Naujienos

Akcija „Darom” 2018 m. rugsėjo 15 d. kviečia prisijungti prie daugiau nei 5 procentų pasaulio žmonių ir paversti Žemę geresne vieta gyventi! Dalyvauti talkoje jau užsiregistravo daugiau nei 100 Lietuvos įmonių ir organizacijų, pasirengusių per vieną dieną sutvarkyti nacionalinius ir regioninius parkus (tarp jų ir tokios įmonės kaip Maxima, IKI ar Rimi). Prisijunkite ir Jūs! Akcija skirta ne tik gražinti aplinką, gerai praleisti laiką gamtoje, sustiprinti tarpusavio ryšius, komandinę dvasią, bet ir skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą. KOMANDŲ REGISTRACIJOS ANKETA: https://goo.gl/Pa4UA6 „World Cleanup Day“ – didžiausia pilietinė akcija žmonijos istorijoje: renginys vyks 150 pasaulio valstybių vienu metu; Lietuvoje tvarkysime 35 nacionalinius ir regioninius parkus, juose esančias poilsio aikšteles, ežerus ir upes. Norite prisijungti? Štai, ką reikėtų žinoti: skirkite atstovą, su kuriuo galėtume derinti visas organizacines detales; kuo greičiau išsirinkite vieną regioninį arba nacionalinį parką; užsiregistruokite: https://goo.gl/Pa4UA6 · registruodamiesi praneškite prognozuojamą dalyvių skaičių, o iki rugsėjo 1 d. informaciją patikslinkite; Jums tereikia pasirūpinti savo transportu, o viskuo kitu pasirūpinsime mes. Organizatoriai Lietuvoje: „Darom“ ir „JCI“. Renginį palaiko Jungtinės Tautos ir tokios įmonės kaip Microsoft, Skype, Coca-Cola, DHL, Radisson Blu. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad Klaipėdoje, Liepų g. 85, užfiksuotas didžiulis nelegalus sąvartynas, pasipylė kritika miesto savivaldybės, politikų ir atliekų tvarkytojų adresu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informuoja, kad nei ji, nei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam pavesta administruoti atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste, niekaip nesusiję su Liepų g. 85 užfiksuota netvarka. Didžiuliai po atviru dangumi netvarkingai sandėliuojamų atliekų kiekiai yra privačios bendrovės teritorijoje. Kam priklauso atliekos, kiek jų yra ir kaip jos ten atsirado, aiškinasi valstybės institucijos. Tikėtina, kad atliekos priklauso UAB „Ekonovus“. Ši įmonė 2018 metų pavasarį prašė leidimo Liepų g. 85 sandėliuoti didesnį atliekų kiekį, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tokiam prašymui nepritarė, nes UAB „Ekonovus“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeturi sutarties su Klaipėdos miestu ir neberenka atliekų iš Klaipėdos miesto gyventojų. Žemės sklypas, kuriame sukrautos atliekos, priklauso ne miesto savivaldybei. Tai valstybinė žemė, kurioje verslininkai darbuojasi pagal nuomos sutartį. Pagal galiojančius įstatymus Klaipėdos miesto savivaldybė negali kontroliuoti juridinių asmenų veiklos. Ar UAB „Ekonovus“ tinkamai vykdo savo veiklą, ar nepažeidė teisės aktų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija, pavaldi Aplinkos ministerijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl šio ekologinio incidento laukia oficialių valstybės institucijų išvadų, ir, pasitvirtinus įtarimams, ketina kreiptis į Aplinkos…

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-iąją, pirmadienį, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją. Apie tai ŠMM raštu informavo mokyklų steigėjas savivaldybes ir mokyklų vadovus. Pradėjus ugdymo procesą Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį – darbuotojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Šiemet į daugiau nei 1000 šalies mokyklų nuo rugsėjo atkeliaus per 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 30 tūkst. pirmokėlių, panašiai tiek pat kaip pernai. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos infromaciją

Baltijos taurę iškovojusi Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinė ruošiasi naujam iššūkiui. Rugsėjį Gargžduose lietuviai žais dvejas 2019 metų Europos čempionato atrankos rungtynes su Gruzija ir Danija. Carito Falcho treniruojama komanda prieš du mėnesius nutraukė metus trukusią įvarčių sausrą bei tapo stipriausia Baltijoje po aštuonerių metų pertraukos. Dabar lietuvių laukia kovos Europos čempionato atrankoje. Pirmasis susitikimas Gargžduose vyks rugsėjo 7 dieną. Gargždų miesto stadione lietuviai turės galimybę atsirevanšuoti Gruzijai už pralaimėjimą svečiuose. Po keturių dienų rugsėjo 11 d. C. Falcho auklėtiniai mes iššūkį Danijos rinktinei. Abejos Europos čempionato atrankos rungtynės prasidės 18 valandą, o įėjimas į jas žiūrovams bus nemokamas. Gilias futbolo tradicijas turinčiuose Gargžduose lietuviai šiame atrankos cikle jau žaidė du kartus. Dvejos rungtynės namuose Lietuvos rinktinei bus galimybė pakilti iš paskutinės vietos grupėje. Atrankos turnyrą jaunieji Lietuvos futbolininkai pradėjo triuškinančia pergale 3:0 prieš Farerų salų rinktinę, tačiau vėliau patirti pralaimėjimai grupės lyderėms Danijos ir Lenkijos komandoms nubloškė į 6 vietą. Grupėje užtikrintai pirmauja Lenkijos (14 tšk.) ir Danijos (13 tšk.) komandos. Toliau rikiuojasi Suomija (9 tšk.), Gruzija (8 tšk.) ir Farerų salos (5 tšk.). Tai bus paskutinės mūsų komandos rungtynės namuose šiais metais. Paskutines rungtynes su Suomija ir Farerų salomis Lietuvos komanda žais išvykoje spalį. Parengta pagal pranešimą spaudai

Keliaujant po Lietuvą neverta skubėti grįžti namo arba karštligiškai ieškoti viešbučio, svečių namų ar kempingo. Gražiausių vasaros saulėtekių galima laukti ir labai neįprastose nakvynės vietose. Namelis medyje. Praleidę dieną „Taurų nuotykių parke“ Tauragėje, jėgas atgauti gali…namelyje medyje. Į pačioje parko teritorijoje medžiuose 8 m aukštyje kabančius geltonšonius namukus galima užkopti aukštais stačiais laiptais. http://tauruparkas.lt/nakvyne-medyje.html Tiesa, viduje tik lova, o per vidury kambariuko – medžio kamienas. Nakvynė namelyje medyje su daugiau patogumų (dušu, virtuvėle ir net TV) siūloma ir Anykščiuose: https://www.infoanyksciai.lt/apgyvendinimas/sodyba-namelis-medyje/ Tūkstančio žvaigždučių viešbutis. Į patraukliausios Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovės EDEN 2017 titulą pretendavęs Adomynės dvaras (Kupiškio r.) garsėja ne tik mediniais bajoriškais statiniais,samdinių kastuvėliais iškastu didžiuliu šautuvo formos tvenkiniu, ypatingo skonio sertifikuotu Lietuvos kulinarinio paveldo produktu „Pagrabinėmis“ bandelėmis, bet ir galimybe įsikurti „1000 žvaigždučių viešbutyje“: senajame Adomynės dvaro parke yra aikštelė, kurioje galima įsikurti palapinių miestelį ar tiesiog praleisti naktį miegmaišyje po atviru dangumi: https://www.facebook.com/ado1555/ Konteineris su vaizdu už milijoną. Jėgos aitvarų ir buriavimo centre Svencelėje (Klaipėdos r.) galima apsistoti su kemperiais ar palapinėmis, bet išskirtinis pasiūlymas – nakvoti konteineriuose ant Kuršių marių kranto. Konteineriai dviejų tipų – surf ir pimp. Pimp konteineris – antrame aukšte – sakoma, su vaizdu už milijoną per langą. http://kitespot.lt/#nameliai Indėnų palapinėje. Šiaurės Amerikos…

„New York Times“ kelionių apžvalgininkė Jada Yuan pasiryžo aplankyti 52 pasaulio vietas per vienuolika mėnesių. Ji užklydo ir į mūsų regioną neatsitiktinai, nes lankė Vilnių ir Taliną kaip sostines tų valstybių, kurios šiemet švenčia savo valstybingumo šimtmetį. Ji žavisi ir tokiais istoriniais įvykiais kaip „Baltijos kelias“, kuomet du milijonai žmonių sudarė gyvą vienybės grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo protesto ženklas prieš Sovietų Sąjungą ir tuo pačiu simbolizavo Baltijos tautų vienybę. Straipsnyje taip pat apžvelgiama, koks Baltijos šalims buvo nelengvas kelias nepriklausomybės link. Šalies pažinimas skriejant oru ir istorijos pamokos Viešnia buvo pakerėta ir skydžiu oro balionu virš Vilniaus, jo apylinkių bei nepakartojamu gamtos grožiu. Jada su gide taip pat apsilankė kryžių kalne, buvo supažindinta su šio kalno reikšme Lietuvos žmonėms. Straipsnyje apžvelgiami ir mūsų tragiškos istorijos tarpsniai: žmonių tremtys į Sibirą, holokaustas, KGB represijos. Kulinarinė patirtis Jada Yuan tiesiogiai susipažino ir su kulinariniu paveldu: kepta duona su sūriu, šaltibarščiais bei cepelinais. Viešniai ypatingai patiko gira bei alus, kurie sulaukė nemažų pagyrų. Sąraše vyrauja Europos miestai ir regionai Šiame sąraše paminėta nemažai pasaulio šalių ir miestų, kuriuos verta aplankyti būtent 2018-aisiais. Tarp lankytinų krypčių Europoje į šį sąrašą pateko Bristolis Anglijoje, Südtirol bei Emilia-Romagna regionai Šiaurės Italijoje,…

Klaipėdos miesto gimtadienio proga Sąjūdžio parke iškeltos Klaipėdos miesto, Europos sporto miesto bei Sąjūdžio parko vėliavos, žyminčios dar vieną sutvarkytą pietinės miesto dalies erdvę. Kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos metu Sąjūdžio parkas buvo išplėstas, įkurtos naujos erdvės poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui. Pagrindinis naujosios parko dalies akcentas – vienas didžiausių Lietuvoje BMX dviračių, riedutininkų ir riedlenčių parkas, kuris jau sulaukė didžiulio populiarumo tarp aktyvaus laisvalaikio mėgėjų. Naujojoje Sąjūdžio parko dalyje taip pat įrengta gimnastikos aikštelė, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, suformuoti vandens telkiniai, įrengtas mini amfiteatras, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, įrengti dviračių stovai, o vaikus jau kviečia žaidimų aikštelė, kurioje sumontuoti ir lauko muzikos instrumentai bei žaidimų įrenginiai negalią turintiems vaikams. „Dar vienos viešosios erdvės atnaujinimas – graži dovana miestui ir miestiečiams Klaipėdos gimtadienio proga. Tikiu, kad šiame parke sau mielą erdvę ras tiek aktyvaus, tiek ramaus poilsio mėgėjai netrukdydami vieni kitiems. Besidžiaugiant atnaujinta viešąja erdve, lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad joje besilankantys žmonės jaustųsi saugūs bei nebūtų niokojama nauja infrastruktūra, todėl jau artimiausiu metu šios erdvės bus pradėtos stebėti ir vaizdo kameromis“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pagal sutartį su savivaldybe naujas erdves parke buvo patikėta įrengti bendrovei  „Hidrostatyba“. „Hidrostatyba“ įmonių grupės valdybos pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Jonas Dumašius…

Uostamiestis gali didžiuotis dar dvejais kultūros magistrais. Klaipėdos piliavietėje vykusios iškilmingos ceremonijos metu kultūros magistro žiedais už ypatingus  nuopelnus uostamiesčio kultūrai apdovanoti skulptorius Algirdas Bosas ir fotografas Remigijus Treigys. „Sveikinu naujuosius kultūros magistrus, ne kartą savo talentu ir kūrybiniais sumanymais garsinusius Klaipėdą Lietuvoje ir pasaulyje. Neabejotinai, šis Jūsų apdovanojimas tikrai pelnytas, o suteiktą garbingą titulą linkiu priimti ne tik kaip didžiulį Jūsų kūrybos įvertinimą, bet ir visos klaipėdiečių bendruomenės padėką bei stimulą naujiems kūrybiniams iššūkiams ir naujų kūrybinių idėjų įgyvendinimui. Nors nuveikta jau daug, tikiu, kad tikite ir Jūs, jog geriausias Jūsų kūrinys – dar Jūsų mintyse ir bus sukurtas ateityje. Neabejoju, kad ir toliau į savo kūrybą sudėsite visą savo talentą ir širdį bei deramai atstovausite garbingą kultūros magistrų ložę“, – teigė magistrus pasveikinęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Magistrams įteikti auksiniai, deimantais papuošti žiedai, kurie yra Klaipėdos piliavietėje rasto XVI amžiaus žiedo kopija. Originalas eksponuojamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Skulptorius Algirdas Bosas Klaipėdoje kuriantis nuo 1974 metų, nepaprastai jautrus ir produktyvus skulptorius. Labai svariai prisidėjo formuojant ir tebeformuoja uostamiesčio ir Klaipėdos krašto kultūrinį identitetą. Autoriaus darbai pasklidę po visą Lietuvą ir pasaulį (Norvegija, Pietų Korėja). Garsiausias jų – paminklas Radviloms Kėdainiuose, už kurį autorius buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno…

Klaipėdos rotušėje – Lietuvos kurčiųjų badmintono rinktinei atstovavusių klaipėdiečių vizitas. Trenčine, Slovakijoje, vykusiame Europos kurčiųjų badmintono čempionate medalius iškovojusius rinktinės narius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Liepos 21-28 d. vykusiame čempionate Lietuvos rinktinei atstovavo klaipėdiečiai sportininkai Ignas Reznikas bei Emilija Untė, treneris Donatas Narvilas bei kineziterapeutė Aistė Daugėlaitė. „Šiandien išskirtinė diena Klaipėdai – miesto gimtadienis. Smagu būtent šią dieną sveikinti Jus su išskirtinais laimėjimais. Žinant, kad Klaipėda turi puikias, gilias ir garbingas badmintono tradicijas, dvigubai džiugu, kad tos tradicijos puoselėjamos didžiojo sporto kontekste. Dar kartą sveikindamas ne tik sportininkus, bet ir jų trenerius, linkiu siekti dar aukštesnių rezultatų bei sėkmės artėjančiose svarbaus masto varžybose. Tikiu, kad kaip ir visada, pasirodysite garbingai – garbingai kovosite nuo pirmos iki paskutinės sekundės, nepamiršdami, kad atstovaujate Klaipėdai ir Lietuvai“, – sveikindamas sportininkus sakė Klaipėdos meras. Lietuvos rinktinė Europos čempionate komandinėse varžybose iškovojo sidabro medalius, o Ignas Reznikas dar iškovojo ir du bronzos medalius: mišraus dvejeto ir vyrų dvejeto varžybose, Emilija Untė taip pat parsivežė daugiau apdovanojimų – ji iškovojo bronzą mišraus dvejeto varžybose. Ateinančiais metais Lietuvos rinktinės laukia Pasaulio čempionatas, kuris liepos mėnesį vyks Taivanyje. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

UAB „Smart Continent LT” atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG”, UAB „Ernst & Young Baltic”, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT” ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. „Smart Continent LT” ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks. Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4…

Rugpjūčio 1-ąją „Smiltynės perkėla“ atnaujina keltų reisą, kuriuo keleivius kvies iš Senosios perkėlos Klaipėdoje keltis tiesiogiai į Jūrų muziejų. Tikimasi, kad taip bus patogiau keleiviams, kurių kasmet į Smiltynę perkeliama beveik 2 milijonai. Paskutinius keltų reisus į Jūrų muziejų „Smiltynės perkėla“ vykdė 2016-ųjų spalio mėnesį. Maršrutas sustabdytas, prasidėjus krantinės rekonstrukcijai. „Šį pavasarį pasibaigus rekonstrukcijos darbams, mes ir vėl galime keleiviams teikti šią paslaugą, kuri jiems leidžia tiesiogiai persikelti į Jūrų muziejų. Taigi, visi klaipėdiečiai bei atvykstantys poilsiautojai turės dar vieną alternatyvą, kuri leis sutaupyti ir laiko, ir pinigų, nes nebereikės persikėlus į Smiltynę papildomo transporto arba eiti pėsčiomis iki Delfinariumo“, ­– sako AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas. „Smiltynės perkėla“ pradeda vykdyti reisus tiesiogiai į Jūrų muziejų, laimėjusi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtą konkursą dėl teisės naudotis keleivinių laivų krantine Smiltynės g. Klaipėdoje. Sutartis pasirašyta 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2028 m. liepos 24 d. Maršrutas aktyviausiai bus vykdomas vasarą Šį maršrutą vykdys keltas „Nida“, kuris visą rugpjūčio mėnesį plauks „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla – Jūrų muziejus – Smiltynė. Sudarant kelto grafiką, atsižvelgta į delfinų pasirodymų laiką. Rugpjūčio 1-31 dienomis reisų į Jūrų muziejų grafikas: Iš Senosios perkėlos į Jūrų muziejų Iš Jūrų muziejaus į Smiltynę Iš…

Jau įsibėgėjo 2018 m. priėmimas į universitetus, viščiukus skaičiuoti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau matomos. Klaipėdos universitetas – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ambicijų akademinėje plotmėje įgyvendintojas. Per pastaruosius metus universitete atlikta daug svarbių darbų: įvykdyta struktūrinė reforma, į valdymą įtraukta regiono savivalda, pradėjo veikti Jūros tyrimų institutas su naujomis, pačiomis moderniausiomis regione laboratorijomis, kurios skirtos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studentų studijoms. Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirba visu pajėgumu. Mokslininkai vykdo daugiau kaip 50 mokslinių projektų, kurių bendra vertė siekia virš 10 mln. eurų. Universitetas du trečdalius pinigų užsidirba pats iš įvairių veiklų, valstybė prisideda tik trečdaliu. Ruošiamasi ir nekantriai laukiama papildomų asignavimų iš ES lėšų, kurios leis modernizuoti studijų aplinką S. Nėries gatvėje esančiame fakultete ir kituose pastatuose. Lyg rūkas išsisklaidė prastas 2017 m. sapnas apie iš Rytų į pajūrį atėjusias idėjas Klaipėdoje aukštąjį mokslą kaip sovietmečiu vėl paversti Kauno ir Vilniaus filialais. Diskusijų įkarštyje buvo pabrėžiama, kad Klaipėdos universitetas turi būti jūrinis ir technologinis, nors vėliau prisiminti ir Vakarų Lietuvos regiono poreikiai, kurie neapsiriboja tik jūrinėmis technologijomis ar ekologija. Be to, joks universitetas, net jūrinis, neįsivaizduojamas be humanitarų. Kalbos, istorija, kultūrų pažinimas, pagaliau povandeninė archeologija – tai sudedamoji jūrinių akademinių institucijų dalis. Humanitarai – tarsi vanduo…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad nuo šiol klaipėdiečiai ir miesto svečiai Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje galės naudotis bevieliu ryšiu. Minėtose erdvėse bevielis internetas (WiFi) bus nemokamas.

Generalinė repeticija prieš batalijas Europoje – Palangoje. Šiandien, penktadienį, prasideda dvi dienas besitęsiantis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, pritrauksiantis visus stipriausius šalies lengvaatlečius. Pajūryje varžysis pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, Europos uždarų patalpų čempionato šuolių į aukštį nugalėtoja Airinė Palšytė, Lietuvos rekordus kone kiekvienose varžybose gerinantys bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius bei būrys sportininkų, kuriems pirmenybės Palangoje taps paskutiniu startu prieš rugpjūčio 6-12 Berlyne (Vokietija) vyksiantį Europos čempionatą. „Lietuvos čempionate startuosiu 400 m rungtyje. Tai yra mano pagrindinė rungtis ir ji tuo pačiu labiausiai tinka pagal dabartinį treniruočių planą, – paaiškino iš Šveicarijos atvyksianti A. Šerkšnienė. – Lietuvos čempionatas palyginus yra arti Europos čempionato ir šiuo metu man yra 2-3 didelio krūvio savaitės. Galbūt šiek tiek jausis nuovargis, bet tikiuosi, kad pavyks gražiai sustartuoti bei praleisiu smagiai laiką.“ Sportininkė šiais metais pagerino net septynis šalies rekordus. Svarbiausias iš jų – 400 m nuotolio bėgimo stadione. 34-erius metus gyvavusį Dalios Matusevičienės rekordą A.Šerkšnienė pakoregavo liepą, distanciją įveikusi per 50,99 sek, o tai – trečias metų rezultatas Europoje. Konkurencijos rekordininkė turėtų sulaukti ir Lietuvos čempionate Palangoje – 400 m rungties normatyvą į Senojo žemyno pirmenybes jau taip pat įvykdė Modesta Morauskaitė bei Eva Misiūnaitė. Abi bėgikės šioje distancijoje išbandys jėgas ir…

Klaipėda planuoja dar vieną svarbų socialinės infrastruktūros objektą – naują regioninį futbolo stadioną. Savivaldybės taryba pritarė, kad būtų organizuojamas architektūrinis konkursas, o po to rengiamas techninis stadiono projektas. Šios priemonės įtrauktos į 2018-2020 metų Savivaldybės strateginį veiklos planą. Anot Klaipėdos mero, niekam neturi kilti nė menkiausios abejonės apie stadiono svarbą ir reikalingumą. „Klaipėdoje išsprendus arenos klausimą, taip pat pastačius naują baseiną, dabar mūsų pareiga spręsti stadiono statybos klausimą. Neverta kryžiuoti iečių dėl tolimesnių projekto įgyvendinimo etapų, nes tai stabdo pirmojo žingsnio žengimą. Drąsiai ženkime pirmąjį žingsnį ir nebijokime galimų rizikų ateityje. Tegul negąsdina šiandien tai, kad dar nėra aiškūs visi finansavimo šaltiniai, bet matant palaikymo ženklus tiek iš valstybės, tiek iš kaimynų regioninėse savivaldybėse, manau, kad tikrai rasime galimybių, kaip tuos iššūkius suvaldyti“, – sako Klaipėdos meras. Numatoma, kad naujas stadionas galėtų būti statomas sklype tarp Tilžės gatvės, geležinkelio, Klemiškės gatvės ir Palangos plento. Ši vieta parinkta atlikus galimybių studiją, parengtas ir detalusis teritorijos planas. Galimybių studijoje siūloma projektuoti UEFA IV kategorijos reikalavimus atitinkantį ir 8-10 tūkstančių žiūrovinių vietų stadioną, kartu siūloma įrengti lengvosios atletikos aikštyną, dengtą sporto salių kompleksą. Planuojama, kad projektą būtų galima įgyvendinti etapais: 2018-2020 metais būtų parengta techninė dokumentacija, 2020-2024 metais vyktų stadiono su dengta treniruočių…

Klaipėdoje su oficialiu vizitu lankosi Odesos (Ukraina) meras Genadijus Truchanovas. Kartu su Odesos savivaldybės Ekonominės plėtros departamento vadovu Sergejumi Tetiukhinu į Klaipėdą atvykęs G. Truchanovas miesto rotušėje susitiko su Klaipėdos meru ir aptarė miestų sąlyčio taškus, Klaipėdos patirtį vystant įvairius projektus, teikiant viešąsias paslaugas bei tolesnio bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi perspektyvas. „Odesa – Klaipėdos miesto partneris. Džiugu, kad domimasi mūsų gerąja patirtimi, verslo, mokslo ir socialinės infrastruktūros objektais. Plėtodami bendradarbiavimą su užsienio partneriais ne tik patys įgyjame naujos patirties, atrandame naujų galimybių, bet ir tampame geruoju pavyzdžiu kitiems miestams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Svečių iš Odesos darbotvarkėje – apsilankymas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, uoste, universitete, Odesos meras bei Ekonominės plėtros departamento vadovas taip pat domisi atliekų tvarkymo sistema, planuoja aplankyti svarbius Klaipėdos socialinės infrastruktūros objektus – baseiną, Švyturio areną, tvarkomas viešąsias erdves. G. Truchanovas bei S. Tetiukhinas taip pat numato aplankyti Neringą bei Palangą. Partnerystės sutartis tarp Klaipėdos ir Odesos pasirašyta 2004 metais. Abu miestai sutarė bendradarbiauti ekonomikos ir prekybos, švietimo, mokslinių tyrimų, kultūros, sporto, turizmo bei kitose srityse. Iš viso Klaipėda turi 16 miestų partnerių, dar su 11 yra pasirašyti bendradarbiavimo ketinimų protokolai. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Ekologišką keliavimo būdą bei saugias ir komfortiškas keliones po Lietuvą atrasti siūlantys „Lietuvos geležinkeliai“ į vieną svarbiausių vasaros renginių – Jūros šventę – kviečia vykti traukiniais. Tokia galimybe šiemet pasinaudoti galės dar daugiau miesto svečių – didesni sąstatai važiuos ne tik iš Vilniaus, bet ir Radviliškio bei Šiaulių. „Jūros šventė į Klaipėdą kasmet sutraukia minias žmonių, dalis miesto gatvių dėl vykstančių renginių būna uždarytos, tad keliauti nuosavu automobiliu į Jūros šventę yra ir sudėtinga, ir nepatogu. Būtent todėl kuo daugiau žmonių siekiame suteikti galimybę į šventę atvykti traukiniais – patogiai ir negaištant laiko spūstyse“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys. Dėl didinamų sąstatų koreguojami maršruto Radviliškis-Šiauliai-Klaipėda tvarkaraščiai. Ilgesni traukiniai iš Radviliškio į Klaipėdą penktadienį ir šeštadienį važiuos 7.33 val. ir 10.53 val., atgal į Radviliškį ir Šiaulius šie traukiniai grįš vėlesniais laikais: 13.55 ir 16.55. Juose bus dvigubai daugiau sėdimų vietų – net 332. Iš Vilniaus į Klaipėdą didesnio sąstato traukiniai išvyks penktadienį 16.45 val. ir 17.45 val. Į Vilnių grįš taip pat sekmadienį. Kviečiame keleivius bilietais į traukinius pasirūpinti iš anksto perkant juos internetu www.traukiniobilietas.lt. Parengta pagal pranešimą spaudai

Liepos 26–30 d. dėl vyksiančios Jūros šventės keisis eismo organizavimas mieste. Bus uždraustas autotransporto eismas: Tiltų gatve nuo 2018-07-27 8.30 val. iki 2018-08-29 24.00 val., leidžiant laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti bei pasikrauti mugės dalyviams prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Turgaus gatve nuo 2018-07-26 7.00 val. iki 2018-07-30 18.00 val., leidžiant važiuoti renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Žvejų ir Teatro gatvėmis nuo 2018-07-27 8.00 val. iki 2018-07-29 24.00 val., leidžiant laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti bei pasikrauti mugės dalyviams prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Liepų g. ruože nuo J. Karoso g. iki Herkaus Manto g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui, mugės dalyviams į automobilių stovėjimo vietas prieš prasidedant mugei ir mugei pasibaigus; Naujojo Sodo g. ruože nuo Herkaus Manto g. iki Puodžių g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, renginio organizatoriams ir renginius aptarnaujančiam transportui; Naujosios Uosto g. ruože nuo Naujojo Sodo g. iki Pilies g. nuo 2018-07-27 17.00 val. iki 2018-07-29 18.00 val., leidžiant važiuoti viešajam transportui, laikinai į ją įvažiuoti ir išsikrauti…

Pro traukinio langą skriejantys gražiausi šalies vaizdai, kelionių romantika, unikali galimybė pasijusti lyg mašinisto kabinoje bei atrasti Lietuvą kitu žvilgsniu – tai tik dalis įspūdžių, kuriuos Jūros šventės metu kvies patirti „Lietuvos geležinkeliai”, šiemet pristatantys Turizmo skverą. „Kelionės traukiniu – ne tik saugesnis ir aplinkai draugiškesnis keliavimo būdas. Tai ir unikali keliavimo patirtis. Nors traukinio į „Meridiano” aikštę ir neatvarysime, tačiau mūsų paviljone lankytojai tikrai turės galimybę pasijusti lyg sėdėtų traukinio kėdėje ir skrietų pro gražiausius Lietuvos kampelius”, – sako „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška. Skvere prie burlaivio „Meridianas” veiksiantis „Lietuvos geležinkelių” paviljonas lankytojams bus atviras nuo penktadienio 14 val. Čia visą savaitgalį šventės svečiai ne tik turės galimybę leistis į virtualią kelionę traukiniais po vaizdingiausius Lietuvos kampelius, bet ir dalyvauti interaktyviame žaidime, atrasti naujas turistines kryptis bei gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus apie keliones traukiniu. Turizmo skvere neatrastus Lietuvos kampelius taip pat pristatys Šiaulių, Anykščių, Birštono, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Druskininkų, Kėdainių, Ukmergės turizmo informacijos centrai. Čia bus galima sutikti ir trečius metus dalyvaujančius Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrus, tarp kurių – Klaipėdos, Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Šilutės atstovai. Save pristatys ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, „Kaunas In”, Valstybinis turizmo departamentas, „Kūrybinių industrijų dokas”, Vilniaus miesto…

Pirmadienį oficialiai pasirašyta fachverkinės architektūros pastatų komplekso tvarkybos darbų rangos sutartis. Parašus padėjo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas bei rangovo – UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. „Fachverkinės architektūros kompleksas yra vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Fachverkinės kultūros statiniai vertinami kaip išskirtiniai, turintys architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Deja, atlikus fachverkinio architektūros pastatų statinių būklės įvertinimą, nustatyta, kad fachverkinių pastatų fasadai yra avarinės būklės. O tai nepatrauklu tiek vietos gyventojams tiek miesto svečiams. Be to, gali kelti pavojų“, – teigė S. Budinas. Įgyvendinant projektą bus atliktas remontas ir paveldo tvarkybos darbai keturiuose fachverkinės architektūros pastatuose – Bažnyčių g. 4/ Daržų g. 10, Aukštoji g. 1/ Didžioji Vandens g. 2, Vežėjų g. 4 bei Bažnyčių g. 6. Darbai vykdomi pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ 2017 m. parengtus techninius projektus. Pastatai bus suremontuoti, restauruoti, atnaujinti esami fachverko statramsčiai ir horizontalės. Susidėvėję ir eksploatacijai nebetinkami elementai pakeisti naujais. Taip pat numatomas sienų karkasų tarpų apdailos, esamų langinių ir durų atnaujinimas, lietvamzdžių ir latakų pakeitimas. Atnaujinti planuojama ir fasado cokolines dalis. Be to bus vykdomi stogo tvarkymo darbai, šildymo ir inžinerinių sistemų modernizavimas. Projekto metu taip pat planuojama sutvarkyti Lėlių teatro bei Menininkų kiemus. Šiose teritorijose numatoma remontuoti abiejų kiemo aikštelių…