Švietimas

Klaipėdos universitete (KU) vis dar neslūgsta nuo pernai gerokai išaugęs domėjimasis ispanų kalba. Atvirkščiai, norinčiųjų mokytis vis daugėja. Šios kalbos mokosi studentai ir kiti klaipėdiečiai bei regiono žmonės. Jie gali rinktis įvairių lygių vakarinius kursus ar mokytis grupėse kartu su studentais: ši kalbų mokymosi forma išpopuliarėjo ir tapo mėgstama. Patrauklu, kad už kalbų mokymąsi pagal universiteto patvirtintus modulius kursantai, kaip ir KU studentai, gali gauti europinių studijų kreditų. Kadangi universiteto galimybės leidžia pasikviesti ir vizituojančių dėstytojų, stengiamės išnaudoti kiekvieną galimybę ir pasidalinti patirtimi su kolegomis iš užsienio. Šios patirtys kartais tampa tikromis sėkmės istorijomis. Štai pernai vasarą atgarsio susilaukė ispanų kalbos vasaros kursai su dėstytoju Jesús Llamas Sevilla iš Madrido CJC universiteto. Beje, gavęs aukščiausią įvertinimą už savo magistro darbą apie ispanų kalbos mokymą lietuvių tautybės grupėse, Jesús įstojo į šios krypties doktorantūros studijas ir toliau bendradarbiauja su KU. Vasario mėnesį pasikvietėme dar vieną dėstytoją – ELE (Ispanų, kaip užsienio kalbos, dėstymo) programos magistrantą Viktorą Alvaresą (Víctor Álvarez Guzmán). Viktoro kelias – šauni sėkmės istorija, prasidėjusi Klaipėdos universitete prieš penketą metų Erasmus programos dėka. Tada jis buvo psichologijos bakalauro programos studentas. KU kalbų kursų organizatorių pakviestas ir pakonsultuotas, jis kartu su bičiuliu pradėjo mokyti ispanų kalbos, taikydamas situacijų ir pokalbių…

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kviečia gyventojus į nemokamus elektroninių paslaugų mokymus. Sužinosite ir išbandysite:  kaip naudotis elektroniniu parašu ir internetine bankininkyste, Sodros, VMI paslaugomis, kaip apsipirkti, užsiregistruoti pas gydytoją, pateikti prašymus pašalpai gauti, pasitikrinti ar nesi skolingas valstybei, neatlygintinai susipažinti su asmens duomenimis įvairiuose registruose,  deklaruoti gyvenamąją vietą ir kt. Sužinosite, kaip užsisakyti knygas iš namų, aplankyti virtualius muziejus ir patogiai susiplanuoti laisvalaikį internetu. Mokymų pradžia – kovo 12 d. Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr.  81A). Registracija tel. (8 46) 346301 Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informaciją

Siekiant užtikrinti studijų kokybę, švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrės įsakymu patvirtinta Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarka, pagal kurią Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) atliko Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą. Skelbiama, kad Klaipėdos universitetas (KU) priėmimo 2018 metais nevykdys į 16 pirmos pakopos ir 14 antros pakopos studijų krypčių studijų programų, tai sudaro beveik trečdalį visų 2018 metų priėmimui KU siūlytų studijų programų. Daugiausia akredituota su ribojimais socialinių mokslų krypties studijų programų, išskyrus visuomeninės geografijos, viešojo administravimo, regionų valdysenos, psichologijos, socialinio darbo programas, kurios akredituotos be išlygų. Pasak KU rektoriaus prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno, šis SKVC studijų krypčių vertinimas padės KU išgryninti savo stipriąsias puses ir į jas koncentruotis. „Klaipėdos universitetas vykdo plataus profilio studijų programas. Deja, ne visos įvertintos teigiamai. Tačiau KU, kaip ir ankščiau, yra jūros mokslų krypties lyderis, kur studijų programos aprėpia ekologijos ir aplinkotyros, jūros inžinerijos, jūrų hidrologijos, geoinformatikos ir kitas unikalias jūros mokslų krypties studijų programas“, – teigė E. Juzeliūnas. KU rektorius akcentavo, kad SKVC teigiamai vertino humanitarinių (istorijos ir lingvistikos) ir sveikatos mokslų krypčių studijų programas. „Naujiems studentams Klaipėdos universitetas 2018 metų priėmime pasiūlys tai, ką turi geriausia – moksliniais tyrimais, kurie pripažinti užsienio specialistų, grįstas studijų programas“, –…

Šiandien popiet paaiškėjo vieno žinomiausio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2018“ rezultatai. Reitingas vertina aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis. Šiemet buvo reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai. Jie įvertinti net 4-iose srityse ir 7-iose kryptyse. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) reitinguotas net 4 kryptyse ir 2 srityse. Jau keletą metų iš eilės VGTU neapleidžia pozicijų statybos inžinerijos (Engineering – Civil and Structural) kryptyje ir užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros (Architecture/Built Environment) kryptyje. Inžinerijos ir technologijų  srityje (Egineering and Technology) VGTU užima 329 poziciją. Šis universitetas taip pat reitinguotas verslo ir verslo vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje, čia užima 201–250 vietą. Didžiausias, net per 100 pozicijų, šuolis šiemet pasiektas ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje – VGTU čia užima 201–250 vietą (2017 m. – 301–350 vietą) tarp pasaulio universitetų. Tuo tarpu bendrai Socialinių mokslų ir vadybos  srityje (Social Sciences and Management) VGTU iš 340 pozicijos pakilo į 315. Šie pasiekimai – aukščiausi ne tik Lietuvoje bet ir Baltijos šalyse. „Statybos inžinerija ir architektūra – sritys, kuriose VGTU jau yra įtvirtinęs ilgalaikes stiprias pozicijas ne tik…

„Rinkis Klaipėdą!“, – tokiu šūkiu miesto aukštosios ir profesinės mokyklos drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe kreipsis į būsimus studentus. Jau trečius metus iš eilės uostamiesčio švietimo įstaigos susiburs bendram renginiui „Studijų regata“, kurio metu kvies Vakarų Lietuvos moksleivius mokytis, studijuoti, siekti karjeros ir kurti savo gyvenimą Klaipėdoje. Renginio globėjas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Renginys vyks LCC tarptautiniame universitete, Michaelsono centre (Kretingos g. 36, Klaipėda), čia nuo 10 iki 15 val. skirtingose erdvėse bus pristatomos studijų Klaipėdoje perspektyvos. Bus galimybė tiesiogiai pabendrauti su aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovais, gauti visą aktualią informaciją apie studijas ir priėmimą. Renginio metu bus galima paklausyti įkvepiančių gerai žinomų žmonių pasakojimų apie reikšmingus jų gyvenimo pasirinkimus. Šių metų renginio vedėjas charizmatiškasis Remigijus Žiogas ieškos atsakymų į klausimą: „Top 10. Ką reikia keisti, jei nori judėti į priekį?“ Atsakymų pateiks kelionių organizatorius verslininkas Rimvydas Širvinskas-Makalius, kuris atskleis paslaptį, kaip pasirinkti savo tikrąjį kelią ir kasdien į darbą eiti su šypsena. Na, o visų žinomas ir mylimas klaipėdietis aktorius Giedrius Savickas papasakos savo kelią į aktoriaus olimpą. Apie pasirinkimą gyventi Klaipėdoje kalbės ir kiti jauni žmonės: Simas Simanauskas, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius; Lukas Geležauskas, kaunietis, baigęs Oxfordo universitetą ir atsikraustęs gyventi į Klaipėdą, šiuo metu dirbantis AB „Klaipėdos…

Klaipėdos universitetas pateikė Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) veiklos optimizavimo priemonių planą 2018-2019 metams. Dokumentas parengtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto ir regiono savivalda bei verslo struktūromis, atsižvelgiant į KU, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldos ir verslo  institucijų aktualius strateginius dokumentus: „Klaipėda 2030: vizija, vystymosi scenarijus ir strateginės kryptys“, Klaipėdos rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginis veiklos planą ir kt. Priemonių plane yra išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys 2018-2019 metams: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, prisidėti prie miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo, užtikrinti Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir kitų partnerių dalyvavimą KU valdyme. Jau yra paskelbtas viešas konkursas KU personalui nepriklausantiems Tarybos nariams, numatant vietas regiono savivaldybių, verslo asociacijų ir kitų KU partnerių atstovams. Priemonių plane išreikštas KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams, talentų ugdymui, taptų efektyvių sprendimų centru. Pagrindinės optimizavimo kryptys Priemonių plane apibrėžtos Klaipėdos universiteto optimizavimo kryptys: Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemos valdymo organų sukūrimas; valdymo tobulinimas įtraukiant savivaldybių ir asocijuoto verslo atstovus į valdymą, taip pat atliekant universiteto plėtros ir išorinių ryšių valdymo pertvarkymą; Jūrinės…

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vasario 21 d. posėdyje pritarė Klaipėdos universiteto veiklos optimizavimo priemonių plano projektui. 2018–2019 metus apimantį dokumentą Klaipėdos universitetas, siekdamas išlaikyti savarankiško universiteto statusą ir stiprinti įstaigą, teikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Plane numatytos veiklos optimizavimo priemonės, galimi Klaipėdos miesto bei kitų regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų įsipareigojimai. Teikiant planą ministerijai būtinas ir visų suinteresuotų pusių pritarimas. „Klaipėdos miestui ir regionui universitetas gyvybiškai reikalingas, todėl savivaldybė palaiko ir palaikys universiteto žingsnius siekiant išlaikyti savarankiškos įstaigos statusą. Šiandieninis tarybos sprendimas – aiškus signalas, kad miestas nesiruošia būti pasyviu procesų stebėtoju, o yra pasiryžęs aktyviai dalyvauti stiprinant universitetą. Savivaldybė žengia aiškų ir nedviprasmišką žingsnį, tuo pat metu laukiame ir ministerijos bei Vyriausybės atsakomųjų žingsnių. Laukia ilgas kelias, kuriuo neišvengiamai turėsime eiti drauge – miestas, universitetas, Vyriausybė,“ – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Plane numatomos trys universiteto veiklos optimizavimo kryptys: studijų kokybės užtikrinimas, prisidėjimas prie regiono visuomenės ir darbo rinkos formavimo poreikių bei valdymo tobulinimas užtikrinant Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių bei asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą. Klaipėdos universitetas yra užsibrėžęs pertvarkyti akademinę struktūrą, studijų programas ir užtikrinti studijų kokybę bei stabilizuoti studentų skaičių, stiprinti jūrinę specializaciją, atsisakyti nereikalingų pastatų, pritraukti papildomų lėšų iš savivaldybių ir verslo. Klaipėdos miesto savivaldybė ir…

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „RV Agentūra“ 2018 metų sausio–spalio mėnesiais organizuoja nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“, skirtą atkreipti 8–11 klasių moksleivių dėmesį į aplinkosaugos problemas, skatinti domėtis jų sprendimo būdais. Olimpiados metu Lietuvos ugdymo įstaigų moksleiviams bus siekiama perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias bei įgūdžius, formuoti palankias aplinkai vertybių nuostatas, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui. Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ vyks trimis etapais: Pirmajame etape kviečiame dalyvauti visas Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigas aplinkos resursų taupymo varžybose. Sutaupyti resursai bus apskaičiuojami proporcingai mokyklos dydžiui ir mokinių skaičiui. Pirmasis etapas vyks 2018 m. kovo 1 – 31 dienomis. Daugiausiai resursų sutaupiusios mokyklos įgaus teisę varžytis olimpiados pusfinalyje (antrajame etape). Prieš užduočių atlikimo etapą visos užsiregistravusios mokyklos per konsultacijų savaitę turės galimybę pasiruošti užduočių atlikimui, gauti papildomos informacijos bei rekomendacijas apie resursų taupymo galimybes mokymosi įstaigose. Antrajame etape – pusfinalyje – dalyvauti galės komandos iš resursų tapymo rungtyje nugalėjusių mokyklų. Pusfinalyje dalyvaujančią komandą privalo sudaryti 6 pagrindinės sudėties ir 3 atsarginės sudėties moksleiviai. Pusfinalyje dalyvaujančios komandos varžysis vykdydamos praktines užduotis, susijusias su aplinkosaugos problemomis ir jų sprendimų būdais, resursų taupymu, teisingu atliekų tvarkymu, aplinkos kokybės gerinimu. Dalyvaujančios mokyklos taip pat gali turėti sirgalių komandas,…

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo išvakarėse, vasario 14 dieną, Klaipėdos universitete (KU) atvertos naujo, šiuolaikiško Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslinių laboratorijų pastato durys. Čia veiks trys modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Šiandien tai yra vienintelės tokio lygio ir galimybių laboratorijos Lietuvoje. KU miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastato statyboms ir laboratorijų infrastruktūrai atnaujinti skirta 10,9 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Pastato statybos darbus vykdė statybų bendrovė UAB „Irdaiva“. Atidarymo renginyje – gausu garbių svečių JTI mokslinių laboratorijų pastato atidarymo renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Egidija Kaspariūnienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas, UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Vitas Lopinys. Pasveikinti atvyko ir Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Lietuvos energetikos instituto atstovai, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, Klaipėdos pramonės asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Renginyje dalyvavo ir Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis ir Gintaras Vaičekauskas. KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas…

Simboliška, kad Klaipėdos universiteto idėjai yra beveik šimtas metų nuo pirmojo jos įvardijimo Jono Griniaus straipsnyje, pavadinimu „Klaipėdos universitetas“ (XX amžius, 1936, Nr. 25, liepos 22). Aukštojo mokslo Klaipėdoje svarbą palaikė to meto intelektualai ir politikai, tokie kaip: Jonas Grinius, Ernestas Galvanauskas, Mykolas Romeris ir kiti. Šimtmečio retrospektyvoje Lietuvos intelektualai įžvalgiai rašė apie Klaipėdos krašto reikšmę Lietuvai: kiekvienas Vilniaus akmuo kalba apie garbingą mūsų praeitį, o kiekviena jūros banga mums šneka apie didingą ateitį (Andrius Ašmontas, 1936). Ištisas šimtmetis pažymėtas prasminga kelione link savarankiško Universiteto Klaipėdoje sukūrimo. Aukštojo mokslo ištakos Klaipėdoje siekia 1902 m., Prūsijos valstybės sprendimu įsteigus Karališkąją mokytojų seminariją. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje didelis dėmesys buvo skiriamas aukštojo mokslo puoselėjimui Klaipėdoje. E. Galvanausko iniciatyva 1934 m. uostamiestyje įsteigtas Prekybos institutas. 1935 m. LR prezidento A. Smetonos dekretu įsteigtas Respublikos pedagoginis institutas, kurio direktoriumi paskirtas Vytautas Soblys, baigęs filosofijos ir psichologijos mokslus Berlyno, Tulūzos ir Paryžiaus (Sorbonos) universitetuose. Be to, 1936 m. J. Grinius siūlė svarstyti galimybę uostamiestyje įkurti Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Sovietmečiu Klaipėdoje įsteigti keli aukštųjų mokyklų padaliniai: Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetas (1959 m.), Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas (1971 m.), vėliau tapęs LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais, Šiaulių pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas (1975 m.). Nepriklausomoje…

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Klaipėdos universitetas vasario 14 d. atvers Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio progai. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus.  Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Mokslinių laboratorijų pastato atidarymas vainikuoja Jūrinio slėnio programos įgyvendinimo procesą. Jame įsikursiantis Jūros tyrimų institutas yra Jūrinio slėnio branduolys, telkiantis nacionalinį jūros mokslą ir vertinamas Baltijos jūros regiono bei europinio mokslo erdvėje. Pasak KU rektoriaus prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno, modernių mokslinių laboratorijų atsiradimas Klaipėdos universitete suteiks galimybę universiteto mokslininkams atlikti aukščiausio lygio fundamentaliuosius ir taikomuosius jūros ir pakrančių aplinkos bei jūrinių technologijų tyrimus. „Klaipėdos universitetas aktyviai prisideda prie Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos, kurioje viena iš gairių yra mėlynųjų technologijų vystymas. Jūros tyrimų institute bus sudarytos visos sąlygos sukurti mokslinį proveržį ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Baltijos jūros regione.“ ES investicija – 10,9 mln. Eur Klaipėdos universiteto miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA)…

Klaipėdos universitete Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vyks šventiniai renginiai, kviečiantys susimąstyti apie praeities reikšmę dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius tikslus keliame artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui. Lietuvos šimtmečiui – Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato atidarymas Klaipėdos universitetas vasario 14 d., 14 val., atveria Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus. Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Klaipėdos universiteto miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastate veiks modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Trijų aukštų pastate įrengta: 90-ies darbo vietų auditorijos mokslininkams ir tyrėjams, skirtos studijoms, mokymams, seminarams ir konferencijoms rengti, poilsio kambariai, administracinės ir pagalbinės patalpos. Įrengtas ir gyvenamųjų kambarių blokas vizituojantiems mokslininkams. Ant pastato terasos įrengti saulės kolektoriai, gaminantys energiją, kuri bus panaudota vidinėms instituto reikmėms. Naujame pastate…

Klaipėdos universitetas (KU) vasario 1 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo kolegija (LVK). Sutartį pasirašė KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas ir LVK direktorė Angelė Lileikienė. Sutarties tikslas – KU ir LVK partnerystė valdymo, akademinėje, mokslo tiriamojoje, kultūrinėje ir kitose veiklos srityse. Be to, palankių sąlygų Lietuvos verslo kolegijos absolventams tęsti studijas Klaipėdos universitete ir įgyti aukštesnį kvalifikacinį laipsnį užtikrinimas. Klaipėdos universitetas ir Lietuvos verslo kolegija įsipareigoja bendradarbiauti rengiant naujas ir tobulinant vykdomas studijų programas, be to, sudaryti palankias sąlygas kolegijos absolventams tęsti studijas Klaipėdos universitete. Pasak KU rektoriaus E. Juzeliūno, šios bendradarbiavimo sutarties pasirašymas – dar vienas įrodymas, kad Klaipėdos regione galima įgyvendinti inovacijų ekosistemos modelį, kuris susieja verslą, savivaldą ir visas Klaipėdos regiono aukštąsias mokyklas. „Klaipėdos universitetas šiuo metu rengia universiteto vystymo planą, kurį iki vasario 15 d. pateiks Vyriausybei. Vienas iš dominuojančių plano aspektų – inovacijų ekosistema. Džiaugiuosi, kad šiandien mes pradedame dialogą, jūsų įnašas į inovacijų ekosistemos vystymą bus ypač svarbus. Mūsų tikslas – palengvinti perėjimą iš vienos studijų pakopos į kitą, sumažinti beprasmę konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų“, – pasirašant sutartį kalbėjo KU rektorius E. Juzeliūnas. Lietuvos verslo kolegijos direktorė A. Lileikienė tikino, kad kolegija yra pasirengusi bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų su Klaipėdos…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad prašymus mokytis 2018-2019 mokslo metams reikia siųsti mokykloms registruotais laiškais anksčiau nei nustatyta pirmoji prašymų priėmimo diena. Taip pat numatoma, kad pirmąją prašymų registravimo dieną mokyklose pirmiausia įregistruojami registruotu laišku atsiųsti prašymai, kurių išsiuntimo data (patvirtinta ant voko pašto antspaudu) yra ne vėlesnė ar ta pati kaip pirmoji prašymų priėmimo diena. Siekiant sumažinti „gyvas“ eiles prie mokyklų, rekomenduojame pasinaudoti šia galimybe. Prašymai asmeniškai mokykloms teikiami nuo vasario 19 d. į 1 ir I gimnazines klases bei vasario 21 d. į 2–10 klases ir II–IV gimnazines klases. Priėmimo dokumentus nagrinės ir priimamų mokinių sąrašus sudarys mokyklų priėmimo komisijos: gegužės 1–20 d. mokyklose-darželiuose ir mokyklose, kuriose formuojamos netradicinio ugdymo klasės (išskyrus sporto); birželio 10–25 d. kitose mokyklose. Priimtų asmenų sąrašai ir likusių laisvų vietų skaičiai mokyklų interneto svetainėse bus paskelbti mokyklų priėmimo komisijoms pabaigus darbą per 2 darbo dienas, bet ne vėliau kaip gegužės 22 d. ir atitinkamai birželio 27 d. Plačiau apie priėmimą į konkrečią mokyklą galima susipažinti mokyklų interneto svetainėse. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Jau nuo vasario 19 dienos prasideda priėmimas į Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklas. Nuo šios datos bus registruojami prašymai mokytis pirmose bei I-ose gimnazinėse klasėse. Šiemet įsigaliojus naujam priėmimo tvarkos aprašui, tėveliai raginami prašymus į mokyklas siųsti registruotu paštu. „Norint pateikti prašymą, fiziškai atvykti į mokyklą tikrai nėra būtina. Nors komisija, sudarydama sąrašus, vertina ir prašymo pateikimo datą, tėveliai, kurie siųs prašymus registruotu paštu, tikrai nenukentės, nes visi prašymai, į mokyklas išsiųsti iki vasario 19-osios, taip pat ir su vasario 19-osios pašto antspaudu bus užregistruoti pirmiausiai. Tokie prašymai konkretaus numerio neturės – visi bus vertinami kaip gauti vasario 19-ąją. Po paštu gautų prašymų rikiuosis prašymai, kuriuos pateiks į mokyklas vasario 19-ąją ir vėliau atėję tėvai“, – sako Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė. Tėveliai, nerimaujantys, ar jų siųstas prašymas pasiekė mokyklą, tai gali pasitikrinti  tinklapyje www.post.lt/pagalba/siuntu-paieška, įvedant kvito numerį, arba susisiekti su švietimo įstaiga telefonu. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui, visus gautus prašymus vertins ir eilę sudarinės priėmimo komisija. Vaikai į mokyklas priimami, atsižvelgus į faktinę gyvenamąją vietą, mokyklas galima rinktis ir pagal individualius švietimo poreikius. Jei konkrečioje mokykloje bus gauta daugiau prašymų nei yra vietų, bus vadovaujamasi ne tik prašymo pateikimo data, bet ir tvarkos apraše numatytais pirmumo kriterijais – prioritetą turės…

Sausio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Klaipėdos pramonininkų asociacijos organizuota diskusija „Kam ateities universitetas: mokslui, verslui, miestui?“ Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. Universitete – aukšto lygio moksliniai tyrimai Klaipėdos universiteto rektorius akcentavo, kad Mokslo ir studijų įstatyme universitetas apibrėžtas kaip tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus vykdanti institucija: „Klaipėdos universitetas orientuotas į tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, o studijos grindžiamos moksline veikla. Jau vasario viduryje atidarysime Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatą. Institute vykdomi moksliniai tyrimai ekologijos, aplinkotyros ir jūros mokslų srityse. Tai sritys, kuriose esame unikalūs ir išskirtiniai.“ E. Juzeliūnas supažindino ir su kitais universiteto planais: „Numatome perimti žuvininkystės laboratoriją, kuri įsikūrusi Kopgalyje, vystysime akvakultūros segmentą. Be to, pritarus aukštojo mokslo reformai, jau vykdoma struktūrinė pertvarka: šiemet turėtų likti trys fakultetai, o Menų akademija iki rugsėjo bus perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, taigi naujas priėmimas jau vyks Vilniuje. Numatoma įsteigti ir universitetinę gimnaziją.“ Klaipėdos universitetas aktyviai dalyvauja kuriant miesto ekonominio proveržio strategiją, kurios vienas tikslų – KU taps tarptautinė aukštojo mokslo…

Klaipėdos universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Klaipėdos universiteto statutu ir Klaipėdos universiteto tarybos sudarymo reglamentu, skelbia viešąjį konkursą į Klaipėdos universiteto tarybos vietas, skirtas Tarybos nariams, nepriklausantiems Klaipėdos universiteto personalui ir studentams. Po vieną vietą skiriama:  regiono savivaldybėms; verslo asociacijoms; kitiems Klaipėdos universiteto partneriams. Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, ėję ir einantys atsakingas pareigas viešosios veiklos ar verslo srityse ir turintys žinių bei gebėjimų, kurie padės įgyvendinti Klaipėdos universiteto misiją ir strateginius tikslus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės. Tarybos nariais negali būti: Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įmonių ar organizacijų, kuriose Klaipėdos universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai, Klaipėdos universiteto Senato nariai bei asmenys, pastaruosius trejus metus dirbę universitete. Kandidatai į Tarybos narius ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d., 15 val., Klaipėdos universiteto Senato sekretoriatui (adresu Herkaus Manto g. 84, Senatas, kab. 208, Klaipėda, tel. 8 46 398 940; 8 46 398 920, el. pašto adresas: [email protected]) privalo pateikti: Prašymą dalyvauti konkurse, nurodydami atstovaujamą veiklos sritį (savivalda, asocijuotas verslas ar kiti Klaipėdos universiteto socialiniai partneriai); CV ir…

Spartinant ir skatinant mokslo idėjų virsmą patraukliais produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinama mokslo vadyba: finansuojama inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veikla. Mokslo ir verslo tarpininkavimui devyniose mokslo bei studijų institucijose Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria 5,7 mln. eurų ES investicijų. Klaipėdos universitete pradedamas vykdyti Jūrinio slėnio Užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo potencialui didinti skirtas projektas. Projektui įgyvendinti ŠMM Klaipėdos universitetui skyrė 670 tūkstančių eurų ES investicijų. Projektą įgyvendins KU Jūros tyrimų institutas. Įgyvendinant projektą bus suformuota KU MTEP rezultatų komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo politika, patobulintos mokslo vadybos kompetencijos, įgyjant žinių ir gebėjimų išnaudoti sukauptą tyrėjų idėjų potencialą, siekiant intensyvinti Jūriniame slėnyje vykdomų MTEP veiklų rezultatų komercinimo bei technologijų perdavimo veiklas. Tai leis institucijai gauti pajamų MTEP veiklai vykdyti, plėsti taikomuosius tyrimus ir technologijų perdavimo paslaugas, didinti KU mokslinių tyrimų padalinių žinomumą ir prestižą vietinėje bei tarptautinėje rinkose. Be to, tai leis įveiklinti MTEP infrastruktūrą, aktyviai vykdyti jūros aplinkos ir jūrinių technologijų MTEP tyrimus energetikos bei tvarios aplinkos, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų srityse. Vykdyti Baltijos jūros regiono tyrimus humanitarinių mokslų srityje, skatinti glaudesnį mokslininkų bendradarbiavimą ir mokslinius pasiekimus, kurie bus pritaikomi praktiškai, aktyviau bendradarbiaujant su verslo atstovais, komercinant rezultatus. Įgyvendinant projektą bus…

Pačioje 2018-ųjų pradžioje Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas (HUMF) sulaukė svečių: prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (Žiemos akademija) – intensyvūs kursai, truksiantys visą mėnesį. Juos organizuoja ir vykdo Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su Baltų filologijos katedra. Tokie žiemos kursai Klaipėdos universitete (KU) vyksta 4-ą kartą, juos rengti paskatino lietuvių kalbos vasaros kursų sėkmė. Iš 22 kursantų 9 atvyko iš savo šalių, likusieji yra vietiniai, visam ar kuriam laikui Klaipėdoje apsigyvenę užsienio šalių piliečiai. Kaip jau mums įprasta, nemaža dalis kursantų KU lietuvių kalbos kursuose ne naujokai, tai ypač džiugina. Su kursantais pastaruoju metu daug dirba dr. Daiva Pagojienė. Prieš kiek laiko pradėję bendrauti nuo „Labas, mano vardas…“, dabar šnekučiuojasi tik lietuviškai! Tapome draugais, kolegomis. Kai kurių kursantų vardai ir nuotraukos pateko į ką tik išleistą dr. Daivos Pagojienės ir Jūratės Derukaitės mokomąją knygą „Aš kalbu lietuviškai“. Iš atvykusiųjų į šiųmetę Žiemos akademiją daugelis yra Švietimo ir paramos fondo stipendininkai: nuo šių metų stipendijos teikiamos ne tik gerai žinomiems vasaros, bet ir žiemos kursams. Stipendininkus šią žiemą ryžosi priimti trys Lietuvos universitetai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Klaipėdos universitete įžanginė žiemos kursų veikla prasidėjo jau pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį: kartu pažiūrėjome universiteto Lietuvių filologijos ir režisūros studentų egzamino…

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų 7–8 klasių mokinius ir jų mokytojus dalyvauti vaizdo įrašų konkurse „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“, skirtą Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti. Komandų, norinčias dalyvauti konkurse, prašoma iki 2018 m. sausio 29 d. registruotis el. paštu [email protected] ir nurodyti mokyklos pavadinimą, mokytojo, kuruojančio viktorinos dalyvius, vardą, pavardę, telefono Nr., el. paštą ir komandos narių klasę bei vardą ir pavardę. Kiekvienos mokyklos penkių mokinių komanda turi sukurti vieną iki dešimties minučių vaizdo įrašą civilinės saugos tematika „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“ ir jį iki 2018 m. vasario 13 d.išsiųsti el. paštu [email protected]. Komandų sukurtus vaizdo įrašus vertins Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta vertinimo komisija. Vaizdo įrašai bus vertinami kiekvieno komisijos nario penkiabalėje sistemoje atsižvelgiant į temos suvokimą, idėjos originalumą, jos įgyvendinimą. Trys daugiausia balų surinkusios komandos bus apdovanotos skatinamaisiais prizais, komandas rengę pedagogai – Savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos raštais. Trijų geriausius vaizdo įrašus sukūrusių komandų apdovanojimas ir vaizdo įrašų peržiūra vyks 2018 m. kovo 1 d. 15.00 val. Savivaldybės administracijoje Liepų g. 11, Klaipėdoje, pasitarimų kambaryje Nr. 137 Klaipėdos miesto savivaldybės informacija