Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų TOP 5. 2024 m. pavasarį startuos ekspedicija pėsčioms aplink Baltijos jūrą. Beveik metus truksiančios ekspedicijos metu aplink Baltijos jūrą pėsčiomis keliaus ekologijos aktyvistų komanda, skirtingose šalyse prie iniciatyvos prisidės mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, vietinės bendruomenės bei valdžios atstovai. Žmonės kviečiami jungtis tiek visam žygiui, tiek atkarpoms ar vienai dienai.
Norint šviesti visuomenę apie Baltijos jūros tarša, organizuojama vienerių metų trukmės ekspedicija pėsčiomis aplinkos Baltijos jūrą – „Išsaugokime Baltiją!“. Ekspedicijos tikslas – ugdyti j8ros tausojimo kultūrą, informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai bei supažinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą.
Ekspedicijos metu Lietuvoje ir šalyse, kuriose bus lankomasi, vyks pažintiniai renginiai bei diskusijos.
Keliaujant bus gilinamasi į Baltijos jūros būklę: biologinę įvairovę, nevietines rūšis, komercinių žuvų išteklius, eutrofikaciją, jūros dugno trikdymo lygį, teršalus ir šiukšles, povandeninį triukšmą. Gautos išvados pasitarnaus toliau saugant Baltijos jūrą.
Plačiau apie problematiką
Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir mes susiduriame su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisidedame kiekvienas (nuo buitinių vartotojų iki verslo), tad susitelkę kartu galime šią situaciją pakeisti.
Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, jau kurį laiką mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl neraminančios Baltijos jūros būklės ir jos mums teikiamų dovanų ateities. Menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą. Tai reiškia, kad visa ten atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas. Dėl šios priežasties, mūsų jūra yra tarsi pacientas, reikalaujantis ypatingos priežiūros.
„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų“ – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies. Per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Vandens organizmai šiandien kenčia nuo dėl eutrofikacijos mažėjančio deguonies kiekio, o taip pat ir vandenį pasiekiančių vaistinių medžiagų, pesticidų bei mikroplastiko dalelių“, – teigia L. Stukonytė.
Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta. Reiškia, pataisyti situaciją dar galima, tačiau rezultatai priklauso nuo to, ar realių veiksmų bus imtasi laiku. HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp gausybės jų – ir visuomenės švietimas jūrai draugiško elgesio temomis. Tad ši ekspedicija ir visa ją supanti kampanija, siekia šiuos veiksmus katalizuoti.
Jūsų palaikymas, dalyvavimas, bendrystė, indėlis sklaidai – labai svarbu. Palikite savo atspaudą gelbėjant Baltijos jūrą, šviečiant žmones apie situaciją ir galimybes ją spręsti.
