Švietimas

Sukūręs elektrinį triratį drifterį, KVK studentas į Lietuvą atveda naują sporto šaką

Sukūręs elektrinį triratį drifterį, KVK studentas į Lietuvą atveda naują sporto šaką

Lietuviams netrūksta kūrybos ir idėjų, kasmet mūsų šalyje pristatomos dešimtys naujausių jaunų žmonių išradimų. Todėl pasauliui tikrai turime ką parodyti. Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. Pasak Rolando, jo išradimas yra ne tik nauja technologija, bet ir galimybė laisvalaikį leisti kokybiškai bei naudingai sveikatai. Įkvėpė pavyzdys Amerikoje Verta paminėti, kad Rolandas vis dar studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK), todėl visiškai atsidėti kūrybai ir darbui – negalėjo. Tačiau tai jam nesutrukdė Amerikoje pamatytą idėją sukurti savaip ir pristatyti Lietuvai. „Mintis kilo svarstant apie variantą, kaip itin nebrangiai pademonstruoti žmonėms, jog elektra varomas transportas gali būti išties smagus, papildantis kraują andrenalinu. Be to, kad nereikėtų daug lėšų tuo mėgautis. Kol kas žmonėms elektrinis transportas asocijuojasi su neįperkama TESLA arba su neįgaliųjų elektriniu vežimėliu. Tuomet pastebėjau Amerikoje jau seniai gyvuojantį čiuožinėjimo nuo kalno driftiniais triratukais sportą. Likau sužavėtas ir pradėjau gilintis, kaip tai padaryti varoma elektra. Sprendimų jau buvo. Taigi ėmiausi darbo“, – prisiminė Rolandas. Pasak jo, Lietuvoje jau buvo keli žmonės padarę kažką panašaus, tačiau kūriniai, esą buvo sudėtingi, nepritaikyti gaminti dideliais kiekiais. „Mano bei mano kolegos sukurtos versijos yra ne tik personalizuotos, tačiau ir išrenkamos dalimis, kas palengvina transportavimą. Anaiptol, elektra varomos…
Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Tailande klaipėdietis pelnė sidabrą

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Tailande klaipėdietis pelnė sidabrą

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Tailande Lietuvos atstovai iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius Tailande, Nakhon Pathom mieste, liepos 6-15 dienomis vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinys Rokas Elijošius iškovojo aukso medalį (mokytoja Birutė Maciulevičienė). Klaipėdos licėjaus mokinys Justas Mikutavičius pelnė sidabro medalį (mokytoja Rima Grabauskienė), o bronzos medaliais apdovanoti Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokinys Edvinas Ališauskas (mokytoja Eglė Galkauskienė) ir Ieva Norvaišaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Rasa Žemaitaitienė). Su medaliais grįžusiai Lietuvos komandai vadovavo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Rimantas Raudonis, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos katedros darbuotoja Jolanta Raudonienė ir to paties universiteto studentas Lukas Šteinys. Šiemet olimpiada surengta 49-ąjį kartą. Joje dalyvavo mokiniai iš 76 pasaulio šalių.
Iš kartos į kartą perduodama geodezininko profesija neaplenkė irklavimo čempiono

Iš kartos į kartą perduodama geodezininko profesija neaplenkė irklavimo čempiono

Kur kas dažniau galima išgirsti apie pedagogų šeimas, kuriose profesija tarsi keliauja iš kartos į kartą. Šįkart tai istorija apie Lietuvos irklavimo čempioną Edvardą Babarską, kuris savo šeimoje jau yra trečios kartos geodezininkas, sekantis mamos ir senelio pėdomis. Uostamiestyje gyvenantis jaunas vyras Lietuvoje žinomas dėl pasiekimų sporte. Visgi, ne ką mažiau įdomi ir kita Edvardo gyvenimo detalė – būsima profesija. Norėjo užsiauginti raumenų Irkluotojas prisiminė savo linksmą pažintį su šia sporto šaka, kuri netikėtai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nors Edvardas tikina neturįs herojų, į kuriuos lygiuotųsi, pats siekia tikslo būti geresniu nei buvo vakar. „Šiuo sportu pradėjau užsiiminėti kai man buvo dvylika. Į irklavimo bazę patekau pakviestas vieno draugo. Atsidūręs ten, net neįsivaizdavau, kur patekau, pamačiau sporto salę su svoriais, todėl ėjau su mintimi, kad užsiauginsiu daug raumenų. Kol neatėjo pavasaris ir nepradėjau irkluoti. Ir taip jau eina dešimti metai, kaip priklausau irklavimo bendruomenei“, – nuotykį prisiminė jaunas vyras. Ilgainiui sportą teko pradėti derinti su mokslais ir studijomis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK). „Pirmasis pusmetis buvo sunkus, viskas nauja ir neįprasta, bet praėjus adaptaciniam periodui prisitaikiau ir šie du dalykai visiškai netrukdė vienas kitam. Žinoma, tekdavo praleisti nemažai paskaitų, kadangi daug laiko buvau sporto stovyklose, bet dėka labai liberalių dėstytojų, turėjau…
Transporto inžinerijos studijos – priešnuodis emigracijai

Transporto inžinerijos studijos – priešnuodis emigracijai

Transporto inžinerijos sektoriaus pokyčius Lietuvoje pirmiausiai pajaučia Vakarų Lietuva, kur susikerta visi – sausumos, oro ir jūrų transporto keliai. Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tampriai susijęs su vidaus rinkos plėtojimu, ekonomikos augimu ir darbų vietų kūrimu. Kūrybingų, novatoriškų ir strategiškai mąstančių darbuotojų pageidauja transporto sektoriaus darbdaviai, komandos narių ieškodami Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pasak Transporto inžinerijos katedros Jūratės Liebuvienės čia rengiami ne tik  transporto logistikos, o ir automobilių transporto inžinerijos profesionalai.   Lietuva – tranzitinė šalis, tad transporto specialistų poreikis jos darbo rinkai, matyt, nepasotinamas? Lietuvoje dirbančiųjų transporto ir krovinių saugojimo sektoriuje skaičius jau gerokai perkopęs 100 tūkst. Per metus buvo sukurta daugiau nei 7 tūkst. naujų darbo vietų. Iškalbingai auga ne tik dirbančiųjų šioje srityje, o ir logistikos veiklos indėlis į šalies biudžetą. Logistika ir transportas sukuria 4,3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Daug kompanijų šiandien skundžiasi nerandančios darbuotojų. Ar stulbinamai augantys transporto sektoriaus skaičiai nespeičia įmonių į kampą dėl ribotų žmogiškųjų išteklių? Paradoksalu, tačiau itin mobilus ir tarptautinis transporto bei krovinių saugojimo sektorius leidžia išlaikyti Lietuvoje nemažą dalį specialistų. Nors emigracijos mastai grūmoja daugeliui verslo sričių, transporto inžinerijoje šiuo aspektu pakankamai stabilu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis transporto ir logistikos sektoriuje šiuo metu dirba net 5,2 proc. šalies…
Naujo darželio korpuso pabaigtuvės jau netrukus

Naujo darželio korpuso pabaigtuvės jau netrukus

Darbai Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“ juda pabaigos link. Senojo darželio korpuso rekonstrukcija jau baigta, patalpose montuojami baldai, įranga edukacinėms reikmėms. Naujajame korpuse pradėta vidaus apdaila: klijuojamos plytelės, dažomos sienos, klojama grindų danga bei kt. Finišo tiesiojoje ir aplinkotvarkos darbai: įrengtos kone visos vaikų žaidimų aikštelės, pasėta veja, nutiesti pėsčiųjų takai su kontrastingais paviršiais neįgaliesiems, montuojami suoliukai, informaciniai ženklai ir kiti mažosios architektūros elementai. „Šiuo metu yra atlikta 90 procentų visų statybos darbų. Mūsų siekis – kad rugsėjo 1-ąją naujose erdvėse jau skambėtų vaikų juokas. Natūralu, kad šiandien dar jaučiasi statybinio ritmo alsavimas, bet mintyse jau galima matyti vientisą, darnią ir gražiai sutvarkytą teritoriją. „Puriena“ bus pats šiuolaikiškiausias ir jaukiausias darželis, flagmanas visame Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų „laivyne“, tai bus pasididžiavimo vertas objektas ir visos Lietuvos mastu“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Rudenį lopšelį-darželį „Puriena“ galės lankyti apie 360 vaikų, tai yra dvigubai daugiau nei prieš plėtrą. Tikimasi, kad atidarius šį darželį ir steigiant papildomas ugdymo vietas kitose įstaigose, problema dėl vietų trūkumo ikimokyklinio ugdymo įstaigose Klaipėdoje sumažės iki minimumo: nors ne visais atvejais bus įmanoma patekti į arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą, tačiau bus siūlomos vietos kituose Darželio rekonstrukcijos ir plėtros darbų vertė – apie 3,41 mln. eurų. Projektą įgyvendina konkursą…
Klaipėdoje vyks Baltijos šalių geografijos olimpiada

Klaipėdoje vyks Baltijos šalių geografijos olimpiada

Birželio 26–30 d. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje vyks 4-oji Baltijos šalių geografijos olimpiada. Olimpiadoje dalyvaus 70 mokinių ir jų vadovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Olimpiados atidarymas birželio 26 d. 15 val. Mokinių laukia teorinės, vaizdinės ir geografinės lauko tyrimų užduotys. Olimpiados nugalėtojų apdovanojimo ceremonija – birželio 30 d. 12 val. Olimpiadą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, Neringos nacionalinio parko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė.
Jaunimo ugdymui daugiau pinigų

Jaunimo ugdymui daugiau pinigų

Praėjusios kadencijos Vyriausybei 2017 metų valstybės biudžete nenumačius lėšų neformaliajam švietimui Ministras Pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis žada, jog klaida bus ištaisyta ir situacija pasikeis jau rugsėjį. Neformaliojo ugdymo priemonės – svarbus žingsnis jaunimo užimtumui didinti, prisidėsiantis ir prie alkoholio vartojimo mažinimo. „Tenka apgailestauti, kad praėjusios kadencijos Vyriausybei formuojant 2017 metų biudžetą buvo priimti tokie sprendimai, tačiau ne kartą kartojau ir pakartosiu – Vyriausybė ieškos ir ras sprendimus, kad nuo rugsėjo 1 dienos neformalus ugdymas būtų prieinamas ir būtų finansuojamas. Tenka tik apgailestauti, kad vėl turime situaciją, kai reikės ieškoti nestandartinių sprendimų, kuriuos labai civilizuotai buvo galima padaryti priimant arba rengiant šių metų biudžetą. Neabejoju, kad mes tikrai užtikrinsime krepšelį ir moksleiviai neformaliam ugdymui turės tai, ką turėjo šiais mokslo metais ir nuo rugsėjo 1-osios krepšelis bus“, – teigia Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Pasak LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, vaikų ir jaunimo užimtumas – sisteminė problema, todėl būtinos ne pavienės priemonės, o jų visuma. Neformaliojo ugdymo priemonės kaip tik papildo alkoholio ribojimo priemones, dėl kurių neseniai Seime priimti esminiai sprendimai. „Antrąjį šių metų pusmetį atsidurtume situacijoje, kai pinigų paprasčiausiai nėra skirta. Visapusiškai palaikau Vyriausybės vadovą ir lėšų turi būti surasta kaip įmanoma greičiau, kad…
Ar išliks Klaipėdos universitetas?

Ar išliks Klaipėdos universitetas?

Akademinėje visuomenėje nemažas diskusijas ir aistrų audrą kelia naujasis aukštojo mokslo pertvarkos siūlymas. Iki šiol lieka neaišku, koks galutinis siūlymas bus priimtas, o daugeliui švietimo ekspertų susidaro įspūdis, kad pertvarko veiksmai daromo buldozeriniu principu. Siūlyme nurodoma, jog  Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą. Šį siūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas…
Klaipėdoje siekiama atkurti vaikų buriavimo mokyklą

Klaipėdoje siekiama atkurti vaikų buriavimo mokyklą

Klaipėdoje ieškoma galimybių atkurti vaikų buriavimo mokyklą. Ši perspektyva aptarta per Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ direktoriaus Gedimino Meškausko ir kitų mokyklos atkūrimo entuziastų susitikimą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Buriavimo mokyklos atkūrimo iniciatorių manymu, Klaipėdoje įmanoma sukurti tam reikalingą bazę, kaip vienas iš galimų variantų – tokios mokyklos kūrimas Smiltynės jachtklubo teritorijoje. Sutarta kurti darbo grupę, į ją kviečiant visų suinteresuotų šalių atstovus: mokyklos atkūrimo iniciatorius, buriuotojus, uostininkus, saugios laivybos administraciją ir kt. Mero siūlymu, darbo grupė turėtų analizuoti ne tik vaikų buriavimo mokyklos įsteigimo klausimą įvertinant poreikį, reikalingą bazę, žmogiškuosius išteklius ir išlaikymo kaštus, anot V. Grubliausko, buriavimo sporto situaciją būtina įvertinti kompleksiškai. „Darbo grupės tikslas turi būti rasti sprendimus, o ne juos atitolinti. Reikia sisteminio požiūrio dėl burių kaip sporto ir burių kaip filosofijos atkūrimo Klaipėdoje, investuojant į jaunus žmones, įvertinant visą situaciją kompleksiškai. Šitame kontekste kompleksiniu požiūriu reikėtų įvertinti ir jachtos „Lietuva“ perspektyvas“, – sako Klaipėdos meras. Darbo grupė bus sudaryta mero potvarkiu. Šiuo metu klaipėdiečiai vaikai buriuoti mokosi Drevernoje, kur veikia kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe bei Klaipėdos miesto jūriniu buriuotojų klubu įsteigta Klaipėdos krašto buriavimo mokykla. Mokytis buriuoti Klaipėdoje vaikai galėjo iki 2013 metų buriavimo mokykloje „Suominis“, kurios…
KU plėtos bendradarbiavimą su Nyderlandų Karalystės mokslo ir studijų institucijomis SGD srityje

KU plėtos bendradarbiavimą su Nyderlandų Karalystės mokslo ir studijų institucijomis SGD srityje

Sausio 17 dieną, antradienį, Klaipėdos universitete (KU) lankėsi Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Gijsbergas Hendrikas Christiaanas van der Lingenas. Vizito metu ambasadorius susitiko su Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektore Rita Vaičekauskaite, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekane Rima Mickevičiene bei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos studijų programos dėstytojais. Susitikime dalyvavo ir KU Jūros tyrimų atviros prieigos centro direktorė Viktorija Vaitkevičienė, centro laboratorijų vadovai bei mokslininkai, Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio bei kompetencijų centro atstovai. Susitikimo metu aptarta SGD studijų ir mokslo infrastruktūros plėtra. Klaipėdos universitetui aktualios bendradarbiavimo galimybės su Nyderlandų Karalystės universitetais bei mokslo centrais, siekiant plėtoti SGD inovacijas, didinti įvairių SGD sistemų efektyvumą, ieškoti naujų verslo modelių ir technologijų, kurios leistų plėsti SGD rinką Europoje. KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė Rima Mickevičienė jau užmezgė ryšius su Nyderlandų Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkais. Šiuo metu svarstomos galimos bendradarbiavimo formos, rengiamos tarptautinių projektų paraiškos partnerystei plėtoti. Šių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą labai palaiko ir ambasadorius. „Džiugu, kad Klaipėdos universitetas pozicionuoja save kaip SGD klasterio žinių centrą,“ – sakė ambasadorius, akcentavęs dideles universitete rengiamų SGD specialistų perspektyvas. Tikimasi, kad KU rengiami technologijų ekspertai ir olandų rinkodaros specialistai galės dirbti kartu, siekdami sukurti aukštesnę pridėtinę vertę įveiklinant SGD. Dekanė R. Mickevičienė…
Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastatas pasitinka atnaujintais fasadais

Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastatas pasitinka atnaujintais fasadais

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos (restauravimo) darbų Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto (S.Nėries g. 5, Klaipėda) pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. „Kultūros vertybių registre šis valstybės saugomas objektas yra įvardijamas kaip Mokytojų seminarijos pastatas, kadangi minėtoji mokymo įstaiga jame veikė iki 1934 m. Lietuvių kalbos mokytojus anuomet rengusi seminarija ─ svarbus Klaipėdos krašto lietuvybės ugdymo židinys. Džiaugiamės kartu su Klaipėdos universitetu, kad 2017 m. Kultūros sostinės titulą perėmusi Klaipėda pasipuošė dar vienu sutvarkytu istoriniu pastatu“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos fasadų tvarkybos (restauravimo) darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Klaipėdos universitetu. Per aštuonerius metus šiame kultūros paveldo objekte atlikta darbų už maždaug 1,67 mln. eurų (939 tūkst. Eur ─ KPD, 730 tūkst. Eur – Klaipėdos universiteto skirtos lėšos). Iš jų šiemet virš 91 tūkst. eurų skirta iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos, o Klaipėdos universitetas šiais metais prisidėjo apie 72 tūkst. eurų suma. Tvarkybos darbų užsakovas ─ VĮ „Lietuvos paminklai“, projekto vadovas ─ Juozapas Tilvikas (UAB „Klaipėdos projektas“). Darbus vykdė UAB „Pamario restauratorius“. Pasak VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Zigmo…
Šią savaitę daugiau nei 800 mokinių panoro tapti studentais Klaipėdos universitete

Šią savaitę daugiau nei 800 mokinių panoro tapti studentais Klaipėdos universitete

Lapkričio 14–18 dienomis Klaipėdos universitete jau septintą kartą vykdoma akcija moksleiviams iškeisk pamoką į paskaitą! Trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir sužinoti daugiau apie dominančias studijų programas panoro daugiau nei 800 moksleivių! Jau antrą kartą projektas vyksta mokslo ir meno festivalio Klaipėdoje „Restart“ metu. Daugiau nei 90 skirtingų mokslo krypčių paskaitų Universitete ir už jo ribų skaitys žymūs Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai ir kiti savo sričių profesionalai. Daugiausia paskaitų šią savaitę vyks didžiausiuose KU fakultetuose: Jūros technologijų ir gamtos mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslų. Registracijų į paskaitas metu didžiausio moksleivių susidomėjimo sulaukė Socialinių ir Sveikatos mokslų fakultetų, Menų akademijos pasiūlytos paskaitos. Populiariausios paskaitos Socialinių mokslų fakultete – reklamos kūrybos praktikumas, eterio žurnalsitika, turizmo žemėlapių kūrimas su GIS; Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete kaip ir kasmet didelio dėmesio sulaukė lietuvių literatūra, anglų kalba, psichologija; Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete viena įdomiausių paskaitų moksleiviams – medžiagų atsparumo eksperimentiniai tyrimai, ekologija; Sveikatos mokslų fakultete – streso rizika profesinėje veikloje, kino medija kultūros sistemoje; Menų akademijoje – scenos kalba, teatro režisūra ir vaidyba. Daugiausia registracijų sulaukta iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo, „Vėtrungės“ ir „Ąžuolyno“ gimnazijų. „Iškeisk pamoką į paskaitą“ naujiena pasiekė ir tolimesnius miestus – savo mokytojus į KU dėstytojus iškeisti panoro Klaipėdos…
Skandinavijoje itin populiarūs batų šepečiai jau įdomūs ir lietuviams

Skandinavijoje itin populiarūs batų šepečiai jau įdomūs ir lietuviams

Rugsėjį net 17 Klaipėdos ikimokylinio ugdymo įstaigų darželinukams paruošė malonią staigmeną. Prie įėjimų į darželius įrengė neįprastos akiai konstrukcijos batų šepečius. Jau antrą mėnesį šios įstaigos dalyvauja eksperimente – diegia vaikams švarių batų kultūrą bei stebi, kaip šią naujovę priima suaugusieji ir įstaigų darbuotojai. „Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireikslaiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė. „Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sako pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės „Solimeta“ atstovas Rimantas…
Teatro meno profesija būsimo studento akimis

Teatro meno profesija būsimo studento akimis

Spalio 21–22 dienomis Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedra ir Plungės kultūros centras organizuoja teatrinio veiksmo projektą „Atviras teatras 24 – teatro meno profesija būsimo studento akimis“. Šis tęstinis kultūrinės edukacijos projektas yra puiki galimybė ne tik artimiau susipažinti su teatro meno universitetinėmis studijomis, bet ir jauniems žmonėms pasimokyti pas patyrusius ir aukštos kvalifikacijos teatro pedagogikos meistrus. Vaikai ir jaunimas, besidomintys teatro menu, bus interaktyviai supažindinami su būsima aktoriaus ir režisieriaus profesija, pasirengimo jai ypatybėmis, studentišku gyvenimu. Projekto veiklose dalyvaus 32 jauni Plungės vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ aktoriai, Menų akademijos Teatro katedros dėstytojai, studentai. Vykdant projektą jo dalyviai net dviem dienoms „pasiners“ į tikrą studentišką gyvenimą, dalyvaus paskaitose, pokalbiuose, diskusijose, teatrinių improvizacijų vakare, susitiks su dėstytojais ir, žinoma, susipažins su tikru studentišku laisvalaikiu. Vykdydama šį projektą Teatro katedra siekia glaudesnio dialogo su būsimu studentu, sudarydama galimybę jaunam žmogui artimiau susipažinti su teatro srities studijuojamais dalykais, patyrusiais dėstytojais bei akademija ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tiesioginis bendravimas su teatro specialybių studentais, profesionaliais aktoriais ir režisieriais, geriausiais šalies teatro meno pedagogais padės projekto dalyviams ugdyti savo vaidybos, sceninio judesio, ritmikos, teatrinio dainavimo, šokio ir improvizavimo gebėjimus, bus puiki jaunų žmonių motyvavimo priemonė savo laisvalaikį įprasminti menu. Interaktyvios projekto veiklos padės…
Klaipėdos universitete steigiamas STEAM centras moksleiviams

Klaipėdos universitete steigiamas STEAM centras moksleiviams

Siekiant didinti moksleivių susidomėjimą technologijų ir gamtos mokslais, Lietuvoje steigiama dešimt STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrų. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Klaipėdos regiono partnerių bendru sutarimu STEAM centras bus įkurtas Klaipėdos universitete. Spalio 7 dieną pasirašytas susitarimas su Švietimo ir mokslo ministerija dėl STEAM atviros prieigos centro steigimo Klaipėdos universitete (KU). Be to, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl STEAM centro veiklos realizavimo su regiono partneriais, sutartį pasirašė: KU rektorius Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis. „Pirmą kartą Lietuvoje suteiksime impulsą STEAM centrams – naujiems dariniams mūsų švietimo sistemoje, – jau anksčiau yra sakiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Mūsų tikslas – nuo darželio iki universiteto formuoti naują inovacijų kultūrą, auginti tyrėjus. Naujuose centruose mokiniai dirbs kartu su doktorantais, dėstytojais, verslo atstovais, kartu tai bus ir pasirengimas būsimai karjerai.“ Klaipėdos universiteto STEAM centre veiks keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, specializuota jūros mokslų ir technologijų tyrimų erdvė. STEAM centras prasmingai prisidės prie Jūrinio slėnio idėjų realizavimo, įtraukiant į mokslo ir verslo bendradarbiavimą jaunąją kartą. KU…
„Karjeros dienos 2016“ – metas pradėti planuoti savo ateitį!

„Karjeros dienos 2016“ – metas pradėti planuoti savo ateitį!

Darbo rinka nuolat kinta, keičiasi ir darbo vietų pobūdis, specialistų paklausa. Konkurencija tarp potencialių darbuotojų vis didėja, todėl tas, kuris bus parengęs savo karjeros planą, planuos kiekvieną karjeros žingsnį, bus pranašesnis už pasikliaujantįjį tik savo intuicija. Pagrindinė taisyklė planuojant karjerą – tiksliai suvokti savo lūkesčius ir galimybes. Siekdamas padėti moksleiviams ir studentams apsispręsti, kokiu keliu eiti planuojant savo ateitį, Klaipėdos universitetas spalio 10–13 dienomis pirmą kartą organizuoja tris dienas truksiančias „Karjeros dienas 2016“. Pažinti savo karjeros galimybes padės įvairūs seminarai, susitikimai ir paskaitos su karjeros aukštumas pasiekusiais įmonių vadovais, tokiais kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, AB „Vakarų laivų gamykla“ personalo direktorė Ala Minkevičienė bei „Swedbank“ karjeros konsultantas Nerijus Gražulis. Moksleiviai turės galimybę susitikti su KU studentais, kurie studijuoja pagal mokinius dominančią studijų programą, gauti daug naudingos informacijos. Tuo metu jų mokytojai galės dalyvauti seminare pedagogams KU Tęstinių studijų institute, jiems bus teikiami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Pretenduojant į naują darbo vietą, patartina susirinkti kuo daugiau informacijos apie bendrovę ir įvertinti, ar būsimo darbuotojo asmeninės savybės atitinka įmonės viziją, politiką ir kuriamą įvaizdį. Tai „Karjeros dienose 2016“ lankytojai galės padaryti vyksiančioje kontaktų mugėje, kurioje turės galimybę ne tik pabendrauti su didžiųjų…
Back to top button
Close
Close