Naujienos

New York Times: tikrai verta aplankyti Lietuvą 2018-aisiais

New York Times: tikrai verta aplankyti Lietuvą 2018-aisiais

„New York Times“ kelionių apžvalgininkė Jada Yuan pasiryžo aplankyti 52 pasaulio vietas per vienuolika mėnesių. Ji užklydo ir į mūsų regioną neatsitiktinai, nes lankė Vilnių ir Taliną kaip sostines tų valstybių, kurios šiemet švenčia savo valstybingumo šimtmetį. Ji žavisi ir tokiais istoriniais įvykiais kaip „Baltijos kelias“, kuomet du milijonai žmonių sudarė gyvą vienybės grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo protesto ženklas prieš Sovietų Sąjungą ir tuo pačiu simbolizavo Baltijos tautų vienybę. Straipsnyje taip pat apžvelgiama, koks Baltijos šalims buvo nelengvas kelias nepriklausomybės link. Šalies pažinimas skriejant oru ir istorijos pamokos Viešnia buvo pakerėta ir skydžiu oro balionu virš Vilniaus, jo apylinkių bei nepakartojamu gamtos grožiu. Jada su gide taip pat apsilankė kryžių kalne, buvo supažindinta su šio kalno reikšme Lietuvos žmonėms. Straipsnyje apžvelgiami ir mūsų tragiškos istorijos tarpsniai: žmonių tremtys į Sibirą, holokaustas, KGB represijos. Kulinarinė patirtis Jada Yuan tiesiogiai susipažino ir su kulinariniu paveldu: kepta duona su sūriu, šaltibarščiais bei cepelinais. Viešniai ypatingai patiko gira bei alus, kurie sulaukė nemažų pagyrų. Sąraše vyrauja Europos miestai ir regionai Šiame sąraše paminėta nemažai pasaulio šalių ir miestų, kuriuos verta aplankyti būtent 2018-aisiais. Tarp lankytinų krypčių Europoje į šį sąrašą pateko Bristolis Anglijoje, Südtirol bei Emilia-Romagna regionai Šiaurės Italijoje,…
Pietinėje Klaipėdos dalyje – nauja poilsio erdvė

Pietinėje Klaipėdos dalyje – nauja poilsio erdvė

Klaipėdos miesto gimtadienio proga Sąjūdžio parke iškeltos Klaipėdos miesto, Europos sporto miesto bei Sąjūdžio parko vėliavos, žyminčios dar vieną sutvarkytą pietinės miesto dalies erdvę. Kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos metu Sąjūdžio parkas buvo išplėstas, įkurtos naujos erdvės poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui. Pagrindinis naujosios parko dalies akcentas – vienas didžiausių Lietuvoje BMX dviračių, riedutininkų ir riedlenčių parkas, kuris jau sulaukė didžiulio populiarumo tarp aktyvaus laisvalaikio mėgėjų. Naujojoje Sąjūdžio parko dalyje taip pat įrengta gimnastikos aikštelė, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, suformuoti vandens telkiniai, įrengtas mini amfiteatras, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, įrengti dviračių stovai, o vaikus jau kviečia žaidimų aikštelė, kurioje sumontuoti ir lauko muzikos instrumentai bei žaidimų įrenginiai negalią turintiems vaikams. „Dar vienos viešosios erdvės atnaujinimas – graži dovana miestui ir miestiečiams Klaipėdos gimtadienio proga. Tikiu, kad šiame parke sau mielą erdvę ras tiek aktyvaus, tiek ramaus poilsio mėgėjai netrukdydami vieni kitiems. Besidžiaugiant atnaujinta viešąja erdve, lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad joje besilankantys žmonės jaustųsi saugūs bei nebūtų niokojama nauja infrastruktūra, todėl jau artimiausiu metu šios erdvės bus pradėtos stebėti ir vaizdo kameromis“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pagal sutartį su savivaldybe naujas erdves parke buvo patikėta įrengti bendrovei  „Hidrostatyba“. „Hidrostatyba“ įmonių grupės valdybos pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Jonas Dumašius…
Per Klaipėdos gimtadienį – du nauji kultūros magistrai

Per Klaipėdos gimtadienį – du nauji kultūros magistrai

Uostamiestis gali didžiuotis dar dvejais kultūros magistrais. Klaipėdos piliavietėje vykusios iškilmingos ceremonijos metu kultūros magistro žiedais už ypatingus  nuopelnus uostamiesčio kultūrai apdovanoti skulptorius Algirdas Bosas ir fotografas Remigijus Treigys. „Sveikinu naujuosius kultūros magistrus, ne kartą savo talentu ir kūrybiniais sumanymais garsinusius Klaipėdą Lietuvoje ir pasaulyje. Neabejotinai, šis Jūsų apdovanojimas tikrai pelnytas, o suteiktą garbingą titulą linkiu priimti ne tik kaip didžiulį Jūsų kūrybos įvertinimą, bet ir visos klaipėdiečių bendruomenės padėką bei stimulą naujiems kūrybiniams iššūkiams ir naujų kūrybinių idėjų įgyvendinimui. Nors nuveikta jau daug, tikiu, kad tikite ir Jūs, jog geriausias Jūsų kūrinys – dar Jūsų mintyse ir bus sukurtas ateityje. Neabejoju, kad ir toliau į savo kūrybą sudėsite visą savo talentą ir širdį bei deramai atstovausite garbingą kultūros magistrų ložę“, – teigė magistrus pasveikinęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Magistrams įteikti auksiniai, deimantais papuošti žiedai, kurie yra Klaipėdos piliavietėje rasto XVI amžiaus žiedo kopija. Originalas eksponuojamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Skulptorius Algirdas Bosas Klaipėdoje kuriantis nuo 1974 metų, nepaprastai jautrus ir produktyvus skulptorius. Labai svariai prisidėjo formuojant ir tebeformuoja uostamiesčio ir Klaipėdos krašto kultūrinį identitetą. Autoriaus darbai pasklidę po visą Lietuvą ir pasaulį (Norvegija, Pietų Korėja). Garsiausias jų – paminklas Radviloms Kėdainiuose, už kurį autorius buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno…
Pagerbti kurčiųjų badmintono rinktinės nariai

Pagerbti kurčiųjų badmintono rinktinės nariai

Klaipėdos rotušėje – Lietuvos kurčiųjų badmintono rinktinei atstovavusių klaipėdiečių vizitas. Trenčine, Slovakijoje, vykusiame Europos kurčiųjų badmintono čempionate medalius iškovojusius rinktinės narius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Liepos 21-28 d. vykusiame čempionate Lietuvos rinktinei atstovavo klaipėdiečiai sportininkai Ignas Reznikas bei Emilija Untė, treneris Donatas Narvilas bei kineziterapeutė Aistė Daugėlaitė. „Šiandien išskirtinė diena Klaipėdai – miesto gimtadienis. Smagu būtent šią dieną sveikinti Jus su išskirtinais laimėjimais. Žinant, kad Klaipėda turi puikias, gilias ir garbingas badmintono tradicijas, dvigubai džiugu, kad tos tradicijos puoselėjamos didžiojo sporto kontekste. Dar kartą sveikindamas ne tik sportininkus, bet ir jų trenerius, linkiu siekti dar aukštesnių rezultatų bei sėkmės artėjančiose svarbaus masto varžybose. Tikiu, kad kaip ir visada, pasirodysite garbingai – garbingai kovosite nuo pirmos iki paskutinės sekundės, nepamiršdami, kad atstovaujate Klaipėdai ir Lietuvai“, – sveikindamas sportininkus sakė Klaipėdos meras. Lietuvos rinktinė Europos čempionate komandinėse varžybose iškovojo sidabro medalius, o Ignas Reznikas dar iškovojo ir du bronzos medalius: mišraus dvejeto ir vyrų dvejeto varžybose, Emilija Untė taip pat parsivežė daugiau apdovanojimų – ji iškovojo bronzą mišraus dvejeto varžybose. Ateinančiais metais Lietuvos rinktinės laukia Pasaulio čempionatas, kuris liepos mėnesį vyks Taivanyje. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Pristatyta atnaujinta išorinio uosto studija – statys Melnragėje arba Būtingėje

Pristatyta atnaujinta išorinio uosto studija – statys Melnragėje arba Būtingėje

UAB „Smart Continent LT“ atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. „Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks. Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4…
Nuo rugpjūčio „Smiltynės perkėla“ kels tiesiai į Jūrų muziejų

Nuo rugpjūčio „Smiltynės perkėla“ kels tiesiai į Jūrų muziejų

Rugpjūčio 1-ąją „Smiltynės perkėla“ atnaujina keltų reisą, kuriuo keleivius kvies iš Senosios perkėlos Klaipėdoje keltis tiesiogiai į Jūrų muziejų. Tikimasi, kad taip bus patogiau keleiviams, kurių kasmet į Smiltynę perkeliama beveik 2 milijonai. Paskutinius keltų reisus į Jūrų muziejų „Smiltynės perkėla“ vykdė 2016-ųjų spalio mėnesį. Maršrutas sustabdytas, prasidėjus krantinės rekonstrukcijai. „Šį pavasarį pasibaigus rekonstrukcijos darbams, mes ir vėl galime keleiviams teikti šią paslaugą, kuri jiems leidžia tiesiogiai persikelti į Jūrų muziejų. Taigi, visi klaipėdiečiai bei atvykstantys poilsiautojai turės dar vieną alternatyvą, kuri leis sutaupyti ir laiko, ir pinigų, nes nebereikės persikėlus į Smiltynę papildomo transporto arba eiti pėsčiomis iki Delfinariumo“, ­– sako AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas. „Smiltynės perkėla“ pradeda vykdyti reisus tiesiogiai į Jūrų muziejų, laimėjusi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtą konkursą dėl teisės naudotis keleivinių laivų krantine Smiltynės g. Klaipėdoje. Sutartis pasirašyta 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2028 m. liepos 24 d. Maršrutas aktyviausiai bus vykdomas vasarą Šį maršrutą vykdys keltas „Nida“, kuris visą rugpjūčio mėnesį plauks „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla – Jūrų muziejus – Smiltynė. Sudarant kelto grafiką, atsižvelgta į delfinų pasirodymų laiką. Rugpjūčio 1-31 dienomis reisų į Jūrų muziejų grafikas: Iš Senosios perkėlos į Jūrų muziejų Iš Jūrų muziejaus į Smiltynę Iš…
Humanitarų renesansas jūriniame Klaipėdos universitete

Humanitarų renesansas jūriniame Klaipėdos universitete

Jau įsibėgėjo 2018 m. priėmimas į universitetus, viščiukus skaičiuoti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau matomos. Klaipėdos universitetas – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ambicijų akademinėje plotmėje įgyvendintojas. Per pastaruosius metus universitete atlikta daug svarbių darbų: įvykdyta struktūrinė reforma, į valdymą įtraukta regiono savivalda, pradėjo veikti Jūros tyrimų institutas su naujomis, pačiomis moderniausiomis regione laboratorijomis, kurios skirtos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studentų studijoms. Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirba visu pajėgumu. Mokslininkai vykdo daugiau kaip 50 mokslinių projektų, kurių bendra vertė siekia virš 10 mln. eurų. Universitetas du trečdalius pinigų užsidirba pats iš įvairių veiklų, valstybė prisideda tik trečdaliu. Ruošiamasi ir nekantriai laukiama papildomų asignavimų iš ES lėšų, kurios leis modernizuoti studijų aplinką S. Nėries gatvėje esančiame fakultete ir kituose pastatuose. Lyg rūkas išsisklaidė prastas 2017 m. sapnas apie iš Rytų į pajūrį atėjusias idėjas Klaipėdoje aukštąjį mokslą kaip sovietmečiu vėl paversti Kauno ir Vilniaus filialais. Diskusijų įkarštyje buvo pabrėžiama, kad Klaipėdos universitetas turi būti jūrinis ir technologinis, nors vėliau prisiminti ir Vakarų Lietuvos regiono poreikiai, kurie neapsiriboja tik jūrinėmis technologijomis ar ekologija. Be to, joks universitetas, net jūrinis, neįsivaizduojamas be humanitarų. Kalbos, istorija, kultūrų pažinimas, pagaliau povandeninė archeologija – tai sudedamoji jūrinių akademinių institucijų dalis. Humanitarai – tarsi vanduo…
Klaipėdos viešose erdvėse nemokamas WiFi

Klaipėdos viešose erdvėse nemokamas WiFi

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad nuo šiol klaipėdiečiai ir miesto svečiai Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje galės naudotis bevieliu ryšiu. Minėtose erdvėse bevielis internetas (WiFi) bus nemokamas.
Palangoje – Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas

Palangoje – Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas

Generalinė repeticija prieš batalijas Europoje – Palangoje. Šiandien, penktadienį, prasideda dvi dienas besitęsiantis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, pritrauksiantis visus stipriausius šalies lengvaatlečius. Pajūryje varžysis pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, Europos uždarų patalpų čempionato šuolių į aukštį nugalėtoja Airinė Palšytė, Lietuvos rekordus kone kiekvienose varžybose gerinantys bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius bei būrys sportininkų, kuriems pirmenybės Palangoje taps paskutiniu startu prieš rugpjūčio 6-12 Berlyne (Vokietija) vyksiantį Europos čempionatą. „Lietuvos čempionate startuosiu 400 m rungtyje. Tai yra mano pagrindinė rungtis ir ji tuo pačiu labiausiai tinka pagal dabartinį treniruočių planą, – paaiškino iš Šveicarijos atvyksianti A. Šerkšnienė. – Lietuvos čempionatas palyginus yra arti Europos čempionato ir šiuo metu man yra 2-3 didelio krūvio savaitės. Galbūt šiek tiek jausis nuovargis, bet tikiuosi, kad pavyks gražiai sustartuoti bei praleisiu smagiai laiką.“ Sportininkė šiais metais pagerino net septynis šalies rekordus. Svarbiausias iš jų – 400 m nuotolio bėgimo stadione. 34-erius metus gyvavusį Dalios Matusevičienės rekordą A.Šerkšnienė pakoregavo liepą, distanciją įveikusi per 50,99 sek, o tai – trečias metų rezultatas Europoje. Konkurencijos rekordininkė turėtų sulaukti ir Lietuvos čempionate Palangoje – 400 m rungties normatyvą į Senojo žemyno pirmenybes jau taip pat įvykdė Modesta Morauskaitė bei Eva Misiūnaitė. Abi bėgikės šioje distancijoje išbandys jėgas ir…
Klaipėda planuoja naują regioninį stadioną

Klaipėda planuoja naują regioninį stadioną

Klaipėda planuoja dar vieną svarbų socialinės infrastruktūros objektą – naują regioninį futbolo stadioną. Savivaldybės taryba pritarė, kad būtų organizuojamas architektūrinis konkursas, o po to rengiamas techninis stadiono projektas. Šios priemonės įtrauktos į 2018-2020 metų Savivaldybės strateginį veiklos planą. Anot Klaipėdos mero, niekam neturi kilti nė menkiausios abejonės apie stadiono svarbą ir reikalingumą. „Klaipėdoje išsprendus arenos klausimą, taip pat pastačius naują baseiną, dabar mūsų pareiga spręsti stadiono statybos klausimą. Neverta kryžiuoti iečių dėl tolimesnių projekto įgyvendinimo etapų, nes tai stabdo pirmojo žingsnio žengimą. Drąsiai ženkime pirmąjį žingsnį ir nebijokime galimų rizikų ateityje. Tegul negąsdina šiandien tai, kad dar nėra aiškūs visi finansavimo šaltiniai, bet matant palaikymo ženklus tiek iš valstybės, tiek iš kaimynų regioninėse savivaldybėse, manau, kad tikrai rasime galimybių, kaip tuos iššūkius suvaldyti“, – sako Klaipėdos meras. Numatoma, kad naujas stadionas galėtų būti statomas sklype tarp Tilžės gatvės, geležinkelio, Klemiškės gatvės ir Palangos plento. Ši vieta parinkta atlikus galimybių studiją, parengtas ir detalusis teritorijos planas. Galimybių studijoje siūloma projektuoti UEFA IV kategorijos reikalavimus atitinkantį ir 8-10 tūkstančių žiūrovinių vietų stadioną, kartu siūloma įrengti lengvosios atletikos aikštyną, dengtą sporto salių kompleksą. Planuojama, kad projektą būtų galima įgyvendinti etapais: 2018-2020 metais būtų parengta techninė dokumentacija, 2020-2024 metais vyktų stadiono su dengta treniruočių…
Klaipėdoje lankosi Odesos meras

Klaipėdoje lankosi Odesos meras

Klaipėdoje su oficialiu vizitu lankosi Odesos (Ukraina) meras Genadijus Truchanovas. Kartu su Odesos savivaldybės Ekonominės plėtros departamento vadovu Sergejumi Tetiukhinu į Klaipėdą atvykęs G. Truchanovas miesto rotušėje susitiko su Klaipėdos meru ir aptarė miestų sąlyčio taškus, Klaipėdos patirtį vystant įvairius projektus, teikiant viešąsias paslaugas bei tolesnio bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi perspektyvas. „Odesa – Klaipėdos miesto partneris. Džiugu, kad domimasi mūsų gerąja patirtimi, verslo, mokslo ir socialinės infrastruktūros objektais. Plėtodami bendradarbiavimą su užsienio partneriais ne tik patys įgyjame naujos patirties, atrandame naujų galimybių, bet ir tampame geruoju pavyzdžiu kitiems miestams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Svečių iš Odesos darbotvarkėje – apsilankymas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, uoste, universitete, Odesos meras bei Ekonominės plėtros departamento vadovas taip pat domisi atliekų tvarkymo sistema, planuoja aplankyti svarbius Klaipėdos socialinės infrastruktūros objektus – baseiną, Švyturio areną, tvarkomas viešąsias erdves. G. Truchanovas bei S. Tetiukhinas taip pat numato aplankyti Neringą bei Palangą. Partnerystės sutartis tarp Klaipėdos ir Odesos pasirašyta 2004 metais. Abu miestai sutarė bendradarbiauti ekonomikos ir prekybos, švietimo, mokslinių tyrimų, kultūros, sporto, turizmo bei kitose srityse. Iš viso Klaipėda turi 16 miestų partnerių, dar su 11 yra pasirašyti bendradarbiavimo ketinimų protokolai. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Jūros šventės metu į Klaipėdą riedės ilgesni traukiniai

Jūros šventės metu į Klaipėdą riedės ilgesni traukiniai

Ekologišką keliavimo būdą bei saugias ir komfortiškas keliones po Lietuvą atrasti siūlantys „Lietuvos geležinkeliai“ į vieną svarbiausių vasaros renginių – Jūros šventę – kviečia vykti traukiniais. Tokia galimybe šiemet pasinaudoti galės dar daugiau miesto svečių – didesni sąstatai važiuos ne tik iš Vilniaus, bet ir Radviliškio bei Šiaulių. „Jūros šventė į Klaipėdą kasmet sutraukia minias žmonių, dalis miesto gatvių dėl vykstančių renginių būna uždarytos, tad keliauti nuosavu automobiliu į Jūros šventę yra ir sudėtinga, ir nepatogu. Būtent todėl kuo daugiau žmonių siekiame suteikti galimybę į šventę atvykti traukiniais – patogiai ir negaištant laiko spūstyse“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys. Dėl didinamų sąstatų koreguojami maršruto Radviliškis-Šiauliai-Klaipėda tvarkaraščiai. Ilgesni traukiniai iš Radviliškio į Klaipėdą penktadienį ir šeštadienį važiuos 7.33 val. ir 10.53 val., atgal į Radviliškį ir Šiaulius šie traukiniai grįš vėlesniais laikais: 13.55 ir 16.55. Juose bus dvigubai daugiau sėdimų vietų – net 332. Iš Vilniaus į Klaipėdą didesnio sąstato traukiniai išvyks penktadienį 16.45 val. ir 17.45 val. Į Vilnių grįš taip pat sekmadienį. Kviečiame keleivius bilietais į traukinius pasirūpinti iš anksto perkant juos internetu www.traukiniobilietas.lt. Parengta pagal pranešimą spaudai
Klaipėdoje numatomi eismo pakeitimai Jūros šventės metu

Klaipėdoje numatomi eismo pakeitimai Jūros šventės metu

Liepos 26–30 d. dėl vyksiančios Jūros šventės keisis eismo organizavimas mieste. Bus uždraustas autotransporto eismas: Tiltų gatve nuo 2018-07-27 8.30 val. iki 2018-08-29 24.00 val., leidžiant laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti bei pasikrauti mugės dalyviams prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Turgaus gatve nuo 2018-07-26 7.00 val. iki 2018-07-30 18.00 val., leidžiant važiuoti renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Žvejų ir Teatro gatvėmis nuo 2018-07-27 8.00 val. iki 2018-07-29 24.00 val., leidžiant laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti bei pasikrauti mugės dalyviams prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Liepų g. ruože nuo J. Karoso g. iki Herkaus Manto g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui, mugės dalyviams į automobilių stovėjimo vietas prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus; Naujojo Sodo g. ruože nuo Herkaus Manto g. iki Puodžių g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Naujosios Uosto g. ruože nuo Naujojo Sodo g. iki Pilies g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti…
Jūros šventėje „Lietuvos geležinkeliai“ kvies atrasti naujas turistines kryptis

Jūros šventėje „Lietuvos geležinkeliai“ kvies atrasti naujas turistines kryptis

Pro traukinio langą skriejantys gražiausi šalies vaizdai, kelionių romantika, unikali galimybė pasijusti lyg mašinisto kabinoje bei atrasti Lietuvą kitu žvilgsniu – tai tik dalis įspūdžių, kuriuos Jūros šventės metu kvies patirti „Lietuvos geležinkeliai“, šiemet pristatantys Turizmo skverą. „Kelionės traukiniu – ne tik saugesnis ir aplinkai draugiškesnis keliavimo būdas. Tai ir unikali keliavimo patirtis. Nors traukinio į „Meridiano“ aikštę ir neatvarysime, tačiau mūsų paviljone lankytojai tikrai turės galimybę pasijusti lyg sėdėtų traukinio kėdėje ir skrietų pro gražiausius Lietuvos kampelius“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Skvere prie burlaivio „Meridianas“ veiksiantis „Lietuvos geležinkelių“ paviljonas lankytojams bus atviras nuo penktadienio 14 val. Čia visą savaitgalį šventės svečiai ne tik turės galimybę leistis į virtualią kelionę traukiniais po vaizdingiausius Lietuvos kampelius, bet ir dalyvauti interaktyviame žaidime, atrasti naujas turistines kryptis bei gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus apie keliones traukiniu. Turizmo skvere neatrastus Lietuvos kampelius taip pat pristatys Šiaulių, Anykščių, Birštono, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Druskininkų, Kėdainių, Ukmergės turizmo informacijos centrai. Čia bus galima sutikti ir trečius metus dalyvaujančius Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrus, tarp kurių – Klaipėdos, Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Šilutės atstovai. Save pristatys ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, „Kaunas In“, Valstybinis turizmo departamentas, „Kūrybinių industrijų dokas“, Vilniaus miesto…
Klaipėdoje atnaujinama fachverkinė architektūra

Klaipėdoje atnaujinama fachverkinė architektūra

Pirmadienį oficialiai pasirašyta fachverkinės architektūros pastatų komplekso tvarkybos darbų rangos sutartis. Parašus padėjo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas bei rangovo – UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. „Fachverkinės architektūros kompleksas yra vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Fachverkinės kultūros statiniai vertinami kaip išskirtiniai, turintys architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Deja, atlikus fachverkinio architektūros pastatų statinių būklės įvertinimą, nustatyta, kad fachverkinių pastatų fasadai yra avarinės būklės. O tai nepatrauklu tiek vietos gyventojams tiek miesto svečiams. Be to, gali kelti pavojų“, – teigė S. Budinas. Įgyvendinant projektą bus atliktas remontas ir paveldo tvarkybos darbai keturiuose fachverkinės architektūros pastatuose – Bažnyčių g. 4/ Daržų g. 10, Aukštoji g. 1/ Didžioji Vandens g. 2, Vežėjų g. 4 bei Bažnyčių g. 6. Darbai vykdomi pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ 2017 m. parengtus techninius projektus. Pastatai bus suremontuoti, restauruoti, atnaujinti esami fachverko statramsčiai ir horizontalės. Susidėvėję ir eksploatacijai nebetinkami elementai pakeisti naujais. Taip pat numatomas sienų karkasų tarpų apdailos, esamų langinių ir durų atnaujinimas, lietvamzdžių ir latakų pakeitimas. Atnaujinti planuojama ir fasado cokolines dalis. Be to bus vykdomi stogo tvarkymo darbai, šildymo ir inžinerinių sistemų modernizavimas. Projekto metu taip pat planuojama sutvarkyti Lėlių teatro bei Menininkų kiemus. Šiose teritorijose numatoma remontuoti abiejų kiemo aikštelių…
AB „Klaipėdos energija“ investuos į naują šilumos tiekimo trasą

AB „Klaipėdos energija“ investuos į naują šilumos tiekimo trasą

Pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama, AB „Klaipėdos energija“  bendrai investuos 1,355 mln. Eur. Bendrovė už 1,2 mln. Eur (49 proc. – ES parama) suprojektuos ir pastatys naują 1473 m šilumos tiekimo trasą nuo integruotos Klaipėdos miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos į Ragainės kvartalą Klaipėdoje, kuriame šiuo metu intensyviai vyksta gyvenamųjų namų statyba, o ateityje netoliese bus statomas dar vienas gyvenamųjų namų kvartalas (šios vietovės yra centralizuotoje miesto šilumos tiekimo zonoje). Investicija atliekama todėl, kad, planuojama, jog esamos Paupių izoliuoto tinklo katilinės 2,58 MW galios neužteks numatomam apytiksliam 9 MW naujo kvartalo maksimaliam šilumos suvartojimo galingumui patenkinti. Preliminariais skaičiavimais, išaugus šilumos suvartojimui dėl naujų vartotojų, esamiems vartotojams šilumos tiekimo veiklos sąnaudos mažės 18,3 tūkst. Eur per metus. Taip pat AB „Klaipėdos energija“ už 155 tūkst. (30 proc. – ES parama) Klaipėdoje statys šilumos tinklų įvadą ir nuties 206 m ilgio trasą iki naujo komercinės paskirties pastato Liepų g. 83, Klaipėdoje, šis objektas taip pat yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje. Pastato planuojamas metinis šilumos suvartojimas – 30 MWh. Dėl naujo vartotojo išaugus šilumos suvartojimui, šilumos tiekimo sąnaudos esamiems vartotojams sumažės 0,4 tūkst. Eur per metus. Visus darbus AB „Klaipėdos energija“ planuoja užbaigti iki 2018 m. pabaigos. Parengta pagal pranešimą spaudai
Pradedami remonto darbai Statybininkų prospekte

Pradedami remonto darbai Statybininkų prospekte

Pradedami parengiamieji Statybininkų pr. atkarpos tarp Minijos g. ir Taikos pr. ir Statybininkų/Taikos pr. žiedo paprastojo remonto darbai (bus keičiami kelio bortai, remontuojami šaligatviai ir viršutinis asfalto dangos sluoksnis). Vykstant darbams, atskirose atkarpose gali būti taikomas eismo apribojimas (vienoje juostoje). Asfaltavimo darbai numatomi rugsėjo mėnesį. Numatoma darbų pabaiga – 2018-10-31. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Klaipėdos Šilutės plento žiede bus projektuojamos dvi estakados (papildyta)

Klaipėdos Šilutės plento žiede bus projektuojamos dvi estakados (papildyta)

Klaipėdos miesto savivaldybė ir didžiausia Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ pasirašė sutartį Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbams atlikti. Ypatingos svarbos transporto mazgo rekonstrukcijos projektavimas „Kelprojektui“ patikėtas laimėjus šių metų pradžioje savivaldybės skelbtą konkursą. Bendrovė vėliau prižiūrės ir projekto vykdymą. Konkursą laimėjusio „Kelprojekto“ specialistai projektuos dvi estakadas, kurios virš žiedinės sankryžos sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu Vilniaus-Klaipėdos ir Klaipėdos-Vilniaus kryptimis. Vykdant projektą ketinama rekonstruoti ir pačią žiedinę sankryžą bei padidinti jos pralaidumą. Pėstiesiems numatyta įrengti keturias požemines perėjas po Baltijos prospektu ir Šilutės plentu. Taip pat bus atnaujinami rekonstruojamoje dalyje esantys viadukai per geležinkelį, modernizuojami inžineriniai tinklai – apšvietimo, ryšių, vandentiekio ir nuotekų sistemos. „Baltijos prospektas tarnauja ne tik Klaipėdos miesto gyventojų, bet ir Valstybinio jūrų uosto reikmėms, ši sankryža yra viena reikšmingiausių mieste ir visoje šalyje. Džiaugiamės, kad daugelį metų svarstytas klausimas dėl efektyvesnio transporto srautų Baltijos prospekte ir Šilutės bei Vilniaus plentuose paskirstymo sėkmingai sprendžiamas ir neabejojame, kad atnaujinta sankryža susisiekimą uostamiestyje padarys dar saugesnį, greitesnį, patogesnį ir labiau draugišką aplinkai“, – teigia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Baltijos prospekto ir Šilutės bei Vilniaus plentų sankryžos pertvarkymo perspektyvas 2017 m. vasarą įvertino specialistai. Estakados statybai rytų–vakarų kryptis pasirinkta atlikus…
Klaipėda pasveikino karate kiokušin kovotojus

Klaipėda pasveikino karate kiokušin kovotojus

Lenkijoje, Vroclave, vykusiame Europos karatė kiokušin čempionate Klaipėdos Karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai pelnė net 11 medalių. Visus medalininkus Klaipėdos rotušėje pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Meras pabrėžė, kad šios mokyklos auklėtiniai puikius rezultatus demonstruoja jau ne pirmą kartą. „Džiaugiuosi ne tik šiuo konkrečiu Europos čempionatu, bet ir tuo, kad išlaikote pasiektą aukštą lygį. Tai pats didžiausias pasiekimas. Tokie rezultatai – turbūt indėlis kiekvieno, pradedant treneriu Luku Kubiliumi, baigiant pačiais jauniausiais sportininkais“, – sakė Klaipėdos meras, sveikindamas sportininkus. Ypač sėkmingas čempionatas buvo Skaistei Venckutei, kuri suaugusiųjų grupėje, ne tik pelnė aukso medalį svorio kategorijoje iki 55 kg, bet ir buvo pripažinta geriausia čempionato kovotoja. Auksą suaugusiųjų grupėje taip pat pavyko iškovoti Eventui Gužauskui. Dar dvi „Shodan“ mokyklos auklėtinės – Erika Rukšėnaitė ir Monika Ryžkovaitė – pelnė bronzos medalius. Sėkmingai pasirodė ir jauniai. Žygimantas Šniaukas, Julija Balčiūtė ir Guoda Pakalniškytė pelnė aukso medalius, Matas Jonauskas – sidabrą, o Ieva Budrytė, Darija Adomaitytė ir Dominykas Muntrimas – bronzą. Sportininkų treneriai – Lukas Kubilius, Tomas Struopus, Asta Dauskurtė. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivladybės informaciją
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turi naują vadovę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turi naują vadovę

Per Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Laima Vilimienė, šiuo metu einanti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotojos rinkodarai pareigas. L. Vilimienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje taip pat dėsto muzikos vadybą. Ilgus metus ji dirbo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje teorinių disciplinų dėstytoja, Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre vadovavo Informacijos ir reklamos skyriui. Iš viso konkurse dalyvavo penki pretendentai. Atranka į šias pareigas paskelbta postą palikus Jonui Sakalauskui, kuris laimėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkursą ir tapo jo vadovu. Atrankoje daugiausiai balų surinkęs asmuo dar bus patikrintas atitinkamų institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Naujojo teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Atrankos komisiją sudarė septyni nariai: komisijos pirmininkė – kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Profesionaliosios scenos meno įstaigų tarybos atstovė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė Jūratė Katinaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, muzikologė, Kultūros ministerijos atstovė, atrinkta iš profesionaliojo scenos meno vertintojų, Veronika Janatjeva, šokio kritikė, Profesionaliosios scenos meno įstaigų tarybos atstovė Skaidrė Baranskaja, taip pat Kultūros ministerijos Profesionalios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja Janina Krušinskaitė ir Investicijų valdymo skyriaus patarėjas Rimvydas Dilba. Parengta pagal pranešimą spaudai
Back to top button
Close
Close