Naujienos

Klaipėdoje keičiasi keltų leidimų išdavimo tvarka

Klaipėdoje keičiasi keltų leidimų išdavimo tvarka

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimui, keičiasi leidimų, suteikiančių teisę neatlygintinai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, išdavimo tvarka. Nuo šiol dokumentai (prašymas, pažymos apie fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopija, transporto priemonės registracijos liudijimo, kurioje fizinis arba juridinis asmuo nurodytas transporto priemonės savininku arba naudotoju, kopija) teikiami ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (el. pašto adresas [email protected]). Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Naujausi tyrimo duomenys: Lietuvoje gyvena laimingesni žmonės

Naujausi tyrimo duomenys: Lietuvoje gyvena laimingesni žmonės

Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni. Laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja. Nuo 2010 metų laimės rodiklio tendencija gerėja: 2010 metais buvo 56 proc. sakančiųjų, kad yra laimingi, o 2018 metais tokių yra jau 70 procentų. „Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo ir vienybės“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas. Pasak jo, Lietuvos gyventojai labiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį didžiuojasi savo šalimi: net 83,2 proc. respondentų išreiškė pasididžiavimą savo valstybe. Psichologas pabrėžė, kad žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet ir vertinimas, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją. „Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi. Turime daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, pareigūnais, bendra socialine santvarka. Nors nepasitenkinimo valstybės gyvenimu dar gausu, vis dėlto yra įvykęs proveržis pasitikėjime savo susikurta socialine struktūra. Žmonės dažniau teigia, kad…
Vienas tiksliausių žemėlapių Lietuvoje – Klaipėdos

Vienas tiksliausių žemėlapių Lietuvoje – Klaipėdos

Nuo šiol Klaipėdą tyrinėti galima ir trijų dimensijų erdvėje. Naujasis uostamiesčio 3D modelis – vienas tiksliausių Lietuvoje. Jo kūrimui naudoti naujausi lazerinio skenavimo, miesto turto, registrų ir kiti valstybiniai duomenys. Tikimasi, kad naujasis 3D modelis taps naudinga bendravimo bei bendradarbiavimo erdve, kurioje klaipėdiečiai ir miesto svečiai ras daug aktualios ir vertingos informacijos bei aktyviai dalyvaus įvertinant įvairias iniciatyvas, idėjas ir plėtros viziją. „3D žemėlapis yra galingas įrankis nagrinėjant projektuojamų statinių sąveiką su kaimyniniais pastatais – ar nebus užstojama saulės, vaizdo, prognozuojant, kokį poveikį nauji objektai turės miesto vizualinei panoramai. Tikimės, kad sukurtas 3D modelis leis vaizdžiau matyti esamą situaciją, efektyviau planuoti, vystyti investicinius projektus, kurti saugesnį bei geriau valdomą miestą“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Buvo labai ilgai svarstyta, ar tikrai Klaipėdai reikia 3D žemėlapio. Vyko diskusijos, ar pajėgsime atnaujinti ir palaikyti naujausius, aktualiausius duomenis ir svarbiausias klausimas – ar bus žemėlapio naudotojų. Nagrinėjome kitų miestų pavyzdžius ir buvo nuspręsta vis dėl to skelbti konkursą“, – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė Marija Buivydienė. Žemėlapį sukūrė paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė iš Vilniaus „Hnit-Baltic”. Pasak jos atstovų, erdviniai miesto statiniai buvo kuriami pasitelkus naujausias geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas ir gaminami automatizuotai…
„Fortum Klaipėda“ laimėjo konkursą tiekti šilumos energiją kovo mėnesiui

„Fortum Klaipėda“ laimėjo konkursą tiekti šilumos energiją kovo mėnesiui

Remiantis sausio 21d. įvykusio šilumos supirkimo Klaipėdos miesto šilumos tiekimo sistemai aukciono rezultatais, „Fortum Klaipėda“ kovo mėnesiui pasiūlė šilumos energiją už 3,15ct/kWh. Tai žemiausia kaina tarp trijų didžiųjų šilumos gamintojų Klaipėdoje ir 26% mažesnė nei nustatyta VKEKK. „Fortum Klaipėda“ kovą planuoja Klaipėdai pateikti iki 56544 MWh arba 53% Klaipėdos centralizuotam šilumos tinklui reikalingos šilumos. Pasak „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino, akivaizdu, kad šilumos kainą pagrinde lemia ne kuro pasirinkimas, o konkurencija tarp šilumos gamintojų. „Nuo metų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią šilumos energiją gamina tas gamintojas, kuris sugeba šilumą pagaminti pigiausiai, užtikrina, kad visą naudą dėl išaugusios konkurencijos iškart gauna šilumos vartotojas. Ilguoju laikotarpiu, savivaldybių valdomos šilumos tiekimo įmonės bus priverstos galvoti kaip efektyvinti įmonių veiklą ir konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais“, – teigia Tomas Eikinas. Kitas kainų aukcionas vyks vasario mėnesį. Jo metu bus nustatytos šilumos tiekimo kainos balandžio mėnesiui. * * * „Fortum“ yra elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas teikianti įmonė, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą. „Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. 2017 m. bendrovės „Fortum“ pardavimai siekė 4,5 mlrd. eurų. „Fortum“ korporacijoje dirba apie 9000 žmonių. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje. „Fortum“…
Daiktų TOP 5, kuriuos norėta gabenti lėktuvu Lietuvos oro uostuose

Daiktų TOP 5, kuriuos norėta gabenti lėktuvu Lietuvos oro uostuose

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų TOP 5. Nors rankiniame keleivių bagaže aptikti neleistini radiniai stulbina, neretai susiduriama ir su nežinojimu, kokius paprastus daiktus galima vežtis, ir kokius – ne. Lietuvos oro uostų sudarytame 2018 m. keleivių bandytų skraidinti daiktų sąraše – ginklai, narkotinės medžiagos ir sprogmenys. 5-oje vietoje atsidūrė koviniams veiksmams tinkamas peilis, kurį įsinešti į lėktuvą buvo sutrukdyta Vilniuje. „Kitas neleistinas radinys – šoviniai, ketinti keleivio vežti į Antaliją rugpjūtį. Nuostabą kelia tai, kad skrydis buvo atostogų kryptimi, o daiktai, kurių radome nemažą kiekį, tikrai neskirti poilsiui paplūdimyje“, – sako Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo veiklos koordinatorius Ričardas Martinaitis. Sąrašo viduryje – senovės karių ginkluotę primenanti kuoka, kurią prieš Kalėdas keleivis Vilniuje norėjo įsinešti į orlaivio saloną. Nors šventiniu laikotarpiu keliautojų bagaže aptinkama neleistinų skraidinti fejerverkų ar bengališkų ugnelių, pašnekovas stebisi – toks ginklas – neeilinis radinys. „Šios kuokos išvaizda gali sukelti šypseną, tačiau bandymus skraidinti panašius daiktus vertiname labai rimtai. Kaip ir 2-oje sąrašo vietoje atsidūrusį maišelį kokaino. Ketinimai nelegaliai vežtis ginklus, šaudmenis bei narkotines medžiagas gali baigtis baudžiamąja atsakomybe“, ¬– perspėja R. Martinaitis. Sąrašo viršuje – birželį keleivio iš Norvegijos rankiniame lagamine aptikta granata – nors ji tebuvo menininko…
Klaipėdoje – naujos galimybės pigesnei šilumai

Klaipėdoje – naujos galimybės pigesnei šilumai

Siekiant klaipėdiečius aprūpinti pigesne šiluma, Klaipėdoje statomi trys nauji biokuro katilai: du Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente, vienas – Lypkių rajoninėje katilinėje. Įgyvendinusi šiuos projektus pagrindinė miesto šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ turės galimybę sumažinti gamtinių dujų naudojimą ir taip išlaikyti konkurencingą šilumos kainą. „Biokuras išlieka daugiau nei du kartus pigesnis nei gamtinės dujos, todėl miesto įmonė investuoja į šias pigesnio kuro katilines. Atsimenu karštą diskusiją, reikia to ar ne, tačiau šiandien jau turbūt ir didžiausiems kritikams turėtų būti aišku, kad tai kelias į kokybišką ir pigesnę šilumą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Nauji biokuro katilai statomi įgyvendinant tris Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamus katilinių rekonstravimo projektus. Lypkių rajoninėje katilinėje numatoma įrengti 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu, Klaipėdos rajoninėje katilinėje – du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniais dūmų ekonomaizeriais. Pradėjus eksploatuoti naujus katilus sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis. Lypkių rajoninėje katilinėje darbus baigti ketinama jau po mėnesio, o Klaipėdos rajoninėje katilinėje Šilutės plente – vasaros pradžioje. Bendra projektų vertė – 9, 4 mln. eurų, iš jų – apie 50 proc. iš ES fondų, likusi dalis investuojama iš bendrovės sukauptų ir pasiskolintų lėšų. Dar viena iš šilumos kainos mažinimo galimybių – teisinio…
Tramvajus ar elektriniai autobusai geriau Klaipėdai?

Tramvajus ar elektriniai autobusai geriau Klaipėdai?

Aukštą viešojo transporto sistemos lygį siekianti išlaikyti Klaipėda vertins tramvajaus ar kito elektra varomo transporto įdiegimo galimybes. Klaipėdos miesto savivaldybė su viešąjį konkursą laimėjusia bendrove „Civitta” pasirašė sutartį dėl galimybių studijos, investicijų projekto bei kitų reikalingų dokumentų parengimo. Ekspertai per 10 mėnesių atliks išsamią analizę, įvertins užsienio patirtį ir pateiks racionaliausią bei geriausiai miesto poreikius atitinkantį sprendimą. Studiją didžiąja dalimi finansuos Europos Investicijų bankas. „Šiandien Klaipėdos viešojo transporto sistema vertinama kaip viena geriausių šalyje, o norėdami aukštą kokybę išlaikyti ir ateityje, tam ruoštis turime jau dabar.  Šiame kontekste ypač svarbi aplinkybė ta, kad 2030-aisiais miestų centruose ir senamiesčiuose nebegalės kursuoti iškastiniu kuru varomas transportas. Tad ateities viešasis transportas – tai jau ne tik patogus ir greitas susisiekimas, kartu tai ir netaršus, aplinką tausojantis transportas. Ar mieste kursuos tramvajus, ar elektriniai autobusai, ar Klaipėdai reikia rinktis kombinuotą variantą ar dar kitokią alternatyvą – racionaliausią sprendimą pateiks ekspertai”, –  sako Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas. Ekspertai analizuos panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus faktorius, atliks transporto bei keleivių srautų modeliavimą, vertins, ar įmanoma ir tikslinga suformuoti miestą kertantį koridorių naujai transporto rūšiai. Kartu bus analizuojamos ir elektrinių autobusų įdiegimo galimybės, pateikiami įvairūs…
Klaipėdoje duris atveria „Lighthouse”

Klaipėdoje duris atveria „Lighthouse”

„Lighthouse“ – tai viena didžiausių bendradarbystės (angl. coworking) erdvių Baltijos šalyse su integruota gyvenamąja vieta (angl. coliving), privačiu sporto klubu ir restoranu. Sausio 25 dieną Klaipėda pasveikins dar vieną inovatyvų projektą – Lighthouse”. Coworking Klaipėda Light House po vienu stogu telpa visi – dirbantys sau, augantis ir jau pažengęs verslas bei kokybiškas laisvalaikis. Coworking erdvėje įrengta net 140 skirtingų darbo vietų, pritaikytų dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Privatumą užtikrins pokalbiams telefonu ir susitikimams specialiai įrengtos kabinos, nuo darbų pabėgti ir trumpam atsipūsti skirti meditacijos kambariai, o net 8 konferencijų salėse sumontuota naujausia vaizdo ir garso įranga. Be darbo vietų, Light House įsikūrė ir Coliving erdvės – stilingai įrengti net 5 loftai, kuriuose iš viso gali apsistoti daugiau nei 20 žmonių. „Lighthouse“ prekinis ženklas gimė, siekiant į vieną bendruomenę suburti jaunus verslininkus, mokslininkus, inovatorius, IT specialistus bei investuotojus, kad bendradarbiaudami jie kurtų inovatyvius sprendimus, skaitmenizuotų, robotizuotų Klaipėdos miestą ir skleistų gerosios praktikos pavyzdžius visoje Lietuvoje. „Baltic Tech Park“ plėtra „Lighthouse“ įsikūrė BALTIC TECH PARK – vienas moderniausių Vakarų Lietuvos mokslo, pažangos ir inovacijų slėnių, esantis Klaipėdoje (Liepų g. 83). „Mūsų bendruomenės nariams ir geriausioms idėjoms padės augti mūsų partneriai „Versli Lietuva“ bei projektas „Spiečius“. Naujajame bendradarbystės centre „Spiečius“ Klaipėdoje įkurta 12 darbo…
Klaipėdoje į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai

Klaipėdoje į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai

Šiandien apie 10:00 val. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija iš Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto dispečerinės gavo pranešimą apie taršą iš laivų Klaipėdos uosto teritorijoje. Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad prie valstybinio uosto krantinės Nr.23, perpilant mazutą iš teršalų surinkimo laivo į laivą talpyklą „Danė“, į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai. Taršos incidentas įvyko dėl laivo įgulos kaltės. Teršalai nepasklido akvatorijoje, juos prie krantinės lokalizavo Valstybinės Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai kartu su laivo įgula. Išsiliejusių naftos produktų kiekis nustatinėjamas. Dėl teršalų patekimo į uosto akvatoriją atliekamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą bei Aplinkos apsaugos įstatymą.
Klaipėdoje gali atsirasti stebėjimo kameros prižiūrimos dirbtinio intelekto

Klaipėdoje gali atsirasti stebėjimo kameros prižiūrimos dirbtinio intelekto

Klaipėdai – galimybė išbandyti pažangias saugos technologijas. Tai tarptautinės kompanijos, dirbančios informacinių technologijų srityje, sukurta ir nemokamai testuoti siūloma įranga, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiu laiku analizuoja stebėjimo kamerų vaizdus, juose identifikuoja šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, minios smurtą, muštynes ir automatiškai informuoja policiją ar saugos tarnybą. Galimybę pristatyti šią technologiją Klaipėdoje, miesto meras Vytautas Grubliauskas, atostogų metu viešėjęs Los Andžele, aptarė su Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele Dariumi Gaidžiu. „Generalinis konsulas pasisiūlė tarpininkauti tarp miesto ir informacinių technologijų kompanijos, kad ši savo projektą pristatytų Klaipėdoje. Tai galimybė Klaipėdai nemokamai išbandyti siūlomas naujoves, o galbūt sulaukti ir naujų investuotojų. Dramatiški pastarųjų dienų įvykiai rodo, kaip svarbu identifikuoti grėsmes kiek įmanoma anksčiau, nes pasekmės daugeliu atveju gali būti tragiškos ir nenuspėjamos“, – sako V. Grubliauskas. Klaipėdos meras inicijuoja susitikimą su kompanijos atstovais, kurie naujas technologijas pristatytų savivaldybės viešosios tvarkos specialistams bei Klaipėdos apskrities policijos atstovams. Technologija naudojasi esamomis stebėjimo kameromis. Teigiama, kad ji būtų ypač naudinga didelių renginių metu, mokyklose ir pan. Šiuo metu Klaipėdoje veikia apie 80 vaizdo stebėjimo kamerų. Šiemet bus įrengta dar apie 70 naujų. Naujos kameros veiks Žardės, Laukininkų, Vingio, Bandužių mikrorajonuose – teritorijose, kur įsikūrę prekybos centrai, barai, kazino ir kitos įstaigos. Kameromis taip pat bus stebima…
Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras

Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ketvirtadienį pristatė pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šalia Jūrų muziejaus Smiltynėje. Reabilitacijos centre bus gydomi, rengiami tolesniam gyvenimui laisvėje nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai ir paukščiai. Centre numatomi atlikti biologiniai, sveikatos, migraciniai ruonių tyrimai, monitoringas. Iki šiol šių žinduolių gydymas vykdavo administracinių patalpų kabinete įrengus porą vonių. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas mano, kad Lietuvoje gyvūnų gerovės užtikrinimo situacija yra nekokia ir ji mažai keičiasi nuo nepriklausomybės atgavimo, todėl jis pasidžiaugė naujuoju gyvūnų reabilitacijos centru. „Naudojamės minimaliomis priemonėmis, skirtomis gyvūnų gerovės užtikrinimui. Dar didesnė problema su jų įgyvendinimu, kadangi visoms priemonėms yra reikalingos lėšos. Noriu pasidžiaugti šiuo projektu vien dėl to, kad tai – vienas esminių darbų, įgyvendinančių viziją, kad turime užtikrinti gyvūnų gerovę ne tik teisės aktuose, bet ir fiziškai“, – teigė M. Norbutas. Pasak viceministro, įvairios šalys apink Baltijos jūrą jau ėmėsi priemonių ruonių apsaugai ir tai duoda rezultatų, tačiau Lietuvoje vis daugėja paliktų ruonių jauniklių. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė patikino, kad kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų ruonių ir paukščių. Didžiausią grėsmę jiems, anot O. Žalienės, kelia žvejyba, laivyba, fizinė ir cheminė jūros tarša, naftos produktų išsiliejimas, urbanizuotos Baltijos jūros…
Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Klaipėda mini 96-uosius sukilimo metus

Šiandien, sausio 15 d., uostamiestyje šventė. Prieš 96 metus – 1923-iais sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Minint šios svarbios datos jubiliejų, pagerbti to meto Klaipėdos krašto – Lietuvai šaukliai. Bus padėti vainikai ant Erdmono Simonaičio bei Jurgio Lėbarto kapų. Pastarasis – vienas iš Tilžės akto signatarų, pasirašiusių, kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos. Taip pat dalyvavęs 1923 metų sukilime ir dėl to suimtas. Jo bendražygiai taip pat bus pagerbti ceremonijoje Skulptūrų parke. Dalyvaus Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai ir uostamiesčio choras „Aukuras“ Nuo 16 valandos iki nakties prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ bus galima pasižiūrėti ugnies instaliaciją. O 17 valandą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“ pristatymas. Tačiau sukilimo renginiai tik šia diena neapsiribos. Norinčius pramankštinti kojas, naktį iš sausio 18-osios į 19-tą,  kviečia tradicinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Šiais metais jis skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejui. Startas – 22 val. Rotušės aikštėje Kretingoje. Programa Sausio 15 d. 16 – 22 val.  Ugnies instaliacija, skirta Klaipėdos kraštui (paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Danės/Tiltų g.) 17 val. Knygos ir DVD filmo „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengtų pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m.…
Numatoma lijundra

Numatoma lijundra

Sausio 16-os dienos antroje pusėje, pradedant vakariniais rajonais, Lietuvoje formuosis lijundra. Naktį iš sausio 16-os į 17-ą lijundra numatoma daugelyje rajonų. Gyventojai raginami būti budriais.
Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

Klaipėda garbingai atsisveikina su sporto miesto vardu

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Metai nespėjo prailgti, nes sporto renginių gausa ir tempas neleido miestiečiams ir miesto svečiams nuobodžiauti. Į savivaldybės administracijos sudarytą 2018 metų varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai augo, nes uostamiestyje gausu organizacijų, kurios prisidėjo prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizavo įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Renginių skaičius viršijo numatytą planą, įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip: Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti, atidarytas daugiafunkcis vandens sporto kompleksas, pirmą kartą organizuoti sportiniai festivaliai ir kiti konkursai, apie trečdalis veiklų buvo ilgalaikės ir tęstinės, trukusios visus metus. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, svarbiausia, kad pasiekti rezultatai taptų paskatinimu tęsti pradėtas veiklas. „Visus 2018 metus mieste vyko sportiniai renginiai, įvairios iniciatyvos, į kurias itin gausiai įsitraukė bendruomenė. Paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių ir buvo pagrindinis Sporto metų tikslas, turintis didžiausią išliekamąją vertę. Žinoma, labai svarbu ir geros…
Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje įdiegtos pirmosios LED juostos

Klaipėdoje, H. Manto ir Liepų g. sankryžoje, įdiegtos pirmosios LED juostos, kurios atkartoja šviesoforų signalus. Saugaus eismo komisijos posėdyje, siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą, buvo nuspręsta įrengti šviečiančias LED juostas kelių eismo šviesoforais valdomose pėsčiųjų perėjose, kur dideli pėsčiųjų srautai. Didelė dalis žmonių, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Ši priemonė atkreips pėsčiųjų dėmesį ir padidins jų saugumą. Juostos jungiamos tiesiai prie šviesoforo maitinimo, veikia vienoje sistemoje su šviesoforais ir jų valdikliais. Juostos veikia esant –40 + 60 C temperatūrai, atsparios vandeniui, smūgiams. Šitaip patobulintas sankryžos šviesoforų veikimas bus toliau stebimas ir, jeigu pasiteisins, bus diegiamas kitose miesto sankryžose. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Lietuvoje gyvena jau mažiau nei 2,8 mln. gyventojų

Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius pernai sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.). Pernai pagrindinę gyventojų sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė). Dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc. 2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai 484 (1,7 proc.) mažiau negu 2017 m. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 10,1 gimusiojo. 2018 m. mirė 39,8 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 307, arba 0,8 proc. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 14,2 mirusiojo. 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 15,7 tūkst. (33 proc.) mažiau negu 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Pernai 12 tūkst. (37 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,2 tūkst. (10 proc.) – į Vokietiją, 3 tūkst. (9 proc.) – į Norvegiją, 2 tūkst. (6 proc.) – į Airiją. Emigrantų skaičius, palyginti su 2017 m., į Jungtinę…
Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Šeštadienį Klaipėdoje keisis autobusų maršrutai

Sausio 12 d., šeštadienį, dėl renginių, skirtų Laisvės gynėjų dienai paminėti, nuo 16.30 val. iki 19.00 val. keisis reguliariųjų reisų autobusų maršrutai: 10 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 17 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 26 maršrutas: Radailių, Šimkų kryptimi: iš Menų fakulteto stotelės Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; Klaipėdos kryptimi: patvirtintu maršrutu, toliau – Liepų g. iki Menų fakulteto stotelės. Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją
Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Vairuotojų blaivumui tikrinti policija naudos nematytus prietaisus

Šiais metais Lietuvos policija visoje šalyje pradeda naudoti alkoholio detektorius, kurie efektyviai ir greitai padeda pareigūnams nustatyti, ar tikrinamas asmuo yra vartojęs alkoholio. Sausio mėnesį Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigijo ir apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, Lietuvos kelių policijos tarnybai paskirstė 27 bekontakčius alkoholio detektorius. Šiais pirminio patikrinimo prietaisais galima greitai ir higieniškai patikrinti didelį kiekį transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų ir nustatyti, ar vartota alkoholio. Vieno šių prietaisų kaina – iki 500 eurų. Tikrinant vairuotojų blaivumą naujais prietaisais, nereikalingi vienkartiniai antgaliai. Detektorius labai efektyvu naudoti tikslinių policinių priemonių (reidų) metu, kai gali būti tikrinama daug sustabdytų transporto priemonių vairuotojų, taip pat masinių ir kitų renginių metu arba viešosiose vietose, kai gali būti vartojama alkoholinių gėrimų. Patikrinimai užima mažiau laiko, nereikalauja tikrinamo asmens fizinio kontakto ir analizuoja žmogaus iškvepiamą orą. Naudojant šiuos detektorius, patikrinimų išlaidos sumažinamos, o dėl efektyvaus ir greito jų veikimo išvengiama transporto priemonių spūsčių. Detektoriui neaptikus alkoholio asmens iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis V ir šviečia žalias LED indikatorius. Aptikus bent menkiausią alkoholio kiekį iškvėptame ore, prietaiso ekrane rodomas simbolis X ir šviečia raudonas LED indikatorius. Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad vieno detektoriaus kaina neviršija 500 eurų, kad nereikia atlikti šio…
Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Prezidentūroje bus pristatyta išsaugota jūrinė trispalvė

Sausio 12d., šeštadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Trispalvė jūroje saugo“ (veiks iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.). Joje – unikali galimybė pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Kaip atgimsiančios valstybės viltį ją išsaugojo laivo jūrų karininkai. Ši paroda į sostinę atkeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus, kurią jis pasiskolino iš kolekcininko Henry Gaidžio. Parodos atidarymo dieną 12.30 val. įvyks pokalbis su istoriku Gintautu Surgailiu apie laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją, o 13.00 ir 14.00 val. rengiami edukaciniai užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves Lietuvos jūrų muziejaus ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai. Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 dienos. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus, pristatydamas lankytojams šią išskirtinę vėliavą, Lietuvos šimtmečiui suteikė taip trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą. Tarpukariu Lietuvos karinį laivyną, įsteigtą 1935 m. rugpjūčio 1d., sudarė tik vienas laivas – minų traleris „Prezidentas Smetona“. Jame tų pačių metų spalio 26 d. pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, pajūryje įvyko tylus, bet…
Kur dėti nupuoštas eglutes?

Kur dėti nupuoštas eglutes?

Šventinis periodas artėja prie pabaigos, todėl daugelis kalėdines eglutės nupuošė arba tai ruošiasi padaryti artimiausiu metu. Miestiečiai raginami savo nupuoštas eglutes pristatyti į artimiausią surinkimo punktą. Klaipėda Specialūs didelės talpos konteineriai eglučių surinkimui nuo sausio 5 iki 11 dienos stovės prie Karlskronos g. 2 (šalia varpelių ir buitinių konteinerių), priešais Danės g. 23–25 (automobilių stovėjimo vietose šalia Danės g. skvero), Dragūnų g. 2 (prie pusiau požeminių konteinerių). Eglutes galima palikti prie konteinerių daugiabučių kiemuose ir individalių namų kvartaluose (vežėjai jas surinks specialiu transportu). Eglutės priimamos visuose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse (Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30 ). Gyventojai patys gali eglutes nugabenti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Neringa Į specialų konteinerį, kurį nuo artėjančio savaitgalio bus galima rasti prie Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4). Kitų gyvenviečių gyventojai kviečiami nupuoštus medelius ar jų šakas palikti prie rūšiavimui skirtų konteinerių (varpelių). Palanga Kaip ir kasmet, nupuoštas kalėdines eglutes galima palikti specialiai tam tikslui įrengtame konteineryje, kuris iki sausio 15 lauks Bangų gatvėje, ties aikštele.
Back to top button
Close
Close