Naujienos

Augančius keleivių srautus fiksuojantys „Lietuvos geležinkeliai” pradeda pasiruošimą vasaros sezonui. Jau nuo šio penktadienio populiariausiu maršrutu Vilnius-Klaipėda savaitgaliais pradeda kursuoti didesnio sąstato traukiniai, vienu reisu galintys pervežti per 400 keleivių – t.y. beveik dvigubai daugiau nei iki šiol. Pasak „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojo, Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, šiemet aštuonių vagonų sąstato traukiniai keliones pradeda gerokai anksčiau nei praėjusiais metais – toks sprendimas priimtas dėl vis populiarėjančių kelionių traukiniais. „Jau įprasta, kad traukinių keleivių daugėja vasaros metu, kai visa Lietuva važiuoja pajūrio kryptimi. Tačiau šiemet keliaujančiųjų srautų augimą stebime gerokai anskčiau – jau dabar į piko metu vykstančius traukinius išparduodami visi bilietai, tad didžiausio leistino sąstato traukinius į reisus išleidžiame net keliais mėnesiais anksčiau”, – pasakoja L. Baužys. Nuo penktadienio važiuosiančiuose atnaujintuose klasikinio tipo vagonuose yra po 56 sėdimas vietas, o kiekviename iš vagonų – po dvi atskiras šešiavietes kupė, kurios itin mėgstamos grupėmis ar šeimomis važiuojančių keliautojų. Internetu www.traukiniobilietas.lt bilietus į šiuos traukinius pirksiantys keleiviai galės patys pasirinkti sėdėjimo vietą. Kaip ir visi „Lietuvos geležinkelių” traukiniai, nuo penktadienio piko metu Vilnius-Klaipėda kursuosiantys sąstatai yra draugiški augintiniams, tad vykstantys poilsiauti gali keliauti kartu su keturkojais draugais. Traukiniuose taip pat galima vežtis dviračius ar didesnį bagažą, o kelionės metu…

Klaipėdoje – Ukrainos Prezidento administracijos Humanitarinės politikos departamento direktoriaus Jurijaus Rubano vizitas. Aukštas Ukrainos pareigūnas domisi galimybėmis kurti bendras Klaipėdos ir Ukrainos universitetų studijų programas, Ukrainos studentų galimybėmis studijuoti Klaipėdoje. Su Jurijumi Rubanu bei Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu ir prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu susitikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad Klaipėda yra  suinteresuota jaunų specialistų bei talentų pritraukimu. „Jaunų specialistų bei talentų pritraukimas mums itin svarbus siekiant įgyvendinti miesto „Mėlynąją strategiją“. Akademinis flangas – labai reikšminga šios strategijos grandis. Todėl rimtai analizuojame kiekvieną iniciatyvą, kuri gali sustiprinti ir padėti sukurti miesto ir regiono poreikius atliepiantį universitetą, o kartu padėti pasiekti ambicingus strategijos tikslus“, – sako Klaipėdos meras. Susitikime taip pat aptartos galimybės siekiant glaudesnio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje dar plačiau išnaudoti miestų partnerystės ryšius. Klaipėda yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Ukrainos miestu Odesa. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Tikrą pavasario pradžią ne vienam lietuviui žymi Velykų šventė, o dauguma gyventojų jai ruošiasi ne mažiau atsakingai nei Kalėdoms. Vienu svarbiausių rūpesčių tampa šventinio stalo gėrybių pirkimas. Pasak prekybininkų, didieji Velykų apsipirkimai paprastai prasideda iki didžiausios pavasario šventės likus savaitei, o daugiausiai pirkėjų sulaukiama paskutinėmis dienomis prieš šventinį sekmadienį. Tomis dienomis ženkliai išauga ne tik kiaušinių, bet ir kitų Velykų stalo produktų pardavimai. Prekybos tinklo „Iki” viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, paskutinį penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas gyventojai į parduotuves daugiausiai skuba apsirūpinti šviežiais produktais – pagrindiniu Velykų akcentu kiaušiniais, taip pat šviežia mėsa, žuvimi, žalumynais. Žuvies pardavimai šokteli jau ketvirtadienį, nes dalis gyventojų laikosi tradicijų ir Didįjį penktadienį prieš Velykas susilaiko nuo mėsos valgymo. „Maždaug savaitę prieš Velykas lietuviai jau pradeda ruoštis šventei ir pildo savo pirkinių krepšelius ilgiau galiojančiais produktais – konservuotais žirneliais, majonezu, miltais, aliejumi, sviestu. Be to, iš anksto planuodami pirkinius gyventojai paskutinę savaitę prieš šventes itin aktyviai dairosi specialių pasiūlymų ir nuolaidų, siekia pasinaudoti įvairiomis akcijomis. Jų visuomet siekiame pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių”, – sako B. Čaikauskaitė. Kiaušinių pardavimai išauga daugiau nei dvigubai Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad pagrindiniu Velykų simboliu daugeliui esančių kiaušinių pardavimai paskutinėmis dienomis iki didžiosios pavasario šventės išauga maždaug…

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių aviakompanijų Europoje, skelbia 20 proc.* pigesnius šiandien užsakytus skrydžius. Artėjant velykiniam laikotarpiui „Wizz Air“ siūlo Lietuvos keleiviams pasinaudoti ilgojo savaitgalio galimybe ir įsigyti bilietų itin žemomis kainomis. „Ar tai būtų Velykų staigmena visai šeimai,  ar romantiška kelionė dviem – pats metas paskubėti ir rezervuoti skrydį.  Pasiūlymo kainos prasideda nuo 9.99 Eur, renkantis paskutinės minutės pabėgimą viena iš „Wizz Air“ 32 krypčių į 17 šalių iš trijų Lietuvos oro uostų. Aplankykite graikų meilės deivės Afroditės gimtinę Atėnus, pasimėgaukite itališku pavasariu Romoje ar vaizdingais peizažais Kutaisyje, Gruzijoje”, – rašoma pranešime spaudai. Kovo 21 dienos pasiūlymo kainos prasideda nuo 9.99 Eur. Šis nuolaidos pasiūlymas galioja tik šiandien, kovo 21 d., iki 23.59 val. * 20 proc. nuolaida taikoma, įskaitant mokesčius ir nepasirenkamas rinkliavas, tačiau neįtraukiant administravimo mokesčio. Šis pasiūlymas galioja tik šiandien, kovo 21 d., iki 23.59 val. (Centrinės Europos laiku). Taip pat kelionės laikotarpis yra ribotas – visa kelionė turi būti baigta iki š. m. balandžio 30 d. Kaina galioja tik užsakymams, atliktiems oro linijų bendrovės svetainėje wizzair.com arba per mobiliąją WIZZ programėlę. ** Kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius. Parengta pagal pranešimą spaudai

Klaipėda sėkmingai skinasi kelią Europos jaunimo sostinės titulo link. Europos jaunimo forumas paskelbė penkis miestus finalininkus, kurie toliau rungsis dėl Europos jaunimo sostinės 2021 titulo. Klaipėda – viena iš finalininkių. „Ne kartą pabrėžiau, kad Klaipėdos jaunimas yra aktyvus, veiklus bei turi ambicingų tikslų, pakankamai ryžto ir originalių idėjų, kad galėtų rimtai kovoti dėl Europos jaunimo sostinės vardo. Faktas, kad Klaipėda jau pateko tarp finalininkų, tai tik patvirtina. Dabar turime dar labiau sutelkti jėgas siekiant gražaus tikslo – kad Klaipėda būtų ta vieta, kur 2021 metais keliaus jaunimas iš visos Europos. Tuo pat metu labai svarbi ir jungtis su mūsų parengta ir jau įgyvendinimui paruošta „Mėlynąja strategija“ – juk jaunimas, jaunimą atstovaujančios organizacijos bei asocijuotosios struktūros bus ta „varomoji jėga“, ant kurios pečių taip pat guls atsakomybė. Jaunimas – ne tik ateitis, bet ir viena pačių aktyviausiųjų bei svarbiausiųjų šios ambicingos strategijos grandžių“,  – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdai dėl 2021 metų Europos jaunimo sostinės vardo toliau reikės konkuruoti su Kišiniovu (Moldova), Nikosija (Kipras), Jaroslavlu (Rusija), Varaždinu (Kroatija). Nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį  Europos jaunimo forumo generalinėje asamblėjoje, kuri vyks 2019 metų Europos Jaunimo sotinėje – Novi Sade, Serbijoje. Šiemet Europos jaunimo sostinė yra Portugalijos miestas Kaškaišas, o 2020-aisiais jaunimo…

Susisiekimo ministerija, siekdama gerinti eismo sąlygas šalies regionuose ir šalia žvyrkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, 2018–2020 m. yra numačiusi išasfaltuoti dar 1 009 km žvyruotų kelių. „Lietuvos kaimo vietovėse žvyrkelių sparčiai mažės. Per ateinančius trejus metus asfaltavimo darbai apims beveik visą Lietuvą. Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai bus asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų. Šiais metais iš šalies žemėlapio turėtų išnykti daugiau nei 300 km žvyrkelių“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni) numatomi asfaltuoti Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Širvintų, Švenčionių, Šiaulių rajonuose. Žvyruoti keliai, kuriuose vyks asfaltavimo darbai, buvo atrinkti pagal specialias metodikas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsižvelgusi į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus, eismo intensyvumo situaciją, gyventojų skaičių, sudarė aiškius asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus. Įvertinta, ar numatomu asfaltuoti keliu kursuoja viešasis transportas, kiek automobilių per parą važiuoja šiuo metu ir kiek padidės eismo intensyvumas išasfaltavus žvyrkelį, ar bus patogiau pasiekti lankytinas vietas. Prioritetinė žvyrkelių ruožų asfaltavimo eilė buvo sudaryta numatant, kad kuo efektyviau ir racionaliau būtų panaudotos valstybės lėšos. 2018–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo darbai bus finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš KPPP numatoma skirti…

Balandžio 16-ąją Klaipėdoje pradės važinėti naujieji maršrutiniai taksi. Šiuo metu vyksta intensyvūs paruošiamieji darbai: dažomi mažieji autobusai, montuojama ir testuojama įranga, dėliojami būsimi tvarkaraščiai. Taip pat bus atnaujinta ir maršrutinių taksi paslauga. Pasikeis komforto lygis, atsiskaitymo būdai, patikimumas, atsiras ir nauja trasa. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Klaipėdos miesto savivaldybė pagal techninį projektą „Bastionų komplekso statinių (tunelių, tiltų, kitų inžinerinių statinių) remonto, rekonstravimo, garažų griovimo ir valčių prieplaukos su tiltų į senąjį raveliną statybos projektas Klaipėdoje“ pradės statybos darbus. Rangos darbus vykdo UAB „Pamario restauratorius“. Jono kalnelio teritorija yra šių Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose: Bastionų komplekso teritorijoje (un. k. 10457), Klaipėdos senojo miesto vietos su priemesčiais (un. k. 27077) teritorijoje, Klaipėdos senamiesčio (un. k. 16075) teritorijoje. Vienas iš sklypo paruošimo statybai darbų yra esamų medžių ir krūmų iškirtimas. Teritorijoje numatoma šalinti dalį medžių ir krūmų, išardyti veją po būsimomis dangomis, sodinti krūmus (gyvatvorę) bei naują veją. Kertamų medžių kiekis – 243 vnt. Šiame kiekyje: 189 vnt. buvusio Kurmarko bastiono dešiniojo faso ir flanko vietoje, taip pat Gelderno bastiono smaigalyje. Šie medžiai išaugę ant Kultūros paveldo objekto – Bastionų komplekso gynybinių pylimų savaime, trukdo optimaliai apžvelgti istoriniu požiūriu vertingą panoramą (vaizdą), jų kirtimas priskiriamas kraštovaizdžio formavimo darbams. 54 vnt. numatomi įrengti aikštės vietoje ir teritorijoje už fosos. Kertamų krūmų kiekis – 35 vnt., sodinamų krūmų kiekis – 140 vnt. Ardomos vejos plotas – 12600 kv. m; sodinamos vejos plotas – 5867 kv. m. Daugumos teritorijoje planuojamų kirsti medžių būklė bloga arba patenkinama. Dirvožemio derlingasis sluoksnis išsaugomas. Po…

Kovo 14 dieną Klaipėdoje lankėsi vieno didžiausio dienraščio Gruzijoje „Rezonansi” bei portalo www.resonancedaily.com žurnalistas Akaki Gvimradze Šis dienraštis leidžiamas nuo 1990 metų ir platinamas visoje šalyje. Teigiama, jog tai pats įtakingiausias politinis dienraštis šalyje. Turi verslo ir kultūros priedus „Business-Rezonansi” ir „Talaktioni”. Vizito metu žurnalistas domėjosi verslo bei investicijų galimybėmis mieste, susitiko Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautu Grubliauskiu bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros atstovu Kaziu Pupiniu, lankėsi Klaipėdos uoste bei LNG terminale. Po oficialių susitikimų A.Gvimradze dalyvavo Klaipėdos TKIC organizuotoje ekskursijoje po Klaipėdos senamiestį, kurios metu aplankė populiauriausias miesto vietas – Teatro aikštę, Danės krantinę, Frydricho priemestį,  išbandė kalvio amatą Kalvystės muziejuje, susipažino su daryklos „Švyturys” produkcijos gamybos subtilybėmis. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Kovo 9 d. Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedra pakvietė į Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą turizmo forumą „Kompetencijos ir karjera turizmo sektoriuje“. Forumas sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo, jame dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių: turizmo politikos atstovai, socialiniai partneriai, universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų bendruomenės, jaunimo nevyriausybinės organizacijos. Forumo dalyvius pasveikino seimo nariai, ūkio ministerijos atstovė, Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas, universiteto vadovai. Visi pasisakiusieji pabrėžė aukštojo universitetinio rekreacijos ir turizmo mokslo svarbą Klaipėdos regione. Seimo narys D. Kepenis pabrėžė: „Kaip žinia, mūsų visų miestas Klaipėda Lietuvoje yra bene patraukliausia vieta turizmui. Linkiu Rekreacijos ir turizmo katedrai ir toliau įgyvendinti geriausias idėjas, rengiant aukščiausio lygio turizmo sektoriaus profesionalus.“ Forume diskutuota apie karjeros plėtros galimybes ir tendencijas turizmo sektoriuje, aktualizuotas naujausių kompetencijų poreikis pasaulio bei šalies turizmo sektoriuje. Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Diana Šaparnienė forumo įžangoje pristatė turizmo sektoriaus plėtrą pasaulio ir šalies mastu atskleidžiančius rodiklius, pagrindė turizmo specialistų poreikio ir kompetencijų kaitą. Pranešimus skaitė šalies ir užsienio mokslininkai. MICE turizmo ekspertas dr. Robas Davidsonas iš Didžiosios Britanijos pristatė turizmo verslo karjeros galimybes, Lenkijos Jogailos universiteto Krokuvoje profesorė dr. Marta Najda-Janoszka aptarė kompetencijų portfelio turizmo sektoriuje kaitos ypatumus, akcentuodama kūrybiškumą, kaip vieną esminių turizmo srities kompetencijų.…

Lietuvos šimtmečio išvakarėse duris atvėręs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas po savo stogu glaudžia net keturias laboratorijas. Viena jų – Vandens transporto ir oro taršos laboratorija. Apie jos veiklą, analogų Lietuvoje neturinčius įrenginius ir projektus su užsienio partneriais pasakoja vadovas lekt. dr. Paulius Rapalis. Papasakokite, kuo užsiima Vandens transporto ir oro taršos laboratorija? Laboratorija teikia paslaugas kuro (skystojo, kietojo ir biokuro), atliekant tyrimų ir oro teršalų išmetimo tyrimus. Be to, suteikiame prieigą prie įrangos tiems, kurie norėtų patys vykdyti tyrimus šiose srityse, tarp jų ir Klaipėdos universiteto studentams. Su kokia įranga Jums tenka dirbti laboratorijoje? Mūsų įranga iš tiesų pildėsi laipsniškai. Dar tada, kai vadinomės Oro taršos ir laivų tyrimų laboratorija, turėjome galimybių vykdyti tam tikros apimties kuro savybių ir emisijų, iš kurą deginančių įrenginių, tyrimus. Laikui bėgant plėtėsi mūsų vykdomų kuro tyrimų spektras: galėjome pradėti tirti alyvas, degalų hematologines savybes. Įsigijome mobilią oro taršos tyrimų laboratoriją, kuri suteikė galimybę matuoti oro užterštumą aplinkoje. Įsikūrę naujame pastate laukiame ir dviejų rimtų laboratorijos įrangos papildymų. Pirmasis įrenginys – variklių darbo procesų tyrimų stendas. Kol kas turėjome galimybę tirti tik kuro hematologines savybes. Atsiradus naujam įrenginiui, esant įvairioms to paties variklio apkrovos sąlygoms, galėsime savybes išbandyti tiesiogiai: įvertinti jų efektyvumą, energetinius, ekologinius…

Lietuvos kino centras, siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirtomis metodinėmis medžiagomis. Kino edukacijos ugdymo bazę papildė istorines temas – Lietuvos partizanų kovą ir tremtinių į Sibirą likimą – gvildenantys filmai: lietuvių kilmės amerikiečio Vinco Sruoginio ir švedo Jono Ohmano režisuotas dokumentinis filmas „Nematomas frontas” (2013 m.) bei  režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis-animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė” (2007 m.). Į bazę taip pat įtraukti jaunosios kartos režisierių vaidybiniai trumpametražiai filmai, nagrinėjantys jaunų žmonių problemas, atspindintys jų emocinę savijautą: „Motinos diena” (režisierė Kamilė Milašiūtė, 2017 m.), „Iglu” (režisieriai Marija Kavtaradzė ir Vytautas Katkus, 2015 m.), „Plaukikė” (režisierė Giedrė Urbonaitė, 2013 m.). Iš kito laiko perspektyvos apie jaunų žmonių gyvenimą kalba ir lietuviškos kino klasikos vaidybinis filmas „Maža išpažintis” (režisierius Algirdas Araminas, 1971 m.), sukurtas Vytauto Bubnio apysakos „Arberonas” motyvais. Šiuo metu bazėje, veikiančioje vaizdo dalijimosi platformos principu, yra 35 lietuviški filmai. Kiekvienam filmui parengta metodinė medžiaga. Ją sudaro filmo aprašymas ir analizė, filmavimo technikos bei kino kalbos pagrindai, informacija apie filmo kūrėjus, kino terminų žodynėlis. Taip pat kiekvienoje metodinėje medžiagoje pateikiami klausimai diskusijoms su moksleiviais, atskiroms pamokoms bei temoms pritaikytos praktinės užduotys. Kad pedagogams būtų lengviau pasirinkti, kuriuos filmus žiūrėti su…

Prasideda registracija į moksleivių pamėgtą tradicinį Klaipėdos universiteto projektą – „Iškeisk pamoką į paskaitą“. Projektas šį pavasarį vyks jau dešimtą kartą. Balandžio 9–13 dienomis trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir daugiau sužinoti apie dominančias studijų programas galės visi norintys vyresniųjų klasių moksleiviai. Na, o abiturientams tai – puiki proga „pasimatuoti“ specialybę prieš nusprendžiant, kurią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą. Paskaitas skaitys Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai, kiti savo sričių profesionalai. Moksleiviai turės galimybę rinktis iš plataus paskaitų spektro: nuo paskaitų apie jūrinę archeologiją Lietuvoje, Mėmelio-Klaipėdos miesto įkūrimo paslaptis iki televizijos ir radijo montažo, pramogų industrijos ar pažangios pirmosios medicininės pagalbos. Sau įdomių paskaitų atras ir mėgstantieji pajudėti, pavyzdžiui, apie krepšinį arba kineziterapiją vandenyje. Kviečiami ir moksleiviai, svajojantys pabūti mokslininkais ir padirbėti laboratorijoje: elektros pavarų teorija ir automatinis valdymas; vaisinių muselių genetinis kryžminimas. Humanitarams pasiūlysime filosofijos, anglų apsakymo ir romano (XX a. II pusė) paskaitų. Tai tik keli pavyzdžiai, o šį pavasarį Klaipėdos universitete galėsite rinktis iš daugiau nei 70 skirtingų mokslo krypčių siūlomų paskaitų. Visą savaitę minėtomis dienomis universitete moksleiviai kartu su studentais galės dalyvauti interaktyviose paskaitose, seminaruose ar laboratoriniuose užsiėmimuose. Paskaitos vyks Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų, Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Humanitarinių ir ugdymo mokslų, Socialinių mokslų fakultetuose, Baltijos istorijos…

Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras organizmo išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis. Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija. Alergija – kaip palengvinti simptomus Alergija – perdėta organizmo imuninės sistemos reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais žmogaus sveikatai. Pavasarinė, įvairių žiedadulkių sukeliama alergija vadinama šienlige. Ji ypač paūmėja pavasarį ir vasarą, kai augalai žydi intensyviausiai. Ši nemaloni liga gali itin aptemdyti pavasario džiaugsmus, tad tie, kurie žino esantys alergiški vienoms ar kitoms žiedadulkėms, jau dabar gali pradėti ruoštis. Tiesa, jei niekada neturėjote alergijos, vis dėlto nereiškia, kad su ja niekada ir nesusidursite. „Nuo alergijos žiedadulkėms kenčia tikrai nemažai žmonių. Ir jie žino, kokie nemalonūs gali būti šios ligos simptomai: nosies gleivinės paburkimas, sloga, čiaudulys, galvos skausmas, uoslės pakitimai, vokų patinimas, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), niežulys nosyje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Alerginė reakcija gali sukelti ir kontaktinį dermatoblefaritą ar atominį dermatitą. Tiesa, yra nemažai būdų bei medikamentų, skirtų būklei palengvinti, tačiau…

Jau penktus metus iš eilės Klaipėdos universiteto studentai pavasarį pasitinka prisimindami praėjusių metų pasiekimus. Kovo 9 dieną vyko KU studentų visuomeninės veiklos apdovanojimai „Auksinės burės 2018“, kur buvo kviečiami kartu pasidžiaugti už metų aktyviausius, visuomeniškiausius ir pačiais geriausius KU bendruomenės narius. Šiemet renginyje dalyvavo KU studijų prorektorė Leta Dromantienė, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas, režisierė Dalia Kanclerytė, Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Andruškevičiūtė, Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) prezidentė Aistė Stalmokaitė. Renginio metu buvo apdovanotas Metų savanoris nominaciją, kurią laimėjo KUSS Viceprezidentė Irma Radavičiūtė. Mergina per metus prisidėjo prie daugybės KUSS iniciatyvų bei pasiūlymų teikimų administracijai, gerinant sąlygas studentams, taip pat ji buvo „Atrask savanorystę“ projekto vadovė. Šiuo metu Irma aktyviai prisideda prie tarptautinių studentų integracijos Klaipėdos universitete. Metų atradimu buvo apdovanota Asociacija Mediėdros. Tai jaunų, talentingų menininkų, kultūrinių industrijų kūrėjų ir medijų filosofų asociacija, kurios tikslas – kurti inovatyvius kultūrinių industrijų projektus Klaipėdos miestui. Asociacijos iniciatoriai ir steigėjai KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto studentai, studijuojantys Medijų filosofiją ir kultūrines industrijas, organizuojantys viešas diskusijas įvairiomis temomis, provokuodami į jas aktyviai įsijungti tiek miestiečius, tiek akademinę bendruomenę. Ši asociacija tapo nauju reiškiniu ne tik universitete, bet ir Klaipėdos mieste. Metų pavyzdžiu tapo Menų akademijos profesorė Rūta Girdzijauskienė. Jos studentų…

Šalies gyventojų apklausa atskleidė – po užstato sistemos starto aplinka ėmė švarėti, užstatinės taros rūšiavimas paskatino rūšiuoti visas atliekas, o didžiausias rūšiavimo priešas – tingėjimas. Atitiko lūkesčius Užstato sistemos startas – viena iš Lietuvos sėkmės istorijų, kuri ir kitas šalis jau įkvėpė įsivesti panašią sistemą. Štai ir dabar 97 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad užstato sistema reikalinga arba labai reikalinga. Be to, lygiai toks pats procentas žmonių tvirtino esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu – visa tai paaiškėjo po „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos. „Užstato sistema atitiko Lietuvos žmonių poreikius bei lūkesčius. Tą rodo ne tik gyventojų nuomonės tyrimas, bet ir jų veiksmai – per sistemos veikimo laiką jie atnešė jau virš 1 mlrd. pakuočių, o pagal faktinius surinkimo duomenis esame stipriai pralenkę išsikeltus tikslus ir net optimistines prognozes“, – sako nepelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas. Per visus praėjusius metus USAD surinko 92 proc. į rinką išleistų pakuočių. Diegiant sistemą, tokį procentą planuota pasiekti tik 2020 metais. „Paprastai naujovės sunkiai skinasi kelią, tačiau užstato sistema, matyt, yra viena iš nedaugelio išimčių, kuomet visuomenė naujovę priima itin palankiai. Tikrai retai pasitaiko apklausų, kad neigiamų vertinimų procentas būtų toks mažas. Tai, be abejo, džiugina ir kaip tyrėją,…

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuojama nemokamus šiaurietiško ėjimo mokymus. Mokymai vyks Klaipėdos vasaros estradoje (Susitikimo vieta – Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelė). Mokymai vyks antradienį, kovo 13 d., 17.15 val. Registracija vykdoma mobiliuoju tel. 8 615 12 609 arba eleltroniniu paštu [email protected]

Klaipėdos miesto savivaldybė pristato judumo plano sprendinius, kuriuos galite rasti ČIA. Jei manote, kad pateiktiems siūlymams trūksta tam idėjų ar neįvertinti kai kurie aspektai, tuomet galite savo idėjas teikti elektroniniu paštu [email protected] iki kovo 28 d. (imtinai). Viešas Klaipėdos miesto darnaus judumo plano pristatomasis posėdis visuomenei vyks šių metų balandžio 5 d. 17.30 val. kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“, adresas Bangų g. 5A, Klaipėda. „Klaipėdos miesto darnaus judumo planas – tai strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas užtikrinti šiandieninius ir rytojaus klaipėdiečių mobilumo poreikius, kurti geresnę ir sveikesnę miesto aplinką, siekti gamtosauginės, socialinės ir ekonominės darnos mieste”, – informuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Esamos situacijos ir teminių dalių analizių pagrindu buvo sumodeliuotas scenarijus (1 pav.), kuris parodė, kad nesiimant darnaus judumo priemonių diegimo Klaipėdos mieste dar labiau didėtų automobilizacijos lygis ir mažėtų viešojo transporto naudojimas. Parengtuose trijuose skirtinguose darnaus judumo mieste variantuose (2 pav.) buvo atskleistos skirtingų transporto rūšių plėtros galimybės bei galima įtaka gyventojų mobilumui bei miesto aplinkai, taip pat atliktas jų tarpusavio vertinimas. Sujungus trijų skirtingų variantų privalumus, sukurta Klaipėdos darnaus judumo vizija (3 pav.), kurioje numatomos Klaipėdos miesto darnaus judumo priemonės iki 2030 metų, kurios padės didinti viešojo transporto patrauklumą ir greitį, skatins judėjimą pėsčiomis ir dviračiais. Remiantis suformuota darnaus judumo…

Šiandien Vatikanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu rugsėjo 22–23 dienomis su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Valstybinis vizitas prasidės Vilniuje dvišaliu Popiežiaus susitikimu su Prezidente. Po jo Lietuvos ir Šventojo Sosto vadovai S. Daukanto aikštėje pasveikins šalies žmones, aukščiausius valstybės pareigūnus, užsienio diplomatus, akademinės, meno ir pilietinės visuomenės atstovus. Vizito metu Šventasis Tėvas taip pat susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, nuo sovietinių represijų nukentėjusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais bei Holokaustą išgyvenusiais žydų tautos atstovais. Popiežius aplankys Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčią ir Genocido aukų muziejų, antrąją vizito dieną Kaune aukos šv. Mišias Lietuvos žmonėms. Prezidentės teigimu, Popiežiaus vizitas yra istorinis įvykis. Lietuva nuolatos jautė tvirtą Švento Sosto paramą. Vatikanas niekada nepripažino mūsų valstybės okupacijos, tvirtai palaikė rezistencijos kovą už Lietuvos laisvę ir padėjo skleisti pasauliui informaciją apie tikrąją padėtį. Pasak šalies vadovės, Šventojo Tėvo palaikymas ir padrąsinimas yra toks pat reikšmingas ir šių dienų visuomenėje, kurioje išvešėjusios patyčių, smurto, susvetimėjimo, priklausomybių ir savižudybių problemos. Katalikų Bažnyčios pavyzdys ir solidarumas yra labai svarbus stiprinant bendruomeninius saitus, teikiant paramą socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Popiežius Pranciškus yra vienas reikšmingiausių pasaulio lyderių ir tvirtas moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų, skleidžiantis solidarumo, meilės artimui, gailestingumo ir…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad gyvendinama Bastionų komplekso (Jono kalnelio) tvarkybos bei rekonstravimo projektą, ji artimiausiu metu pradės neregistruotų statinių griovimo darbus, kurie yra šalia minėtos teritorijos. Numatoma nugriautu neregistuotus sandėliukus, esančius teritorijoje tarp Tiltų, Grįžgatvio, Bangų gatvių bei sandėliuką šalia Grįžgatvio g. 5 pastato.