Uostas

Dėl taršos Danės upėje gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste paskelbta ekstremali situacija atšaukiama. Taip nuspręsta šiandien, sausio 10 d., vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad likviduojant taršą iš viso surinkta 73 tonos nafta užteršto vandens, 1,3 tonos naftos produktais užterštų meldų. Taršą lokalizavus, nuo praėjusio trečiadienio, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai toliau stebėjo situaciją Danės upėje – čia nuo suteptų krantinių bei laivų dar vis pasirodydavo plona naftos produktų plėvelė, kuri buvo skaidoma. Šiandien plona naftos produktų plėvelė užfiksuota tik ties viena vieta, prie Pilies tilto. Esant tokiai situacijai, operacijų vadovė rekomendavo ekstremalią situaciją atšaukti, tokią pačią rekomendaciją pateikė ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. „Dėkoju visiems dirbusiems, kad ekstremali situacija būtų suvaldyta – Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, kurie atliko titanišką darbą, taip pat aplinkosaugininkams, uosto direkcijos, savivaldybės civilinės saugos specialistams, pagal sutartį dirbusios privačios kompanijos atstovams. Sėkmingo tarnybų ir specialistų bendradarbiavimo dėka situacija yra suvaldyta, o dabar labai laukiame, kad artimiausiu metu būtų įvardinti ir teršėjai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros paimtus mėginius nustatyta, kad į vandenį pateko atmosferos oro paveiktas dyzelino ir…

Nustatyti teršalai Danės upėje – tai dyzelinas ir panaudota alyva – skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Gavus pranešimą apie taršą Danės upėje Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gruodžio 31 d. 4 val. ryte iš Danės upės ties Pilies tiltu paėmė teršiančios medžiagos ėminį naftos produktų identifikavimui. Atlikus tyrimus nustatyta, kad tai atmosferos oro paveiktas dyzelino ir panaudotos alyvos mišinys. Tiriant šį taršos atvejį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pavedimu 2022 m. sausio 1 d. buvo paimtas nuotekų ėminys iš paviršinių nuotekų išleistuvo ties Biržos tiltu prie Undinėlės skulptūros. Paviršinių nuotekų ėminyje naftos produktų neaptikta. Bei sausio 3 d. buvo paimti Kuršių marių vandens ėminiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje prie 57 ir 59 krantinių. Tyrimais nustatyta, kad naftos produktų koncentracija Kuršių marių vandenyje ties 57 krantine siekė 0,44 mg/l, ties 59 krantine – 28 mg/l. Nors Danės upėje dar likę teršalų pėdsakų, tarša lokalizuota. Svarbiausias aplinkosaugininkų tikslas – rasti taršos kaltininką. Rinkdamas įrodymus Aplinkos apsaugos deprtamentas (AAD) dar laukia vaizdo įrašų iš uosto direkcijos. Beje, uoste veikia teršalų stebėjimo sistema infraraudonaisiais spinduliais. Lieka galioti ir ekstremalioji situacija, kurios operacijoms vadovauja AAD pareigūnas. Suradus teršėją, kaltininkas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, ji bus apskaičiuota ir įvardinta surinkus visus reikalingus duomenis.…

Po intensyvaus pareigūnų darbo, tarša Danės upėje lokalizuota, tačiau situacija atidžiai stebima toliau. Naujausia informacija pasidalinta bei tolimesni veiksmai aptarti šiandien vykusiame darbiniame aplinkosaugininkų, ugniagesių gelbėtojų, uosto direkcijos, savivaldybės specialistų susitikime. „Siūlymų atšaukti ekstremalią situaciją kol kas nėra. Nors tarša ir lokalizuota, ji dar nėra likviduota, plona naftos produktų plėvelė vis pasirodo tai Danės upėje, tai Kuršių mariose. Specialistai bei pareigūnai atidžiai stebi situaciją ir nedelsiant imasi veiksmų pastebėję ar sulaukę pranešimo apie taršą. Svarbus aspektas ir tas, kad šiuo metu aplinkosaugininkai dar negali įvardyti taršos šaltinio, tad tarnybų susitelkimas sprendžiant šią situaciją vis dar labai reikalingas“, – po pasitarimo sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad situacija Danės upėje stebima, o ieškant galimo taršos šaltinio buvo patikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų išleistuvai – jokių pėdsakų, kad per juos būtų ištekėję naftos produktai, nerasta. Taip pat apžiūrėtos uosto įmonių krantinės, taršos šaltinis čia taip pat nepastebėtas. Šiuo metu dar laukiama atsakymų ir iš laboratorijos, kuri turėtų pateikti išvadas apie teršalų sudėtį. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kasdien taip pat stebintys situaciją ir reaguojantys į pranešimus, atkreipė dėmesį ir galimas orų permainas – taršos…

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įgyvendindama projektą „Jūrinių mazgų ABC“, sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“. Projektas skirtas populiarinti jūrinę kultūrą ir plėtoti jūrinę edukaciją, pasitelkiant vieną įdomiausių ir praktiškų jūrinės kultūros ir jūreivystės atributų – jūrinius mazgus. Įgyvendinat projektą buvo kaupiama ir sisteminama informacija apie jūrų mazgų istoriją, atskleidžiant jų įvairovę, pateikiami ir paaiškinami jūrinių mazgų rišimo būdai ir jūrinių mazgų pritaikymas ne tik jūreivystėje, bet ir kasdienėje veikloje. Veiklos įprasmintos sukuriant pažintinę mokomąją knygą, kuri išleista elektronine forma. Šiame elektroniniame leidinyje iš viso pateikiame 11 populiariausių ir dažniausiai naudojamų jūrinių mazgų apibūdinimus bei gyvu vaizdu iliustruotus jų rišimo būdus. Tikimės, kad šis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis parengtas leidinys daugeliui jaunų ir vyresnių žmonių padės įminti mįslę, kaip sumegzti gražius, o svarbiausia – patikimus mazgus, kurie nepaves net kritinėje situacijoje. Pagrindinis jūros mazgo pranašumas yra patikimumas ir atrišimo paprastumas. Tačiau reikia atminti, kad kiekvienas mazgas gerai tinka tik tam tikroje „savo vietoje“: todėl būtina ne tik išmokti megzti pagrindinius mazgus, bet ir išsiaiškinti, kada ir kur juos galima tinkamai panaudoti! Šis leidinys naudinga interaktyvi pažintinė mokomoji ir laisvalaikio priemonė įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių bei patirties asmenims: ir vaikams, ir suaugusiems, ir pradedantiesiems jūrininkams, ir buriuotojams, ir tiesiog norintiems įdomiai praleisti laisvalaikį, praturtinant…

Naktį gautas pranešimas, kad Danės žiotyse yra didelis naftos produktų kiekis, kurias neša iš marių. Į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, Aplinkos apsaugos specialistai, VĮ Uosto direkcijos gelbėjimo kateris, kuris turi skimerius ir bonines užtvaras.  Papildyta 2021-12-31, 6.15 val.Gelbėjimo kateriui Zunda 5 atvykus į Danės upę, pastatyta 75 metrai boninių užtvarų ir 6 metrai absorbuojančių bonų. Organizuojamas teršalų surinkimas. Teršalų židinys nustatinėjamas. Naftos produktų kiekis nenustatytas.

Ukrainos koncernas „Kernel“ – pasaulinis žemės ūkio kultūrų ir aliejų eksporto iš Juodosios jūros regiono į tarptautines rinkas lyderis. Šios bendrovės atstovai ketvirtadienį atvyko į Klaipėdos uostą susipažinti su jame veikiančiomis įmonėmis, jų vykdoma veikla, Uosto direkcijos atliekamais infrastruktūros bei planuojamais plėtros projektais. „Nuolat dirbame, kad išplėstume prekybos partnerių ratą ir stiprintume bendradarbiavimą su jau esamais partneriais. Su Ukraina bendradarbiavimas jūrinio transporto srityje vyksta, tačiau mūsų tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Ukrainą. Lietuva turi užtektinai pajėgumų, kad galėtų užtikrinti sklandų Ukrainos krovinių tranzitą per Lietuvą“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Svečiams, kaip teigiama Uosto direkcijos pranešime, pristatytos Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys, metiniai rezultatai, vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas delegacijos narius supažindino su vienintelio Lietuvos jūrų uosto vystymo kryptimis, vykdomais projektais. Vizito metu svečiai taip pat lankosi uoste veikiančiose įmonėse, susipažįsta su grūdų ir trąšų krovinių terminalais, apžiūri „Draugystės“ geležinkelio stotį. Ukrainos koncernas „Kernel“ įsikūrė 1995-aisiais. Šiandien bendrovės eksporto šalių sąraše per 80 krypčių.

Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) sėkmingai tęsia veiklą žvejybinių laivų statybos rinkoje. Pernai pradėta žvejybinio tralerio „Carmona“ statyba juda pabaigos link. VBLS, padedama kitų VLG grupės bendrovių, įsipareigojo per metus pastatyti laivo korpusą ir iš dalies jį įrengti. Nors darbus apsunkino kilusi koronaviruso pandemija, visgi laivas jau nuleistas į vandenį. Pastatyti beveik 50 m ilgio ir 12,5 m pločio tralerio korpusą ir atlikti didžiąją dalį visų jo įrengimo darbų VBLS užsakymą pateikė švedų kompanija. Simboliška, jog pernai spalio mėnesį startavusi laivo statyba bus galutinai užbaigta taip pat šių metų spalį. Žvejybinių laivų statyba – specifinė, gerokai sudėtingesnė nei kitų tipų laivų. Žvejybiniuose traleriuose montuojamas didelis kiekis įrangos, todėl planuojant laivo erdves yra reikalingas išskirtinis kruopštumas ir tikslumas. Svarų indėlį įgyvendinant šį projektą įnešė ir „Western Baltic Engineering“ (WBE) komanda, parengę darbinę dokumentaciją laivo statybai. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo didžioji dalis Vakarų laivų gamyklos grupės įmonių. Skaičiuojama, jog prie tralerio statybos darbų prisidėjo apie 1000 žmonių komanda. Anot VBLS projekto vadovo Andriaus Grevio, iššūkis, komandą lydėjęs viso laivo statybos proceso metu − užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, komunikaciją ir procesų derinimą tik nuotoliniu būdu. „Nepaisant ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, kilusius klausimus kartu su užsakovu išsprendėme technologijų pagalba. Džiaugiamės, jog mums pavyko šį projektą įgyvendinti…