Švietimas

Italijos mokslininką žavi lietuvių studentų smalsumas ir motyvacija

Italijos mokslininką žavi lietuvių studentų smalsumas ir motyvacija

Ar žinojote, kad vasarą didžiausių Europoje Kuršių marių skaidrumas yra vos 20 centimetrų, jei panardintumėte savo ranką į vandenį, veikiausiai jos nematytumėte? Italijos Parmos universiteto prof. dr. Marko Bartoli teigimu, taip yra dėl intensyvaus dumblių augimo, kuris sukelia vandens žydėjimą, dėl kurio sumažėja vandens skaidrumas. Visuomenės dėmesys aplinkos tyrimams – per mažas Jau keletą metų Klaipėdos universitete dirbantis ir jo vardą už Lietuvos ribų garsinantis M. Bartoli biogeocheminius Kuršių marių tyrimus pradėjo vykdyti 2009-aisiais. Mokslininko teigimu, viskas prasidėjo dėl Lietuvos ir Italijos aplinkos panašumo: „Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė, jos baseinas žemyninėje dalyje panašus į didžiausią Italijos upę Po. Abiejų upių baseinai tankiai apgyvendinti žmonių, intensyviai naudojami žemės ūkiui ir gyvulininkystei.“ Tokia vystoma ūkinė veikla yra ekonomiškai naudinga, tačiau mokslininkas pastebi ir kitą medalio pusę: „Mes tiriame maistmedžiages, pavyzdžiui, fosforo judėjimą aplinkoje. Fosforą iš laukų Nemuno upė perneša į Kuršių marias, taip jis patenka į Baltijos jūrą. Patekęs į Baltijos jūrą, fosforas sukelia vandens žydėjimą, dėl ko prie kranto kaupiasi žalia vandens masė. Giliau vandenyje dėl dumblių irimo pradeda trūkti deguonies, tai nulemia masinį gyvų organizmų žuvimą.“ Kuršių marių būklei įtakos turi ir klimato sąlygos. „Vasarą, kai yra šilta, nėra vėjo sukeltų bangų, dumbliai auga ypač sparčiai ir tai pridaro…
KU Menų akademija bus integruojama į LMTA

KU Menų akademija bus integruojama į LMTA

Klaipėdos universitete lapkričio 6 dieną vykusiame Tarybos posėdyje pritariant aukštojo mokslo pertvarkai nuspręsta Klaipėdos universiteto Menų akademiją (MA) integruoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Pasak KU Tarybos pirmininko Arnoldo Šileikos, sprendimas priimtas atsižvelgiant į LR švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kreipimąsi „Dėl Klaipėdos universiteto Menų akademijos integravimo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją galimybių“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kreipimąsi „Dėl meno (muzikos, teatro, šokio) studijų išteklių konsolidavimo“. Menų akademijos dekano Vytauto Tetensko teigimu, birželio 21 d. Menų akademijos Tarybos posėdyje nuspręsta prisijungti prie LMTA, tačiau šiam siūlymui KU vadovybė dar nebuvo pritarusi. Pasak MA dekano, siekiant užtikrinti profesionalių menininkų rengimą Lietuvoje ir uostamiestyje, svarbu pritarti aukštojo mokslo reformai. Prisijungimas prie LMTA užtikrins kokybišką meninių specialybių specialistų rengimą Klaipėdoje. Be to, tikimasi, kad tai sudarys geresnes sąlygas studentams, mat 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas KU Menų akademijai buvo skirtos tik 8 valstybės finansuojamos vietos. „Mes pritariame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės siekiui meninių specialybių specialistus rengti vienoje aukštojoje mokykloje, kad būtų optimaliai panaudotos dėstytojų kompetencijos ir turimi infrastruktūriniai ištekliai“, – teigė KU Tarybos pirmininkas A. Šileika. Klaipėdos universitetas kuria Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemą Tarybos posėdyje svarstytas ne mažiau svarbus klausimas dėl KU vystymo perspektyvų. Pasak…
Atsirado galimybė Klaipėdos universitetui išlikti savarankišku

Atsirado galimybė Klaipėdos universitetui išlikti savarankišku

Spalio 27 dieną Klaipėdos universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdis, kuriame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras Giedrius Viliūnas pristatė Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones. Viliūnas teigė, kad išvakarėse universitetų tinklo optimizavimo planas derintas su LR Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Spalio 31 d. planą svarstė Vyriausybė, o lapkričio mėnesį dokumentas „grįš“ derinti ir diskutuoti į universitetų tarybas. Gruodžio 1 d. Vyriausybė turi pateikti oficialų Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių dokumentą Lietuvos Seimui. Siūlymas Klaipėdos universitetui ŠMM viceministro G. Viliūno teigimu, uostamiestyje dirbta intensyviai: „Mes dirbome specialiose darbo grupėse, aš pats keletą kartų buvau Klaipėdoje, diskutavome. Klaipėdos aukštųjų mokyklų vadovai buvo Vilniuje, Seime. Siūlymas KU susijungti su dviem uostamiesčio kolegijomis nepasiteisino. Diskutuojant paaiškėjo, kad nesusikalbama.“ Klaipėdos universitetui Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane siūlomi du būdai. Vienas – reorganizuoti Klaipėdos universitetą prijungiant jį prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis. Antrasis siūlymas – stiprinti Klaipėdos universitetą išgryninat jo profilį, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę, atitiktį miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą universiteto taryboje. Ši alternatyva bus svarstoma kartu su siūlymu Klaipėdos miesto savivaldybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Klaipėdos miesto ir kitų savivaldybių,…
Studentų vasaros praktikos – nauda aplinkai

Studentų vasaros praktikos – nauda aplinkai

Kai kuriems vasaros laikotarpis susijęs su ilgai lauktu poilsiu, o ekologams tai – pats darbymetis. Savo atostogas į mokslinį tyrimą iškeitė Klaipėdos universiteto (KU) studentė Karolina Mukauskaitė, kaip praktikantė prisijungusi prie mokslinio projekto BONUS BaltCoast veiklos. Studentė atliko socioekologinį tyrimą, kuriuo siekta įvertinti, kokie dar, be mikrobiologinės taršos, t. y. dabartinio maudyklų vandens kokybės rodiklio, paplūdimių ir jų maudyklų veiksniai svarbūs Lietuvos pajūrio poilsiautojams. Poilsiautojų netenkina paplūdimių kokybė BONUS Baltcoast vykdomo projekto, kuriame, be KU, dar dalyvauja 6 partneriai iš kitų Baltijos jūros šalių, pagrindinė užduotis – tvarkant pajūrio kranto zoną taikyti sisteminį požiūrį. „Sisteminis požiūris apima tris komponentus: ekologinį, socialinį ir ekonominį. Sprendžiant problemą svarbu įtraukti ir suinteresuotąsias šalis. Šalys partnerės šią metodiką pritaikė šiuo metu aktualiems kranto zonos klausimams, tokiems kaip eutrofikacija, pakrančių apsauga nuo klimato kaitos sukeliamo poveikio žuvų ištekliams ir produktyvumui, laivininkystės kanalų įrengimui. Lietuvoje sisteminio požiūrio metodika pritaikyta, siekiant įvertinti naujų paplūdimių Kuršių marių pakrantėje įkūrimo galimybę“, – su projekto tikslais supažindino KU Jūros mokslų ir technologijų centro mokslo darbuotoja lekt. dr. Marija Kataržytė, kuri kartu su kolege lekt. dr. Diana Vaičiūte vadovavo socioekologiniam tyrimui. Vykdant šį tyrimą apklausti 225 poilsiautojai ir nustatyta paplūdimių vandens mikrobiologinė tarša, chlorofilo a koncentracija bei kiti vandens rodikliai. Rezultatai atskleidė, kad…
Klaipėdos universiteto studentai tarptautinio šokių konkurso nugalėtojai

Klaipėdos universiteto studentai tarptautinio šokių konkurso nugalėtojai

Spalio 26-27 d. Lvove, Ukrainoje vykusio tarptautinio šokių konkurso „Day of the dance“ nugalėtojais tapo Klaipėdos universiteto tautinio meno studentų ansamblis „Vytinė“, kuris komisijos vertinimu buvo pripažintas geriausiu iš daugiau kaip penkiasdešimties konkurso dalyvių. Universiteto studentams atiteko ne tik garbingas apdovanojimas, bet ir mobili garso kolonėlė su dviem mikrofonais bei 1000 eurų vertės prizas. 1994 metais įkurtas tautinio meno ansamblis „Vytinė“ seniai yra tapęs neatsiejama Klaipėdos universiteto ir studentų laisvalaikio dalimi. Kolektyvas sukūrė programas „Parbėk laivuži“ (2010), „Ant marių kranto“ (2012), „Žuvininkai mes esmi“ (2014), „O tumet karčemo…“ (2015). Per ansamblio gyvavimo laikotarpį čia sukurta apie 30 naujų choreografinių kompozicijų, išleisti 9 autoriniai tautinių šokių leidiniai (2001-2014 m.), 2009 m. išleistas garso įrašų diskas „Vytinė“. Pastaraisiais metais šis kolektyvas džiugina savo pasirodymais ir pergalėmis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu: 2010 m. Tautinių šokių konkurse „Klumpakojis“ laimėjo trečiąją vietą, 2010 m. Respublikiniame  „Kadagio“ konkurse, dainų ir šokių kategorijoje laimėjo antrąją vietą, 2014 metais Tarptautiniame folkloro festivalyje „Interfolk in Russia“ Sankt-Peterburge tapo antrosios vietos laureatais. Na, o 2015 m. Respublikiniame jaunimo šokių konkurse „Kadagys“ „Vytinė“ tapo I-osios vietos laimėtojais. Kolektyvui vadovauja Irena Petrulionienė, kuri teigia, jog „Vytinės“ vadovų kolektyvo kredo – kūryba yra gyvenimas! Šokių grupės meno vadovas, dirbantis nuo pat įkūrimo,…
Moksleiviams Klaipėdos universitetas siūlo iškeisti pamoką į paskaitą

Moksleiviams Klaipėdos universitetas siūlo iškeisti pamoką į paskaitą

Lapkričio 20–24 dienomis Klaipėdos universitete jau devintą kartą vykdomas projektas moksleiviams Iškeisk pamoką į paskaitą! Trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir daugiau sužinoti apie dominančias studijų programas galės visi norintys vyresniųjų klasių moksleiviai. Na, o abiturientams tai – puiki proga „pasimatuoti“ specialybę prieš nusprendžiant, kurią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą. Paskaitas skaitys Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai, kiti savo sričių profesionalai (daugiau kaip 70 skirtingų mokslo krypčių). Moksleiviai turės galimybę rinktis iš plataus paskaitų spektro: nuo paskaitų apie inkaro įrengimą, robotus ar asmeninių ryšių transformavimą į verslo ryšius iki reporterio darbo žiniasklaidoje, ritminės ir atletinės gimnastikos mokymo ar lygių galimybių užtikrinimo bendruomenėje. Visą savaitę Universitete moksleiviai galės kartu su studentais dalyvauti interaktyviose paskaitose, seminaruose ar laboratoriniuose užsiėmimuose. Paskaitos vyks Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų, Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Humanitarinių ir ugdymo mokslų, Socialinių mokslų fakultetuose, Baltijos istorijos ir archeologijos institute bei Menų akademijoje. Vykdant projektą „Iškeisk pamoką į paskaitą“ Klaipėdos universiteto dėstytojai moksleiviams siūlo paskaitas skaityti jų mokyklose – Klaipėdos mieste ir pajūrio regione. Taigi šiemet moksleiviai turės galimybę ne tik iškeisti pamoką į paskaitą, bet ir savo mokytoją – į dėstytoją. Kviečiame mokyklas aktyviai dalyvauti ir taip paįvairinti matematikos, biologijos, lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų, fizikos bei chemijos, menų,…
Menų akademijoje – kultūrinės edukacijos projektas „Atviras teatras 24“

Menų akademijoje – kultūrinės edukacijos projektas „Atviras teatras 24“

Spalio 26–27 dienomis Klaipėdos universiteto Menų akademijoje vyks kultūrinės edukacijos – teatrinio veiksmo projektas „Atviras teatras 24“. Šį tęstinį projektą, iš dalies finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos, rengia Menų akademijos Teatro katedra ir Plungės kultūros centras. Šiemet projekto veiklose dalyvaus 60 jaunų žmonių iš Plungės, Molėtų, Šiaulių, Anykščių, Šilutės, Rietavo, Jurbarko, Akmenės rajonų bei Šiaulių ir Klaipėdos miestų. Unikalus projektas „Atviras teatras 24“ – tai ne tik puiki galimybė jaunimui artimiau susipažinti su teatro meno universitetinėmis studijomis, naujausiomis teatro metodikomis, bet ir regionuose gyvenantiems jauniems žmonėms mokytis iš patyrusių aukštos kvalifikacijos teatro pedagogikos meistrų. Visi projekto dalyviai, besidomintys teatro menu, bus interaktyviai supažindinami su būsima aktoriaus ir režisieriaus profesija, pasirengimo jai ypatybėmis ir studentiško gyvenimo savitumu. Vykdant projektą, jo dalyviai net dviem dienoms „pasiners“ į tikrą teatro studentų gyvenimą: dalyvaus paskaitose, pokalbiuose, diskusijose, teatrinių improvizacijų ir kūrybinių studentų darbų pristatymo vakare, susitiks su dėstytojais, kartu su profesionaliais aktoriais ir studentais rengs bendrus kūrybinius darbus. Be to, dalyvaus teatralizuotose ekskursijose po Menų akademiją, bendraus su studentais, virs studentišką sriubą. Menų akademijos Teatro katedros bendruomenė šio projekto dėka palaiko nuolatinį ryšį su regiono jaunimu, skatina jo kūrybiškumą, domisi jo poreikiais ir lūkesčiais. Projekto veiklos prasidės spalio 26 d., 9.40 val., Klaipėdos universiteto Menų akademijos…
Ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės studentėms paskaitas skaitė garsi mokslų daktarė

Ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės studentėms paskaitas skaitė garsi mokslų daktarė

Spalio 9-20d. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje Socialinių mokslų fakultete Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos studentams paskaitas skaitė žymi pedagogikos mokslų daktarė Hilton Gillian Lesley Scott iš Jungtinės Karalystės Middlesex Universiteto. Mokslininkės visas gyvenimas yra skirtas pedagogų rengimo pokyčių analizei, gerosios europinės patirties rengiant pedagogus sklaidai. Dvi savaites Ikimokyklinės ir priešmokyklinės studijų programos studentės kartu su lektore nagrinėjo pedagogų rengimo tendencijas Europoje, diskutavo, koks turi būti 21 amžiaus pedagogas, lygino pedagogų rengimo programas Europoje, kūrė ir pristatė savo viziją, kaip turėtų būti rengiamas pedagogas aukštojoje mokykloje. Hilton Gillian Lesley Scott susipažino su studijų programos socialiniais partneriais – aplankė „Volungėlės“ lopšelį-darželį ir Marijos Montessori vardo mokyklą- darželį, kur stebėjo, kaip organizuojama vaikams ugdomoji veikla, diskutavo su švietimo institucijų vadovybe, kaip vykdoma pedagoginė studenčių praktika. Kartu su Administravimo ir edukologijos katedros dėstytojais lektorė aplankė Palangos gintaro muziejų, stebėjo „Žizel“ baletą Žvejų kultūros rūmuose, svečiavosi Kretingos Vienkiemio sodyboje.
Klaipėdos universitetas pateikė kreipimąsi dėl savarankiško universiteto statuso išlaikymo

Klaipėdos universitetas pateikė kreipimąsi dėl savarankiško universiteto statuso išlaikymo

Klaipėdos universiteto vadovybė spalio 18 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, LR švietimo ir mokslo ministrei bei LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui raštą dėl savarankiško Klaipėdos universiteto statuso. Dokumentą pasirašė KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas ir KU Rektorius Eimutis Juzeliūnas. Kreipimesi teigiama, kad KU pritaria Seimo ir Vyriausybės inicijuotai aukštojo mokslo reformai, kurios tikslas – aukštesnės studijų ir mokslo kokybės siekis, ir yra tos nuomonės, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas, remiantis glaudžiu mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, atliepiant regiono darnios raidos poreikius. Tačiau KU siekia likti savarankišku Vakarų Lietuvos regiono universitetu, bendradarbiaujančiu su kitomis regiono neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis, siekdamas būti Baltijos jūros regiono aukštojo mokslo lyderiu ir prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ekonominio augimo, sveikos aplinkos, socialinės bei kultūrinės darnos užtikrinimo. Šią poziciją KU grindžia regiono specifika, verslo jūrinio sektoriaus poreikiais ir universiteto, kaip švietimo, mokslo, inovacijų ir kultūros židinio regione, misija, atitinkančia Europos Komisijos dokumentą „Universitetų indėlis į regionų augimą“, Lietuvos regioninės politikos gairių projektą (baltoji knyga), Klaipėdos miesto ir regiono proveržio strategiją, EBPO (OECD) dokumentą „Vandenynų ekonomika 2030“. Savo raidos bei plėtros galimybes sieja su tarptautinio lygmens tarpdisciplininiais jūros mokslų (industrinė jūrų akvakultūra, jūrų biotechnologijos, jūros…
Vakarų Lietuvos merai už Klaipėdos universiteto išsaugojimą

Vakarų Lietuvos merai už Klaipėdos universiteto išsaugojimą

Spalio 17 d. Klaipėdos universitetas surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją. Tai pirmas tokio masto merų susitikimas Klaipėdos universitete, kurio tikslas buvo aptarti universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei lūkesčius, pabrėžti KU svarbą Vakarų Lietuvos regionui, išklausyti merų pasiūlymus ir pastebėjimus, kaip plėtoti universiteto veiklą vykdant aukštojo mokslo reformą. Klaipėdos universitete lankėsi merai, vicemerai iš dešimties Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių: Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos, Rietavo, Telšių, Tauragės, Šilalės, Šilutės ir Mažeikių. Renginyje dalyvavo ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ atstovė Klaudija Kionies. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, pristatydamas universiteto veiklas, akcentavo, kad būtų tikslinga, jei prie vienintelio universiteto Vakarų Lietuvos regione valdymo prisidėtų ir regiono savivaldybės. „Mes siekiame, kad Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės ir verslas taptų ne tik universiteto partneriais ir investuotojais, bet dalyvautų ir jo valdyme. Susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo galimybes, išgirsti Jūsų lūkesčius ir sulaukti palaikymo vykstant aukštojo mokslo reformai“, – į susirinkusius Vakarų Lietuvos regiono merus kreipėsi KU rektorius E. Juzeliūnas. Specialistus Vakarų Lietuvos regionui rengia KU KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė Vakarų Lietuvos regionų merams pristatė 2017 m. stojimo rezultatus. Šiais metais Klaipėdos universitete pradėjo studijuoti apie 1 tūkst. studentų: 60 proc. – iš Klaipėdos, 15 proc. – iš Telšių apskričių. „Nereikėtų…
Ar išliks Klaipėdos universitetas?

Ar išliks Klaipėdos universitetas?

Klaipėdos universitetas šiandien, spalio 17 d., aukštojo mokslo reformos kontekste kviečia Vakarų Lietuvos savivaldybių merus į susitikimą-diskusiją „Klaipėdos universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimas: perspektyvos ir lūkesčiai“. Tai pirmas tokio masto merų susitikimas Klaipėdos universitete. Pasak Klaipėdos universiteto kanclerio Evaldo Lukausko, Klaipėdos universitetui yra svarbus Vakarų Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimas ir palaikymas. „Birželio 20 d. didžioji dauguma Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių palaikė Klaipėdos universiteto siekį išlikti savarankišku, kuris buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Vyriausybei bei Seimui. Šį palaikymą ir bendradarbiavimą norime išlaikyti“. Susitikimo metu savivaldybių merams bus pristatyti Klaipėdos universiteto tikslai ir ateities vizijos. Taip pat tikimasi išklausyti regiono merų poziciją aukštojo mokslo reformos klausimu bei jų matymą, kaip tai paveiktų Vakarų Lietuvą. Regionų plėtra išlieka vienu svarbiausiu Lietuvos uždavinių, nuo kurio priklauso tvari šalies ekonomikos raida, socialinės atskirties ir emigracijos mažinimas. XVII Vyriausybės programoje numatytos prioritetinės sritys – regionų vystymas ir mokslo pertvarka. Šiuo metu vyksta diskusija tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų bei vyriausybės, yra ieškoma sprendimų. Į susitikimą Klaipėdos universitete yra pakviesti 15 Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių merai. Susitikimą-diskusiją pradės KU rektorius prof. habil dr. Eimutis Juzeliūnas, pristatydamas Klaipėdos universitetą šiandienos aukštojo mokslo reformos kontekste, KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė pristatys KU sąsajas su Vakarų Lietuvos regionu švietimo, kultūros…
Artėja karjeros dienų renginiai Klaipėdos universitete (programa)

Artėja karjeros dienų renginiai Klaipėdos universitete (programa)

Jau tradicija tapusios Klaipėdos universiteto „Karjeros dienos“ šiemet išsiskiria renginių įvairove ir atvirumu – į renginius kviečiami tiek universiteto, tiek uostamiesčio kolegijų studentai bei moksleiviai. KU renginiai vyks nuo spalio 20 d. iki spalio 26 d. skirtingu laiku ir skirtingose vietose, o savo įvairove sudomins net išrankiausius. Karjeros dienos‘ 2017 – nuo paskaitų ir mokymų karjeros tema iki kūrybinių laboratorijų, nuo R. Kmitos knygos „Pietinia kronikas“ pristatymo iki „pasivaikščiojimo“ „Teatro labirintais“, nuo ekskursijų į miesto įmones ar įstaigas iki kontaktų mugės su potencialiais darbdaviais, nuo susitikimų su savo sričių profesionalais iki Erasmus+ programos ir daug daug kitų. Detaliau su renginių programa galite susipažinti universiteto interneto svetainėje https://www.ku.lt/studentu-reikalu-skyrius/karjeros-dienos/ Kviečiame dalyvauti! Į dalį renginių būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius ribotas. Klaipėdos universiteto informacija
Žymi mokslininkė iš Jungtinės Karalystės skaitys paskaitas studentams

Žymi mokslininkė iš Jungtinės Karalystės skaitys paskaitas studentams

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, iki spalio 20 dienomis, viešnia iš Jungtinės Karalystės Hilton Gillian Lesley Scott skaitys paskaitas Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos studentams tema – „Pedagogų rengimas: pokyčiai ir perspektyvos. Kaip pasiruošti pedagoginiam darbui?”. Šiek tiek apie Hilton Gillian Lesley Scott: Hilton Gillian Lesley Scott (Jungtinė Karalystė) aukšto lygio mokslininkė Europoje tyrinėjanti įvairių šalių švietimo sistemų ypatumus ypač didelį dėmesį skirianti pedagogų rengimo svarbai. Mokslininkė kartu su kitų valstybių pedagogus rengiančiomis institucijomis dalyvauja įvairiuose Europos sąjungos projektuose (Toolkit for Teacher Reflection, Scenarios for use in Teacher Education ), susijusiuose su pedagogų ugymu, yra projektų koordinatorė bei parengtų mokymų kokybės vertintoja. Didelė dalis mokslininkės mokslinių tyrimų yra susiję su vaikų lytiniu ugdymu mokyklose, alternatyvių metodikų kūrimu, darbu su paaugliais. Tyrėja taip pat nagrinėja būsimų pedagogų (studentų) pasirengimą ugdyti mokinių socialinę,  sveikatos ir lytinio švietimo  sampratą, nagrinėja sąryšį tarp dizaino, technologijų, verslo ir švietimo sričių. Mokslininkės parengti metodiniai vadovai pedagogams (pvz. ‘Only Connect’ Working with disaffected students. Strategies for use across Europe) paremti mokslinių tyrimų rezultatais vykdant Europos Sąjungos projektus yra naudojami Europos sąjungos valstybių švietimo sistemoje. Šiuo metu Hilton Gillian Lesley Scott dirba Middlesex Universitete, konsultuoja ir vertina doktorantūros studijų studentus, yra tarptautinės lyginamojo švietimo ir technologijų asosiacijos Nigerijoje narė, recenzuoja tarptautinių mokslinių žurnalų…
Jūrų muziejus moksleivius priima nemokamai

Jūrų muziejus moksleivius priima nemokamai

Jūrinio varpo dūžiu kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Lietuvos jūrų muziejuje skelbė programos „Nemokami muziejai – moksleiviams“ pradžią, kuri pradedama nuo muziejų ir nemokamos pilotinės muziejų kultūrinio svetingumo programos moksleiviams „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Lietuvos jūrų muziejus specialiai šiai programai parengė edukaciją „LAISVĖS, SAUGUMO IR ATSAKOMYBĖS ŽENKLAI KLAIPĖDOS UOSTE“. Edukacinė programa vyks iki gruodžio 31 d. kiekvieną penktadienį 10.30 – 15.00 val. NEMOKAMAI. Kviečiame sudalyvauti programoje, praturtintoje jūrinės kultūros konteksto nepriklausomybės laikotarpiu atkūrimu. Tai pilietinio ugdymo programą papildantis, kritinį mąstymą ugdantis bei į jūrinės valstybės idėjos puoselėjimą orientuotas edukacinis užsiėmimas. Kultūros ministrė pabrėžė, kad kultūrinio prieinamumo skatinimas visoje Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių šios programos tikslų. „Lietuvos muziejai turi daug kultūrinių produktų ir įdomių edukacinių programų, kurios puikiai tinka vaikų ir jaunimo kompetencijų kultūros srityje ugdymui. Kaip ir buvo numatyta – labai svarbu padėti vaikams ir jaunimui užmegzti unikalų santykį su šalies paveldu ir istorija, ypač valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išvakarėse“, – kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Klaipėdoje išrinkta Metų mokytoja

Klaipėdoje išrinkta Metų mokytoja

Spalio 5-oji – ypatinga diena pedagogams: tądien kasmet minima Tarptautinė mokytojų diena. Profesinės šventės išvakarėse Klaipėdos pedagogai tradiciškai buvo pakviesti į šventę, kurios metu pagerbti iškiliausi pedagogai, tituluota Metų mokytoja. Šiemet šis titulas atiteko „Versmės“ progimnazijos anglų kalbos mokytojai Emilijai Šulnytei. Metų mokytojas Klaipėdoje renkamas nuo 2001 metų. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Virtualūs tinklai – šiuolaikinių subkultūrų išraiškos forma?

Virtualūs tinklai – šiuolaikinių subkultūrų išraiškos forma?

Kada paskutinį kartą Klaipėdos gatvėse sutikote skiauterėtą panką ar masyviais batais avintį metalistą? O gal patys priklausote kuriam nors subkultūrų judėjimui? Apie subkultūras Klaipėdoje, jų išraiškos formas šiandieniniame pasaulyje ir pačius klaipėdiečius kalbamės su Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktoriumi doc. dr. Liutauru Kraniausku. Kaip ir kada susidomėjote subkultūrų tyrimais ir kodėl būtent Klaipėdoje? Sumanymas buvo paprastas – 2010 m. nutarėme, kad kolegos, kurie dirbo KU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedroje, atliktų kokį nors bendrą darbą, kuris visus sutelktų. Taip supranti, kad tai, kas vienija skirtingus interesus turinčius mokslininkus, yra miestas, kuriame gyveni. Apie tai galima rašyti iš skirtingų perspektyvų. Galima žvelgti filosofo, sociologo, kriminologo ar kultūros tyrinėtojo žvilgsniu. Tai ir bandėme daryti, stebėti, kaip žmonės kalba apie miestą, ką jie atsimena. Kalbinome įvairių grupių žmones: politikus, menininkus, architektus, istorikus, intelektualus, buvusius valdžios atstovus, kaip jie mato miesto vystymąsi nuo 1990-ųjų. Mus domino ne tik oficialioji miesto istorija, bet ir ta, kuri išgyvenama kitų socialinių grupių, gal ne taip ryškiai matomų oficialiame miesto gyvenime. Dažniausia, išgirdęs žodį „miestas“, pagalvoji apie merą, jo svitą, universitetą, verslą. Bet yra ir mažesnių grupių, kurios atranda santykį su miesto erdvėmis, viena jų – subkultūros. Tai žmonės, kurie puošia miesto erdvę savo buvimu, suteikdami…
KU doktorantas iš Portugalijos: „Klaipėdoje galėčiau gyventi visą gyvenimą“

KU doktorantas iš Portugalijos: „Klaipėdoje galėčiau gyventi visą gyvenimą“

Portugalas Miguelis Inácio iš Boavista dos Pinheiros (Odemira) pirmą kartą į Klaipėdą atvyko 2013 metais studijuoti magistrantūroje pagal Erasmus Mundus programą. Šiuo metu Miguelis yra Klaipėdos universiteto (KU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties trečio kurso doktorantas. Jaunasis mokslininkas dirba ir Leibnico Baltijos jūros tyrimų institute, Varnemiundėje, Vokietijoje. „Galiu drąsiai teigti, kad Klaipėdos universitetas yra stiprus ir gerai žinomas Baltijos jūros tyrimų srityje“, – sako M. Inácio. Kelias iš Portugalijos į Klaipėdą „Baigęs magistrantūros studijas Gento (angl. Ghent) universitete, Belgijoje, nusprendžiau studijuoti toliau, susisiekiau su KU dėstytojais – prof. habil. dr. Sergejumi Oleninu ir prof. habil. dr. Geraldu Schernewski, kurie pasiūlė doktorantūros studijas Klaipėdos universitete“, – pasakojo M. Inácio. „Be to, norėjau geriau pažinti Lietuvą, nes Pietų Europje vyrauja klaidingas požiūris, kad posovietinės šalys yra nepakankamai išsivysčiusios. Man norėjosi pasisemti asmeninės patirties ir drąsiai galiu teigti, kad po Portugalijos Lietuva yra ta šalis, kurioje galėčiau gyventi visą gyvenimą“, – kalbėjo portugalas. Miguelis Inácio džiaugėsi, kad lietuviai yra atviri ir šilti žmonės, su kuriais nesunku užmegzti ryšį ir lengva bendrauti. „Klaipėda – jaukus miestas. O ir Lietuva, mano manymu, yra jauna, daug galimybių turinti šalis. Man čia patinka, manau, jau puikiai čia prisitaikiau“, – nusišypsojo KU doktorantas. Miguelis Inácio šiuo metu studijuoja…
Maža biologinės invazijos rūšis, bet didelė grėsmė

Maža biologinės invazijos rūšis, bet didelė grėsmė

Ar žinote, kaip vyksta biologinių rūšių invazija? Kaip gyvybės geba prisitaikyti ir kokią įtaką gali padaryti naujai aplinkai? Apie tai kalbamės su Lietuvos mokslo akademijos tikruoju nariu, Klaipėdos universiteto (KU) profesoriumi habilituotu mokslų daktaru Sergejumi Oleninu. Biologinės invazijos – grėsmė ar privalumas? Pirmasis Klaipėdos universitete pradėjęs biologijos okeanografijos tyrimus profesorius S. Oleninas studentams siekia perteikti šio mokslo įvairiapusiškumą: „Aš, kaip biologas, pradėjau tyrinėti biologinius aspektus: rūšių fiziologinę adaptaciją, jų prisitaikymą naujoje aplinkoje, poveikį kitai aplinkai, jų pernešimo būdus.“ Svarbu suprasti, kad biologinių invazijų problemą apima ne tik biologiniai, bet ir juridiniai, technologiniai, ekonominiai bei sociokultūriniai aspektai. Lietuvos vandens telkiniuose didelių biologinių invazijų grėsmių kol kas nėra, tačiau su invazinėmis rūšimis vis dėlto susiduriama. Iš Juodosios jūros į Lenkiją, o iš ten – pas mus, į Lietuvą, patekusi žuvis juodažiotis grundalas (lot. Neogobius melanostomus) smarkiai išplito šalies vandenyse ir jau spėjo pridaryti žalos. „Grundalas mūsų vandenyse gerokai sumažino vandenį filtruojančių midijų populiaciją. Tai blogai, nes midijos – natūralus biologinis mūsų pakrantės filtras“, – teigė profesorius ir pridūrė, kad dėl to galėjo sumažėti Lietuvoje žiemojančių paukščių skaičius, nes jie minta grundalų pamėgtomis midijomis. Biologinių invazijų rūšims patekus į naują aplinką ir pradėjus veistis, jų išnaikinti, ypač jūrinėje aplinkoje, neįmanoma. Tad pagrindinis biologinių invazijų…
Žurnalistai iš Suomijos viešėjo Klaipėdos universitete

Žurnalistai iš Suomijos viešėjo Klaipėdos universitete

Klaipėdos universitete lankėsi devyniolika Suomijos žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos kanalų ir specializuotų leidinių, kurie skirti technologijų, inovacijų, inžinerijos, verslo bei aukštųjų technologijų sritims. Žurnalistai susipažino su Klaipėdos universitete vykdomais tyrimais ir laivybos, energetikos bei technologijų įmonėmis uostamiestyje. Svečiai apžiūrėjo Klaipėdos universiteto mokomąjį burlaivį „Brabander“, kuriame pristatyta kilnojamoji tyrimų laboratorija. Vėliau lankėsi Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijoje, kur laboratorijos vadovas dr. Artūras Tadžijevas žurnalistams pristatė lenktyninio pneumobilio projektą, dinamiškų apkrovų jūrinių ir sausumos konstrukcijų baigtinių elementų modeliavimą. Žurnalistai iš Suomijos vizitą tęsė Klaipėdos universiteto miestelyje, kur susipažino su miestelio pastatų komplekso istorija. Vėliau Jūros technologijų atviros prieigos centre suomių žurnalistams pasiūlytos trys skirtingos paskaitos, kurias jie rinkosi atsižvelgdami į juos dominusias temas. Pirmoji paskaita vyko Jūrų chemijos laboratorijoje, kurioje dr. Paulius Rapalis pristatė dyzelinio variklio eksploatacijos tyrimų galimybes realiomis naudojimo sąlygomis, oro teršalų, išmetamų iš laivų uostuose, nuotolinio stebėjimo ir dyzelinio kuro aktyvinimo energijos naujos metodikos tyrimus. Jūrų ekosistemų laboratorijoje prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė ir dr. Diana Vaičiūtė pristatė jūrų ekologijos, ekosistemų paslaugų, palydovinio nuotolinio aplinkos būklės stebėjimo bei ekologinių procesų vandens ekosistemose tobulinimo tyrimus. Ornitologas Julius Morkūnas žurnalistams pristatė žiemojančių paukščių įkliuvimo į žiauninius tinklus lietuviškojoje Baltijos jūros teritorijoje tyrimus. Antrojoje sesijoje suomių žurnalistai…
„TEDxKlaipėda“ konferencijoje – Klaipėdos universiteto mokslininkai

„TEDxKlaipėda“ konferencijoje – Klaipėdos universiteto mokslininkai

Rugsėjo 30 d. Klaipėdoje pirmą kartą įvyks pasaulinio TED tinklo renginys „TEDxKlaipėda“. Konferencijos tema „Anapus ribų“, tad organizatoriai kviečia peržengti nematomas ribas, kurios simbolizuoja mūsų vidinius nusistatymus ir skatina atsiverti neribotoms galimybėms. „TEDxKlaipėda“ renginio pranešėjai – žymūs Vakarų Lietuvos ir Klaipėdos miesto verslo, mokslo bei kultūros veikėjai. Tarp jų – Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys Klaipėdos universiteto (KU) profesorius habilituotas mokslų daktaras Sergejus Oleninas ir Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius docentas daktaras Liutauras Kraniauskas. Šį kartą kalbiname akademiką S. Oleniną. Biologinės invazijos – grėsmė ar privalumas? Profesorius konferencijos dalyviams pristatys reiškinį, kai įvairios rūšys (mikrobai, augalai, gyvūnai) dėl žmogaus veiklos pernešamos iš vienos vietos į kitą. Rūšys, prisitaikiusios prie naujos aplinkos, pradeda sparčiai daugintis, taip užimdamos vis naujus plotus (vyksta invazija). Pirmasis Klaipėdos universitete pradėjęs biologijos okeanografijos tyrimus, profesorius S. Oleninas studentams siekia perteikti šio mokslo įvairiapusiškumą: „Aš, kaip biologas, pradėjau tyrinėti biologinius aspektus: rūšių fiziologinę adaptaciją, jų prisitaikymą naujoje aplinkoje, poveikį kitai aplinkai, jų pernešimo būdus.“ Svarbu suprasti, kad biologinių invazijų problemą sudaro yra ne tik biologinai, bet ir juridiniai, technologiniai, ekonominiai ir sociokultūriniai aspektai. Lietuvos vandens telkiniuose didelių biologinių invazijų grėsmių kol kas nėra, tačiau su invazinėmis rūšimis susiduriama. Iš Juodosios jūros į Lenkiją, o paskui pas…
Back to top button
Close
Close