Naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Užsienio šalių vadovai Lietuvai ir visiems jos žmonėms linki klestėjimo bei visokeriopos sėkmės. Lietuvos žmones pasveikino Popiežius Pranciškus. „Jums švenčiant Nepriklausomybės dieną šiais reikšmingais Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos šimtmečio metais, siunčiu jums sveikinimus ir meldžiuosi, kad visa tauta išliktų vieninga, kartu siekdama bendro gėrio. Širdingai laiminu visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu“, – rašoma Šventojo Tėvo sveikinime. Vasario 16-osios išvakarėse su šimtąja Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktimi visus šalies žmones pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas. „Didžiuojamės ilga draugyste su Lietuva ir daugeliu partnerystės metų kartu atremiant iššūkius mūsų bendroms vertybėms“, – rašoma JAV vadovo laiške. Donaldas Trumpas padėkojo Lietuvai už atsidavimą NATO, indėlį saugant Aljanso teritorinį vientisumą ir kovojant su tarptautinio terorizmo keliamomis grėsmėmis. „Nuoširdžiai sveikinu nacionalinės šventės proga, ypač šiais metais, kai Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį, ir siunčiu geriausius linkėjimus Lietuvos žmonėms“, – savo sveikinimo laiške rašo Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II. Šiltus linkėjimus Lietuvai siunčia ir Japonijos imperatorius Akihito. Su valstybės atkūrimo šimtmečiu Lietuvą taip pat sveikina Nyderlandų Karalius Willemas-Alexanderis, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Italijos Prezidentas Sergio Mattarella, Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarović, Korėjos Prezidentas Moon Jae-Inas, Austrijos Prezidentas Alexanderis…

Vasario 15 d., ketvirtadienį, Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Į renginį uostamiestis delegavo ir garbingus Klaipėdos ambasadorius. Tai Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Laurynas Gaidelis, parolimpietė Ramunė Adomaitienė, Lėlių teatro direktorė Aušra Juknevičienė bei metų mokytojos titulą pelniusi pedagogė Emilija Šulnytė. Iškilmingo minėjimo dalyviai buvo pakviesti pasirašyti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaraciją. Joje pažymima, kad „šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios Akto idealus – kurti ir puoselėti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, taip pat reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-os bei Kovo 11-os Aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“. „Lietuva – tai mūsų visų valstybė. Ją kuria visos čia gyvenančios tautos. Ir visos kartos – buvusios, esamos ir būsimos. Linkime tiems, kurie po 100 metų susirinks Vasario 16 dieną šioje salėje į iškilmingą minėjimą, nusipelnyti teisę su ramia sąžine pasakyti: mes tai padarėme – mes, visos Lietuvos kūrėjų kartos, išsaugojome nepriklausomą bei sukūrėme ir tebekuriame saugią, teisingą, klestinčią Lietuvą“, – pažymima deklaracijos tekste. Džiaugiamės, kad ant tokio svarbaus ir…

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo išvakarėse, vasario 14 dieną, Klaipėdos universitete (KU) atvertos naujo, šiuolaikiško Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslinių laboratorijų pastato durys. Čia veiks trys modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Šiandien tai yra vienintelės tokio lygio ir galimybių laboratorijos Lietuvoje. KU miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastato statyboms ir laboratorijų infrastruktūrai atnaujinti skirta 10,9 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Pastato statybos darbus vykdė statybų bendrovė UAB „Irdaiva“. Atidarymo renginyje – gausu garbių svečių JTI mokslinių laboratorijų pastato atidarymo renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Egidija Kaspariūnienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas, UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Vitas Lopinys. Pasveikinti atvyko ir Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Lietuvos energetikos instituto atstovai, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, Klaipėdos pramonės asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Renginyje dalyvavo ir Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis ir Gintaras Vaičekauskas. KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas…

Simboliška, kad Klaipėdos universiteto idėjai yra beveik šimtas metų nuo pirmojo jos įvardijimo Jono Griniaus straipsnyje, pavadinimu „Klaipėdos universitetas“ (XX amžius, 1936, Nr. 25, liepos 22). Aukštojo mokslo Klaipėdoje svarbą palaikė to meto intelektualai ir politikai, tokie kaip: Jonas Grinius, Ernestas Galvanauskas, Mykolas Romeris ir kiti. Šimtmečio retrospektyvoje Lietuvos intelektualai įžvalgiai rašė apie Klaipėdos krašto reikšmę Lietuvai: kiekvienas Vilniaus akmuo kalba apie garbingą mūsų praeitį, o kiekviena jūros banga mums šneka apie didingą ateitį (Andrius Ašmontas, 1936). Ištisas šimtmetis pažymėtas prasminga kelione link savarankiško Universiteto Klaipėdoje sukūrimo. Aukštojo mokslo ištakos Klaipėdoje siekia 1902 m., Prūsijos valstybės sprendimu įsteigus Karališkąją mokytojų seminariją. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje didelis dėmesys buvo skiriamas aukštojo mokslo puoselėjimui Klaipėdoje. E. Galvanausko iniciatyva 1934 m. uostamiestyje įsteigtas Prekybos institutas. 1935 m. LR prezidento A. Smetonos dekretu įsteigtas Respublikos pedagoginis institutas, kurio direktoriumi paskirtas Vytautas Soblys, baigęs filosofijos ir psichologijos mokslus Berlyno, Tulūzos ir Paryžiaus (Sorbonos) universitetuose. Be to, 1936 m. J. Grinius siūlė svarstyti galimybę uostamiestyje įkurti Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Sovietmečiu Klaipėdoje įsteigti keli aukštųjų mokyklų padaliniai: Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetas (1959 m.), Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas (1971 m.), vėliau tapęs LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais, Šiaulių pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas (1975 m.). Nepriklausomoje…

„Lietuva – saugi šalis turistauti”, rodo Pasaulio ekonomikos forumo ir Ekonomikos ir taikos instituto tyrimai. Jų aktualumas vis labiau auga, nes, tarptautinių turizmo organizacijų duomenimis, šalių saugumas 2018 m. išliks pagrindiniu veiksniu renkantis kelionę, ir bus svarbesnis už kainą. „Saugi šalis ir vietos, ir užsienio turistams. Tai – labai reikšmingas rodiklis Lietuvai, galime pagrįstai didžiuotis, patys gyvendami ir kurdami kitiems – šiuo atveju turistams iš užsienio – saugią ir patikimą šalį. Pasaulio Ekonomikos Forumui pernai paskelbus šalių konkurencingumo indeksus, Lietuvai buvo skirtas aukščiausias įvertinimas – pirma vieta pagal terorizmo grėsmės neegzistavimo šalyje subindeksą. Šią mūsų šalies stiprybę akcentuosime ir turizmo rinkodaroje, nes turistai vis dažniau teiraujasi, ar šalis, į kurią jie ketina keliauti, yra saugi”, – tvirtina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė – Šeškuvienė. Kaip skelbia Ekonomikos ir taikos institutas  (Institute for Economics and Peace), analizuojantis saugumo įtaką šalių ekonomikai ir turintis būstines Sidnėjuje (Australija), Niujorke (JAV) ir Hagoje (Nyderlandai), Lietuva yra tarp pasaulio šalių, kuriose terorizmo indeksas lygus 0. Sąraše taip pat yra  Latvija, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Singapūras, Slovėnija ir kt. šalys (didžiausias pavojus patirti teroro atakas šiuo metu yra Irake (terorizmo indeksas maksimalus), Afganistane, Nigerijoje,  Sirijoje, Pakistane ir kt.). „Kelionės ir turistų saugumas (sveikatai, gyvybei bei turtui)…

Ši savaitė nusimato ypatingai „karšta“ renginių gausa, o kad kiekvienas patirtų kuo mažiau nesklandumų, miesto keleivinis transportas pristatyti keletą pakeitimų, kurie numatoma šventiniu laikotarpiu. Vasario 15d. Vienu metu nuo 11 val. vyks dvejos eitynės Klaipėdos miesto gatvėmis. Jų metų galimi viešojo transporto nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla organizuoja darbuotojų ir mokinių eitynes nuo Smilties Pylimo g. 14 iki J. Janonio g. 13 Smilties Pylimo, Sportininkų, J. Janonio gatvėmis – dėl šių eitynių laikinai gali būti pristabdyti 2, 2A ir 9 maršrutų autobusai; Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos organizuojamose eitynėse dalyvaus Klaipėdos mokyklų moksleiviai. Eisenos trasa: Nuo Universiteto miestelio aikštės, toliau Universiteto alėja ir Šiaurės prospekto viena eismo puse iki sankirtos su Kretingos gatve. Eisenos metu gali sutrikti 5, 9, 14, 17 maršrutų autobusų eismas. Vasario 16d.: Kaip informuoja Klaipėdos keleivinis transportas, vasario 16 d. viešasis transportas vykdys reisus pagal sekmadienio/šventinių dienų tvarkaraščius. „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti skirtų renginių nuo 11.00 iki 13:30 val. bus draudžiamas autotransporto eismas Atgimimo aikštėje (Herkaus Manto g. nuo Liepų g. iki Danės g.). Tuo metu bus koreguojamos 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 14 viešojo susisiekimo autobusų maršrutų trasos – autobusai nevažiuos Tiltų g., o bus nukreipti Galinio Pylimo, Pilies, Naujojo…

Prezidentė Dalia Grybauskaitė S. Daukanto aikštėje priešais Prezidentūrą atidengė specialiai Valstybės atkūrimo jubiliejui sukurtą grindinio plytelę. Plytelę „Šimtmetis“ sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas, o jos legendą kursime visi kartu. Plytelė gali tapti simboliškais laiko vartais – peržengę ją keliausime į naują šimtmetį. Prezidentė tikisi, kad „Šimtmečio“ plytelė bus populiarus miesto simbolis ir traukos centras. S. Daukanto aikštėje vyksta daugybė valstybei ir Vilniaus miestui svarbių renginių: Vasario 16-osios ir Liepos 6-osios ceremonijos, kiekvieną sekmadienį čia iškilmingai keliama trispalvė. Taip pat tradiciškai S. Daukanto aikštėje prasideda Dainų šventės, švenčiami Rugsėjo 1-osios renginiai, folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, čia vyksta atviri renginiai visuomenei – kalėdinė nevyriausybinių organizacijų mugė, labdaros renginiai, Užgavėnių šventė. Plytelėje „Šimtmetis“ Lietuva perteikta saulės ir mėnulio simbolių simbioze. Kūrinys pagamintas florentietiškos mozaikos technika, naudojant skirtingų spalvų granitą ir žalvarį. Plytelės autorius yra sukūręs ne vieną žinomą kūrinį viešosiose erdvėse: „Atminties sieną“ ant teismų rūmų, įamžinusią KGB aukų vardus, Katedros aikštės simboliu tapusią plytelę „Stebuklas“, sostinės Žvėryno mikrorajone – „Čiulbantį kryžių“, „Meilės krantus“ prie Žaliojo tilto. Parengta pagal pranešimą spaudai

Klaipėdos uostas jau šiandien pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasarios 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad šiandien uoste suplėvesavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. „Noriu pasidžiaugti uosto kompanijomis, kurios parodė vieningumą ir išradingumą. Visi į šią akciją pažiūrėjo labai atsakingai. Prieš iškeliant vėliavas išbandė, tikrino, ar tai netrukdys kovos procesams ir kitiems darbams. Konsultavosi su mumis, ar pvz., iškelta didžiulė vėliava netrukdys laivybos saugumui, ar neužstos navigacijos įrenginių ar stebėjimo kamerų. Taip papuošę uostą mes sveikiname savo šalį ir primename, kad Lietuva – nors ir maža, bet stipri jūrinė valstybė”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Vėliavų akciją uoste sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą”. Į direkcijos…

Klaipėda jau pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose Klaipėdos uosto vietose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad vien uoste suplevėsavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. Vėliavų akciją sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą”. Į uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko ir uosto  direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus raginimą iškelti valstybines vėliavas atsiliepė keliolika uosto krovos kompanijų. Ankstyvą vasario 9-osios rytą, dar neišaušus, bendrą vėliavą Klaipėdos kruiziniame terminale, iškėlė ir miesto meras bei uosto vadovas. „Klaipėda – vienas pirmųjų šalies miestų, sveikinantis šalį ir jos žmones būtent taip. Vėliava – tai žmonių tikėjimo savo valstybe simbolis, didžiuojuosi mūsų miestu ir jo žmonėmis, kad jie taip išradingai nusprendė paminėti Lietuvos gimtadienį. Vėliavas kelia ne…

Apdovanojimas už metų darbą – Klaipėdos miesto vėliava – šiemet bus įteiktas Aidai Raimondai Pečeliūnienei. Ši menininkė Klaipėdai dovanojo lėlių kompoziciją „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“. Kompozicija Teatro aikštę puošė visą kalėdinį laikotarpį ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Menininkės kandidatūrą apdovanojimui pasiūlė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Savivaldybės tarybos kolegija vasario 12 d. posėdyje kandidatūrai pritarė. „Jau tapo gražia tradicija, kad švęsdami valstybės atkūrimo dieną, pagerbiame ir mūsų miesto žmones, kurie per metus nuveikė išskirtinių, reikšmingų ir įsimintinų darbų. Šiemet, minint Lietuvos šimtmetį, garbingas apdovanojimas – miesto vėliava – bus įteiktas žinomai menininkei, kurios sukurta įspūdinga kompozicija į Klaipėdą atnešė tikrą kalėdinę dvasią, džiugino ir iki šiol tebedžiugina klaipėdiečius“, – sako Klaipėdos meras. Aidos Raimondos Pečeliūnienės sukurta kompozicija tapo pagrindu VšĮ „Klaipėdos šventės“ praėjusių metų gruodį Teatro aikštėje įgyvendintam kalėdiniam projektui „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę…“.  Unikali lėlių paroda pasakoja Kalėdų istoriją, Išganytojo atėjimą, pristato laikmetį, tradicijas, žmones. Kompoziciją sudaro 10 atskirų segmentų – skirtingų Jeruzalės, Betliejaus vietų, kompozicijoje – 120 žmonių figūrėlių, 55 – gyvūnėlių. Naudotos įvairiausios medžiagos: dirbtinis porcelianas, modelinas, keramika, audiniai, oda, vario skarda, medis. Kompozicija kurta 7 mėnesius autorės lėšomis. Šiuo metu lėlių paroda yra perkelta į šv. Jono bažnyčios teritoriją. Aida Raimonda Pečeliūnienė yra žinoma menininkė, renginių režisierė,…

Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos. Atsižvelgiant į Malkų įlankoje nuolat intensyvėjančią laivybą, į poreikį priimti didelių parametrų laivus ir užtikrinti laivybos saugą, šios įlankos įplaukos kanalą ir akvatoriją planuojama pagilinti nuo esamų 11 m iki 14,5 m. Taip šioje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip ir 2013 m. pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale, kas gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Numatoma, kad visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų galės priimti „Panamax” tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, laivų remonto įmonės efektyviau panaudos turimas teritorijas. Gilinant Malkų įlanką daug dėmesio bus skiriama aplinkosaugai. Iš viso numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto. Taip pat bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m  užteršto dumblo. Jau pradėtas šio grunto valymas. Šis projektas ženkliai pagerins ekologinę situaciją uoste. Pavasarį bus…

Vasaros pradžioje duris atversianti rekonstruota Klaipėdos „Švyturys Brewery“ alaus darykla saugos unikalių aludarystės istorijos įdomybių ekspoziciją, kurios bendraautoriais gali tapti visi alaus kultūros gerbėjai. Bendrovė kviečia gyventojus pasidalinti daiktais, susijusiais su „Švyturio“ arba aludarystės istorija ir taip prisijungti prie muziejaus kolekcijos kūrimo. Šios ekspozicijos tikslas – paaiškinti senąją „Švyturio“ simbolikos istoriją, papasakoti apie aludarystės raidą Klaipėdos krašte, atskleisti tarpukario įdomybes ir sovietmečio keistenybes alaus rinkodaroje, pasidžiaugti alaus kultūros perversmu ir naujųjų laikų eksperimentais. „Kadangi „Švyturio“ istorija neatsiejama nuo Klaipėdos krašto, norime leisti bendruomenei prisidėti šią istoriją renkant. Ieškome eksponatų, atspindinčių „Švyturio“ prekės ženklo ir produkcijos istoriją, taip pat įvairių laikmečių alaus vartojimo kultūrą Lietuvoje. Gyventojai turės galimybę ekspozicijoje matyti savo šeimos kolekcijoje užsilikusį atributą, kuriuo džiaugtis galės visi muziejaus lankytojai“, – teigia „Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė. Pasak jos, aludarystės istorijos eksponatų kolekcija turėtų būti įdomi tiek vietiniams gyventojams, tiek iš kitų miestų atvykusiems lankytojams, nes leis kitu kampu pažvelgti ne tik į aludarystės amatą, bet ir į patį pajūrio regioną, kuris glaudžiai susijęs su „Švyturio“ istorija bei aludarystės tradicijomis Lietuvoje. Pajūrio gyventojai kviečiami pranešti apie turimus bet kokio pavidalo daiktus, naudotus senųjų laikų alaus gamyboje ir prekyboje, paženklintus „Švyturio“ simbolika, taip pat alaus meistrystę ar vartojimo kultūrą atspindinčias iliustracijas,…

Garsiausias Niujorko statinys „Empire State Building“ šį savaitgalį sužibo Lietuvos trispalve. „Žiemos olimpinių žaidinių atidarymo proga Niujorko „Empire State“ dangoraižis buvo apšviestas Lietuvos vėliavos spalvomis.“ – šią žinią paskelbė Lietuvos Generalinis Konsulatas Niujorke savo Facebook paskyroje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Transporto investicijų direkcija 2018 m. vasario 1 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Klaipėdos miesto viešojo transporto atnaujinimas“ sutartį. Šio projekto pagrindinis tikslas – pagerinti viešuoju miesto transportu teikiamų paslaugų kokybę Klaipėdos mieste ir taip paskatinti gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu. Projekto metu bus įsigyta 17 naujų, suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG) varomų miesto tipo autobusų. Planuojama pirkti 10 ilgų 150 vietų autobusų ir 7 trumpus 90 vietų autobusus. Autobusai bus žemagrindžiai, juose bus vietos, pritaikytos neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Autobusuose taip pat numatyta vaizdo stebėjimo sistema, skirta keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, vaizdinės ir garsinės keleivių informavimo priemonės, išorinis durų apšvietimas transporto priemonei sustojus ir atidarius duris. Eismo saugai užtikrinti veiks antialkoholinis variklio užraktas. Naujų suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų eksploatavimas leis ženkliai sumažinti oro užterštumą mieste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų bei Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Bendras projekto biudžetas – 5 017 000,00 Eur, iš jų ES lėšos – 4 264 450,00 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 752 550,00 Eur. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriu UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Projekto įgyvendinimo terminas – 2020-01-31. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Šią salą nuo Šiaurės Afrikos skiria tik 100 kilometrų. Pasak legendų, kažkada ji buvusi nuskendusio mitinio Atlantidos žemyno dalis. Šiandien daugiau nei 150 salos paplūdimių tampa vis populiaresne nuo žiemos šalčių bėgančių poilsiautojų užuovėja. Tai – Fuerteventūra, kurioje magišką kraštovaizdį kuria užgesę ugnikalniai bei į dangų kylančios smėlio kopos. Subalansuota kiekvieno poreikiams Žiemą Lietuvoje siaučiant šiauriniams vėjams, darganai ir sniegui, antra pagal dydį Kanarų sala Fuerteventūra tampa vis dažnesniu išsigelbėjimu šiltos jūros ir saulės pasiilgusiems tautiečiams. Čia jų laukia įvairių smėlio spalvų paplūdimiai, pripažinti vienais geriausių visoje Europoje, salos kraštovaizdyje nuolat išnyrantys malūnai ir vandens sporto gerbėjus viliojantys stiprūs vėjai. „Fuerteventūros teikiamus pranašumus keliautojai iš Lietuvos įvertina vis dažniau. Šioje saloje kiekvienas poilsiautojas atranda tai, ko tikisi iš atostogų. Atlanto vandenyno skalaujama sala vieniems gali būti ramaus poilsio oazė, kitiems – vieta užsiimti vandens sportu, o tretiems – erdvė grožėtis vietos gamtos kūriniais. Galiausiai vienas didžiausių šios salos pranašumų yra retai žemiau 16 laipsnių šilumos nukrintanti oro temperatūra“, – sakė Diana Ardinavičienė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadybininkė. Nors virš turistų pamėgtos Fuerteventūros lietus nėra dažnas svečias, tačiau net ir tokioje nedidelėje, vos 100 km ilgio, saloje galima justi skirtingus orus, priklausomai nuo to, kurioje vietoje…

Skatindami susidomėjimą tenisu, remdami aktyvų laisvalaikio praleidimą UAB „Kredito garantas“ ir „Vasaros teniso centras“ jau antrus metus iš eilės organizuoja turnyrus. Sulaukęs didelio dėmesio pernai, šiemet „Kredito garanto“ remiamas renginys turi ypatingą reikšmę. Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga, organizatoriai kviečia prisidėti prie patriotiškos šventės ir dalyvauti „LT100-ečio Teniso Taurės“ komandiniame dvejetų turnyre. Renginio tikslas – aktyviai ir kūrybingai prisidėti prie šia gražia proga organizuojamų renginių, skatinti patriotiškumą pačioje žaidėjų bendruomenėje, susidomėjimą tenisu Lietuvos visuomenėje. Šiemet Lietuvos atkūrimo šimtmečio garbei organizuojamas turnyras vyks net tris dienas – vasario 17-ąją ir 18-ąją. Tačiau turnyras čia nesibaigs – jį sudarys net trys turai, organizuojami skirtinguose Lietuvos miestuose. Pirmasis, jau minėtas, vyks Klaipėdoje, tenisininkų jau pamėgtoje „Carlsberg“ arenoje. Liepos mėnesį pakviesime prisijungti prie turo vyksiančio Palangoje – mieste, kur puoselėjamos senos teniso tradicijos. Lapkritį paskutinis šio turnyro turas vyks Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Organizatoriai siekia, kad „LT100 Teniso Taurė“ ne tik pakurstytų sportinę dvasią, bet ir atneštų geras emocijas, užtikrintų gerą laiko praleidimą, o užvis svarbiausia – primintų, kaip svarbu siekti šviesios ateities savo šaliai. Registruotis artėjančiam turnyrui galite pagrindiniame www.kgsportas.lt puslapyje esančios formos pagalba. Peržiūrėti jau vykusių turnyrų akimirkas kviečiame užsukus į galeriją Renginio pradžia: 2018-02-17, Šeštadienis 09:00 Renginio vieta: Carlsberg teniso arena Parengta pagal pranešimą…

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau trečią jubiliejinį atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinantį pašto ženklų bloką. Du nauji pašto ženklai apyvartoje pasirodė vakar, vasario 9 dieną. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu. Tęstinė pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ buvo leidžiama kasmet nuo 2016 metų. Tais metais pirmuose šios serijos pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. 2017 m. išleistuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.). Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį…

Įprasta, kad kelionės yra planuojamos prieš mėnesį ar dar ilgesnį laikotarpį. Juk reikia apgalvoti viską: klimatą, lankytinas vietas, geriausius restoranus romantiškai vakarienei. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet žmonės kelionės detales pasilieka suplanuoti paskutinę dieną, nors bilietus būna įsigiję iš anksčiau. Kas lemia šiuos spontaniškus pasirinkimus ir kaip suplanuoti atostogas per trumpą laiką, pasakoja kelionių tinklaraštininkė – Aistė Simėnaitė. „Faktas, kad planuodamas kelionę į kitą pasaulio kraštą, greičiausiai, pirmuosius žingsnius pradėsi dėlioti dar likus metams. Vis dėlto, jei kalbame apie trumpą savaitgalio pabėgimą iš rutinos, juk užtenka rasti porą laisvų dienų. Tokios kelionės labai neretai tampa spontanišku ir emociniu apsisprendimu. Kartais planavimas būtinai susitikti su seniai nematytu draugu ar vėl nueiti į tą nuostabų restoraną netolimos šalies sostinėje gali užsitęsti iki begalybės, o paskutinės dienos sindromas viską tarsi sudėlioja į vietas“, – teigia A. Simėnaitė. Anot tinklaraštininkės, trumpos išvykos į kaimynines šalis turi savų privalumų: nereikia derintis prie profesinių atsakomybių, galvoti, kam palikti namuose laikomus augintinius. Dažniausiai tokių kelionių metu, Aistė teigia pasiduodanti avantiūrai. „Jei kalbame apie trumpas keliones, kurioms nebūtina priderinti visos krūvos darbų ir projektų, mąstyti, kam palikti katės priežiūrą ir iš anksto raudonai žymėtis visuose kalendoriuose, tuomet ir pačią kelionės eigą dažnai palieku staigmenai. Žinoma, pirmą kartą vykdamas į…

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iškastu švariu smėliu papildo Klaipėdos paplūdimius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rangovas UAB „Green Line shipping“ vykdo uosto kanalo valymo darbus. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia „vaivorykštės“ būdu pila 5–7 m gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius. „Norėdami palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą, privalome valyti sąnašas akvatorijos dugne. O švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius–higieninius reikalavimus, yra pilamas ties Klaipėdos paplūdimiais, šįkart ties Giruliais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Iki šios dienos yra iškasta ir išpilta ties paplūdimiais apie 17 000 m³ grunto. Jei oro sąlygos leis, švaraus smėlio pylimo darbus planuojama užbaigti savaitgalį. Uosto direkcija LR Vyriausybės nutarimu yra įpareigota reikalavimus atitinkantį laivybos kanale iškastą smėlį panaudoti Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugnui ir kranto sąnašynams papildyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Žiemos Olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje, Pjongčange, prasideda jau rytoj, vasario 9 dieną, įspūdingu atidarymu. Šį kartą visas Olimpinių žaidynių varžybas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas, lietuvių sportininkų startus žiūrovai galės patogiai stebėti per TV3 ir TV6 HD raiška. Žiūrovų laukia nuolatinės transliacijos iš Pjongčango nuo pat vasario 9 iki 25 dienos, komentatorių ir sporto ekspertų apžvalgos, specialios žinių laidos ir kiekvienos dienos svarbiausių įvykių santraukos. Visas šias programas rengs ir pristatys profesionali TV3 žurnalistų ir techninių darbuotojų komanda, kurios dalis dirbs tiesiai iš Pjongčango, o kiti liks ir palaikys sportininkus Lietuvoje. Vasario 9 dieną 13 val. vyks iškilminga Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Ją bus galima stebėti per TV3 tiesiogiai arba pasižiūrėti kartojimą patogiu metu – 19.30 val. Darbo dienomis transliacijos iš Pjongčango prasidės 6 val. ryto per TV3 ir truks iki maždaug 16 val. Per TV6 transliacijos prasidės nuo 14.30 val. ir truks iki 17.30 val. Pabaigos laikas gali kisti priklausomai nuo transliuojamų varžybų eigos. Savaitgaliais TV3 televizija Olimpinių žaidynių transliacijas pradės 11.30 val. ir baigs 18 val., o TV6 sporto aistruolius džiugins nuo 6 valandos ryto. Visas sporto šakas komentuos profesionalūs komentatoriai, ekspertai, o per transliaciją žiūrovus lydės ir svarbiausius įvykius paaiškins specialioje Olimpinių žaidynių studijoje dirbsiantys Linas Kunigėlis ir…