Uostas

Kaip atrodys Klaipėdos išorinis uostas?

Kaip atrodys Klaipėdos išorinis uostas?

Kiekvienais metais krova uoste didėja ir jo krovos pajėgumai artėja prie galimybių ribos. Buvo nuspręsta, jog Klaipėdos uostas turi plėstis ir taip garantuoti dar didesnę naudą Lietuvos ekonomikai. Po ilgų svarstymų nuspręsta, jog išorinio uosto vizija yra pati priimtiniausia ir mažiausią poveikį aplinkai turėsianti –  Klaipėdos išorinio uosto vizija. Paskaičiuota, jog minimalios investicijos siektų 800 mln. eurų. Siūlome žvilgtelėti, kaip turėtų atrodyti išorinis Klaipėdos uostas. Valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Buvo įvertintas Klaipėdos uosto saugumas

Buvo įvertintas Klaipėdos uosto saugumas

„Klaipėdos jūrų uostas atitinka visus Europos Sąjungos uostams keliamus reikalavimus“ – tokią išvadą pateikė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste lankęsi Europos Komisijos ir Europos saugios laivybos administracijos inspektoriai. Europos Sąjungos ekspertai nuodugniai tikrino, kaip laikomasi saugumo reikalavimų uoste, jo infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose), aiškintasi, ar Uosto direkcija tinkamai vykdo funkcijas, susijusias su saugumo užtikrinimu. „Jūrų uostas – svarbus strateginis šalies objektas, todėl jame turi būti užtikrintas ypatingas saugumas. Mūsų uoste pradėjus veikti Suskystintų gamtinių dujų terminalui, šių reikalavimų kartelė pakelta dar aukščiau. Europos Sąjungos jūrų uostai ir šių uostų terminalai yra inspektuojami ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Džiugu, kad inspektoriai įvertino mūsų darbą ir neturėjo esminių pastabų dėl mūsų darbo užtikrinant saugą jūrų uoste“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra pavesta atlikti Reglamente (EB) Nr. 725/2004 ir Direktyvoje Nr. 2005/65/EB nustatytas pripažintosios apsaugos organizacijos ir uostų apsaugos institucijos funkcijas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose). Parengta pagal pranešimą spaudai
Klaipėdos uostas bus plečiamas

Klaipėdos uostas bus plečiamas

Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją. Sudarytai komisijai bus pavesta nagrinėti, koordinuoti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus šio projekto įgyvendinimo klausimais. „Klaipėdos uosto plėtros projektas parengtas atsižvelgiant į poreikį suformuoti nuosekliai ir kompleksiškai dirbančią komisiją, kuri spręstų klausimus, susijusius su teritorijų planavimo procedūromis, šio projekto pripažinimu valstybei svarbiu ekonominiu projektu, taip pat numatytų projekto įgyvendinimo veiksmų planą“, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Numatoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos nariais bus susisiekimo, aplinkos, finansų, užsienio reikalų, ūkio, žemės ūkio ministrai, premjero patarėjas, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių merai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šiai komisijai vadovaus Ministras Pirmininkas, tvirtinantis personalinę komisijos sudėtį. Š. m. birželio 13 d. Susisiekimo ministerija pritarė 4-ajai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano koncepcinei alternatyvai, pagal kurią rengiami konkretūs sprendiniai, apimantys išorinio Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus. Atsižvelgdami į pasaulinės laivybos pokyčius, kasmet didėjančius laivų parametrus, pastaraisiais metais dauguma pasaulio uostų planuoja plėtrą į išorę, kur dažniausiai yra pakankami natūralūs gyliai. Klaipėdos uostui taip pat numatoma tokia galimybė. Uosto bendrasis planas apima galimybę pertvarkyti molus, kurių rekonstrukcijai tikimasi gauti ES finansavimą iš…
Uostas pristatytas tarptautinėje parodoje Kazachstane

Uostas pristatytas tarptautinėje parodoje Kazachstane

laipėdos uostas ir jo potencialas šiomis dienomis pristatomas Kazachstane vykstančiuose tarptautinės parodos „TransKazakhstan. Translogistika 2017“ renginiuose. Pranešimus apie Lietuvos kaip tranzitinės valstybės galimybes ir Klaipėdos uosto perspektyvas X tarptautinėje konferencijoje „Naujoji Eurazija: transporto ir logistikos sistemų vystymas Eurazijos transkontinentiniuose maršrutuose“ skaitė LR susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. „Šiuo metu jau yra baigiamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame numatomos naujos teritorijos gamybai ir investicijoms. Turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, Klaipėdos uoste veikia modernūs terminalai, tad Kazachstano verslui galime pasiūlyti naujas teritorijas gamybai, saugius, greitus įvairių krovinių pervežimus į Europos ir Skandinavijos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. Manome, kad dar turime neišnaudoto potencialo stiprinti abipusį bendradarbiavimą, todėl kviečiame apsilankyti Klaipėdos uoste ir įsitikinti, kad esame modernūs, atviri inveticijoms ir naujoms idėjoms“, – Kazachstane kalbėjo A. Vaitkus. Kazachstane lietuviai susitiko ir su įtakingais Kazachstano valdžios atstovais – Kazachstano investicijų ir plėtros viceminstru R. Skliaru ir Kazachstano vicepremjeru A.Maminu. Pastarasis jau lankėsi Klaipėdoje prieš porą metų vykusioje tarptautinėje Lietuvos–Kazachstano konferencijoje „Naujas šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“. Konferencijos metu tarp Lietuvos ir Kazachstano pasirašyti trys bendradarbiavimo memorandumai. Tuomet per konferenciją A. Mamin sakė: „Klaipėda – vienas iš svarbiausių mūsų…
Atidaryta Klaipėdos SGD paskirstymo stotis

Atidaryta Klaipėdos SGD paskirstymo stotis

Vakar, spalio 27 d., KN (AB „Klaipėdos nafta“) atidaryta mažos apimties antžeminės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis. Iki metų pabaigos bus tęsiama stoties bandomoji eksploatacija ir paleidimo-derinimo darbai, o vėliau prasidės nuolatinė veikla. SGD paskirstymo stotis skirta aprūpinti SGD Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro vartojimą laivyboje bei sunkiajame transporte. „Simboliška tai, kad šios paskirstymo stoties atidarymas vyksta būtent tą dieną, kai lygiai prieš trejus metus į Klaipėdą atplaukė laivas-terminalas „Independence“. Tada jis atplukdė energetinį saugumą ne tik į Lietuvą, bet ir į visas Baltijos šalis. Dabar judame toliau ir plečiame galimybes naudoti šį kurą ne tik energetikoje. Pradėjus veikti naujajai paskirstymo stočiai bus sukurta pilna SGD tiekimo grandinė, o tai reiškia, kad šis kuras dar labiau priartės prie vartotojų ir galės pasiekti visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtinių dujų tinklo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. SGD paskirstymo stoties statybos prasidėjo 2016 m. vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis su rangovu Vokietijos-Lietuvos bendrove „PPS Pipeline Systems GmbH“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su Čekijos „Chart Ferox“, A.S. Šį projektą KN įgyvendino naudojant savo, skolintas ir Europos Sąjungos lėšas. Europos Komisija šiam projektui – iki šiol vieninteliam Europos Sąjungoje – yra skyrusi papildomą finansavimą už sinergiją tarp energetikos…
Studentams pristatytos karjeros galimybės Klaipėdos uoste

Studentams pristatytos karjeros galimybės Klaipėdos uoste

Tradicinėse Klaipėdos universiteto „Karjeros dienose“ ne pirmus metus dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Į Uosto direkciją atvykę studentai supažindinti su uosto veikla ir specifika, perspektyvomis bei specialistų poreikiu jame. „Mūsų veikla yra puikus verslo ir valstybės sinergijos pavyzdys, tai patvirtina rezultatai, nes nuo 2016 m. Klaipėdos uostas pagal krovinių apyvartą yra lyderis Baltijos jūroje. O uosto reikšmė regionui, valstybei yra milžiniška. Suskaičiuota, kad uoste ir su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Esu įsitikinęs, kad ir jūsų šeimose taip pat yra dirbančių uoste arba su juo susijusiose įmonėse“, – studentams pristatydamas uosto veiklą sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje kasmet praktiką atlieka nemažas būrys studentų, iš kurių dalis čia įsidarbina. Pernai praktiką direkcijoje atliko 31 studentas iš 5 mokslo įstaigų. „Mums svarbu ne tik motyvuoti pas mus dirbančius žmones, bet mes orientuojamės ir į tai, kad priimtume jaunąją kartą. Iš tikrųjų agituoju likti Lietuvoje, nes čia galima dirbti ir užsidirbti. O Klaipėdos uosto įmonėse vidutinis atlyginimas yra apie 2–2,5 karto didesnis už Lietuvos atlyginimų vidurkį“, – pabrėžė A. Vaitkus. Studentai taip pat domėjosi ne tik įsidarbinimo perspektyvomis, bet ir uosto plėtros galimybėmis bei planais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto…
„Klaipėdos naftoje“ pristatytas pirmasis autodujovežis

„Klaipėdos naftoje“ pristatytas pirmasis autodujovežis

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perpiltos į autodujovežį. Bendrovė pranešė, kad antradienį, spalio 17-ąją, antžeminėje SGD paskirstymo stotyje priimtas ir užpildytas pirmasis Lenkijos kompanijos DUON SGD autodujovežis. Ši operacija unikali tuo, jog tai pirmoji SGD krova iš šiemet pastatytos SGD paskirstymo stoties į antžemininį transportą vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus. Prieš atvykstant pirmajam autodujovežiui KN atliko techninių galimybių ir rizikų vertinimo studiją, kuri apibrėžia SGD autodujovežių priėmimo ir krovos sąlygas paskirstymo stotyje. „Trys metai nuo SGD terminalo eksploatacijos pradžios ir jau yra aiškus pajėgumų naudotojų portfelis. SGD terminalo pajėgumus yra rezervavę trys terminalo naudotojai, o tai yra įrodymas, kad SGD terminalo paslaugomis naudojasi Baltijos šalių dujų vartotojai. Naujoji SGD paskirstymo stotis Baltijos jūros regiono šalims ir rinkos dalyviams užtikrins logistikos grandinę tiekiant dujas prie magistralinių dujotiekių neprijungtiems vartotojams. Tai reikšmingas įvykis ne tik Klaipėdos uoste, bet ir SGD industrijoje, kadangi Klaipėda su antžeminės SGD paskirstymo stoties veiklos pradžia brėžia dar vieną naują etapą ir formuoja kompleksinį SGD paskirstymo centrą Lietuvos uostamiestyje. Džiaugiamės, kad šiemet iš mūsų stoties UAB LITGAS ir DUON pradeda tiekti SGD prie dujotiekių neprijungtiems vartotojams“, – pranešime spaudai cituojamas KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. „Atsiradus…
Klaipėdos SGD terminale – 40-as krovinys

Klaipėdos SGD terminale – 40-as krovinys

AB „Klaipėdos nafta“ (toliau KN) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale lankosi jau 40 – as dujovežis skaičiuojant nuo SGD terminalo veiklos pradžios – tai mažos apimties dujovežis „Cardissa“ ir tai yra 4-oji mažos apimties SGD krovos operacija. „Shell Western LNG B.V.“ (Shell) bunkeravimo laivas „Cardissa“ į Klaipėdos uostą atplaukė spalio 17 d. rytą. Dujovežis bus užpildytas 6300 kub. m SGD iš laivo-saugyklos „Independence“. Krovinio užsakovas – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Tai 40-oji KN valdomo SGD terminalo laivas-laivui (angl. ship-to-ship) operacija. Dar visai neseniai, t.y. prieš trejus metus Lietuvoje vartotojai už dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje. O įgyvendinus SGD terminalo projektą ir terminalui pradėjus vykdyti savo veiklą, dujų kaina Lietuvoje mažėjo labiausiai iš visų Europos šalių. Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti 100 proc. Lietuvos, o taip pat ir 90 proc. kaimyninių Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio. Dujovežis „Cardissa“ pastarąjį kartą Klaipėdos uoste lankėsi rugsėjo viduryje, kai pristatė KN SGD paskirstymo stoties paleidimo-derinimo darbams skirtą krovinį – apie 1000 kub. m SGD. Tai jau ketvirtoji mažos apimties SGD perkrovos veikla, kurią KN pradėjo teikti 2017 m. pradžioje. „Nuo 2014 metų pabaigos Klaipėdos SGD terminalas Baltijos šalių vartotojams patiekė daugiau nei 28 mlrd. kWh arba 28 TWh gamtinių dujų. Nuo 2017…
Prekyba SGD įsibėgėja: parduotas dar vienas krovinys bendrovei „Shell“

Prekyba SGD įsibėgėja: parduotas dar vienas krovinys bendrovei „Shell“

Prekyba mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniais Klaipėdoje auga. Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, patieks dar vieną SGD krovinį „Shell“ kompanijai. Šiandien vakare į Klaipėdą atplaukiantį „Cardissa“ dujovežį bus perkrauta daugiau nei 6000 kubinių metrų SGD (apie 40 GWh arba maždaug 3,5 mln. kubinių metrų dujiniame pavidale). Jas „Lietuvos dujų tiekimas“ patieks iš savo atsargų Klaipėdos SGD terminalo saugykloje. Tai bus ketvirtasis Lietuvoje mažos apimties SGD sandoris. Visus juos įgyvendins „Lietuvos energijos“ grupės gamtinių dujų prekybos įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ ir LITGAS. „Pasinaudodami sukauptomis „Lietuvos energijos“ grupėje žiniomis ir įdirbiu tarptautinėje SGD rinkoje, galime pasiūlyti konkurencingas kainas ir klientams Baltijos jūros mažos apimties SGD tiekimo rinkoje. Ketvirtas toks sandoris šiais metais leidžia užtikrintai teigti, jog tai – ne atsitiktinė sėkmė, o bendrų pastangų nulemta tendencija ir sėkmingas naujos verslo krypties vystymo rezultatas“, – teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Skaičiuojama, kad Klaipėdos SGD terminalui bei uostui šis „Lietuvos dujų tiekimo“ sandoris atneš daugiau nei 54 tūkst. eurų pajamų bei padės mažinti technologines terminalo sąnaudas. Iš viso pagal mažos apimties SGD tiekimo sandoriais LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimas“ realizuos apie 33 tūkst. kubinių metrų SGD (19 mln.…
Vakarų Baltijos laivų statykla prisideda prie didžiausio pasaulyje hibridinio kelto statybos

Vakarų Baltijos laivų statykla prisideda prie didžiausio pasaulyje hibridinio kelto statybos

UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ (VBLS) pavasarį pasirašiusi sutartį su Norvegijos kompanija Ulstein Verft AS, dėl didžiausio pasaulyje hibridinio kelto korpuso blokų statybos darbų, jau pradeda pirmuosius plieno pjovimo darbus. RoPax tipo laivas, kuris savo veiklą pradės 2019 m. vasarą, talpinsiantis apie 2000 keleivių ir net 500 automobilių, plaukios maršrutu Norvegija – Švedija – Norvegija. „Šis užsakymas mums labai svarbus dėl to, kad pavyko pritraukti dar vieną strategiškai svarbų užsakovą, vieną iš laivų statybos lyderių Skandinavijoje, kuriam labai svarbūs užsakymo įgyvendinimo kokybė ir terminai. Tai pasitikėjimo mūsų statykla ženklas“,- džiugiomis žiniomis dalinosi AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Blokų statybos projekto pabaiga numatoma 2018 m. liepą, kuomet jie bus perduoti užsakovui, galutiniam kelto surinkimui ir įrengimui. Laivui taikomi inovatyvūs triukšmo ir išmetamųjų dujų mažinimo sprendimai. Šis keltas bus montuojamas su hibridine varomąja jėgaine (eng. hybrid propulsion power plant), o tai reiškia, kad bus ekologiškas, sumažinto užterštumo bei tausojantis aplinką. Hibridinio kelto, varomo elektra, baterijos galės būti kraunamos naudojant uoste esančius įrenginius arba laive esančius generatorius.
Įvertintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlis į verslo plėtrą

Įvertintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlis į verslo plėtrą

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) apdovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją už dedamas didžiules pastangas prisidėti prie regiono ir visos Lietuvos verslo plėtros. Direkcijai įteiktas padėkos ženklas „Už verslo plėtrą“. „Ačiū, kad esate kartu, suprantate verslo bendrystės svarbą ir ja dalinatės su mumis. Tik realus rezultatas, veikimas savo narių labui ir yra svarbiausia ilgaamžiškumo sąlyga. Būdami reikalingi, peržengsime 100 metų veiklos slenkstį ir eisime tolyn“, – sakė KPPAR generalinis direktorius Viktoras Krolis. Uosto direkcija įvertinta už nuolatines ir laiku atliekamas investicijas į uosto infrastruktūrą, kurios leidžia privačiam verslui planuoti savo veiklą ir įgyvendinti suprastruktūros projektus. Būtent tai padeda Klaipėdos uostui veržtis į lyderių pozicijas – jis išlaiko sparčiausią vidutinės metinės uosto krovos augimą (5,5 proc.). „Jeigu norime būti konkurencingi, turime nuolat tobulinti uostą. Laiku atliktos investicijos į infrastruktūrą duoda žaibišką grąžą ir finansinę naudą visam verslo sektoriui. Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą ir gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Mūsų visų pastangos nuolat investuoti į infrasrtuktūrą duoda apčiuopiamų vaisių – dėl geros mūsų, kaip valstybinės įmonės, ir privataus verslo sinergijos, Klaipėdos uostas pernai tapo absoliučiu lyderiu pagal krovinių apyvartą tarp Baltijos valstybių uostų. Lyderio pozicijas išlaikome ir šiemet“, – po apdovanojimų…
Klaipėdos uostui – aukso medalis

Klaipėdos uostui – aukso medalis

Savaitgalį Rygoje vykusiame Baltijos jūrų uostų krepšinio čempionate absoliučiais lyderiais tapo Klaipėdos uosto krepšininkai. Sportininkai milžinišku skirtumu sutriuškino visus varžovus ir nugalėtojų taurę į Klaipėdą parvežė po kelerių metų petraukos. Pirmiausia klaipėdiečiams teko susikauti su Talino krepšininkais – šio uosto komandą lietuviai nugalėjo 49 taškų skirtumu (83:34). Savo pranašumą mūsų šalies sportininkai įrodė ir prieš pastarųjų ketverių metų čempionus – Rygos krepšininkus. Prieš juos laimėta 33 taškais (86:53). Finale Klaipėdos uosto sportininkai susikovė su Liepojos komanda. Šio uostamiesčio komanda lietuviams nusileido 38 taškais (71:33). „Noriu pasidžiaugti mūsų veržlia ir jaunatviška komanda. Vyrai atidavė visas savo jėgas ir pademonstravo, kad esame nepralenkiami ne tik savo uosto rezultatais, bet ir sporto arenoje. Mūsų krepšininkų dėka po 7 metų pertraukos pereinamoji taurė ir aukso medaliai grįžo į Klaipėdą“, – sveikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Baltijos uostų čempionatas vyko 15-ąjį kartą, į jį suvažiavo apie 70 dalyvių iš šešių uostų (Klaipėdos, Talino, Rygos, Liepojos, Venspilio ir Kaliningrado). Šie čempionatai nuo 2003 m. vyksta vis kitame uoste. Prieš dvejus metus čempionatas organizuotas Lietuvoje. Kitąmet krepšininkai susitiks Liepojoje.
Keltai į Vokietiją, Švediją ir Daniją plaukios iš vieno terminalo

Keltai į Vokietiją, Švediją ir Daniją plaukios iš vieno terminalo

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT). „CKT yra bemaž geografiniame Klaipėdos centre. Tai, be abejo, patrauklu krovinių vežėjams ir ypač keleiviams. Vis tik tai reiškia, kad mieste padaugės sunkiojo transporto priemonių, vidutiniškai 240 per dieną, todėl šiam persikėlimui kartu su CKT ir KLASCO ruošėmės atsakingai : turime užtikrinti sklandų aptarnavimą uoste, kad mieste nenusidriektų krovininių automobilių eilės“, – sakė AB „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas. Šiuo metu CKT aptarnaujami du maršrutai: Klaipėda – Kylis (Vokietija) ir Klaipėda – Fredericija/Kopenhaga (Danija). Keltai plaukiantys į Švedijos Karlshamno uostą iki spalio 2 d. bus aptarnaujami Tarptautinėje jūrų perkėloje.
Uosto plėtra bus koordinuojama vyriausybiniu lygiu

Uosto plėtra bus koordinuojama vyriausybiniu lygiu

Klaipėdos uosto plėtrą, įskaitant išorinį uostą, koordinuos Vyriausybės nutarimu sudaryta projekto koordinacinė grupė. Taip sutarta Ministro Pirmininko, susisiekimo ministro bei Klaipėdos miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų susitikime. „Sutarėme ir artimiausiu metu Vyriausybės nutarimu ar potvarkiu bus sudaryta koordinacinė projekto grupė, kaip analogiškai buvo su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Joje bus visi sprendimų priėmėjai ir periodiškai rinksimės ir žiūrėsime, kokia yra pažanga kalbant apie patį projektą, jo valdymą ir sprendimų priėmimą“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Kalbėdamas apie uosto, valstybės ir miesto santykį, premjeras pabrėžė, kad principinis bendras sutarimas yra, tačiau būtina numatyti miesto įtraukimą į patį uostą, jo valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą. „Buvo paliesta uosto akcionavimo tema, gal miestas galėtų tapti uosto akcininku. Nereikia pamiršti, kad šiandieną daugiau kaip 15 proc. Uosto direkcijos pelno kasmet per įvairius projektus keliauja miestui. Reikėtų pasverti, kuris dalyvavimas miestui būtų naudingesnis“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis taip pat pabrėžė, jei atsitiktų taip, kad nebūtų įgyvendinama maksimali uosto plėtra, jei investicijos Klaipėdoje būtų nepageidaujamos, tai plėtrai numatomos uosto lėšos dividendų pavidalu galėtų būti nukreiptos į kitus projektus. „Šiandien girdžiu labai aiškius premjero žodžius, mintis apie galimus veiksmus, žingsnius, kaip įmanoma miestą padaryti suinteresuotu uosto plėtros scenarijaus…
Uoste pristatyta nauja infrastruktūra ir galingas krovos kompleksas

Uoste pristatyta nauja infrastruktūra ir galingas krovos kompleksas

Nuo šiandien Klaipėdos jūrų uoste atidaroma rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu bei keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis. „Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei. Krantinės rekonstrukcijos ir geležinkelio statybos projektą įgyvendino įmonė „Latvijas tilti“, sutarties vertė – apie 4 mln. eurų įskaitant PVM. Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai krantinių Nr. 66–67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013…
Su uostu susipažino tūkstančiai žmonių

Su uostu susipažino tūkstančiai žmonių

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigia šį sezoną organizuotas pažintines ekskursijas laivu po uosto akvatoriją. Pažintinės išvykos Kuršių mariose vyko nuo gegužės 20-osios iki rugsėjo 8 dienos. Rugsėjį vykusios ekskursijos buvo skirtos švietimo įstaigoms. Šį sezoną buvo surengta 30 ekskursijų po uosto akvatoriją laivu „Venus S“, kuris vienu metu talpina 200 keleivių. Tad Klaipėdos uostą, čia veikiančius terminalus iš arčiau pamatė ir tiesiogiai apie uosto veiklą išgirdo apie 6000 žmonių. „Esame atviri ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Klaipėdos uostą, jame vykdomą veiklą, reikšmę miestui, regionui ir valstybei. Esame inovatyvus uostas, kuriame naujausios technologijos žengia koja kojon su laiku. Labai džiaugiamės, kad ekskursijose dalyvavo ne tik klaipėdiečiai – uostas domina gyventojus iš įvairiausių Lietuvos vietovių“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šiemet nemokamas pažintines ekskursijas Uosto direkcija organizavo jau dešimtus metus iš eilės. Skaičiuojama, kad iš viso ekskursijose dalyvavo daugiau kaip 45 tūkstančiai žmonių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Klaipėdos uoste krova įgauna pagreitį – vėl pasiektas mėnesio krovos rekordas

Klaipėdos uoste krova įgauna pagreitį – vėl pasiektas mėnesio krovos rekordas

Šių metų rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,61 mln. t krovinių, tai 13,2 proc. arba 421,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. rugpjūčio mėn. Tai geriausias rugpjūčio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. rugpjūčio mėn.: generaliniai kroviniai – krauta 1 001,8 tūkst. t, +4,3 proc. arba +41,1 tūkst. t; skystieji kroviniai – pilta 1 130,7 tūkst. t, +48,9 proc. arba +371,4 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 478,6 tūkst. t, +0,6 proc. arba +8,8 tūkst. t. Kruizinė laivyba. Balandžio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 58 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 68 050 keleivių. Tai 3,3 proc. arba 2 laivais daugiau ir 23,4 proc. arba 12 915 keleivių daugiau nei 2016 m. balandžio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Į Saudo Arabiją išplukdyta pirmoji naujo grūdų derliaus partija

Į Saudo Arabiją išplukdyta pirmoji naujo grūdų derliaus partija

Nors Lietuvoje grūdai dar nebaigti kulti, iš Klaipėdos jūrų uosto į Saudo Arabiją išplukdyta pirmoji šių metų derliaus lietuviškų kviečių siunta. Ją sukaupė ir, vykdydamos išankstinius įsipareigojimus, išgabeno Lietuvos grūdų prekybos bei eksporto įmonės AB „Kauno Grūdai“ ir UAB „Agrospelta“. Iš viso prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo krantinės į „Panamax“ tipo laivą „CSK Unity“ buvo pakrauta 65 tūkst. tonų kviečių. „Vėluojanti javapjūtė lėmė, kad beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros supirkimo punktus pasiekė vienu metu. Tai verčia būti lanksčiais ir kaip įmanoma operatyviau eksportuoti derlių, kad galėtume maksimaliai patenkinti visų klientų poreikius ir jiems nereikėtų daug laiko sugaišti parduodant užaugintą produkciją. Bendrų pastangų dėka pirmasis laivas išplaukė praėjus vos 10 dienų nuo javapjūtės pradžios“, – sako UAB „Agrospelta“ direktorius Augustinas Pukys. Pasak Klaipėdos uoste grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją perkraunančios kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, atsižvelgdama į kasmet didėjančius Lietuvos grūdų eksportuotojų poreikius, šį sezoną „Bega“ pastatė ir pradėjo eksploatuoti naujas 60 tūkst. kub. m silosų tipo talpyklas bei papildomus grūdų iškrovimo iš geležinkelio vagonų ir automašinų pajėgumus. Iš viso vienu metu šioje krovos kompanijoje galima sukaupti per 300 tūkst. kub. m eksportinių grūdų, t.y. apie pusė viso Klaipėdos uosto pajėgumų…
JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus

JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus

JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“. Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę. „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio. „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV…
Pasitikime atplaukiančius laivus virtualiai

Pasitikime atplaukiančius laivus virtualiai

Nevisada pavyksta nuvykti ir pasitikti laivus, kuomet jie atplaukia į Klaipėdos uostą. Jei nepavyksta stebėti gyvai, tai kodėl to nepadarius virtualiai. Tikriausiai ši nuoroda žinoma daugeliui, o jei ne – tuomet, tikime, jog priminti apie šią nuorodą pats laikas. Tinklalapis LietuvaTavoDelne.lt suteikia progą iš bet kurios Lietuvos ar pasaulio vietos stebėti, kas atvyksta į uostą. Pilna nuoroda – http://www.lietuvatavodelne.lt/klaipeda-pasitinkam-laivus
Back to top button
Close
Close