Uostas

Siekiant stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritoriją. Stotelė įrengta tarp sandėliavimo aikštelių ir kompanijos tvoros. „Uosto direkcija turi tris tokio tipo stoteles. Jos skirtos lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies dioksido, azoto oksido ir dioksido, ozono, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir triukšmo stebėsenai. Stotelių stovėjimo vieta yra keičiama pagal poreikį. Šiandien matome prasmę stebėti, koks yra oro kokybės pokytis KLASCO. Pagal galiojančius teisės aktus neturime tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, todėl gautus duomenis perduosime aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos specialistams, krovos kompanijos atstovams. Tikimės, kad tai bus gera prevencijos priemonė išvengti panašių incidentų ateityje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. 3 stoteles „Aeroqual AQM65“, kurios padeda stebėti aplinkosauginius parametrus, meteoparametrus ir triukšmo lygį aplinkoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsigijusi prieš porą metų. Pernai direkcija šiaurinėje uosto dalyje papildomai dar įdiegė 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių. Visų šių įrenginių fiksuojami duomenys yra naudojami prevencijos tikslais. Su kai kuriomis uoste veikiančiomis krovos kompanijomis yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kuriomis remdamosi kompanijos bet kada gali gauti oro…

UAB „Smart Continent LT” atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG”, UAB „Ernst & Young Baltic”, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT” ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. „Smart Continent LT” ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks. Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4…

Šį mėnesį Klaipėdos uoste lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis. Artimiausiu metu tokie parametrai bus pasiekti ir prie dalies kitų uosto krantinių. Krantinės, kuriomis naudojasi UAB „Birių krovinių terminalas“ (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m. „Kaip matome pasaulines tendencijas, laivų parametrai sparčiai didėja, tad mes privalome būti pasirengę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Didesnis gylis bei didesnė leistina grimzlė reiškia, kad laivai gali būti pilniau pakrauti, o tai žymiai atpigina krovinių transportavimo kaštus ir uostą daro konkurencingą. Džiaugiuosi, kad jau rekonstravome dalį BKT naudojamų krantinių. Tai yra kompanija, kuri daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausią krovinių srautą uoste“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Krantinės buvo rekonstruojamos nestabdant krovos. Perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų…

DFDS dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją. Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 d. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas PATRIA SEAWAYS iš Klaipėdos išplauks šeštadienio rytais, 8:00, į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22:00 ir šeštadienio vidurnaktį išplauks atgal į Klaipėdą, kurią pasieks sekmadienį 16:00. „Tai reiškia, kad mes padidiname savo savaitinių reisų į abi puses skaičių nuo 9 iki 10 išplaukimų. Esu įsitikinęs, kad mūsų klientams tai bus naudinga ir jie įvertins tai kaip mūsų paslaugų pagerinimą šiame maršrute. Dažnesnių keltų išplaukimų iš kiekvieno uosto pageidavo mūsų klientai. Krovinių vežėjams papildomas reisas suteiks daugiau lankstumo ir netgi įgalins juos aptarnauti savo klientus geriau“, – sako Anders Refsgaard, DFDS viceprezidentas ir Baltijos jūros verslo vieneto vadovas. „Jau kurį laiką stebime išaugusius keleivių srautus Švedijos maršrute, tad papildomo dieninio reiso iš Lietuvos įvedimas leis mums ne tik patenkinti išaugusią paklausą, bet ir pasiūlyti savo keleiviams patrauklią kainą bei lankstesnius išvykimo laikus“, – priduria rinkodaros kampanijų vadovė Baltijos šalims Neringa Sinkevičienė. Papildomi reisai bus vykdomi iki rugsėjo 8 dienos. Per pirmąjį šių metų pusmetį DFDS Švedijos maršrutu perplukdė 10 proc. daugiau keleivių…

Šiomis dienomis vyksta 7-asis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas. Tradicinio renginio metu Lietuvos garbės konsulai iš arčiau susipažino ir su Klaipėdos aktualijomis, jūrų uosto veikla bei planuojama plėtra. Klaipėdoje apsilankė Lietuvos garbės konsulai, atsakingi už ekonomikos, transporto, verslo, švietimo ir kultūros klausimus. Vizito uostamiestyje metu svečiams surengta uosto apžvalga laivu, kurios metu Lietuvos garbės konsulai išsamiai supažindinti su uosto veikla, numatomomis uosto vystymo perspektyvomis. Garbės konsulai taip pat apsilankė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiose įmonėse, susipažino su miesto aktualijomis, užmezgė ryšius su vietos verslo, mokslo ir kultūros bendruomenėmis. Šiųmetis, septintasis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas dalyvių skaičiumi yra didžiausias – į jį susirinko 153 garbės konsulai iš 68 pasaulio valstybių. Iš viso Lietuva yra paskyrusi 220 garbės konsulų 94-iose šalyse. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su belgų įmone Jan de Nul N. V., kuri laimėjo konkursą vykdyti uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Tokie darbai uoste atliekami nuolat, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale. „Kiekvienais metais uoste yra išvalomas tam tikras kiekis sąnašų. Eksploataciniai akvatorijos dugno valymo darbai yra atliekami reguliariai siekiant palaikyti projektinius gylius laivybos kanale”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Anot jo, atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį, yra nustatomas valymo darbų dažnumas. Su belgų įmone pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto. Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože. Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia susipažinti su vieninteliu šalies uostu iš arčiau. Jau dabar vyksta registracija į pažintinius edukacinius užsiėmimus „Kryptis – jūra”. Kaip ir įprastai, visą vasarą bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos uostą. „Šie pažintiniai edukaciniai užsiėmimai jau tapo gražia tradicija, kuri leidžia visuomenei susipažinti su Klaipėdos uosto specifika. Šiemet nusprendėme pakeisti užsiėmimų koncepciją ir, atsižvelgę į žmonių pageidavimus, šias nemokamas ekskursijas rengsime vakarop, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti ir dirbantys žmonės”, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkų tyrimų analitikė, papildomai vykdanti Rinkodaros skyriaus viršininko pareigas. Edukacinių užsiėmimų grafikas: 2018-07-03 (antradienis) 16.00 – 17.00 val. 2018-07-11 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-07-18 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-07-25 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-01 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-07 (antradienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-22 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. 2018-08-29 (trečiadienis) 16.00 – 17.00 val. 18.00 – 19.00 val. Registruotis į šiuos užsiėmimus galima telefonu 8 46 314800. Vietų skaičius ribotas. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją

Jau nuo rytojaus, birželio 9 d., „TT-Line” pristato jungtinę krovinių ir keleivių pervežimo paslaugą tarp Klaipėdos uosto ir Treleborgo uosto, kuris yra didžiausias ro-ro tipo laivų uostas Švedijoje. Vieną kartą per savaitę tiek privatūs, tiek krovinius vežantys klientai galės patogiai ir tiesiogiai keliauti į/iš Švedijos. Šiuo reisu, kuris vyksta į abi puses, kas savaitę bus šeštadieniais išvykstama iš Treleborgo 6 val. ryto ir atvykstama į Klaipėdos uostą tą pačią dieną 23.30 val. Grįžtamuoju reisu iš Klaipėdos bus išvykstama sekmadienį 01.30 val. ir atvykstama į Treleborgą 17.30 val. „TT-Line” maršrutų tinklas taip pat suteikia galimybę užsisakyti išvykstamuosius reisus iš Rostoko į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Travemiundę. Paslauga vasaros laikotarpiu teikiama ro-pax tipo keltais „Tom Sawyer” ir „Robin Hood”. Keltai gali gabenti apie 2000 linijinių metrų krovinį, t.y. gali talpinti 130 vnt. sunkiosios ratinės technikos trijuose deniuose, įskaitant pavojingus krovinius, taip pat siūloma iki 163 kajučių daugiau nei 300 keleivių apgyvendinimui. „Pristatydami naująją „TT-Line“ kryptį į Klaipėdą, mes praplėtėme savo maršrutų tinklą į rytus ir siūlome savo klientams jungtį su Baltijos šalimis, kurios yra populiari atostogų kelionių kryptis, taip pat suteikiame Baltijos šalyse gyvenantiems klientams tiesioginį reisą į Skandinaviją“, – pasakojo „TT-Line“ krovinių vadybininkas Björnas Saschenbreckeris. Šis naujasis keltų maršrutas suintensyvins…

Klaipėdos uoste pastebėti du įtartini asmenys, jie pateko į prie krantinės stovintį vilkiką KLASCO-3. Gauta informacija, kad laive jie galėjo paslėpti sprogmenį, pora laivo įgulos narių, bėgdami nuo nusikaltėlių, įšoko į vandenį. Uoste sustabdyta laivyba, krovos darbai, į teritoriją atskubėjo specialiosios tarnybos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras”, policijos pareigūnai, medikai, pasieniečiai, kariškiai, uosto tarnybos. Sprogmuo neutralizuotas, nusikaltėliai sučiupti, medikai bandė atgaivinti iš vandens ištrauktus du įgulos narius. Po to pastebėta, kad šalia laivo galimai yra išbėgę degalai – į įvykio vietą atsiųsti naftos produktus surenkantys laivai. Tokia buvo pratybų Klaipėdos jūrų uoste pradžia. „Klaipėdos uoste panašias pratybas organizuojame dažnai. Kiekvieną kartą scenarijus būna vis kitoks, tačiau tikslas yra vienas – pasitikrinti, kaip kartu veikia mieste ir uoste dirbančios tarnybos, ar visi gauna vienodą ir kokybišką informaciją, pasimokyti iš klaidų ir numatyti veiksmų planus, kaip reaguoti į realius įvykius”,– sakė Egidijus Kuzmarskis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas. Antroje pratybų dalyje koncentruotasi į ugniagesių darbą – pagal pratybų scenarijų, teritorijoje išsiliejo didelis kiekis degiųjų medžiagų, kurios pasklido geležinkelio kelyne, vagonai užsidegė, nukentėjo žmonės, iškilo sprogimo grėsmė. Skubiai evakuoti darbuotojai. Ugniagesiams nepavyko susidoroti su gaisru, todėl kreiptasi pagalbos į AB „Lietuvos geležinkeliai”. Atsiųstas specialus gaisrinis traukinys, kuris sėkmingai gaisrą…

Gegužės 25 d. KN (AB „Klaipėdos nafta”) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale atliekama jau 50-oji krovos operacija. Pusketvirtų metų veiklos istoriją skaičiuojantis Klaipėdos terminalas yra tarp efektyviausiai pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje. Šįryt 50-ąjį krovinį į Klaipėdos uostą atgabeno čia jau ne kartą lankęsis dujovežis „Arctic Voyager”, kuris pristatė 140.000 kub. m SGD iš skystinimo gamyklos Norvegijoje. Iš viso nuo 2014 m. spalio, kai Klaipėdos SGD laivas-saugykla „Independence” pradėjo veiklą, terminalas priėmė 42 importuojamus SGD krovinius – t. y. 5,4 mln. kub. m SGD. Vidutinis vieno krovinio dydis siekė 139.000 kub. m SGD, o didžiausias krovinį į Klaipėdos terminalą atplukdęs dujovežis buvo „Valencia Knutsen”, kurio talpa – 173.000 kub. m. Dujos Lietuvai buvo tiekiamos iš 4 valstybių: Norvegijos, JAV, Trinidado ir Tobago bei Nigerijos. Tadas Matulionis, KN SGD verslo direktorius, skaičiuoja, kad nuo 2016 m. Klaipėdos terminalo panaudojimas yra vienas didžiausių tarp visų Europos SGD terminalų, jis tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų: „SGD terminalo paslaugų paklausa išlieka aukšta, atskirais mėnesiais terminalas dirbo didesniu nei 90% pajėgumu. Vartotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau išdujinta per 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų.” Terminalo panaudojimą didina ir SGD perkrova į mažos apimties dujovežius.  Pirmoji tokio pobūdžio (iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį)…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno. Ši įmoka iš visų valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių, kurios Vyriausybės nutarimu privalo mokėti dividendus ir pelno įmokas, pati didžiausia ir sudaro daugiau nei 70 proc. šių įmonių sumokamų įmokų. 2017 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pripažinta pelningiausia sektoriaus įmone. Pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamos sudarė 59,8 mln. eurų, tai yra 6 % (+3,3 mln. eurų) daugiau nei 2016 m. Šios pajamos gautos iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų. Klaipėdos uosto krova buvo 7,6 % didesnė nei 2016 m., iš viso Klaipėdos uoste 2017 m. krauta 43,17 mln. t krovinių. Tai naujas Klaipėdos uosto metinis krovos apimties rekordas, t. y. 3,03 mln. t daugiau nei 2016 m. Vertinant 2008–2017 m. laikotarpį, Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 % arba 13,29 mln. t – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t. Uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei. 2018–2021 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti investicijų už 407 mln. eurų. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto…

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas naujas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras” iškilmingai pakrikštytas pagal visas jūrines tradicijas. Šis modernus laivas padės Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų techninę priežiūrą. Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei. „Noriu palinkėti laivui „Naras” ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto”, – linkėjo laivo krikštamotė. Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei. „Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę”, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą…

Ryškiausias klaipėdietiško pavasario akcentas – „Laivų paradas“ į pajūrį kviečia jau devintąjį kartą. Nors didžioji „Laivų parado“ diena išauš gegužės 19-ąją, šventiniai renginiai startuos jau ketvirtadienį. Trijų dienų šventinį savaitgalį papildys daugybė iniciatyvų – sporto metus pristatantis Vandens sporto šakų festivalis, Gatvės muzikos dienos renginiai, radijo bangomis valdomų burlaivių modelių pasirodymas, laivų lankymas, jūrinių vilkikų šokis ir griausmingi fejerverkai. „Išskirtinė savo jūriška dvasia Klaipėda vasarą kviečia pasitikti į sausumą žvelgiant iš vandens ir neįprastai puošniuose laivuose. Tradicinė, bet visada gausi novatoriškų idėjų „Laivų parado“ diena, šį kartą gausi ne tik jūriškų akcentų – gegužės 19-ąją miestas pasitinka kaip Europos sporto miestas. Todėl visą „Laivų parado“ dieną miestas kvies mėgautis sportine veikla, stebėti sporto profesionalus ir patiems užsikrėsti sporto dvasia. Dėkoju visiems kuriantiems, inicijuojantiems, ateinantiems ir įkvepiantiems klaipėdietiško jūriškumo. Išskirtinė Klaipėdos bendruomenė drauge sukūrė neeilinę, ir matyt, analogų neturinčią uosto šventę, į kurią drąsiai kviečiame visą Lietuvą“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Gegužės 19-ąją „Laivų parado“ dienos startą neįprastai anksti paskelbs mėgėjiškos žūklės varžybos. Netrukus šventei pasipuoš „Pamario restauratoriaus“ globojama skulptūra „Vaikystės svajonė“, o 10 val. startuos „Gero vėjo“ regata, Klaipėdos baidarių ir kanojų jaunių pirmenybės, Vandens sporto šakų festivalis.„Vandens sporto šakų atstovai jau daugelį metų ieškojo kelių, kaip…

Klaipėdos uoste į krantinę atsitrenkė laivas, jis prarado kontrolę, kilo panika, 18 laive buvusių žmonių pateko į vandenį, 2 įstrigo vandens apsemtame mašinų skyriuje, dar 2 sunkiai sužaloti pagalbos laukė laivo triume. Dėl smūgio į uosto akvatoriją pateko naftos produktų, nuo laivo denio į vandenį nukrito ir nuskendo skysto krovinio talpykla. Toks šiandien buvusių mokomųjų koordinavimo pratybų Klaipėdos uoste scenarijus. Įvykio vietoje darbavosi jūrų uosto narai, ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, kariškiai, greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai iš Latvijos ir Suomijos. „Klaipėdos uostas – strateginės reikšmės objektas, todėl saugumui čia skiriame ypatingą dėmesį. Kiekvienos pratybos – tai pasitikrinimas, ar mūsų visos tarnybos dirba ranka rankon. Tai, kas vyko Klaipėdos uoste šiandien, primena veiksmo filmą, norisi tikėti, kad neteks susidurti su tokiu scenarijumi realybėje, tačiau turime būti visi pasirengę ir žinoti, kaip operatyviai ir tikslingai reaguoti į ekstremalius įvykius, kaip šis”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šios pratybos – ne reagavimo, bet koordinavimo, kuriomis siekiama tobulinti informacijos sklaidą tarp institucijų. Pratyboms vadovavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba. Ji kartu du Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija partnerio teisėmis dalyvauja Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG Baltijos jūros regiono programos 2014–2020 m. projekte…

Klaipėdos uostas nelėtina savo apsukų ir 2018-aisiais metais, nes panašu, jog ir šiais metais bus gausu įvairių rekordų. Pradėkime nuo kovo, kuris tapo geriausiu uosto istorijoje per pastaruosius 10 metų. Kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,54 mln. t krovinių, tai 2,2 proc. arba 75,4 tūkst. t daugiau nei 2017 m. kovo mėn. Krovos rezultatas pagerintas dėl didesnės konteinerių ir birių trąšų krovos. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2018 m. kovo mėn.: skystieji kroviniai – pilta 852,1 tūkst. t, +1,1 proc. arba +9,2 tūkst. t; generaliniai kroviniai – krauta 1 200,5 tūkst. t, +12,1 proc. arba +129,6 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 482,4 tūkst. t, -4,1 proc. arba -63,4 tūkst. t. Krovinių grupė Krovinių apimtys Pokytis procentais 2017 kovas 2018 kovas Iš viso, t: 3 459 613,6 3 535 028,8 +2.2 % Skystieji kroviniai 842 870,6 852 061,4 +1.1 % Generaliniai kroviniai 1 070 946,6 1 200 529,6 +12.1 % Birieji kroviniai 1 545 796,4 1 482 437,8 -4.1 % 2018 m. sausio–kovo mėn. krauta 10,79 mln. t krovinių, tai 4,7 proc. arba 483,3 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–kovo mėn. Šis rezultatas pasiektas dėl išaugusios krovos generalinių krovinių segmente, t. y. konteinerių, ro-ro priemonių bei geležies…

Klaipėdos miesto tarybos kolegija pritarė dalykinių sąlygų sąvadui, kuriuo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl miesto bendrojo plano keitimo atsižvelgiant į uosto plėtrą. Posėdyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad būtina rasti sprendimą, kuris leis numatyti valstybės plėtrą dešimtmečiams į priekį, nes uosto plėtra yra ypač svarbi ne tik Klaipėdai ir klaipėdiečiams, bet ir visai valstybei. „Ne kartą susidūrėme atkurtos valstybės istorijoje su sprendimais, kuriuos reikėjo matyti ne dešimt, net ne 50 metų į priekį. Jeigu kai kurie sprendimai, vadovaujantis strateginiais valstybės interesų principais, būtų buvę priimti savo laiku, šiandieną neturėtume daugybės problemų“, – sakė S. Skvernelis. Anot premjero, Klaipėdos uostas, kuris šiandien yra augantis ir lyderis regione, negali sustoti. „Klaipėdos uostas yra ypač svarbus objektas, susijęs su kiekvienu iš mūsų. Jei jis bus konkurencingas, augantis, ekonomiką ir prieaugį generuojantis objektas, pajausime mes visi tiesiogiai per biudžetą. Nekalbu apie tai, kokios yra galimybės kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias tiek tiesiogines, tiek su uostu susijusias darbo vietas, generuojančias ne minimalias pajamas. Tai yra labai svarbūs sprendimai, susiję su kiekvienu Lietuvos gyventoju, ir mes turime juos priimti“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas. „Kalbėdami apie maksimalią uosto plėtrą, mes turime padaryti visi drauge viską, kad būtų užtikrinta ir maksimali miesto plėtra. Vystymasis…

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, šį antradienį Jungtinėse Valstijose pasirašė supratimo memorandumą su JAV kompanija „Freeport LNG“, baigiančia statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Kintanos saloje (Quintana Island) Teksaso valstijoje (JAV). Pasirašytas susitarimas atvers kelią ateityje importuoti amerikietiškas dujas iš šio terminalo. „Mums labai svarbu užsitikrinti dujų tiekimo galimybes iš alternatyvių šaltinių, o „Freeport LNG“ terminalas taps vienu didžiausių JAV SGD eksporto terminalų, todėl šiuo susitarimu plečiame savo potencialių SGD tiekėjų ratą. Auganti JAV SGD eksportuotojų gausa ne tik prisideda prie tiekimo diversifikavimo, bet padeda užtikrinti ir palankias kainas vartotojams“, – sako „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Praėjusiais metais „Lietuvos dujų tiekimas“ iš JAV importavo du suskystintųjų dujų krovinius ir pagal JAV SGD importo apimtis užėmė 3 vietą Europoje po Ispanijos ir Portugalijos. Pirmasis JAV išgautų gamtinių dujų krovinys Baltijos jūros krantus pasiekė 2017 m. rugpjūtį, „Lietuvos dujų tiekimui“ jį įsigijus iš pirmąjį JAV SGD eksporto terminalą „Sabine Pass“ valdančios kompanijos „Cheniere“. JAV sparčiai didina SGD gamybos pajėgumus: „Lietuvos dujų tiekimo“ bendrovės partnere tapusi „Freeport LNG“ pirmąją SGD liniją planuoja atidaryti šių metų pabaigoje, o dar dvi linijas – 2019 metais. Visų trijų linijų nominalus metinis pajėgumas…

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos alternatyvai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba. Pagal pirmąją alternatyvą, kuriai pritarė susisiekimo ministro vadovaujama Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, esami pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti, tačiau jų planinė padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m). Įgyvendinus šią alternatyvą, į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle. „Šis projektas yra labai svarbus, jį įgyvendinus į uostą galės įplaukti didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai. Tai yra pareiškimas apie naujus kokybinius Klaipėdos uosto parametrus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Pasirinktas rekonstrukcijos variantas yra optimalus ir juo pasiekiame visus pagrindinius uždavinius, kuriuos sau keliame. Tai stipriai gerintų Klaipėdos uosto įvaizdį, atsirastų galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Ši rekonstrukcija leistų žymiai padidinti uosto saugumą esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Skaičiuojama, kad įgyvendinti pirmąją molų rekonstrukcijos alternatyvą prireiks apie 41,8 mln.…

Pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje esančioje Malkų įlankoje šiemet prasideda intensyvūs infrastruktūros plėtros darbai. Malkų įlankos sutvarkymas duos ne tik naują kokybinį šuolį čia veikiančios įmonėms, bet ir ženkliai pagerins ekologinę situaciją ne tik šioje įlankoje, bet ir visoje uosto akvatorijoje. Vasario 27 d. Malkų įlankoje iškilmingai įkasta kapsulė simbolizuoja istorinių darbų startą. „Malkų įlanka uoste iki šiol buvo tarsi užmirštas kūdikis, kuris turi didžiulį potencialą užaugti į rimtą žaidėją uoste. Atlikus visus numatytus infrastruktūros darbus pagal parametrus malkų įlanka prisijungs prie viso uosto, čia veikiančioms įmonėms atsiras naujos galimybės”, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Netrukus Malkų įlankoje bus užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, jau pradėti užteršto dumblo valymo darbai. Pabaigus krantosaugos sienutę prasidės įlankos gilinimo iki 14,5 m darbai. „Drąsiai sakau, kad šiandien yra istorinė diena – dedame pagrindą naujam kokybiniam šuoliui čia veikiančioms bendrovėms. Dalis infrastruktūros išvystymo projektų jau yra įgyvendinami, o netrukus startuos ir gilinimo darbai Malkų įlankoje, tai yra dalyje, kur veikia reikšmingos uostui įmonės. Vien Malkų įlankoje veikiančiuose terminaluose ir laivų remonto įmonėje yra sukurta daugiau kaip 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Čia pagrindinis siekis yra akvatorijoje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus”, – teigia Klaipėdos valstybinio…

Klaipėdos uostas jau šiandien pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasarios 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad šiandien uoste suplėvesavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. „Noriu pasidžiaugti uosto kompanijomis, kurios parodė vieningumą ir išradingumą. Visi į šią akciją pažiūrėjo labai atsakingai. Prieš iškeliant vėliavas išbandė, tikrino, ar tai netrukdys kovos procesams ir kitiems darbams. Konsultavosi su mumis, ar pvz., iškelta didžiulė vėliava netrukdys laivybos saugumui, ar neužstos navigacijos įrenginių ar stebėjimo kamerų. Taip papuošę uostą mes sveikiname savo šalį ir primename, kad Lietuva – nors ir maža, bet stipri jūrinė valstybė”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Vėliavų akciją uoste sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą”. Į direkcijos…