Uostas

Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos. Atsižvelgiant į Malkų įlankoje nuolat intensyvėjančią laivybą, į poreikį priimti didelių parametrų laivus ir užtikrinti laivybos saugą, šios įlankos įplaukos kanalą ir akvatoriją planuojama pagilinti nuo esamų 11 m iki 14,5 m. Taip šioje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip ir 2013 m. pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale, kas gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Numatoma, kad visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų galės priimti „Panamax” tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, laivų remonto įmonės efektyviau panaudos turimas teritorijas. Gilinant Malkų įlanką daug dėmesio bus skiriama aplinkosaugai. Iš viso numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto. Taip pat bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m  užteršto dumblo. Jau pradėtas šio grunto valymas. Šis projektas ženkliai pagerins ekologinę situaciją uoste. Pavasarį bus…

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iškastu švariu smėliu papildo Klaipėdos paplūdimius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rangovas UAB „Green Line shipping“ vykdo uosto kanalo valymo darbus. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia „vaivorykštės“ būdu pila 5–7 m gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius. „Norėdami palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą, privalome valyti sąnašas akvatorijos dugne. O švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius–higieninius reikalavimus, yra pilamas ties Klaipėdos paplūdimiais, šįkart ties Giruliais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Iki šios dienos yra iškasta ir išpilta ties paplūdimiais apie 17 000 m³ grunto. Jei oro sąlygos leis, švaraus smėlio pylimo darbus planuojama užbaigti savaitgalį. Uosto direkcija LR Vyriausybės nutarimu yra įpareigota reikalavimus atitinkantį laivybos kanale iškastą smėlį panaudoti Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugnui ir kranto sąnašynams papildyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Reaguodama į gyventojų skundus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sukvietė šiaurinėje uosto dalyje veikiančių įmonių atstovus dėl galimos kvapų sklaidos ir prevencinių priemonių bei dar kartą apsilankė šiose įmonėse. Krovos įmonės teigia parengusios ar rengiančios veiksmų planus, padėsiančius užtikrinti mažesnį kvapų patekimą į aplinką veiklos metu. Susitikimuose su AB „Klaipėdos nafta”, UAB Krovinių terminalo, AB „Lietuvos geležinkeliai” atsakingais atstovais buvo nagrinėjamos nemalonių kvapų, kuriais skundžiasi gyventojai, galimos priežastys ir ieškota problemų sprendimo būdų. Uoste veikiančių bendrovių paprašyta pateikti, kokios yra taikomos aplinkosauginės priemonės, kad gyventojai jaustų kuo mažiau diskomforto dėl galimų naftos produktų kvapų. AB „Lietuvos geležinkeliai” atstovų klausta, kaip kontroliuojama, kad per uostą gabenami produktai nepatektų į aplinką. „Uosto direkcija jaučia atsakomybę, kad uoste veikiančios kompanijos dėtų dar didesnes pastangas darbo kokybei gerinti ir aplinkosauginiams principams diegti. Mes siekėme ir sieksime, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama, todėl visų uosto krovos kompanijų paprašėme pateikti planus dėl aplinkosaugos ir investicijų. Iš įmonių gavome patikinimą, kad bus imamasi papildomų prevencinių priemonių”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Abiejų naftos produktus Klaipėdos uoste kraunančių bendrovių atstovai patikino nuolat investuojantys ir ieškantys sprendimų, kad būtų užtikrinta lakiųjų organinių junginių kontrolė. Abi įmonės tvirtino nuolat vykdančios monitoringą.…

Nuo šių metų sausio mėnesio pasikeitus mokestinei aplinkai, pokyčiai laukia ir Klaipėdos uosto. Apie tai šiandien diskutuota LR finansų, ūkio, susisiekimo ministerijų susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovybe ir uosto bendruomene. Pasitarime finansų ir ūkio viceministrai dalyvius supažindino su nuo šių metų pasikeitusia mokestine aplinka, kuri palies ir Klaipėdos uostą. „Mūsų tikslas, kad visos valstybės valdomos įmonės turėtų veikti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir rinkoje esantys privataus sektoriaus žaidėjai“, – pabrėžė ūkio viceministras Marius Skuodis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pristatė investicijų poreikį, kuriam įgyvendinti, pasikeitus mokestinei aplinkai, reikėtų imti dideles paskolas, o tai, teigiama, yra itin rizikinga. Ūkio ministerija kartu su VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra siūlo pakeisti Uosto direkcijos pajamų struktūrą, padidinant žemės nuomos mokestį. Dėl šio siūlymo uosto kompanijų vadovai išsakė savo nuogąstavimus dėl, anot jų, galimų neigiamų pasekmių. „Klaipėdos uostas yra labai svarbi mūsų ekonomikos dalis, o čia veikiančios įmonės kuria nemažą pridėtinę vertę. Prieš darant bet kokius veiksmus, būtina gerai pasverti pasekmes bei naudą. Drastiškų, skubotų ar nediskutuotų dalykų daryti nežadame“, – patikino susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad permainoms ruoštis būtina.„Mes artėjame į naują etapą, kai Klaipėdos uostas žais ir dalyvaus pagal tas pačias taisykles kaip ir kitos įmonės, dirbančios…

2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione. Pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6 proc. daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8 proc.). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8 proc.), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7 proc.). „Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams”, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Anot jo, išlieka pastarųjų metų tendencija – krova auga, tačiau laivų skaičius uoste mažėja. 2017 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai – 330 laivų mažiau nei 2016 m. Tai rodo tiek laivų parametrų didėjimą, tiek uoste veikiančių krovos įmonių gebėjimą priimti tokius laivus, vis greičiau apdoroti…

Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Neabejojama, kad iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Borta“, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė – 23,99 mln. eurų su PVM. „Tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas – viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų. „Tai vienos iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis…

Klaipėdos uosto direkcijos laivynas pasipildo nauju laivu – šiandien į uostą atplaukia naujai pastatytas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras”. Modernus ir funkcionalus laivas leis Uosto direkcijos darbuotojams dirbti dar efektyviau, prisidės užtikrinant aplinkosaugos reikalavimus. „Laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose. Jame sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. Jis pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu, mat laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galėsime šalinti povandenines kliuvinius (nuskendusias padangas, inkarus, grandines ir kitokius nuskendusius objektus)”, – laivo „Naras” privalumus vardijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis. Laivas „Naras” pastatytas Estijoje, „Baltic Workboats AS” laivų statykloje. Jo ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali grimzlė – 1,52 metro. Laivas gali išvystyti 11,5 mazgų greitį. „Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių, pavyzdžiui, akmenis, atsirandančius po gilinimo darbų ir pan., tad turime būti nuolat techniškai pasirengę. Naujasis laivas leis dar efektyviau užtikrinti laivybos saugumą uoste”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos…

Kiekvienais metais krova uoste didėja ir jo krovos pajėgumai artėja prie galimybių ribos. Buvo nuspręsta, jog Klaipėdos uostas turi plėstis ir taip garantuoti dar didesnę naudą Lietuvos ekonomikai. Po ilgų svarstymų nuspręsta, jog išorinio uosto vizija yra pati priimtiniausia ir mažiausią poveikį aplinkai turėsianti –  Klaipėdos išorinio uosto vizija. Paskaičiuota, jog minimalios investicijos siektų 800 mln. eurų. Siūlome žvilgtelėti, kaip turėtų atrodyti išorinis Klaipėdos uostas. Valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

„Klaipėdos jūrų uostas atitinka visus Europos Sąjungos uostams keliamus reikalavimus” – tokią išvadą pateikė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste lankęsi Europos Komisijos ir Europos saugios laivybos administracijos inspektoriai. Europos Sąjungos ekspertai nuodugniai tikrino, kaip laikomasi saugumo reikalavimų uoste, jo infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose), aiškintasi, ar Uosto direkcija tinkamai vykdo funkcijas, susijusias su saugumo užtikrinimu. „Jūrų uostas – svarbus strateginis šalies objektas, todėl jame turi būti užtikrintas ypatingas saugumas. Mūsų uoste pradėjus veikti Suskystintų gamtinių dujų terminalui, šių reikalavimų kartelė pakelta dar aukščiau. Europos Sąjungos jūrų uostai ir šių uostų terminalai yra inspektuojami ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Džiugu, kad inspektoriai įvertino mūsų darbą ir neturėjo esminių pastabų dėl mūsų darbo užtikrinant saugą jūrų uoste”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra pavesta atlikti Reglamente (EB) Nr. 725/2004 ir Direktyvoje Nr. 2005/65/EB nustatytas pripažintosios apsaugos organizacijos ir uostų apsaugos institucijos funkcijas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose). Parengta pagal pranešimą spaudai

Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją. Sudarytai komisijai bus pavesta nagrinėti, koordinuoti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus šio projekto įgyvendinimo klausimais. „Klaipėdos uosto plėtros projektas parengtas atsižvelgiant į poreikį suformuoti nuosekliai ir kompleksiškai dirbančią komisiją, kuri spręstų klausimus, susijusius su teritorijų planavimo procedūromis, šio projekto pripažinimu valstybei svarbiu ekonominiu projektu, taip pat numatytų projekto įgyvendinimo veiksmų planą”, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Numatoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos nariais bus susisiekimo, aplinkos, finansų, užsienio reikalų, ūkio, žemės ūkio ministrai, premjero patarėjas, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių merai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šiai komisijai vadovaus Ministras Pirmininkas, tvirtinantis personalinę komisijos sudėtį. Š. m. birželio 13 d. Susisiekimo ministerija pritarė 4-ajai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano koncepcinei alternatyvai, pagal kurią rengiami konkretūs sprendiniai, apimantys išorinio Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus. Atsižvelgdami į pasaulinės laivybos pokyčius, kasmet didėjančius laivų parametrus, pastaraisiais metais dauguma pasaulio uostų planuoja plėtrą į išorę, kur dažniausiai yra pakankami natūralūs gyliai. Klaipėdos uostui taip pat numatoma tokia galimybė. Uosto bendrasis planas apima galimybę pertvarkyti molus, kurių rekonstrukcijai tikimasi gauti ES finansavimą iš…

laipėdos uostas ir jo potencialas šiomis dienomis pristatomas Kazachstane vykstančiuose tarptautinės parodos „TransKazakhstan. Translogistika 2017“ renginiuose. Pranešimus apie Lietuvos kaip tranzitinės valstybės galimybes ir Klaipėdos uosto perspektyvas X tarptautinėje konferencijoje „Naujoji Eurazija: transporto ir logistikos sistemų vystymas Eurazijos transkontinentiniuose maršrutuose“ skaitė LR susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. „Šiuo metu jau yra baigiamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame numatomos naujos teritorijos gamybai ir investicijoms. Turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, Klaipėdos uoste veikia modernūs terminalai, tad Kazachstano verslui galime pasiūlyti naujas teritorijas gamybai, saugius, greitus įvairių krovinių pervežimus į Europos ir Skandinavijos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. Manome, kad dar turime neišnaudoto potencialo stiprinti abipusį bendradarbiavimą, todėl kviečiame apsilankyti Klaipėdos uoste ir įsitikinti, kad esame modernūs, atviri inveticijoms ir naujoms idėjoms“, – Kazachstane kalbėjo A. Vaitkus. Kazachstane lietuviai susitiko ir su įtakingais Kazachstano valdžios atstovais – Kazachstano investicijų ir plėtros viceminstru R. Skliaru ir Kazachstano vicepremjeru A.Maminu. Pastarasis jau lankėsi Klaipėdoje prieš porą metų vykusioje tarptautinėje Lietuvos–Kazachstano konferencijoje „Naujas šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“. Konferencijos metu tarp Lietuvos ir Kazachstano pasirašyti trys bendradarbiavimo memorandumai. Tuomet per konferenciją A. Mamin sakė: „Klaipėda – vienas iš svarbiausių mūsų…

Vakar, spalio 27 d., KN (AB „Klaipėdos nafta”) atidaryta mažos apimties antžeminės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis. Iki metų pabaigos bus tęsiama stoties bandomoji eksploatacija ir paleidimo-derinimo darbai, o vėliau prasidės nuolatinė veikla. SGD paskirstymo stotis skirta aprūpinti SGD Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro vartojimą laivyboje bei sunkiajame transporte. „Simboliška tai, kad šios paskirstymo stoties atidarymas vyksta būtent tą dieną, kai lygiai prieš trejus metus į Klaipėdą atplaukė laivas-terminalas „Independence”. Tada jis atplukdė energetinį saugumą ne tik į Lietuvą, bet ir į visas Baltijos šalis. Dabar judame toliau ir plečiame galimybes naudoti šį kurą ne tik energetikoje. Pradėjus veikti naujajai paskirstymo stočiai bus sukurta pilna SGD tiekimo grandinė, o tai reiškia, kad šis kuras dar labiau priartės prie vartotojų ir galės pasiekti visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtinių dujų tinklo”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. SGD paskirstymo stoties statybos prasidėjo 2016 m. vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis su rangovu Vokietijos-Lietuvos bendrove „PPS Pipeline Systems GmbH”, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su Čekijos „Chart Ferox”, A.S. Šį projektą KN įgyvendino naudojant savo, skolintas ir Europos Sąjungos lėšas. Europos Komisija šiam projektui – iki šiol vieninteliam Europos Sąjungoje – yra skyrusi papildomą finansavimą už sinergiją tarp energetikos…

Tradicinėse Klaipėdos universiteto „Karjeros dienose” ne pirmus metus dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Į Uosto direkciją atvykę studentai supažindinti su uosto veikla ir specifika, perspektyvomis bei specialistų poreikiu jame. „Mūsų veikla yra puikus verslo ir valstybės sinergijos pavyzdys, tai patvirtina rezultatai, nes nuo 2016 m. Klaipėdos uostas pagal krovinių apyvartą yra lyderis Baltijos jūroje. O uosto reikšmė regionui, valstybei yra milžiniška. Suskaičiuota, kad uoste ir su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Esu įsitikinęs, kad ir jūsų šeimose taip pat yra dirbančių uoste arba su juo susijusiose įmonėse”, – studentams pristatydamas uosto veiklą sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje kasmet praktiką atlieka nemažas būrys studentų, iš kurių dalis čia įsidarbina. Pernai praktiką direkcijoje atliko 31 studentas iš 5 mokslo įstaigų. „Mums svarbu ne tik motyvuoti pas mus dirbančius žmones, bet mes orientuojamės ir į tai, kad priimtume jaunąją kartą. Iš tikrųjų agituoju likti Lietuvoje, nes čia galima dirbti ir užsidirbti. O Klaipėdos uosto įmonėse vidutinis atlyginimas yra apie 2–2,5 karto didesnis už Lietuvos atlyginimų vidurkį”, – pabrėžė A. Vaitkus. Studentai taip pat domėjosi ne tik įsidarbinimo perspektyvomis, bet ir uosto plėtros galimybėmis bei planais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto…

AB „Klaipėdos nafta” (KN) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perpiltos į autodujovežį. Bendrovė pranešė, kad antradienį, spalio 17-ąją, antžeminėje SGD paskirstymo stotyje priimtas ir užpildytas pirmasis Lenkijos kompanijos DUON SGD autodujovežis. Ši operacija unikali tuo, jog tai pirmoji SGD krova iš šiemet pastatytos SGD paskirstymo stoties į antžemininį transportą vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus. Prieš atvykstant pirmajam autodujovežiui KN atliko techninių galimybių ir rizikų vertinimo studiją, kuri apibrėžia SGD autodujovežių priėmimo ir krovos sąlygas paskirstymo stotyje. „Trys metai nuo SGD terminalo eksploatacijos pradžios ir jau yra aiškus pajėgumų naudotojų portfelis. SGD terminalo pajėgumus yra rezervavę trys terminalo naudotojai, o tai yra įrodymas, kad SGD terminalo paslaugomis naudojasi Baltijos šalių dujų vartotojai. Naujoji SGD paskirstymo stotis Baltijos jūros regiono šalims ir rinkos dalyviams užtikrins logistikos grandinę tiekiant dujas prie magistralinių dujotiekių neprijungtiems vartotojams. Tai reikšmingas įvykis ne tik Klaipėdos uoste, bet ir SGD industrijoje, kadangi Klaipėda su antžeminės SGD paskirstymo stoties veiklos pradžia brėžia dar vieną naują etapą ir formuoja kompleksinį SGD paskirstymo centrą Lietuvos uostamiestyje. Džiaugiamės, kad šiemet iš mūsų stoties UAB LITGAS ir DUON pradeda tiekti SGD prie dujotiekių neprijungtiems vartotojams”, – pranešime spaudai cituojamas KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. „Atsiradus…

AB „Klaipėdos nafta” (toliau KN) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale lankosi jau 40 – as dujovežis skaičiuojant nuo SGD terminalo veiklos pradžios – tai mažos apimties dujovežis „Cardissa” ir tai yra 4-oji mažos apimties SGD krovos operacija. „Shell Western LNG B.V.” (Shell) bunkeravimo laivas „Cardissa” į Klaipėdos uostą atplaukė spalio 17 d. rytą. Dujovežis bus užpildytas 6300 kub. m SGD iš laivo-saugyklos „Independence”. Krovinio užsakovas – UAB „Lietuvos dujų tiekimas”. Tai 40-oji KN valdomo SGD terminalo laivas-laivui (angl. ship-to-ship) operacija. Dar visai neseniai, t.y. prieš trejus metus Lietuvoje vartotojai už dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje. O įgyvendinus SGD terminalo projektą ir terminalui pradėjus vykdyti savo veiklą, dujų kaina Lietuvoje mažėjo labiausiai iš visų Europos šalių. Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti 100 proc. Lietuvos, o taip pat ir 90 proc. kaimyninių Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio. Dujovežis „Cardissa” pastarąjį kartą Klaipėdos uoste lankėsi rugsėjo viduryje, kai pristatė KN SGD paskirstymo stoties paleidimo-derinimo darbams skirtą krovinį – apie 1000 kub. m SGD. Tai jau ketvirtoji mažos apimties SGD perkrovos veikla, kurią KN pradėjo teikti 2017 m. pradžioje. „Nuo 2014 metų pabaigos Klaipėdos SGD terminalas Baltijos šalių vartotojams patiekė daugiau nei 28 mlrd. kWh arba 28 TWh gamtinių dujų. Nuo 2017…

Prekyba mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniais Klaipėdoje auga. Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, patieks dar vieną SGD krovinį „Shell“ kompanijai. Šiandien vakare į Klaipėdą atplaukiantį „Cardissa“ dujovežį bus perkrauta daugiau nei 6000 kubinių metrų SGD (apie 40 GWh arba maždaug 3,5 mln. kubinių metrų dujiniame pavidale). Jas „Lietuvos dujų tiekimas“ patieks iš savo atsargų Klaipėdos SGD terminalo saugykloje. Tai bus ketvirtasis Lietuvoje mažos apimties SGD sandoris. Visus juos įgyvendins „Lietuvos energijos“ grupės gamtinių dujų prekybos įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ ir LITGAS. „Pasinaudodami sukauptomis „Lietuvos energijos“ grupėje žiniomis ir įdirbiu tarptautinėje SGD rinkoje, galime pasiūlyti konkurencingas kainas ir klientams Baltijos jūros mažos apimties SGD tiekimo rinkoje. Ketvirtas toks sandoris šiais metais leidžia užtikrintai teigti, jog tai – ne atsitiktinė sėkmė, o bendrų pastangų nulemta tendencija ir sėkmingas naujos verslo krypties vystymo rezultatas“, – teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Skaičiuojama, kad Klaipėdos SGD terminalui bei uostui šis „Lietuvos dujų tiekimo“ sandoris atneš daugiau nei 54 tūkst. eurų pajamų bei padės mažinti technologines terminalo sąnaudas. Iš viso pagal mažos apimties SGD tiekimo sandoriais LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimas“ realizuos apie 33 tūkst. kubinių metrų SGD (19 mln.…

UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ (VBLS) pavasarį pasirašiusi sutartį su Norvegijos kompanija Ulstein Verft AS, dėl didžiausio pasaulyje hibridinio kelto korpuso blokų statybos darbų, jau pradeda pirmuosius plieno pjovimo darbus. RoPax tipo laivas, kuris savo veiklą pradės 2019 m. vasarą, talpinsiantis apie 2000 keleivių ir net 500 automobilių, plaukios maršrutu Norvegija – Švedija – Norvegija. „Šis užsakymas mums labai svarbus dėl to, kad pavyko pritraukti dar vieną strategiškai svarbų užsakovą, vieną iš laivų statybos lyderių Skandinavijoje, kuriam labai svarbūs užsakymo įgyvendinimo kokybė ir terminai. Tai pasitikėjimo mūsų statykla ženklas“,- džiugiomis žiniomis dalinosi AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Blokų statybos projekto pabaiga numatoma 2018 m. liepą, kuomet jie bus perduoti užsakovui, galutiniam kelto surinkimui ir įrengimui. Laivui taikomi inovatyvūs triukšmo ir išmetamųjų dujų mažinimo sprendimai. Šis keltas bus montuojamas su hibridine varomąja jėgaine (eng. hybrid propulsion power plant), o tai reiškia, kad bus ekologiškas, sumažinto užterštumo bei tausojantis aplinką. Hibridinio kelto, varomo elektra, baterijos galės būti kraunamos naudojant uoste esančius įrenginius arba laive esančius generatorius.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) apdovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją už dedamas didžiules pastangas prisidėti prie regiono ir visos Lietuvos verslo plėtros. Direkcijai įteiktas padėkos ženklas „Už verslo plėtrą”. „Ačiū, kad esate kartu, suprantate verslo bendrystės svarbą ir ja dalinatės su mumis. Tik realus rezultatas, veikimas savo narių labui ir yra svarbiausia ilgaamžiškumo sąlyga. Būdami reikalingi, peržengsime 100 metų veiklos slenkstį ir eisime tolyn”, – sakė KPPAR generalinis direktorius Viktoras Krolis. Uosto direkcija įvertinta už nuolatines ir laiku atliekamas investicijas į uosto infrastruktūrą, kurios leidžia privačiam verslui planuoti savo veiklą ir įgyvendinti suprastruktūros projektus. Būtent tai padeda Klaipėdos uostui veržtis į lyderių pozicijas – jis išlaiko sparčiausią vidutinės metinės uosto krovos augimą (5,5 proc.). „Jeigu norime būti konkurencingi, turime nuolat tobulinti uostą. Laiku atliktos investicijos į infrastruktūrą duoda žaibišką grąžą ir finansinę naudą visam verslo sektoriui. Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą ir gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Mūsų visų pastangos nuolat investuoti į infrasrtuktūrą duoda apčiuopiamų vaisių – dėl geros mūsų, kaip valstybinės įmonės, ir privataus verslo sinergijos, Klaipėdos uostas pernai tapo absoliučiu lyderiu pagal krovinių apyvartą tarp Baltijos valstybių uostų. Lyderio pozicijas išlaikome ir šiemet”, – po apdovanojimų…

Savaitgalį Rygoje vykusiame Baltijos jūrų uostų krepšinio čempionate absoliučiais lyderiais tapo Klaipėdos uosto krepšininkai. Sportininkai milžinišku skirtumu sutriuškino visus varžovus ir nugalėtojų taurę į Klaipėdą parvežė po kelerių metų petraukos. Pirmiausia klaipėdiečiams teko susikauti su Talino krepšininkais – šio uosto komandą lietuviai nugalėjo 49 taškų skirtumu (83:34). Savo pranašumą mūsų šalies sportininkai įrodė ir prieš pastarųjų ketverių metų čempionus – Rygos krepšininkus. Prieš juos laimėta 33 taškais (86:53). Finale Klaipėdos uosto sportininkai susikovė su Liepojos komanda. Šio uostamiesčio komanda lietuviams nusileido 38 taškais (71:33). „Noriu pasidžiaugti mūsų veržlia ir jaunatviška komanda. Vyrai atidavė visas savo jėgas ir pademonstravo, kad esame nepralenkiami ne tik savo uosto rezultatais, bet ir sporto arenoje. Mūsų krepšininkų dėka po 7 metų pertraukos pereinamoji taurė ir aukso medaliai grįžo į Klaipėdą”, – sveikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Baltijos uostų čempionatas vyko 15-ąjį kartą, į jį suvažiavo apie 70 dalyvių iš šešių uostų (Klaipėdos, Talino, Rygos, Liepojos, Venspilio ir Kaliningrado). Šie čempionatai nuo 2003 m. vyksta vis kitame uoste. Prieš dvejus metus čempionatas organizuotas Lietuvoje. Kitąmet krepšininkai susitiks Liepojoje.

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT). „CKT yra bemaž geografiniame Klaipėdos centre. Tai, be abejo, patrauklu krovinių vežėjams ir ypač keleiviams. Vis tik tai reiškia, kad mieste padaugės sunkiojo transporto priemonių, vidutiniškai 240 per dieną, todėl šiam persikėlimui kartu su CKT ir KLASCO ruošėmės atsakingai : turime užtikrinti sklandų aptarnavimą uoste, kad mieste nenusidriektų krovininių automobilių eilės“, – sakė AB „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas. Šiuo metu CKT aptarnaujami du maršrutai: Klaipėda – Kylis (Vokietija) ir Klaipėda – Fredericija/Kopenhaga (Danija). Keltai plaukiantys į Švedijos Karlshamno uostą iki spalio 2 d. bus aptarnaujami Tarptautinėje jūrų perkėloje.