Švietimas

Klaipėdos valdžios bei verslo atstovai: universiteto svarba miestui – nenuginčijama

Klaipėdos valdžios bei verslo atstovai: universiteto svarba miestui – nenuginčijama

Prasidėjus naujiems akademiniams metams, Klaipėdos universitete rengiamos Rektoriaus popietės. Į jas kviečiami akademinės bendruomenės atstovai, studentai, universiteto ambasadoriai, socialiniai ir verslo partneriai. Siekiama glaudžiau bendradarbiauti, aptarti esamą situaciją, išgirsti lūkesčius ir siekius, ieškoti bendrų sprendimų. Klaipėdos universitete (KU) lankėsi uostamiesčio savivaldybės administracijos ir jos kontroliuojamų strateginių įmonių vadovai. Su laikinai KU rektoriaus pareigas einančiu prof. dr. Artūru Razbadausku ir jo patarėja Elida Mantulova jie aptarė bendradarbiavimo galimybes. „Situacija universitete ne tokia bloga, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje. Šiemet į bakalauro studijas priėmėme tik 8 % mažiau studentų. Tuo tarpu LR švietimo ir mokslo ministerija mums prognozavo net 40 % mažėjimą. Matome, kad prognozės neišsipildė. Norėtųsi, kad stojančiųjų skaičius augtų, tačiau žinome, kokia šiuo metu yra bendra šalies universitetų situacija: stojamasis balas kasmet keliamas, o į jūrines, inžinerines, technologines specialybes stoja vis mažiau studentų. Pavyzdžiui, šiemet kituose Lietuvos universitetuose studentų skaičius sumažėjo 19 %, 21 %. Tuo tarpu į KU magistro ir doktorantūros studijas įstojo net daugiau studentų nei pernai. Žinoma, norėtųsi, kad mūsų universitete studijas baigę žmonės liktų gyventi ir dirbti Klaipėdoje. Tačiau turime aptarti galimybes, numatyti būsimas praktikos vietas, kurios galėtų tapti realiomis KU absolventų darbo vietomis“, – susitikime kalbėjo laikinasis KU rektorius. Universiteto svarba miestui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos…
KU vyks diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos universitete

KU vyks diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos universitete

Rugsėjo 7 dieną Klaipėdos universitete vyks atvira Lietuvos Respublikos Seimo Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos. Klaipėdos universiteto atstovai kartu su Seimo nariais ketina aptarti klausimus, kaip sukurti veiksmingą regiono inovacijų ekosistemą, socialinio verslo tinklą, regiono plėtros strategiją, kad tai atitiktų regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Europos Komisijos komunikate „Dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės“ pažymima, kad „aukštosios mokyklos turėtų dalyvauti savo miestų ir regionų plėtros procese, prisidėdamos prie plėtros strategijų įgyvendinimo, bendradarbiaudamos su įmonėmis, viešuoju ir savanoriškos veiklos sektoriais arba remdamos viešąjį dialogą visuomenei svarbiais klausimais“. Klaipėdos universitetas yra pasirengęs aktyviai dalyvauti įgyvendinant Vyriausybės programos priemones, siekiant darnios ir tvarios Lietuvos regioninės politikos. Tam gegužės 30 dieną pritarė ir LR Vyriausybė, patvirtinusi KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių planą. Pasak laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, pavasarį išreikštas Vyriausybės palaikymas Klaipėdos universitetui buvo ypač svarbus, dabar – metas veikti. „Klaipėdos universitetas bendradarbiauja su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis, verslu, uostu, yra Klaipėdos miesto „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris. Kartu su LR Seimo Vakarų Lietuvos regiono atstovais diskutuosime Klaipėdos universiteto vaidmens Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje klausimais, aptarsime KU Statuto projektą, regioninių kompetencijų centrų, kuriuos numatyta steigti…
Klaipėdos universiteto naujais studijų metais laukia iššūkiai

Klaipėdos universiteto naujais studijų metais laukia iššūkiai

Daugeliui švietimo įstaigų rugsėjis yra naujo etapo pradžia, atskaitos taškas, kai susidėliojami tikslai, iššūkiai ir darbai. Klaipėdos universitetas (KU) naujus akademinius metus pradeda optimistiškai: į universiteto auditorijas suplūs daugiau kaip 900 pirmakursių, universitetas kuria ambicingus planus, kaip stiprinti aukštąjį mokslą Vakarų Lietuvos regione. Be to, šiais akademiniais metais už KU vairo stos nauja valdžia – rugsėjo 18 dieną baigiasi KU Rektoriaus rinkimų konkurso prašymų teikimas. „Šią vasarą atlikome nemažai strategiškai svarbių darbų: Menų akademija perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai; Socialinių mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslo fakultetai tapo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetu; pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su dviem Nyderlandų universitetais: Eindhoveno technologijos ir Hanzos taikomųjų mokslų; Žemės ūkio ministerija KU Jūros tyrimų institutui perdavė Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje“, – atliktus darbus vardijo laikinai Klaipėdos universiteto pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas. KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių plano įgyvendinimas Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas dėkoja laikinajai KU valdžiai: rektoriui ir prorektorėms už suvaldytą situaciją bei pateisintus lūkesčius: „Artimiausi KU Tarybos darbai – rektoriaus rinkimai, tikiu, kad viskas vyks sklandžiai. Džiaugiuosi, kad universitetas žengia tikslingus žingsnius ir rodo, jog tvirtai stovi ant kojų. Tačiau atsipūsti negalima – netolimoje ateityje laukia daug darbų. Svarbu, kad KU…
Rugsėjis – saugaus eismo mėnuo: kaip užtikrinti vaikų saugumą keliuose?

Rugsėjis – saugaus eismo mėnuo: kaip užtikrinti vaikų saugumą keliuose?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, miestų gatves užpildys ne tik transporto priemonės, bet ir vaikai. Intensyvėjant eismui svarbu pasiruošti kylantiems iššūkiams keliuose ir skirti ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams. Suaugusiųjų pamokos Viena iš pagrindinių tėvų užduočių ruošiantis rugsėjo 1-ajai – pasirūpinti vaikų saugumu. Specialistų teigimu, pirmiausia, pradinių klasių mokiniams reikėtų parinkti saugiausią maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Taip pat labai svarbu, kad bent keletą kartų vaiką į mokyklą palydėtų suaugę. „Tėvai ar globėjai turėtų parodyti, kaip teisingai pereiti važiuojamąją kelio dalį, kaip elgtis nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose arba sankryžose, kuriose yra šviesoforų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tais atvejais, kai sankryžos yra pažymėtos tik kelio ženklais. Taip pat vaikams reikėtų priminti, kad kelyje reikia būti atidiems ir neskubėti“, – teigia Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė. Pašnekovė priduria, kad vienas svarbiausių dalykų mokant vaikus saugaus eismo taisyklių – tėvų pavyzdys. Būtent juo sekdami vaikai dažniausiai išmoksta atidžiai stebėti eismo aplinką, taisyklingai eiti pėsčiųjų perėja ir pasižiūrėti į abi puses, įsiklausyti, ar neartėja transporto priemonė, bei nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ar kitais preitaisais, kurie gali blaškyti. Dėmesys saugaus eismo taisyklėms užsiėmimuose Vaikų saugumas keliuose svarbus ir švietimo įstaigoms. Pedagogai jau pradinėse klasėse pamokų metu  supažindina mokinius su pagrindinėmis saugaus eismo…
Klaipėdos universitete pradės studijuoti daugiau kaip 900 pirmakursių

Klaipėdos universitete pradės studijuoti daugiau kaip 900 pirmakursių

Pasibaigus 2018 metų priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Klaipėdos universitetas skaičiuoja studentus, kurie pasirinko studijas uostamiesčio universitete. Šiais metais į Klaipėdos universitetą įstojo 849 studentai. Užsienio studentų priėmimas vis dar vyksta. Šiuo metu apie 80 užsieniečių laukia vizų. Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas džiaugiasi sėkmingu studentų priėmimu į Klaipėdos universitetą: „Kai Klaipėda yra užsibrėžusi įgyvendinti „Mėlynojo proveržio 2030“ strategiją, universitetinio mokslo buvimas ir jaunų, gabių protų pritraukimas yra būtina sąlyga sėkmingam miesto proveržiui. Tikiu, kad universiteto pertvarka ir nusiteikimas vystyti kokybišką mokslą bei studijas lems sėkmingą Vakarų regiono plėtrą.“ Studentų priėmimo skaičiai džiugina ir yra geresni, negu tikėtasi. Nepaisant griežtesnių minimalių stojimo į universitetus reikalavimų bei demografinės Lietuvos situacijos, į KU šiais metais įstojo vos šimtu mažiau studentų negu 2017-aisiais. Studijų sutartis jau pasirašė 849 būsimieji pirmakursiai: 306 bakalaurai, 335 magistrantai ir 208 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 17 pirmo kurso doktorantų. Daugiausia studentų sulaukė Slaugos (specializacija – kosmetologija), Psichologijos, Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų, vokiečių), Šokio meno, Kineziterapijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos (specializacija – judesio terapija), Jūrų uostų inžinerijos (specializacija – jūrų transporto logistika), Informatikos inžinerijos (specializacijos – informatikos inžinerija, programų inžinerija, elektros sistemų…
Baigėsi kasmetinė KU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija užsieniečiams

Baigėsi kasmetinė KU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija užsieniečiams

Rugpjūčio pradžioje pasibaigusi Klaipėdos universiteto (KU) 17-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija kitakalbiams šiemet buvo ypatinga – ji vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio fone, tad visą veiklą lydėjo ypatinga, šventinė dvasia. Akademijos organizatoriai, – Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras (KSEC) su Baltų filologijos katedra, – pasistengė įvesti daug naujovių. Ne tik dėl šimtmečio paminėjimo, juk tai, kad kasmet sulaukiame apie trečdalio jau buvusių šios akademijos dalyvių, maloniai įpareigoja tobulėti, ieškoti, kurti ir pasiūlyti naujų dalykų. Apskritai tokius vasaros kursus Lietuvoje užsieniečiai gali rinktis iš 5 juos organizuojančių universitetų. Šiemetė KU Akademija sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, – beveik 70 žmonių iš 24 šalių; jų amžius buvo nuo 17 iki 67 metų. Kursantai mokėsi 5-iose skirtingo lygio grupėse, – nuo A1 iki C2 lygio. Jiems dėstė 9 lituanistės ir padėjo 1 asistentė; Akademijos veiklą administravo KSEC. Du trečdaliai Akademijos dalyvių atvyko pagal projektą su Švietimo mainų paramos fondu. Tai užsienio universitetų studentai, dėstytojai, tyrėjai. Ne vienas iš jų rimtai gilinasi į lituanistikos dalykus, taip pat yra tokių, kurie tapo tikrais Klaipėdos universiteto partneriais, bičiuliais. Kita kursantų dalis – tai atvykę individualiai arba Lietuvoje apsigyvenę užsieniečiai. Kaip visada, buvo ir lietuvių kilmės asmenų: du broliai iš JAV ir…
ŠMM paskelbė 100 mokyklų, kuriose pradinukai mokysis informatikos

ŠMM paskelbė 100 mokyklų, kuriose pradinukai mokysis informatikos

Nuo rugsėjo pradinio ugdymo informatikos turinį kurs ir išbandys 100 mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė jų sąrašą ir pirmadienį pradėjo pirmuosius įvadinius seminarus mokyklų atstovams. Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, nuo 2020-2021 metų integruotas informatikos mokymas nuo pirmos klasės galėtų būti pradėtas visuotinai. „Jau dabar dalis mokyklų pradinėse klasėse pagal amžiaus tarpsnį diegia informatinio ugdymo elementus. Pradinę mokyklą baigę vaikai nuo penktos klasės ateina mokytis informatikos, kaip atskiro dalyko, ir tada, mokytojui mokant vaikus pagal bendrojo ugdymo programą, daugiau žinantys nuobodžiauja, nes yra grąžinami atgal į žemesnį lygį. Tai užmuša bet kokią motyvaciją mokytis ir siekti daugiau“, – atkreipė dėmesį viceministras. Pasak G. Kazakevičiaus, todėl ir nutarta pažiūrėti, kaip pagal amžiaus tarpsnius informacinis ugdymas vyktų pradinėse klasėse, bet ne kaip atskiras dalykas, o per integruotas matematikos ar kitų disciplinų temas. Naudojimosi komunikacinėmis informacijos technologijomis amžius jaunėja. Viceministro nuomone, vienas iš svarbių uždavinių – formuoti nuostatą, kas ką valdo, kompiuteriai mus, ar mes kompiuterius. „Atsakingo, prasmingo naudojimosi informacinėmis technologijomis, saugumo elektroninėje erdvėje gebėjimai taip pat labai svarbūs ir juos reikia pradėti ugdyti nuo ankstyvo amžiaus“, – įsitikinęs švietimo ir mokslo viceministras. Išbandyti informacinį ugdymą pradinėse klasėse panoro daug mokyklų, konkursas buvo 7 į vieną vietą. „Matyti,…
Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą? Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. „Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti, kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas“, – teigia psichologė. Stresą išgyvena skirtingai Š. Vienės teigimu, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau. „Skirtingi vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių“, – sako psichologė. Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, jog, padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas…
Klaipėdos universitete diskutuota apie Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvas

Klaipėdos universitete diskutuota apie Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvas

Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyko dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl inovacijų ekosistemos regione sukūrimo. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatė Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariajai plėtrai 2017–2030 įvardytus Nacionalinės regioninės politikos prioritetus. Viceministras A. Gražulis pastebėjo, kad svarbiausias dalykas, siekiant regionų ekosistemos darnios veiklos ir plėtros, yra diskusija, siekis dalytis idėjomis, jomis patikėti ir jas įgyvendinti. Ekspertas dr. Jukka Teräs, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitė pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Užsienio ekspertas pristatydamas pranešimą atkreipė dėmesį, kad siekiant veiksmingo ir darnaus regiono ar miesto ekosistemos veikimo būtina aukštojo mokslo, politikos ir verslo sinergija, todėl Klaipėdos universitetas yra vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos ekosistemos egzistavimo elementų. Darbiniame seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algimantas Kirkutis ir Simonas Gentvilas, Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros VšĮ „Klaipėda ID“ vadovas Simas…
KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose

KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose

Šiomis dienomis Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą. Projektui vykdyti suburta jaunų tyrėjų komanda, turinti skirtingų kompetencijų, kurios apima ekologinę genetiką, mikrobiologiją, fiziologiją, biogeochemiją. Projekto vykdymas paremtas techninėmis ir mokslinėmis žiniomis, tai padeda pritraukti užsienio tyrėjus į Lietuvą ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimo tinklą. Tyrinės keturias skirtingas pasaulio vietas Ulisse Cardini iš Antono Dohrno zoologijos stoties (Italija), Stefano Bonaglia iš Stokholmo universiteto (Švedija), Marco Bartoli ir Giorgio Rossetti iš Parmos universiteto (Italija), Sara Benelli iš Feraros universiteto (Italija), Adelė Mačiūtė, Irma Vybernaitė-Lubienė, Aurelija Samuilovienė, Jolita Petkuvienė, Andrius Šaulys ir Tobia Politi, dirbantys KU, šiame projekto etape tyrinėja, ar Kuršių mariose gausiai paplitusios uodo trūklio lervos, dvigeldžiai moliuskai, dreisenos gali turėti bakterijų, kurios padėtų apvalyti vandenį nuo azoto pertekliaus. Vėliau mokslininkai persikels į Arkties vandenyną, Italiją, Švediją ir Atlanto vandenyno pakrantę ties pietų Brazilija. Pasak projekto vadovo, tai pasaulinio lygio projektas, jau…
KU Menų akademija integruojama į LMTA

KU Menų akademija integruojama į LMTA

Vyriausybei pritarus, Klaipėdos universitetas (KU) Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) perduos valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos centre (mokymosi, administracinius pastatus), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį. Nekilnojamojo turto vertė – 1,23 mln. eurų. Turtas perduodamas vykdant Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimą ir LMTA bei KU susitarimą dėl KU Menų akademijos integravimo į LMTA. Reintegracija leis optimizuoti muzikos, teatro ir šokių specialistų bei meno pedagogų rengimą Lietuvoje, tobulinti studijų kokybę, konsoliduojant Vilniaus ir Klaipėdos menininkų, menotyrininkų ir meno pedagogų potencialą, rengti kultūros ir meno specialistus, atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos regiono poreikius, planingai vykdyti meno studijų veiklą ir meno projektus Klaipėdoje. Darbo grupė, kurią sudarė Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos bei aukštųjų mokyklų atstovai, įvertino integracijos projektą labai palankiai. Sutelkus akademines pajėgas, bus galima racionaliai planuoti rengiamų specialistų skaičių, kuris būtų pagrįstas studijų programų rentabilumo kriterijais ir regionų meno kolektyvų bei specialistų kultūros ir meno centrams poreikiais. Negalutiniais duomenimis, šiais metais į LMTA priimta 146 studentų, 125 iš jų – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Menų studijas Klaipėdoje LMTA vykdys jau nuo šio šių metų rugsėjo. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją
Šiemet mokslo metų pradžia bus nukeliama

Šiemet mokslo metų pradžia bus nukeliama

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-iąją, pirmadienį, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją. Apie tai ŠMM raštu informavo mokyklų steigėjas savivaldybes ir mokyklų vadovus. Pradėjus ugdymo procesą Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį – darbuotojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Šiemet į daugiau nei 1000 šalies mokyklų nuo rugsėjo atkeliaus per 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 30 tūkst. pirmokėlių, panašiai tiek pat kaip pernai. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos infromaciją
Humanitarų renesansas jūriniame Klaipėdos universitete

Humanitarų renesansas jūriniame Klaipėdos universitete

Jau įsibėgėjo 2018 m. priėmimas į universitetus, viščiukus skaičiuoti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau matomos. Klaipėdos universitetas – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ambicijų akademinėje plotmėje įgyvendintojas. Per pastaruosius metus universitete atlikta daug svarbių darbų: įvykdyta struktūrinė reforma, į valdymą įtraukta regiono savivalda, pradėjo veikti Jūros tyrimų institutas su naujomis, pačiomis moderniausiomis regione laboratorijomis, kurios skirtos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studentų studijoms. Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirba visu pajėgumu. Mokslininkai vykdo daugiau kaip 50 mokslinių projektų, kurių bendra vertė siekia virš 10 mln. eurų. Universitetas du trečdalius pinigų užsidirba pats iš įvairių veiklų, valstybė prisideda tik trečdaliu. Ruošiamasi ir nekantriai laukiama papildomų asignavimų iš ES lėšų, kurios leis modernizuoti studijų aplinką S. Nėries gatvėje esančiame fakultete ir kituose pastatuose. Lyg rūkas išsisklaidė prastas 2017 m. sapnas apie iš Rytų į pajūrį atėjusias idėjas Klaipėdoje aukštąjį mokslą kaip sovietmečiu vėl paversti Kauno ir Vilniaus filialais. Diskusijų įkarštyje buvo pabrėžiama, kad Klaipėdos universitetas turi būti jūrinis ir technologinis, nors vėliau prisiminti ir Vakarų Lietuvos regiono poreikiai, kurie neapsiriboja tik jūrinėmis technologijomis ar ekologija. Be to, joks universitetas, net jūrinis, neįsivaizduojamas be humanitarų. Kalbos, istorija, kultūrų pažinimas, pagaliau povandeninė archeologija – tai sudedamoji jūrinių akademinių institucijų dalis. Humanitarai – tarsi vanduo…
Klaipėdos mokykloms – išmaniosios klasės

Klaipėdos mokykloms – išmaniosios klasės

Kompiuterių atnaujinimas, po išmaniąją klasę kiekvienai mokyklai, šiuolaikinės technologijos neformaliojo ugdymo procese – tokius tikslus numatyta pasiekti švietimo paslaugų modernizavimo programoje. Liepos 10 d. programos įgyvendinimui pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija. „Programoje numatyta, kad ateinančiais metais jau kiekviena Klaipėdos mokykla turės bent po vieną išmaniąją klasę, o dar po metų darželiai bus aprūpinti interaktyviomis ugdymo priemonėmis. Šioms ir kitoms priemonėms iš savivaldybės biudžeto per trejus metus numatoma skirti 955 tūkst. eurų. Mūsų tikslas – kad augtų išmanių klaipėdiečių karta, puikiai besiorientuojanti naujose pasaulinėse tendencijose bei šiuolaikinėse technologijose“, – sako Klaipėdos miesto meras, tarybos kolegijos primininkas Vytautas Grubliauskas. Programa apima 2018–2020 metus. Programoje numatyta išmaniąsias klases formuoti 40 mokyklų, kiekvienai skiriant po interaktyvųjį ekraną, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinių kompiuterių komplektą, kitą reikalingą įrangą. Apie 8 proc. mokyklų išmaniąsias klases jau turi. Taip pat numatyta mobilia-interaktyvia įranga aprūpinti 47 ikimokyklinio ugdymo bei 5 kitas neformaliojo švietimo ir pagalbos įstaigas, kiekvienai skiriant po interaktyvų projektorių ir nešiojamąjį kompiuterį. Kai kurios į programą įtrauktos priemonės, pavyzdžiui, kompiuterių atnaujinimas, vykdomos nuolat. Šiemet dvi mokyklos, kaip pilotinės mokyklos, dalyvaujančios respublikiniame projekte „Informatika pradiniame ugdyme”, bus aprūpintos ir planšetiniais kompiuteriais, kiekvienai skiriant po 50 planšetinių kompiuterių. Programoje taip pat numatyta tęsti LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų institucijų…
Klaipėdos miesto ir rajono turizmo ateitis – jaunimo rankose

Klaipėdos miesto ir rajono turizmo ateitis – jaunimo rankose

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas ir viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ savininkas Gintautas Bertašius net neabejoja, kad turizmas valstybei galėtų padėti išspręsti visą puokštę problemų: emigraciją, vietos produktų sunaudojimą, bedarbystę. Verslo ir politikos atstovai vieningai sutaria: tai gali padėti įrodyti tik užsispyręs jaunimas. Pasak G. Bertašiaus, Šveicarija, Japonija, Singapūras, Australija, Kanada turizmo sektorių laiko prioritetine ūkio dalimi. „Jų gaminami produktai savo savikaina yra didesni negu kaimynų ir jiems čia stipriai gelbsti atvykę turistai, kurie prašo vietinio produkto. Taip yra sukuriamas didelis vietinių produktų vartojimas, kuris prilyginamas eksportui“, – teigė G. Bertašius. Svarbus bendradarbiavimas Jis apgailestavo, kad Lietuvoje turizmas, deja, nėra vertinamas kaip rimta ūkio šaka. „Manau, turime didelę problemą su šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu. Jei praėjus keliems mūsų nepriklausomybės dešimtmečiams vis dar turime aiškinti, kur yra Lietuva, vadinasi, blogai formuojamas ir pateikiamas mūsų šalies prekės ženklas. Ar įmanoma supainioti Šveicariją su kita šalimi? Manau, kad ne. O dėl Lietuvos identifikavimo ne vienas užsienietis pasimeta“, – kalbėjo G. Bertašius. Jo teigimu, pagrindinis Lietuvos verslo ir turizmo konkurentas, viliojantis jaunus ir aktyvius žmones, yra emigracija. „Kiekvienas jaunas žmogus nori išvažiuoti, užsidirbti, pamatyti kitokio gyvenimo, – teigė pats daugiau negu du dešimtmečius užsienyje gyvenęs G. Bertašius. – Nežiūriu naigiamai…
Atnaujinta Simono Dacho progimnazijos sporto salė

Atnaujinta Simono Dacho progimnazijos sporto salė

Klaipėdos miesto savivaldybė sėkmingai įgyvendino Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos sporto salės atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Bendrojo ugdymo įstaiga yra seniausia Klaipėdos miesto mokykla, kur besimokančių mokinių skaičius siekia per 1000 mokinių ir poreikis atnaujinti seną sporto salės erdvę buvo labai svarbus mokyklai ir joje besimokantiems vaikams, siekiant užtikrinti saugų, komfortišką fizinį vaikų pasirengimą. Šiuo projektu buvo įgyvendinta energiją taupančios priemonės: langų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas (modernizavimas), naujas apšvietimo įrengimas, nauja vėdinimo sistema, taip pat atliktas sienų, lubų, grindų remontas, įrengta nauja sporto infrastruktūra: krepšinio stovai, krepšinio lentos, gimnastikos elementai ir kita. Rangos (įskaitant ir projektavimą) darbai, kuriuos atliko UAB „Dangų centras“, buvo pradėti 2017 m. lapkričio mėnesį ir baigti 2018 m. birželį pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos modernizavimas (sporto salės atnaujinimas) pripažintas tinkamu naudoti. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją
Klaipėdos universitetas kviečia rinktis ateities studijas

Klaipėdos universitetas kviečia rinktis ateities studijas

Pasibaigus valstybinių egzaminų sesijai, daugumai abiturientų išauš didžiojo pasirinkimo metas – kokią profesiją rinktis? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrimų duomenimis, tik apie 40 proc. moksleivių yra apsisprendę dėl būsimų studijų. Kita moksleivių dalis turi nemažai neatsakytų klausimų: kokia pasirinkta profesija garantuos aprūpintą gyvenimą ir darbo vietą, kuri specialybė bus perspektyvi ateityje? Į šiuos klausimus ir tai, kodėl verta rinktis universitetines studijas uostamiestyje, atsako specialistai. Kurios sritys perspektyviausios? Remiantis užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis dėl investuotojų planuojamų kurti naujų darbo vietų, prognozuojama, kad, be informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus, plėsis pramonės įrenginių bei elektronikos gamybos sektorius. Daugelis šių specialistų yra baigę elektronikos, mechanikos, gamybos inžineriją, informacines technologijas, menus, dizainą. Automatizacija sparčiai plečiasi ir į gamtos mokslus, susiedama technologijas bei inžineriją su biologija (biotechnologija), chemija, neurologija ir medicina. „Tam antrina ir Europos verslininkų apklausos, rodančios, kad jie sieja savo verslų augimo potencialą su šešiomis technologijų srities profesijomis – dizaino, elektronikos inžinieriais, programuotojais, gamybos ir kitų mokslo sričių inžinieriais bei kvalifikuotais procesų operatoriais“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė. Ji atkreipė dėmesį į tai, „kad užsienio kalbų mokėjimas tampa vienu iš bazinių gebėjimų, be kurio neįmanoma dirbti tarptautinėje komandoje. Aktyviai plėsis tarptautiniai paslaugų centrai,…
Klaipėdos universitete 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių tarptautinis simpoziumas

Klaipėdos universitete 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių tarptautinis simpoziumas

Birželio 12-15 dienomis Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute vyks 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių tarptautinis simpoziumas „Švari ir saugi Baltijos jūra ir Baltijos šalių energetinis saugumas” (angl. 7th IEEE/OES Baltic Symposium „Clean and Safe Baltic Sea and Energy Security for the Baltic countries“). IEEE/OES Baltijos simpoziumo tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp jūrinio sektoriaus atstovų, nagrinėjant mokslines bei praktines vandenynų ir jūrų išteklių naudojimo aktualijas, skatinti naujus mokslinius tyrimus bei jūrinių technologijų kūrimą, užtikrinti apsikeitimą moksline patirtimi tarp JAV ir Baltijos šalių. Ypatingai daug dėmesio skiriama jaunųjų mokslininkų pritraukimui, pristatant naujausius tyrimų rezultatus. Šiuometinio simpoziumo temos išskirtos atsižvelgiant į svarbiausius jūrinio sektoriaus pastarųjų dienų iššūkius: Baltijos šalių energetinis saugumas ir nepriklausomybė (alternatyvios energijos šaltiniai, suskystintų gamtinių dujų naudojimas, povandeninės energijos tiekimo infrastruktūros plėtra); rizikos vertinimas ir planavimas (reagavimas į taršos incidentus, stebėsenos metodų tobulinimas); jūroje palaidoto cheminio ginklo saugus tvarkymas; ekosistemų funkcionavimas ir socio-ekonominiai poveikiai. Simpoziumui aktualius pranešimus skaitys kviestiniai pranešėjai iš Baltijos ir Viduržemio regiono, renginio dalyviai pristatys žodinius ir stendinius pranešimus pagal pagrindines simpoziumo temas suskirstytose sesijose. Renginio metu bus suorganizuota pecializuota sesija, skirta tarptautiniam projektui SBOIL (Oil Spill Response through clean-up with biogenic oil binders) pristatyti. Simpoziumo atidarymo metu dalyviams bus pristatytas modernus Jūros tyrimų instituto…
Klaipėdos universiteto inžinieriai – vieninteliai pneumobilių kūrėjai Lietuvoje

Klaipėdos universiteto inžinieriai – vieninteliai pneumobilių kūrėjai Lietuvoje

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto „Lithuanian Spirit“ komanda dalyvavo tarptautinėse Vengrijoje, Egerio mieste, vykusiose „International Aventics Pneumobile Competition“ varžybose. Trečią kartą besivaržanti KU komanda vis dar yra vienintelė Lietuvoje, dalyvaujanti pneumobilių – suslėgtu oru varomų automobilių – varžybose. KU komandos sudėtis: Jūros tyrimų instituto mokslininkas ir Inžinerijos katedros dėstytojas dr. Pranas Mažeika ir mechanikos inžinerijos ketvirto kurso studentai Justinas Jonauskis, Modestas Balčaitis, Karolis Bagdonas bei elektros inžinerijos ketvirto kurso studentė, komandos kapitonė Brigita Bogužaitė. Praėjusiais metais varžybose dalyvavusi KU komanda su „American Chopper“ stiliaus pneumobiliu užėmė 4-ą vietą („Long distance“ rungtyje). Šiais metais, pasikeitus saugumo reikalavimams, KU su praėjusių metų pneumobiliu nebegalėjo dalyvauti. „Naujam pneumobiliui sukurti buvo skirti trys mėnesiai, todėl turėjome du pasirinkimus: arba atsisakyti dalyvauti varžybose, arba sukurti naują. Pasirinkome antrą variantą“, – pasakojo P. Mažeika. Su naujuoju, „žaibiškai“ pagamintu pneumobiliu KU komanda pagerino asmeninius rekordus dviejose rungtyse, tačiau to nepakako, kad užliptų ant nugalėtojų pakylos. Varžybų metu nutrūkusios grandinės ir iškilusios kitos nedidelės techninės kliūtys nesutrukdė komandai sėkmingai įveikti visų rungčių: toliausiai nuvažiuoto atstumo rungtyje KU komanda užėmė 7 vietą, slalomo rungtyje – taip pat 7 vietą, „Drag’o“ rungtyje pateko į lyderių dešimtuką ir užėmė 7-ąją vietą. „Lyginant praėjusių ir šių metų visų rungčių…
Galutinai pritarta savarankiško KU vystymo planui

Galutinai pritarta savarankiško KU vystymo planui

Gegužės 30 dieną vyko LR Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas Klaipėdos universiteto (KU) 2018–2019  metų veiklos optimizavimo priemonių planas. KU atstovams dalyvaujant planą Vyriausybei pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasitarimo metu premjeras Saulius Skvernelis siūlė pritarti KU planui, kas galiausiai ir padaryta. Pasak laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, tai svarbus žingsnis universitetui, kuris išlieka savarankiškas mokslo ir studijų centras Vakarų Lietuvos regione. „KU įrodė savo svarbą regionui, mus vieningai palaikė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės. KU veiklos optimizavimo priemonių planas parengtas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto „Mėlynojo proveržio“ strategiją, kur universitetas yra vienas iš parnerių. Miestui ir regionui svarbus savarankiškas universitetas, galintis rengti specialistus ir vykdantis mokslinę veiklą.“ Klaipėdos mero ir KU Tarybos pirmininko Vytauto Grubliausko teigimu, tai istorinis įvykis. „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu ir miestu, suteikė galimybę konkrečiais darbais įrodyti šio universiteto gyvybingumą. Klaipėdos miesto savivaldybė ketina tapti Klaipėdos universiteto, kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris, dalininke. Kokio dydžio kraitį ji atsineš, kalbėti bus galima tada, kai tai bus įteisinta įstatymais“ , – kalbėjo meras. Priemonių plane išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę; prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės bei…
Back to top button
Close
Close