Naujienos

Atsinaujinęs, išimties tvarka galimybę žaisti Lietuvos futbolo A lygoje gavęs Klaipėdos „Atlantas“ rytoj kviečia susipažinti su nauja komandos sudėtimi. Žiniasklaidos konferencijos metu bus pristatytas naujasis klubo treneris, savininkas ir žaidėjai. Naujasis futbolo klubo „Atlantas“ savininkas Vidas Adomaitis sako, kad 2019 metų sezono metu jam norisi sustiprinti šį uostamiesčio futbolo klubą, pakelti jo prestižą, pagerinti reputaciją. Anot jo, artimiausiu metu atsinaujins ir visi komandos išoriniai informacijos kanalai: interneto svetainė, puslapiai socialiniuose tinkluose. Žiniasklaidos konferencijoje dalyvaus Klaipėdos futbolo klubo „Atlantas“ naujasis treneris iš Latvijos Viktoras Dobrecovas (Viktors Dobrecovs), kuris viešumoje apie komandos tikslus dar nekalbėjo. Naujasis treneris yra buvęs Latvijos rinktinės puolėjas, trenerio karjerą pradėjęs Liepojoje, kur su vietos „Liepaja“ klubu iškovojo šalies čempiono titulą. Jis 2015 metais tapo geriausiu Latvijos futbolo treneriu. 42-ejų metų futbolo specialistas iš Latvijos su Klaipėdos futbolo klubu „Atlantas“ sieks pergalių ir tikisi sustiprinti uostamiesčio komandos pozicijas Lietuvos futbolo A lygoje. Pirmosios varžybos – jau šį šeštadienį, kuomet „Atlantas“ 2019 metų Lietuvos futbolo A lygos sezoną pradės rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“. Futbolo varžybos vyks kovo 2 dieną 15 val. Klaipėdos Centriniame stadione ant dirbtinės vejos. Klaipėdos futbolo klubo „Atlantas“ žiniasklaidos konferencija vyks: LAIKAS: rytoj (ketvirtadienį), vasario 28 d. 9:30 val., VIETA: Klaipėdos kultūros fabrikas (Bangų g. 5a,…

Trečiadienį, vasario 27 d., savivaldos rinkimuose prasideda balsavimas iš anksto savivaldybėse ir balsavimas specialiuose punktuose. Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų dienomis negali atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėje, turi galimybę balsuoti iš anksto. Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas iš anksto vyks visų savivaldybių pastatuose šių metų vasario 27-28 dienomis nuo 8 iki 20 val. Balsuojant iš anksto būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rinkėjo kortelę. Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose vyks vasario 27-kovo 1 dienomis. Pasinaudoti šiuo balsavimo būdu gali tik tie rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją ar tikrąją karo tarnybą, yra misijose ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose. Kaip pažymi ELTA, per praėjusius, 2015 metais vykusius, savivaldos rinkimus pirmą išankstinio balsavimo ir balsavimo spec. paštu dieną balsavo 1,22 proc. rinkėjų. Kovo 1-2 dienomis, nuo 8 iki 20 val., vyks balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali tik neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sukakę 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę. Taip balsuoti galės rinkėjai, kurie yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo…

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradės veikti Jūrų kadetų mokykla ir jau prasidėjo registraciją į ją. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse savivaldybėse gyvenantys mokiniai. Mokykla bus auganti. Ją pasirinkę mokiniai galės baigti 12 klasių ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją. Kasdienis ugdymo procesas bus skirstomas į formalųjį ugdymą(si), poilsio laiką, savarankišką mokymąsi, neformaliojo švietimo veiklas ir pažintinę veiklą. Mokykloje bus įgyvendinami Jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas papildys Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa. Dalis minėtos programos temų bus integruojamos į mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, kūno kultūros ir kt) ugdymo turinį, kita šios programos dalis bus įgyvendinama per pasirenkamųjų dalykų programas („Lietuvos karo istorijos pradmenys“, „Nacionalinio saugumo pradžiamokslis“, „Įdomioji astronomija“ ir kt), dalykų modulius („Komunikacijos jūroje ženklų teorija ir praktika“, „Saugumo ir gelbėjimosi jūroje pagrindai“ ir kt.), pasirenkamas…

Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimys atitinka aukščiausius standartus, tai ir ženklas, kad Klaipėda nuosekliai investuoja į pramogų, poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą. Iškovoti mėlynąją vėliavą nėra lengva, bet išlaikyti ją kelerius metus iš eilės yra nepalyginamai sudėtingiau. Džiaugiuosi, kad gebame ne tik įtikinti gamtosaugines organizacijas, kad mes to verti, bet ir nuosekliai laikomės to paties kurso bei siekiame klaipėdiečiams ir miesto svečiams suteikti galimybę mėgautis paplūdimiais, kurie atitinka aukščiausius standartus“, – sako miesto meras Vytautas Grubliauskas. Mėlynoji vėliava – ne tik paplūdimio kokybės ženklas ir puiki reklama, siekiant pritraukti užsienio turistus, tai kartu ir pranešimas visiems lankytojams, kad jie paplūdimyje yra saugūs – čia budi gelbėtojai, tikrinama vandens kokybė. Kad paplūdimys būtų apdovanotas mėlynąja vėliava, jis turi atitikti keliamus reikalavimus aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo srityse. Ar jų laikomasi, griežtai tikrinama. Jei nustatoma pažeidimų, vėliavą būtina nuleisti. Dalyvavimas mėlynosios vėliavos…

Šiandien, vasario 25 d., 17.30 val.,  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, trečiame aukšte, Liepų g. 11, Klaipėdoje, vyks Malūno parko Klaipėdoje statybos projekto projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene. Priminsime, kad parko teritorijoje numatomas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas pagrindiniame žiediniame take, pėsčiųjų takai, naujai planuojamas pėsčiųjų tiltas sujungs skirtingas tvenkinio puses ir sudarys galimybę judėti parku daug įvairesniais maršrutais.

Šalia geležinkelio gyvenančių klaipėdiečių ramybę saugos 3–6 metrų aukščio sienelės. Jas planuojama įrengti Vitės bei stoties kvartale ir Giruliuose. Klaipėdos miesto taryba pritarė, kad savivaldybė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerio teisėmis dalyvautų projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas Klaipėdos miesto savivaldybėje“. Planuojama projekto vertė – 6,29 mln. eurų, iš kurių 85 procentai, tikimasi, bus finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o likusią sumą per pusę padengs „Lietuvos geležinkeliai“ ir savivaldybė. Miesto biudžetui tai gali kainuoti apie 472 tūkst. eurų. „Taryba nedviprasmiškai išsakė savo poziciją, kad visos investicijos, kurios skirtos gyvenimo kokybei užtikrinti, yra prasmingos ir reikalingos. „Lietuvos geležinkelių“ pasiūlytas projektas, kuriam įgyvendinti į Klaipėdą bus pritrauktos Europos Sąjungos lėšos, o dalį dengs geležinkeliai bei savivaldybė, manau, yra gražus ir prasmingas dviejų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. Pramonės veiklos ir transporto srautų pasekmių sumažinimas šiuo metu yra viena rimčiausių aktualijų kalbant apie miesto, uosto, pramonės santykius“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pastačius garso užtvaras sumažės geležinkelio poveikis aplinkai bei pagerės Dariaus ir Girėno, Smilties Pylimo, Herkaus Manto, Pušyno, Stadiono, Geležinkelio, Malūnininkų gatvėse bei Giruliuose gyvenančių klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Už projekto parengimą, įgyvendinimą ir rezultatus tiesiogiai atsakinga bus bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri ir teiks paraišką ES finansavimui gauti. Preliminariai planuojama, kad atlikus visas reikalingas…

Remiantis vasario 19d. įvykusio šilumos supirkimo Klaipėdos miesto šilumos tiekimo sistemai aukciono rezultatais, „Fortum Klaipėda“ balandžio mėnesiui pasiūlė šilumos energiją už 1,49ct/kWh. Tai žemiausia kaina tarp trijų didžiųjų šilumos gamintojų Klaipėdoje (kitų dviejų tiekėjų kainos– 2,49ct/kWh ir 3,42ct/kWh) ir 59% mažesnė nei nustatyta VKEKK. „Fortum Klaipėda“ balandį planuoja Klaipėdai tiekti iki 51840 MWh arba 76% Klaipėdos centralizuotam šilumos tinklui reikalingos šilumos. Pasak UAB „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino, nauja šilumos pirkimo tvarka, įsigaliojusi šiais metais, užtikrina, kad didžiausią ir apčiuopiamą naudą dėl šilumos gamintojų konkurencijos, gauna šilumos vartotojai. „Suvienodintos konkuravimo sąlygos, vykdant šilumos gamybos veiklą, jau ketvirtą mėnesį iš eilės akivaizdžiai įrodo naujos tvarkos efektyvumą ir naudą šilumos vartotojui. Daugiausiai šilumos vartotojams gamina tas šilumos gamintojas, kuris sugeba ją pagaminti pigiausiai“, – teigia Tomas Eikinas. Kitas kainų aukcionas vyks kovo mėnesį. Jo metu bus nustatytos šilumos tiekimo kainos gegužės mėnesiui. Parengta pagal pranešimą spaudai

Šiandien, vasario 21 d., 17.30 val., lopšelio-darželio „Svirpliukas“ patalpose (Liepų g. 43A) vyks viešas darželio rekonstrukcijos projektinių siūlymų pristatymas. Projekto metu bus rekonstruojami 2 Klaipėdos lopšelio-darželio „Svirpliukas“ pastatai, įrengiant 95 papildomas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas. Iki viešo susirinkimo (ir jo metu) visuomenės atstovai projektuotojui (statytojo įgaliotam atstovui) gali teikti elektroniniu paštu: [email protected] arba [email protected].

Trečiadienį suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje SGD paskirstymo stotyje vykdoma 10-oji SGD perkrovos operacija iš dujų transportavimo laivo į antžemines talpyklas. Pasaulyje augant mažos apimties SGD rinkai didėja susidomėjimas ir Klaipėdoje esančia dujų paskirstymo infrastruktūra. Dešimtąją SGD perkrovos operaciją SGD paskirstymo stotyje vykdo KN kartu su partneriu valdomas SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kuris dujas į stotį atgabeno iš Klaipėdos SGD terminalo. Šiemet tai jau trečioji „Kairos“ operacija Klaipėdoje. Nuo SGD paskirstymo stoties veiklos pradžios 2017 m. spalio mėn. prie KN krantinės taip pat švartavosi „Shell“, „Gasum“ (buv. „Skangas“) ir kitoms bendrovėms priklausantys dujovežiai. Rinkos dalyviai Klaipėdoje aktyviau naudojasi ne tik SGD priėmimo iš plaukiojančių dujovežių ir laikino saugojimo, bet ir SGD perkrovos į autocisternas paslauga. Į jas per 2018 m. buvo perkrauti 240 krovinių arba per 64 tūkst. megavatvalandžių SGD, o dujos nugabentos Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos klientams. „KN išplėtota SGD infrastruktūra Klaipėdoje bei palankios pasaulinės mažos apimties SGD rinkos augimo tendencijos atveria mums galimybes generuoti papildomų pajamų iš komercinės veiklos. Šios lėšos gali būti nukreiptos mažinti esamos gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir atitinkamai tokiu būdu prisidėti prie su SGD terminalo išlaikymu susijusių išlaidų mažinimu vartotojams“, – pažymi Mindaugas…

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimui, keičiasi leidimų, suteikiančių teisę neatlygintinai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, išdavimo tvarka. Nuo šiol dokumentai (prašymas, pažymos apie fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopija, transporto priemonės registracijos liudijimo, kurioje fizinis arba juridinis asmuo nurodytas transporto priemonės savininku arba naudotoju, kopija) teikiami ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (el. pašto adresas [email protected]). Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni. Laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja. Nuo 2010 metų laimės rodiklio tendencija gerėja: 2010 metais buvo 56 proc. sakančiųjų, kad yra laimingi, o 2018 metais tokių yra jau 70 procentų. „Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo ir vienybės“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas. Pasak jo, Lietuvos gyventojai labiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį didžiuojasi savo šalimi: net 83,2 proc. respondentų išreiškė pasididžiavimą savo valstybe. Psichologas pabrėžė, kad žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet ir vertinimas, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją. „Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi. Turime daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, pareigūnais, bendra socialine santvarka. Nors nepasitenkinimo valstybės gyvenimu dar gausu, vis dėlto yra įvykęs proveržis pasitikėjime savo susikurta socialine struktūra. Žmonės dažniau teigia, kad…

Nuo šiol Klaipėdą tyrinėti galima ir trijų dimensijų erdvėje. Naujasis uostamiesčio 3D modelis – vienas tiksliausių Lietuvoje. Jo kūrimui naudoti naujausi lazerinio skenavimo, miesto turto, registrų ir kiti valstybiniai duomenys. Tikimasi, kad naujasis 3D modelis taps naudinga bendravimo bei bendradarbiavimo erdve, kurioje klaipėdiečiai ir miesto svečiai ras daug aktualios ir vertingos informacijos bei aktyviai dalyvaus įvertinant įvairias iniciatyvas, idėjas ir plėtros viziją. „3D žemėlapis yra galingas įrankis nagrinėjant projektuojamų statinių sąveiką su kaimyniniais pastatais – ar nebus užstojama saulės, vaizdo, prognozuojant, kokį poveikį nauji objektai turės miesto vizualinei panoramai. Tikimės, kad sukurtas 3D modelis leis vaizdžiau matyti esamą situaciją, efektyviau planuoti, vystyti investicinius projektus, kurti saugesnį bei geriau valdomą miestą“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Buvo labai ilgai svarstyta, ar tikrai Klaipėdai reikia 3D žemėlapio. Vyko diskusijos, ar pajėgsime atnaujinti ir palaikyti naujausius, aktualiausius duomenis ir svarbiausias klausimas – ar bus žemėlapio naudotojų. Nagrinėjome kitų miestų pavyzdžius ir buvo nuspręsta vis dėl to skelbti konkursą“, – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė Marija Buivydienė. Žemėlapį sukūrė paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė iš Vilniaus „Hnit-Baltic”. Pasak jos atstovų, erdviniai miesto statiniai buvo kuriami pasitelkus naujausias geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas ir gaminami automatizuotai…

Remiantis sausio 21d. įvykusio šilumos supirkimo Klaipėdos miesto šilumos tiekimo sistemai aukciono rezultatais, „Fortum Klaipėda“ kovo mėnesiui pasiūlė šilumos energiją už 3,15ct/kWh. Tai žemiausia kaina tarp trijų didžiųjų šilumos gamintojų Klaipėdoje ir 26% mažesnė nei nustatyta VKEKK. „Fortum Klaipėda“ kovą planuoja Klaipėdai pateikti iki 56544 MWh arba 53% Klaipėdos centralizuotam šilumos tinklui reikalingos šilumos. Pasak „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino, akivaizdu, kad šilumos kainą pagrinde lemia ne kuro pasirinkimas, o konkurencija tarp šilumos gamintojų. „Nuo metų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią šilumos energiją gamina tas gamintojas, kuris sugeba šilumą pagaminti pigiausiai, užtikrina, kad visą naudą dėl išaugusios konkurencijos iškart gauna šilumos vartotojas. Ilguoju laikotarpiu, savivaldybių valdomos šilumos tiekimo įmonės bus priverstos galvoti kaip efektyvinti įmonių veiklą ir konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais“, – teigia Tomas Eikinas. Kitas kainų aukcionas vyks vasario mėnesį. Jo metu bus nustatytos šilumos tiekimo kainos balandžio mėnesiui. * * * „Fortum“ yra elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas teikianti įmonė, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą. „Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. 2017 m. bendrovės „Fortum“ pardavimai siekė 4,5 mlrd. eurų. „Fortum“ korporacijoje dirba apie 9000 žmonių. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje. „Fortum“…

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų TOP 5. Nors rankiniame keleivių bagaže aptikti neleistini radiniai stulbina, neretai susiduriama ir su nežinojimu, kokius paprastus daiktus galima vežtis, ir kokius – ne. Lietuvos oro uostų sudarytame 2018 m. keleivių bandytų skraidinti daiktų sąraše – ginklai, narkotinės medžiagos ir sprogmenys. 5-oje vietoje atsidūrė koviniams veiksmams tinkamas peilis, kurį įsinešti į lėktuvą buvo sutrukdyta Vilniuje. „Kitas neleistinas radinys – šoviniai, ketinti keleivio vežti į Antaliją rugpjūtį. Nuostabą kelia tai, kad skrydis buvo atostogų kryptimi, o daiktai, kurių radome nemažą kiekį, tikrai neskirti poilsiui paplūdimyje“, – sako Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo veiklos koordinatorius Ričardas Martinaitis. Sąrašo viduryje – senovės karių ginkluotę primenanti kuoka, kurią prieš Kalėdas keleivis Vilniuje norėjo įsinešti į orlaivio saloną. Nors šventiniu laikotarpiu keliautojų bagaže aptinkama neleistinų skraidinti fejerverkų ar bengališkų ugnelių, pašnekovas stebisi – toks ginklas – neeilinis radinys. „Šios kuokos išvaizda gali sukelti šypseną, tačiau bandymus skraidinti panašius daiktus vertiname labai rimtai. Kaip ir 2-oje sąrašo vietoje atsidūrusį maišelį kokaino. Ketinimai nelegaliai vežtis ginklus, šaudmenis bei narkotines medžiagas gali baigtis baudžiamąja atsakomybe“, ¬– perspėja R. Martinaitis. Sąrašo viršuje – birželį keleivio iš Norvegijos rankiniame lagamine aptikta granata – nors ji tebuvo menininko…

Siekiant klaipėdiečius aprūpinti pigesne šiluma, Klaipėdoje statomi trys nauji biokuro katilai: du Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente, vienas – Lypkių rajoninėje katilinėje. Įgyvendinusi šiuos projektus pagrindinė miesto šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ turės galimybę sumažinti gamtinių dujų naudojimą ir taip išlaikyti konkurencingą šilumos kainą. „Biokuras išlieka daugiau nei du kartus pigesnis nei gamtinės dujos, todėl miesto įmonė investuoja į šias pigesnio kuro katilines. Atsimenu karštą diskusiją, reikia to ar ne, tačiau šiandien jau turbūt ir didžiausiems kritikams turėtų būti aišku, kad tai kelias į kokybišką ir pigesnę šilumą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Nauji biokuro katilai statomi įgyvendinant tris Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamus katilinių rekonstravimo projektus. Lypkių rajoninėje katilinėje numatoma įrengti 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu, Klaipėdos rajoninėje katilinėje – du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniais dūmų ekonomaizeriais. Pradėjus eksploatuoti naujus katilus sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis. Lypkių rajoninėje katilinėje darbus baigti ketinama jau po mėnesio, o Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente – vasaros pradžioje. Bendra projektų vertė – 9, 4 mln. eurų, iš jų – apie 50 proc. iš ES fondų, likusi dalis investuojama iš bendrovės sukauptų ir pasiskolintų lėšų. Dar viena iš šilumos kainos mažinimo galimybių – teisinio…

Aukštą viešojo transporto sistemos lygį siekianti išlaikyti Klaipėda vertins tramvajaus ar kito elektra varomo transporto įdiegimo galimybes. Klaipėdos miesto savivaldybė su viešąjį konkursą laimėjusia bendrove „Civitta” pasirašė sutartį dėl galimybių studijos, investicijų projekto bei kitų reikalingų dokumentų parengimo. Ekspertai per 10 mėnesių atliks išsamią analizę, įvertins užsienio patirtį ir pateiks racionaliausią bei geriausiai miesto poreikius atitinkantį sprendimą. Studiją didžiąja dalimi finansuos Europos Investicijų bankas. „Šiandien Klaipėdos viešojo transporto sistema vertinama kaip viena geriausių šalyje, o norėdami aukštą kokybę išlaikyti ir ateityje, tam ruoštis turime jau dabar.  Šiame kontekste ypač svarbi aplinkybė ta, kad 2030-aisiais miestų centruose ir senamiesčiuose nebegalės kursuoti iškastiniu kuru varomas transportas. Tad ateities viešasis transportas – tai jau ne tik patogus ir greitas susisiekimas, kartu tai ir netaršus, aplinką tausojantis transportas. Ar mieste kursuos tramvajus, ar elektriniai autobusai, ar Klaipėdai reikia rinktis kombinuotą variantą ar dar kitokią alternatyvą – racionaliausią sprendimą pateiks ekspertai”, –  sako Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas. Ekspertai analizuos panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus faktorius, atliks transporto bei keleivių srautų modeliavimą, vertins, ar įmanoma ir tikslinga suformuoti miestą kertantį koridorių naujai transporto rūšiai. Kartu bus analizuojamos ir elektrinių autobusų įdiegimo galimybės, pateikiami įvairūs…

„Lighthouse“ – tai viena didžiausių bendradarbystės (angl. coworking) erdvių Baltijos šalyse su integruota gyvenamąja vieta (angl. coliving), privačiu sporto klubu ir restoranu. Sausio 25 dieną Klaipėda pasveikins dar vieną inovatyvų projektą – Lighthouse”. Coworking Klaipėda Light House po vienu stogu telpa visi – dirbantys sau, augantis ir jau pažengęs verslas bei kokybiškas laisvalaikis. Coworking erdvėje įrengta net 140 skirtingų darbo vietų, pritaikytų dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Privatumą užtikrins pokalbiams telefonu ir susitikimams specialiai įrengtos kabinos, nuo darbų pabėgti ir trumpam atsipūsti skirti meditacijos kambariai, o net 8 konferencijų salėse sumontuota naujausia vaizdo ir garso įranga. Be darbo vietų, Light House įsikūrė ir Coliving erdvės – stilingai įrengti net 5 loftai, kuriuose iš viso gali apsistoti daugiau nei 20 žmonių. „Lighthouse“ prekinis ženklas gimė, siekiant į vieną bendruomenę suburti jaunus verslininkus, mokslininkus, inovatorius, IT specialistus bei investuotojus, kad bendradarbiaudami jie kurtų inovatyvius sprendimus, skaitmenizuotų, robotizuotų Klaipėdos miestą ir skleistų gerosios praktikos pavyzdžius visoje Lietuvoje. „Baltic Tech Park“ plėtra „Lighthouse“ įsikūrė BALTIC TECH PARK – vienas moderniausių Vakarų Lietuvos mokslo, pažangos ir inovacijų slėnių, esantis Klaipėdoje (Liepų g. 83). „Mūsų bendruomenės nariams ir geriausioms idėjoms padės augti mūsų partneriai „Versli Lietuva“ bei projektas „Spiečius“. Naujajame bendradarbystės centre „Spiečius“ Klaipėdoje įkurta 12 darbo…

Šiandien apie 10:00 val. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija iš Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto dispečerinės gavo pranešimą apie taršą iš laivų Klaipėdos uosto teritorijoje. Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad prie valstybinio uosto krantinės Nr.23, perpilant mazutą iš teršalų surinkimo laivo į laivą talpyklą „Danė“, į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai. Taršos incidentas įvyko dėl laivo įgulos kaltės. Teršalai nepasklido akvatorijoje, juos prie krantinės lokalizavo Valstybinės Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai kartu su laivo įgula. Išsiliejusių naftos produktų kiekis nustatinėjamas. Dėl teršalų patekimo į uosto akvatoriją atliekamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą bei Aplinkos apsaugos įstatymą.

Klaipėdai – galimybė išbandyti pažangias saugos technologijas. Tai tarptautinės kompanijos, dirbančios informacinių technologijų srityje, sukurta ir nemokamai testuoti siūloma įranga, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiu laiku analizuoja stebėjimo kamerų vaizdus, juose identifikuoja šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, minios smurtą, muštynes ir automatiškai informuoja policiją ar saugos tarnybą. Galimybę pristatyti šią technologiją Klaipėdoje, miesto meras Vytautas Grubliauskas, atostogų metu viešėjęs Los Andžele, aptarė su Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele Dariumi Gaidžiu. „Generalinis konsulas pasisiūlė tarpininkauti tarp miesto ir informacinių technologijų kompanijos, kad ši savo projektą pristatytų Klaipėdoje. Tai galimybė Klaipėdai nemokamai išbandyti siūlomas naujoves, o galbūt sulaukti ir naujų investuotojų. Dramatiški pastarųjų dienų įvykiai rodo, kaip svarbu identifikuoti grėsmes kiek įmanoma anksčiau, nes pasekmės daugeliu atveju gali būti tragiškos ir nenuspėjamos“, – sako V. Grubliauskas. Klaipėdos meras inicijuoja susitikimą su kompanijos atstovais, kurie naujas technologijas pristatytų savivaldybės viešosios tvarkos specialistams bei Klaipėdos apskrities policijos atstovams. Technologija naudojasi esamomis stebėjimo kameromis. Teigiama, kad ji būtų ypač naudinga didelių renginių metu, mokyklose ir pan. Šiuo metu Klaipėdoje veikia apie 80 vaizdo stebėjimo kamerų. Šiemet bus įrengta dar apie 70 naujų. Naujos kameros veiks Žardės, Laukininkų, Vingio, Bandužių mikrorajonuose – teritorijose, kur įsikūrę prekybos centrai, barai, kazino ir kitos įstaigos. Kameromis taip pat bus stebima…

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ketvirtadienį pristatė pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šalia Jūrų muziejaus Smiltynėje. Reabilitacijos centre bus gydomi, rengiami tolesniam gyvenimui laisvėje nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai ir paukščiai. Centre numatomi atlikti biologiniai, sveikatos, migraciniai ruonių tyrimai, monitoringas. Iki šiol šių žinduolių gydymas vykdavo administracinių patalpų kabinete įrengus porą vonių. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas mano, kad Lietuvoje gyvūnų gerovės užtikrinimo situacija yra nekokia ir ji mažai keičiasi nuo nepriklausomybės atgavimo, todėl jis pasidžiaugė naujuoju gyvūnų reabilitacijos centru. „Naudojamės minimaliomis priemonėmis, skirtomis gyvūnų gerovės užtikrinimui. Dar didesnė problema su jų įgyvendinimu, kadangi visoms priemonėms yra reikalingos lėšos. Noriu pasidžiaugti šiuo projektu vien dėl to, kad tai – vienas esminių darbų, įgyvendinančių viziją, kad turime užtikrinti gyvūnų gerovę ne tik teisės aktuose, bet ir fiziškai“, – teigė M. Norbutas. Pasak viceministro, įvairios šalys apink Baltijos jūrą jau ėmėsi priemonių ruonių apsaugai ir tai duoda rezultatų, tačiau Lietuvoje vis daugėja paliktų ruonių jauniklių. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė patikino, kad kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų ruonių ir paukščių. Didžiausią grėsmę jiems, anot O. Žalienės, kelia žvejyba, laivyba, fizinė ir cheminė jūros tarša, naftos produktų išsiliejimas, urbanizuotos Baltijos jūros…