Neringa

Vėlų sekmadienio vakarą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila” prasidėjo 22-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio kino naktų ciklas. „Kino programą pradedame netradiciškai – nuo ryškiausių momentų”, – pabrėžė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas, vienas kino programos sudarytojų Detlefas Gericke pristatydamas vakaro svečius – garsų vokiečių dokumentininką Andresą Veielį ir knygų apie šiuolaikinį meną autorę Rheą Thoenges-Stringaris. Jie atlydėjo į Nidą dokumentinę juostą apie skandalingą vokiečių menininką Josephą Beuysą (1921-1986). Prieš kelis dešimtmečius iškeliavęs anapilin kūrėjas iki šiol kelia karštas diskusijas savo radikaliais darbais ir utopiškomis idėjomis. „Jeigu jo vizijos būtų įgyvendintos, prieš šią revoliuciją nublanktų visos kitos”, – vakar tvirtino artimai bendravusi su Beuysu daug knygų apie jį parašiusi R.Thoenges-Stringaris. Mat menininkui neegzistavo skirtis tarp kūrybos ir gyvenimo. Kiekviena situacija jam buvo menas, kiekvienas žmogus – potencialus menininkas, o menų akademija jis laikė visą pasaulį. Vakar Nidoje pristatytas filmas „Beuysas” keturis dešimtmečius laukė savo valandos – A.Veielį dar 1977-aisiais parodoje „Documenta” pirmą kartą sukrėtė menininko darbai. Kelerius pastaruosiusmetus kurdamas juostą jis atradinėjo menininką vis iš naujo: „Kai atrodydavo, kad jį jau perpratau, „sugavau”, Beuysas staiga ištrūkdavo kaip zuikis ir užsukdavo naują kilpą”, – pasakojo režisierius. Išstudijavus galybę archyvinių vaizdo įrašų, jam pavyko sukurti labai gyvą ir įkvepiantį kūrėjo, siekusio savo akcijomis ir performansais „praplėsti žmonių sąmonę”, pakeisti visuomenę, „išjungti valstybę” paveikslą. Neveltui…

Kuršių nerijos kultūrinių ir gamtinių vertybių išsaugojimui svarbūs darnaus turizmo principai, prasideda jau nuo pasirinkto keliavimo būdo. Neringos savivaldybė jau ne vienerius metus kurorto lankytojus kviečia asmenines mechanines transporto priemones keisti į alternatyvias ar viešąjį transportą. Keliauti saugiai ir ekologiškai skatinantys „Lietuvos geležinkeliai“ bei Lietuvos ir pasaulio reklamos profesionalus vienijanti reklamos mokykla „The Atomic Garden Vilnius“ šešiasdešimt jaunųjų reklamos talentų sukvies į Neringoje organizuojamą kūrybinį konkursą „Creative Brief Session“. Jau liepos 17 d. „Pajūrio ekspreso” traukiniu konkurso dalyviai išvyks į Nidoje vyksiančią kūrybinę sesiją, kurios metu kurs koncepcijas ir siūlys idėjas, kaip keisti keliaujančių žmonių įpročius ir rinktis aplinkai draugiškesnę transporto priemonę – traukinį. Geriausią idėją pasiūliusi dalyvių pora bus apdovanota 7 700 eurų vertės reklamos kūrybos studijų stipendijomis, antrosios vietos laimėtojai – 50 %, o tretieji – 30 % nuolaida kursams „The Atomic Garden Vilnius“ reklamos mokykloje. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendins nugalėtojų pasiūlytą idėją. „Išlaipinti lietuvius iš nuosavų automobilių – nemenkas iššūkis. Užsibrėžėme ambicingą tikslą paskatinti automobilius turinčius žmones kelionėms rinktis aplinkai draugiškesnę alternatyvą – viešąjį transportą. Šiam tikslui suvienysime ne tik jaunuosius reklamos talentus, prie projekto jungiasi ir Neringos savivaldybė, kviesianti mažinti transporto sukeliamą taršą ir į kurortą keliauti viena „žaliausių“ transporto priemonių – „Pajūrio ekspreso“ traukiniais“…

Šeštadienį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo pirmasis tradicinės,  jau 22-ą kartą sugrįžusios į šį kurortą menų šventės – Thomo Manno festivalio – akordas. Šia proga sveikinimų ir palinkėjimų jos dalyviams bei šeimininkams atvežė renginio globėjas kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, atvykęs į Nidą su žmona Alma. Garbingasis svečias džiaugėsi gražiu sutapimu: vos prieš kelias valandas Miunsterio miesto  rotušėje Vokietijoje Baltijos valstybių prezidentams buvo įteikta  Vestfalijos taikos premija, o  Thomo Manno festivalis taip pat skleidžia humanistines idėjas kviesdamas į prasmingas parodas, paskaitas, diskusijas ir koncertus. „Žmonėms reikia išmintingų žodžių, tikrųjų vertybių, tikrojo meno. Žmonėms reikia ir tikro gyvenimo, sąžiningo, nesumeluoto ir neišgalvoto. Tokio, kokį matė ir užrašė iškilus vokiečių rašytojas Thomas Mannas. Jo vardo festivalis primena tokio gyvenimo galimybę, liudija žmogaus, gamtos ir kultūros ryšį”, – sakė prezidentas sveikinimo kalboje. Prezidento paminėtą ryšį paliudijo ir vakare nuskambėjusi pasaulinė premjera – Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės „Vėjo arfa” klavesinui (Sergejus Okruško) ir styginiams (Klaipėdos kamerinis orkestras). Ji užbūrė publiką raminamu krištoliniu skambesiu ir mistiniu švytėjimu. Anot autorės, šiuo kūriniu jai pavyko geriausiai perteikti tai, ką labiausiai brangina kūryboje – estetinę švarą ir grynumą. Simboliška, kad premjerą dirigavo ilgametis lietuvių kompozitorės scenos bendražygis garsus latvių maestro Normundas Šnė, o vakare taip pat…

2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė, o 2021 m. – Neringos savivaldybė. Savivaldybių pasirengimui ir programų įgyvendinimui kiekvienai numatoma skirti iki 100 tūkst. Eurų. „Lietuvos kultūros sostinės vardo suteikimas suburia, suvienija miestų kultūros ir meno bendruomenes, visuomenę, suteikia impulsą kūrybinėms veikloms“, – sakė kultūros ministrė. Lietuvos kultūros sostinės atsirado kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, tačiau jau beveik dešimt metų veikia kaip savarankiškas kasmetinis projektas. Projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą. Projekto įgyvendinimo metu sukuriama nemažai naujų kultūros produktų – atsiranda nauji arba sustiprėja ir išsiplečia tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sukuriami nauji kultūrinio turizmo maršrutai, dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai ir t.t. Pasak ministrės, iniciatyvos, gimusios, kaip Lietuvos kultūros sostinių projektai, sėkmingai plėtojamos ir ateityje. Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Kultūros ministerija organizuoja konkursą kas 3 metai. Konkursui pateiktas paraiškas svarsto ir pasiūlymus ministrui teikia ekspertų komisija. Lietuvos kultūros sostinėmis jau buvo Zarasų, Plungės, Šilutės, Anykščių rajonų savivaldybės, Palangos savivaldybė, Panevėžio rajono Ramygalos miestelis, Panevėžio miestas, Joniškio rajono Žagarės miestelis,…

Palangos ir Neringos savivaldybių bendro E-rinkodaros projekto „Gintaro kelionė“ įgyvendinimo metu sukurtas specialus leidinys. Jame – viskas apie pajūryje esančius lankytinus objektus, susijusius su Baltijos auksu – gintaru. Susipažinkite su leidiniu pirmieji. Pažintinis leidinys „Gintaro kelionė” Parengta pagal Palangos ir Neringos miestų avivaldybių informaciją

Liepos 10 – 11 dienomis Neringoje lankėsi Pietų Korėjos televizijos „KBS TV“ atstovė Kalan Kim. Žurnalistė Lietuvoje ir Kuršių nerijoje lankėsi pirmą kartą, jos pagrindiniu kelionės tikslu yra kelionių reportažai apie Lietuvą. Be didžiųjų Lietuvos miestų lankymo, žurnalistė apsilankė ir Neringos kurorte. Čią ją labiausiai domino gamtinio bei kulinarinio turizmo galimybės, tad šio vizito metu turėjo puikiai galimybę iš arčiau susipažinti su Kuršių nerijos reindžerių darbu Naglių gamtos rezervate bei žuvies rūkymo paslaptimis Nidoje. Kalan Kim taip pat aplankė Parnidžio kopą, kormoranų ir garnių koloniją bei paplūdymius. Parengta pagal Neringos TIC informaciją

Beringoje organizuojama teatralizuota ekskursija „Nidos aukso amžius: iš žvejų gyvenvietės į prašmatnų kurortą”.  Kartu su ekskursijos dalyviais po miestelį pasivaikščios Ana Marija ir Hedwig – Nidos mokytojo Henrio Fuchso ir įžymiojo dailininko Ernsto Molenhauerio žmonos. Sutiksite dailininką Fritzą Niethamerį, poilsiautojas iš Berlyno, žvejų žmonas Frau Lėkšas ir Frau Pugel, žveją Sakutį ir kitus Nidos gyventojus. Ekskursijos pradžia: Nidos etnografinė sodyba (Naglių g. 4) KADA: liepos 13 d. 17 val.; liepos 22 d. 11 val.; liepos 26 d. 17 val.; rugpjūčio 11 d. 11 val. Trukmė: apie 1,5val. KAINA: 8 Eur / asm. Vaikams iki 18 metų – nemokamai Studentams ir senjorams – 4 Eur / asm.Į kainą įskaičiuota: apsilankymas atnaujintos sodybos ekspozicijoje bei arbata su desertu. BILIETAI PARDUODAMI: KTIC „Agila”; Bilietus galite įsigyti ne vėliau kaip likus 2 val. iki ekskursijos pradžios. Esant mažesnei nei 10 žmonių grupei, ekskursija nevyks. Parengta pagal Neringos TIC informaciją

Kiekvieną vasarą Nidoje ir Juodkrantėje vykstantis muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ vėl sujungs skirtingus muzikos žanrus ir kultūras. Liepos 6-13 d. pianistas Rokas Zubovas su būriu kitų muzikantų kviečia į XIV-ąjį renginį, kuriame susitiks klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjai iš visų trijų Baltijos šalių, Prancūzijos ir Belgijos. Festivalio organizatoriai siūlys pakeliauti po skirtingus pasaulio kraštus, parodydami, kaip puikiai vienoje scenoje dera Čiurlionis, japoniškas šokis ir elektroninė muzika. Savaitę truksiantis festivalis prasidės liepos 6 d. nemokamu koncertu, skirtu Lietuvos valstybės dienai. Jo metu bus skiriamas didelis dėmesys pamario krašto filosofui Vydūnui. „Šiemet yra paskelbti Vydūno metai. Jo žodžiai apie kūrybingumą ir išlikimą mums atrodo labai aktualūs iki šių dienų. Per Vydūno sąsajas su Indijos kultūra natūraliai į festivalio programą įsiliejo ir „Meropė“ ansamblis, kurio muzikinėje kalboje susipina lietuviška ir indiška muzikinė kultūra. Čiurlioniui skirta programa šiemet yra mūsų ekologinis festivalio akcentas. Specialiai festivaliui kuriamas projektas su gyva elektronika ir tradiciniu japonišku šokiu žymi trajektoriją nuo miesto triukšmo iki visiško susiliejimo su gamta“, – sako pianistas, festivalio organizatorius Rokas Zubovas. Anot jo, šiemet festivalyje bus ištrinta riba tarp to, ką vadiname šiuolaikine muzika ir to, ką laikome klasikine muzika. Festivalio metu dėmesys bus skiriamas ir visoms trims Baltijos sesėms, šiemet pasitikusioms…

Jau šešiasdešimt pirmą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė. Parengta pagal Neringos miesto savivaldybės informaciją

Pirmoji šio mėnesio savaitė Neringoje pradėta su išskirtiniais žurnalistų iš Italijos bei Jungtinės Karalystės vizitais. Liepos 1-ąją dieną Neringoje viešėjo kelionių žurnalistai iš Italijos: Alessia Trivelli, Ilaria Santi, Marta Ghelma ir Paolo Madeddu. Žurnalistai Lietuvoje ir Kuršių nerijoje lankėsi pirmą kartą, jų pagrindiniu kelionės tikslu buvo kelionių reportažai apie Lietuvą. Be didžiųjų Lietuvos miestų lankymo, žurnalistai apsilankė ir kurortuose. Neringoje juos labiausiai domino gamtinio bei kulinarinio turizmo galimybės, apgyvendinimo sektorius ir jo teikiamų paslaugų klasė. Svečiai lankėsi K.ir V. Mizgirių galerijoje – muziejuje, T.Manno memorialiniame muziejuje, „Raganų kalne”. Taip pat šią savaitę Kuršių nerijoje lankėsi ir David Lindo, Jungtinėje Karalystėje gerai žinomas kaip Urban Birder. Jis yra paukščių stebėjimo entuziastas, fotografuojantis, filmuojantis ir aprašinėjantis paukščių stebėjimo galimybes. Jungtinė Karalystė išsiskiria paukščių stebėjimu besidominčių turistų gausa, todėl žinia apie Kuršių nerijoje perinčius ar pro mūsų šalį migruojančius paukščius bei sąlygas jiems stebėti galėtų atkreipti britų turistų dėmesį į Neringą. Vizito metu žurnalistas taip pat susitiko su Suomijos garbės konsulu, paukščių stebėjimo entuziastu Krister Castren, kuris pristatė ornitologinio turizmo galimybes Neringoje. Parengta pagal Neringos miesto TIC infromaciją

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas… Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą. Šiais metais, liepos 6 dieną jau šešiasdešimt pirmą kartą šurmuliuos…

Liepos 4, 12, 19, 26 d. 18.00 val. Pradžia prie L. Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8b). Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais. Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje. Pirmosios privačios poilsinės vilos iškilo Juodkrantėje XIX a. antroje pusėje. Pirmoji, pastatyta 1863 m. – vila „Logirhaus Stellmacher“. Tai didžiulis ilgas pastatas rekonstruotas iš pašto sandėlio su dviem dviaukštėm verandom rytų pusėje. Juodkrantėje, prasidėjus sėkmingiems gintaro kasimo darbams, vienas iš firmos savininkų M. Beckeris 1868 m. pasistatė įspūdinga medinę vilą „Villa Flora“, pagrindinis fasadas atgręžtas į marių pusę. Čia ilsėjosi ne tik savininkas, šeimoms ar pavieniams asmenims buvo išnuomojami 25 kambariai. Pastatas trijų aukštų, išlikęs iki šių dienų. Tačiau tikrasis vilų statybos bumas prasidėjo kiek vėliau, po gero dešimtmečio – 1881 m. pastatytos vilos: „Villa Monbijau” (sav. ponia Dedat iš Eitkūnų), „Villa Loebell” priklausanti Tilžės miestui, „Villa Linanna”, anksčiau priklausiusi maudyklių komisarui R. Werneriui,…

Neringos svečiai į savo atostogų maršrutą kviečiami įtraukti ir Lietuvos jūrų muziejų. Nuo liepos 3-osios apsilankiusiems Lietuvos jūrų muziejuje, lengvaisiais automobiliais grįžtant į kurortą ir vėl nebus taikomas vietinės rinkliavos mokestis už įvažiavimą į Neringą. Tokį sprendimą priėmė Neringos savivaldybės taryba. „Neringos kaimynystėje įsikūręs muziejus gali pasiūlyti puikią pažintinę programą, kuri, neabejojame, praturtins mūsų kurorto svečių poilsį. Prieš kelis metus dėl techninių priežasčių praradome galimybę taikyti lengvatą kurorto lankytojams, vykstantiems į Lietuvos jūrų muziejų. Šiandien galime pasidžiaugti tuo, kad pavyko rasti sprendimą, kurio dėka gražiausias Baltijos pajūrio kurortas galės pasiūlyti dar daugiau pramogų“, – priimtu sprendimu džiaugiasi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą nereikės mokėti asmenims, lengvaisiais automobiliais išvažiavusiems iš kurorto į Jūrų muziejų ir tą pačią dieną grįžusiems. Į Neringą grįžtantys asmenys turės pateikti ne seniau kaip prieš 5 kalendorines dienas Alksnynės ar Nidos kontrolės poste įsigytą kasos čekį, tos dienos muziejaus bilietą ir kortelę, gautą muziejaus kasose. Užpildyta kortelė turės būti paliekama Alksnynės kontrolės poste. Parengta pagal Neringos miesto savivaldybės informaciją

Nuo liepos 3-osios autobusams virš 30 vietų didės įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydis, taikomas vasaros sezono metu. Tokiems pokyčiams pritarimą šiandien išreiškė Neringos savivaldybės tarybos dauguma. Nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios šiai transporto priemonių grupei taikomas dydis didėja nuo 45 eurų iki 70 eurų už įvažiavimą į Neringą. Pagrindiniu argumentu didinti įvažiavimo rinkliavą autobusams virš 30 vietų tapo poreikis tobulinti infrastruktūrą, skirtą šiais autobusais atvykstantiems turistams. Klaipėdos valstybinam jūrų uostui priimant vis daugiau kruizinių laivų, gausėja vienadienių lankytojų, kurie į Neringą atvyksta autobusais. Kaip ne kartą pastebėjo turų į Neringą organizatoriai, viena didžiausių kurorto problemų – viešųjų tualetų trūkumas. Padidintas rinkliavos dydis leis spręsti šią problemą, dėmesį skiriant kokybei ir prieinamumui. Taip pat ieškoti sprendimų, siekiant padidinti autobusų stovėjimo vietų skaičių, spręsti kitus su kurortinės infrastruktūros vystymu susijusius klausimus. Sprendimo projektas rengtas įvertinus tai, kad nuo birželio 1-osios įsigaliojus naujoms AB „Smiltynės perkėla“ teikiamų paslaugų įkainiams, ženkliai sumažėjo autobusų (virš 7 t., virš 30 vietų) persikėlimo keltais kaina. Neringos savivaldybei padidinus vietinę rinkliavą šiai transporto priemonių grupei, atvykimo į Neringą autobusais (virš 30 vietų) kaštai, palyginus su praėjusiais metais, išlieka mažesni. Kiti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai lieka galioti tokie patys. Neringos savivaldybė primena, kad nuo vietinės…

Penktadienį bus minima Pasieniečių diena, birželio 29-oji, kuri yra profesinė šventė beveik 4 tūkstančiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų. Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė tądien vyks Nidoje, kur pasieniečiai ir Neringos savivaldybė organizuos įvairių renginių. 11.30 val. Prasidės maršas paradas nuo V. Miliūno viešosios bibliotekos (Pamario g. 53, Nida) iki Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios (Taikos g. 17, Nida). Jame žygiuos VSAT vadovybė, VSAT vėliavos būrys, pasienio rinktinių ir Pasieniečių mokyklos vėliavnešiai, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinis pučiamųjų orkestras, kinologai su tarnybiniais šunimis, būrys pasieniečių iš įvairių Lietuvos vietovių 12.00 val. Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje už VSAT bus aukojamos šv. Mišios. 13.00 val. maršas paradas tęsis nuo bažnyčios iki Nidos prieplaukos (Naglių g. 14). 13.30 val. prasidės šventinis Pasieniečių dienos ceremonialas aikštėje prie prieplaukos Nidos uosto teritorijoje. Jo metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams. 14.00 val. VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras surengs šventinį koncertą. Po jo šventės dalyviai ir svečiai matys parodomąją kinologų su šunimis programą.  Ypatingą pasirodymą vandenyje ir ore surengs Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komanda ir VSAT sraigtasparnio pilotai. Visą laiką Nidos uosto teritorijoje veiks pasieniečių technikos ir ginkluotės ekspozicija. Visi šventės dalyviai bus vaišinami pasienietiška koše ir arbata. 15.00 val. scenoje Nidos uosto teritorijoje koncertuos Nidos kultūros…

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, Kuršių nerijos nacionalinio parko iniciatyva Juodkrantėje vyko nendrinių skulptūrų simpoziumas „Virsmas”. Simpoziumo metu Lietuvos ir Latvijos menininkai sukūrė 5 skulptūras, kurios Gintaro įlanką puoš iki pat Rudens lygiadienio. Rudens lygiadienio metu, kartu minint ir Baltų vienybės dieną, suskambės Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“. Daugiau informacijos ir nuotraukas apie pačias skulptūras galite rasti čia. Parengta pagal KNNP informaciją. Nuotraukų autoriai A. Sirtautas, E. Aliochno

Nidoje atsirado dar viena atrakcija, kuria gali pasimėgauti tiek maži, tiek dideli. Ši transporto priemonė tapo savotiška viešojo transporto alternatyva Nidoje poilsiaujantiems miesto svečiams. Reguliarius reisus traukinukas pradėjo maršrutu Nidos centras – centrinis paplūdimys – pietinis paplūdimys – Nidos centras. Jei pailsote po dienos praleistos paplūdimyje, planuokite kelionę pasitelkę traukinuko tvarkaraštį. Parengta pagal Neringos TIC informaciją

Birželio 21-ąją Neringoje atidengta skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per Nidos kopas einantį prancūzų rašytoją, filosofą Žaną Polį Sartrą (Jean-Paul Sartre). Vienas žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų Žanas Polis Sartras Kuršių nerijoje lankėsi kartu su rašytoja Simona de Bovuar 1965-ųjų liepą. „Sartras čia atvyko paminėti Prancūzijos karių atminimo, kurie čia buvo XX amžiaus pradžioje. Prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo prisidėję kariai neleido čia laiko romantiškai, ir ko gero, to grožio,  kurį šiandien mato dešimtys tūkstančių pusiasalio lankytojų, ir kurio susižavėjo pats Sartras, nematė. Pusiasalio kraštovaizdžiui Sartro dedikuoti žodžiai atvėrė naują bendros istorijos tarp Kuršių nerijos ir Prancūzijos puslapį“, – skulptūros atidengimo iškilmių metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. „Tikimės, ši iniciatyva taps dar viena priežastimi į Neringą atvykti filosofams, mokslininkams, prancūzų keliautojams ir pamatyti šią vietą tokiomis akimis, kokiomis matė Sartras. Viliuosi, kad atradę Neringą jie pakartos tą pačią garsiąją frazę – „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“, – pridūrė D. Jasaitis. Skulptūros pastatymą inicijavo nuotaikos, lydėjusios minėtą vizitą ir užfiksuotos fotomenininko Antano Sutkaus. Kuršių nerijos kopomis einančio, su smėliu ir vėju kovojančio rašytojo atvaizdas tapo neatsiejama jo įvaizdžio dalimi. Būtent tokį jį bus galima išvysti ir Neringoje. Kuršių nerijos kraštovaizdį puikiai apibūdinantys žodžiai: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą…

Šį savaitgalį – birželio 22-24 d. Neringoje vyks tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“. Kasmet Nidoje organizuojamos liaudies dainų ir amatų šventės renginiai kvies tris dienas keliauti po gražiausias šio krašto vietoves: Nidos uostą, Tylos slėnį, aplankyti Žvejo sodybą, Parnidžio kopą. Dvidešimtąjį kartą rengiamas folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ – puiki galimybė susipažinti su skirtingų etninių regionų pasakojamuoju ir dainuojamuoju folkloru bei išgirsti visiems regionams būdingas dainas apie saulę Rasos (Joninių) šventės metu. Tačiau dainos – anaiptol ne vienintelė Neringoje rengiamos folkloro fiestos puošmena. Marių ir smėlio kopų apsuptame Tylos slėnyje bus surengtas improvizuotas visų festivalio dalyvių spektaklis „Sakmė apie saulę ir mėnulį“. Tris dienas Nidos prieplaukoje vyksiančios amatų mugės metu bus renkamas dienos meistras, savo dirbiniuose išsamiausiai atskleisiantis dangaus šviesulių simboliką. Pristatant įvairius saulės antropomorfinius pavidalus, festivalio programoje numatyti renginiai moteriškumo savybių puoselėjimui („7 deivės“), vyks kalvystės bei saulės akmens gintaro kūrybinės dirbtuvės („Telvelio kalvė“). Festivalio metu Nidos prieprauką ketinama papuošti šviesos instaliacija, pristatant kūrybinį projektą „Svirplay” (Lietuva -Italija). Vėlyvą penktadienio vakarą lauko ekrane bus rodomas kino filmas „Soliaris“ (rež. A. Tarkovskis, 1972 m.). Vakariniuose festivalio koncertuose be tradicinių liaudies muzikos kolektyvų, bus galima išgirsti ir modernios folk muzikos grupių – gros „Saulės broliai“ (Lietuva), „Tropical samba…

Neringa rengiasi švęsti Jonines – birželio 22-24 d. čia vyks tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“. Kasmet Nidoje organizuojamos liaudies dainų ir amatų šventės renginiai kvies tris dienas keliauti po gražiausias šio krašto vietoves: Nidos uostą, Tylos slėnį, aplankyti Žvejo sodybą, Parnidžio kopą. „Šiųmečio festivalio metu atsigręšime į saulės temą, atskleisime senovės žmonių sumanumą, kūrybiškumą, kurie dar nuo ankstyvojo paleolito laikų, stebėdami dangaus kūnus ir suteikdami jiems pavadinimus, kūrė mitus, o sekdami jų judėjimą danguje, išmoko skaičiuoti laiką“, – pristatydama festivalį sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė Edita Lubickaitė. Dvidešimtąjį kartą rengiamas folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ – puiki galimybė susipažinti su skirtingų etninių regionų pasakojamuoju ir dainuojamuoju folkloru bei išgirsti visiems regionams būdingas dainas apie saulę Rasos (Joninių) šventės metu. Tačiau dainos – anaiptol ne vienintelė Neringoje rengiamos folkloro fiestos puošmena. Marių ir smėlio kopų apsuptame Tylos slėnyje bus surengtas improvizuotas visų festivalio dalyvių spektaklis „Sakmė apie saulę ir mėnulį“. Tris dienas Nidos prieplaukoje vyksiančios amatų mugės metu bus renkamas dienos meistras, savo dirbiniuose išsamiausiai atskleisiantis dangaus šviesulių simboliką. Pristatant įvairius saulės antropomorfinius pavidalus, festivalio programoje numatyti renginiai moteriškumo savybių puoselėjimui („7 deivės“), vyks kalvystės bei saulės akmens gintaro kūrybinės dirbtuvės („Telvelio kalvė“). Festivalio metu…