdos miesto vizualinį identitetą kursiančios agentūros Critical ir Xwhy pristatys dalyvaujamojo dizaino koncepciją ir praktikas, taikytas kuriant viešųjų subjektų vizualinį identitetą. Taipogi bus pristatytas naujai kuriamo Klaipėdos miesto vizualinio identiteto procesas ir veiksmų planas, supažindinta su veiklos principais ir keliamais uždaviniais. Renginyje dalyvauti kviečiame visus besidominčius miestų rinkodara ir neabejingus Klaipėdos įvaizdžiui. Dalyvių prašome laikytis COVID-19 pandemijos valdymo priemonių, prašysime pateikti galimybių pasą ir dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių. Dalyvių registracija (būtina): https://forms.gle/7vt6j3XfQXPkccxt5 

Dideliu galvosūkiu uostamiesčio valdžiai ilgą laiką buvusi Atgimimo aikštės rekonstrukcija pagaliau įgauna perspektyvinius kontūrus: abiejų dalių – antžeminės ir požeminės – projektinių pasiūlymų derinimas jau yra baigtas. Su dviem patyrusiomis projektuotojų grupėmis, rengusiomis šio ypatingo statinio rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, dirbusi kompetentinga projekto priežiūros komanda, kurioje – miesto planuotojai, projektuotojai, architektai ir paveldosaugos specialistai, neslepia pasitenkinimo: pagaliau pasiektas toks rezultatas, kokio norėta. Kitas svarbus etapas –  projekto viešas svarstymas su visuomene, kurio metu Atgimimo aikštės projekto rengėjai pasirengę atsakyti į miesto bendruomenės klausimus. Preliminari viešo projekto svarstymo data – mažiau negu po mėnesio, 2022 m. sausio 10 d. Apie šį renginį bus paskelbta viešai: kviečiame klaipėdiečius sekti informaciją ir aktyviai dalyvauti projekto pristatyme. Įgyvendinti šį projektą Savivaldybei svarbu dėl turimų įsipareigojimų išspręsti parkavimo vietų klausimą šalia Atgimimo aikštės įsikūrusiam Muzikiniam teatrui. Ir ne tik: kad automobilių stovėjimovietų ypač trūksta miesto centre, akivaizdu kiekvieno didesnio renginio metu. Sprendžiant šią problemą, deramo dėmesio sulauks ir reprezentacinė aikštė, kurią rekonstruojant bus išsaugota vertingiausia jos puošmena – brandūs medžiai. „Labai gerai, kad šį kartą projektas apima ne tik pačią Atgimimo aikštę ir automobilių saugyklą, bet ir daug išsamiau analizuoja aikštės gretimybes, sąsajas su viešuoju transportu, pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra. Manome, kad pasiūlyti Atgimimo aikštės sprendiniai…

MAŽA DIDELIO MIESTO KALĖDŲ VERTA – toks šiltas kūrybinis kodas pristato šių metų Klaipėdos kalėdinio laiko nuotaikas šventiniame uostamiestyje. Atliepianti ekologiškumo idėjas, auganti ir tikra 55 cm aukščio žaliaskarė, kuri įkūnija tikrąsias Kalėdų vertybes, taps muziejiniu eksponatu saugomu po stikliniu gaubtu. Mažąjį medelį saugos egles imituojančių sudėtingų konstrukcijų duetas, kuris bus įžiebtas su mažąja egle gruodžio 11-osios vakarą. Įžanga į jubiliejinius Klaipėdos metus taps Teatro aikštėje nušvisianti instaliacija – tunelis „Laiko spalvos 770”. „Tikiu, kad vien žinia apie absoliučiai netradicinį sprendimą, yra gera žinia, kad Klaipėda originaliai žiūri į tarsi įprastinius dalykus. Tai labai drąsus, ambicingas, labai kūrybingas ir originalus sumanymas, kurį tegul kiekvienas įvertina radęs progą pamatyti, kiek aikštėje yra Kalėdų dvasios“, – kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos švenčių ašis – maža eglutė Jau penkerius metus stabilų kursą kalėdinės eglės pasirinkime laikiusi Klaipėda, šį kartą pokštauja, o kartu ir pristato svarbią žinią, pagrindinė Klaipėdos miesto eglutė – mažiausia Lietuvoje. Pasirinktas šventinių renginių šifras, apjungiantis miesto poziciją nesivaržyti, nepataikauti, skelbia, kad seniausias Lietuvos miestas yra drąsus tapti kitokiu ir drąsiu kalbėti apie tikrąją Kalėdų dvasią, kai pasirenkami ne gigantomaniški užmojai, o jaukus paprastumas, žmogiškosios vertybės ir bendrystė. „Skelbdami „Maža didelio miesto Kalėdų verta“ – Klaipėdą pristatome kaip miestą pavyzdį, ne tik…