Neringa

Iš Neringos iškeliavo Eduardo Jonušo skulptūra „Neringos vartai“

Iš Neringos iškeliavo Eduardo Jonušo skulptūra „Neringos vartai“

Neringa kurį laiką bus be vieno iš savo ilgaamžių simbolių – išmontuota įvažiuojančius į miestą penkis dešimtmečius pasitinkanti medinė skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“. Smiltynėje, prie pagrindinio kelio į Neringą, stovinti skulptūra – Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo kūrinys. Skulptūrinę kompoziciją, pastatytą 1972-aisiais metais, sudaro trys skirtingų formų juodai dažyto ąžuolo medinės dalys – burės. Ant kiekvienos burės yra metalinės vėtrungės, dažytos mėlyna, raudona ir balta spalvomis. Meninę kompoziciją negailestingai paveikė laikas ir gamtos jėgos, tad Neringos savivaldybė iniciavo jos replikos sukūrimo darbus, kuriuos atliks tautodailininkas, žinomas vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius. Skulptūros „Neringos vartai“ replika turės būti tiksli originalios skulptūros kopija, išlaikant visus parametrus, medienos rūšį bei spalvinę gamą. Metalinės burių vėtrungės bus numontuotos nuo originalios skulptūros ir panaudotos replikoje. Numatoma, kad skulptūra į Neringą sugrįš ateinančių metų pavasarį.
Neringiškiams pristatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla

Neringiškiams pristatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla

Pirmosios veiklos jau vyksta naujojoje Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje. Savo indelį į šios mokyklos gyvavimą kviečiami įnešti ir Neringos gyventojai, pakviesti į naujosios įstaigos pristatymą. Kaip bendruomenės narius supažindino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, kelias link šios mokyklos atsiradimo buvo ilgas, o idėją šalies sostinėje teko ginti kartu su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu. „Džiaugiuosi, kad įrodėm, kad ši mokykla yra reikalinga, o tuomet Europos Sąjungos lėšomis finansuojama programa priėmė mus į savo sąrašą“, – mokyklos atsiradimo aplinkybes prisiminė A. Feser. Lietuvoje iš viso yra 9 gamtos mokyklos ir kiekvieną iš jų yra unikali, skirta pabrėžti tos teritorijos išskirtinumą. Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtinio švietimo erdvė, kurioje lankytojai bus supažindinami su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, bus padedama suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiama ugdyti atsakingą elgesį gamtoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai pasakojo, kad edukacijos, skirtos pristatyti nacionalinio parko gamtą, organizuotos ir anksčiau, tačiau naujai kuriama Gamtos mokykla suteiks fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes. Planuojama, kad Gamtos mokykla vykdys neformaliojo švietimo veiklas, moksleivių grupių edukacijas, pamokas gamtoje, mokomuosius ir pažintinius žygius įvairioms grupėms, trumpalaikes ir ilgalaikes stovyklas, seminarus ir kt. Organizuojant Gamtos mokyklos veiklas, kviečiama…
Projekto „Paveldas gyvenimui“ pabaigtuvės

Projekto „Paveldas gyvenimui“ pabaigtuvės

Baigiamas dvejus su pusę metų trukęs projektas „Paveldas gyvenimui“, į kurio įgyvendinimą aktyviai įsitraukė vietos bendruomenė, svečiai, kultūros bei turizmo sektoriaus atstovai. Šią dieną, žyminčią labiau pradžią nei pabaigą, dėkojame visiems, kurie dalyvavo projekto organizuotose dirbtuvėse bei renginiuose, kurių metu gauti pasiūlymai bei pastebėjimai leido suprasti bendruomenės bei svečių poreikius.   Projekto centre – atnaujinta Preilos bibliotekaProjekto kulminacija tapo Preilos bibliotekos renovacija, kuri buvo laukta ne vieną dešimtmetį. Su senosios mokyklos pastatu susiję daugelis vietos žmonių – Preilos pradinę mokyklą lankė arba jie patys, arba jų vaikai. Kuomet dėl mažo mokinių skaičiaus pradinė mokykla buvo uždaryta, joje buvo įkurtas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos filialas, veikęs iki rekonstrukcijos pradžios. Buvęs avarinės būklės mokyklos pastatas po tvarkybos darbų pasikeitė neatpažįstamai – atnaujintos ir pirmojo, ir anksčiau niekada neįrengto mansardinio aukšto patalpos, įsigyti baldai ir įranga kultūrinėms bei edukacinėms veikloms vykdyti. Bendrame 223,77 kv. m plote veikia knygų abonementas, skaitykla su renginių sale, ekspozicija, pasakojanti Preilos gyvenvietės istoriją, edukacijų erdvė kultūriniams renginiams bei bendruomeninėms veikloms. Renovuotoje bibliotekoje galima ne tik pasiimti knygų – skaityklos patalpose sudarytos galimybės dirbti nuotoliu, organizuoti įvairius kultūrinius renginius ir bendruomenines veiklas. Atnaujintoje bibliotekoje savo erdvę turi ir patys mažiausieji – čia jie gali skaityti, piešti ir bendrauti.…
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Thomo Manno kultūros centrui

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Thomo Manno kultūros centrui

Keturioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta Viešajai įstaigai Thomo Manno kultūros centrui. Premija šiam centrui skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą klasikinių ir šiuolaikinių menų sklaidos, edukacinės veiklos, literatūros srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione. Centro kandidatūrą premijai gauti pateikė Lietuvos kultūros institutas, rekomendavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas. Thomo Manno kultūros centras įkurtas 1995 metais, siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais, analizuoti rašytojo Thomo Manno ir jo šeimos narių kūrybinį palikimą ir rūpintis šio palikimo populiarinimu. Šios viešosios įstaigos kūrėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Thomo Manno kultūros centras kartu su partneriais rengia tarptautinius renginius, konferencijas, parodas bei prisideda prie kitų naujų, reikšmingų kultūrinių reiškinių tiek Kuršių nerijoje, tiek Lietuvoje gimimo: knygų vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos, muzikinių kūrinių sukūrimo ir jų premjerų pristatymo, tarpdisciplininių projektų inicijavimo ir įgyvendinimo. Centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ir Nidos forumas, suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos…
Atnaujintas pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje

Atnaujintas pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje

Atnaujintas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje prie kopagūbrio. Šis takas yra ypač populiarus tarp  aktyviai laisvalaikį leisti mėgstančių poilsiautojų, jo ilgis siekia beveik 2,5 km (plotis – apie 3 m.). Iki remonto takas buvo itin prastos būklės. Atnaujinant taką užtaisytos duobės, įrengtas išlyginamasis sluoksnis, paklota nauja asfaltbetonio danga. Atliktų darbų kaina – daugiau kaip 200 tūkst. Eur.
Neringos įstaigos jau naudojasi žaliąja elektros energija

Neringos įstaigos jau naudojasi žaliąja elektros energija

Neringos savivaldybės administracija bei šešios savivaldybės biudžetinės įstaigos savo poreikiams jau naudoja švariausią ir žaliausią  energiją,  pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kaip pastebi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, laiku priimti sprendimai ne tik mažina miesto išlaidas elektros energijai, bet ir prisideda prie savivaldybės strateginių tikslų tvariau ir efektyviau naudoti energetinius resursus įgyvendinimo. Pasinaudota Klimato kaitos programos parama Atsinaujinančią energiją įstaigos poreikiams prieš dvejus metus pirmoji pradėjo naudoti Uždaroji akcinė bendrovė „Neringos energija“, ant savo pastato stogo įsirengusi saulės fotovoltinę elektrinę. Nuo šių metų rugsėjo šios įstaigos pavyzdžiu seka ir Neringos gimnazija.  Atsinaujinančius energijos išteklius šių metų rugsėjį pradėjo naudoti ir Neringos savivaldybės administracija kartu su dar keturiomis savivaldybės įstaigomis. Pasinaudodamos Klimato kaitos programos parama šios įstaigos įsigijo nutolusias saulės fotovoltines elektrines iš saulės elektrinių parkų. Sprendimą dalyvauti klimato kaitos programos finansuojamuose projektuose 2020 metais priėmė Neringos savivaldybės taryba. Šiems projektams buvo skirta 80 proc. subsidija, o 20 proc. projektų įgyvendinimui įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto. „Saulės elektrinių įsirengimas – puikus sprendimas, nes būtent Neringoje turime daugiausia saulėtų dienų, tačiau mūsų miestui be galo svarbus ir kraštovaizdžio autentiškumas, todėl nusprendėme inicijuoti nutolusių saulės  elektrinių įsigijimą objektams, kur nėra galimybių įrengti saulės fotovoltinių elektrinių“, – argumentuoja meras D. Jasaitis. Įsigytos nutolusios…
Neringa svarsto keisti miesto gimtadienio datą

Neringa svarsto keisti miesto gimtadienio datą

Siekiant atspindėti Kuršių nerijos gyvenviečių istoriją, Neringos savivaldybės tarybos komitetams teikiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti kitą Neringos miesto įkūrimo istorinę datą. Jei šis sprendimo projektas sulauktų palaikymo, šių metų lapkričio 11-ąją Neringa minėtų 585-ąją sukaktį. Šiuo metu Neringa laikoma vienu jauniausių Lietuvos miestų, nes jos įkūrimas skaičiuojamas nuo 1961 m. lapkričio 15-osios, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka. Diskusija dėl miesto gimtadienio datos keitimo gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį, mat šio krašto istorija yra kur kas gilesnė ir įvairiapusiškesnė nei šiandien atspindi minima data. Praėjusiais metais 60-mečio jubiliejų minėjęs Neringos miestas gimtadienio proga surengė viešą istorikų diskusiją „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“. Šios diskusijos dalyviai sutarė, kad miesto istorijos ištakomis būtų galima laikyti 1437 m. lapkričio 11-ąją – senosios Nidos smuklės, stovėjusios ant Grobšto rago, mokesčių mokėjimo datą, kuri yra užfiksuota istoriniuose šaltiniuose. Atkreipti dėmesį į šią datą pasiūlė juodkrantiškė istorikė Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Diskusijos akiratyje buvo ir dar viena svarbi data – 1529 m. birželio 7-oji, kuomet istoriniuose šaltiniuose minimas privilegijos Nidos smuklei atnaujinimas, vis dėlto, daugiausia palaikymo sulaukė data, menanti gilesnes istorines šio krašto ištakas. „Pastarąjį dešimtmetį ypatingą dėmesį skiriame šio krašto istorinio palikimo puoselėjimui ir…
Neringos savivaldybė pradeda inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje projektavimo darbus

Neringos savivaldybė pradeda inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje projektavimo darbus

Neringa žengia dar vieną tvirtą žingsnį sprendžiant darnaus judumo problemas – siekiant mažinti automobilių judėjimą Nidoje, savivaldybė numatė statyti inovatyvią, dviejų lygių automobilių saugyklą su saulės jėgaine. Lengviesiems automobiliams ir autobusams Nidoje statyti skirta saugykla numatyta Taikos gatvėje – rekonstravus dabartinę stovėjimo aikštelę bei įrengus gretimą infrastruktūrą ji talpins apie 600 automobilių ir  apie 18 autobusų. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis džiaugiasi, jog rugsėjį įvykęs projektinių pasiūlymų pristatymas visuomenei praėjo sklandžiai, nes tokio projekto poreikis akivaizdus. Rugsėjo 28-ąją Neringos savivaldybės administracijai galutinai pritarus patikslintiems projektiniams pasiūlymams, pradėti projektavimo darbai. Numatyta, kad projektavimas ir statybos leidžiančių dokumentų išdavimas turėtų užtrukti iki kitų metų vidurio. Nevertinant gretimos infrastruktūros kaštų, saugyklos su saulės jėgaine įrengimas preliminariai kainuos 3 mln. Eur Projektą rengiančios UAB „SRP projektas“ direktorius Tadas Kasperavičius teigia, kad saugykla buvo projektuojama atsižvelgiant į Kuršių nerijos išskirtinį kraštovaizdį ir siekiant statinį harmoningai įlieti į aplinką.  „Pasiekėm, jog statinys turėtų kuo mažesnį poveikį supančiai aplinkai. Išnaudojant reljefo perkritimą, dalis automobilių stovėjimo saugyklos atsiduria požeminiame aukšte – tokiu būdu vizualiai saugykla atrodo žemesnė. Ilgos plokštumos išskaidytos atviromis erdvėmis į jas įterpiant augmeniją – taip vizualiai sumažintas ir humanizuotas objektas“, – pasakoja T. Kasperavičius. Pasak jo, kad didelės apimties statinys būtų dar mažiau matomas nuo gatvės…
Padidinta Neringos savivaldybės parama daugiabučių modernizavimui

Padidinta Neringos savivaldybės parama daugiabučių modernizavimui

Neringos savivaldybės taryba siekdama paskatinti daugiabučių modernizavimą, nusprendė padidinti savo finansinį indėlį. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo Neringos savivaldybės lėšomis bus kompensuojama 30 proc. investicijų, nuo investicijų plane nurodytos sumos. Prisidėti prie daugiabučių modernizavimo darbų Neringos savivaldybė nusprendė daugiau nei prieš šešerius metus ir buvo pirmoji šalies savivaldybė priėmusi tokį sprendimą. Reaguodama į šiandien sparčiai kylančias energetikos išteklių kainas bei siekdama padrąsinti gyventojus priimti sprendimus dėl daugiabučių namų modernizavimo, Neringos savivaldybės taryba nusprendė, kad savivaldybė  savo biudžeto lėšomis prie investicijų plane nurodytų išlaidų prisidės 10 proc. daugiau nei iki šiol ir jos parama sudarys 30 proc. „Šiandien susiduriame su tokia realybe, kad renovacijos kaštai Neringoje – vieni didžiausių. Juos išaugina tai, kad čia esantys daugiabučiai yra netipiški, bet to, čia vykstančių rangos darbų kainas išaugina ir statybinių medžiagų, darbuotojų perkėlimas keltais per Kuršių marias. Matome, kad gyventojus vis dar gąsdina renovacijos kaštai, daugiabučių namų modernizavimas įsibėgėja vangiai, tad reaguodami į tai, nusprendėme padidinti skiriamą paramą“, – tokio sprendimo būtinumą pabrėžia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Neringos savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 109 daugiabučiai namai, kurių vidutinis amžius – 40 metų, yra ir tokių, kurie statyti 1920-aisiais. Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal…
Neringoje bus statomi teniso kortai

Neringoje bus statomi teniso kortai

Neringoje bus statomi teniso kortai, praneša Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), perdavusi Neringos savivaldybei valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį – 0,7 hektaro. Šioje teritorijoje, Purvynės g. 79, Neringoje, turės būti įrengti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui ir viešojo naudojimo poilsio objektai – dengti teniso kortai. Pasak NŽT atstovų, šie objektai užtikrins tinkamas sąlygas tobulinti sportinius įgūdžius ar aktyvų laisvalaikį mėgstantiems neringiškiams ir Neringos svečiams. Valentina Gudienė (ELTA)
Neringos savivaldybės posėdžių salėje vyks atviras FORUMAS „Neringa 2022”

Neringos savivaldybės posėdžių salėje vyks atviras FORUMAS „Neringa 2022”

Rytoj, spalio 28 d. (ketvirtadienį), 18 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje vyks atviras FORUMAS „Neringa 2022”. Forumą moderuos žurnalistas Andrius Tapinas, forume dalyvaus: Neringos meras Darius Jasaitis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, LR Seimo narys Andrius Bagdonas, verslininkas Andrius Emdė, kiti verslininkai ir bendruomenės nariai. Nespėjusius prisiregistruoti ar dėl kitų priežasčių neturinčius galimybės dalyvauti kviečiame stebėti tiesioginę forumo transliaciją youtube kanalu, paspaudus šią nuorodą:  https://youtu.be/U-syZBrlXLw Forumas skirtas aptarti, kokie didieji renginiai planuojami 2022 metams ir ko bus pasimokyta iš šios vasaros, kokia situacija su infrastruktūriniais projektais Neringoje, bendruomenės ir verslo santykiai bei kitos temos. Dalyvavimas renginyje galimas tik su Galimybių pasais, būtina dėvėti kaukes, taip pat reikalinga registracija: Registracijos forma: https://forms.gle/iCGikahEXcEBNPvV7
Kviečiame teikti kūno kultūros ir sporto srities projektų paraiškas

Kviečiame teikti kūno kultūros ir sporto srities projektų paraiškas

Neringos savivaldybės administracija skelbia kūno kultūros ir sporto projektų, iš dalies finansuojamų Neringos savivaldybės biudžeto lėšų konkursą 2021 metams. Paraiškas konkursui gali teikti juridiniai asmenys nuo š. m. spalio 18 d. iki lapkričio 18 d., adresu Taikos g. 2, LT-93123, Neringa. Konkurso paraiškos forma, tvarkos aprašas paskelbti Neringos savivaldybės svetainės www.neringa.lt skyrelyje „Sportas/Projektai“. Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Neringos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistas Mantas Tomaševičius, tel. +37061818046, el. paštu mantas.tomasevicius@neringa.lt
„Inreal“ grupė gavo leidimą plėtoti poilsio apartamentų kvartalą Nidoje

„Inreal“ grupė gavo leidimą plėtoti poilsio apartamentų kvartalą Nidoje

„Inreal“ grupė gavo leidimą plėtoti „Marių vėtrungių“ projektą Nidoje (Purvynės g. 55, Neringa). Buvusi žvejų ūkio teritorija – sandėliai ir gamybiniai pastatai bus rekonstruojami į poilsio apartamentų kvartalą. 77 arų sklype planuojama išplėtoti 8 poilsio paskirties pastatus. Bendras jų plotas – 3974 kv. m. Investicijos sieks 9,8 mln. eurų. „Marių vėtrungės“ pratęs šiaurinės Nidos teritorijos darnios plėtros konversiją. Čia sukursime visą kompleksą-kvartalą, kokių Kuršių nerijoje yra labai nedaug. Tai jau dešimtas projektas, kurį „Inreal“ grupė plėtos Kuršių nerijoje. Kiekvienas jų buvo ypatingas, daugelis pelnė apdovanojimus šalies ir Europos konkursuose“, – teigia „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus. Anot jo, šiuo metu planuojami projekto įgyvendinimo terminai. Visi aštuoni „Marių vėtrungių“ pastatai bus dviejų aukštų su mansardomis. Juose suprojektuoti 78 dviejų–keturių kambarių įvairaus ploto poilsio būstai. Pastatų aukštai suplanuoti taip, kad pageidaujant pirkėjams būstus galima būtų apjungti suformuojant dar didesnio ploto apartamentus. „Džiaugiuosi, kad pavyko suderinti savivaldybės, aplinkosaugos, verslo interesus, ir dar viena apleista Neringos vieta bus sutvarkyta ir papuoš gyvenvietę. Tvarumo idėjos ypač svarbios šioje vietoje, kurią saugo UNESCO. Smagu, kai plėtotojai tai supranta. „Inreal“ finansavo visos Purvynės gatvės 9,5 ha detalaus plano sukūrimą, kas leis ir kitiems nekilnojamojo turto savininkams pakelti teritorijos vertę į naują lygmenį“, – sako Neringos meras Darius…
Prancūziškas rugsėjis Neringoje trauks nemokamų renginių gausa

Prancūziškas rugsėjis Neringoje trauks nemokamų renginių gausa

Artėjantis savaitgalis Neringoje pažers prancūziškų vaizdų, garsų, ir skonių – rugsėjo 20–23 d. čia vyks Prancūzų kultūros dienos. Nemokamų renginių ciklas pristatys prancūzų kiną, muziką, literatūrą, virtuvę ir net šiuolaikinį cirką. „Neringos kultūriniame kraštovaizdyje susitinka pasaulis, o atidžiau į jį žvelgiantys atpažįsta ir frankofoniškų elementų, paskatinusių mus organizuoti Prancūzų kultūros dienas Neringoje, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Anot jo, istorija liudija, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje prie Neringos kraštovaizdžio formavimo prisidėjo ir prancūzų kariai, galimai čia buvę ir 19 amžiuje, vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui. Fotografo Antano Sutkaus ikoninė nuotrauka, kurioje užfiksuotas 1965 m. Kuršių nerijos kopomis einantis prancūzų filosofas Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre), garsina Neringą pasaulyje, o jos įkvėpta skulptūra „Prieš vėją“ tapo turistų traukos objektu Lietuvos pajūryje. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro duomenimis, kasmet vis daugiau prancūzų keliautojų atranda Neringą: 2018 m. Prancūzija užėmė ketvirtąją vietą TOP 10 šalių sąraše. Prancūzų kultūros dienas Neringoje rugsėjo 20 d. pradės literatūros tema. Nidoje bus pristatytos Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygos lietuvių kalba. Bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje, rugsėjo 20–21 d. Neringoje bus parodytos kino juostos „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko ir „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge…
Savaitgalį Juodkrantėje vyks Žvejo šventė

Savaitgalį Juodkrantėje vyks Žvejo šventė

Artėjantį savaitgalį, rugsėjo 13-14 dienomis, programas apjungus dviems ilgamečiams renginiams, Juodkrantėje gims nauja šventinė tradicija.  Čia vyks daugiau nei pusę amžiaus skaičiuojanti  Žvejo šventė, vasarą iškeičianti į rudenį bei į jos programą įsiliejantis tradicinis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti. Žvejo šventė į rugsėjo vidurį perkeliama, nes šis laikotarpis puiki proga vasaros darbus baigusiems žvejams pabūti kartu. Neatsiejama šios šventės dalimi visuomet būdavo sporto varžybos, tad beveik du dešimtmečius vykstantis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti taps pagrindiniu jos šventiniu akcentu. Pirmąją šventinę dieną, rugsėjo 13-ąją, Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatoma paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo”, kurią parengė Neringos muziejai (nuo 10 iki 18 val.), o dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas skaitys paskaitą „Žvejys dailininko akimis” (19 val.). Šeštadienį, rugsėjo 14-ąją, Juodkrantės futbolo aikštyne šurmuliuos mugė, veiks paroda „Neringos žvejų istorijos“ bei vyks minėtasis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti. Šventinę nuotaiką kurs kapelos „Kuršininkai“ ir „Joldija“. Bus pristatoma pasieniečio profesija. Netrūks žvejiškų pramogų. Vakare vyks futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimai bei šventinis koncertas, kuriame pasirodys grupė „69 Danguje“ bei Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė. Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), pradžia 18 val. Šventė „Kai džiūsta tinklai“…
Neringoje viešintys tapytojai tęsia šimtametes tradicijas

Neringoje viešintys tapytojai tęsia šimtametes tradicijas

Jau 25-ajį kartą Neringoje vyksta savo ribas kasmet vis labiau plečiantis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“. Šiais metais plenere dalyvauja kūrėjai iš Indijos, Nepalo, Pietų Korėjos, Latvijos, Ukrainos, Slovakijos ir Lietuvos. Visą šią savaitę juos galima išvysti įvairiausiuose Neringos erdvėse. Ekspresionistines „Brüke” kartos tradicijas tęsiančio plenero dalyviai įkvėpimo semiasi iš Neringos kraštovaizdžio. Įvairiose erdvėse pasklidę kūrėjai kuria ypatingas nuotaikas, menančias Nidos dailininkų kolonijos gyvavimo laikmetį (XIX a pab. – XX. a. pirma pusė). Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse ir viena žymiausių vokiečių menininkų kolonijų. Tokie dailininkų susibūrimai prieš šimtmetį keitė vietos bendruomenių gyvenimą. Ne išimtis ir Nida, iš žvejų kaimelio tapusi vokiečių intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta. Žymiausias Nidos dailininkų kolonijos svečias buvo rašytojas Tomas Manas, o po pasaulį paplitę prieš šimtmetį čia tapiusių dailininkų darbai dar ir dabar garsina šią vietovę. Žinia apie Neringą ir Kuršių neriją po pasaulį plinta ir dėka šią savaitę čia vykstančio tapybos plenero. Tai pastebi ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. „Per savo darbus, teptuką garsinate Neringą, parodote ją pasauliui ir mes esame jums už tai dėkingi. Linkiu, kad visi išvydę jūsų darbus norėtų čia atvykti, o kurorto gyventojus kviečiu visuomet svetingai sutikti kurianti žmogų“, – apie plenero…
Neringoje vyks vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių

Neringoje vyks vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių

Rugsėjo 9-15 d. vyks jau 42-ąjį kartą Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamas vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių Baltijos šalyse NIDA2019. Kaip ir kasmet, šiųmetinė simpoziumo programa itin plati: ją sudarys paskaitos, parodų atidarymai, menininkų prisistatymai, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros bei naktinės projekcijos, o vakarais neformaliems susitikimams bei gyvo garso koncertams svečius kvies renginio partneriai „Zuikio daržas“ bei „Kaštonas“. Kaip ir kasmet, kiekviena iš 4 pagrindinių renginio dienų atitiks tam tikrą temą ar problematiką: „Kolekcionuojant fotografiją“, „(Ne)aktyvizmas mene“, „Sankirtos“, „Ateitys“. Tarp NIDA2019 dalyvaujančių menininkų bus galima išvysti tokių pasaulyje garsių menininkų kaip Mathieu Asselin, 2017 m. laimėjusį prestižinį „Paris Photo-Aperture Foundation“ apdovanojimą bei šiais metais Pinčuko meno centre pagrindinį konkurso apdovanojimą „Ateities kartos meno prizas“ pelniusią Emiliją Škarnulytę. Taip pat savo kūrybą pristatys ir tokie jaunieji kūrėjai, kaip Justinas Vilutis, Vytautas Kumža, Agnė Rita Kučinskaitė ir kiti. Teorinių paskaitų dalį sudarys plataus spektro pranešimai. Tarp užsienio lektorių bus galima išgirsti Latvijos tarpdisciplininio meno bei neformaliojo ugdymo srityse dirbančios Elīna Ķempele paskaitą „Aktyvizmas Baltijos regiono mene“, Lenkijoje gyvenančio menotyrininko bei kuratoriaus Adam Mazur pranešimą „Nežinoma Lietuvos fotografija“ bei tarpdisciplininio meno kūrėjo, dirbusio su legendiniu Ispanijos režisieriumi Adrián Onco paskaitą „Pere Portabella: kinas anapus kino“. Tuo tarpu lietuvių lektoriai, tokie kaip Aistė Paulina Virbickaitė…
Kokie filmai labiausiai patiko festivalio „Baltijos banga” žiūrovams?

Kokie filmai labiausiai patiko festivalio „Baltijos banga” žiūrovams?

Ketvirtadienį baigėsi tradicinis, jau 11–as tarptautinis festivalis Neringoje „Baltijos banga“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino sklaidai. Jau antrą vasarą šio festivalio žiūrovai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius filmus. Šįmet daugiausia balsų surinko ir Neringos savivaldybės įsteigtą „Vėtrungės“ apdovanojimą pelnė režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“. Režisierės dėmesio centre – apžvalgos aikštelė Juodkrantės kormoranų perimvietėje, į kurią žmonės plūsta stebėti mirusį mišką. O juos stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Filmo premjera įvyko Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, autorė apdovanota „First Feature Swatch Art Peace Hotel Award“; tarptautinime „Zinebi“ filmų festivalyje Ispanijoje filmas pelnė didįjį prizą už ilgametražį debiutą. „Rūgštus miškas“ rodytas tarptautiniuose kino festivaliuose Italijoje, Islandijoje, Graikijoje, Čekijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Estijoje įvairiose JAV valstijose, Australijoje ir kt. Du Kinematografininkų sąjungos diplomai ir prizai atiteks taip pat daug žiūrovų balsų surinkusiems filmams – vaidybiniam režisierės Marijos Kavtaradzės filmui „Išgyventi vasarą“ ir rugsėjo 13 d. kelionę kino teatruose pradėsiančiam naujam dokumentiniam režisierės Aistės Žegulytės filmui „Animus animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Apdovanojimai režisierėms bus įteikti Vilniuje, Kinematografininkų sąjungos Kino klubo atidarymo metu, rugsėjo viduryje, prasidedant filmų ciklui „Baltijos bangos atgarsiai“. Ciklą pradės daug susidomėjimo ir komplimentų šiųmetiniame festivalyje sulaukusi poetinės dokumentikos klasikos programa „Mažieji šedevrai“. Festivalyje „Baltijos…
Šį savaitgalį Neringoje prasidės „Bobų vasaros“ sezonas

Šį savaitgalį Neringoje prasidės „Bobų vasaros“ sezonas

Šį savaitgalį atsisveikinsime su kalendorine vasara, tačiau gražiausiu šalies kurortu tituluojama Neringa su vasariškomis pramogomis atsisveikinti neskuba. Jau šį savaitgalį kurortas kviečia į festivalį „Bobų vasara“, kurio iniciatyvos vyks po atviru Neringos dangumi. Be gausybės veiklų, rugpjūčio 31-ąją Nidoje įvyks šventinis koncertas, kuriame savo pasirodymą surengs legendinės grupės „Hiperbolė“ žvaigždė Igoris Berinas. Pasak renginio organizatorių, šiuo festivaliu siekiama pabrėžti, kad kalendorinė vasara nereiškia vasariškų pramogų pabaigos. Orų prognozės byloja, kad ir rudenį netruks dienų, tinkančių laiką leisti paplūdimyje, o Neringos renginių programa kurs vasariškam kurortui būdingą šurmulį. Neringa jau kelis metus stebi džiuginančią tendenciją – vis gausiau lankytojų į kurortą užsuka ir rudens mėnesiais. Šiuo metų laikų Neringoje sutiksite svečius, kurie mėgsta kiek lėtesnį, romantiškesnį poilsį bei įvairiausių nacionalinės bei tarptautinės reikšmės renginių dalyvius. Jau šį šeštadienį Nidos jachtų uoste vyksiančiame festivalyje „Bobų vasara“ savo pasirodymus surengs „Hiperbolės“ legenda I. Berinas su grupe „Huge Soul“, „Sadūnai“ bei daugybe kitų kolektyvų. Juodkrantėje šią dieną savo knygą „Klaipėda senuose žemėlapiuose” pristatys Kęstutis Demereckas (Liudviko Rėzos kultūros centre). Šeštadienio vakarą Neringa prisidės ir prie tarptautinės iniciatyvos – „Senovinės ugnies naktis“. Taip bus paminėtas Baltijos kelio 30-metis. Iniciatyva vyks Nidos centriniame paplūdimyje, Preiloje prie gelbėjimo stoties, Juodkrantėje ties mažąja gelbėjimo stotimi. Be šių iniciatyvų…
Raganų kalnui – 40: netikėti faktai apie skulptūrų parką Juodkrantėje

Raganų kalnui – 40: netikėti faktai apie skulptūrų parką Juodkrantėje

Raganų kalnas, unikalus Juodkrantės medinių skulptūrų parkas po atviru dangumi, kuriame eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų, šiemet mini 40-metį. Vienas lankomiausių Vakarų Lietuvos turizmo objektų rugpjūčio 30-ąją sulauks specialistų komandos: tądien prasidedančio simpoziumo metu medžio skulptoriai atnaujins ekspozicijos kūrinius ir paruoš juos šaltajam sezonui. „Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“ Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansuoja Neringos savivaldybė. Raganų kalno keturiasdešimtmečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai. Skulptūrų įvairovė Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmogaus kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia…
Back to top button
Close
Close