Uostas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba pritarė 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniui, kurį auditavo ūkio subjektų grupė, sudaryta iš Apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas” ir UAB „Nexia JK”. Taip pat valdybai pristatyta nepriklausomo auditoriaus išvada, 2018 m. veiklos ataskaita bei 2018 m. paskirstytinojo pelno paskirstymo projektas. Į valstybės biudžetą Uosto direkcijos mokama įmonės pelno įmoka šiais metais sieks 21,7 mln. Eur. Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos valstybių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. krauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau nei užpernai. Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur – 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas. 2018-aisiais Uosto direkcijai pavyko uždirbti beveik 9 proc. daugiau pelno prieš apmokestinimą. Investicijų uoste 2018 m. įgyvendinta už beveik 39 mln. Eur. Uostas augimo tempą išlaiko ir toliau. 2019 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 7,9 mln. t, tai +8,8 proc. arba 640,3 tūkst. t daugiau nei 2018 m. sausio–vasario mėn. Vasario mėnesį fiksuotas net 15 proc. augimas. (2018 m. vasarį krauta 3, 37 mln. t, o 2019 vasarį – 3,89 mln. t). Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją

Trečiadienį suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje SGD paskirstymo stotyje vykdoma 10-oji SGD perkrovos operacija iš dujų transportavimo laivo į antžemines talpyklas. Pasaulyje augant mažos apimties SGD rinkai didėja susidomėjimas ir Klaipėdoje esančia dujų paskirstymo infrastruktūra. Dešimtąją SGD perkrovos operaciją SGD paskirstymo stotyje vykdo KN kartu su partneriu valdomas SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kuris dujas į stotį atgabeno iš Klaipėdos SGD terminalo. Šiemet tai jau trečioji „Kairos“ operacija Klaipėdoje. Nuo SGD paskirstymo stoties veiklos pradžios 2017 m. spalio mėn. prie KN krantinės taip pat švartavosi „Shell“, „Gasum“ (buv. „Skangas“) ir kitoms bendrovėms priklausantys dujovežiai. Rinkos dalyviai Klaipėdoje aktyviau naudojasi ne tik SGD priėmimo iš plaukiojančių dujovežių ir laikino saugojimo, bet ir SGD perkrovos į autocisternas paslauga. Į jas per 2018 m. buvo perkrauti 240 krovinių arba per 64 tūkst. megavatvalandžių SGD, o dujos nugabentos Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos klientams. „KN išplėtota SGD infrastruktūra Klaipėdoje bei palankios pasaulinės mažos apimties SGD rinkos augimo tendencijos atveria mums galimybes generuoti papildomų pajamų iš komercinės veiklos. Šios lėšos gali būti nukreiptos mažinti esamos gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir atitinkamai tokiu būdu prisidėti prie su SGD terminalo išlaikymu susijusių išlaidų mažinimu vartotojams“, – pažymi Mindaugas…

Šiandien apie 10:00 val. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija iš Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto dispečerinės gavo pranešimą apie taršą iš laivų Klaipėdos uosto teritorijoje. Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad prie valstybinio uosto krantinės Nr.23, perpilant mazutą iš teršalų surinkimo laivo į laivą talpyklą „Danė“, į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai. Taršos incidentas įvyko dėl laivo įgulos kaltės. Teršalai nepasklido akvatorijoje, juos prie krantinės lokalizavo Valstybinės Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai kartu su laivo įgula. Išsiliejusių naftos produktų kiekis nustatinėjamas. Dėl teršalų patekimo į uosto akvatoriją atliekamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą bei Aplinkos apsaugos įstatymą.

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti elektros energijos ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) atliko antrą šiais metais mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) perkrovą. „Lietuvos energijos tiekimas“ į SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ operacijoms pradėtą naudoti SGD bunkeriavimo laivą „Kairos“ perkrovė SGD krovinį, kurio dalis yra skirta pergabenti į Klaipėdos antžeminę SGD stotį, pranešė bendrovė. Mažos apimties SGD perkrovų veikla pradėta 2017 metų pradžioje. Pirmadienį įvykdyta SGD perkrova yra šešiolikta Lietuvoje. „Džiaugiamės metus pradėdami intensyvia veikla mažos apimties SGD perkrovų rinkoje. Antrąją 2019 metų savaitę atliekame jau antrą perkrovą šiemet Klaipėdoje. Tai įrodo, kad Baltijos jūros regione tampame SGD paskirstymo centru, iš kurio dujos keliauja tiek jūra, tiek sausuma į kitas valstybes“, – pranešime sako „Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Šis mažos apimties SGD pardavimo sandoris svarbus ir Klaipėdos SGD terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, išbandysiančiai visą SGD tiekimo grandinę nuo laivo-saugyklos „Independence“, panaudojant dujovežį „Kairos“ ir perkraunant krovinį į antžeminę SGD stotį. Pirmoji mažos apimties SGD perkrova šiemet atlikta sausio 1 dieną, kai iš SGD terminalo LET tarptautinei žaliavų prekybos ir logistikos kompanijai „Trafigura“ į laivą „Coral EnergICE“ perkrovė SGD krovinį. „Lietuvos energijos tiekimas“ veikia nuo šių metų spalio 1 d., kai perėmęs dalį ESO veiklos, gyventojams…

Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis? Bus sutaupoma, nes dujos perkamos pigiau   Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga. Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams „Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai. Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai…

Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas leis papildyti valstybės biudžetą daugiau kaip 800 mln. Eur. Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. – 38,51 mln. t, 2016 m. – 40,14 mln. t. „Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp ES uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą – Uosto direkcijos darbuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 4,34 mln. t. 2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente – krovinių konteineriuose, ro-ro, kt. Taip pat pernai perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje. Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur. „Uosto nauda šaliai…

Prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN komandos prisijungia Arūnas Molis, šiandien pradedantis eiti Klaipėdos SGD direktoriaus pareigas. A. Molis KN skelbtoje atrankoje įveikė beveik 40 kitų dalyvavusių kandidatų. „KN pagrindinė akcininkė – valstybė – Klaipėdos SGD terminalui kelia itin ambicingus tikslus. Terminalas ne tik privalo ir toliau užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, bet ir kartu su SGD paskirstymo stotimi bei bunkeriavimo laivu kurti papildomą ekonominę vertę dujų vartotojams ir bendrovės akcininkams. Džiaugiuosi Arūno apsisprendimu prisijungti prie mūsų komandos. Tikiu, kad jo žinios ir kompetencija energetikos srityje, strateginis regioninio energetikos konteksto išmanymas bei platus institucinių kontaktų tinklas bus itin naudingi įgyvendinant Seimo sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo bei įtvirtinant Lietuvos lyderystę regiono dujų rinkoje”, – pabrėžia KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. A. Molis pastaruosius ketverius metus ėjo prezidentės patarėjo energetikos ir susisiekimo klausimais pareigas. Anksčiau yra prisidėjęs prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo ir veiklos, vadovavęs šios institucijos strateginės analizės ir tyrimų padaliniui, dirbęs Baltijos gynybos koledže Tartu. A. Molis šiuo metu taip pat dėsto Kauno Vytauto Didžiojo ir Bolonijos universitetuose. „Energetikos sektorius Lietuvoje šiuo metu yra vienas dinamiškiausių – čia sėkmingai vykdomi strateginiai projektai, prisidedantys prie ilgalaikės šalies raidos. Klaipėdos SGD terminalas yra vienas tokių. Valstybei…

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas cemento terminalas leido efektyviau aptarnauti lietuviško cemento eksportą – per 11 šių metų mėnesių terminale perkrauta apie 30 proc. daugiau cemento nei pernai per tą patį laikotarpį. Planuojama, kad per 2019-2020 metus vien tik akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 300-350 tūkst. tonų per metus. Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, terminalas prisideda didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes. Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bei eksportuojanti bendrovė „Akmenės cementas“ yra viena pirmųjų „Begos“ partnerių. Daugelį metų eksportinio lietuviško cemento srautai per Klaipėdos uostą buvo stabilūs, krovinys į nedidelio tonažo laivus buvo kraunamas tiesiai iš geležinkelio cisternų. Išaugus gamybai, atitinkamai atsirado prielaidos didinti eksportą. Siekiant jį efektyviai aptarnauti, ir buvo statomas cemento terminalas. „Jo atsiradimas išsprendė daug techninių bei ekologinių klausimų ir prisideda prie to, kad „Akmenės cementas“ išsikovoja vis geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje. Jaučiame augantį cemento pirkėjų susidomėjimą ne tik iš Skandinavijos, į kurios šalis šiuo metu daugiausiai eksportuojamas lietuviškas cementas, bet ir iš tolesnių rinkų. Todėl projektuodami terminalą, išsyk numatėme didesnius jo pajėgumus, leidžiančius generuoti naujus cemento ar panašaus krovinio srautus“, – sakė L. Rimkus. Investicijos į…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Laivas „Naras“ – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams. „Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas „Naras“ užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo „Naras“ komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti…

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija. Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms. „Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio…

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? 1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m3. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m3dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m3, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmukeiš serijos #energetinelaisve: „Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius. 2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus…

Klaipėdos uoste ir toliau sparčiai auga konteinerių krova. Per pirmus devynis šių metų mėnesius konteinerių krauta dešimtadaliu daugiau negu pernai per visus metus. 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. krauta 6,2 mln. t krovinių konteineriuose – 52,9 proc. arba 2 147,1 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Vertinant vienetais, krovinių konteineriuose apyvarta siekė 531 444 TEU, tai 57,5 proc. arba 193 991 TEU daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. „Toks spartus konteinerių krovos augimas – įrodymas, kad mūsų uosto plėtros planai visiškai atitinka situaciją rinkoje. Turime žiūrėti toliaregiškai ir laiku pasirūpinti, kad uostas būtų pasirengęs prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. krovinių konteineriuose vienetais regione krauta 2 902 401 TEU, tai 16,4 proc. arba 408 585 TEU daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Krovinių konteineriuose vienetais (TEU) apyvarta augo visuose regiono uostuose, išskyrus nežymiai mažesnius kiekius Ust Lugoje ir Liepojoje. Labiausiai apyvartos rezultatai tiek procentine dalimi, tiek vienetais (TEU) išaugo Klaipėdoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,4 proc. – iš viso krauta 33,68 mln. t, tai 2,03 mln. t daugiau nei 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. Tai geriausias Klaipėdos uosto I–III ketv. krovos darbų…

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje startuoja didelės apimties projektai, kuriuos įgyvendinus čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės bei gerės ekologinė situacija. Netrukus prasidės Malkų įlankos gilinimo darbai bei grunto iš doko duobių kasimo projektas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su Olandijos įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.” dėl Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio I etapo darbų. „Infrastruktūros plėtros darbus Malkų įlankoje drąsiai galėčiau pavadinti istoriniais, nes juos įgyvendinus atsiranda visiškai kitos galimybės čia veikiančioms įmonėms. Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams skirtas ES finansavimas”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.” Klaipėdos uoste ne naujokė – ji vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Visam…

Uostamiestyje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, kur susitiko su Lietuvos SGD klasterio atstovais. Vizito metu susipažinta su šios platformos veikla bei aptartos bendradarbiavimo galimybės. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto, AB „Lietuvos geležinkeliai”, AB „Klaipėdos nafta”, AB „Vakarų laivų gamykla”, UAB „Litgas”, tarptautinių klasterio partnerių – „Schneider Electric”, „Emerson Automation Solutions”, „DNV-GL” – atstovai. Partneriai pristatė šiuo metu įgyvendinamus technologinius projektus, viešnią itin domino klasterio rėmuose vystomo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pobūdis. „Susitikimas išties reikšmingas turint omenyje tai, jog JAV planuoja didinti dujų eksportą į Europą. Mums tai reikštų didesnį energetinį saugumą, o taip pat naujas galimybes SGD infrastruktūros plėtrai Klaipėdoje ir visame Baltijos jūros regione”, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Lietuvos SGD klasteris įsteigtas 2016 m. siekiant, kad Lietuva taptų SGD technologijų ir distribucijos centru Baltijos jūros regione bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse. Parengta pagal pranešimą spaudai

Nuo spalio 6 d. tarp Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Vokietijos pradeda plaukioti laivybos bendrovės DFDS išsinuomotas ro-ro laivas „Maestro Universe“. Skaičiuojama, kad dėl šio kelto įvedimo įmonė sustiprins abiejų maršrutų pajėgumą iki 10 proc. Sveika Europos sąjungos ekonomikos būklė ir auganti prekyba daro teigiamą įtaką krovinių srautų didėjimui DFDS maršrutuose tarp Klaipėdos ir Karlshamno Švedijoje bei Klaipėdos ir Kylio Vokietijoje. „Jaučiame padidėjusį spaudimą dėl vietos trūkumo keltuose. Patekti į populiarius reisus sudėtinga, susidaro ilgos laukiančiųjų eilės, todėl nuo spalio 6 d. nusprendėme išsinuomoti papildomą ro-ro laivą „Maestro Universe“, – sako Anders Refsgaard, DFDS viceprezidentas ir Baltijos jūros verslo vieneto vadovas. „Maestro Universe“  gali gabenti 160 puspriekabių. Jis atliks du reisus per savaitę į Švediją ir vieną į Vokietiją. „Man labai malonu, kad galime pasiūlyti didesnį transportavimo pajėgumą ir lankstumą, kurio reikia ir kurio pageidauja mūsų klientai. Tai padės reikšmingai sumažinti laukimo laiką“, – priduria A. Refsgaard. Laivo nuoma baigsis prieš Kalėdas, kada įprastai baigiasi prekybos piko periodas. „Maestro Univers“ įdarbinimas Švedijos ir Vokietijos maršrutuose leis krovinių vežėjams pasiūlyti 9 savaitinius reisus Vokietijos ir 11 – Švedijos kryptimis. Šiuo metu Vokietijos maršrutą aptarnauja keltai „Viktorija Seaways“ ir „Regina Seaways“, galintys gabenti po 2500 l\m krovinio ir 500 keleivių, Švedijos maršrutu…

Klaipėdos uostas antradienį buvo gavęs gana gąsdinančias Lietuvos hidrometeorologų prognozes. Prognozuota, kad vėjo greitis gali siekti 28 m/s. Siekiant saugumo nuo arčiausiai jūros vartų esančių krantinių buvo patraukti laivai. Įspėti visi uosto naudotojai apie sudėtingas oro sąlygas. Pasak Klaipėdos uosto, naktis praėjo gana ramiai. Pūtė apie 22 m/s greičio vėjas. Laivyba ribojama nuo 22.30 val. Nurimus vėjui ji bus atnaujinta. Išplaukimo laukia vienas, įplaukimo laukia du laivai. Lietuvoje dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus trečiadienio rytą valstybinės reikšmės kelių dangos yra šlapios arba drėgnos, skelbia Eismo informacijos centras. Oro temperatūra rytą svyravo nuo 5 iki 8 laipsnių šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną protarpiais palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, antroje dienos pusėje pereinantis į šiaurės vakarų 9-14 m/s. Daug kur gūsiai sieks 15-20 m/s, pajūryje – nuo 21-25 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos. Valentina Gudienė (ELTA)

Naktį į penktadienį siautusi audra Klaipėdos uoste praėjo gana ramiai – incidentų neužfiksuota. Pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą, naktį vėjo greitis buvo apie 20 m/s. Didžiausias greitis gūsiuose fiksuotas paryčiais – iki 25 m/s. Nuo vidurnakčio buvo ribota laivyba, penktadienio rytą ji po truputį atnaujinama. Leidimo išplaukti laukia 3, įplaukti – 8 laivai. Daiva Krunglevičienė (ELTA)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja, kad šiais metais investicijos uoste bus įvykdytos visu 100 proc. Per septynis šių metų mėnesius yra investuota 22,4 mln. Eur iš 31,5 mln. Eur suplanuotų šių metų investicijų. Investicijų plano vykdymas kasmet vis gerėja. Pavyzdžiui, 2010-2012 investicijų vykdymo vidurkis siekė apie 50 proc, o 2016-2018 vidurkis jau viršijo 90 proc. „Esame valstybės valdoma įmonė, todėl investicijas privalome vykdyti labai apgalvotai ir atsakingai. Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Nuolat investuojame mes, tikslingai investuoja uosto naudotojai. Šis finansinis mechanizmas veikia darniai ir to rezultatas akivaizdus – Klaipėdos uostas pagal krovos rezultatus tapo lyderiaujančiu uostu visame regione”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Racionaliai planuojant ir vykdant investicijas, Uosto direkcijai pavyksta sutaupyti valstybės lėšų. Analizuojant pastarųjų penkerių su puse metų laikotarpį, Uosto direkcija jau sutaupė 54,77 mln. Eur valstybės lėšų. Tokios yra vidutinės metinės Uosto direkcijos pajamos. Planuojama, kad perspektyvoje  investicijos į infrastruktūrą tik augs – tam planuojama panaudoti ir daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Puikus ES lėšų panaudojimo pavyzdys – Malkų įlankos gilinimo projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. Eur. Beje, šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingas…

Vienas labiausiai patyrusių Kuršių marių žvejų nidiškis Alvidas Kazlaukas neseniai džiaugėsi keistu laimikiu. Kuršių mariose, netoli Nidos kopų, kartu su kolegomis rugpjūčio 20 dieną tikrindamas žuvų gaudykles tarp kitų pastebėjo vieną jam iki šiol nematytą žuvį. Nepažįstamą laimikį žvejai parsiplukdė į krantą ir nufotografavę paleido į marias. Po kelių dienų apie neįprastą laimikį žvejys pranešė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesniajam mokslo darbuotojui Juliui Morkūnui. Kazlaukas pasakojo: „Pagavome gaudyklėje labai keistą ir nematytą žuvį – nedidelė, apie 10–15 cm, visa marga, ypač pilvas, burna – kaip eršketo, niekad nesu tokios matęs.“ Mokslininkas, aplankęs žveją ir peržiūrėjęs nuotraukas, nustatė, kad į gaudykles žvejams pakliuvo ne vietinė žuvis, bet Pietų Amerikos gėlųjų vandenų gyventojas, labiausiai primenantis akvariumuose auginamus šamukus. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius patvirtino, kad tai yra egzotinė žuvis, greičiausiai paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus), natūraliai aptinkamas Pietų Amerikos gėluosiuose vandenyse – Brazilijoje ir Gvianos regione. Beveik nėra abejonių, kad į Kuršių marias ši žuvis pati negalėjo patekti. Greičiausiai taip savo augintinio atsikratė koks nors akvariumistas – paleido į marias, kai žuvis tapo per didelė laikyti akvariume. Šios žuvys yra tropikų gyventojos, joms vandens temperatūra tūrėtų siekti 21–26 °C. Šią vasarą, esant ypač šiltiems orams…

Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus. „Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.  Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti. 407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui Klaipėdos…