Uostas

Klaipėdos uoste cemento terminale šiemet krova 30 proc. didesnė nei pernai

Klaipėdos uoste cemento terminale šiemet krova 30 proc. didesnė nei pernai

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas cemento terminalas leido efektyviau aptarnauti lietuviško cemento eksportą – per 11 šių metų mėnesių terminale perkrauta apie 30 proc. daugiau cemento nei pernai per tą patį laikotarpį. Planuojama, kad per 2019-2020 metus vien tik akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 300-350 tūkst. tonų per metus. Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, terminalas prisideda didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes. Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bei eksportuojanti bendrovė „Akmenės cementas“ yra viena pirmųjų „Begos“ partnerių. Daugelį metų eksportinio lietuviško cemento srautai per Klaipėdos uostą buvo stabilūs, krovinys į nedidelio tonažo laivus buvo kraunamas tiesiai iš geležinkelio cisternų. Išaugus gamybai, atitinkamai atsirado prielaidos didinti eksportą. Siekiant jį efektyviai aptarnauti, ir buvo statomas cemento terminalas. „Jo atsiradimas išsprendė daug techninių bei ekologinių klausimų ir prisideda prie to, kad „Akmenės cementas“ išsikovoja vis geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje. Jaučiame augantį cemento pirkėjų susidomėjimą ne tik iš Skandinavijos, į kurios šalis šiuo metu daugiausiai eksportuojamas lietuviškas cementas, bet ir iš tolesnių rinkų. Todėl projektuodami terminalą, išsyk numatėme didesnius jo pajėgumus, leidžiančius generuoti naujus cemento ar panašaus krovinio srautus“, – sakė L. Rimkus. Investicijos į…
Laivas „Naras“ tapo Lietuvos metų gaminiu

Laivas „Naras“ tapo Lietuvos metų gaminiu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Laivas „Naras“ – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams. „Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas „Naras“ užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo „Naras“ komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti…
Pradėta gilinti Malkų įlankos akvatorija

Pradėta gilinti Malkų įlankos akvatorija

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija. Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms. „Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio…
5 mitai apie SGD terminalą, kurie sklando tarp gyventojų

5 mitai apie SGD terminalą, kurie sklando tarp gyventojų

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? 1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m3. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m3dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m3, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmukeiš serijos #energetinelaisve: „Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius. 2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus…
Klaipėdos uostas – lyderis regione pagal konteinerių krovos šuolį

Klaipėdos uostas – lyderis regione pagal konteinerių krovos šuolį

Klaipėdos uoste ir toliau sparčiai auga konteinerių krova. Per pirmus devynis šių metų mėnesius konteinerių krauta dešimtadaliu daugiau negu pernai per visus metus. 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. krauta 6,2 mln. t krovinių konteineriuose – 52,9 proc. arba 2 147,1 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Vertinant vienetais, krovinių konteineriuose apyvarta siekė 531 444 TEU, tai 57,5 proc. arba 193 991 TEU daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. „Toks spartus konteinerių krovos augimas – įrodymas, kad mūsų uosto plėtros planai visiškai atitinka situaciją rinkoje. Turime žiūrėti toliaregiškai ir laiku pasirūpinti, kad uostas būtų pasirengęs prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. krovinių konteineriuose vienetais regione krauta 2 902 401 TEU, tai 16,4 proc. arba 408 585 TEU daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Krovinių konteineriuose vienetais (TEU) apyvarta augo visuose regiono uostuose, išskyrus nežymiai mažesnius kiekius Ust Lugoje ir Liepojoje. Labiausiai apyvartos rezultatai tiek procentine dalimi, tiek vienetais (TEU) išaugo Klaipėdoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,4 proc. – iš viso krauta 33,68 mln. t, tai 2,03 mln. t daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Tai geriausias Klaipėdos uosto I–III ketv. krovos darbų…
Malkų įlankoje – istoriniai darbai

Malkų įlankoje – istoriniai darbai

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje startuoja didelės apimties projektai, kuriuos įgyvendinus čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės bei gerės ekologinė situacija. Netrukus prasidės Malkų įlankos gilinimo darbai bei grunto iš doko duobių kasimo projektas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su Olandijos įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio I etapo darbų. „Infrastruktūros plėtros darbus Malkų įlankoje drąsiai galėčiau pavadinti istoriniais, nes juos įgyvendinus atsiranda visiškai kitos galimybės čia veikiančioms įmonėms. Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Klaipėdos uoste ne naujokė – ji vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Visam…
JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla

JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla

Uostamiestyje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, kur susitiko su Lietuvos SGD klasterio atstovais. Vizito metu susipažinta su šios platformos veikla bei aptartos bendradarbiavimo galimybės. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto, AB „Lietuvos geležinkeliai”, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Litgas“, tarptautinių klasterio partnerių – „Schneider Electric”, „Emerson Automation Solutions”, „DNV-GL“ – atstovai. Partneriai pristatė šiuo metu įgyvendinamus technologinius projektus, viešnią itin domino klasterio rėmuose vystomo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pobūdis. „Susitikimas išties reikšmingas turint omenyje tai, jog JAV planuoja didinti dujų eksportą į Europą. Mums tai reikštų didesnį energetinį saugumą, o taip pat naujas galimybes SGD infrastruktūros plėtrai Klaipėdoje ir visame Baltijos jūros regione“, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Lietuvos SGD klasteris įsteigtas 2016 m. siekiant, kad Lietuva taptų SGD technologijų ir distribucijos centru Baltijos jūros regione bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse. Parengta pagal pranešimą spaudai
Didinamas maršrutų iš Lietuvos į Švediją bei Vokietiją pajėgumas

Didinamas maršrutų iš Lietuvos į Švediją bei Vokietiją pajėgumas

Nuo spalio 6 d. tarp Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Vokietijos pradeda plaukioti laivybos bendrovės DFDS išsinuomotas ro-ro laivas „Maestro Universe“. Skaičiuojama, kad dėl šio kelto įvedimo įmonė sustiprins abiejų maršrutų pajėgumą iki 10 proc. Sveika Europos sąjungos ekonomikos būklė ir auganti prekyba daro teigiamą įtaką krovinių srautų didėjimui DFDS maršrutuose tarp Klaipėdos ir Karlshamno Švedijoje bei Klaipėdos ir Kylio Vokietijoje. „Jaučiame padidėjusį spaudimą dėl vietos trūkumo keltuose. Patekti į populiarius reisus sudėtinga, susidaro ilgos laukiančiųjų eilės, todėl nuo spalio 6 d. nusprendėme išsinuomoti papildomą ro-ro laivą „Maestro Universe“, – sako Anders Refsgaard, DFDS viceprezidentas ir Baltijos jūros verslo vieneto vadovas. „Maestro Universe“  gali gabenti 160 puspriekabių. Jis atliks du reisus per savaitę į Švediją ir vieną į Vokietiją. „Man labai malonu, kad galime pasiūlyti didesnį transportavimo pajėgumą ir lankstumą, kurio reikia ir kurio pageidauja mūsų klientai. Tai padės reikšmingai sumažinti laukimo laiką“, – priduria A. Refsgaard. Laivo nuoma baigsis prieš Kalėdas, kada įprastai baigiasi prekybos piko periodas. „Maestro Univers“ įdarbinimas Švedijos ir Vokietijos maršrutuose leis krovinių vežėjams pasiūlyti 9 savaitinius reisus Vokietijos ir 11 – Švedijos kryptimis. Šiuo metu Vokietijos maršrutą aptarnauja keltai „Viktorija Seaways“ ir „Regina Seaways“, galintys gabenti po 2500 l\m krovinio ir 500 keleivių, Švedijos maršrutu…
Klaipėdos uostas: naktis praėjo gana ramiai

Klaipėdos uostas: naktis praėjo gana ramiai

Klaipėdos uostas antradienį buvo gavęs gana gąsdinančias Lietuvos hidrometeorologų prognozes. Prognozuota, kad vėjo greitis gali siekti 28 m/s. Siekiant saugumo nuo arčiausiai jūros vartų esančių krantinių buvo patraukti laivai. Įspėti visi uosto naudotojai apie sudėtingas oro sąlygas. Pasak Klaipėdos uosto, naktis praėjo gana ramiai. Pūtė apie 22 m/s greičio vėjas. Laivyba ribojama nuo 22.30 val. Nurimus vėjui ji bus atnaujinta. Išplaukimo laukia vienas, įplaukimo laukia du laivai. Lietuvoje dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus trečiadienio rytą valstybinės reikšmės kelių dangos yra šlapios arba drėgnos, skelbia Eismo informacijos centras. Oro temperatūra rytą svyravo nuo 5 iki 8 laipsnių šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną protarpiais palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, antroje dienos pusėje pereinantis į šiaurės vakarų 9-14 m/s. Daug kur gūsiai sieks 15-20 m/s, pajūryje – nuo 21-25 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos. Valentina Gudienė (ELTA)
Naktį siautusi audra Klaipėdos uostui nuostolių nepridarė

Naktį siautusi audra Klaipėdos uostui nuostolių nepridarė

Naktį į penktadienį siautusi audra Klaipėdos uoste praėjo gana ramiai – incidentų neužfiksuota. Pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą, naktį vėjo greitis buvo apie 20 m/s. Didžiausias greitis gūsiuose fiksuotas paryčiais – iki 25 m/s. Nuo vidurnakčio buvo ribota laivyba, penktadienio rytą ji po truputį atnaujinama. Leidimo išplaukti laukia 3, įplaukti – 8 laivai. Daiva Krunglevičienė (ELTA)
Klaipėdos uostas sutaupė dešimtis milijonų eurų

Klaipėdos uostas sutaupė dešimtis milijonų eurų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja, kad šiais metais investicijos uoste bus įvykdytos visu 100 proc. Per septynis šių metų mėnesius yra investuota 22,4 mln. Eur iš 31,5 mln. Eur suplanuotų šių metų investicijų. Investicijų plano vykdymas kasmet vis gerėja. Pavyzdžiui, 2010-2012 investicijų vykdymo vidurkis siekė apie 50 proc, o 2016-2018 vidurkis jau viršijo 90 proc. „Esame valstybės valdoma įmonė, todėl investicijas privalome vykdyti labai apgalvotai ir atsakingai. Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Nuolat investuojame mes, tikslingai investuoja uosto naudotojai. Šis finansinis mechanizmas veikia darniai ir to rezultatas akivaizdus – Klaipėdos uostas pagal krovos rezultatus tapo lyderiaujančiu uostu visame regione“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Racionaliai planuojant ir vykdant investicijas, Uosto direkcijai pavyksta sutaupyti valstybės lėšų. Analizuojant pastarųjų penkerių su puse metų laikotarpį, Uosto direkcija jau sutaupė 54,77 mln. Eur valstybės lėšų. Tokios yra vidutinės metinės Uosto direkcijos pajamos. Planuojama, kad perspektyvoje  investicijos į infrastruktūrą tik augs – tam planuojama panaudoti ir daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Puikus ES lėšų panaudojimo pavyzdys – Malkų įlankos gilinimo projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. Eur. Beje, šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingas…
Kuršių mariose – egzotinė žuvis iš Pietų Amerikos

Kuršių mariose – egzotinė žuvis iš Pietų Amerikos

Vienas labiausiai patyrusių Kuršių marių žvejų nidiškis Alvidas Kazlaukas neseniai džiaugėsi keistu laimikiu. Kuršių mariose, netoli Nidos kopų, kartu su kolegomis rugpjūčio 20 dieną tikrindamas žuvų gaudykles tarp kitų pastebėjo vieną jam iki šiol nematytą žuvį. Nepažįstamą laimikį žvejai parsiplukdė į krantą ir nufotografavę paleido į marias. Po kelių dienų apie neįprastą laimikį žvejys pranešė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesniajam mokslo darbuotojui Juliui Morkūnui. Kazlaukas pasakojo: „Pagavome gaudyklėje labai keistą ir nematytą žuvį – nedidelė, apie 10–15 cm, visa marga, ypač pilvas, burna – kaip eršketo, niekad nesu tokios matęs.“ Mokslininkas, aplankęs žveją ir peržiūrėjęs nuotraukas, nustatė, kad į gaudykles žvejams pakliuvo ne vietinė žuvis, bet Pietų Amerikos gėlųjų vandenų gyventojas, labiausiai primenantis akvariumuose auginamus šamukus. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius patvirtino, kad tai yra egzotinė žuvis, greičiausiai paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus), natūraliai aptinkamas Pietų Amerikos gėluosiuose vandenyse – Brazilijoje ir Gvianos regione. Beveik nėra abejonių, kad į Kuršių marias ši žuvis pati negalėjo patekti. Greičiausiai taip savo augintinio atsikratė koks nors akvariumistas – paleido į marias, kai žuvis tapo per didelė laikyti akvariume. Šios žuvys yra tropikų gyventojos, joms vandens temperatūra tūrėtų siekti 21–26 °C. Šią vasarą, esant ypač šiltiems orams…
R. Masiulis: investicijos į transporto infrastruktūrą tik didės

R. Masiulis: investicijos į transporto infrastruktūrą tik didės

Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus. „Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.  Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti. 407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui Klaipėdos…
Bus stebimas oro kokybės pokytis šiaurinėje uosto dalyje

Bus stebimas oro kokybės pokytis šiaurinėje uosto dalyje

Siekiant stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritoriją. Stotelė įrengta tarp sandėliavimo aikštelių ir kompanijos tvoros. „Uosto direkcija turi tris tokio tipo stoteles. Jos skirtos lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies dioksido, azoto oksido ir dioksido, ozono, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir triukšmo stebėsenai. Stotelių stovėjimo vieta yra keičiama pagal poreikį. Šiandien matome prasmę stebėti, koks yra oro kokybės pokytis KLASCO. Pagal galiojančius teisės aktus neturime tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, todėl gautus duomenis perduosime aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos specialistams, krovos kompanijos atstovams. Tikimės, kad tai bus gera prevencijos priemonė išvengti panašių incidentų ateityje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. 3 stoteles „Aeroqual AQM65“, kurios padeda stebėti aplinkosauginius parametrus, meteoparametrus ir triukšmo lygį aplinkoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsigijusi prieš porą metų. Pernai direkcija šiaurinėje uosto dalyje papildomai dar įdiegė 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių. Visų šių įrenginių fiksuojami duomenys yra naudojami prevencijos tikslais. Su kai kuriomis uoste veikiančiomis krovos kompanijomis yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kuriomis remdamosi kompanijos bet kada gali gauti oro…
Pristatyta atnaujinta išorinio uosto studija – statys Melnragėje arba Būtingėje

Pristatyta atnaujinta išorinio uosto studija – statys Melnragėje arba Būtingėje

UAB „Smart Continent LT“ atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. „Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks. Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4…
Klaipėdos uoste galės švartuotis dar didesni laivai

Klaipėdos uoste galės švartuotis dar didesni laivai

Šį mėnesį Klaipėdos uoste lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis. Artimiausiu metu tokie parametrai bus pasiekti ir prie dalies kitų uosto krantinių. Krantinės, kuriomis naudojasi UAB „Birių krovinių terminalas“ (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m. „Kaip matome pasaulines tendencijas, laivų parametrai sparčiai didėja, tad mes privalome būti pasirengę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Didesnis gylis bei didesnė leistina grimzlė reiškia, kad laivai gali būti pilniau pakrauti, o tai žymiai atpigina krovinių transportavimo kaštus ir uostą daro konkurencingą. Džiaugiuosi, kad jau rekonstravome dalį BKT naudojamų krantinių. Tai yra kompanija, kuri daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausią krovinių srautą uoste“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Krantinės buvo rekonstruojamos nestabdant krovos. Perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų…
Lietuvą ir Skandinaviją sujungs daugiau reisų

Lietuvą ir Skandinaviją sujungs daugiau reisų

DFDS dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją. Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 d. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas PATRIA SEAWAYS iš Klaipėdos išplauks šeštadienio rytais, 8:00, į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22:00 ir šeštadienio vidurnaktį išplauks atgal į Klaipėdą, kurią pasieks sekmadienį 16:00. „Tai reiškia, kad mes padidiname savo savaitinių reisų į abi puses skaičių nuo 9 iki 10 išplaukimų. Esu įsitikinęs, kad mūsų klientams tai bus naudinga ir jie įvertins tai kaip mūsų paslaugų pagerinimą šiame maršrute. Dažnesnių keltų išplaukimų iš kiekvieno uosto pageidavo mūsų klientai. Krovinių vežėjams papildomas reisas suteiks daugiau lankstumo ir netgi įgalins juos aptarnauti savo klientus geriau“, – sako Anders Refsgaard, DFDS viceprezidentas ir Baltijos jūros verslo vieneto vadovas. „Jau kurį laiką stebime išaugusius keleivių srautus Švedijos maršrute, tad papildomo dieninio reiso iš Lietuvos įvedimas leis mums ne tik patenkinti išaugusią paklausą, bet ir pasiūlyti savo keleiviams patrauklią kainą bei lankstesnius išvykimo laikus“, – priduria rinkodaros kampanijų vadovė Baltijos šalims Neringa Sinkevičienė. Papildomi reisai bus vykdomi iki rugsėjo 8 dienos. Per pirmąjį šių metų pusmetį DFDS Švedijos maršrutu perplukdė 10 proc. daugiau keleivių…
Klaipėdos uoste lankėsi apie šimtas garbės konsulų

Klaipėdos uoste lankėsi apie šimtas garbės konsulų

Šiomis dienomis vyksta 7-asis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas. Tradicinio renginio metu Lietuvos garbės konsulai iš arčiau susipažino ir su Klaipėdos aktualijomis, jūrų uosto veikla bei planuojama plėtra. Klaipėdoje apsilankė Lietuvos garbės konsulai, atsakingi už ekonomikos, transporto, verslo, švietimo ir kultūros klausimus. Vizito uostamiestyje metu svečiams surengta uosto apžvalga laivu, kurios metu Lietuvos garbės konsulai išsamiai supažindinti su uosto veikla, numatomomis uosto vystymo perspektyvomis. Garbės konsulai taip pat apsilankė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiose įmonėse, susipažino su miesto aktualijomis, užmezgė ryšius su vietos verslo, mokslo ir kultūros bendruomenėmis. Šiųmetis, septintasis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas dalyvių skaičiumi yra didžiausias – į jį susirinko 153 garbės konsulai iš 68 pasaulio valstybių. Iš viso Lietuva yra paskyrusi 220 garbės konsulų 94-iose šalyse. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją
Klaipėdos uosto akvatorijos dugno valymo darbus atliks belgai

Klaipėdos uosto akvatorijos dugno valymo darbus atliks belgai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su belgų įmone Jan de Nul N. V., kuri laimėjo konkursą vykdyti uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Tokie darbai uoste atliekami nuolat, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale. „Kiekvienais metais uoste yra išvalomas tam tikras kiekis sąnašų. Eksploataciniai akvatorijos dugno valymo darbai yra atliekami reguliariai siekiant palaikyti projektinius gylius laivybos kanale“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Anot jo, atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį, yra nustatomas valymo darbų dažnumas. Su belgų įmone pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto. Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože. Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
Uostas organizuoja nemokamus pažintinius užsiėmimus ant vandens

Uostas organizuoja nemokamus pažintinius užsiėmimus ant vandens

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia susipažinti su vieninteliu šalies uostu iš arčiau. Jau dabar vyksta registracija į pažintinius edukacinius užsiėmimus „Kryptis – jūra“. Kaip ir įprastai, visą vasarą bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos uostą. „Šie pažintiniai edukaciniai užsiėmimai jau tapo gražia tradicija, kuri leidžia visuomenei susipažinti su Klaipėdos uosto specifika. Šiemet nusprendėme pakeisti užsiėmimų koncepciją ir, atsižvelgę į žmonių pageidavimus, šias nemokamas ekskursijas rengsime vakarop, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti ir dirbantys žmonės“, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkų tyrimų analitikė, papildomai vykdanti Rinkodaros skyriaus viršininko pareigas. Edukacinių užsiėmimų grafikas: 2018-07-03 (antradienis) 16.00 – 17.00 val. 2018-07-11 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-07-18 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-07-25 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-01 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-07 (antradienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-22 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-29 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. Registruotis į šiuos užsiėmimus galima telefonu 8 46 314800. Vietų skaičius ribotas. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją
Back to top button
Close
Close