Švietimas

Sausio 9-oji Klaipėdos universitetui ir Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms (KOP) tapo įsimintina data – Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį. 2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Šį pavasarį startuos ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio bei kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Ekspediciją vykdys KOP karininkai bei KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. 2017 metų rugsėjo 18 dieną KU BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir naras instruktorius Valerijus Krisikaitis bei Karinių oro pajėgų kariai Rėkyvos ežere atliko žvalgybą. Apie valandą po vandeniu vertintas ežero dugnas, gylis, dumblo pado storis. Bandomojo nėrimo tikslas – įvertinti sąlygas ežere. Aptariant žvalgybos rezultatus apibendrinta, kad ekspediciją…

Šįmet Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Pirmas žingsnis bus žengtas sausio 9 d.: Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašys KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį organizuojant ir vykdant bendrą KOP 100-mečiui paminėti skirtą paieškos ir pažintinę ekspediciją „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos „Žemė – vanduo“ objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone, avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio ir kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Sutartis bus pasirašoma 2018 m. sausio 9 d., 10.00 val., Klaipėdos universiteto Senato salėje (Herkaus Manto g. 84). Vykdant bendradarbiavimo sutartį KU atstovaus Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. Renginio metu KOP vyriausiasis puskarininkis, KU magistrantas, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas išsamiai supažindins su ekspedicijos „Žemė – vanduo“ tikslais ir istoriniu kontekstu, KU BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas aptars Lietuvos kariuomenės…

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 2018 m. pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 d. užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigsis birželio 22 d. chemijos valstybiniu brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 d. iki balandžio 20 d. Įskaitos datą ir laiką nustato mokyklos vadovas. Esminių permainų 2018 metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų. Brandos egzaminų tvarkaraštis. Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet – 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena. Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau – gegužės mėnesį. Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros…

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą. Vaikų maitinimo organizatoriai, jau pora metų derindami naujus valgiaraščius turėjo atsižvelgti į rekomenduojamas normas, kurios nuo š.m. sausio 1 d. tapo privalomomis. Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai ir meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte. VšĮ „Sveikatai palankus” direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų r., mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų. Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad patvirtinta nauja priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas. Žemiau pateikiama tvarka, pagal kurį bus organizuojamas mokinių priėmimas į Klaipėdos mokyklas. Prašymai mokytis 2018–2019 mokslo metais mokyklose priimami: į 1 klases ir I gimnazines klases – nuo 2018 m. vasario 19 d. 8 val.; į 2–10 klases ir II–IV gimnazines klases – nuo 2018 m. vasario 21 d. 8 val. Prašymai mokykloms teikiami asmeniškai ar registruotu laišku. Asmeniškai teikiami prašymai įregistruojami pateikimo metu. Registruotu laišku pateikti prašymai mokyklose įregistruojami per vieną darbo dieną, bet ne anksčiau kaip 2018-02-19 į 1, I gimnazines klases bei ne anksčiau kaip 2018-02-21 į 2–10, II–IV gimnazines klases. Prašymus už vaikus iki 14 metų mokykloms teikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų). 14–18 metų asmenys prašymus pateikia patys, turėdami vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinius sutikimus. Prašymus galima teikti į kelias mokyklas, tokiu atveju prašymuose būtina nurodyti kitų pasirinktų mokyklų pavadinimus. Mokyklų interneto svetainėse skelbiamos prašymų formos bei informacija apie kitus priėmimo dokumentus, jų pateikimo vietas, terminus, mokykloms priskirtas aptarnavimo teritorijas ir pan. Kandidatai į mokyklas priimami, atsižvelgus į jų faktines gyvenamąsias vietas, arba mokyklas asmenys renkasi patys pagal individualius švietimo poreikius. Priėmimas į mokyklas vykdomas pagal prašymų įregistravimo datas…

Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto (KU) Mažojoje auloje vyko kasmetinis KU sportininkų apdovanojimas. Renginyje dalyvavo daugiau kaip šimtas KU sportininkų ir jų trenerių. Geriausiu metų sportininku šiemet pripažintas studentas Aurimas Didžbalis, gruodžio pradžioje JAV iškovojęs Pasaulio sunkiosios atletikos iki 94 kg grupės vicečempiono vardą. Sportininkus sveikino KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, KU Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas (SvMF) prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos miesto Sporto tarybos pirmininkas Liudas Mileška ir UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius. Renginį vedė KU Sporto klubo pirmininkė doc. dr. Genovaitė Avižonienė, susirinkusiesiems prisipažinusi, kad sportininkų apdovanojimus rengia jau 40 metų, ji pridūrė, jog sportininkas turi ne tik atlikti fizinį darbą, jis turi būti didis žmogus, kuris siekia tikslo, yra darbštus, pareigingas, nes be šių savybių nepasiektų rezultato. G. Avižonienė priminė, kad 2017 metai KU sportininkams buvo ypač sėkmingi: A. Didžbalis JAV iškovojo Pasaulio sunkiosios atletikos sidabro medalį, pasaulio Kiokušin karate čempionate bronzos medalį iškovojo Eventas Gužauskas. „Mūsų krepšininkai ir krepšininkės Lietuvos krepšinio lygoje iškovojo medalius. Be to, didelis studentų būrys vasarą dalyvavo pasaulio studentų universiadoje, kur Lietuvos studentų krepšininkai tapo pasaulio nugalėtojais. Prie šios pergalės prisidėjo mūsų KU krepšininkai Ignas Vaitkus ir Evaldas Šaulys. Pastarasis pripažintas naudingiausiu žaidėju Lietuvos…

Klaipėdos universiteto Robotikos klubas toliau sėkmingai skina pergales tarptautinėse varžybose. Šį kartą klubo komanda – klubo vadovas Olegas Lyanas, elektros inžinerijos studentas Augustas Gedgaudas, Darius Vaitiekus ir „Versmės“ progimnazijos moksleivis Žygimantas Gedgaudas – iškovojo pirmą vietą tarptautinėse robotų rungtynėse, didžiausiame Europoje renginyje „Robotex 2017“. Kartu su robotu „Vytis 3“ jie nugalėjo 3 kg sumo kategorijoje ir vyks į Japoniją, kur dalyvaus pasauliniame renginyje su nacionaliniais ir tarptautiniais rungtynių čempionais „Internetional Robot Sumo Tournament 2017“. Trumpai apie tai, kas yra robotika, apie sėkmę varžybose ir lūkesčius Japonijoje papasakojo vienas nugalėtojų, KU Robotikos klubo vadovas Olegas Lyanas. Europos čempionai Pasak KU Robotikos klubo vadovo Olego Lyano, pergalė „Robotex 2017“ yra labai svarbi, nes šis renginys yra didžiausias Europoje. Todėl KU Robotikos klubas gali drąsiai vadintis Europos čempionais. O. Lyanas beveik nesitikėjo, kad fortūna nusišypsos būtent 3 kg kategorijoje. Tačiau sėkmę lėmė gerai paruoštas robotas. „Jis tiesiog degino priešininkų variklius ir lėtai jėga išstumdavo priešininkus. Šis laimėjimas kol kas yra geriausias Baltijos šalyse“, – sako KU Robotikos klubo vadovas. Greitis, jėga ir protas Robotika – tai mokslo šaka, susiejanti tris mokslus: elektronikos ir automatikos, mechanikos ir informatikos inžineriją. Klaipėdos universitete Robotikos klubas savo veiklą pradėjo 2007 metais. Tuo metu Olegas Lyanas buvo pirmakursis studentas. Klaipėdos universiteto Robotikos…

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą paskelbė dalykinius Lietuvos švietimo įstaigų reitingus. Vertinant universitetus pagal studijų kryptis, Klaipėdos universitetas pirmauja jūros mokslų srityje bakalauro ir magistro studijose. Klaipėdos universitetas yra jūrų inžinerijos ir jūrų technologijų, medicinos technologijų, turizmo ir poilsio bei teatro meno bakalauro studijų krypčių lyderis. Tarp magistrantūros studijų krypčių KU yra aplinkotyros ir ekologijos, jūros inžinerijos, paveldo studijų ir šokio meno krypčių lyderis. Reitinguojant bakalauro studijų kryptis svarbiausias vertinimo parametras buvo darbdavių nuomonė, kaip juos tenkina į rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių vertinimas sudarė 30 proc. viso reitingo skaičiaus, 10 proc. – universiteto absolventų įsidarbinimo ir uždarbio rodiklis. Vertindamas, kiek darbdaviai įdarbina kiekvienos krypties absolventų, žurnalas „Reitingai“ rėmėsi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) studijų ir krypties karjeros stebėsenos įrankiu. Kiti reitingų kriterijai: 2017 m. priimtų pirmakursių balo vidurkis ir tai, kiek geriausių abiturientų pasirinko konkrečios krypties studijas, galų gale, koks žemiausias šiemet stojusių studentų priėmimo balas. KU absolventai įsidarbina geriau Iš visų uostamiesčio universitete vykdomų bakalauro studijų krypčių, aukščiausias vietas Lietuvos universitetų „Reitinguose“ užima biomedicinos ir technologijos mokslų sritys. KU medicinos technologijos kryptis užima pirmą vietą, visuomenės sveikatos studijų ir reabilitacijos kryptys – trečiąsias vietas. Tačiau, remiantis MOSTA vertinimais, KU visuomenės sveikatos…

Gruodžio 7 d. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų instituto vadovu prof. dr. dr. h. c. (mult.) Winfriedu Böttcheriu. Šia sutartimi Klaipėdos universitete savo veiklą pradeda vykdyti pirmasis vokiečių mokslinis institutas Baltijos šalyse. Gruodžio 8 d. KU vyko mokslinė diskusija „Regioninė Europa“, kurios tikslas – pristatyti Klaipėdos akademinei bendruomenei instituto tikslus ir siekius. KU – Baltijos jūros regiono universitetas KU rektorius, kreipdamasis į svečius vokiečių kalba, teigė, kad tai išskirtinis įvykis Klaipėdos universitete. „Šiandien, kai regionų politika yra svarbi tiek Europoje, tiek pasaulyje, reikia suvokti, kad Klaipėdos universitetas nėra tik Vakarų Lietuvos regiono universitetas, jis yra ir Baltijos jūros regiono dalis. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitete savo veiklą ir vokišką kultūrą puoselės Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų institutas“, – kalbėjo E. Juzeliūnas. Jo teigimu, gruodžio 7 d. pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis, siekiant gerinti regiono akademinį bendradarbiavimą, puoselėti KU tarptautiškumą, juolab kad universitetas siekia plėsti savo veiklą Baltijos jūros pakrantėje. Klauso Mehnerto Europos studijų ir tyrimų instituto vadovas prof. W. Böttcheris priminė, kad institutas 2015 m. dėl politinių aplinkybių ir agresyvios Rusijos užsienio politikos sustabdė savo veiklą Kaliningrado valstybiniame technikos universitete. Per dešimtmetį išsilavinimą institute įgijo apie 250 studentų…

Klaipėdos universitete vyko Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro organizuotas renginys „Žmonių su negalia socialinės gerovės stiprinimas sveikatinimo srityse“. Siekta išsiaiškinti pagrindinius žmonių su negalia poreikius ir prisidėti prie jų socialinės gerovės puoselėjimo. Apie tai, kokie klausimai aptarti, kokios priemonės numatomos ir ko bus siekiama, pasakojo viena iš renginio organizatorių, KU Sveikatos ir inovacijų mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ingrida Baranauskienė. Pasak prof. dr. I. Baranauskienės, pagrindinis renginio tikslas – išsiaiškinti, kaip Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai gali prisidėti prie žmonių su negalia socialinės gerovės puoselėjimo sveikatos srityje. Siekta surinkti Klaipėdos miesto ir regiono bendruomenę – tuos, kurie tiesiogiai susiję su žmonių, turinčių negalią, socialine gerove. Be to, siekta susipažinti, susidraugauti. Dalyvavo žmonės, turintys negalią, specialistai, dirbantys su asmenimis, turinčiais negalią, ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai. Renginyje dalyvavo apie 90 žmonių iš Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos. Bendradarbiavimo svarba Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas, Sveikatos mokslų fakulteto tarybos pirmininkė Elvyra Acienė papasakojo apie universitetą, fakultetą ir mokslininkų galimybes dalyvauti žmonių su negalia sveikatinimo veiklose. Toliau renginys vyko taikant Pasaulio kavinių principą, kuris paremtas diskusija ir nevaržomu nuomonių išsakymu mažesnėse grupėse. Renginio…

Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomų mokslinių tyrimų finansuojamų projektų sąrašą. Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su projekto vadovu, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Informatikos ir statistikos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Andziuliu laimėjo 695 tūkst. eurų dotaciją mokslinio tyrimo projektui „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“. Projekto tikslas – ištirti uosto Konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes, integruojant naujausias išmaniąsias informacines ir ryšio technologijas (IRT), krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiškumo lygį. Be to, siekiant sinchronizuoti krovos dalyvius ir darbus, sukurti konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, laikantis technologijų sinchronizavimo mokslinių principų, sukuriant išmaniųjų jūrinių konteinerių terminale modelį, atliekant sukurto metodo analizę ir prototipavimą. „Tokį uostą valdytų dirbtinis intelektas – robotai, išmanieji įrenginiai. Uoste nebus nė vieno žmogaus – į jį atplauks savavaldis laivas, autonominis kranas iškraus konteinerius ir juos perduos vežėjams. Tai didžiulis mechanizmas, sukurtas taikant sudėtingas informacines technologijas. Pasaulyje yra 4 tokio tipo uostai: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Kinijoje“, – pasakojo projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis. Vykdydami projektą mokslininkai sieks sukurti naują metodą, kuris leistų efektyviau išnaudoti uosto terminalo krovimo technologijas, pakelti terminalo įrenginių autonomiškumo lygį vykdant krovimo darbus, nemažinti krovimo efektyvumo, taupant energiją, pasiūlyti…

Skatindamas Klaipėdos regiono mokinių fizinį aktyvumą ir ugdymą, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Britų taryba žiemos sezoną pasitinka nauju projektu. Europoje pasisekimo sulaukęs projektas „Svajonių komandos“ (angl. „Dreams & Teams“) mūsų šalyje organizuojamas pirmą kartą. Kone pusmetį truksiančiu projektu, į kurį registruotis galima jau dabar, bus ne tik siekiama skatinti Klaipėdos regiono mokyklų bendradarbiavimą, bet ir dar kartą įrodyti, jog sprendžiant kasdienes problemas ir iššūkius viena universaliausių priemonių yra sportas. „Ugdymas per sportą ir fizinį aktyvumą yra puiki priemonė, kurią pasitelkę auginame ateities lyderius, stipriname bendruomenes. Vertiname mūsų partnerystę su Britų Taryba ir tikimės, kad bendras projektas bus sėkmingas ir naudingas Klaipėdos regionui“, – apie projektą kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak organizatorių, projektas „Svajonių komandos“ skirtas per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius bei suteikti žinių ir gebėjimų, kitaip tariant, XXI amžiaus kompetencijų, pedagogams. „Britų taryba visame pasaulyje vykdo nemažai su sportu susijusių projektų, todėl labai džiaugiamės, kad pagaliau ir Lietuvoje turime atsakingą partnerį – Lietuvos Tautinį Olimpinį Komitetą, kuris pradeda įgyvendinti „Svajonių komandos“ programą Lietuvoje. Sporto kalba yra universali, ji suteikia galimybę moksleiviams diskutuoti pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo sveikatingumo iki skirtingų kultūrų pažinimo. Be to, sportas gali būti ta veikla,…

Lapkričio 28 d. Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkurso rezultatus. Keturi Klaipėdos universiteto teikti projektai laimėjo dotaciją už 2,36 mln. eurų. Du projektai priklauso Aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinių tyrimų kategorijai, kiti du – Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą kategorijai. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, stipriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018–2021 metais skyrė beveik 35 mln. eurų. Iš viso dotacijas laimėjo 60 Lietuvos mokslininkų projektų. Paraiškas vertino užsienio ekspertai, turintys Europos mokslo tarybos konkursų paraiškų vertinimo patirties. Pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija. „Dotaciją savo projektams laimėjo 23 Vilniaus universiteto mokslininkų grupės, 6 – Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės. Po 4 projektus vykdys Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitetų ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras“, – rašoma Lietuvos mokslo tarybos pranešime. Klaipėdos universitetas laimėjo daugiau projektų negu Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų ar Vilniaus Gedimino technikos, Šiaulių ar Lietuvos sporto universitetai. Klaipėdos universiteto laimėti projektai „Labai džiaugiamės, kai Klaipėdos universiteto mokslininkai yra įvertinti užsienio ekspertų ir Lietuvos universitetų kontekste rikiuojasi tarp lyderių“, – teigė Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno…

Lapkričio 27 d. vyko Klaipėdos universiteto Tarybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas sujungti Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą (SMF) su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu (HUMF). Siūlymą sujungti fakultetus ir taip reorganizuoti universiteto struktūrą bei infrastruktūrą KU Tarybai teikė rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas. Klaipėdos universitetas, atliepdamas ŠMM inicijuojamą aukštojo mokslo pertvarką, reorganizuoja savo struktūrą, stiprina pažangiąsias sritis ir studijų kryptis. „Vienas iš argumentų, kodėl būtina sujungti fakultetus, – studentų skaičiaus mažėjimas abejuose fakultetuose – SMF ir HUMF. Juos sujungus tikimasi turėti 1300 studentų. Panašiai arba daugiau studentų yra ir kituose KU fakultetuose – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete bei Sveikatos mokslų fakultete“, – KU Taryboje kalbėjo E. Juzeliūnas. Sujungus fakultetus, Socialinių mokslų fakultetą planuojama perkelti iš Minijos gatvės pastatų į Universiteto miestelį arba dabartinį HUMF pastatą. Taip bus vykdoma universiteto infrastruktūros pertvarka, bus mažinamos išlaikymo sąnaudos. Pasak KU Tarybos pirmininko Arnoldo Šileikos, aukštojo mokslo pertvarkos laikotarpiu studentui svarbi mokslo kokybė, inovatyvios ir patrauklios studijos. „Studentams nerūpi jų fakulteto pavadinimas, jiems svarbi pasirinktų studijų kokybė.“ Rektorius įžvelgia socialinių mokslų sinergiją su jūros mokslų kryptimi. „Universitete plėtojamos Klaipėdos regionui ir uostui svarbios logistikos, ekonomikos studijų kryptys. Todėl fakultetų sujungimas nereiškia socialinių mokslų sumenkinimo, atvirkščiai – siekiama stiprinti, ieškoti alternatyvų ir patrauklių…

Rudenį Maltoje ketvirtą kartą vyko Europos Sąjungos (ES), padedančios aktyviai gerinti pasaulinio vandenyno ekologinę būklę, organizuota konferencija „OurOcean 2017“. Svarbi pasaulinė konferencija šiemet pirmą kartą vyko Europoje. Čia svarstyti saugomų jūrų teritorijų, jūros taršos, žuvininkystės ir klimato kaitos klausimai. „OurOcean 2017“ konferencijoje dalyvavo viešojo ir privačiojo sektoriaus atstovai iš šešių pasaulio žemynų, kurie įsipareigojo daugiau nei 6 mlrd. eurų skirti geresnio ir tvaresnio jūrų bei vandenynų valdymui. Kitais metais (2018) konferencija, kur bus aptarti įsipareigojimų vykdymo rezultatai, vyks Indonezijoje. 100 jaunųjų vandenyno lyderių iš viso pasaulio ieškojo sprendimų Konferencijos metu Maltos universitete vyko „Jaunųjų vandenyno lyderių konferencija“, organizuojama ES ir Tvarios vandenynų sąjungos (angl. Sustainable Ocean Alliance). Viena iš 100 pasaulio atrinktų lyderių – prie jaunųjų lyderių komandos prisijungusi KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantė Donalda Karnauskaitė, aktyviai dalyvavusi kuriant ir įgyvendinant idėjas – jūros aplinkosaugos, mėlynosios ekonomikos vystymo ir darnios plėtros. „Konferencijoje pristatėme savo asmeninius įsipareigojimus. Manasis susijęs su rengiama disertacija. Kuriu rodiklių rinkinį ir įrankį-skaičiuoklę, kurie prisidės prie jūrų ir vandenynų darnaus vystymosi bei vertinimo – aplinkos kokybės gerinimo, ekonomikos vystymo ir socialinės gerovės“, – mintimis dalijosi D. Karnauskaitė. Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų kasdienybės įpročių Didžiosios tarptautinės vartojimo prekių bendrovės, tokios kaip „Procter & Gamble“, „Marks & Spencer,…

Lapkričio 20–24 dienomis Klaipėdos universitete jau devintą kartą vykdytas projektas moksleiviams „Iškeisk pamoką į paskaitą“. Projekto metu moksleiviai kartu su studentais turėjo galimybę dalyvauti Klaipėdos universiteto paskaitose. Tai unikali proga „pasimatuoti“ specialybę prieš nusprendžiant, kurią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą. Šiais metais uostamiesčio universitete dėstytose paskaitose apsilankė 1,6 tūkst. moksleivių. Moksleiviai stebino brandumu Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai moksleiviams skaitė daugiau kaip 70 skirtingų mokslo krypčių paskaitų. Šiais metais populiariausios buvo istorijos, socialinių mokslų krypties paskaitos, be to, moksleivius domino inžinerijos ir gamtos mokslų paskaitos, kurios vyko Klaipėdos universiteto laboratorijose. Doc. dr. Daiva Labanauskaitė, moksleiviams dėsčiusi Šiuolaikinės ekonomikos transformacijas, prisipažino, kad ją nustebino puikios moksleivių ekonomikos žinios: „Paskaitą dėsčiau gimnazijos pirmai ir antrai klasėms, negaliu atsistebėti aukšta jaunuolių akademine kultūra. Moksleiviai konspektavo jiems įdomias mintis, aktyviai dalyvavo diskusijose, stebino savo išmanymu ir apsiskaitymu.“ Docentė atkreipė dėmesį į tai, kad per paskaitą moksleiviai nė karto neišsitraukė telefono, jos teigimu, net studentams neretai būna sunku išlaikyti dėmesį be išmaniojo telefono. „Tokiems moksleiviams tikrai bus lengva ateityje integruotis į studijų procesą“, – džiaugėsi D. Labanauskaitė. Doc. dr. Redos Vismantienės, kuri dėstė Meninių kompetencijų ugdymą „Natiurmorto piešimas“, teigimu, moksleiviai vis dėlto yra kuklesni nei studentai. „Reikia juos suprasti, juk mokykloje visai kitokia atmosfera, ten daugiau…

Lapkričio 02-14 dienomis Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai: dr. doc. Andželika Bylaitė-Žakaitienė, lekt. Rima Ežerskienė ir lekt. Jonas Kavaliauskas dalyvavo bendrame su Lietuvių mokykla Vašingtone parengtame projekte-etnokultūrinės kūrybinės dirbtuvės „Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano“. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai pasirinko Lituanistinę šeštadieninę Lietuvių mokyklą Vašingtone, nes tai moderni, mokymosi ateičiai siekius atitinkanti lietuvių mokykla, kiekvieną mokinį rengianti kalbėti lietuviškai, skatinanti atsakomybę už savo žodį, veiklą, ugdanti kūrybingumą, meilę Lietuvai, puoselėjanti savo tautos papročius ir tradicijas. Mokykloje mokoma lietuvių kalbos, literatūros, teksto kūrimo ir analizės, Lietuvos istorijos ir geografijos bei muzikos. Mokiniai dainuoja mokyklos chore ,,Gilė” ir šoka lietuvių liaudies šokių grupėje ,,Eglutė”. Mokyklos bendruomenė dalyvauja Lietuvos organizacijų ir JAV Švietimo tarybos organizuojamuose konkursuose, vaikai laimi prizines vietas. Mokiniai, skatinami tėvų ir mokytojų, kuria, ima interviu, rašo įspūdžius į JAV LB laikraštį „Draugas“. Šiais mokslo metais kartą per mėnesį laikraštyje mokykla leidžia savo „Atžalyną“. Šio projekto tikslas – organizuoti unikalias kūrybines dirbtuves, kurių metu Lietuvių mokyklos Vašingtone mokytojai bei Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai, kultūros darbuotojai tarpusavyje pasidalintų etninės kultūros integracijos į neformalųjį švietimą patirtimi, skatintų lietuvių kilmės vaikus, gyvenančius Virdžinijos valstijose, mokytis lietuvių kalbos, domėtis lietuvių etnine kultūra, iš arčiau pažvelgti į jos įvairovę, interpretacijos galimybes, puoselėti jos tęstinumą ir meilę lietuvių etninei kultūrai…

Lapkričio 16 d. Klaipėdos universitete lankėsi Tartu Sveikatos priežiūros kolegijos delegacija iš Estijos. Vizito metu Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas ir Tartu Sveikatos priežiūros kolegijos rektorė Ulla Preeden pasirašė jungtinės Baltijos šalių radiografijos magistro programos sutartį. Tai vienintelė tokia studijų programa Baltijos šalyse. Susitikime dalyvavo KU Studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis. „Radiologija šiandien – labai paklausi ir sparčiai besivystanti sritis, specialistų poreikis nuolat auga. Jau dabar girdime, kad radiologų trūksta net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Amerika, Kanada, Norvegija, Vokietija“, – pasakojo Radiografijos magistro programos vadovas Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros vedėjas prof. dr. Arvydas Martinkėnas. Jungtinės Baltijos šalių radiografijos magistro programos studentai mokysis ir Estijoje, ir Lietuvoje. „Pirmąjį semestrą studentai studijuos Tartu Sveikatos priežiūros kolegijoje, kuri radiologijos studijų programą vykdo jau eilę metų ir turi patirties, būtiną techniką, mokomąsias laboratorijas, kurių, deja, nėra Lietuvoje. Tai unikali galimybė studentams pasisemti tarptautinės patirties“, – teigė prof. dr. A. Martinkėnas. Radiografijos studentai Klaipėdos universitete studijuos teoriją, dalyvaus praktikumuose, atliks praktiką trijose Klaipėdos miesto ligoninėse: Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Profesoriaus teigimu, jungtinė Baltijos šalių radiografijos studijų…

Klaipėdos universitete rudens semestre studijuoja 38 tarptautiniai studentai, kurie atvyko pagal „Erasmus“ mainų programą. Užsienio studentai ne tik lanko paskaitas anglų, kartais ir lietuvių kalbomis, bet ir dalyvauja praktinėse paskaitose. Lapkričio 7 d. Klaipėdos universitete vyko pamoka Klaipėdos mokyklos-darželio „Varpelis“ vaikams. Interaktyvią pamoką vedė „Erasmus“ studentai Onuras Armaganas iš Turkijos ir Zheni Simeonova iš Bulgarijos. Išmaniosios technologijos ugdymo procese Pasak Klaipėdos universiteto Informacinių sistemų ir technologijų centro direktorės doc. dr. Dalios Baziukės, tai buvo viena iš praktinių paskaitos atsiskaitomųjų užduočių: „Per šią paskaitą studentai kūrė interaktyvius žaidimus išmaniojoje lentoje, kuri leido vaikus įtraukti į mokymo procesą ir ugdyti ne tik technologinius įgūdžius, bet ir anglų kalbos žinias.“ Darželinukai, kurie kitais metais bus pirmokai, Klaipėdos universitete turėjo atlikti užduotis: sudėlioti skaičius nuo 1 iki 10, parašyti pirmąsias vaisių ar daržovių raides anglų kalba ir t. t. „Šiandien anglų kalba vaikams nėra naujiena, tačiau vis dar sudėtinga, kai lentoje mato morką, o reikia rašyti ne raidę „m“, bet „c“. Jaunųjų mokytojų iš užsienio pastangomis su užduotimis vaikai susitvarkė“, – pasakojo dėstytoja. Anot docentės D. Baziukės, technologijos padeda išlaikyti šiuolaikinių vaikų dėmesį kur kas ilgiau, nei būtų mokoma įprastais metodais. „Vaikai per pamoką buvo labai aktyvūs, jiems tokios pamokos tarsi žaidimas, kurį žaidžiant įsisąmoninama…

Lapkričio 20–24 dienomis Klaipėdos universitete jau devintą kartą vykdomas projektas moksleiviams Iškeisk pamoką į paskaitą. Trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir daugiau sužinoti apie dominančias studijų programas galės visi norintys vyresniųjų klasių moksleiviai. Na, o abiturientams tai – puiki proga „pasimatuoti“ specialybę prieš nusprendžiant, kurią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą. Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai skaitys daugiau kaip 70 skirtingų mokslo krypčių paskaitų moksleiviams. Iš viso projekto metu bus suteikta galimybė daugiau kaip dviem tūkstančiams moksleivių tapti studentais Klaipėdos universitete arba savo mokyklose. Jeigu moksleiviai neturi galimybės atvykti į universitetą, mokytojai gali registruoti savo klasę ir pakviesti universiteto dėstytoją skaityti paskaitą mokykloje. KU profesoriai ir docentai skaitys paskaitas Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono mokyklose. Registracija internetu baigsis lapkričio 16 d. Į paskaitas jau yra užsiregistravę daugiau kaip 1100 moksleivių. Šiais metais populiariausios yra istorijos, socialinių mokslų krypties paskaitos, pvz.: „Reporterio darbas žurnalistikoje“, „Reklamos kūryba“, „Kino medijos kultūros sistemoje“. Be to, moksleivius domina inžinerinės ir gamtos paskaitos, kurios vyks Klaipėdos universiteto laboratorijose: „Hidrodinamikos laboratorinis darbas“, „Magnolijūnų morfologinė ir anatominė sandara“, kt. Pasak KU Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Ingos Petrauskienės, du kartus per metus vykstantis projektas „Iškeisk pamoką į paskaitą“ sulaukia vis daugiau moksleivių susidomėjimo. „Mus džiugina smalsūs moksleivių veidai,…