Neringa

UAB „Neringos vanduo“ informuoja, kad siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę, kovo 28-29 d. bus vykdomi magistralinių vandentiekio tinklų į Pervalką plovimo darbai. Šiomis dienomis  vandens tiekimas vartotojams bus stabdomas nuo 9 val. iki 16 val. Talpa su geriamuoju vandeniu buitiniams poreikiams bus palikta aikštelėje prie gyvenamojo namo, adresu Pervalkos 13.  Galimas vandens kokybės pablogėjimas dar keletą dienų. UAB „Neringos vanduo“ atsiprašo už nepatogumus.

Neringa savo gyventojus ir kurorto svečius kviečia tapti šiam kraštui svarbios šimtametės tradicijos dalimi – prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo prisidėti dalyvaujant unikalioje, šventinėje Šimtmečio giraitės sodinimo talkoje, kuri vyks kovo 25-ąją ties Juodkrante. Šia iniciatyva siekiama įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį bei išreikšti padėką Kuršių nerijos apželdintojams ir miškininkams, kurių pastangomis buvo stabilizuoti smėlynai ir sukurtas šiandien UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis. Jo formavimo, apsaugos ir sutvirtinimo darbai tęsiami iki šiol. Idėja organizuoti Šimtmečio giraitės sodinimo talką kilo, kuomet į Neringos savivaldybę kreipėsi kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka priminęs, jog sodinti paminklinius, vardinius medelius valstybei svarbiomis progomis buvusi graži tarpukario Lietuvos tradicija. Nesvetima ji ir Kuršių nerijai: 1928 m. Juodkrantėje, ant Ievos kalno buvo pasodintas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui dedikuotas Laisvės medis, o 1934 m. Smitynėje – 60-ąjį jubiliejų minėjusiam, pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai dedikuotas ąžuolas, kuris auga iki šiol. Šios tradicijos tęstinumas svarstytas Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavę Valstybinių miškų tarnybos Kretingos regioninio padalinio atstovai pasiūlė pasodinti ne vieną medį, o visą Šimtmečio giraitę. Į šiaurę nuo Juodkrantės esančioje teritorijoje (1,6 ha plote) numatoma simboliškai pasodinti 2023 vienetus paprastųjų pušaičių ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką. Ceremonijos metu planuojama kolektyviai sugiedoti Tautišką…

Populiariosios muzikos žvaigždžių Šlovės takas atidarytas 1998-aisiais, siekiant įmažinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“, kuriuo buvo skelbiama vasaros sezono pradžia Neringoje. Žvaigždžių šlovės taką tuomet atidarė festivalio simboliu tapęs maestro Vytautas Kernagis – „Benas“. Daugiau nei du dešimtmečius Šlovės taką su festivalio atlikėjų rankų įspaudais buvo galima rasti Nidos centrinėje dalyje. Pradėjus įgyvendinti šios teritorijos rekonstrukciją bei sprendžiant kylančias darnaus judumo problemas, takas iškeltas.   „Nusprendėme, kad Šlovės takas turi būti  toje teritorijoje, kur ir vykdavo garsiojo festivalio „Benai, plaukiam į Nidą koncertai“, – pasakoja Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Lietuvos muzikos legendų įspaudus jau nuo šios vasaros bus galima rasti šimto metrų ilgio take greta Nidos uosto. Būtent šio uosto prieigose ir vykdavo garsieji festivalio koncertai, džiugindavę Lietuvos atlikėjų pasirodymais ir Kuršių marių bei Kuršių nerijos panoramomis. Šlovės tako rekonstrukcijos planus Neringos savivaldybė įgyvendina bendradarbiaudama su festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ idėjos autoriumi ir organizatoriumi bei šio  tako sumanytoju Arūnu Valinsku ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).  Susitarta, kad takas ne tik bus įrengtas naujoje vietoje, jį taip pat numatoma plėsti, įamžinant vis naujus Lietuvos muzikos scenos vardus. „Legendinis festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“ yra šiandieninės Neringos istorijos dalis, apie kurią mums ir vėl primins šis šlovės…

Neringos savivaldybė tęsia žingsnius dėl Nidos švyturio pastatų komplekso išsaugojimo bei džiaugiasi bendruomenės ir Kuršių nerijos istoriniam paveldui neabejingų žmonių palaikymu. Galimybė išsaugoti Nidos švyturio komplekso statinių vientisumą aptarta Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete, į kurį kreipėsi Neringos savivaldybės ir bendruomenės planus palaikantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis. Kaip Kultūros komitetui pristatė T. Jačionis, Lietuva turi unikalią galimybę išsaugoti vientisą Nidos švyturio pastatų kompleksą: „Šis kompleksas iki šiol yra idealiai išlikęs, toks, kokį Lietuva jį gavo. Turime neeilinę galimybę šį kompleksą išsaugoti ir panaudoti muziejų veiklai ir ateities kartoms parodyti, kad esame jūrinė valstybė ir ja ne tik prisistatome, bet ir puoselėjame kultūros objektus“. Nidos švyturio pastatų kompleksą, kuris kaip vientisas objektas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, sudaro aštuoni statiniai. Šiandien Vyriausybė yra priėmusi sprendimą komplekso sudedamąsias dalis parduoti – nepritarimą tokiems planams ne kartą yra išreiškusi Neringos savivaldybė ir bendruomenė, jau praėjusių metų pavasarį išsiuntusi atvirą laišką-kreipimąsi Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis informavo, kad savivaldybė yra parengusi Nidos švyturio statinių komplekso įveiklinimo investicijų projektą – Vyriausybės siūlomuose parduoti statiniuose numatoma įkurti Šviesos muziejų, visuomenei atviras menininkų dirbtuves, specializuotą lauko kavinę-skaityklą. Būtų atvertos galimybės eksponuoti išlikusias senojo Nidos švyturio…

Neringa kurį laiką bus be vieno iš savo ilgaamžių simbolių – išmontuota įvažiuojančius į miestą penkis dešimtmečius pasitinkanti medinė skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“. Smiltynėje, prie pagrindinio kelio į Neringą, stovinti skulptūra – Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo kūrinys. Skulptūrinę kompoziciją, pastatytą 1972-aisiais metais, sudaro trys skirtingų formų juodai dažyto ąžuolo medinės dalys – burės. Ant kiekvienos burės yra metalinės vėtrungės, dažytos mėlyna, raudona ir balta spalvomis. Meninę kompoziciją negailestingai paveikė laikas ir gamtos jėgos, tad Neringos savivaldybė iniciavo jos replikos sukūrimo darbus, kuriuos atliks tautodailininkas, žinomas vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius. Skulptūros „Neringos vartai“ replika turės būti tiksli originalios skulptūros kopija, išlaikant visus parametrus, medienos rūšį bei spalvinę gamą. Metalinės burių vėtrungės bus numontuotos nuo originalios skulptūros ir panaudotos replikoje. Numatoma, kad skulptūra į Neringą sugrįš ateinančių metų pavasarį.

Pirmosios veiklos jau vyksta naujojoje Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje. Savo indelį į šios mokyklos gyvavimą kviečiami įnešti ir Neringos gyventojai, pakviesti į naujosios įstaigos pristatymą. Kaip bendruomenės narius supažindino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, kelias link šios mokyklos atsiradimo buvo ilgas, o idėją šalies sostinėje teko ginti kartu su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu. „Džiaugiuosi, kad įrodėm, kad ši mokykla yra reikalinga, o tuomet Europos Sąjungos lėšomis finansuojama programa priėmė mus į savo sąrašą“, – mokyklos atsiradimo aplinkybes prisiminė A. Feser. Lietuvoje iš viso yra 9 gamtos mokyklos ir kiekvieną iš jų yra unikali, skirta pabrėžti tos teritorijos išskirtinumą. Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtinio švietimo erdvė, kurioje lankytojai bus supažindinami su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, bus padedama suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiama ugdyti atsakingą elgesį gamtoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai pasakojo, kad edukacijos, skirtos pristatyti nacionalinio parko gamtą, organizuotos ir anksčiau, tačiau naujai kuriama Gamtos mokykla suteiks fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes. Planuojama, kad Gamtos mokykla vykdys neformaliojo švietimo veiklas, moksleivių grupių edukacijas, pamokas gamtoje, mokomuosius ir pažintinius žygius įvairioms grupėms, trumpalaikes ir ilgalaikes stovyklas, seminarus ir kt. Organizuojant Gamtos mokyklos veiklas, kviečiama…

Baigiamas dvejus su pusę metų trukęs projektas „Paveldas gyvenimui“, į kurio įgyvendinimą aktyviai įsitraukė vietos bendruomenė, svečiai, kultūros bei turizmo sektoriaus atstovai. Šią dieną, žyminčią labiau pradžią nei pabaigą, dėkojame visiems, kurie dalyvavo projekto organizuotose dirbtuvėse bei renginiuose, kurių metu gauti pasiūlymai bei pastebėjimai leido suprasti bendruomenės bei svečių poreikius.   Projekto centre – atnaujinta Preilos bibliotekaProjekto kulminacija tapo Preilos bibliotekos renovacija, kuri buvo laukta ne vieną dešimtmetį. Su senosios mokyklos pastatu susiję daugelis vietos žmonių – Preilos pradinę mokyklą lankė arba jie patys, arba jų vaikai. Kuomet dėl mažo mokinių skaičiaus pradinė mokykla buvo uždaryta, joje buvo įkurtas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos filialas, veikęs iki rekonstrukcijos pradžios. Buvęs avarinės būklės mokyklos pastatas po tvarkybos darbų pasikeitė neatpažįstamai – atnaujintos ir pirmojo, ir anksčiau niekada neįrengto mansardinio aukšto patalpos, įsigyti baldai ir įranga kultūrinėms bei edukacinėms veikloms vykdyti. Bendrame 223,77 kv. m plote veikia knygų abonementas, skaitykla su renginių sale, ekspozicija, pasakojanti Preilos gyvenvietės istoriją, edukacijų erdvė kultūriniams renginiams bei bendruomeninėms veikloms. Renovuotoje bibliotekoje galima ne tik pasiimti knygų – skaityklos patalpose sudarytos galimybės dirbti nuotoliu, organizuoti įvairius kultūrinius renginius ir bendruomenines veiklas. Atnaujintoje bibliotekoje savo erdvę turi ir patys mažiausieji – čia jie gali skaityti, piešti ir bendrauti.…

Keturioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta Viešajai įstaigai Thomo Manno kultūros centrui. Premija šiam centrui skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą klasikinių ir šiuolaikinių menų sklaidos, edukacinės veiklos, literatūros srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione. Centro kandidatūrą premijai gauti pateikė Lietuvos kultūros institutas, rekomendavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas. Thomo Manno kultūros centras įkurtas 1995 metais, siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais, analizuoti rašytojo Thomo Manno ir jo šeimos narių kūrybinį palikimą ir rūpintis šio palikimo populiarinimu. Šios viešosios įstaigos kūrėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Thomo Manno kultūros centras kartu su partneriais rengia tarptautinius renginius, konferencijas, parodas bei prisideda prie kitų naujų, reikšmingų kultūrinių reiškinių tiek Kuršių nerijoje, tiek Lietuvoje gimimo: knygų vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos, muzikinių kūrinių sukūrimo ir jų premjerų pristatymo, tarpdisciplininių projektų inicijavimo ir įgyvendinimo. Centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ir Nidos forumas, suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos…

Atnaujintas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje prie kopagūbrio. Šis takas yra ypač populiarus tarp  aktyviai laisvalaikį leisti mėgstančių poilsiautojų, jo ilgis siekia beveik 2,5 km (plotis – apie 3 m.). Iki remonto takas buvo itin prastos būklės. Atnaujinant taką užtaisytos duobės, įrengtas išlyginamasis sluoksnis, paklota nauja asfaltbetonio danga. Atliktų darbų kaina – daugiau kaip 200 tūkst. Eur.

Neringos savivaldybės administracija bei šešios savivaldybės biudžetinės įstaigos savo poreikiams jau naudoja švariausią ir žaliausią  energiją,  pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kaip pastebi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, laiku priimti sprendimai ne tik mažina miesto išlaidas elektros energijai, bet ir prisideda prie savivaldybės strateginių tikslų tvariau ir efektyviau naudoti energetinius resursus įgyvendinimo. Pasinaudota Klimato kaitos programos parama Atsinaujinančią energiją įstaigos poreikiams prieš dvejus metus pirmoji pradėjo naudoti Uždaroji akcinė bendrovė „Neringos energija“, ant savo pastato stogo įsirengusi saulės fotovoltinę elektrinę. Nuo šių metų rugsėjo šios įstaigos pavyzdžiu seka ir Neringos gimnazija.  Atsinaujinančius energijos išteklius šių metų rugsėjį pradėjo naudoti ir Neringos savivaldybės administracija kartu su dar keturiomis savivaldybės įstaigomis. Pasinaudodamos Klimato kaitos programos parama šios įstaigos įsigijo nutolusias saulės fotovoltines elektrines iš saulės elektrinių parkų. Sprendimą dalyvauti klimato kaitos programos finansuojamuose projektuose 2020 metais priėmė Neringos savivaldybės taryba. Šiems projektams buvo skirta 80 proc. subsidija, o 20 proc. projektų įgyvendinimui įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto. „Saulės elektrinių įsirengimas – puikus sprendimas, nes būtent Neringoje turime daugiausia saulėtų dienų, tačiau mūsų miestui be galo svarbus ir kraštovaizdžio autentiškumas, todėl nusprendėme inicijuoti nutolusių saulės  elektrinių įsigijimą objektams, kur nėra galimybių įrengti saulės fotovoltinių elektrinių“, – argumentuoja meras D. Jasaitis. Įsigytos nutolusios…

Siekiant atspindėti Kuršių nerijos gyvenviečių istoriją, Neringos savivaldybės tarybos komitetams teikiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti kitą Neringos miesto įkūrimo istorinę datą. Jei šis sprendimo projektas sulauktų palaikymo, šių metų lapkričio 11-ąją Neringa minėtų 585-ąją sukaktį. Šiuo metu Neringa laikoma vienu jauniausių Lietuvos miestų, nes jos įkūrimas skaičiuojamas nuo 1961 m. lapkričio 15-osios, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka. Diskusija dėl miesto gimtadienio datos keitimo gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį, mat šio krašto istorija yra kur kas gilesnė ir įvairiapusiškesnė nei šiandien atspindi minima data. Praėjusiais metais 60-mečio jubiliejų minėjęs Neringos miestas gimtadienio proga surengė viešą istorikų diskusiją „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“. Šios diskusijos dalyviai sutarė, kad miesto istorijos ištakomis būtų galima laikyti 1437 m. lapkričio 11-ąją – senosios Nidos smuklės, stovėjusios ant Grobšto rago, mokesčių mokėjimo datą, kuri yra užfiksuota istoriniuose šaltiniuose. Atkreipti dėmesį į šią datą pasiūlė juodkrantiškė istorikė Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Diskusijos akiratyje buvo ir dar viena svarbi data – 1529 m. birželio 7-oji, kuomet istoriniuose šaltiniuose minimas privilegijos Nidos smuklei atnaujinimas, vis dėlto, daugiausia palaikymo sulaukė data, menanti gilesnes istorines šio krašto ištakas. „Pastarąjį dešimtmetį ypatingą dėmesį skiriame šio krašto istorinio palikimo puoselėjimui ir…

Neringa žengia dar vieną tvirtą žingsnį sprendžiant darnaus judumo problemas – siekiant mažinti automobilių judėjimą Nidoje, savivaldybė numatė statyti inovatyvią, dviejų lygių automobilių saugyklą su saulės jėgaine. Lengviesiems automobiliams ir autobusams Nidoje statyti skirta saugykla numatyta Taikos gatvėje – rekonstravus dabartinę stovėjimo aikštelę bei įrengus gretimą infrastruktūrą ji talpins apie 600 automobilių ir  apie 18 autobusų. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis džiaugiasi, jog rugsėjį įvykęs projektinių pasiūlymų pristatymas visuomenei praėjo sklandžiai, nes tokio projekto poreikis akivaizdus. Rugsėjo 28-ąją Neringos savivaldybės administracijai galutinai pritarus patikslintiems projektiniams pasiūlymams, pradėti projektavimo darbai. Numatyta, kad projektavimas ir statybos leidžiančių dokumentų išdavimas turėtų užtrukti iki kitų metų vidurio. Nevertinant gretimos infrastruktūros kaštų, saugyklos su saulės jėgaine įrengimas preliminariai kainuos 3 mln. Eur Projektą rengiančios UAB „SRP projektas“ direktorius Tadas Kasperavičius teigia, kad saugykla buvo projektuojama atsižvelgiant į Kuršių nerijos išskirtinį kraštovaizdį ir siekiant statinį harmoningai įlieti į aplinką.  „Pasiekėm, jog statinys turėtų kuo mažesnį poveikį supančiai aplinkai. Išnaudojant reljefo perkritimą, dalis automobilių stovėjimo saugyklos atsiduria požeminiame aukšte – tokiu būdu vizualiai saugykla atrodo žemesnė. Ilgos plokštumos išskaidytos atviromis erdvėmis į jas įterpiant augmeniją – taip vizualiai sumažintas ir humanizuotas objektas“, – pasakoja T. Kasperavičius. Pasak jo, kad didelės apimties statinys būtų dar mažiau matomas nuo gatvės…

Neringos savivaldybės taryba siekdama paskatinti daugiabučių modernizavimą, nusprendė padidinti savo finansinį indėlį. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo Neringos savivaldybės lėšomis bus kompensuojama 30 proc. investicijų, nuo investicijų plane nurodytos sumos. Prisidėti prie daugiabučių modernizavimo darbų Neringos savivaldybė nusprendė daugiau nei prieš šešerius metus ir buvo pirmoji šalies savivaldybė priėmusi tokį sprendimą. Reaguodama į šiandien sparčiai kylančias energetikos išteklių kainas bei siekdama padrąsinti gyventojus priimti sprendimus dėl daugiabučių namų modernizavimo, Neringos savivaldybės taryba nusprendė, kad savivaldybė  savo biudžeto lėšomis prie investicijų plane nurodytų išlaidų prisidės 10 proc. daugiau nei iki šiol ir jos parama sudarys 30 proc. „Šiandien susiduriame su tokia realybe, kad renovacijos kaštai Neringoje – vieni didžiausių. Juos išaugina tai, kad čia esantys daugiabučiai yra netipiški, bet to, čia vykstančių rangos darbų kainas išaugina ir statybinių medžiagų, darbuotojų perkėlimas keltais per Kuršių marias. Matome, kad gyventojus vis dar gąsdina renovacijos kaštai, daugiabučių namų modernizavimas įsibėgėja vangiai, tad reaguodami į tai, nusprendėme padidinti skiriamą paramą“, – tokio sprendimo būtinumą pabrėžia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Neringos savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 109 daugiabučiai namai, kurių vidutinis amžius – 40 metų, yra ir tokių, kurie statyti 1920-aisiais. Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal…

Neringoje bus statomi teniso kortai, praneša Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), perdavusi Neringos savivaldybei valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį – 0,7 hektaro. Šioje teritorijoje, Purvynės g. 79, Neringoje, turės būti įrengti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui ir viešojo naudojimo poilsio objektai – dengti teniso kortai. Pasak NŽT atstovų, šie objektai užtikrins tinkamas sąlygas tobulinti sportinius įgūdžius ar aktyvų laisvalaikį mėgstantiems neringiškiams ir Neringos svečiams. Valentina Gudienė (ELTA)

Rytoj, spalio 28 d. (ketvirtadienį), 18 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje vyks atviras FORUMAS „Neringa 2022”. Forumą moderuos žurnalistas Andrius Tapinas, forume dalyvaus: Neringos meras Darius Jasaitis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, LR Seimo narys Andrius Bagdonas, verslininkas Andrius Emdė, kiti verslininkai ir bendruomenės nariai. Nespėjusius prisiregistruoti ar dėl kitų priežasčių neturinčius galimybės dalyvauti kviečiame stebėti tiesioginę forumo transliaciją youtube kanalu, paspaudus šią nuorodą:  https://youtu.be/U-syZBrlXLw Forumas skirtas aptarti, kokie didieji renginiai planuojami 2022 metams ir ko bus pasimokyta iš šios vasaros, kokia situacija su infrastruktūriniais projektais Neringoje, bendruomenės ir verslo santykiai bei kitos temos. Dalyvavimas renginyje galimas tik su Galimybių pasais, būtina dėvėti kaukes, taip pat reikalinga registracija: Registracijos forma: https://forms.gle/iCGikahEXcEBNPvV7

Neringos savivaldybės administracija skelbia kūno kultūros ir sporto projektų, iš dalies finansuojamų Neringos savivaldybės biudžeto lėšų konkursą 2021 metams. Paraiškas konkursui gali teikti juridiniai asmenys nuo š. m. spalio 18 d. iki lapkričio 18 d., adresu Taikos g. 2, LT-93123, Neringa. Konkurso paraiškos forma, tvarkos aprašas paskelbti Neringos savivaldybės svetainės www.neringa.lt skyrelyje „Sportas/Projektai“. Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Neringos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistas Mantas Tomaševičius, tel. +37061818046, el. paštu [email protected]

„Inreal“ grupė gavo leidimą plėtoti „Marių vėtrungių“ projektą Nidoje (Purvynės g. 55, Neringa). Buvusi žvejų ūkio teritorija – sandėliai ir gamybiniai pastatai bus rekonstruojami į poilsio apartamentų kvartalą. 77 arų sklype planuojama išplėtoti 8 poilsio paskirties pastatus. Bendras jų plotas – 3974 kv. m. Investicijos sieks 9,8 mln. eurų. „Marių vėtrungės“ pratęs šiaurinės Nidos teritorijos darnios plėtros konversiją. Čia sukursime visą kompleksą-kvartalą, kokių Kuršių nerijoje yra labai nedaug. Tai jau dešimtas projektas, kurį „Inreal“ grupė plėtos Kuršių nerijoje. Kiekvienas jų buvo ypatingas, daugelis pelnė apdovanojimus šalies ir Europos konkursuose“, – teigia „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus. Anot jo, šiuo metu planuojami projekto įgyvendinimo terminai. Visi aštuoni „Marių vėtrungių“ pastatai bus dviejų aukštų su mansardomis. Juose suprojektuoti 78 dviejų–keturių kambarių įvairaus ploto poilsio būstai. Pastatų aukštai suplanuoti taip, kad pageidaujant pirkėjams būstus galima būtų apjungti suformuojant dar didesnio ploto apartamentus. „Džiaugiuosi, kad pavyko suderinti savivaldybės, aplinkosaugos, verslo interesus, ir dar viena apleista Neringos vieta bus sutvarkyta ir papuoš gyvenvietę. Tvarumo idėjos ypač svarbios šioje vietoje, kurią saugo UNESCO. Smagu, kai plėtotojai tai supranta. „Inreal“ finansavo visos Purvynės gatvės 9,5 ha detalaus plano sukūrimą, kas leis ir kitiems nekilnojamojo turto savininkams pakelti teritorijos vertę į naują lygmenį“, – sako Neringos meras Darius…