Naujienos

Klaipėdoje – naujos galimybės pigesnei šilumai

Klaipėdoje – naujos galimybės pigesnei šilumai

Siekiant klaipėdiečius aprūpinti pigesne šiluma, Klaipėdoje statomi trys nauji biokuro katilai: du Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente, vienas – Lypkių rajoninėje katilinėje. Įgyvendinusi šiuos projektus pagrindinė miesto šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ turės galimybę sumažinti gamtinių dujų naudojimą ir taip išlaikyti konkurencingą šilumos kainą. „Biokuras išlieka daugiau nei du kartus pigesnis nei gamtinės dujos, todėl miesto įmonė investuoja į šias pigesnio kuro katilines. Atsimenu karštą diskusiją, reikia to ar ne, tačiau šiandien jau turbūt ir didžiausiems kritikams turėtų būti aišku, kad tai kelias į kokybišką ir pigesnę šilumą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Nauji biokuro katilai statomi įgyvendinant tris Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamus katilinių rekonstravimo projektus. Lypkių rajoninėje katilinėje numatoma įrengti 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu, Klaipėdos rajoninėje katilinėje – du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniais dūmų ekonomaizeriais. Pradėjus eksploatuoti naujus katilus sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis. Lypkių rajoninėje katilinėje darbus baigti ketinama jau po mėnesio, o Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente – vasaros pradžioje. Bendra projektų vertė – 9, 4 mln. eurų, iš jų – apie 50 proc. iš ES fondų, likusi dalis investuojama iš bendrovės sukauptų ir pasiskolintų lėšų. Dar viena iš šilumos kainos mažinimo galimybių – teisinio…
Tramvajus ar elektriniai autobusai geriau Klaipėdai?

Tramvajus ar elektriniai autobusai geriau Klaipėdai?

Aukštą viešojo transporto sistemos lygį siekianti išlaikyti Klaipėda vertins tramvajaus ar kito elektra varomo transporto įdiegimo galimybes. Klaipėdos miesto savivaldybė su viešąjį konkursą laimėjusia bendrove „Civitta” pasirašė sutartį dėl galimybių studijos, investicijų projekto bei kitų reikalingų dokumentų parengimo. Ekspertai per 10 mėnesių atliks išsamią analizę, įvertins užsienio patirtį ir pateiks racionaliausią bei geriausiai miesto poreikius atitinkantį sprendimą. Studiją didžiąja dalimi finansuos Europos Investicijų bankas. „Šiandien Klaipėdos viešojo transporto sistema vertinama kaip viena geriausių šalyje, o norėdami aukštą kokybę išlaikyti ir ateityje, tam ruoštis turime jau dabar.  Šiame kontekste ypač svarbi aplinkybė ta, kad 2030-aisiais miestų centruose ir senamiesčiuose nebegalės kursuoti iškastiniu kuru varomas transportas. Tad ateities viešasis transportas – tai jau ne tik patogus ir greitas susisiekimas, kartu tai ir netaršus, aplinką tausojantis transportas. Ar mieste kursuos tramvajus, ar elektriniai autobusai, ar Klaipėdai reikia rinktis kombinuotą variantą ar dar kitokią alternatyvą – racionaliausią sprendimą pateiks ekspertai”, –  sako Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas. Ekspertai analizuos panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus faktorius, atliks transporto bei keleivių srautų modeliavimą, vertins, ar įmanoma ir tikslinga suformuoti miestą kertantį koridorių naujai transporto rūšiai. Kartu bus analizuojamos ir elektrinių autobusų įdiegimo galimybės, pateikiami įvairūs…
Klaipėdoje duris atveria „Lighthouse“

Klaipėdoje duris atveria „Lighthouse“

„Lighthouse“ – tai viena didžiausių bendradarbystės (angl. coworking) erdvių Baltijos šalyse su integruota gyvenamąja vieta (angl. coliving), privačiu sporto klubu ir restoranu. Sausio 25 dieną Klaipėda pasveikins dar vieną inovatyvų projektą – Lighthouse“. Coworking Klaipėda Light House po vienu stogu telpa visi – dirbantys sau, augantis ir jau pažengęs verslas bei kokybiškas laisvalaikis. Coworking erdvėje įrengta net 140 skirtingų darbo vietų, pritaikytų dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Privatumą užtikrins pokalbiams telefonu ir susitikimams specialiai įrengtos kabinos, nuo darbų pabėgti ir trumpam atsipūsti skirti meditacijos kambariai, o net 8 konferencijų salėse sumontuota naujausia vaizdo ir garso įranga. Be darbo vietų, Light House įsikūrė ir Coliving erdvės – stilingai įrengti net 5 loftai, kuriuose iš viso gali apsistoti daugiau nei 20 žmonių. „Lighthouse“ prekinis ženklas gimė, siekiant į vieną bendruomenę suburti jaunus verslininkus, mokslininkus, inovatorius, IT specialistus bei investuotojus, kad bendradarbiaudami jie kurtų inovatyvius sprendimus, skaitmenizuotų, robotizuotų Klaipėdos miestą ir skleistų gerosios praktikos pavyzdžius visoje Lietuvoje. „Baltic Tech Park“ plėtra „Lighthouse“ įsikūrė BALTIC TECH PARK – vienas moderniausių Vakarų Lietuvos mokslo, pažangos ir inovacijų slėnių, esantis Klaipėdoje (Liepų g. 83). „Mūsų bendruomenės nariams ir geriausioms idėjoms padės augti mūsų partneriai „Versli Lietuva“ bei projektas „Spiečius“. Naujajame bendradarbystės centre „Spiečius“ Klaipėdoje įkurta 12 darbo…
Klaipėdoje į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai

Klaipėdoje į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai

Šiandien apie 10:00 val. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija iš Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto dispečerinės gavo pranešimą apie taršą iš laivų Klaipėdos uosto teritorijoje. Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad prie valstybinio uosto krantinės Nr.23, perpilant mazutą iš teršalų surinkimo laivo į laivą talpyklą „Danė“, į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai. Taršos incidentas įvyko dėl laivo įgulos kaltės. Teršalai nepasklido akvatorijoje, juos prie krantinės lokalizavo Valstybinės Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai kartu su laivo įgula. Išsiliejusių naftos produktų kiekis nustatinėjamas. Dėl teršalų patekimo į uosto akvatoriją atliekamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą bei Aplinkos apsaugos įstatymą.
Klaipėdoje gali atsirasti stebėjimo kameros prižiūrimos dirbtinio intelekto

Klaipėdoje gali atsirasti stebėjimo kameros prižiūrimos dirbtinio intelekto

Klaipėdai – galimybė išbandyti pažangias saugos technologijas. Tai tarptautinės kompanijos, dirbančios informacinių technologijų srityje, sukurta ir nemokamai testuoti siūloma įranga, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiu laiku analizuoja stebėjimo kamerų vaizdus, juose identifikuoja šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, minios smurtą, muštynes ir automatiškai informuoja policiją ar saugos tarnybą. Galimybę pristatyti šią technologiją Klaipėdoje, miesto meras Vytautas Grubliauskas, atostogų metu viešėjęs Los Andžele, aptarė su Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele Dariumi Gaidžiu. „Generalinis konsulas pasisiūlė tarpininkauti tarp miesto ir informacinių technologijų kompanijos, kad ši savo projektą pristatytų Klaipėdoje. Tai galimybė Klaipėdai nemokamai išbandyti siūlomas naujoves, o galbūt sulaukti ir naujų investuotojų. Dramatiški pastarųjų dienų įvykiai rodo, kaip svarbu identifikuoti grėsmes kiek įmanoma anksčiau, nes pasekmės daugeliu atveju gali būti tragiškos ir nenuspėjamos“, – sako V. Grubliauskas. Klaipėdos meras inicijuoja susitikimą su kompanijos atstovais, kurie naujas technologijas pristatytų savivaldybės viešosios tvarkos specialistams bei Klaipėdos apskrities policijos atstovams. Technologija naudojasi esamomis stebėjimo kameromis. Teigiama, kad ji būtų ypač naudinga didelių renginių metu, mokyklose ir pan. Šiuo metu Klaipėdoje veikia apie 80 vaizdo stebėjimo kamerų. Šiemet bus įrengta dar apie 70 naujų. Naujos kameros veiks Žardės, Laukininkų, Vingio, Bandužių mikrorajonuose – teritorijose, kur įsikūrę prekybos centrai, barai, kazino ir kitos įstaigos. Kameromis taip pat bus stebima…
Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras

Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ketvirtadienį pristatė pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šalia Jūrų muziejaus Smiltynėje. Reabilitacijos centre bus gydomi, rengiami tolesniam gyvenimui laisvėje nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai ir paukščiai. Centre numatomi atlikti biologiniai, sveikatos, migraciniai ruonių tyrimai, monitoringas. Iki šiol šių žinduolių gydymas vykdavo administracinių patalpų kabinete įrengus porą vonių. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas mano, kad Lietuvoje gyvūnų gerovės užtikrinimo situacija yra nekokia ir ji mažai keičiasi nuo nepriklausomybės atgavimo, todėl jis pasidžiaugė naujuoju gyvūnų reabilitacijos centru. „Naudojamės minimaliomis priemonėmis, skirtomis gyvūnų gerovės užtikrinimui. Dar didesnė problema su jų įgyvendinimu, kadangi visoms priemonėms yra reikalingos lėšos. Noriu pasidžiaugti šiuo projektu vien dėl to, kad tai – vienas esminių darbų, įgyvendinančių viziją, kad turime užtikrinti gyvūnų gerovę ne tik teisės aktuose, bet ir fiziškai“, – teigė M. Norbutas. Pasak viceministro, įvairios šalys apink Baltijos jūrą jau ėmėsi priemonių ruonių apsaugai ir tai duoda rezultatų, tačiau Lietuvoje vis daugėja paliktų ruonių jauniklių. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė patikino, kad kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų ruonių ir paukščių. Didžiausią grėsmę jiems, anot O. Žalienės, kelia žvejyba, laivyba, fizinė ir cheminė jūros tarša, naftos produktų išsiliejimas, urbanizuotos Baltijos jūros…
Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Šiandien, sausio 15 d., uostamiestyje šventė. Prieš 96 metus – 1923-iais sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Minint šios svarbios datos jubiliejų, pagerbti to meto Klaipėdos krašto – Lietuvai šaukliai. Bus padėti vainikai ant Erdmono Simonaičio bei Jurgio Lėbarto kapų. Pastarasis – vienas iš Tilžės akto signatarų, pasirašiusių, kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos. Taip pat dalyvavęs 1923 metų sukilime ir dėl to suimtas. Jo bendražygiai taip pat bus pagerbti ceremonijoje Skulptūrų parke. Dalyvaus Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai ir uostamiesčio choras „Aukuras“ Nuo 16 valandos iki nakties prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ bus galima pasižiūrėti ugnies instaliaciją. O 17 valandą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“ pristatymas. Tačiau sukilimo renginiai tik šia diena neapsiribos. Norinčius pramankštinti kojas, naktį iš sausio 18-osios į 19-tą,  kviečia tradicinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Šiais metais jis skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejui. Startas – 22 val. Rotušės aikštėje Kretingoje. Programa Sausio 15 d. 16 – 22 val.  Ugnies instaliacija, skirta Klaipėdos kraštui (paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Danės/Tiltų g.) 17 val. Knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengtų pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m.…
Numatoma lijundra

Numatoma lijundra

Sausio 16-os dienos antroje pusėje, pradedant vakariniais rajonais, Lietuvoje formuosis lijundra. Naktį iš sausio 16-os į 17-ą lijundra numatoma daugelyje rajonų. Gyventojai raginami būti budriais.
Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Metai nespėjo prailgti, nes sporto renginių gausa ir tempas neleido miestiečiams ir miesto svečiams nuobodžiauti. Į savivaldybės administracijos sudarytą 2018 metų varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai augo, nes uostamiestyje gausu organizacijų, kurios prisidėjo prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizavo įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Renginių skaičius viršijo numatytą planą, įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip: Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti, atidarytas daugiafunkcis vandens sporto kompleksas, pirmą kartą organizuoti sportiniai festivaliai ir kiti konkursai, apie trečdalis veiklų buvo ilgalaikės ir tęstinės, trukusios visus metus. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, svarbiausia, kad pasiekti rezultatai taptų paskatinimu tęsti pradėtas veiklas. „Visus 2018 metus mieste vyko sportiniai renginiai, įvairios iniciatyvos, į kurias itin gausiai įsitraukė bendruomenė. Paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių ir buvo pagrindinis Sporto metų tikslas, turintis didžiausią išliekamąją vertę. Žinoma, labai svarbu ir geros…
Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje, H. Manto ir Liepų g. sankryžoje, įdiegtos pirmosios LED juostos, kurios atkartoja šviesoforų signalus. Saugaus eismo komisijos posėdyje, siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, buvo nuspręsta įrengti šviečiančias LED juostas kelių eismo šviesoforais valdomose pėsčiųjų perėjose, kur dideli pėsčiųjų srautai. Didelė dalis žmonių, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Ši priemonė atkreips pėsčiųjų dėmesį ir padidins jų saugumą. Juostos jungiamos tiesiai prie šviesoforo maitinimo, veikia vienoje sistemoje su šviesoforais ir jų valdikliais. Juostos veikia esant –40 + 60 C temperatūrai, atsparios vandeniui, smūgiams. Šitaip patobulintas sankryžos šviesoforų veikimas bus toliau stebimas ir, jeigu pasiteisins, bus diegiamas kitose miesto sankryžose. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius pernai sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.). Pernai pagrindinę gyventojų sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė). Dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc. 2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai 484 (1,7 proc.) mažiau negu 2017 m. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 10,1 gimusiojo. 2018 m. mirė 39,8 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 307, arba 0,8 proc. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 14,2 mirusiojo. 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 15,7 tūkst. (33 proc.) mažiau negu 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Pernai 12 tūkst. (37 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,2 tūkst. (10 proc.) – į Vokietiją, 3 tūkst. (9 proc.) – į Norvegiją, 2 tūkst. (6 proc.) – į Airiją. Emigrantų skaičius, palyginti su 2017 m., į Jungtinę…
Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Sausio 12 d., šeštadienį, dėl renginių, skirtų Laisvės gynėjų dienai paminėti, nuo 16.30 val. iki 19.00 val. keisis reguliariųjų reisų autobusų maršrutai: 10 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 17 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 26 maršrutas: Radailių, Šimkų kryptimi: iš Menų fakulteto stotelės Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; Klaipėdos kryptimi: patvirtintu maršrutu, toliau – Liepų g. iki Menų fakulteto stotelės. Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją
Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Šiais metais Lietuvos policija visoje šalyje pradeda naudoti alkoholio detektorius, kurie efektyviai ir greitai padeda pareigūnams nustatyti, ar tikrinamas asmuo yra vartojęs alkoholio. Sausio mėnesį Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigijo ir apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, Lietuvos kelių policijos tarnybai paskirstė 27 bekontakčius alkoholio detektorius. Šiais pirminio patikrinimo prietaisais galima greitai ir higieniškai patikrinti didelį kiekį transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų ir nustatyti, ar vartota alkoholio. Vieno šių prietaisų kaina – iki 500 eurų. Tikrinant vairuotojų blaivumą naujais prietaisais, nereikalingi vienkartiniai antgaliai. Detektorius labai efektyvu naudoti tikslinių policinių priemonių (reidų) metu, kai gali būti tikrinama daug sustabdytų transporto priemonių vairuotojų, taip pat masinių ir kitų renginių metu arba viešosiose vietose, kai gali būti vartojama alkoholinių gėrimų. Patikrinimai užima mažiau laiko, nereikalauja tikrinamo asmens fizinio kontakto ir analizuoja žmogaus iškvepiamą orą. Naudojant šiuos detektorius, patikrinimų išlaidos sumažinamos, o dėl efektyvaus ir greito jų veikimo išvengiama transporto priemonių spūsčių. Detektoriui neaptikus alkoholio asmens iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis V ir šviečia žalias LED indikatorius. Aptikus bent menkiausią alkoholio kiekį iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis X ir šviečia raudonas LED indikatorius. Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad vieno detektoriaus kaina neviršija 500 eurų, kad nereikia atlikti šio…
Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Sausio 12d., šeštadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Trispalvė jūroje saugo“ (veiks iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.). Joje – unikali galimybė pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Kaip atgimsiančios valstybės viltį ją išsaugojo laivo jūrų karininkai. Ši paroda į sostinę atkeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus, kurią jis pasiskolino iš kolekcininko Henry Gaidžio. Parodos atidarymo dieną 12.30 val. įvyks pokalbis su istoriku Gintautu Surgailiu apie laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją, o 13.00 ir 14.00 val. rengiami edukaciniai užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves Lietuvos jūrų muziejaus ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai. Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 dienos. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus, pristatydamas lankytojams šią išskirtinę vėliavą, Lietuvos šimtmečiui suteikė taip trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą. Tarpukariu Lietuvos karinį laivyną, įsteigtą 1935 m. rugpjūčio 1d., sudarė tik vienas laivas – minų traleris „Prezidentas Smetona“. Jame tų pačių metų spalio 26 d. pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, pajūryje įvyko tylus, bet…
Kur dėti nupuoštas eglutes?

Kur dėti nupuoštas eglutes?

Šventinis periodas artėja prie pabaigos, todėl daugelis kalėdines eglutės nupuošė arba tai ruošiasi padaryti artimiausiu metu. Miestiečiai raginami savo nupuoštas eglutes pristatyti į artimiausią surinkimo punktą. Klaipėda Specialūs didelės talpos konteineriai eglučių surinkimui nuo sausio 5 iki 11 dienos stovės prie Karlskronos g. 2 (šalia varpelių ir buitinių konteinerių), priešais Danės g. 23–25 (automobilių stovėjimo vietose šalia Danės g. skvero), Dragūnų g. 2 (prie pusiau požeminių konteinerių). Eglutes galima palikti prie konteinerių daugiabučių kiemuose ir individalių namų kvartaluose (vežėjai jas surinks specialiu transportu). Eglutės priimamos visuose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse (Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30 ). Gyventojai patys gali eglutes nugabenti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Neringa Į specialų konteinerį, kurį nuo artėjančio savaitgalio bus galima rasti prie Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4). Kitų gyvenviečių gyventojai kviečiami nupuoštus medelius ar jų šakas palikti prie rūšiavimui skirtų konteinerių (varpelių). Palanga Kaip ir kasmet, nupuoštas kalėdines eglutes galima palikti specialiai tam tikslui įrengtame konteineryje, kuris iki sausio 15 lauks Bangų gatvėje, ties aikštele.
Klaipėdoje šiemet perkrautas jau antrasis SGD krovinys

Klaipėdoje šiemet perkrautas jau antrasis SGD krovinys

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti elektros energijos ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) atliko antrą šiais metais mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) perkrovą. „Lietuvos energijos tiekimas“ į SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ operacijoms pradėtą naudoti SGD bunkeriavimo laivą „Kairos“ perkrovė SGD krovinį, kurio dalis yra skirta pergabenti į Klaipėdos antžeminę SGD stotį, pranešė bendrovė. Mažos apimties SGD perkrovų veikla pradėta 2017 metų pradžioje. Pirmadienį įvykdyta SGD perkrova yra šešiolikta Lietuvoje. „Džiaugiamės metus pradėdami intensyvia veikla mažos apimties SGD perkrovų rinkoje. Antrąją 2019 metų savaitę atliekame jau antrą perkrovą šiemet Klaipėdoje. Tai įrodo, kad Baltijos jūros regione tampame SGD paskirstymo centru, iš kurio dujos keliauja tiek jūra, tiek sausuma į kitas valstybes“, – pranešime sako „Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Šis mažos apimties SGD pardavimo sandoris svarbus ir Klaipėdos SGD terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, išbandysiančiai visą SGD tiekimo grandinę nuo laivo-saugyklos „Independence“, panaudojant dujovežį „Kairos“ ir perkraunant krovinį į antžeminę SGD stotį. Pirmoji mažos apimties SGD perkrova šiemet atlikta sausio 1 dieną, kai iš SGD terminalo LET tarptautinei žaliavų prekybos ir logistikos kompanijai „Trafigura“ į laivą „Coral EnergICE“ perkrovė SGD krovinį. „Lietuvos energijos tiekimas“ veikia nuo šių metų spalio 1 d., kai perėmęs dalį ESO veiklos, gyventojams…
Klaipėdos gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos

Klaipėdos gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos

Nuo šiandien, sausio 7 d., iki sausio 11 d. Klaipėdos miesto gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos. Jos judės iki (iš) Centrinio Klaipėdos terminalo didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis pagal patvirtintą maršrutą taip: nuo Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1 Vilniaus pl., Šilutės pl., Baltijos pr., Baltijos pr. 40; Baltijos pr. 40, Baltijos pr., Šilutės pl., Vilniaus pl. iki Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
SGD terminalo išpirkimas: 7 privalumai

SGD terminalo išpirkimas: 7 privalumai

Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis? Bus sutaupoma, nes dujos perkamos pigiau   Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga. Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams „Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai. Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai…
Klaipėdos uostas artėja prie 50 mln. tonų krovos

Klaipėdos uostas artėja prie 50 mln. tonų krovos

Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas leis papildyti valstybės biudžetą daugiau kaip 800 mln. Eur. Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. – 38,51 mln. t, 2016 m. – 40,14 mln. t. „Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp ES uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą – Uosto direkcijos darbuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 4,34 mln. t. 2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente – krovinių konteineriuose, ro-ro, kt. Taip pat pernai perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje. Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur. „Uosto nauda šaliai…
Klaipėdos bibliotekoje bus organizuojamos nemokamos ispanų kalbos pamokos

Klaipėdos bibliotekoje bus organizuojamos nemokamos ispanų kalbos pamokos

Klaipėdos apskrities viešojoji I. Simonaitytės biblioteka džiaugiasi pernai pasiektais rezultatais ir pasitinka naujuosius metus su dar daugiau veiklų, skirtų miesto bendruomenei ir bibliotekos lankytojams: Sausio 8 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyks autorės Jolantos Onos Vitkutės knygos „Meksika, mano meile“ pristatymas. Sausio 9 d. 17 val. bibliotekos galerijoje 3A  vyks Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės duetinės tapybos ir grafikos parodos „Ženklai“ atidarymas. Sausio 9 d. 17.30 val. Konferencijų salėje vyks pirmasis Ispanų kalbos pamokų susitikimas. Ispanakalbis bibliotekos savanoris Gaspar nuo sausio mėn. visus norinčius išmokti kalbėti ispaniškai kviečia susitikti, pažinti Ispanijos kultūrą bei kalbos subtilybes, o taip pat susidomėjusius išmokti – aptarti tolimesnių pamokų planą. Pamokos vyks anglų ir ispanų kalba. Pamokos NEMOKAMOS Sausio 10 d. 17.30 val. Vokiškų leidinių bibliotekoje, III aukšte, vyks vokiečių kalbos ir kultūros mylėtojų klubo susitikimas. Laukiami ir nauji nariai.
Back to top button
Close
Close