Naujienos

Numatoma lijundra

Numatoma lijundra

Sausio 16-os dienos antroje pusėje, pradedant vakariniais rajonais, Lietuvoje formuosis lijundra. Naktį iš sausio 16-os į 17-ą lijundra numatoma daugelyje rajonų. Gyventojai raginami būti budriais.
Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Šiandien, sausio 15 d., uostamiestyje šventė. Prieš 96 metus – 1923-iais sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Minint šios svarbios datos jubiliejų, pagerbti to meto Klaipėdos krašto – Lietuvai šaukliai. Bus padėti vainikai ant Erdmono Simonaičio bei Jurgio Lėbarto kapų. Pastarasis – vienas iš Tilžės akto signatarų, pasirašiusių, kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos. Taip pat dalyvavęs 1923 metų sukilime ir dėl to suimtas. Jo bendražygiai taip pat bus pagerbti ceremonijoje Skulptūrų parke. Dalyvaus Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai ir uostamiesčio choras „Aukuras“ Nuo 16 valandos iki nakties prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ bus galima pasižiūrėti ugnies instaliaciją. O 17 valandą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“ pristatymas. Tačiau sukilimo renginiai tik šia diena neapsiribos. Norinčius pramankštinti kojas, naktį iš sausio 18-osios į 19-tą,  kviečia tradicinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Šiais metais jis skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejui. Startas – 22 val. Rotušės aikštėje Kretingoje. Programa Sausio 15 d. 16 – 22 val.  Ugnies instaliacija, skirta Klaipėdos kraštui (paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Danės/Tiltų g.) 17 val. Knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengtų pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m.…
Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Metai nespėjo prailgti, nes sporto renginių gausa ir tempas neleido miestiečiams ir miesto svečiams nuobodžiauti. Į savivaldybės administracijos sudarytą 2018 metų varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai augo, nes uostamiestyje gausu organizacijų, kurios prisidėjo prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizavo įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Renginių skaičius viršijo numatytą planą, įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip: Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti, atidarytas daugiafunkcis vandens sporto kompleksas, pirmą kartą organizuoti sportiniai festivaliai ir kiti konkursai, apie trečdalis veiklų buvo ilgalaikės ir tęstinės, trukusios visus metus. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, svarbiausia, kad pasiekti rezultatai taptų paskatinimu tęsti pradėtas veiklas. „Visus 2018 metus mieste vyko sportiniai renginiai, įvairios iniciatyvos, į kurias itin gausiai įsitraukė bendruomenė. Paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių ir buvo pagrindinis Sporto metų tikslas, turintis didžiausią išliekamąją vertę. Žinoma, labai svarbu ir geros…
Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje, H. Manto ir Liepų g. sankryžoje, įdiegtos pirmosios LED juostos, kurios atkartoja šviesoforų signalus. Saugaus eismo komisijos posėdyje, siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, buvo nuspręsta įrengti šviečiančias LED juostas kelių eismo šviesoforais valdomose pėsčiųjų perėjose, kur dideli pėsčiųjų srautai. Didelė dalis žmonių, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Ši priemonė atkreips pėsčiųjų dėmesį ir padidins jų saugumą. Juostos jungiamos tiesiai prie šviesoforo maitinimo, veikia vienoje sistemoje su šviesoforais ir jų valdikliais. Juostos veikia esant –40 + 60 C temperatūrai, atsparios vandeniui, smūgiams. Šitaip patobulintas sankryžos šviesoforų veikimas bus toliau stebimas ir, jeigu pasiteisins, bus diegiamas kitose miesto sankryžose. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius pernai sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.). Pernai pagrindinę gyventojų sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė). Dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc. 2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai 484 (1,7 proc.) mažiau negu 2017 m. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 10,1 gimusiojo. 2018 m. mirė 39,8 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 307, arba 0,8 proc. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 14,2 mirusiojo. 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 15,7 tūkst. (33 proc.) mažiau negu 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Pernai 12 tūkst. (37 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,2 tūkst. (10 proc.) – į Vokietiją, 3 tūkst. (9 proc.) – į Norvegiją, 2 tūkst. (6 proc.) – į Airiją. Emigrantų skaičius, palyginti su 2017 m., į Jungtinę…
Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Sausio 12 d., šeštadienį, dėl renginių, skirtų Laisvės gynėjų dienai paminėti, nuo 16.30 val. iki 19.00 val. keisis reguliariųjų reisų autobusų maršrutai: 10 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 17 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 26 maršrutas: Radailių, Šimkų kryptimi: iš Menų fakulteto stotelės Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; Klaipėdos kryptimi: patvirtintu maršrutu, toliau – Liepų g. iki Menų fakulteto stotelės. Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją
Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Šiais metais Lietuvos policija visoje šalyje pradeda naudoti alkoholio detektorius, kurie efektyviai ir greitai padeda pareigūnams nustatyti, ar tikrinamas asmuo yra vartojęs alkoholio. Sausio mėnesį Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigijo ir apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, Lietuvos kelių policijos tarnybai paskirstė 27 bekontakčius alkoholio detektorius. Šiais pirminio patikrinimo prietaisais galima greitai ir higieniškai patikrinti didelį kiekį transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų ir nustatyti, ar vartota alkoholio. Vieno šių prietaisų kaina – iki 500 eurų. Tikrinant vairuotojų blaivumą naujais prietaisais, nereikalingi vienkartiniai antgaliai. Detektorius labai efektyvu naudoti tikslinių policinių priemonių (reidų) metu, kai gali būti tikrinama daug sustabdytų transporto priemonių vairuotojų, taip pat masinių ir kitų renginių metu arba viešosiose vietose, kai gali būti vartojama alkoholinių gėrimų. Patikrinimai užima mažiau laiko, nereikalauja tikrinamo asmens fizinio kontakto ir analizuoja žmogaus iškvepiamą orą. Naudojant šiuos detektorius, patikrinimų išlaidos sumažinamos, o dėl efektyvaus ir greito jų veikimo išvengiama transporto priemonių spūsčių. Detektoriui neaptikus alkoholio asmens iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis V ir šviečia žalias LED indikatorius. Aptikus bent menkiausią alkoholio kiekį iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis X ir šviečia raudonas LED indikatorius. Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad vieno detektoriaus kaina neviršija 500 eurų, kad nereikia atlikti šio…
Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Sausio 12d., šeštadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Trispalvė jūroje saugo“ (veiks iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.). Joje – unikali galimybė pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Kaip atgimsiančios valstybės viltį ją išsaugojo laivo jūrų karininkai. Ši paroda į sostinę atkeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus, kurią jis pasiskolino iš kolekcininko Henry Gaidžio. Parodos atidarymo dieną 12.30 val. įvyks pokalbis su istoriku Gintautu Surgailiu apie laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją, o 13.00 ir 14.00 val. rengiami edukaciniai užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves Lietuvos jūrų muziejaus ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai. Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 dienos. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus, pristatydamas lankytojams šią išskirtinę vėliavą, Lietuvos šimtmečiui suteikė taip trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą. Tarpukariu Lietuvos karinį laivyną, įsteigtą 1935 m. rugpjūčio 1d., sudarė tik vienas laivas – minų traleris „Prezidentas Smetona“. Jame tų pačių metų spalio 26 d. pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, pajūryje įvyko tylus, bet…
Kur dėti nupuoštas eglutes?

Kur dėti nupuoštas eglutes?

Šventinis periodas artėja prie pabaigos, todėl daugelis kalėdines eglutės nupuošė arba tai ruošiasi padaryti artimiausiu metu. Miestiečiai raginami savo nupuoštas eglutes pristatyti į artimiausią surinkimo punktą. Klaipėda Specialūs didelės talpos konteineriai eglučių surinkimui nuo sausio 5 iki 11 dienos stovės prie Karlskronos g. 2 (šalia varpelių ir buitinių konteinerių), priešais Danės g. 23–25 (automobilių stovėjimo vietose šalia Danės g. skvero), Dragūnų g. 2 (prie pusiau požeminių konteinerių). Eglutes galima palikti prie konteinerių daugiabučių kiemuose ir individalių namų kvartaluose (vežėjai jas surinks specialiu transportu). Eglutės priimamos visuose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse (Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30 ). Gyventojai patys gali eglutes nugabenti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Neringa Į specialų konteinerį, kurį nuo artėjančio savaitgalio bus galima rasti prie Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4). Kitų gyvenviečių gyventojai kviečiami nupuoštus medelius ar jų šakas palikti prie rūšiavimui skirtų konteinerių (varpelių). Palanga Kaip ir kasmet, nupuoštas kalėdines eglutes galima palikti specialiai tam tikslui įrengtame konteineryje, kuris iki sausio 15 lauks Bangų gatvėje, ties aikštele.
Klaipėdoje šiemet perkrautas jau antrasis SGD krovinys

Klaipėdoje šiemet perkrautas jau antrasis SGD krovinys

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti elektros energijos ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) atliko antrą šiais metais mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) perkrovą. „Lietuvos energijos tiekimas“ į SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ operacijoms pradėtą naudoti SGD bunkeriavimo laivą „Kairos“ perkrovė SGD krovinį, kurio dalis yra skirta pergabenti į Klaipėdos antžeminę SGD stotį, pranešė bendrovė. Mažos apimties SGD perkrovų veikla pradėta 2017 metų pradžioje. Pirmadienį įvykdyta SGD perkrova yra šešiolikta Lietuvoje. „Džiaugiamės metus pradėdami intensyvia veikla mažos apimties SGD perkrovų rinkoje. Antrąją 2019 metų savaitę atliekame jau antrą perkrovą šiemet Klaipėdoje. Tai įrodo, kad Baltijos jūros regione tampame SGD paskirstymo centru, iš kurio dujos keliauja tiek jūra, tiek sausuma į kitas valstybes“, – pranešime sako „Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Šis mažos apimties SGD pardavimo sandoris svarbus ir Klaipėdos SGD terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, išbandysiančiai visą SGD tiekimo grandinę nuo laivo-saugyklos „Independence“, panaudojant dujovežį „Kairos“ ir perkraunant krovinį į antžeminę SGD stotį. Pirmoji mažos apimties SGD perkrova šiemet atlikta sausio 1 dieną, kai iš SGD terminalo LET tarptautinei žaliavų prekybos ir logistikos kompanijai „Trafigura“ į laivą „Coral EnergICE“ perkrovė SGD krovinį. „Lietuvos energijos tiekimas“ veikia nuo šių metų spalio 1 d., kai perėmęs dalį ESO veiklos, gyventojams…
Klaipėdos gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos

Klaipėdos gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos

Nuo šiandien, sausio 7 d., iki sausio 11 d. Klaipėdos miesto gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos. Jos judės iki (iš) Centrinio Klaipėdos terminalo didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis pagal patvirtintą maršrutą taip: nuo Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1 Vilniaus pl., Šilutės pl., Baltijos pr., Baltijos pr. 40; Baltijos pr. 40, Baltijos pr., Šilutės pl., Vilniaus pl. iki Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
SGD terminalo išpirkimas: 7 privalumai

SGD terminalo išpirkimas: 7 privalumai

Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis? Bus sutaupoma, nes dujos perkamos pigiau   Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga. Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams „Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai. Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai…
Klaipėdos uostas artėja prie 50 mln. tonų krovos

Klaipėdos uostas artėja prie 50 mln. tonų krovos

Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas leis papildyti valstybės biudžetą daugiau kaip 800 mln. Eur. Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. – 38,51 mln. t, 2016 m. – 40,14 mln. t. „Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp ES uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą – Uosto direkcijos darbuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 4,34 mln. t. 2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente – krovinių konteineriuose, ro-ro, kt. Taip pat pernai perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje. Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur. „Uosto nauda šaliai…
Klaipėdos bibliotekoje bus organizuojamos nemokamos ispanų kalbos pamokos

Klaipėdos bibliotekoje bus organizuojamos nemokamos ispanų kalbos pamokos

Klaipėdos apskrities viešojoji I. Simonaitytės biblioteka džiaugiasi pernai pasiektais rezultatais ir pasitinka naujuosius metus su dar daugiau veiklų, skirtų miesto bendruomenei ir bibliotekos lankytojams: Sausio 8 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyks autorės Jolantos Onos Vitkutės knygos „Meksika, mano meile“ pristatymas. Sausio 9 d. 17 val. bibliotekos galerijoje 3A  vyks Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės duetinės tapybos ir grafikos parodos „Ženklai“ atidarymas. Sausio 9 d. 17.30 val. Konferencijų salėje vyks pirmasis Ispanų kalbos pamokų susitikimas. Ispanakalbis bibliotekos savanoris Gaspar nuo sausio mėn. visus norinčius išmokti kalbėti ispaniškai kviečia susitikti, pažinti Ispanijos kultūrą bei kalbos subtilybes, o taip pat susidomėjusius išmokti – aptarti tolimesnių pamokų planą. Pamokos vyks anglų ir ispanų kalba. Pamokos NEMOKAMOS Sausio 10 d. 17.30 val. Vokiškų leidinių bibliotekoje, III aukšte, vyks vokiečių kalbos ir kultūros mylėtojų klubo susitikimas. Laukiami ir nauji nariai.
Nidoje bus rekonstruojama Taikos gatvė

Nidoje bus rekonstruojama Taikos gatvė

Neringos miesto savivaldybė kviečia susipažinti su parengtais Taikos gatvės rekonstravimo projektiniais pasiūlymais. Parengtas projektas numato šios gatvės rekonstrukciją nuo įvažiavimo į Nidą (krašto kelio) iki Naglių gatvės, esančios centrinėje gyvenvietės dalyje. Planuojamos rekonstruoti gatvės atkarpos ilgis – 1,72 km. Ties Neringos savivaldybės pastatu šio projekto sprendiniai jungiasi su jau parengtu Nidos visuomeninio centro sutvarkymo projektu. Rekonstruojama Taikos gatvė yra viena pagrindinių Nidos gatvių, kuria vyksta intensyvus eismas – važiuoja atvykstantys/išvykstantys autobusai, lengvieji automobiliai, dviratininkai bei pėstieji keliauja jūros link ir pan. Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą ir komfortą judant, nuspręsta atskirti motorinių eismo priemonių, dviratininkų ir pėsčiųjų srautus. Vienoje gatvės pusėje numatant nuo važiuojamosios dalies bortu atskirtą taką dviratininkams, o kitoje, už žalios juostos, numatytas pėstiesiems skirtas takas. Pėsčiųjų tako trasa eina miško paskirties žemėje, todėl ji nekeičiama, o tik remontuojama, pakeičiant dangą, tose pačiose vietose pastatant naujus suoliukus su šiukšliadėžėmis. Neringos herbe naudojamas Nidos ženklas atsikartoja architektūrinių elementų kompozicijose. Poilsio salelės formuojamos panaudojant pagrindinius Neringos kraštovaizdžio bruožus – smėlį, smilgas, pušis. Poilsio vietos siūlomos stačiakampio formos, šachmatiškai išdėstant apželdinimą smilgomis ir medžio masyvo suoliuką. Takai ir šaligatviai pritaikomi neįgaliesiems. Gatvės trasoje  yra reljefo šuolis – kopagūbris. Siekiant nenukasti kopagūbrio, jo įveikimui siūloma įrengti vertikalų keltuvą. Kitapus Taikos gatvės…
10 apžvalgos bokštų, kuriuos verta aplankyti žiemą

10 apžvalgos bokštų, kuriuos verta aplankyti žiemą

Gamta žiemą – ne mažiau žavi, ypač žvelgiant iš viršaus į apsnigtą kraštovaizdį: balti miškai, iš ledo gniaužtų besivaduojantys upeliai, užšalę ežerai… Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuruojanti nacionalinius, regioninius parkus, ir kelionių po Lietuvą portalas „pamatyklietuvoje.lt“ kviečia jus šią žiemą dalyvauti kelionių žaidime bei aplankyti 10 apžvalgos bokštų saugomose teritorijose.   Sausio – vasario mėnesių savaitgaliams siūlome net tris kelionių kryptis ir iššūkį, užkopti į 10 apžvalgos bokštų Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Žemaitijoje. Žiemos savaitgaliai, gal kiek neįprastas, bet puikus laikas leistis į išvykas po Lietuvą. Baltu sniego rūbu pasipuošusi gamta mums dovanoja kerinčius žiemos peizažus, o gražiausi jie atsiveria nuo apžvalgos bokštų. Kaip dalyvauti žaidime? – Atsidarykite šį kelionės maršrutą savo telefono interneto naršyklėje; – Vadovaudamiesi maršruto nuorodomis aplankykite ir pasižymėkite prie visų dešimties maršruto apžvalgos bokštų; – Aplankius visas vietas gausite prizo kodą, kurį galėsite iškeisti į šio žaidimo prizą. Leiskitės į žiemos nuotykių kupiną kelionę-žaidimą, aplankykite 10 apžvalgos bokštų, žaiskite ir laimėkite knygą apie saugomas teritorijas bei kvietimą į būsimo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto Nemuno kilpų regioniniame parke atidarymą (planuojamas 2019 gegužę). Dzūkijos kryptis: 1. Dzūkijos nacionaliniame parke – Merkinės apžvalgos bokštas (Bokšto apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 metrų aukštyje. Jos primena stilizuotas pušų lajas, nuo kurių atsiveria…
Klaipėdos SGD turi naują vadovą

Klaipėdos SGD turi naują vadovą

Prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN komandos prisijungia Arūnas Molis, šiandien pradedantis eiti Klaipėdos SGD direktoriaus pareigas. A. Molis KN skelbtoje atrankoje įveikė beveik 40 kitų dalyvavusių kandidatų. „KN pagrindinė akcininkė – valstybė – Klaipėdos SGD terminalui kelia itin ambicingus tikslus. Terminalas ne tik privalo ir toliau užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, bet ir kartu su SGD paskirstymo stotimi bei bunkeriavimo laivu kurti papildomą ekonominę vertę dujų vartotojams ir bendrovės akcininkams. Džiaugiuosi Arūno apsisprendimu prisijungti prie mūsų komandos. Tikiu, kad jo žinios ir kompetencija energetikos srityje, strateginis regioninio energetikos konteksto išmanymas bei platus institucinių kontaktų tinklas bus itin naudingi įgyvendinant Seimo sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo bei įtvirtinant Lietuvos lyderystę regiono dujų rinkoje“, – pabrėžia KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. A. Molis pastaruosius ketverius metus ėjo prezidentės patarėjo energetikos ir susisiekimo klausimais pareigas. Anksčiau yra prisidėjęs prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo ir veiklos, vadovavęs šios institucijos strateginės analizės ir tyrimų padaliniui, dirbęs Baltijos gynybos koledže Tartu. A. Molis šiuo metu taip pat dėsto Kauno Vytauto Didžiojo ir Bolonijos universitetuose. „Energetikos sektorius Lietuvoje šiuo metu yra vienas dinamiškiausių – čia sėkmingai vykdomi strateginiai projektai, prisidedantys prie ilgalaikės šalies raidos. Klaipėdos SGD terminalas yra vienas tokių. Valstybei…
Priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti

Priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti

Nuo šiandien, sausio 2 d., iki vasario 1 d. Būsto energijos taupymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimui. Paraiškos priimamos pagal praėjusių metų liepos mėn. aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengimui ir įgyvendinimui. Kvietimas skelbiamas 150 mln. eurų investicijoms. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas. Kvietimu numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus. Prioritetinis jų – kvartalinė renovacija, kiti kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais. Paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. „Dabartinis, kaip ir prieš tai buvę kvietimai, išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – svarbiausias prioritetas teikiamas kvartalinei renovacijai. Namai, įtraukti į kvartalų energinio…
Išrinkite dviračių saugyklų variantą, kuris bus diegiamas Klaipėdoje

Išrinkite dviračių saugyklų variantą, kuris bus diegiamas Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, jog dalyvaudama ES komisijos programos HORIZON 2020 finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, Klaipėdos mieste planuoja įrengti viešąsias dviračių saugyklas. Savivaldybė šiuo metu vykdo viešą apklausą dėl viešųjų dviračių saugyklų, apsaugančių dviračius nuo vagysčių ir klimato sąlygų daromos žalos. „Apklausa vykdoma bus vykdoma iki sausio 10 dienomis. Anketa yra anoniminė, maloniai prašome užpildyti klausimyną. Apklausos rezultatų ataskaita bus skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Apklausos trukmė apie 5 min”, – rašoma savivaldybės kvietime užpildyti apklausą. Apklausą galima rasti čia. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Kalėdinis keltas kursuos iki Trijų karalių

Kalėdinis keltas kursuos iki Trijų karalių

Artėjant didžiosioms metų šventėms klaipėdiečiams ir miesto svečiams „Smiltynės perkėla“ paruošė staigmeną – Kalėdinį keltą. Iki pat Trijų karalių tarp Klaipėdos ir Smiltynės plaukios laivas „Nida“ papuoštas šventinėmis girliandomis. Tai – unikalus projektas, Kalėdas perkeliantis ant vandens. Juk Klaipėda – išskirtinis miestas, turintis jūrą ir uostą, o laivai yra neatsiejama to dalis. Papuošti keltą – tai didelis iššūkis. Reikėjo įvertinti ne tik laivo dydį – vien jo ilgis beveik pusšimtis metrų – bet ir oro sąlygas. Juk Klaipėda kartais vadinama „vėjų miestu“. Girliandų pakabinimas truko net 4 dienas ir dirbo 8 žmonės. Tačiau dabar papuoštas keleivinis keltas „Nida“, kursuojantis iš Senosios perkėlos į Smiltynę, šventinę nuotaiką, besikeliantiems į Neringą ar Jūrų muziejų, kurs net iki Trijų karalių. Tvarkaraštis: https://www.keltas.lt/tvarkarastis/
Back to top button
Close
Close