Švietimas

Klaipėdos universitetas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį švęs ypatingai

Klaipėdos universitetas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį švęs ypatingai

Klaipėdos universitete Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vyks šventiniai renginiai, kviečiantys susimąstyti apie praeities reikšmę dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius tikslus keliame artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui. Lietuvos šimtmečiui – Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato atidarymas Klaipėdos universitetas vasario 14 d., 14 val., atveria Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus. Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Klaipėdos universiteto miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastate veiks modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Trijų aukštų pastate įrengta: 90-ies darbo vietų auditorijos mokslininkams ir tyrėjams, skirtos studijoms, mokymams, seminarams ir konferencijoms rengti, poilsio kambariai, administracinės ir pagalbinės patalpos. Įrengtas ir gyvenamųjų kambarių blokas vizituojantiems mokslininkams. Ant pastato terasos įrengti saulės kolektoriai, gaminantys energiją, kuri bus panaudota vidinėms instituto reikmėms. Naujame pastate…
Klaipėdos universitetas ir Lietuvos verslo kolegija sutarė bendradarbiauti

Klaipėdos universitetas ir Lietuvos verslo kolegija sutarė bendradarbiauti

Klaipėdos universitetas (KU) vasario 1 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo kolegija (LVK). Sutartį pasirašė KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas ir LVK direktorė Angelė Lileikienė. Sutarties tikslas – KU ir LVK partnerystė valdymo, akademinėje, mokslo tiriamojoje, kultūrinėje ir kitose veiklos srityse. Be to, palankių sąlygų Lietuvos verslo kolegijos absolventams tęsti studijas Klaipėdos universitete ir įgyti aukštesnį kvalifikacinį laipsnį užtikrinimas. Klaipėdos universitetas ir Lietuvos verslo kolegija įsipareigoja bendradarbiauti rengiant naujas ir tobulinant vykdomas studijų programas, be to, sudaryti palankias sąlygas kolegijos absolventams tęsti studijas Klaipėdos universitete. Pasak KU rektoriaus E. Juzeliūno, šios bendradarbiavimo sutarties pasirašymas – dar vienas įrodymas, kad Klaipėdos regione galima įgyvendinti inovacijų ekosistemos modelį, kuris susieja verslą, savivaldą ir visas Klaipėdos regiono aukštąsias mokyklas. „Klaipėdos universitetas šiuo metu rengia universiteto vystymo planą, kurį iki vasario 15 d. pateiks Vyriausybei. Vienas iš dominuojančių plano aspektų – inovacijų ekosistema. Džiaugiuosi, kad šiandien mes pradedame dialogą, jūsų įnašas į inovacijų ekosistemos vystymą bus ypač svarbus. Mūsų tikslas – palengvinti perėjimą iš vienos studijų pakopos į kitą, sumažinti beprasmę konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų“, – pasirašant sutartį kalbėjo KU rektorius E. Juzeliūnas. Lietuvos verslo kolegijos direktorė A. Lileikienė tikino, kad kolegija yra pasirengusi bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų su Klaipėdos…
Klaipėdos savivaldybė ragina suskubti teikti prašymus į ugdymo įstaigas

Klaipėdos savivaldybė ragina suskubti teikti prašymus į ugdymo įstaigas

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad prašymus mokytis 2018-2019 mokslo metams reikia siųsti mokykloms registruotais laiškais anksčiau nei nustatyta pirmoji prašymų priėmimo diena. Taip pat numatoma, kad pirmąją prašymų registravimo dieną mokyklose pirmiausia įregistruojami registruotu laišku atsiųsti prašymai, kurių išsiuntimo data (patvirtinta ant voko pašto antspaudu) yra ne vėlesnė ar ta pati kaip pirmoji prašymų priėmimo diena. Siekiant sumažinti „gyvas“ eiles prie mokyklų, rekomenduojame pasinaudoti šia galimybe. Prašymai asmeniškai mokykloms teikiami nuo vasario 19 d. į 1 ir I gimnazines klases bei vasario 21 d. į 2–10 klases ir II–IV gimnazines klases. Priėmimo dokumentus nagrinės ir priimamų mokinių sąrašus sudarys mokyklų priėmimo komisijos: gegužės 1–20 d. mokyklose-darželiuose ir mokyklose, kuriose formuojamos netradicinio ugdymo klasės (išskyrus sporto); birželio 10–25 d. kitose mokyklose. Priimtų asmenų sąrašai ir likusių laisvų vietų skaičiai mokyklų interneto svetainėse bus paskelbti mokyklų priėmimo komisijoms pabaigus darbą per 2 darbo dienas, bet ne vėliau kaip gegužės 22 d. ir atitinkamai birželio 27 d. Plačiau apie priėmimą į konkrečią mokyklą galima susipažinti mokyklų interneto svetainėse. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Artėja priėmimo į mokyklas startas

Artėja priėmimo į mokyklas startas

Jau nuo vasario 19 dienos prasideda priėmimas į Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklas. Nuo šios datos bus registruojami prašymai mokytis pirmose bei I-ose gimnazinėse klasėse. Šiemet įsigaliojus naujam priėmimo tvarkos aprašui, tėveliai raginami prašymus į mokyklas siųsti registruotu paštu. „Norint pateikti prašymą, fiziškai atvykti į mokyklą tikrai nėra būtina. Nors komisija, sudarydama sąrašus, vertina ir prašymo pateikimo datą, tėveliai, kurie siųs prašymus registruotu paštu, tikrai nenukentės, nes visi prašymai, į mokyklas išsiųsti iki vasario 19-osios, taip pat ir su vasario 19-osios pašto antspaudu bus užregistruoti pirmiausiai. Tokie prašymai konkretaus numerio neturės – visi bus vertinami kaip gauti vasario 19-ąją. Po paštu gautų prašymų rikiuosis prašymai, kuriuos pateiks į mokyklas vasario 19-ąją ir vėliau atėję tėvai“, – sako Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė. Tėveliai, nerimaujantys, ar jų siųstas prašymas pasiekė mokyklą, tai gali pasitikrinti  tinklapyje www.post.lt/pagalba/siuntu-paieška, įvedant kvito numerį, arba susisiekti su švietimo įstaiga telefonu. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui, visus gautus prašymus vertins ir eilę sudarinės priėmimo komisija. Vaikai į mokyklas priimami, atsižvelgus į faktinę gyvenamąją vietą, mokyklas galima rinktis ir pagal individualius švietimo poreikius. Jei konkrečioje mokykloje bus gauta daugiau prašymų nei yra vietų, bus vadovaujamasi ne tik prašymo pateikimo data, bet ir tvarkos apraše numatytais pirmumo kriterijais – prioritetą turės…
Buvo sprendžiama, kokio universiteto reikia Klaipėdai

Buvo sprendžiama, kokio universiteto reikia Klaipėdai

Sausio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Klaipėdos pramonininkų asociacijos organizuota diskusija „Kam ateities universitetas: mokslui, verslui, miestui?“ Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. Universitete – aukšto lygio moksliniai tyrimai Klaipėdos universiteto rektorius akcentavo, kad Mokslo ir studijų įstatyme universitetas apibrėžtas kaip tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus vykdanti institucija: „Klaipėdos universitetas orientuotas į tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, o studijos grindžiamos moksline veikla. Jau vasario viduryje atidarysime Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatą. Institute vykdomi moksliniai tyrimai ekologijos, aplinkotyros ir jūros mokslų srityse. Tai sritys, kuriose esame unikalūs ir išskirtiniai.“ E. Juzeliūnas supažindino ir su kitais universiteto planais: „Numatome perimti žuvininkystės laboratoriją, kuri įsikūrusi Kopgalyje, vystysime akvakultūros segmentą. Be to, pritarus aukštojo mokslo reformai, jau vykdoma struktūrinė pertvarka: šiemet turėtų likti trys fakultetai, o Menų akademija iki rugsėjo bus perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, taigi naujas priėmimas jau vyks Vilniuje. Numatoma įsteigti ir universitetinę gimnaziją.“ Klaipėdos universitetas aktyviai dalyvauja kuriant miesto ekonominio proveržio strategiją, kurios vienas tikslų – KU taps tarptautinė aukštojo mokslo…
Klaipėdos universitetas skelbia viešąjį konkursą į Klaipėdos universiteto tarybą

Klaipėdos universitetas skelbia viešąjį konkursą į Klaipėdos universiteto tarybą

Klaipėdos universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Klaipėdos universiteto statutu ir Klaipėdos universiteto tarybos sudarymo reglamentu, skelbia viešąjį konkursą į Klaipėdos universiteto tarybos vietas, skirtas Tarybos nariams, nepriklausantiems Klaipėdos universiteto personalui ir studentams. Po vieną vietą skiriama:  regiono savivaldybėms; verslo asociacijoms; kitiems Klaipėdos universiteto partneriams. Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, ėję ir einantys atsakingas pareigas viešosios veiklos ar verslo srityse ir turintys žinių bei gebėjimų, kurie padės įgyvendinti Klaipėdos universiteto misiją ir strateginius tikslus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės. Tarybos nariais negali būti: Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įmonių ar organizacijų, kuriose Klaipėdos universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai, Klaipėdos universiteto Senato nariai bei asmenys, pastaruosius trejus metus dirbę universitete. Kandidatai į Tarybos narius ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d., 15 val., Klaipėdos universiteto Senato sekretoriatui (adresu Herkaus Manto g. 84, Senatas, kab. 208, Klaipėda, tel. 8 46 398 940; 8 46 398 920, el. pašto adresas: senatas@ku.lt) privalo pateikti: Prašymą dalyvauti konkurse, nurodydami atstovaujamą veiklos sritį (savivalda, asocijuotas verslas ar kiti Klaipėdos universiteto socialiniai partneriai); CV ir…
670 tūkstančių eurų ES investicijų – mokslo vadybai Klaipėdos universitete stiprinti

670 tūkstančių eurų ES investicijų – mokslo vadybai Klaipėdos universitete stiprinti

Spartinant ir skatinant mokslo idėjų virsmą patraukliais produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinama mokslo vadyba: finansuojama inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veikla. Mokslo ir verslo tarpininkavimui devyniose mokslo bei studijų institucijose Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria 5,7 mln. eurų ES investicijų. Klaipėdos universitete pradedamas vykdyti Jūrinio slėnio Užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo potencialui didinti skirtas projektas. Projektui įgyvendinti ŠMM Klaipėdos universitetui skyrė 670 tūkstančių eurų ES investicijų. Projektą įgyvendins KU Jūros tyrimų institutas. Įgyvendinant projektą bus suformuota KU MTEP rezultatų komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo politika, patobulintos mokslo vadybos kompetencijos, įgyjant žinių ir gebėjimų išnaudoti sukauptą tyrėjų idėjų potencialą, siekiant intensyvinti Jūriniame slėnyje vykdomų MTEP veiklų rezultatų komercinimo bei technologijų perdavimo veiklas. Tai leis institucijai gauti pajamų MTEP veiklai vykdyti, plėsti taikomuosius tyrimus ir technologijų perdavimo paslaugas, didinti KU mokslinių tyrimų padalinių žinomumą ir prestižą vietinėje bei tarptautinėje rinkose. Be to, tai leis įveiklinti MTEP infrastruktūrą, aktyviai vykdyti jūros aplinkos ir jūrinių technologijų MTEP tyrimus energetikos bei tvarios aplinkos, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų srityse. Vykdyti Baltijos jūros regiono tyrimus humanitarinių mokslų srityje, skatinti glaudesnį mokslininkų bendradarbiavimą ir mokslinius pasiekimus, kurie bus pritaikomi praktiškai, aktyviau bendradarbiaujant su verslo atstovais, komercinant rezultatus. Įgyvendinant projektą bus…
Lietuvos šimtmečio minėjimą KU simboliškai pradėjo lietuviškai prašnekę užsieniečiai

Lietuvos šimtmečio minėjimą KU simboliškai pradėjo lietuviškai prašnekę užsieniečiai

Pačioje 2018-ųjų pradžioje Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas (HUMF) sulaukė svečių: prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (Žiemos akademija) – intensyvūs kursai, truksiantys visą mėnesį. Juos organizuoja ir vykdo Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su Baltų filologijos katedra. Tokie žiemos kursai Klaipėdos universitete (KU) vyksta 4-ą kartą, juos rengti paskatino lietuvių kalbos vasaros kursų sėkmė. Iš 22 kursantų 9 atvyko iš savo šalių, likusieji yra vietiniai, visam ar kuriam laikui Klaipėdoje apsigyvenę užsienio šalių piliečiai. Kaip jau mums įprasta, nemaža dalis kursantų KU lietuvių kalbos kursuose ne naujokai, tai ypač džiugina. Su kursantais pastaruoju metu daug dirba dr. Daiva Pagojienė. Prieš kiek laiko pradėję bendrauti nuo „Labas, mano vardas…“, dabar šnekučiuojasi tik lietuviškai! Tapome draugais, kolegomis. Kai kurių kursantų vardai ir nuotraukos pateko į ką tik išleistą dr. Daivos Pagojienės ir Jūratės Derukaitės mokomąją knygą „Aš kalbu lietuviškai“. Iš atvykusiųjų į šiųmetę Žiemos akademiją daugelis yra Švietimo ir paramos fondo stipendininkai: nuo šių metų stipendijos teikiamos ne tik gerai žinomiems vasaros, bet ir žiemos kursams. Stipendininkus šią žiemą ryžosi priimti trys Lietuvos universitetai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Klaipėdos universitete įžanginė žiemos kursų veikla prasidėjo jau pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį: kartu pažiūrėjome universiteto Lietuvių filologijos ir režisūros studentų egzamino…
Moksleiviams organizuojamas vaizdo įrašų konkursas

Moksleiviams organizuojamas vaizdo įrašų konkursas

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų 7–8 klasių mokinius ir jų mokytojus dalyvauti vaizdo įrašų konkurse „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“, skirtą Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti. Komandų, norinčias dalyvauti konkurse, prašoma iki 2018 m. sausio 29 d. registruotis el. paštu rimantas.imbrus@klaipeda.lt ir nurodyti mokyklos pavadinimą, mokytojo, kuruojančio viktorinos dalyvius, vardą, pavardę, telefono Nr., el. paštą ir komandos narių klasę bei vardą ir pavardę. Kiekvienos mokyklos penkių mokinių komanda turi sukurti vieną iki dešimties minučių vaizdo įrašą civilinės saugos tematika „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“ ir jį iki 2018 m. vasario 13 d.išsiųsti el. paštu rimantas.imbrus@klaipeda.lt. Komandų sukurtus vaizdo įrašus vertins Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta vertinimo komisija. Vaizdo įrašai bus vertinami kiekvieno komisijos nario penkiabalėje sistemoje atsižvelgiant į temos suvokimą, idėjos originalumą, jos įgyvendinimą. Trys daugiausia balų surinkusios komandos bus apdovanotos skatinamaisiais prizais, komandas rengę pedagogai – Savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos raštais. Trijų geriausius vaizdo įrašus sukūrusių komandų apdovanojimas ir vaizdo įrašų peržiūra vyks 2018 m. kovo 1 d. 15.00 val. Savivaldybės administracijoje Liepų g. 11, Klaipėdoje, pasitarimų kambaryje Nr. 137 Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Lietuvos Karinės oro pajėgos ir Klaipėdos universitetas ieškos tarpukaryje sudužusių lėktuvų

Lietuvos Karinės oro pajėgos ir Klaipėdos universitetas ieškos tarpukaryje sudužusių lėktuvų

Sausio 9-oji Klaipėdos universitetui ir Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms (KOP) tapo įsimintina data – Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį. 2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Šį pavasarį startuos ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio bei kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Ekspediciją vykdys KOP karininkai bei KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. 2017 metų rugsėjo 18 dieną KU BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir naras instruktorius Valerijus Krisikaitis bei Karinių oro pajėgų kariai Rėkyvos ežere atliko žvalgybą. Apie valandą po vandeniu vertintas ežero dugnas, gylis, dumblo pado storis. Bandomojo nėrimo tikslas – įvertinti sąlygas ežere. Aptariant žvalgybos rezultatus apibendrinta, kad ekspediciją…
Karinės oro pajėgos pradeda bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu

Karinės oro pajėgos pradeda bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu

Šįmet Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Pirmas žingsnis bus žengtas sausio 9 d.: Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašys KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį organizuojant ir vykdant bendrą KOP 100-mečiui paminėti skirtą paieškos ir pažintinę ekspediciją „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos „Žemė – vanduo“ objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone, avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio ir kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Sutartis bus pasirašoma 2018 m. sausio 9 d., 10.00 val., Klaipėdos universiteto Senato salėje (Herkaus Manto g. 84). Vykdant bendradarbiavimo sutartį KU atstovaus Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. Renginio metu KOP vyriausiasis puskarininkis, KU magistrantas, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas išsamiai supažindins su ekspedicijos „Žemė – vanduo“ tikslais ir istoriniu kontekstu, KU BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas aptars Lietuvos kariuomenės…
2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 2018 m. pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 d. užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigsis birželio 22 d. chemijos valstybiniu brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 d. iki balandžio 20 d. Įskaitos datą ir laiką nustato mokyklos vadovas. Esminių permainų 2018 metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų. Brandos egzaminų tvarkaraštis. Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet – 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena. Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau – gegužės mėnesį. Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros…
Po 17 metų keičiamos vaikams rekomenduojamos maistinių medžiagų normos

Po 17 metų keičiamos vaikams rekomenduojamos maistinių medžiagų normos

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą. Vaikų maitinimo organizatoriai, jau pora metų derindami naujus valgiaraščius turėjo atsižvelgti į rekomenduojamas normas, kurios nuo š.m. sausio 1 d. tapo privalomomis. Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai ir meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte. VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų r., mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų. Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir…
Pristatytos taisyklės mokinių priėmimui į Klaipėdos ugdymo įstaigas 2018-2019 metams

Pristatytos taisyklės mokinių priėmimui į Klaipėdos ugdymo įstaigas 2018-2019 metams

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad patvirtinta nauja priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas. Žemiau pateikiama tvarka, pagal kurį bus organizuojamas mokinių priėmimas į Klaipėdos mokyklas. Prašymai mokytis 2018–2019 mokslo metais mokyklose priimami: į 1 klases ir I gimnazines klases – nuo 2018 m. vasario 19 d. 8 val.; į 2–10 klases ir II–IV gimnazines klases – nuo 2018 m. vasario 21 d. 8 val. Prašymai mokykloms teikiami asmeniškai ar registruotu laišku. Asmeniškai teikiami prašymai įregistruojami pateikimo metu. Registruotu laišku pateikti prašymai mokyklose įregistruojami per vieną darbo dieną, bet ne anksčiau kaip 2018-02-19 į 1, I gimnazines klases bei ne anksčiau kaip 2018-02-21 į 2–10, II–IV gimnazines klases. Prašymus už vaikus iki 14 metų mokykloms teikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų). 14–18 metų asmenys prašymus pateikia patys, turėdami vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinius sutikimus. Prašymus galima teikti į kelias mokyklas, tokiu atveju prašymuose būtina nurodyti kitų pasirinktų mokyklų pavadinimus. Mokyklų interneto svetainėse skelbiamos prašymų formos bei informacija apie kitus priėmimo dokumentus, jų pateikimo vietas, terminus, mokykloms priskirtas aptarnavimo teritorijas ir pan. Kandidatai į mokyklas priimami, atsižvelgus į jų faktines gyvenamąsias vietas, arba mokyklas asmenys renkasi patys pagal individualius švietimo poreikius. Priėmimas į mokyklas vykdomas pagal prašymų įregistravimo datas…
Apdovanoti sėkmingiausi universiteto sportininkai

Apdovanoti sėkmingiausi universiteto sportininkai

Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto (KU) Mažojoje auloje vyko kasmetinis KU sportininkų apdovanojimas. Renginyje dalyvavo daugiau kaip šimtas KU sportininkų ir jų trenerių. Geriausiu metų sportininku šiemet pripažintas studentas Aurimas Didžbalis, gruodžio pradžioje JAV iškovojęs Pasaulio sunkiosios atletikos iki 94 kg grupės vicečempiono vardą. Sportininkus sveikino KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, KU Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas (SvMF) prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos miesto Sporto tarybos pirmininkas Liudas Mileška ir UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius. Renginį vedė KU Sporto klubo pirmininkė doc. dr. Genovaitė Avižonienė, susirinkusiesiems prisipažinusi, kad sportininkų apdovanojimus rengia jau 40 metų, ji pridūrė, jog sportininkas turi ne tik atlikti fizinį darbą, jis turi būti didis žmogus, kuris siekia tikslo, yra darbštus, pareigingas, nes be šių savybių nepasiektų rezultato. G. Avižonienė priminė, kad 2017 metai KU sportininkams buvo ypač sėkmingi: A. Didžbalis JAV iškovojo Pasaulio sunkiosios atletikos sidabro medalį, pasaulio Kiokušin karate čempionate bronzos medalį iškovojo Eventas Gužauskas. „Mūsų krepšininkai ir krepšininkės Lietuvos krepšinio lygoje iškovojo medalius. Be to, didelis studentų būrys vasarą dalyvavo pasaulio studentų universiadoje, kur Lietuvos studentų krepšininkai tapo pasaulio nugalėtojais. Prie šios pergalės prisidėjo mūsų KU krepšininkai Ignas Vaitkus ir Evaldas Šaulys. Pastarasis pripažintas naudingiausiu žaidėju Lietuvos…
Klaipėdos universiteto robotas – Europos čempionas

Klaipėdos universiteto robotas – Europos čempionas

Klaipėdos universiteto Robotikos klubas toliau sėkmingai skina pergales tarptautinėse varžybose. Šį kartą klubo komanda – klubo vadovas Olegas Lyanas, elektros inžinerijos studentas Augustas Gedgaudas, Darius Vaitiekus ir „Versmės“ progimnazijos moksleivis Žygimantas Gedgaudas – iškovojo pirmą vietą tarptautinėse robotų rungtynėse, didžiausiame Europoje renginyje „Robotex 2017“. Kartu su robotu „Vytis 3“ jie nugalėjo 3 kg sumo kategorijoje ir vyks į Japoniją, kur dalyvaus pasauliniame renginyje su nacionaliniais ir tarptautiniais rungtynių čempionais „Internetional Robot Sumo Tournament 2017“. Trumpai apie tai, kas yra robotika, apie sėkmę varžybose ir lūkesčius Japonijoje papasakojo vienas nugalėtojų, KU Robotikos klubo vadovas Olegas Lyanas. Europos čempionai Pasak KU Robotikos klubo vadovo Olego Lyano, pergalė „Robotex 2017“ yra labai svarbi, nes šis renginys yra didžiausias Europoje. Todėl KU Robotikos klubas gali drąsiai vadintis Europos čempionais. O. Lyanas beveik nesitikėjo, kad fortūna nusišypsos būtent 3 kg kategorijoje. Tačiau sėkmę lėmė gerai paruoštas robotas. „Jis tiesiog degino priešininkų variklius ir lėtai jėga išstumdavo priešininkus. Šis laimėjimas kol kas yra geriausias Baltijos šalyse“, – sako KU Robotikos klubo vadovas. Greitis, jėga ir protas Robotika – tai mokslo šaka, susiejanti tris mokslus: elektronikos ir automatikos, mechanikos ir informatikos inžineriją. Klaipėdos universitete Robotikos klubas savo veiklą pradėjo 2007 metais. Tuo metu Olegas Lyanas buvo pirmakursis studentas. Klaipėdos universiteto Robotikos…
Klaipėdos universitetas pirmauja jūros mokslų kryptyse

Klaipėdos universitetas pirmauja jūros mokslų kryptyse

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą paskelbė dalykinius Lietuvos švietimo įstaigų reitingus. Vertinant universitetus pagal studijų kryptis, Klaipėdos universitetas pirmauja jūros mokslų srityje bakalauro ir magistro studijose. Klaipėdos universitetas yra jūrų inžinerijos ir jūrų technologijų, medicinos technologijų, turizmo ir poilsio bei teatro meno bakalauro studijų krypčių lyderis. Tarp magistrantūros studijų krypčių KU yra aplinkotyros ir ekologijos, jūros inžinerijos, paveldo studijų ir šokio meno krypčių lyderis. Reitinguojant bakalauro studijų kryptis svarbiausias vertinimo parametras buvo darbdavių nuomonė, kaip juos tenkina į rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių vertinimas sudarė 30 proc. viso reitingo skaičiaus, 10 proc. – universiteto absolventų įsidarbinimo ir uždarbio rodiklis. Vertindamas, kiek darbdaviai įdarbina kiekvienos krypties absolventų, žurnalas „Reitingai“ rėmėsi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) studijų ir krypties karjeros stebėsenos įrankiu. Kiti reitingų kriterijai: 2017 m. priimtų pirmakursių balo vidurkis ir tai, kiek geriausių abiturientų pasirinko konkrečios krypties studijas, galų gale, koks žemiausias šiemet stojusių studentų priėmimo balas. KU absolventai įsidarbina geriau Iš visų uostamiesčio universitete vykdomų bakalauro studijų krypčių, aukščiausias vietas Lietuvos universitetų „Reitinguose“ užima biomedicinos ir technologijos mokslų sritys. KU medicinos technologijos kryptis užima pirmą vietą, visuomenės sveikatos studijų ir reabilitacijos kryptys – trečiąsias vietas. Tačiau, remiantis MOSTA vertinimais, KU visuomenės sveikatos…
Klaipėdos universitete – pirmasis Baltijos šalyse vokiečių mokslinis institutas

Klaipėdos universitete – pirmasis Baltijos šalyse vokiečių mokslinis institutas

Gruodžio 7 d. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų instituto vadovu prof. dr. dr. h. c. (mult.) Winfriedu Böttcheriu. Šia sutartimi Klaipėdos universitete savo veiklą pradeda vykdyti pirmasis vokiečių mokslinis institutas Baltijos šalyse. Gruodžio 8 d. KU vyko mokslinė diskusija „Regioninė Europa“, kurios tikslas – pristatyti Klaipėdos akademinei bendruomenei instituto tikslus ir siekius. KU – Baltijos jūros regiono universitetas KU rektorius, kreipdamasis į svečius vokiečių kalba, teigė, kad tai išskirtinis įvykis Klaipėdos universitete. „Šiandien, kai regionų politika yra svarbi tiek Europoje, tiek pasaulyje, reikia suvokti, kad Klaipėdos universitetas nėra tik Vakarų Lietuvos regiono universitetas, jis yra ir Baltijos jūros regiono dalis. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitete savo veiklą ir vokišką kultūrą puoselės Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų institutas“, – kalbėjo E. Juzeliūnas. Jo teigimu, gruodžio 7 d. pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis, siekiant gerinti regiono akademinį bendradarbiavimą, puoselėti KU tarptautiškumą, juolab kad universitetas siekia plėsti savo veiklą Baltijos jūros pakrantėje. Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų instituto vadovas prof. W. Böttcheris priminė, kad institutas 2015 m. dėl politinių aplinkybių ir agresyvios Rusijos užsienio politikos sustabdė savo veiklą Kaliningrado valstybiniame technikos universitete. Per dešimtmetį išsilavinimą institute įgijo apie 250 studentų…
KU vyko renginys skirtas žmonėms su negalia

KU vyko renginys skirtas žmonėms su negalia

Klaipėdos universitete vyko Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro organizuotas renginys „Žmonių su negalia socialinės gerovės stiprinimas sveikatinimo srityse“. Siekta išsiaiškinti pagrindinius žmonių su negalia poreikius ir prisidėti prie jų socialinės gerovės puoselėjimo. Apie tai, kokie klausimai aptarti, kokios priemonės numatomos ir ko bus siekiama, pasakojo viena iš renginio organizatorių, KU Sveikatos ir inovacijų mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ingrida Baranauskienė. Pasak prof. dr. I. Baranauskienės, pagrindinis renginio tikslas – išsiaiškinti, kaip Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai gali prisidėti prie žmonių su negalia socialinės gerovės puoselėjimo sveikatos srityje. Siekta surinkti Klaipėdos miesto ir regiono bendruomenę – tuos, kurie tiesiogiai susiję su žmonių, turinčių negalią, socialine gerove. Be to, siekta susipažinti, susidraugauti. Dalyvavo žmonės, turintys negalią, specialistai, dirbantys su asmenimis, turinčiais negalią, ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai. Renginyje dalyvavo apie 90 žmonių iš Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos. Bendradarbiavimo svarba Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas, Sveikatos mokslų fakulteto tarybos pirmininkė Elvyra Acienė papasakojo apie universitetą, fakultetą ir mokslininkų galimybes dalyvauti žmonių su negalia sveikatinimo veiklose. Toliau renginys vyko taikant Pasaulio kavinių principą, kuris paremtas diskusija ir nevaržomu nuomonių išsakymu mažesnėse grupėse. Renginio…
Klaipėdos universiteto mokslininkai kurs ateities autonominį žaliąjį uostą

Klaipėdos universiteto mokslininkai kurs ateities autonominį žaliąjį uostą

Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomų mokslinių tyrimų finansuojamų projektų sąrašą. Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su projekto vadovu, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Informatikos ir statistikos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Andziuliu laimėjo 695 tūkst. eurų dotaciją mokslinio tyrimo projektui „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“. Projekto tikslas – ištirti uosto Konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes, integruojant naujausias išmaniąsias informacines ir ryšio technologijas (IRT), krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiškumo lygį. Be to, siekiant sinchronizuoti krovos dalyvius ir darbus, sukurti konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, laikantis technologijų sinchronizavimo mokslinių principų, sukuriant išmaniųjų jūrinių konteinerių terminale modelį, atliekant sukurto metodo analizę ir prototipavimą. „Tokį uostą valdytų dirbtinis intelektas – robotai, išmanieji įrenginiai. Uoste nebus nė vieno žmogaus – į jį atplauks savavaldis laivas, autonominis kranas iškraus konteinerius ir juos perduos vežėjams. Tai didžiulis mechanizmas, sukurtas taikant sudėtingas informacines technologijas. Pasaulyje yra 4 tokio tipo uostai: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Kinijoje“, – pasakojo projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis. Vykdydami projektą mokslininkai sieks sukurti naują metodą, kuris leistų efektyviau išnaudoti uosto terminalo krovimo technologijas, pakelti terminalo įrenginių autonomiškumo lygį vykdant krovimo darbus, nemažinti krovimo efektyvumo, taupant energiją, pasiūlyti…
Back to top button
Close
Close