Naujienos

Kultūros ministerija patvirtino 2019–2023 metais rekomenduojamų paminėti Lietuvai reikšmingų įvykių ir nusipelniusių asmenybių sukakčių sąrašą. Prieš sudarant šį sąrašą buvo kreiptasi į visuomenines, nevyriausybines organizacijas, valstybines institucijas su prašymu pateikti pasiūlymus, kokias svarbiausios istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių jubiliejinės sukaktys minėtinos per ateinančius penkerius metus. Buvo prašyta teikti įvykių ar asmenybių jubiliejus, pradedant nuo 100, 150, 200, 250 ir t.t. metų ir svarbiausias sukaktis iš Lietuvos naujausių laikų istorijos. Kultūros mnisterija gavo pasiūlymų iš 37 įstaigų ir organizacijų. Apsvarsčiusi juos su ekspertais Kultūros ministerija rekomenduoja paminėti: 2019-ais metais Baltijos kelio 30-metį, Liublino unijos 450-metį, kompozitorių Eduardo Balsio – 100-etį ir Juozo Naujalio – 150-metį, rašytojų, Alfonso Nyka-Niliūno 100–metį  ir Juozo Tumo-Vaižganto – 150-metį jubiliejai. 2020 m. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį ir Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį, Lenkijos karaliaus  ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio  Žygimanto Augusto 500-osios gimimo metines, poeto, literatūros ir meno kritiko, vertėjo Henriko Nagio ir poeto Pauliaus Širvio 100-ųjų gimimo metines, Elijahu Ben Salomono Zalmano labiau žinomo kaip Vilniaus Gaonas 300-ųjų gimimo sukaktį. 2021-ais rekomenduojama pažymėti 100 metų, kai Lietuva įstojo į Tautų sąjungą bei lietuvių kilmės antropologės, archeomitologijos pradininkės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės ir pokario partizano, valstybės veikėjo Juozo Albino Lukšos-Daumanto, Skirmanto, Skrajūno 100-o metų gimimo jubiliejai. 2022 m.…

Technologinis išprusimas šiandieniniame išmaniame pasaulyje jau kurį laiką tapo būtinu įgūdžiu, tačiau vis dar yra apipintas įvairiais neteisingais stereotipais. Lietuvoje veikiančios technologijų bendrovės, norėdamas pakeisti šią situaciją, susivienijo į iniciatyvą #100MOKYKLŲ. Jos metu apie 300 mentorių nemokamai aplankys 100 Lietuvos mokyklų, kuriose padės išauginti 100 tūkst. kūrybiškų ateities kūrėjų. „Praėjusių metų pabaigoje Šimtmečio programavimo valandos renginiuose daugiau kaip 6 tūkst. Lietuvos vaikų išbandė savo jėgas programavimo pasaulyje. Šios iniciatyvos metu žlugo įvairiausi mitai kaip, kad technologijos – nekūrybiška veikla, šioje srityje gali sektis tik berniukams ar turi būti genijus, norėdamas sukurti ką nors naudingo. Pamatę tokį pasisekimą, nutarėme kartu su didžiausiomis šalies technologijų bendrovėmis skelbti šios iniciatyvos pratęsimą – 100 pamokų 100 Lietuvos mokyklų, kurios tikslas yra pasiekti 100 tūkst. kūrybiškų rytojaus technologijų kūrėjų ir paversti technologinį raštingumą higiena“, – sako Monika Katkutė-Gelžinė, kūrybinių technologijų akademijos vaikams „bit&Byte“, organizuojančios #100MOKYKLŲ iniciatyvą, steigėja. Šių metų pavasarį ir rudenį „bit&Byte“ kartu su pagrindiniais iniciatyvos rėmėjais „Bitė Lietuva“ ir „Tesonet“ bei kitomis šalies technologijų bendrovėmis, kaip „Treatwell“, „Vinted“, „Devbridge“, keliaus po Lietuvos mokyklas. Jose 1-8 klasių moksleiviams pasakos apie galimybes ir įvairiausias roles technologijų industrijoje bei kartu organizuos specialias dirbtuves. Pastarųjų metu vaikai spręs Šimtmečio programavimo valandos užduotis. Po tokios pamokos vaikai turės geresnį supratimą…

Balandžio 9–13 dienomis Klaipėdos universitete jubiliejinį – dešimtąjį kartą vyks projektas moksleiviams Iškeisk pamoką į paskaitą. Trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir daugiau sužinoti apie dominančias studijų programas galės visi norintys vyresniųjų klasių moksleiviai. Na, o abiturientams tai – puiki proga „pasimatuoti“ specialybę prieš nusprendžiant, kurią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą. Daugiau kaip 70-ies skirtingų mokslo krypčių paskaitas skaitys Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai, kiti savų sričių profesionalai. Moksleiviai turi galimybę rinktis iš plataus paskaitų spektro. Registracija internetu baigėsi vakar. Į paskaitas užsiregistravo daugiau kaip 1,5 tūkst. moksleivių. Mėgstantieji aktyvią veiklą gali rinktis paskaitas apie tinklinio, krepšinio mokymą ar turistinių žygių organizavimą. Svajojantieji tapti žurnalistais gali pasipraktikuoti užsiregistravę į „Audio praktikumą“ arba „Televizijos ir radijo montažo“ paskaitas. Mėgstantieji skaičiuoti ir planuojantieji tapti inžinieriais gali save išbandyti „Teorinės mechanikos“, „Jūrų inžinerijos pagrindų“, „Laivybos organizavimo uoste“ ir kitose paskaitose, kurios vyks KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete. Besidomintieji sveikatos mokslais atras įdomių užsiėmimų „Medicininio monitoravimo technologijų“, „Sveikatos edukologijos ir bioetikos“ paskaitose. Užkietėję istorikai ir slapta svajojantieji tapti archeologais, galės savo žinias pasitikrinti paskaitose „Piliakalniai kultūriniame kraštovaizdyje“, „Archeologijos mokslo istorija Lietuvoje“, „Jūrinė archeologija Lietuvoje“ ir kitose istorijos paskaitose, kurios vyks KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Tai tik keli pavyzdžiai, visą paskaitų sąrašą…

Orams atšilus ir, žinoma, reaguojant į temperatūros pokyčius, Klaipėdoje pradedamas pavasarinis gatvių ir šaligatvių valymas: šaligatviai, takai, aikštės ir kitos teritorijos šluojamos nuo per žiemą susikaupusių sąšlavų. Gatvės valomos vos tik oro temperatūra perkopia nulinę padalą. „Po žiemos, valymą visada siekiame pradėti kuo anksčiau, tačiau oro sąlygos Klaipėdoje yra kitokios nei kituose Lietuvos miestuose. Pas mus būna arba šalčiausia, arba šilčiausia, lyginant su likusia šalies dalimi. Šiais metais gatvių ir šaligatvių valymą pradėjome laiku ir kaip visada anksčiau negu kiti miestai. Darbų daug ir ne visada gamtinės sąlygos leidžia juos atlikti, todėl tikiuosi, kad klaipėdiečiai puikiai tai supranta ir nepriekaištauja. Svarbiausia, kad darbai vyksta“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Kiekvieną dieną mieste kursuoja trys gatvių valymo ir šlavimo mašinos – specialusis autotransportas. Šaligatviai, dviračių takai, aikštės, skverai, parkai valomi  4–5  mechanizuotomis priemonėmis, taip pat ir rankiniu būdu, darbus vykdo UAB „Klaipėdos želdiniai“. Pietinės miesto dalies gatvių valymą vykdo UAB „Žemkasa“, šiaurinės – UAB „Ecoservice Klaipėda“.  Valymo metu jau surinkta beveik 50 tonų įvairių sąšlavų – smėlio, žvyro bei šiukšlių. Viešųjų erdvių darbus planuojama baigti iki mėnesio pabaigos, tačiau jei prireiks – jie bus tęsiami. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Prasidėjo atvirų durų dienos „Regitroje“, kurių metu būsimi vairuotojai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta vairavimo egzaminai.  Lankytojai bus kviečiami ne tik išbandyti savo jėgas teorijos egzamine, bet taip pat pasimėgauti virtualiu vairavimu didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Atvirų durų dienos vyks balandžio iki 6 d. tuose „Regitros“ padaliniuose, kuriuose vyksta egzaminai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Mažeikiuose ir Utenoje. Šių dienų tikslas – pakviesti būsimus vairuotojus iš anksto susipažinti su egzaminais, kad, atėjus jų laikymo metui, jaustųsi užtikrinti. „Vairavimo egzaminai yra apipinti įvairiais mitais, kurie būsimiems vairuotojams kelia baimę ir bereikalingą stresą, nors dažniausiai yra nepagrįsti. Būtent šie veiksniai dažnam ir pakiša kojąbei trukdo pasitikėti savo jėgomis egzamino dieną. Taigi, siekdami išsklaidyti visas abejones apie teorijos ir praktikos egzaminus, kviečiame būsimus vairuotojus atvykti į atvirų durų dienas. Tikimės, tai padės įveikti kliūtis, trukdančias sėkmingai pasirodyti per egzaminus“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Atvirų durų dienose visi norintys galės pasitikrinti savo žinias apie Kelių eismo taisykles teorijos egzamine. Taip pat išbandyti vairavimą virtualioje realybėje, Kaune – šiandien (trečiadienį), o Klaipėdoje – ryt (ketvirtadienį). Norintiems atvykti į „Regitros“ atvirų durų dienas, būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos bei kontaktinius registracijos telefonus rasite čia Parengta pagal pranešimą spaudai

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, šį antradienį Jungtinėse Valstijose pasirašė supratimo memorandumą su JAV kompanija „Freeport LNG“, baigiančia statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Kintanos saloje (Quintana Island) Teksaso valstijoje (JAV). Pasirašytas susitarimas atvers kelią ateityje importuoti amerikietiškas dujas iš šio terminalo. „Mums labai svarbu užsitikrinti dujų tiekimo galimybes iš alternatyvių šaltinių, o „Freeport LNG“ terminalas taps vienu didžiausių JAV SGD eksporto terminalų, todėl šiuo susitarimu plečiame savo potencialių SGD tiekėjų ratą. Auganti JAV SGD eksportuotojų gausa ne tik prisideda prie tiekimo diversifikavimo, bet padeda užtikrinti ir palankias kainas vartotojams“, – sako „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Praėjusiais metais „Lietuvos dujų tiekimas“ iš JAV importavo du suskystintųjų dujų krovinius ir pagal JAV SGD importo apimtis užėmė 3 vietą Europoje po Ispanijos ir Portugalijos. Pirmasis JAV išgautų gamtinių dujų krovinys Baltijos jūros krantus pasiekė 2017 m. rugpjūtį, „Lietuvos dujų tiekimui“ jį įsigijus iš pirmąjį JAV SGD eksporto terminalą „Sabine Pass“ valdančios kompanijos „Cheniere“. JAV sparčiai didina SGD gamybos pajėgumus: „Lietuvos dujų tiekimo“ bendrovės partnere tapusi „Freeport LNG“ pirmąją SGD liniją planuoja atidaryti šių metų pabaigoje, o dar dvi linijas – 2019 metais. Visų trijų linijų nominalus metinis pajėgumas…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad nuo balandžio 4 dienos pradedamas duobių asfaltavimas Joniškės ir Mokyklos gatvėse. Taip pat prasideda parengiamieji Vingio gatvės remonto darbai. Jie vyks atkarpoje nuo Smiltelės iki Jūrininkų gatvės. Kelininkai čia darbuosis du mėnesius.

Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Juozas Dautartas apžvelgęs Vilniaus miesto situaciją sako, kad transporto priemonių skleidžiama oro tarša per pastaruosius dešimtmečius užsiėmė dominuojančias pozicijas. „Aplinkos apsaugos srityje dirbu nuo 1990 m. Jei anksčiau didžiausią oro taršos dalį sudarydavo energetikos ir gamybos pramonės į aplinką išmetami teršalai, tai šiuo metu, kaip rodo tyrimai, beveik 70 proc. jos sudaro transporto priemonių, tarp jų ir asmeninių gyventojų automobilių išmetamos kenksmingos medžiagos“, – sako ekspertas. Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra dyzeliniai automobiliai, kurie ypač teršia orą. „Regitros“ ir „Autotyrimų“ duomenimis, trys iš keturių pastoviai registracijai įvežamų į mūsų šalį automobilių yra dyzeliniai, jų rinkos dalis praėjusias metais sudarė beveik 75 proc. Dyzeliniai automobiliai į aplinką išmeta daugiau kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros dioksido. „Vienareikšmiškai, pavojingiausi aplinkai yra dyzeliniai ir daugialitražiai automobiliai. Mūsų šalies vairuotojai važinėja senais automobiliais, jie yra neekonomiški, naudoja daug kuro ir labai teršia aplinką. Šiuo metu skaičiuojama,…

Pavasaris į Lietuvos jūrų muziejų ateina, atnešdamas nelengvą kraitį – Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius ir sužalotus ruonių jauniklius. Šiemet jau trys ruoniukai yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje muziejaus administracijos pastate. Čia įrengtose dviejuose voniose įsikūrė Pūkė, Smiltynė ir Baltauodegis. Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš savaitę. – Apie jį pranešė Juodkrantės gyventojai, o atgabeno į muziejų Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojai, – pasakojo biologas. – jauniklė sveria tik 13 kg, ji net trims kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Laimei Pūkė – taip ją pavadinom dėl balto jos kailiuko – nesužalota, per savaitę priaugo 1 kg svorio ir jau nuo rytojaus gaus žuvytę, o ne specialią tyrę, kuria maitinam per zondą. Praeitą penktadienį muziejų pasiekė dar vienas ruoniukas, apie kurį pranešė lankytojai, klausdami Arūno Grušo, kokios rūšies ruoniai gyvena Kuršių mariose, mat jie pastebėjo ant akmenų gulintį ruoniuką. – Mariose ruoniai negyvena, – sako Arūnas Grušas. – Šis jauniklė įplaukė iš jūros. Rastinukė gavo Smiltynės vardą. Ji sveria irgi 13 kg, yra kiek apkandžiota laukinių gyvūnų arba šunų, todėl taikomas gydymas antibiotikais. Kai gyvūnėlis sustiprės jį reiks dar…

Ne tik salės naujokai, bet ir patyrę sporto klubų nariai kartais su nerimu laukia didžiųjų metų švenčių. Kai stalas nukraunamas gardžiausiomis pagundomis, kuriomis norime mėgautis net kelias dienas iš eilės, kyla psichologinis spaudimas: „Kiek gi čia galiu sau leisti?“ Pateikiame 5 paprastus patarimus, kaip šventes sutikti su džiaugsmu ir ramybe, neprarandant sportinio tonuso. Negalvokite apie maistą Sporto klubo „Lemon Gym“ sporto programų vadovės Neringos Jermalaitės pastebėjimu, žmonės, kurie turi stabilų treniruočių ir mitybos režimą, švenčių metu dažnai patiria stresą, svarstydami „ką dabar valgysiu“, „kiek galiu suvalgyti“ ir pan. „Nuolatinis galvojimas apie maistą gadina šventes. Be to, tie, kas intensyviai apie tai galvoja, labai dažnai persivalgo. Vėliau juos lydi kaltės jausmas, jie ilgai nesugrįžta į sporto salę. Persivalgymas tęsiasi net kelias savaites po švenčių“, – būdingą daugeliui psichologinę būseną įvardija N. Jarmalaitė. Paradoksalu, tačiau rezultatų pasiekiame geresnių, jeigu išmokstama atsipalaiduoti. „Pirmas patarimas – negalvokite apie maistą. Priimkite, kad tai yra šventė, kurią jūs galite praleisti su šeima, pasimėgaujant gardžiu maistu, kuris yra ant stalo. „Nuo keleto dienų be sporto visas jūsų sveikos gyvensenos režimas tikrai nesugrius, o pasiekti rezultatai nedings. Kai žmonės įtemptai negalvoja apie maistą, dažniausiai valgo intuityviai, nepersivalgo ir vėliau sėkmingai grįžta į sporto salę, – atkreipia dėmesį sporto…

Velykų šventė yra simbolinis turistinio sezono Lietuvoje pranašas. Kelionę po pavasarėjančią šalį galima susiplanuoti jau ilgajam savaitgaliui. Keliaujančių ir šeimomis, ir grupėmis, ir po vieną laukia gastronominiai atradimai regionuose, įtraukiančios edukacijos ar teminės ekskursijos po bundančią gamtą: nuo pavasarinio „grybavimo“ ant piliakalnių ar lipimo į laimės paukštės lizdą iki vienuolių giros skanavimo. Į laimės paukštės lizdą? Iki balandžio 9 d. Jurbarko krašto muziejus organizuoja edukacinius užsiėmimus „Netradicinis margutis muziejuje“. Jie skirti ikimokyklinio amžiaus vaikams ir moksleiviams susipažinti su velykinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais, išmokti netradicinių kiaušinių marginimo būdų, žaidimų. Visą savaitę po Velykų Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name amatininkė pasakos apie Velykų papročius, marginimo būdus ir simbolius, mokys nusimarginti velykinius margučius senolių paliktu tradiciniu marginimo būdu, natūraliu vašku. Ignalinos rajono turizmo informacijos centras kviečia margučius marginti, susipažinti su naminių paukščių kiaušinių ekspozicija ir net pabūvoti laimės paukštės lizde teminiame „Paukščių kaime“ Cijonų k., Ignalinos rajone. Grybai ne tik rudenį. Šakių turizmo informacijos centras intriguoja, kad grybauti galima ne tik rudenį ir kviečia į pramoginę ekskursiją ant penkių Sudargo piliakalnių. Pasirodo, Sudargo bendruomenės centras turi Tautinio paveldo produkto – figūrinių meduoliukų, vadinamų grybukais – gamintojo sertifikatą ir jau trisdešimt metų gyvuojantį „Sudargo baravyko“ klubą, suburtą vietinės grybukų kepėjos.…

Jau vienuoliktus metus pasaulyje ir Lietuvoje vykstanti švarinimosi akcija „DAROM” per savo istoriją yra sutraukusi daugiau nei 20 mln. žmonių. Šiemet iniciatyva, panaudojusi „Microsoft“ technologijas, įgavo išmanumo atspalvį. Visi norintys prisidėti prie akcijos, gali parsisiųsti programėlę, kuri leidžia pažymėti žemėlapyje didžiausias nesutvarkytų atliekų vietas. Taip siekiama, kad visos pasaulio šiukšlės būtų užfiksuotos vienoje vietoje, taip palengvinant akcijos dalyvių darbą. „DAROM“ yra tarptautinės iniciatyvos “Let’s do it” dalis Lietuvoje, mūsų šalyje ji vyksta nuo 2008 metų. Šiemet akcija vyks per du etapus: Lietuvoje „DAROM“ dalyviai susiburs balandžio 21 dieną, o pasaulinė „Let’s do it“ organizuojama tvarkymosi diena „World Cleanup Day“ mūsų šalyje ir visame pasaulyje – rugsėjo 15 dieną. Būtent pastarosios dienos renginiuose bus naudojamasi programėlėje žmonių užfiksuotais duomenimis, o didžiausias šiukšlinimo vietas galima žymėti jau dabar. „Pasaulinės tvarkymosi dienos metu žmonės iš 150 pasaulio valstybių, įskaitant ir lietuvius, pasiruoš padaryti mūsų žemę švaresnę ir gražesnę bei stos į kovą su itin opia aplinkos taršos problema. Beprotiškai galinga „žalioji banga“ prasidės Japonijoje ir pasibaigs Havajuose bei suvienys milijonus žmonių šiam reikšmingam tikslui. Planuojama, kad šiemet prie akcijos prisijungs apie 5 proc. pasaulio gyventojų, o „Microsoft“ šiai iniciatyvai sukurta programėlė palengvins išrinkti geriausias tvarkymosi vietas, o surinkti duomenys leis stebėti atliekų, tenkančių…

Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) kviečia visus besidominčius į nemokamus Java pagrindų kursus. Mokymus ves EVS savanoris iš Ukrainos Andrii Tuzhykov, turintis Programinės įrangos inžinieriaus bakalauro ir Taikomosios fizikos magistro laipsnį, įgytus Ukrainos Chernitvsi Nacionaliniame universitete. Kursai vyks anglų ir rusų kalbomis (pasirinktinai). Java – programavimo kalba ir duomenų apdorojimo platforma, praktiškai visų tipų tinklinių programų pagrindas ir pasaulinio lygio standartas mobiliųjų programų, žaidimų, internetinio turinio, verslo programinės įrangos vystymui ir tiekimui. Turėdama daugiau nei 9 milijonus programų kūrėjų visame pasaulyje, Java padeda sėkmingai kurti, vystyti ir naudoti programas ir paslaugas įvairiausiose gyvenimo, verslo ir mokslo srityse. Kiekvienas iš jūsų irgi gali prisidėti prie šių 9 milijonų bei pradėti savo kelią į Java programavimo pasaulį. Ateik į Jaunimo bibliotekoje organizuojamus nemokamus Java pagrindų kursus. Registracija vykdoma internetu. Daugiau apie programą sužinosite el.paštu [email protected] ir tel. (8 46) 314728. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Kaip rodo pastarųjų metų statistika, nuo balandžio mėnesio Lietuvoje prasideda aktyvus turizmo sezonas. Pernai turistų srautų į Lietuvą augimas nesulėtėjo, o užsienio turistų išlaidos Lietuvoje siekė 1,40 mlrd. EUR. Penkios užsienio šalys išsiskyrė didesniu nei 10 proc. augimu. Tad kokius turistus pernai labiausiai sudomino mūsų šalis? Daugiausia – net 33,4 proc. –  pagausėjo turistų iš Kinijos. Viso 2017 m. po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavo 16 tūkst. kinų. Daugiau nei penktadaliu padaugėjo JAV turistų (+21,9 proc., arba 43 tūkst. turistų). Taip pat sparčiai augo turistų srautas iš Jungtinės Karalystės (+14,1 proc., arba 66,4 tūkst. turistų), Latvijos (+10,4 proc., arba 148,4 tūkst. turistų) bei Nyderlandų (+10,1 proc., arba 22,1 tūkst. turistų).  „Visos šios šalys yra prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos, t.y. jose vykdome intensyvią ir, kaip rodo rezultatai, efektyvią turizmo rinkodarą, prisidedančią prie šalies ekonomikos. Kinijos turistų bumą būtų galima paaiškinti ne tik šios šalies turistų padidėjusiu dėmesiu Šiaurės Europos regionui, bet ir kryptingu Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies populiarinimu renginiuose ir parodose Kinijoje, reklama vietos kelionių portale „Ctrip“, pažintiniais turais kinų žurnalistams. Itin sėkmingą kampaniją „Ctrip“ planuojame tęsti ir šiemet. Be to, šie metai yra paskelbti Kinijos-Europos Sąjungos turizmo metais“, – atkreipia dėmesį laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Pagal Lietuvoje…

Klaipėdos universitete prasidėjo 18-oji tarptautinė Žąsų specialistų grupės konferencija (angl. The 18th Conference of Goose Specialist Group). Renginio atidaryme konferencijos dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Jūros tyrimų instituto direktorė prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė ir Žąsų specialistų grupės atstovai. Keturių dienų konferencijoje dalyviai iš 21 pasaulio šalies skaitys pranešimus, diskutuos apie žąsų migraciją, perėjimą ir žiemojimą, gausumo kaitą ir jos priežastis. Renginys organizuojamas Lietuvos pajūryje ir dėl greta esančios unikalios vietos – Nemuno deltos, kurioje pavasarinės migracijos laikotarpiu pasimaitinti stabteli tūkstantiniai žąsų ir kitų vandens paukščių būriai. Tokio masto ornitologinis tarptautinis renginys yra pirmasis Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu, tai puiki proga užsienio mokslininkams ne tik apsilankyti Nemuno deltoje, bet ir pasidalinti patirtimi įvairiais vandens paukščių apsaugos klausimais. Konferencijos metu bus surengtos specialios sesijos apie žąsų ir vėjo elektrinių sąveiką, naujausius tyrimų metodus, pristatyti žąsų gausos įvertinimo darbai. Lietuvos ir užsienio specialistams tai puiki proga susipažinti su geriausia tarptautine praktika dėl vandens paukščių ir galimų konfliktų, kylančių dėl žmonių veiklos, valdymo. Renginio metu Klaipėdos universiteto mokslininkai ir studentai pristatys pranešimus apie žąsų įvairovę bei gausumą Nemuno deltoje, žąsų ir vėjo elektrinių sąveiką, realias galimybes palydoviniais metodais įvertinti tinkamus žąsų maitinimo plotus ir jų kaitą. Konferencija vyks iki kovo 30 d.…

Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Karalienės Luizės fondas“ atstovai į Klaipėdos rotušę atvežė neeilinę dovaną – karalienės Luizės suknelės kopiją. Tokią suknelę Karalienė Luizė vilkėjo 1802 metais vizito Klaipėdoje metu, kai vyko susitikti su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Anot svečių iš Vokietijos, suknelė pagal pavyzdį piešinyje buvo atkurta 1999 metais, kai buvo kuriamas filmas „Karalienė Luizė“. Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tai išskirtinė dovana Klaipėdos miestui ir jo istorijai. „Tai dovana, kuri atverčia dar vieną svarbų Klaipėdos istorijos puslapį, susijusį su karaliene Luize. Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jaučiamas tikras karalienės Luizės renesansas. Kartu tai savotiškas skolos grąžinimas vienai iš užmirštų Klaipėdos istorijos atkarpų. Ši dovana, manau, bus vienas pačių ryškiausių akcentų kalbant apie karalienės Luizės, legendinės istorinės asmenybės įamžinimą ir pagerbimą“, – sako Klaipėdos meras. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize Klaipėdoje rezidavo 1807-1808 metais, karališkoji pora gyveno dabartinėje miesto rotušėje. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino 2018 m. kovo 27 d.  įsakymu Klaipėdos mieste atšaukiama gripo epidemija. Sprendimas priimtas remiantis Visuomenės sveikatos centro duomenimis. Remiantis jais, kovo 19–25 dienomis Klaipėdos mieste sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis sudarė 93,1 atvejo / 10 000 gyventojų. Gripo atvejai sudarė 14,3 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 57,7 proc. Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos miesto ligonines buvo hospitalizuota 17 ligonių (iš jų – 6 vaikai). Palyginus su š. m. 11 savaite (kovo 12–18 d.) sergamumas gripu ir ŪVKTI Klaipėdos mieste sumažėjo 17,7 proc., o registruotų gripo atvejų skaičius sumažėjo 40,2 proc. Epidemija Klaipėdoje buvo paskelbta vasario 6 dieną. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Kovo pradžioje darbą pradėjo naujasis valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis. Naujasis vadovas prieš tai vadovavo Palangos oro uostui. „Made in Vilnius“ komanda nusprendė pakalbinti naująjį vadovą ypač aktualiais Lietuvos aviacijai klausimais. Ką jūs veikėte anksčiau, kur dirbote? Koks jūsų sąryšis su aviacija? Aviacijos srityje nesu naujokas, o savo aviacinę karjerą pradėjau 1998-aisiais, kuomet įsidarbinau keleivių registravimo agentu („Check in agent“) tuometinėse „Lietuvos Avialinijose“. Pagrindinė mano veiklos sritis visada buvo susijusi su antžeminėmis orlaivių ir keleivių  aptarnavimo paslaugomis. Vadovavau kompanijoms „Baltic Ground Services PL“ ir „Baltic Flight Academy“. Kaip jau tikriausiai žinote, iki šių metų kovo vadovavau Palangos oro uostui. Kokius tikslus keliate ar kelsite šioje pozicijoje? Strateginiai uždaviniai lieka nepakitę, o aš juos perimu iš prieš tai buvusio vadovo. Tarp numatytų tikslų paminėčiau pasiekiamumo didinimą oro transportu, grąžą valstybei, keleivių patirties gerinimą. Nepamiršti bus ir „karštieji“ projektai, kurių dalis jau pradėta, tad bus tęsiamas tolimesnis jų įgyvendinimas. Tarp tokių yra Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcija, Kauno  oro uoste – tolimesnis MRO (angl. maintenance, repair, overhaul) vystymas bei gerinimas, kuris leis didinti šiame oro uoste remontuojamų orlaivių kiekį, aptarnavimo kokybę bei mažinti sąnaudas.  Palangos oro uoste – mažesni iššūkiai, tačiau numatomas detalaus plano keitimas bei tam tikri…

Pakruojo dvaras, tapęs Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Čia įvykusios iškilmingos Europos Komisijos EDEN projekto apdovanojimų ceremonijos metu Pakruojo dvaro atstovas sulaukė ovacijų dėl išskirtinės dvariškos aprangos. „Neabejojame, kad Pakruojo dvaras, kurį pernai paskelbėme patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, šiemet bus karščiausia turistų lankoma vietove. Dabar jis turi didelį potencialą išgarsėti ir Europoje, ypač po to, kai jam įteiktas Europos Komisijos EDEN apdovanojimas, ir Pakruojo dvaras bus pristatomas Europos mastu“, – teigia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Be to, Pakruojo dvaro atstovas, kaip ir renginyje dalyvavęs Ilzenbergo dvaro atstovas, pasirašė Briuselio deklaraciją, kad galėtų oficialiai naudoti EDEN logotipą. Klasicistinio stiliaus dvaras Šiaurės Lietuvos krašte, garsėjančiame aludarystės tradicijomis bei bajorų virtuve, dešiniajame Kruojos upės krante yra patekęs į Rekordų knygą kaip didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas mūsų šalyje. Jame visais metų laikais, tiek vasarą, per naktigonę, tiek kalėdmečiu, klausant pasakos apie Spragtuką, galima pasinerti į dvarišką gyvenimą ir dvaro istorijas – apie baronus fon Ropus, apie to meto dvaro technikos stebuklus, amatus ar net lietuviškojo Robino Hudo, Tado Blindos, ūsus. Nuo 2007 metų 27 Europos šalyse jau išrinkta 140 patraukliausių Europos turizmo traukos vietovių. Praėjusiais metais, kai…

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas didžiuojasi net keturiomis moderniomis laboratorijomis. Į naująsias patalpas kartu su sunkiąja technika persikėlė ir Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorija. Apie čia vykdomą veiklą ir savo pasirinkimą kurti mokslo inovacijas pasakoja laboratorijos vadovas dr. Artūras Tadžijevas. Kokios mokslinės veiklos, moksliniai tyrimai atliekami Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorijoje? Daugiausia šioje laboratorijoje darbuojasi studentai. Pasitelkę laboratorijos įrangą jie atlieka įvairius tyrimus, bandymus. Žinoma, vykdome ir užsakomuosius tyrimus, kuriuos užsako vietos pramonininkai, tokie kaip: UAB „Rietuva“, UAB „Žemaitijos spauda“, AB „Grigeo Klaipėdos Kartonas“ ir kt. Šios įmonės atveža kartono korių plokščių bandinius, su kuriais darome bandymus, siekdami sužinoti, kiek tokia kartono plokštė gali atlaikyti gniuždymo ir lenkimo svorio. Be to, atliekame bandymus mokslo ir technikos inovacijų bendrovei „UAB Vėjo projektai“, ji gamina lengvą elektrinį autobusą, kurį ketina pirkti ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Autobusas unikalus tuo, kad transporto priemonė neturės sieninio rėmo. Būtent šią autobuso sienos konstrukciją, pagamintą iš konstrukcinės putos su stiklo audiniu, šiuo metu ir tiriame. Su mumis dirba ir AB „Orlen Lietuva“. Atliekame bandymus su bendrovės atstovų atvežtomis detalėmis. Neseniai gavome naftotiekio vamzdyno sienelę, su ja atlikdami tyrimus aiškinomės, koks yra liekamasis vamzdžio resursas, t. y. ar pasikeitė plieno savybės, ar dar galima naudoti. Bandymus atliekame ir bendrovei…