Miestiečiai

Startuoja naujas dalyvaujamojo biudžeto etapas. Uostamiesčio gyventojai jau gali siūlyti idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti. Labiausiai patikusias balsuodami taip pat rinks miestiečiai. Už patraukliausių gyventojams idėjų įgyvendinimą bus sumokėta iš miesto biudžeto lėšų. Idėjas gyventojai galės teikti iki spalio 18 d. Visą idėjų teikimo laikotarpį gyventojai turės galimybę konsultuotis su savivaldybės specialistais dėl jiems kylančių klausimų. Dalyvaujamasis biudžetas – tai įrankis, suteikiantis gyventojams teisę patiems spręsti, kaip išleisti dalį miesto biudžeto lėšų. Svarbiausia yra pateikti patrauklią, kitų bendruomenės narių palaikymo vertą idėją, kaip pagerinti viešą infrastruktūrą gyvenamoje aplinkoje, o laimėjusio pasiūlymo įgyvendinimu pasirūpins miesto savivaldybė. Teikti idėjas bei balsuoti už labiausiai patikusias bus galima platformoje dalyvauk.klaipeda.lt „Raginu aktyviai dalyvauti ir siūlyti savo idėjas. Būtent gyventojai geriausiai žino ir jaučia, ko labiausiai reikia jų gyvenamojoje aplinkoje, kuri vieta yra tinkamiausia vienai ar kitai idėjai įgyvendinti. Kiekvieną bendruomenę skatinu naudotis galimybe ir siūlyti tai, kas jiems dabar labiausiai aktualu“, – ragina meras Arvydas Vaitkus. Dalyvaujamojo biudžeto projektams įgyvendinti šiemet bus skirta ne mažiau 100 tūkst. eurų. Klaipėdos mieste jau yra įgyvendintos 4 dalyvaujamojo biudžeto idėjos, kurios gyventojų buvo pasiūlytos 2021-2022 metais. Tauralaukyje bei Ievos Simonaitytės gatvėje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, prie Vasaros estrados – daugiafunkcinė ekstremalaus bėgimo treniruočių aikštelė, Tauralaukyje įrengtas šaligatvis šalia…

Kitą savaitę, rugsėjo 19-22 dienomis, Klaipėdoje bus filmuojamas režisieriaus Emilio Vėlyvio vaidybinis serialas, dėl filmavimo darbų klaipėdiečiai gali patirti tam tikrų nepatogumų. Parengiamuosius darbus filmavimo grupė pradės š. m. rugsėjo 17 d. (sekmadienį). Rugsėjo 18 d. nuo 6.00 val. iki 21.00 val.  filmavimo darbai planuojami Smiltynėje esančiose Laivų kapinėse. VšĮ „Kino kultas“ prodiusuojamas E. Vėlyvio vaidybinis serialas „Vilko gomurys“ bus filmuojamas šiose miesto vietose: Danės gatvėje (Šiauriniame rage) – rugsėjo 19 d. 14:00 – 21:00 ; Šiuo laikotarpiu kino kūrėjams bus rezervuota 15 stovėjimo vietų Danės gatvėje. Tiltų ir Turgaus gatvėje – nuo rugsėjo 20 d. 12:00 iki rugsėjo 21 d. 01:00 val.; Danės skvere – rugsėjo 21 d. 15:00–19:00 (bus ribojamas pėsčiųjų eismas); Mažojoje Vandens gatvėje – nuo rugsėjo 21 d. 14:00 val. iki rugsėjo 22 d. 06:00 val. (bus ribojamas transporto stovėjimas filmavimo aikštelėje, galimas  trumpalaikis pėsčiųjų ir automobilių  eismo sustabdymas filmavimo zonoje); S. Neries gatvėje – rugsėjo 22 d. 00:00–05:00  val. (bus rezervuota 15 automobilių stovėjimo vietų). Taip pat numatomi šie eismo apribojimai: Nuo rugsėjo 18 d. 04:00 val. iki rugsėjo 21 d. 01:00 val. Prie Šiaurinio rago, kol vyks filmavimo darbai, nebus galimybės parkuoti automobilių (bus atitverta 20 vietų). 2023-09-18 04:00 – 2023-09-18 21:00 Rezervuoti stovėjimo vietas, nurodytoje stovėjimo aikštelėje. „Aš žaviuosi Klaipėdos miestu nuo vaikystės, niekada nebuvo progos čia filmuoti, tad šį kartą dar nepradėjęs rašyti scenarijaus, jau žinojau, kad…

Klaipėdoje sutvarkyta dar viena viešoji erdvė – Malūno parkas, anksčiau vadintas Trinyčių vardu. Dviem etapais vykdyti jo sutvarkymo darbai iš viso kainavo 2,96 mln. Eur. Tvarkant Malūno parką buvo nutiesti inžineriniai tinklai (vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, ryšių), atnaujintas apšvietimas, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat – dvi vaikų žaidimo aikštelės, poilsio aikštelė, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema. Per Malūno tvenkinį nutiestas pontoninis pėsčiųjų tiltas, įrengti 6 lieptai, pastatyti suoliukai, dviračių stovai. Klaipėdiečių pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje įrengtos 2 vandens gėrimo kolonėlės, kepsninės, tualetas, sutvarkyti esami ir pasodinti nauji želdiniai, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė. Kad klaipėdiečių ramybės netrikdytų nuo aplinkinių gatvių sklindantis automobilių triukšmas, netoli jų suformuoti apželdinti apsauginiai pylimai. Apžiūrėjęs sutvarkytą Malūno parką Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad parkas atgijo, pagražėjo, jame atsirado daugiau galimybių įvairaus amžiaus gyventojų laisvalaikiui praleisti. Vis dėlto didelį plotą užimančioje parko teritorijoje dar yra ką tobulinti. „Būtina sutvarkyti tvenkinį gožiančią augmeniją, inventorizuoti parko medžius ir pašalinti, jei jie kelia pavojų – dabar jie griūva po kiekvieno stipresnio vėjo“, – pažymėjo A. Vaitkus. Meras įsitikinęs, kad būtina paieškoti tinkamesnės vietos ir grilio zonai. Istoriškai įdomioje miesto vietoje, šalia buvusio „Trinyčių“ verpimo fabriko (dėl jo tvenkinys vietinių praeityje ir imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu), esančiame Malūno parke, anot mero, galėtų vykti…

Bėgant Klaipėdos krašto metams, rugsėjo 22-ąją uostamiestyje numatomas vienas svarbiausių atmintinų metų akcentų – Jono Budrio palaikų perlaidojimas. Šis įvykis suteikia progą dar kartą atidžiau įsigilinti į Lietuvos istoriją. Kas iš tiesų įvyko prieš 100 metų prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos ir kas buvo pagrindinė rugsėjo 22-osios ceremonijos figūra – Jonas Polovinskas-Budrys? Kodėl praėjus beveik 60 metų nuo mirties jo palaikai iš Čikagos bus perkelti į Klaipėdos senąsias kapines? Pasakoja Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas. Lietuvoje puikiai prisimename tokį įvykį kaip Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, o išgirdę žodį „sukilimas“ įsivaizduojame, kaip sukilę klaipėdiečiai nuvertė vokiečių valdžią ir savomis rankomis prisijungė prie Lietuvos. Vis dėlto tai buvo kur kas sudėtingesnis procesas, kuriame dalyvavo Jonas Polovinskas-Budrys – viena ryškiausių šimtmečio asmenybių. Kas jis buvo ir kaip įsiliejo į Klaipėdos prijungimo klausimą? Jonas Polovinskas – neabejotinai viena pagrindinių asmenybių, su kuriomis sietinas bandymas įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą. Kaip rašė Balys Sližys, kuris 1922–1923 m. sandūroje ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas: „Kaip žinoma, akcija [Klaipėdos prijungimo – V.S.] pavyko, ir kad ji pavyko, neabejotinai yra didžiausias nuopelnas p. Budrio.“ Jis į Klaipėdos klausimą buvo įtrauktas 1922 m. pabaigoje, po to, kai 1922 m. lapkričio viduryje Kaune Ernesto Galvanausko ministrų kabinetas…

Darbą Klaipėdoje pradėjo 19 naujai išrinktų seniūnaičių. Bendruomenės labui pasiryžusius dirbti klaipėdiečius pasveikino ir seniūnaičių pažymėjimus trečiadienį, rugsėjo 13 d., jiems įteikė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.   „Linkiu kiekvienam seniūnaičiui, kad būtumėte tuo žmogumi, kurį bendruomenė pažįsta ir kuriuo pasitiki. Labai svarbu, kad kiekviena bendruomenė turėtų aktyvų seniūnaitį, nes būtent jie yra pirmieji, kuri sužino ir patys savo akimis mato konkrečios vietovės gyventojų problemas, o jų dėka informacija pasiekia ir savivaldybę. Miestas suinteresuotas, kad bendruomenės būtų matomos ir girdimos, kad jų problemos būtų operatyviai sprendžiamos. Linkiu naujai išrinktiems seniūnaičiams, o kartu ir visiems savivaldybės darbuotojams, kad bendruomenių telkimas, įsiklausymas į jų interesus bei glaudus bendradarbiavimas būtų visų mūsų bendras reikalas“, – sako meras Arvydas Vaitkus. Į susitikimą taip pat pakviesti kadenciją baigiantys 33 seniūnaičiai, jiems padėkota už darbą rūpinantis savo seniūnaitija ir atstovaujant bendruomenės interesams. Dalis jų – net 10-imt – pasiryžo tęsti savo veiklą ir yra perrinkti naujai kadencijai. „Dėkoju visiems kadenciją baigusiems seniūnaičiams, kurie šiai visuomeninei veiklai skyrė ypač daug laiko ir pastangų. Pelnyti gyventojų pasitikėjimą, telkti bendruomenę – nemenkas iššūkis, o šias duris atidarantis raktas – nuoširdus dėmesys žmonėms ir jų problemoms. Malonu, kad dešimt kadenciją baigusių seniūnaičių dirbs ir naujoje kadencijoje. Tai akivaizdus įrodymas, kad gyventojai jumis…

Rugsėjo 16-oji – pasaulinė pakrančių valymo diena! Šiais metais prie akcijos jungiamės ir mes! Šią dieną kviečiame susitikti Melnragės paplūdimyje, Klaipėdoje. Kartu švarinsime paplūdimį, taip pat bus pristatoma Ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!” ir Giedriaus Bučo instaliacija „Jūra prasideda čia!”. Pasauline pakrančių valymo diena siekiama atkreipti dėmesį į netinkamai tvarkomų atliekų krizę, sutelkti visas visuomenės sferas dalyvauti valymo, šiukšlių rinkimo akcijose. Visiems kartu ieškoti sprendimų kovoti su netinkamai tvarkomomis atliekomis. Daugiau informacijos: https://fb.me/e/3RcLtTTZT

Dėl naujos ledo arenos statybų – susitarimas su ledo ritulio bendruomene. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus pasirašė ketinimų protokolą, kuriame asociacija išreiškė ketinimą padovanoti Klaipėdai ledo arenos projektą. Pasirašant ketinimų protokolą dalyvavo ir Klaipėdos ledo ritulio bendruomenės atstovai. „Turime mieste įrengti tokią infrastruktūrą, kokios iš tikrųjų reikia ir kurios įrengimas būtų adekvatus kainos atžvilgiu. Ankstesnės valdžios sumanytų arenos statybų koncesijos būdu atsisakėme, nes tai reiškė ilgalaikę finansinę naštą miestui – ankstesnė taryba  buvo pritarusi, kad miesto įsipareigojimai koncesininkui siektų beveik 44 mln. eurų, o paskutiniu laiku viešojoje erdvėje girdėjome, kad atsižvelgus į pokyčius rinkoje, šie įsipareigojimai gali išaugti ir perkopti net 70 mln. Esame įsitikinę, kad užtikrinti tinkamas sąlygas ledo rituliui vystyti galime ir gerokai mažesniais kaštais. Tikiu, kad bendradarbiavimas su ledo ritulio bendruomene leis užtikrinti, kad mieste atsirastų būtent tokia infrastruktūra, kuri reikalinga šiai sporto šakai, o paprastesnis, tačiau bendruomenės lūkesčius tiksliau atliepiantis projektas netaps našta miesto biudžetui“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Asociacija miestui ketina dovanoti sporto bendruomenės poreikius atitinkančios ledo arenos projektą. Jame numatomos dvi ledo aikštelės, akmenslydžio zona, sėdimos vietos žiūrovams, pagalbinės patalpos. Čia galėtų būti organizuojamos ledo ritulio, dailiojo čiuožimo, akmenslydžio treniruotės, vietinio bei tarptautinio lygio varžybos. „Klaipėda…

Informuojame, kad rugsėjo 13-14 dienomis Karinės jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba organizuoja karines pratybas „Audros stebėtojas 2023“. Atsižvelgiant į pratybų scenarijų ir iškeltus uždavinius, veiksmai bus vykdomi Palangos mieste (Vytauto g. 9 – Jūros stebėjimo poste ir jo prieigose) ir jūros pakrantėje (nuo Nemirsetos iki Palangos). Pratybų metu bus griežtai laikomasi gamtosauginių taisyklių reikalavimų. Apkasų įrengimo ir kiti kasimo darbai nebus vykdomi, sunkioji karinė technika nebus naudojama. Pratybų metu padalinių manevrai Palangos apylinkėse, kurių metu bus naudojami imitaciniai šaudmenys, bus vykdomi Palangos jūros stebėjimo posto teritorijoje (Vytauto g. 9), bet pavieniai šūviai gali būti atliekami visame pratybų ruože.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Klaipėdos miesto PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukoje užfiksuotą asmenį, galintį suteikti tyrimui vertingos informacijos.Pažinusius asmenį, prašome informuoti telefonu 8 700 6 11 73 arba el. paštu:   [email protected] Dėkojame už bendradarbiavimą.

Gera žinia klaipėdiečiams, įrašytiems į eilę socialiniam būstui gauti. Netrukus administratoriui eksploatuoti bus perduotas naujas, dažais kvepiantis gyvenamasis namas Klaipėdoje, Rambyno g. 14A, kuriame, kaip planuojama, dar šios vasaros pabaigoje įsikurs teisę į socialinį būstą turintys asmenys. Projekto „Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose Irklų g. 1 ir Rambyno g. 14A“ lėšomis pastatyti jau 2 daugiabučiai, juose iš viso įrengti 76 būstai (1, 2 ir 3 kambarių butai), iš jų 17 būstų pritaikyti neįgaliesiems. Bendra projekto vertė 4,99 mln. Eur. Didžioji dalis lėšų projektui – 3,85 mln. eurų – gauta iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo, likusi dalis – Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos. „Pagaliau pavyko užbaigti socialinio būsto Rambyno g. 14A pridavimo procedūras. Visi derinimai gauti ir išduotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos užbaigimo aktas. Eksploatacijai perduodamas naujas socialinis daugiabutis – tai viltis klaipėdiečiams, kuriuos gyvenimiškos aplinkybės verčia nuomotis socialinį būstą. Socialinis būstas gali būti, o šiuo atveju būtent taip ir yra, – naujas, šiuolaikiškas, tarnaujantis žmogui. Noriu palinkėti, kad žmonės čia rastų tikrus namus, gerai juose jaustųsi ir jais rūpintųsi“, – palinkėjo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Pirmasis pagal minėtą projektą (sutartis dėl šio namo statybos pasirašyta 2016 m. rugsėjį) pastatytas socialinis daugiabutis…

Uostamiesčio abiturientams nuskambėjo paskutinis skambutis – atsisveikinimo su mokykla ir naujos pradžios simbolis. Laikrodžių muziejaus kiemelyje surengta tradicinė abiturientų pagerbimo šventė. Į gražia tradicija tapusį renginį uostamiesčio abiturientus pakvietė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Paskutinis skambutis – paskutinė mokslo metų šventė. Ji reiškia, kad pamokos abiturientams baigėsi, prasideda brandos egzaminai. Pirmojo skambučio šventė Klaipėdoje prasidėjo tradicine miesto dvyliktokų eisena centrine miesto gatve nuo Lietuvininkų aikštės iki pagrindinės renginio vietos Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Čia džiugiai nusiteikusį, šventiškai pasipuošusį jaunimą pasveikino meras A. Vaitkus.  „Paskutinis skambutis – tai kvietimas pradėti pirmuosius žingsnius į savarankišką gyvenimą. Tai tarsi kelionė į nežinią, kai nežinai, kas tavęs laukia. Sunku pasakyti, ko yra daugiau – džiaugsmo, nujaučiant įdomią kelionę, ar nerimo, kad gal nusipirkai bilietą ne ta kryptimi. Linkiu jums, kad pasirengimas naujai gyvenimo kelionei būtų džiaugsmingas ir teikiantis vilčių! Svajokite, ir darykite tai drąsiai! Tiesa, kad svajonės pildosi. Ir nebijokite suklysti – neklystančių nėra. Pasitikėkite savimi, nenuleiskite rankų, jei nesiseka“, – abiturientams linkėjo meras. „Kiekvieną žmogų gyvenime sutikti žmonės vertina pagal jūsų nuveiktus darbus, pasiekimus ir padorumą. Linkiu tai atsiminti ilgam, tai jums tikrai padės“, – svarbią tiesą priminė A. Vaitkus, palinkėjęs kiekvienam aukštai išsikelti tikslų karteles. Laikrodžių muziejaus kiemelyje uostamiesčio abiturientus sveikino (jau 25–ąjį…

Baigiantis karšių nerštui, aplinkosaugininkai gegužę vykdė sustiprintą žvejybos kontrolę Klaipėdos regione. Skelbiama, kad reidų metu patikrinta per 100 asmenų. Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai surengė 12 reidų, kurių metu patikrino per 100 žvejų, taip pat daugiau nei 10 sausumos transporto priemonių. Be to, pagal surinktą informaciją patikrintos vietos, kur galimai neteisėtai laikomi tinkliniai įrankiai. Reidai vykdyti tiek vandenyje, tiek pakrantėse. Anot Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės Mantės Ramanauskienės, siekiant apsaugoti žuvis neršto metu, tokie specialistų reidai yra būtini. „Sustiprinta kontrolė taikant rotaciją ir pasitelkiant didesnį pareigūnų skaičių bus vykdoma įvairiuose regionuose, išanalizavus gaunamą informaciją, tiek apie daromus pažeidimus, tiek apie poreikį stiprinti kontrolę saugant žuvis jų neršto metu. Labai svarbu tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje“, – sakė ji. Pranešama, kad Aplinkos apsaugos departamento inicijuotų reidų metu nustatyti 4 šiurkštūs pažeidimai. Vienas asmuo Nemuno deltos regioniniame parke pagavo karšį, kai šių žuvų gaudymas tuo metu buvo draudžiamas. Be to nustatyti dar du atvejai, kai asmenys laikė tinklus. Kitas asmuo žvejojo draudžiamu būdu – kabliaujant. Visiems sulaikytiems pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, pagal kuriuos asmenims gresia baudos nuo 120 eurų iki 300 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Asmeniui, Nemuno deltos regioniniame parke pagavusiam karšį, taip pat reikės…

Birželio 1 dieną paskutinis skambutis nuaidės Klaipėdos miesto abiturientams. Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus kviečia visus uostamiesčio abiturientus į Laikrodžių muziejaus kiemelyje vyksiantį gražia tradicija tapusį renginį. 9.30 val. – abiturientų eisena nuo Lietuvininkų aikštės iki Muziejaus. 10.00 val.  Muziejaus kiemelyje vyks šventinis renginys, skambės mero sveikinimas miesto abiturientams.

Geriausiai besimokantys penktų–dešimtų klasių ir pirmų–ketvirtų gimnazinių klasių Palangos mokinių lauks finansinė paskata – Savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino Palangos miesto savivaldybės mokinių skatinimo už mokymosi pasiekimus tvarką. Tikimasi, kad piniginis paskatinimas ne tik padės įvertinti mokinių mokslo metų pasiekimus, bet ir paskatins aukštą motyvaciją turinčius, gabius mokinius dar labiau stengtis siekiant kuo geresnių rezultatų moksle. Mokiniai (išskyrus pradinukus), puikiai baigę mokslo metus, t. y., jei jų metinis visų mokomųjų dalykų įvertinimas siekia 10 balų, bus skatinami 500 eurų (neįskaitant mokesčių). Piniginės premijos sulauks ir abiturientai, puikiai išlaikę valstybinius brandos egzaminus. Už kiekvieną valstybinį brandos egzaminą, įvertintą 100 balų, bus skiriama 250 eurų premija. Piniginės premijos bus įteikiamos kasmet pasibaigus mokslo metams ir (ar) valstybinių brandos egzaminų pagrindinei sesijai. Lėšos šiam tikslui bus skiriamos iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto. Šiais metais premijoms numatyta 15 tūkst. eurų. Palangos miesto savivaldybės mokinių skatinimo už mokymosi pasiekimus tvarkoje numatyta, kad mokyklos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po mokinių metinio įvertinimo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui turės raštu pateikti informaciją apie penktų-dešimtų klasių ir pirmų–ketvirtų gimnazijos klasių mokinius, kurių metinis visų mokomųjų dalykų įvertinimas yra „puikiai“, t. y. dešimčia balų. Palangos senoji gimnazija informaciją apie abiturientus, kurie bent už vieną valstybinį egzaminą…

Informuojame, kad gegužės 23–25 d. Brigados Generolo Povilo Plechavičiaus poligone vyks Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ lauko taktinės pratybos „Griffin Deployex“. Pratybose dalyvaus Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų vienetų padaliniai. Pratybų metu judės karinė technika ir kariai.

Pirmą kartą Klaipėdoje surengtoje masinėje paplūdimių švarinimosi akcijoje „Žuvys nerūko. Neteršk!“ rekordinis dalyvių skaičius. Bemaž 400 žmonių iš socialiai atsakingų Klaipėdos įmonių, organizacijų, ugdymo įstaigų prisijungė prie bendrovės „Klaipėdos vanduo“ organizuojamos akcijos, kurios globėjais tapo Klaipėdos miesto savivaldybė, o partneriai „Klaipėdos paplūdimiai“ bei visame pasaulyje vykstančios upių valymo akcijos River Cleanup organizatoriai Lietuvoje „Žaliosios politikos institutas“. „Esame socialiai atsakinga įmonė, kuri ne tik prisideda prie mieste organizuojamų akcijų, bet ir patys imasi iniciatyvos skatindama nelikti abejingiems švariai aplinkai. Norime priminti visuomenei, kad tai ką palikote gamtoje, ten ir lieka, o dažniausiai randamos šiukšlės – plastikas ir cigarečių nuorūkos, todėl akcijos pavadinimas verčia susimąstyti, apie įpročius, kurie kenkia Baltijos jūros faunai. Idėja surengti tokią akciją kilo, kai supratome, kad prasminga ir visame pasaulyje vykstanti upių valymo iniciatyva River Cleanup uostamiestyje nesulaukia deramo visuomenės dėmesio, tad šia iniciatyva taip pat siekėme ir neoficialaus rekordo – masiškiausio miesto Lietuvoje dalyvaujančio pasaulinėje akcijoje“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas. Akcijos „Žuvys nerūko. Neteršk!“ dalyviai prieš vidurdienį rinkosi prie trijų pagrindinių įėjimo į paplūdimį – I-oje Melnragėje, Neįgaliųjų ir Girulių paplūdimiuose ir rinkdami šiukšles susirinko II-oje Melnragėje. Čia pirmą kartą uostamiesčio istorijoje buvo pasirašytas simbolinis Tvarios Klaipėdos memorandumas, skelbiantis siekį tapti tvariausiu miestu…

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo gegužės 19 d. gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Vaistai išduodami vaistinių tinklo „Eurovaistinė“, kuri atsiliepė į ministerijos kvietimą prisidėti prie vaistų išdavimo, vaistinėse visoje šalyje. Vaistas (veikliosios medžiagos nirmatrelviras ir ritonaviras) skirtas koronaviruso sukeltos ligos gydymui suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po COVID-19 diagnozės nustatymo ir per 5 paras nuo simptomų pradžios. Vaistai skiriami įprasta tvarka išrašant receptą. Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, turi įvertinti, kada pacientui pasireiškė COVID-19 ligos simptomai ir atsižvelgiant į tai, kad pacientas turi pradėti vartoti vaistą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios, nurodyti ne ilgesnį nei 5 dienų recepto galiojimo terminą. Receptiniai vaistai išduodami „Eurovaistinių“ tinkle, visose šalies savivaldybėse, iš viso 101 vaistinėje. Jų išsamų sąrašą rasite ČIA. Lietuva vaistą įsigijo per Europos Komisijos (EK) bendruosius vakcinų ir kitų vaistų nuo COVID-19 ligos profilaktikos ir gydymo pirkimus. EK organizuojami COVID-19 vaistų pirkimai padėjo išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas ir stabilų tiekimą valstybėms narėms. Iš viso per du kartus įsigyta 13 tūkst. vaisto pakuočių, iš…

Informuojame, kad nuo š. m. gegužės 17 d. (12.00 val.) atidaroma mokinių priėmimo informacinė sistema, pasibaigus pagrindiniam priėmimui, ir pradedamas pavienis priėmimas 2023–2024 mokslo metams. Pavienio priėmimo metu asmenys turi teisę atsisakyti priskirtų mokyklų ir rinktis kitas mokyklas, kuriose liko laisvų vietų. Atsisakyta mokymosi vieta nėra saugoma. Prašymo atnaujinimo instrukcijos ir informacija apie laisvas vietas skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Priėmimas į mokyklas“. Mokyklų keitimams užregistruoti prašymai sistemoje bus saugomi ir vertinami per mokslo metus ne rečiau kaip kas 10 darbo dienų. Į mokyklas priimti asmenys per 10 kalendorinių dienų mokykloms turi pateikti tokius dokumentus: prašymus mokytis; asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; įgyto išsilavinimo pažymėjimus ar dokumentus, liudijančius turimus mokymosi pasiekimus. Jeigu asmenys nėra baigę žemesnio lygmens ugdymo programos, išsilavinimo pažymėjimai pateikiami ją baigus; esant specialiesiems ugdymosi poreikiams, pateikiami tai įrodantys dokumentai; Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys mokykloms turi pateikti dokumentus, kad jie įtraukti į sąrašus mokinių, už kuriuos Klaipėdos rajono savivaldybė kompensuoja ūkio lėšas. Dėl šio dokumento reikia kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių (Gargždai).               Mokyklos informaciją apie priėmimo dokumentų pateikimo vietą ir laiką skelbia savo interneto svetainėse.               Pranešame, kad Tauralaukio progimnazijos naujojo pastato Senvagės gatvėje statybos darbai nėra baigti, todėl mokinių priėmimo į naujas mokymosi vietas klausimai bus sprendžiami…

Palangoje ir Klaipėdos regione vyko gerųjų patirčių dalinimosi seminaras, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Brandenburgo (Vokietija) jaunimo specialistai. Palangoje ir Klaipėdos regione apsilankę svečiai analizavo jaunimo darbuotojo profesines vertybes ir laikyseną, kėlė savo kompetencijas susipažindami su asmenų su negalia įtrauktimi. Vizitą organizavo ir finansavo Jaunimo reikalų agentūra. Palangoje svečiai ne tik apsistojo, tačiau ir apsilankė Kurhauze įsikūrusiame Palangos kultūros ir jaunimo centre Kurhauze bei atvirojoje jaunimo erdvėje „Be stogo“, Bendruomenės namuose, apžiūrėjo Jaunimo ir savanorystės centro statybas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Palangos savanorių grupė pristatė vykdomą projektą apie asmenų su negalia įtrauktį, bendruomenės sutelktumą, Palangos kultūros ir jaunimo centro atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė skaitė pranešimą tema „Atvirojo darbo su jaunimu principai praktiškai: Palangos atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ atvejis“. Pranešimo metu pristatytas atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ lankytojų skaičiaus pokytis per pastaruosius metus nustebino svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš Brandenburgo. 2022 m. erdvėje apsilankė beveik 600 unikalių lankytojų, bendras lankytojų skaičius siekia daugiau nei 5700. Tokie skaičiai viršija net Klaipėdos mieste esančių jaunimo centrų lankytojų skaičių, o tai rodo apie atvirojo darbo su jaunimu, o galbūt ir kitų darbo su jaunimu formų poreikį kurorte. Svečiai teigė, kad pateiktas strateginio darbo su jaunimu pavyzdys, politikų rūpestis bei…

Jaunimo užimtumo vasaros metu ir integracijos į darbo rinką programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas jaunuolių užimtumui didinti vasaros atostogų metu: teikti pagalbą jauniems žmonėms susipažinti su įvairiomis profesijomis, skatinti patiems išbandyti susirandant pirmąjį darbą, padėti pamatyti ir realiai išbandyti, patirti įvairias darbo sritis ir veiklų procesus. Programos dalyviai  – jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, programoje nurodytu laikotarpiu pateikę registracijos formą ir darbo sutarties sudarymo metu neturintys 18 metų. Įdarbinimo procesas vykdomas nuo gegužės 10 d. iki birželio 20 d. Jaunuoliai patys skambina darbdaviams, siunčia savo gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir dalyvauja darbo pokalbiuose, taip ugdydami įgūdžius, kurie bus reikalingi ir ateityje, norint dalyvauti darbo rinkoje. Susiradę būsimą darbdavį ir su juo suderinę dalyvavimą Programoje, užpildytą registracijos formą reikia atsiųsti elektroniniu paštu [email protected] „JAUNIMO VASAROS UŽIMTUMO IR INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ PROGRAMOS ” DARBO PASIŪLYMAI UAB PAJŪRIO VAGONĖLIS Darbo pobūdis: Kavos , ledų, vafliu gaminimas ir pardavimasDarbo atlygis: Galiojantis LR nustatytas Minimalaus atlyginimas + priedaiDarbo vieta: Klaipėdos pajūrisReikalavimai kandidatams:Kontaktai:Igor Kukšinov [email protected]ūlomas darbo laikotarpis ir grafikas: 2023.05.01 – 2023.08.31 Pilnas etatas. Igor Kukšinov individuali veikla: Darbo pobūdis: Gaminti ir pardavinėti kava, ledus , vafliukus , šerbetą.Darbo atlygis: Galiojantis LR nustatytas Minimalaus atlyginimas + priedaiDarbo vieta: Smiltyne , Senoji ir Naujoji perkėlaReikalavimai kandidatams: patirtis nebūtinaKontaktai:Igor Kukšinov [email protected]ūlomas darbo…