Uostas

„TT-Line“ pristato naują maršrutą tarp Treleborgo ir Klaipėdos

„TT-Line“ pristato naują maršrutą tarp Treleborgo ir Klaipėdos

Jau nuo rytojaus, birželio 9 d., „TT-Line“ pristato jungtinę krovinių ir keleivių pervežimo paslaugą tarp Klaipėdos uosto ir Treleborgo uosto, kuris yra didžiausias ro-ro tipo laivų uostas Švedijoje. Vieną kartą per savaitę tiek privatūs, tiek krovinius vežantys klientai galės patogiai ir tiesiogiai keliauti į/iš Švedijos. Šiuo reisu, kuris vyksta į abi puses, kas savaitę bus šeštadieniais išvykstama iš Treleborgo 6 val. ryto ir atvykstama į Klaipėdos uostą tą pačią dieną 23.30 val. Grįžtamuoju reisu iš Klaipėdos bus išvykstama sekmadienį 01.30 val. ir atvykstama į Treleborgą 17.30 val. „TT-Line“ maršrutų tinklas taip pat suteikia galimybę užsisakyti išvykstamuosius reisus iš Rostoko į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Travemiundę. Paslauga vasaros laikotarpiu teikiama ro-pax tipo keltais „Tom Sawyer“ ir „Robin Hood“. Keltai gali gabenti apie 2000 linijinių metrų krovinį, t.y. gali talpinti 130 vnt. sunkiosios ratinės technikos trijuose deniuose, įskaitant pavojingus krovinius, taip pat siūloma iki 163 kajučių daugiau nei 300 keleivių apgyvendinimui. „Pristatydami naująją „TT-Line“ kryptį į Klaipėdą, mes praplėtėme savo maršrutų tinklą į rytus ir siūlome savo klientams jungtį su Baltijos šalimis, kurios yra populiari atostogų kelionių kryptis, taip pat suteikiame Baltijos šalyse gyvenantiems klientams tiesioginį reisą į Skandinaviją“, – pasakojo „TT-Line“ krovinių vadybininkas Björnas Saschenbreckeris. Šis naujasis keltų maršrutas suintensyvins…
Klaipėdos jūrų uoste vyko pratybos

Klaipėdos jūrų uoste vyko pratybos

Klaipėdos uoste pastebėti du įtartini asmenys, jie pateko į prie krantinės stovintį vilkiką KLASCO-3. Gauta informacija, kad laive jie galėjo paslėpti sprogmenį, pora laivo įgulos narių, bėgdami nuo nusikaltėlių, įšoko į vandenį. Uoste sustabdyta laivyba, krovos darbai, į teritoriją atskubėjo specialiosios tarnybos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, policijos pareigūnai, medikai, pasieniečiai, kariškiai, uosto tarnybos. Sprogmuo neutralizuotas, nusikaltėliai sučiupti, medikai bandė atgaivinti iš vandens ištrauktus du įgulos narius. Po to pastebėta, kad šalia laivo galimai yra išbėgę degalai – į įvykio vietą atsiųsti naftos produktus surenkantys laivai. Tokia buvo pratybų Klaipėdos jūrų uoste pradžia. „Klaipėdos uoste panašias pratybas organizuojame dažnai. Kiekvieną kartą scenarijus būna vis kitoks, tačiau tikslas yra vienas – pasitikrinti, kaip kartu veikia mieste ir uoste dirbančios tarnybos, ar visi gauna vienodą ir kokybišką informaciją, pasimokyti iš klaidų ir numatyti veiksmų planus, kaip reaguoti į realius įvykius“,– sakė Egidijus Kuzmarskis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas. Antroje pratybų dalyje koncentruotasi į ugniagesių darbą – pagal pratybų scenarijų, teritorijoje išsiliejo didelis kiekis degiųjų medžiagų, kurios pasklido geležinkelio kelyne, vagonai užsidegė, nukentėjo žmonės, iškilo sprogimo grėsmė. Skubiai evakuoti darbuotojai. Ugniagesiams nepavyko susidoroti su gaisru, todėl kreiptasi pagalbos į AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsiųstas specialus gaisrinis traukinys, kuris sėkmingai gaisrą…
Klaipėdos SGD terminale – jau 50-asis krovinys

Klaipėdos SGD terminale – jau 50-asis krovinys

Gegužės 25 d. KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale atliekama jau 50-oji krovos operacija. Pusketvirtų metų veiklos istoriją skaičiuojantis Klaipėdos terminalas yra tarp efektyviausiai pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje. Šįryt 50-ąjį krovinį į Klaipėdos uostą atgabeno čia jau ne kartą lankęsis dujovežis „Arctic Voyager“, kuris pristatė 140.000 kub. m SGD iš skystinimo gamyklos Norvegijoje. Iš viso nuo 2014 m. spalio, kai Klaipėdos SGD laivas-saugykla „Independence“ pradėjo veiklą, terminalas priėmė 42 importuojamus SGD krovinius – t. y. 5,4 mln. kub. m SGD. Vidutinis vieno krovinio dydis siekė 139.000 kub. m SGD, o didžiausias krovinį į Klaipėdos terminalą atplukdęs dujovežis buvo „Valencia Knutsen“, kurio talpa – 173.000 kub. m. Dujos Lietuvai buvo tiekiamos iš 4 valstybių: Norvegijos, JAV, Trinidado ir Tobago bei Nigerijos. Tadas Matulionis, KN SGD verslo direktorius, skaičiuoja, kad nuo 2016 m. Klaipėdos terminalo panaudojimas yra vienas didžiausių tarp visų Europos SGD terminalų, jis tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų: „SGD terminalo paslaugų paklausa išlieka aukšta, atskirais mėnesiais terminalas dirbo didesniu nei 90% pajėgumu. Vartotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau išdujinta per 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų.“ Terminalo panaudojimą didina ir SGD perkrova į mažos apimties dujovežius.  Pirmoji tokio pobūdžio (iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį)…
Klaipėdos uostas valstybės biudžetą papildė daugiau nei 20 mln. Eur

Klaipėdos uostas valstybės biudžetą papildė daugiau nei 20 mln. Eur

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno. Ši įmoka iš visų valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių, kurios Vyriausybės nutarimu privalo mokėti dividendus ir pelno įmokas, pati didžiausia ir sudaro daugiau nei 70 proc. šių įmonių sumokamų įmokų. 2017 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pripažinta pelningiausia sektoriaus įmone. Pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamos sudarė 59,8 mln. eurų, tai yra 6 % (+3,3 mln. eurų) daugiau nei 2016 m. Šios pajamos gautos iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų. Klaipėdos uosto krova buvo 7,6 % didesnė nei 2016 m., iš viso Klaipėdos uoste 2017 m. krauta 43,17 mln. t krovinių. Tai naujas Klaipėdos uosto metinis krovos apimties rekordas, t. y. 3,03 mln. t daugiau nei 2016 m. Vertinant 2008–2017 m. laikotarpį, Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 % arba 13,29 mln. t – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t. Uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei. 2018–2021 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti investicijų už 407 mln. eurų. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto…
Pakrikštytas naujasis Klaipėdos uosto laivas „Naras“

Pakrikštytas naujasis Klaipėdos uosto laivas „Naras“

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas naujas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“ iškilmingai pakrikštytas pagal visas jūrines tradicijas. Šis modernus laivas padės Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų techninę priežiūrą. Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei. „Noriu palinkėti laivui „Naras“ ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto“, – linkėjo laivo krikštamotė. Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei. „Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą…
Laivų paradas su šimtmečio burėmis jau kitą savaitę

Laivų paradas su šimtmečio burėmis jau kitą savaitę

Ryškiausias klaipėdietiško pavasario akcentas – „Laivų paradas“ į pajūrį kviečia jau devintąjį kartą. Nors didžioji „Laivų parado“ diena išauš gegužės 19-ąją, šventiniai renginiai startuos jau ketvirtadienį. Trijų dienų šventinį savaitgalį papildys daugybė iniciatyvų – sporto metus pristatantis Vandens sporto šakų festivalis, Gatvės muzikos dienos renginiai, radijo bangomis valdomų burlaivių modelių pasirodymas, laivų lankymas, jūrinių vilkikų šokis ir griausmingi fejerverkai. „Išskirtinė savo jūriška dvasia Klaipėda vasarą kviečia pasitikti į sausumą žvelgiant iš vandens ir neįprastai puošniuose laivuose. Tradicinė, bet visada gausi novatoriškų idėjų „Laivų parado“ diena, šį kartą gausi ne tik jūriškų akcentų – gegužės 19-ąją miestas pasitinka kaip Europos sporto miestas. Todėl visą „Laivų parado“ dieną miestas kvies mėgautis sportine veikla, stebėti sporto profesionalus ir patiems užsikrėsti sporto dvasia. Dėkoju visiems kuriantiems, inicijuojantiems, ateinantiems ir įkvepiantiems klaipėdietiško jūriškumo. Išskirtinė Klaipėdos bendruomenė drauge sukūrė neeilinę, ir matyt, analogų neturinčią uosto šventę, į kurią drąsiai kviečiame visą Lietuvą“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Gegužės 19-ąją „Laivų parado“ dienos startą neįprastai anksti paskelbs mėgėjiškos žūklės varžybos. Netrukus šventei pasipuoš „Pamario restauratoriaus“ globojama skulptūra „Vaikystės svajonė“, o 10 val. startuos „Gero vėjo“ regata, Klaipėdos baidarių ir kanojų jaunių pirmenybės, Vandens sporto šakų festivalis.„Vandens sporto šakų atstovai jau daugelį metų ieškojo kelių, kaip…
Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos

Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos

Klaipėdos uoste į krantinę atsitrenkė laivas, jis prarado kontrolę, kilo panika, 18 laive buvusių žmonių pateko į vandenį, 2 įstrigo vandens apsemtame mašinų skyriuje, dar 2 sunkiai sužaloti pagalbos laukė laivo triume. Dėl smūgio į uosto akvatoriją pateko naftos produktų, nuo laivo denio į vandenį nukrito ir nuskendo skysto krovinio talpykla. Toks šiandien buvusių mokomųjų koordinavimo pratybų Klaipėdos uoste scenarijus. Įvykio vietoje darbavosi jūrų uosto narai, ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, kariškiai, greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai iš Latvijos ir Suomijos. „Klaipėdos uostas – strateginės reikšmės objektas, todėl saugumui čia skiriame ypatingą dėmesį. Kiekvienos pratybos – tai pasitikrinimas, ar mūsų visos tarnybos dirba ranka rankon. Tai, kas vyko Klaipėdos uoste šiandien, primena veiksmo filmą, norisi tikėti, kad neteks susidurti su tokiu scenarijumi realybėje, tačiau turime būti visi pasirengę ir žinoti, kaip operatyviai ir tikslingai reaguoti į ekstremalius įvykius, kaip šis“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šios pratybos – ne reagavimo, bet koordinavimo, kuriomis siekiama tobulinti informacijos sklaidą tarp institucijų. Pratyboms vadovavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba. Ji kartu du Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija partnerio teisėmis dalyvauja Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG Baltijos jūros regiono programos 2014–2020 m. projekte…
Uoste geriausias kovo mėnesio krovos rezultatas per pastarąjį dešimtmetį

Uoste geriausias kovo mėnesio krovos rezultatas per pastarąjį dešimtmetį

Klaipėdos uostas nelėtina savo apsukų ir 2018-aisiais metais, nes panašu, jog ir šiais metais bus gausu įvairių rekordų. Pradėkime nuo kovo, kuris tapo geriausiu uosto istorijoje per pastaruosius 10 metų. Kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,54 mln. t krovinių, tai 2,2 proc. arba 75,4 tūkst. t daugiau nei 2017 m. kovo mėn. Krovos rezultatas pagerintas dėl didesnės konteinerių ir birių trąšų krovos. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2018 m. kovo mėn.: skystieji kroviniai – pilta 852,1 tūkst. t, +1,1 proc. arba +9,2 tūkst. t; generaliniai kroviniai – krauta 1 200,5 tūkst. t, +12,1 proc. arba +129,6 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 482,4 tūkst. t, -4,1 proc. arba -63,4 tūkst. t. Krovinių grupė Krovinių apimtys Pokytis procentais 2017 kovas 2018 kovas Iš viso, t: 3 459 613,6 3 535 028,8 +2.2 % Skystieji kroviniai 842 870,6 852 061,4 +1.1 % Generaliniai kroviniai 1 070 946,6 1 200 529,6 +12.1 % Birieji kroviniai 1 545 796,4 1 482 437,8 -4.1 % 2018 m. sausio–kovo mėn. krauta 10,79 mln. t krovinių, tai 4,7 proc. arba 483,3 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–kovo mėn. Šis rezultatas pasiektas dėl išaugusios krovos generalinių krovinių segmente, t. y. konteinerių, ro-ro priemonių bei geležies…
Premjeras besilankydamas Klaipėdoje: uosto plėtra turi būti toliau vykdoma

Premjeras besilankydamas Klaipėdoje: uosto plėtra turi būti toliau vykdoma

Klaipėdos miesto tarybos kolegija pritarė dalykinių sąlygų sąvadui, kuriuo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl miesto bendrojo plano keitimo atsižvelgiant į uosto plėtrą. Posėdyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad būtina rasti sprendimą, kuris leis numatyti valstybės plėtrą dešimtmečiams į priekį, nes uosto plėtra yra ypač svarbi ne tik Klaipėdai ir klaipėdiečiams, bet ir visai valstybei. „Ne kartą susidūrėme atkurtos valstybės istorijoje su sprendimais, kuriuos reikėjo matyti ne dešimt, net ne 50 metų į priekį. Jeigu kai kurie sprendimai, vadovaujantis strateginiais valstybės interesų principais, būtų buvę priimti savo laiku, šiandieną neturėtume daugybės problemų“, – sakė S. Skvernelis. Anot premjero, Klaipėdos uostas, kuris šiandien yra augantis ir lyderis regione, negali sustoti. „Klaipėdos uostas yra ypač svarbus objektas, susijęs su kiekvienu iš mūsų. Jei jis bus konkurencingas, augantis, ekonomiką ir prieaugį generuojantis objektas, pajausime mes visi tiesiogiai per biudžetą. Nekalbu apie tai, kokios yra galimybės kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias tiek tiesiogines, tiek su uostu susijusias darbo vietas, generuojančias ne minimalias pajamas. Tai yra labai svarbūs sprendimai, susiję su kiekvienu Lietuvos gyventoju, ir mes turime juos priimti“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas. „Kalbėdami apie maksimalią uosto plėtrą, mes turime padaryti visi drauge viską, kad būtų užtikrinta ir maksimali miesto plėtra. Vystymasis…
Suskystintas gamtines dujas tieks dar viena amerikiečių kompanija

Suskystintas gamtines dujas tieks dar viena amerikiečių kompanija

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, šį antradienį Jungtinėse Valstijose pasirašė supratimo memorandumą su JAV kompanija „Freeport LNG“, baigiančia statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Kintanos saloje (Quintana Island) Teksaso valstijoje (JAV). Pasirašytas susitarimas atvers kelią ateityje importuoti amerikietiškas dujas iš šio terminalo. „Mums labai svarbu užsitikrinti dujų tiekimo galimybes iš alternatyvių šaltinių, o „Freeport LNG“ terminalas taps vienu didžiausių JAV SGD eksporto terminalų, todėl šiuo susitarimu plečiame savo potencialių SGD tiekėjų ratą. Auganti JAV SGD eksportuotojų gausa ne tik prisideda prie tiekimo diversifikavimo, bet padeda užtikrinti ir palankias kainas vartotojams“, – sako „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Praėjusiais metais „Lietuvos dujų tiekimas“ iš JAV importavo du suskystintųjų dujų krovinius ir pagal JAV SGD importo apimtis užėmė 3 vietą Europoje po Ispanijos ir Portugalijos. Pirmasis JAV išgautų gamtinių dujų krovinys Baltijos jūros krantus pasiekė 2017 m. rugpjūtį, „Lietuvos dujų tiekimui“ jį įsigijus iš pirmąjį JAV SGD eksporto terminalą „Sabine Pass“ valdančios kompanijos „Cheniere“. JAV sparčiai didina SGD gamybos pajėgumus: „Lietuvos dujų tiekimo“ bendrovės partnere tapusi „Freeport LNG“ pirmąją SGD liniją planuoja atidaryti šių metų pabaigoje, o dar dvi linijas – 2019 metais. Visų trijų linijų nominalus metinis pajėgumas…
Planuojama rekonstruoti Klaipėdos uosto molus

Planuojama rekonstruoti Klaipėdos uosto molus

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos alternatyvai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba. Pagal pirmąją alternatyvą, kuriai pritarė susisiekimo ministro vadovaujama Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, esami pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti, tačiau jų planinė padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m). Įgyvendinus šią alternatyvą, į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle. „Šis projektas yra labai svarbus, jį įgyvendinus į uostą galės įplaukti didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai. Tai yra pareiškimas apie naujus kokybinius Klaipėdos uosto parametrus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Pasirinktas rekonstrukcijos variantas yra optimalus ir juo pasiekiame visus pagrindinius uždavinius, kuriuos sau keliame. Tai stipriai gerintų Klaipėdos uosto įvaizdį, atsirastų galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Ši rekonstrukcija leistų žymiai padidinti uosto saugumą esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Skaičiuojama, kad įgyvendinti pirmąją molų rekonstrukcijos alternatyvą prireiks apie 41,8 mln.…
Malkų įlankoje prasideda istoriniai darbai

Malkų įlankoje prasideda istoriniai darbai

Pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje esančioje Malkų įlankoje šiemet prasideda intensyvūs infrastruktūros plėtros darbai. Malkų įlankos sutvarkymas duos ne tik naują kokybinį šuolį čia veikiančios įmonėms, bet ir ženkliai pagerins ekologinę situaciją ne tik šioje įlankoje, bet ir visoje uosto akvatorijoje. Vasario 27 d. Malkų įlankoje iškilmingai įkasta kapsulė simbolizuoja istorinių darbų startą. „Malkų įlanka uoste iki šiol buvo tarsi užmirštas kūdikis, kuris turi didžiulį potencialą užaugti į rimtą žaidėją uoste. Atlikus visus numatytus infrastruktūros darbus pagal parametrus malkų įlanka prisijungs prie viso uosto, čia veikiančioms įmonėms atsiras naujos galimybės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Netrukus Malkų įlankoje bus užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, jau pradėti užteršto dumblo valymo darbai. Pabaigus krantosaugos sienutę prasidės įlankos gilinimo iki 14,5 m darbai. „Drąsiai sakau, kad šiandien yra istorinė diena – dedame pagrindą naujam kokybiniam šuoliui čia veikiančioms bendrovėms. Dalis infrastruktūros išvystymo projektų jau yra įgyvendinami, o netrukus startuos ir gilinimo darbai Malkų įlankoje, tai yra dalyje, kur veikia reikšmingos uostui įmonės. Vien Malkų įlankoje veikiančiuose terminaluose ir laivų remonto įmonėje yra sukurta daugiau kaip 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Čia pagrindinis siekis yra akvatorijoje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus“, – teigia Klaipėdos valstybinio…
Klaipėdos uoste – 100 metrų ilgio trispalvė iš konteinerių bei milžiniškos vėliavos ant kranų

Klaipėdos uoste – 100 metrų ilgio trispalvė iš konteinerių bei milžiniškos vėliavos ant kranų

Klaipėdos uostas jau šiandien pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasarios 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad šiandien uoste suplėvesavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. „Noriu pasidžiaugti uosto kompanijomis, kurios parodė vieningumą ir išradingumą. Visi į šią akciją pažiūrėjo labai atsakingai. Prieš iškeliant vėliavas išbandė, tikrino, ar tai netrukdys kovos procesams ir kitiems darbams. Konsultavosi su mumis, ar pvz., iškelta didžiulė vėliava netrukdys laivybos saugumui, ar neužstos navigacijos įrenginių ar stebėjimo kamerų. Taip papuošę uostą mes sveikiname savo šalį ir primename, kad Lietuva – nors ir maža, bet stipri jūrinė valstybė“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Vėliavų akciją uoste sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą“. Į direkcijos…
Gilinama istorinė Klaipėdos uosto Malkų įlanka galės priimti didesnius laivus

Gilinama istorinė Klaipėdos uosto Malkų įlanka galės priimti didesnius laivus

Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos. Atsižvelgiant į Malkų įlankoje nuolat intensyvėjančią laivybą, į poreikį priimti didelių parametrų laivus ir užtikrinti laivybos saugą, šios įlankos įplaukos kanalą ir akvatoriją planuojama pagilinti nuo esamų 11 m iki 14,5 m. Taip šioje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip ir 2013 m. pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale, kas gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Numatoma, kad visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų galės priimti „Panamax“ tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, laivų remonto įmonės efektyviau panaudos turimas teritorijas. Gilinant Malkų įlanką daug dėmesio bus skiriama aplinkosaugai. Iš viso numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto. Taip pat bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m  užteršto dumblo. Jau pradėtas šio grunto valymas. Šis projektas ženkliai pagerins ekologinę situaciją uoste. Pavasarį bus…
Klaipėdos paplūdimiai pildomi švariu smėliu

Klaipėdos paplūdimiai pildomi švariu smėliu

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iškastu švariu smėliu papildo Klaipėdos paplūdimius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rangovas UAB „Green Line shipping“ vykdo uosto kanalo valymo darbus. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia „vaivorykštės“ būdu pila 5–7 m gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius. „Norėdami palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą, privalome valyti sąnašas akvatorijos dugne. O švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius–higieninius reikalavimus, yra pilamas ties Klaipėdos paplūdimiais, šįkart ties Giruliais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Iki šios dienos yra iškasta ir išpilta ties paplūdimiais apie 17 000 m³ grunto. Jei oro sąlygos leis, švaraus smėlio pylimo darbus planuojama užbaigti savaitgalį. Uosto direkcija LR Vyriausybės nutarimu yra įpareigota reikalavimus atitinkantį laivybos kanale iškastą smėlį panaudoti Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugnui ir kranto sąnašynams papildyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Uosto įmonės stiprins aplinkosauginių priemonių diegimą

Uosto įmonės stiprins aplinkosauginių priemonių diegimą

Reaguodama į gyventojų skundus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sukvietė šiaurinėje uosto dalyje veikiančių įmonių atstovus dėl galimos kvapų sklaidos ir prevencinių priemonių bei dar kartą apsilankė šiose įmonėse. Krovos įmonės teigia parengusios ar rengiančios veiksmų planus, padėsiančius užtikrinti mažesnį kvapų patekimą į aplinką veiklos metu. Susitikimuose su AB „Klaipėdos nafta“, UAB Krovinių terminalo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingais atstovais buvo nagrinėjamos nemalonių kvapų, kuriais skundžiasi gyventojai, galimos priežastys ir ieškota problemų sprendimo būdų. Uoste veikiančių bendrovių paprašyta pateikti, kokios yra taikomos aplinkosauginės priemonės, kad gyventojai jaustų kuo mažiau diskomforto dėl galimų naftos produktų kvapų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų klausta, kaip kontroliuojama, kad per uostą gabenami produktai nepatektų į aplinką. „Uosto direkcija jaučia atsakomybę, kad uoste veikiančios kompanijos dėtų dar didesnes pastangas darbo kokybei gerinti ir aplinkosauginiams principams diegti. Mes siekėme ir sieksime, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama, todėl visų uosto krovos kompanijų paprašėme pateikti planus dėl aplinkosaugos ir investicijų. Iš įmonių gavome patikinimą, kad bus imamasi papildomų prevencinių priemonių“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Abiejų naftos produktus Klaipėdos uoste kraunančių bendrovių atstovai patikino nuolat investuojantys ir ieškantys sprendimų, kad būtų užtikrinta lakiųjų organinių junginių kontrolė. Abi įmonės tvirtino nuolat vykdančios monitoringą.…
Klaipėdos uostas svarsto didinti mokesčius

Klaipėdos uostas svarsto didinti mokesčius

Nuo šių metų sausio mėnesio pasikeitus mokestinei aplinkai, pokyčiai laukia ir Klaipėdos uosto. Apie tai šiandien diskutuota LR finansų, ūkio, susisiekimo ministerijų susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovybe ir uosto bendruomene. Pasitarime finansų ir ūkio viceministrai dalyvius supažindino su nuo šių metų pasikeitusia mokestine aplinka, kuri palies ir Klaipėdos uostą. „Mūsų tikslas, kad visos valstybės valdomos įmonės turėtų veikti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir rinkoje esantys privataus sektoriaus žaidėjai“, – pabrėžė ūkio viceministras Marius Skuodis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pristatė investicijų poreikį, kuriam įgyvendinti, pasikeitus mokestinei aplinkai, reikėtų imti dideles paskolas, o tai, teigiama, yra itin rizikinga. Ūkio ministerija kartu su VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra siūlo pakeisti Uosto direkcijos pajamų struktūrą, padidinant žemės nuomos mokestį. Dėl šio siūlymo uosto kompanijų vadovai išsakė savo nuogąstavimus dėl, anot jų, galimų neigiamų pasekmių. „Klaipėdos uostas yra labai svarbi mūsų ekonomikos dalis, o čia veikiančios įmonės kuria nemažą pridėtinę vertę. Prieš darant bet kokius veiksmus, būtina gerai pasverti pasekmes bei naudą. Drastiškų, skubotų ar nediskutuotų dalykų daryti nežadame“, – patikino susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad permainoms ruoštis būtina.„Mes artėjame į naują etapą, kai Klaipėdos uostas žais ir dalyvaus pagal tas pačias taisykles kaip ir kitos įmonės, dirbančios…
Klaipėdos uostas – lyderis regione

Klaipėdos uostas – lyderis regione

2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione. Pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6 proc. daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8 proc.). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8 proc.), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7 proc.). „Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Anot jo, išlieka pastarųjų metų tendencija – krova auga, tačiau laivų skaičius uoste mažėja. 2017 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai – 330 laivų mažiau nei 2016 m. Tai rodo tiek laivų parametrų didėjimą, tiek uoste veikiančių krovos įmonių gebėjimą priimti tokius laivus, vis greičiau apdoroti…
Malkų įlankoje prasideda krantinės rekonstrukcija

Malkų įlankoje prasideda krantinės rekonstrukcija

Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Neabejojama, kad iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Borta“, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė – 23,99 mln. eurų su PVM. „Tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas – viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų. „Tai vienos iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis…
Klaipėdos uosto laivybos saugumą užtikrins naujas laivas

Klaipėdos uosto laivybos saugumą užtikrins naujas laivas

Klaipėdos uosto direkcijos laivynas pasipildo nauju laivu – šiandien į uostą atplaukia naujai pastatytas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“. Modernus ir funkcionalus laivas leis Uosto direkcijos darbuotojams dirbti dar efektyviau, prisidės užtikrinant aplinkosaugos reikalavimus. „Laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose. Jame sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. Jis pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu, mat laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galėsime šalinti povandenines kliuvinius (nuskendusias padangas, inkarus, grandines ir kitokius nuskendusius objektus)“, – laivo „Naras“ privalumus vardijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis. Laivas „Naras“ pastatytas Estijoje, „Baltic Workboats AS“ laivų statykloje. Jo ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali grimzlė – 1,52 metro. Laivas gali išvystyti 11,5 mazgų greitį. „Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių, pavyzdžiui, akmenis, atsirandančius po gilinimo darbų ir pan., tad turime būti nuolat techniškai pasirengę. Naujasis laivas leis dar efektyviau užtikrinti laivybos saugumą uoste“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos…
Back to top button
Close
Close