Naujienos

2017-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais

2017-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais

Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-3987(2) balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtu Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimo programą, skirtą socialines, kultūros naujoves pralenkusių garsios asmenybės idėjų tęstinumui įprasminti, visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti, kultūros paveldo istorijai turtinti, kultūriniams ryšiams plėtoti, ir 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
„Fortum Klaipėda“ gavo leidimą šilumos ir elektros gamybai naudoti 255 tūkst. tonų atliekų

„Fortum Klaipėda“ gavo leidimą šilumos ir elektros gamybai naudoti 255 tūkst. tonų atliekų

Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei šilumos ir elektros gamybai per metus sunaudoti 255 tūkst. tonų 9 MJ/kg kaloringumo atliekų. Tai reiškia, kad nuo šiol UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos ir elektros gamybai galės naudoti mažiau arba, esant didesniam atliekų kaloringumui, iš viso nenaudoti biokuro. Gautas leidimas suteikia teisę naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Bendras numatomas 255 tūkst. tonų kuro vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg. Iki šiol jėgainėje buvo leidžiama deginti 255 tūkst. tonų kuro per metus, iš jų – 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) sudarė nepavojingos komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo bei nepavojingos gamybos atliekos ir 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) – biokuras. Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje. Įmonei 40% atliekų tiekia UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), 23% – UAB „Ecoservice“, 11% – VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“. UAB „Fortum Klaipėda“ šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, o elektrą parduoda į bendrą elektros sistemą. UAB „Fortum Klaipėda“ ieško galimybių panaudoti po atliekų deginimo susidarantiems dugno pelenams (šlakui). Šiuo metu 55 tūkst. tonų šlako…
„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

Lietuvos vasaros sostinė Palanga svečius pasitiks nauju įvažiavimu, kuris dėl savo funkcionalumo ir puikaus estetinio vaizdo taps miesto vizitine kortele. Įmonės „SRP projektas“ specialistams teko užduotis parengti Kretingos g. atkarpos nuo viaduko iki sankryžos su Klaipėdos plentu bei Klaipėdos pl. atkarpos nuo minėtos sankryžos iki Virbališkės tako techninį projektą, numatant keturias eismo juostas, papildomas eismo reguliavimo priemones, pertvarkant sankryžas, išsprendžiant lietaus kanalizacijos, gatvės apšvietimo, apželdinimo ir kitus klausimus. Kalbėdamas apie tai, į kokią vietovės specifiką privalėjo atsižvelgti dirbat prie šio projekto, „SRP projektas“ vadovas Nerijus Jakulis sakė: „Vietovė, kurioje buvo įgyvendinamas rekonstravimo projektas, kelių ir kitos viešosios infrastruktūros požiūriu labai svarbi tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl estetinio vaizdo. Tai pagrindinis įvažiavimas į Palangą, tad rengiant šį projektą teko atsižvelgti į jau esamą aplinkinių teritorijų apstatymą, miesto plėtros viziją ir ribotą teritoriją paties įvažiavimo į miestą įrengimui.“ Anot pašnekovo, svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti saugų ir patogų tiek vietinių gyventojų eismą, tiek patogesnį eismą miesto svečiams ir poilsiautojams. „Mums teko įveikti keletą iššūkių. Didžiausias jų – eismo patogumas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ne tik važiuojantiems pagrindiniu keliu, bet ir išvažiuojantiems iš šalutinių gatvių“, – kalbėjo jis. Projektuojant įvažiavimą – žvilgsnis į ateitį Dirbdami prie šio projekto projektuotojai turėjo…
Keltai į Vokietiją ir Daniją plaukios iš Centrinio Klaipėdos terminalo, į Švediją – iš Tarptautinės jūrų perkėlos

Keltai į Vokietiją ir Daniją plaukios iš Centrinio Klaipėdos terminalo, į Švediją – iš Tarptautinės jūrų perkėlos

Siekdama užtikrinti stabilų keltų, plaukiojančių iš Klaipėdos į Vokietijos Kylį, grafiką žiemos sezono metu, DFDS nuo šių metų spalio 27 d. Vokietijos taip pat ir Danijos maršrutų aptarnavimą perkelia į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Tuo pat metu maršrutą iš Klaipėdos į Karlshamaną Švedijoje aptarnaujantys keltai, ligi šiol plaukioję iš CKT, persikels į Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP). „Kelionė iki Kylio trunka apie 19-20 valandų, tad krovinių iškrovimui ir pakrovimui uoste lieka 4-5 valandos. Nuo šių metų vasario pabaigos keltams į Vokietiją ir iš jos pradėjus plaukioti kasdien, tapo labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ tiems atvejams, kai blogi žiemos orai gali gerokai pailginti kelionę ir tokiu būdu „išmušti“ mus iš grafiko. Kadangi CKT yra arčiau jūrų uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas mums leis sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to šiame terminale įrengtos mobilios rampos leidžia greičiau aptarnauti laivus. Keltams, plaukiojantiems į Karlshamną, tai nėra taip aktualu. Kadangi kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, mes turime pakankamai laiko tiek krovos darbams uoste, tiek laiko rezervo „pasivyti grafiką“, esant nepalankioms oro sąlygoms“, – sako AB „DFDS Seaways“ agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis. 7 reisų grafiką iš Klaipėdos į Kylį bendrovė įvedė, siekdama padėti Rusijos vežėjams, kuomet Lenkijai ir Rusijai nesusitarus dėl…
Lietuvos gyventojai jau grąžino beveik 300 milijonų užstato pakuočių

Lietuvos gyventojai jau grąžino beveik 300 milijonų užstato pakuočių

Rugsėjo mėnesį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą sunešė daugiau nei 48 milijonus pakuočių. Iš jų maždaug 29 milijonus plastikinių butelių, 17 milijonų skardinių ir 2,5 milijonus stiklinių butelių. Per aštuonis sistemos veikimo mėnesius jau grąžinta daugiau nei 294 milijonai pakuočių. Daugiausiai pakuočių rugsėjo mėnesį pridavė didžiųjų miestų gyventojai. Vilniaus miesto gyventojai grąžino per 10 milijonų, Kauno – 5,5 milijono, Klaipėdos – beveik 3 milijonus pakuočių. Tačiau atsižvelgus į miestų ir rajonų gyventojų skaičių, aktyviausiai pakuotės grąžintos Palangos, Šiaulių, Druskininkų, Molėtų rajono ir Alytaus miesto savivaldybėse. Gyventojai itin aktyviai naudojasi taromatais – į juos rugsėjį priduota per 46 milijonus pakuočių – tai sudaro apie 90 procentų visų grąžintų pakuočių. „Tiek labai geri sistemos rezultatai, tiek įvairios nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai prie užstato sistemos priprato, ir noriai grąžina stiklo ir plastiko butelius bei skardines. Didesnis nei planuota pakuočių surinkimas lemia ir tai, kad nuo lapkričio mėnesio įsigalioja nauji tarifai gėrimų gamintojams ir importuotojams. Apie tai gamintojus informavome dar liepos mėnesį“, – sako Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius. Skaičiuojama, kad dėl didesnio nei planuota pakuočių surinkimo išlaidos sistemai išlaikyti išaugo 4 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties subsidijų iš gėrimų gamintojų ir importuotojų sistemos išlaikymui prireikė anksčiau…
Skandinavijoje itin populiarūs batų šepečiai jau įdomūs ir lietuviams

Skandinavijoje itin populiarūs batų šepečiai jau įdomūs ir lietuviams

Rugsėjį net 17 Klaipėdos ikimokylinio ugdymo įstaigų darželinukams paruošė malonią staigmeną. Prie įėjimų į darželius įrengė neįprastos akiai konstrukcijos batų šepečius. Jau antrą mėnesį šios įstaigos dalyvauja eksperimente – diegia vaikams švarių batų kultūrą bei stebi, kaip šią naujovę priima suaugusieji ir įstaigų darbuotojai. „Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireikslaiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė. „Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sako pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės „Solimeta“ atstovas Rimantas…
Teatro meno profesija būsimo studento akimis

Teatro meno profesija būsimo studento akimis

Spalio 21–22 dienomis Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedra ir Plungės kultūros centras organizuoja teatrinio veiksmo projektą „Atviras teatras 24 – teatro meno profesija būsimo studento akimis“. Šis tęstinis kultūrinės edukacijos projektas yra puiki galimybė ne tik artimiau susipažinti su teatro meno universitetinėmis studijomis, bet ir jauniems žmonėms pasimokyti pas patyrusius ir aukštos kvalifikacijos teatro pedagogikos meistrus. Vaikai ir jaunimas, besidomintys teatro menu, bus interaktyviai supažindinami su būsima aktoriaus ir režisieriaus profesija, pasirengimo jai ypatybėmis, studentišku gyvenimu. Projekto veiklose dalyvaus 32 jauni Plungės vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ aktoriai, Menų akademijos Teatro katedros dėstytojai, studentai. Vykdant projektą jo dalyviai net dviem dienoms „pasiners“ į tikrą studentišką gyvenimą, dalyvaus paskaitose, pokalbiuose, diskusijose, teatrinių improvizacijų vakare, susitiks su dėstytojais ir, žinoma, susipažins su tikru studentišku laisvalaikiu. Vykdydama šį projektą Teatro katedra siekia glaudesnio dialogo su būsimu studentu, sudarydama galimybę jaunam žmogui artimiau susipažinti su teatro srities studijuojamais dalykais, patyrusiais dėstytojais bei akademija ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tiesioginis bendravimas su teatro specialybių studentais, profesionaliais aktoriais ir režisieriais, geriausiais šalies teatro meno pedagogais padės projekto dalyviams ugdyti savo vaidybos, sceninio judesio, ritmikos, teatrinio dainavimo, šokio ir improvizavimo gebėjimus, bus puiki jaunų žmonių motyvavimo priemonė savo laisvalaikį įprasminti menu. Interaktyvios projekto veiklos padės…
Medikai ragina skiepytis, nes sergamumas gripu sparčiai auga

Medikai ragina skiepytis, nes sergamumas gripu sparčiai auga

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja. Keturiasdešimtąją šių metų savaitę (spalio 3-9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 59,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 51,1 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40-osios savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI išliko panašus, nežymiai padidėjo Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Telšių, Utenos administracinėse teritorijose ir nežymiai sumažėjo Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus administracinėse teritorijose. Nuo 2015 m. 40-osios savaitės pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2016-2017 m. gripo sezonui. 40-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 6 asmenys. Iš jų – 3 vaikai iki 2 metų amžiaus, 3 asmenys iki 17 metų. Vienas iš hospitalizuotų asmenų paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Tauragės apskrityje. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse Administracinės teritorijos 39 sav. (rugsėjo 26 d. – spalio 2 d.) 40 sav. (spalio 3-9 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis, atv./10.000 gyventojų…
Klaipėdos universitete steigiamas STEAM centras moksleiviams

Klaipėdos universitete steigiamas STEAM centras moksleiviams

Siekiant didinti moksleivių susidomėjimą technologijų ir gamtos mokslais, Lietuvoje steigiama dešimt STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrų. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Klaipėdos regiono partnerių bendru sutarimu STEAM centras bus įkurtas Klaipėdos universitete. Spalio 7 dieną pasirašytas susitarimas su Švietimo ir mokslo ministerija dėl STEAM atviros prieigos centro steigimo Klaipėdos universitete (KU). Be to, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl STEAM centro veiklos realizavimo su regiono partneriais, sutartį pasirašė: KU rektorius Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis. „Pirmą kartą Lietuvoje suteiksime impulsą STEAM centrams – naujiems dariniams mūsų švietimo sistemoje, – jau anksčiau yra sakiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Mūsų tikslas – nuo darželio iki universiteto formuoti naują inovacijų kultūrą, auginti tyrėjus. Naujuose centruose mokiniai dirbs kartu su doktorantais, dėstytojais, verslo atstovais, kartu tai bus ir pasirengimas būsimai karjerai.“ Klaipėdos universiteto STEAM centre veiks keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, specializuota jūros mokslų ir technologijų tyrimų erdvė. STEAM centras prasmingai prisidės prie Jūrinio slėnio idėjų realizavimo, įtraukiant į mokslo ir verslo bendradarbiavimą jaunąją kartą. KU…
Savivaldybėms perduota dar 14-a naujų universalių sporto aikštelių

Savivaldybėms perduota dar 14-a naujų universalių sporto aikštelių

Vyriausybė posėdyje nutarė perduoti savivaldybėms 14-a naujų universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Kūno kultūros ir sporto departamentas valstybės biudžeto lėšomis pernai įrengė 14 tokių aikštelių: po vieną – Kėdainių, Raseinių, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų, Šiaulių miesto, Visagino ir Elektrėnų savivaldybėse, po dvi – Klaipėdos, Šilutės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Bendra aikštelių vertė – beveik 371 tūkst. eurų. „Lankantis Lietuvos regionuose pastebimas išaugęs tokių sporto ir aktyvaus laisvalaikio objektų poreikis. Džiugina savivaldybių ir pačių gyventojų iniciatyvos, jaunimo aktyvumas, visa tai taip pat prisideda prie sporto bei laisvalaikio infrastruktūros plėtros. Tokios aikštelės puošia mūsų miestelių ir miestų mokyklas, jau nekalbant apie jų praktinę naudą. Vyriausybė remia šį projektą, numatydama lėšas valstybės investicijų programose“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Perdavus šias aikšteles savivaldybėms, bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti kūno kultūrą ir sportą, organizuoti gyventojų poilsį, rūpintis savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimu, ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimu, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimu, bus užtikrintas efektyvus turto valdymas ir naudojimas. Nuo vykdomo projekto pradžios 2006 m. iš kasmetinių valstybės kapitalo investicijų programų lėšų jau įrengtos 126 aikštelės prie įvairių šalies miestų ir miestelių mokyklų. Šiemet jau įrengtos 7 tokios aikštelės, planuojama įrengti…
Lietuvos ir Baltarusijos transporto ryšiai kloja pamatus Šilko keliui

Lietuvos ir Baltarusijos transporto ryšiai kloja pamatus Šilko keliui

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Lietuvos ir Baltarusijos transporto forumo atidaryme Minske pabrėžė dviejų kaimyninių valstybių partnerystės transporto ir logistikos srityje svarbą ekonominių ryšių tarp Azijos ir Europos Sąjungos šalių plėtrai. „Baltarusija yra viena didžiausių rinkų Lietuvos eksporto paslaugoms, ir jų nuolat daugėja. Teigiamus rezultatus lemia išplėtota transporto infrastruktūra, glaudus ir ilgametis abiejų šalių transporto įmonių, kompanijų, susisiekimo ministerijų bendradarbiavimas, kurio tikslas – abipusė ekonominė nauda“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį krovinių įvairiarūšiu transportu pervežimai tarp šių dviejų valstybių sudarė 10,1 mln. tonų. Tranzitinis krovinių srautas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 2,5 proc., t. y. iki 7,1 mln. tonų ir siekė 35,5 proc. visos uosto krovos. Šiemet vėl rekordinius rezultatus fiksuojanti Klaipėda yra vienintelis taip sėkmingai dirbantis Baltijos šalių uostas, kitaip dar vadinamas Rytų jūrų vartais į Vakarų Europą. Tikimasi, kad aktyvus Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas, įgyvendinant didelio masto projektus su Kinijos partneriais, šioms dviem valstybėms užtikrins reikšmingą vietą Naujojo Šilko kelio grandinėje.
Magistraliniuose keliuose bus įrengta 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių

Magistraliniuose keliuose bus įrengta 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašytoje sutartyje numatytas dešimties naujų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas magistralinių kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys poilsio aikštelėse. Dar šiemet pradėtus įrengimo darbus planuojama baigti 2017 metų pradžioje. „2014 metais magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų, įrengtos dvi didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos buvo bandomasis projektas, kuris pateisino lūkesčius. Įrengus dar daugiau elektra varomų automobilių įkrovimo stotelių šių transporto priemonių vairuotojai galės be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis“, – sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Naujos prieigos bus įrengtos pagal Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija įgyvendinamą projektą „Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose“. Dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainuos apie 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti bus panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Susisiekimo viceministro S. Girdausko teigimu, planuojama ir toliau plėtoti elektromobilių infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas susisiekimo ministro patvirtintų Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijų įgyvendinimui – šalia kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“ įrengti ne mažiau kaip 17 viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų. Tikimasi, kad dar šiais metais bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūras dėl 7 prieigų įrengimo kelyje „Via Baltica“, o iki 2022 metų numatoma sukurti ir išplėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą visuose šalies magistraliniuose keliuose. Planuojama,…
„Karjeros dienos 2016“ – metas pradėti planuoti savo ateitį!

„Karjeros dienos 2016“ – metas pradėti planuoti savo ateitį!

Darbo rinka nuolat kinta, keičiasi ir darbo vietų pobūdis, specialistų paklausa. Konkurencija tarp potencialių darbuotojų vis didėja, todėl tas, kuris bus parengęs savo karjeros planą, planuos kiekvieną karjeros žingsnį, bus pranašesnis už pasikliaujantįjį tik savo intuicija. Pagrindinė taisyklė planuojant karjerą – tiksliai suvokti savo lūkesčius ir galimybes. Siekdamas padėti moksleiviams ir studentams apsispręsti, kokiu keliu eiti planuojant savo ateitį, Klaipėdos universitetas spalio 10–13 dienomis pirmą kartą organizuoja tris dienas truksiančias „Karjeros dienas 2016“. Pažinti savo karjeros galimybes padės įvairūs seminarai, susitikimai ir paskaitos su karjeros aukštumas pasiekusiais įmonių vadovais, tokiais kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, AB „Vakarų laivų gamykla“ personalo direktorė Ala Minkevičienė bei „Swedbank“ karjeros konsultantas Nerijus Gražulis. Moksleiviai turės galimybę susitikti su KU studentais, kurie studijuoja pagal mokinius dominančią studijų programą, gauti daug naudingos informacijos. Tuo metu jų mokytojai galės dalyvauti seminare pedagogams KU Tęstinių studijų institute, jiems bus teikiami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Pretenduojant į naują darbo vietą, patartina susirinkti kuo daugiau informacijos apie bendrovę ir įvertinti, ar būsimo darbuotojo asmeninės savybės atitinka įmonės viziją, politiką ir kuriamą įvaizdį. Tai „Karjeros dienose 2016“ lankytojai galės padaryti vyksiančioje kontaktų mugėje, kurioje turės galimybę ne tik pabendrauti su didžiųjų…
Naujųjų įvažų įrengimas eina į pabaigą

Naujųjų įvažų įrengimas eina į pabaigą

Šiuo metu įrengtos 6 naujos autobusų įvažos iš šiemet numatytų 10. Įvažos yra daugiausia magistralinėse gatvėse, jos turėtų pagerinti važiavimo sąlygas visiems eismo dalyviams. Spalio mėnesį bus baigtas (eilės tvarka) Tilžės, Bijūnų, Nemuno, Baltijos stotelių įvažų įrengimas. Nuotraukose – palyginamieji vaizdai, kaip atrodė stotelės anksčiau, ir kaip jos sutvarkytos dabar: Luizos    Miško    Studentų      Teatro    Vitės    Geležinkelio stoties                                                                      Šaltinis: Klaipedos keleivinis transportas
Tvarkaraščių pokyčiai nuo 2016 lapkričio 2 d.

Tvarkaraščių pokyčiai nuo 2016 lapkričio 2 d.

Gerbiami keleiviai, informuojame, kad nuo 2016 m. Lapkričio 2 d. yra koreguojami 11A, 11B, 26, 27, 28, 29, 100 viešojo susisiekimo autobusų maršrutų tvarkaraščiai: 11A maršrute – dėl  sezoninių pokyčių, t.y. mažėjančio keleivių srauto į SB „Šernai“ ir SB „Minija“, mažinamas važiavimų skaičius visomis dienomis. 18 maršrute – dėl vėlavimų pakoreguoti rytinio piko reisų laikai ir važiavimo trukmė kai kuriose atkarpose. 26 maršrute – darbo dienomis ankstinamas 15:21 val. reisas iki 15:11 val., bei pridedamas vienas papildomas važiavimas iki Radailių. Naujasis reisas iš Savivaldybės stotelės prasidės 16:11 val. Taip pat poilsio ir šventinėmis dienomis dėl sezoninių keleivių srautų pokyčio nebeužsuks į „Eketės“ sodus. 27 maršrute – sekmadieniais, šaltąjam metų laikotarpiui nuimamas  19:27 reisas kryptimi „Akropolis – SB „Aisė““ ir 20:10 reisas kryptimi SB „ „Aisė“ – Akropolis“. Didelė transporto priemonė dėl mažėjančio sodininkų keleivių skaičiaus yra keičiama į mažą. Pakoreguotos važiavimo trukmės dėl vėlavimų kai kuriose atkarpose. 28 maršrute – važiavęs ilgas autobusas dėl sumažėjusių keleivių srautų yra keičiamas į trumpą. Dėl vėlavimų pakoreguota važiavimo trukmė. Pirmasis ratas vėlinamas 5:58/6:53 vėlinamas iki 6:05/7:00. 29 – atsižvelgiant į keleivių pageidavimus, srautus keičiasi reisų laikai visomis savaitės dienomis. 100 maršrute – pasibaigus vasaros sezono skrydžiams, mažėja oro uosto apkrova. Dėl sezoninių skrydžių…
Klaipėdos uoste atidaryta 3 futbolo aikščių ilgio estakada

Klaipėdos uoste atidaryta 3 futbolo aikščių ilgio estakada

„Naujoji dviejų lygių sankryža, šiandien atidaryta Klaipėdoje, yra dar vienas sėkmingų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų pavyzdys. 332 metrų ilgio estakada, pastatyta virš penkių geležinkelio kelių ir Nemuno gatvės, leis efektyviau valdyti transporto srautus, skatins uosto plėtrą ir ne mažiau svarbu – pagerins gyvenimo sąlygas klaipėdiečiams“, – šiandien estakados atidarymo ceremonijoje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, ši sankryža – tai atvertas kelias Klaipėdos Nemuno ir aplinkinėmis gatvėmis, kurios skendėdavo spūstyse, o vairuotojai nuolat gaišo laiką prie geležinkelio pervažos. „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją sujungusi estakada šioje uosto dalyje veikiančioms įmonėms ir jų klientams leis saugiai ir greitai patekti į terminalą ir išvykti iš jo. Estakada buvo statoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įgyvendinant uosto infrastruktūros plėtros planą. Projektas baigtas sklandžiai ir laiku – neprireikė jokių papildomų ar neplanuotų darbų, kaina išliko tokia pati, kaip ir buvo numatyta pradžioje, – 4,1 mln. eurų. Ši dviejų lygių sankryža iškilo per palyginti trumpą laiką: rangos darbų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. spalį, o darbai statybų aikštelėje prasidėjo 2015 m. gruodį. Statybos darbai vyko pagal griežtą grafiką, minučių tikslumu, nes visai šalia penkiomis geležinkelio linijomis nuolat važiuodavo traukiniai, eismą geležinkeliu buvo galima riboti tik labai trumpam. Naujosios estakados ilgis – 160…
Trečiadienio vakarą – įspūdingas laimėjimas Lietuvoje

Trečiadienio vakarą – įspūdingas laimėjimas Lietuvoje

„Loto – vikingų, laimėjimai – mūsų!“. Taip gali drąsiai pasakyti vienas Lietuvos „Vikingų loto“ žaidėjas iš Klaipėdos, trečiadienio vakarą laimėjęs 195 173 Eur. Laimingasis – žaidėjas iš Klaipėdos – su dar trimis žaidėjais iš Norvegijos, Suomijos ir Islandijos laimėjo Didįjį prizą su daugiau nei 780 000 Eur ir pasidalino po 195 173 Eur. Laimėjimo džiaugsmas pasklido to Lietuvos žaidėjo namuose, kuris bilietą pirko Klaipėdoje, parduotuvėje „Maxima“, Liepojos g. 10. Centrinis loterijos biuras nekantriai laukia laimėtojo. Tą patį vakarą dar vienas Lietuvos žadėjas, bilietą pirkęs Kaišiadoryse, Vytauto Didžiojo g. 36, atspėjo penkis pagrindinius ir vieną papildomą skaičių bei laimėjo 7 742 Eur. Šiais, 2016 metais, „Vikingų loto“ žaidėjus iš Lietuvos lankė ir lanko išskirtinė sėkmė. Vasario pradžioje vilniečiui atiteko daugiau nei 307 tūkst. Eur, balandį valstybės tarnautojas iš Vilkaviškio laimėjo daugiau nei 524 tūkst. Eur, birželį buvęs inžinierius iš Vilniaus laimėjo net 1 mln. 180 tūkst. Eur, rugsėjo mėnesį vadybininkui iš Kauno atiteko beveik 1 mln. Eur, o tą patį mėnesį dar trys žaidėjai iš Lietuvos pasidalino beveik 111 tūkst. Eur.
Back to top button
Close
Close