Neringa

Neringos kavinių ir restoranų ypatingi žuvies patiekalai, siūlomi penktadienio vakarienei, šeštadienio pietums ir sekmadienio pusryčiams (pagal atskirą žemėlapį). Šventinio „Stintapūkio“ menių pasiūlymai: 1)Kavinė – baras „Bangomūša“ – Naglių g. 5 1. Keptos stintos, 2. Baltijos menkės kepsnys „Bangomūša“ 3. Nidos Žuvienė 4. Perkant alų dvi nidietiškai džiovintos stintos dovanų 2) Restoranas „Don Vito“ – Taikos g. 32B 1. Kuršiška žuvienė 3) Kavinė „Kuršis“ – Naglių g. 29 1. ,,Kuršiška ‘’ stintienė 2. Marinuotos stintos 3. Keptos stintos 4. Sterko maltinukas su baravykų padažu 5. ,,Straganina” su karštomis bulvėmis 4) Restoranas „Nidus“ – G. D. Kuverto g. 15 1. Stintienė 2. Keptos marių stintos 3. Marinuotos stintelės 4. Kaštas vynas 5) Kavinė – kepyklėlė „Gardumėlis“ – Pamario g. 3 1. Žuvies pyragas 2. Pyragėliai su žuvimi 3. Meduoliai „Žuvelė“ Parengta pagal Neringos TIC informaciją

Vasario mėn. renginiai, skirti Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šimtmečio šviesa Neringoje Vasario 15 d. Nida: 16.00 val. „Laisvės ąžuolo trispalvė akcija“ šalia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4); nuo 16.30 val. „100 minučių skaitymo“. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4), V. Miliūno viešojoje bibliotekoje (Pamario g. 53, Nida), Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida). Preila: 18.00 val. A. Baryso kino filmas ,,Įsimylėję Kuršių neriją” (2016). Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27). Juodkrantė: 16.30 val. Etnokultūrinio projekto ,,Ritin kalne smiltatę” atidarymas (Tema: Prieškario Lietuva Kuršių nerijoje – Nidos sklandymo mokykla 1923-1939).,,100 minučių skaitymo”. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8b, Juodkrantė). Vasario 16 d. Nida: 16.30 val. Kolekcijos „Lietuvos kvapas“ pristatymas. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4); 17.30 val. Lietuvos spaudos fotografų klubo paroda „Nepriklausomybės keliais” (pristato Lietuvos spaudos foto klubo prezidentas Jonas Staselis). Dr. Vytauto Jokubausko istorinis intarpas (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas). Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4); 18.00 val. Klaipėdos džiazo orkestro ir Neringos meno kolektyvų koncertas ,,Laisvės džiazartinė”. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4). Juodkrantė: 14.00 val. Šventinis koncertas ,,Vienybė težydi…” Liudviko Rėzos kultūros…

Neringa jau netrukus visa pasiners į nėrimą, nes čia bus siekiama nunerti pačią gražiausią antklodę, kuri bus skirta Europai. Šio nėrimo tikslas yra suburti etuziastus ir bendruomeniškai bei aktyviai palaikyti Kauną, laimėjusį Europos sostinės titulą 2022 m. Antklodę Europai Lietuvoje inicijuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projektas Fluxus Labs. Flux Lab komanda žada atvykti į miestus, kurie projekte dalyvaus aktyviausiai, susipažinti su antklodžių autoriais bei surinkti nunertus kūrinius bei pristatyti daugiau bendruomeniškų veiklų. Kur vyks nėrimai? Vietos ir laikai: Sausio  30 d., vasario 6, 20, 27 d. 17.00 val. Kūrybinės nėrimo dirbtuvės ,,Antklodė Europai” Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre ,,Agila” (Taikos g. 4); sausio 29 d., vasario 5, 12, 19, 26 d. 19.00 val. Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilosg. 27) Kaip dalyvauti: Atnešti liūdinčius stalčiuose siūlų kamuoliukus ir vąšelius; Pradėti nerti 10×10 cm kvadratus; Jungti į 20×20 cm, 70×100 cm, ar pilną anklodę, kurios dydis turi būti 140×200 cm; Atvesti naujokus nėrime; Profesionalams leidžiamas nuotolinis nėrimas. Dirbtuvės laukia visų, norinčių išmokti naujų įgūdžių, pasimokyti nerti, prisijungti prie kūrybinio proceso. Tai puikus pretekstas dalintis istorijomis ir prasmingai praleisti laiką. Ilgais žiemos vakarais, kartu pavakaroti gali prisijungti ir miesto svečiai bei turistai. Ryšiai tarp žmonių yra fragmentiški, todėl viešos iniciatyvos kuria…

Nuo penktadienio jau galima lipti, vaikščioti ir čiuožti ant Kuršių marių ledo, o tai yra puikios naujienoms stintų kvapo išsiilgusiems žvejams. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie apsaugos ministerijos pranešė, kad Kuršių marių ledo vidutinis storis ties Nida siekia 16 cm, sniego aukštis ant ledo 5-9 cm bei pastebi, kad marios yra užšalusios. Tikslūs šių duomenų matavimai yra atliekami kasdien ir juos galite rasti paspaudę šią nuorodą: http://www.meteo.lt/lt/hidrologine-informacija „Planuojančius leisti laiką ant Kuršių marių ledo įspėjame, kad atvirų vietų vis dar yra, o Pervalkoje ir Juodkrantėje ledas yra nepakankamo storio ir ant jo nerekomenduojama lipti. Taip pat norime priminti ir saugaus elgesio ant ledo rekomendacijas, kurias aprašėme jau anksčiau čia„, – informuoja Neringos turizmo ir informacijos centras. Žvejų mėgėjų patogumui Nidoje ir Preiloje, populiariausiose žvejų susitelkimo vietose, pastatyti mobilūs biotualetai bei konteineriai šiukšlėms. Nidoje – Purvynės gatvėje (prie žvejų sandėlio) bei ties gyvenvietės uostu. Preiloje – gyvenvietės pakraščiuose bei prie Preilos-Pervalkos bendruomenės namų. Nidoje numatytos ir papildomos parkavimo vietos – nuo Taikos-Naglių gatvių sankryžos iki uosto ir kelio atkarpoje tarp Taikos g. 6 ir 4. Įvykus nelaimei – nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu: 112. Kviečiantis pagalbą telefonu 112 labai svarbu trumpai, bet tiksliai nusakyti: kas atsitiko ir kur esate, kiek yra nukentėjusiųjų, kokios…

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Neringos savivaldybės iniciatyva atlikti Nidos senojo švyturio pamatinės dalies archeologiniai žvalgymai pateikė intriguojančių rezultatų. Jau ne vienerius metus netyla diskusijos, kur galėjo tiksliai stovėti pirmasis Nidos švyturys, Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 m. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 m. rudenį-1945 m. sausį, besitraukiantys vokiečių kariai susprogdino Nidos švyturį, o jo skeveldros pasklido Urbo kalno aikštelėje, šlaituose ir papėdėje. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys. Manoma, kad iki šių dienų galėjo išlikti į 10 metrų gylį įmūryti senojo švyturio pamatai. Planuojant Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymo koncepciją pradėta svarstyti, kad išlikę pamatai galėtų būti eksponuojami visuomenei. Siekdama išsiaiškinti tikslią senojo švyturio vietą, Neringos savivaldybė ėmėsi iniciatyvos atlikti archeologinius žvalgymus. Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį tyrimus georodaru atliko Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ – 1200 m2 plote atliktus darbus vainikavo įdomūs rezultatai.  Tyrimo išvadoje pažymima, kad vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija (apie 10 m x 11 m dydžio ) buvo…

Neringoje šiuo metu, turbūt, šilčiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste, tačiau tai netrukdo išskirtinėms ledo skulptūroms susiformuoti. Jau ne pirmą kartą Nidos Purvynės gatvės krantinėje esantis suoliukas tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos suolu. Ir ne be reikalo- ant jo susiformavusios ledo skulptūros tikrai išskirtinės. Laikinas gamtos kūrinys „Vietiniai nuolat dalinasi gamtos sukurtų meno kūrinių nuotraukomis, tačiau šis suoliukas Nidos krantinėje yra vienas populiariausių. Prie jo žmonės net renkasi patys nusifotografuoti,“- tikina Nidos gyventoja. Tokios gamtos kurtos ledo skulptūros – labai laikinas kūrinys, nes jis priklauso nuo nesuvaldomų dalykų: oro temperatūros ir žmonių sąmoningumo. „Dažniausiai taip ir baigiasi jų „ekspozicija“: eini ryte į darbą pro šią vietą ir matai, kad jau ištirpo ar kas išspardė,“- teigia pašnekovė ir juokdamasi priduria, kad jei ledą išspardo žmogus- užverda didelė diskusija socialinių tinklų grupėse apie kultūrą. „Tada suprantam, kad tikrai išskirtinėje vietoje gyvenam.“ Žiema viena koja Neringoje Panašu, kad ir pati žiema jau viena koja įžengė į Neringą, nes Kuršių marių krantinėje jau galima matyti „ledo saleles“ ir suneštą ižą, o tai labai geros naujienos poledinės žūklės mylėtojams, kuriems šiuo metu tenka pasitenkinti tik ledu apšalusiu Nidos uosto molu. Stintų gaudymo varžybos „Nidos blizgė 2018” Kuršių marių ledo laukia ne vien žvejai, bet ir…

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros studentai savo baigiamuosiuose darbuose teiks siūlymus Neringoje esančių objektų sutvarkymui. Apie bendradarbiavimo galimybes diskutuota su Neringoje viešėjusiais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros katedros darbuotojais. „Katedra praėjusiais metais šventė 95 metų jubiliejų. Jos profilis yra toks, kad iš esmės katedroje dėstytojais visą laiką dirbo projektuojantys architektai. Įžymūs Lietuvos architektai ir  stengiamės tai išlaikyti. Studentams duodame užduotis, kurios nebūtų akademinės, jos atspindi visa tai, kas yra aktualu. Daugelį metų plačiai bendraujame su visomis šalies savivaldybėmis“, – ieškoti bendradarbiavimo galimybių Neringą kvietė VGTU Architektūros katedros vedėjas doc. Sigitas Kuncevičius. Atvejų, kuomet Architektūros katedros studentų baigiamieji darbai nagrinėja Neringos vystymo problemas, ieško sprendimų tam tikriems planuojamiems objektams, būta ir iki šiol. Vienas iš tokių objektų – Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentuose numatomas Jūros terapijos centras. Architektūrinė vizija teikta ir buvusio žuvininkystės ūkio Nidoje teritorijai. Tiesa, kaip pastebėjo Architektūros katedros darbuotojai, studentų darbuose kai kuriais atvejais bandoma laužyti nusistovėjusias ar teritorijos planavimo dokumentų nustatytas tradicijas ir pateikiami drąsūs, Kuršių nerijai iki šiol nebūdingi siūlymai. „Studentams kartais siūlome paieškoti naujų galimybių ir į teritoriją pažvelgti kitaip  – neriboti savo vizijos reglamentais. Neriboti savęs nuostata, kad  Neringoje turi būtinai būti tik šlaitiniai stogai, bet ir pabandyti paeksperimentuoti. Skatinam studentus žiūrėti…

 2017 -ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje. Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Simboliška, kad 2017 m. pažymėjus Reformacijos 500 metų jubiliejų, o 2018 m. įžengus į Lietuvos valstybės šimtmečio metus, premija įteikta vienai žymiausių Lietuvos istorikių, kurios darbų pagrindu išugdyta ne viena jaunųjų istorikų karta. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė pastebėjo, jog tinkamesnio laiko dr. I. Lukšaitei įteikti Rėzos premiją negalėjo ir būti: viena vertus,  ji pirmoji šalyje pradėjo nagrinėti Reformacijos procesą Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje, kita vertus, I. Lukšaitės tėvai ir protėviai per kelias kartas  formavo tas vertybes, kurios mus atvedė į Vasario 16 – osios Lietuvą. Pristatydamas  dr. Ingę Lukšaitę jos mokinys istorikas dr. Deimantas Karvelis pastebėjo, jog dr. Ingė Lukšaitė dar gūdžiu sovietmečiu pradėjo tyrinėti tam laikui sudėtingas temas –  lietuvių kalbos ir…

„Neringos gyventojus ir svečius Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, kviečiame būti kartu. Ypatingai laukiame visų Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro (KKO) koncerte, kuris vyks iškart po mišių už žuvusius Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje (Taikos g. 17)“- sakė KTIC „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė, – „koncertas – nemokamas, o programa nauja ir žavinti.“ Šis orkestras visuose koncertų sezonuose ir trijuose kasmetiniuose festivaliuose kas mėnesį publikai pristato naujas programas, todėl visi atvykę turės galimybę pasiklausyti iki šiol negirdėto repertuaro, kuris visada kuriamas taip, kad tiktų ir jauniems, ir vyresniems klausytojams. Orkestrui vadovaus – violončelininkas Mindaugas Bačkus. Norintiems ne tik pasiklausyti, bet pasižiūrėti ar prisiminti, patogiu po darbo metu, Sausio 12-ą dieną, organizuojami ir kiti edukaciniai renginiai: menininko Eduardo Jonušo darbų parodos atidarymas, prisiminimų vakaras ,,Atminimo laužai“, Viganto Giedraičio fotoalbumo pristatymas, jo fotografijų parodos atidarymas, dokumentinio filmo ,,Sekmadienio rytas… sausio 13- osios naktį“ (rež. Vidas Mačiulis) peržiūra. Renginių ciklo programa: Sausio 12 d., penktadienį, NIDOJE 17.30 val. Menininko Eduardo Jonušo ( 1932-2014 metų ) darbų parodos atidarymas, Kuršių nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53, Neringa, Nida); 18.30 val. Dokumentinis filmas ,,Sekmadienio rytas … sausio 13 – osios naktį” (rež. Vidas Mačiulis) Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)…

2017 m. gruodžio 31 d., sekmadienis Nida 21.30 val. Rock&Roll band ,,Big Al and the Jokers“ (Latvija) ir solisto  Algirdo Šuminskošventinis koncertas. Nidos KTIC ,,Agila“ (Taikos g. 4); 23.30 – 01.00 val. Naujųjų metų sutikimas, fejerverkai. Centrinis skveras prie Kalėdų eglės-švyturio (Pamario g. 1); 01.00 val. Šventinė diskoteka Jaunimui. Nidos KTIC ,,Agila“ (Taikos g. 4) Juodkrantė 20.00 val. Operos solistės Onos Kolobovaitės ir gitaros virtuozo Aurelijaus Globio šventinis koncertas „Fly me to the moon“. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54c-9); 23.30 val. Naujųjų metų sutikimo diskoteka, fejerverkai. Marių krantinė ties Raganų kalnu Juodkrantėje (prie L. Rėzos g. 1). Preila 23.40 – 00.15 val. Naujųjų metų sutikimas – aukuro kūrenimas. Preilos – Pervalkos bendruomenės namų kiemelis (Preilos g. 27) 2018 m. sausio 1 d., pirmadienis Nida 13.00 val. Kuršiškos Naujųjų metų žuvienės ragavimas, nuotaikinga muzika ir šokiai. Centrinis skveras prie Kalėdų eglės-švyturio (Pamario g.1) Renginiai nemokami ******************************************************************************* Naujųjų metų sutikimo šventės fejerverkus Nidoje bus galima leisti tik nustatytoje vietoje – pievoje šalia Bardų skvero (vieta bus pažymėta juosta). Bus leista parkuoti automobilius kelio atkarpoje tarp Taikos g. 6 ir Taikos g. 4, Neringa nuo š. m. gruodžio 31 d. ryto iki 2018 m. sausio 1 d. 18.00…

http://sc.bns.lt/view/item/255327 Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines Juodkrantėje bus įteikta devintoji šio vardo kultūros ir meno premija. Už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą premija šiemet bus įteikta docentei, humanitarių mokslų daktarei Ingei Lukšaitei. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta kultūros istorikei, kurios darbų paletėje – daugiau nei 180 knygų bei tiriamųjų publikacijų. Daugelį metų mokslininkės akiratyje buvo Prūsijos bei Mažosios Lietuvos istorija bei kultūra. Per keletą aktyvių veiklos dešimtmečių mokslininkės bei bendraautorių dėka šalies leidinių fondas pasipildė parašytomis knygomis: „Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a.”, „Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje”, „Lietuvos kultūros istorijos bruožai”, „Lietuvos istorija”. Mokslininkė yra paskelbusi apie 50 mokslinių straipsnių, iš kurių 8 knygotyriniai. Ta pačia tematika J.Lukšaitė yra atlikusi dvi išskirtines studijas. 1999 metais buvo išleista monografija „Reformacija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI dešimtmetis – XVII a. pirmasis dešimtmetis“, su kuria apgynė daktaro laipsnį, o dar po dešimtmečio, 2009-iais, pasirodė šaltinių rinkinys „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčios vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai“. Šis unikalus, nemenkų pastangų pareikalavęs leidinys parengtas remiantis slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne saugomais 17 amžiaus istoriniais šaltiniais. J.Lukšaitė gilų pėdsaką paliko Lietuvos ir Lenkijos aukštųjų mokyklų gyvenime. Ne vienerius metus jos paskaitų klausėsi Vilniaus…

Praėjusiais metais iš Šilutės ir Klaipėdos rajonų į Nidos uostą atplukdė apie 10 tūkst. keleivių. Nemažesniais skaičiais teigia galintys pasigirti ir kurorto svečius į kitą krantą plukdantys Neringos verslininkai. Daugėjant keliaujančių laivais, gausėja ir vandens maršrutų. Praėjusią vasarą Neringą buvo galima pasiekti net keliais reguliariais vandens maršrutais. Jau ketvirtą sezoną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida keleivius plukdė AB „Smiltynės perkėlos“ greitaeigis laivas. Antrąją vasarą reguliarūs reisai buvo vykdomi tarp Drevernos ir Juodkrantės. Praėjusios vasaros naujovė – vandens maršrutas, sujungęs Nidą ir Šilutę. Reguliarus susisiekimas su Nida vykdomas ir iš Ventainės uosto bei Mingės. Lieka nepaminėti ir verslininkai, abejuose krantuose teikiantys pramoginius plaukiojimus. Anot Šilutės ir Klaipėdos rajono paslaugų teikėjų, idealios švartavimosi, keleivių išlaipinimo/įlaipinimo sąlygos yra Juodkrantėje. Dėl didelio užimtumo, problemų neišvengiamai kyla atplaukus į Nidos tarptautinį keleivinį uostą – laivų sustojimo vietos nepakankamai patogios švartuotis, keleiviams išlaipinti. Apie kylančias problemas diskutavę asociacijos „Pamario turizmo klasteris“, Neringos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų savivaldybių ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai sutarė, kad sprendžiant problemas, kylančias dėl stovėjimo vietų, pirmiausia dėmesį reikia skirti atplaukiančių/išplaukiančių laivų grafikų derinimui. Nidos uosto talpa yra labai ribota, todėl nuspręsta, kad derinant atvykimo/išvykimo grafikus, stovėjimo vietas, dalyvaus ir UAB „Neringos komunalininkas“ Pramoginių laivų uosto tarnyba (uosto kapitonas). Atkreipiamas dėmesys ir į…

Prieš trejus metus pradėtas Nidos Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos planavimo procesas artėja link pabaigos – visuomenei pristatyti parengto detaliojo plano sprendiniai. Detalusis planas rengiamas buvusiai šiaurinei komunalinei ūkinei teritorijai,  XX amžiaus antroje pusėje užstatytai komunaliniais-ūkiniais 1-2 aukštų pastatais (garažais, sandėliais, nebaigtos statybos komunalinės paskirties statiniais). Vėlesniu laikotarpiu, įgyvendinus dalies ūkinių pastatų rekonstrukcijas šioje teritorijoje atsirado ir  kurortinės architektūros (imituojant žvejo sodybas) statiniai. Teritorijoje yra ir šiuolaikinės gamybinės paskirties objektų-žuvų rūkykla bei keli dviejų  aukštų gyvenamieji pastatai, anksčiau priklausę girininkijai. Detaliojo plano sprendiniai  apima beveik visą buvusią komunalinę teritoriją, išskyrus šios zonos šiaurės rytinę dalį. Pastarosios dalies tvarkymą numato kiti galiojantys teritorijos planavimo dokumentai. Buvusią komunalinę teritoriją numatoma atgaivinti/ rekonstruoti, formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kartu numatant alternatyvų galimą žemės naudojimo būdą – rekreacinį, numatytą Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniuose.  Atsižvelgiant į Neringos savivaldybės poreikius, numatoma galimybė ir  gyvenamojo būsto plėtrai. Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijoje taip pat numatoma Neringos sezoniškumo problemoms spręsti būtinų dengtų teniso kortų statybos galimybė. Detaliuoju planu taip pat formuojami rekreacinių miškų ir atskirųjų želdynų sklypai, numatomi įvažiavimai į formuojamus žemės sklypus bei privažiavimai prie pastatų. Taip pat plėtojamas pėsčiųjų takų tinklas,…

Jau nuo šiandien 17.00 val. į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ kviečiama susipažinti su iniciatyva, prisidedančia prie didžiausios pasaulyje antklodės rekordo. Idėja yra suburti etuziastus ir bendruomeniškai bei aktyviai palaikyti Kauną, laimėjusį Europos sostinės titulą 2022 m. Antklodę Europai Lietuvoje inicijuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projektas Fluxus Labs. Flux Lab komanda žada atvykti į miestus, kurie projekte dalyvaus aktyviausiai, susipažinti su antklodžių autoriais bei surinkti nunertus kūrinius bei pristatyti daugiau bendruomeniškų veiklų. Gruodžio ir sausio mėnesį, kiekvieną antradienį, dirbtuvės lauks visų, norinčių išmokti naujų įgūdžių, pasimokyti nerti, prisijungti prie kūrybinio proceso. Tai puikus pretekstas dalintis istorijomis ir prasmingai praleisti laiką. Ilgais žiemos vakarais, kartu pavakaroti gali prisijungti ir miesto svečiai bei turistai. Ryšiai tarp žmonių yra fragmentiški, todėl viešos iniciatyvos kuria naujus ryšius bei skatina idėjų atsiradimą. Kam patinka sklandančios ekologijos, tvarios ekonomikos, „ZeroWaste“ filosofijos – puiki proga tiesiog atnešti senus siūlus ar išardimui tinkančius mezginius. Kam reikia racionalesnių argumentų – smulkioji motorika aktyvina smegenų centrus, yra padeda kurti naujus neuronų tinklus, neuroplastiškumas yra viena aktualiausių temų. APIE PROJEKTĄ „ANTKLODĖ EUROPAI“ „Antklodė Europai“ – tai tinklas bendrystei. Europa – tai vienas didelis įvairių raštų, siūlų ir technikų nėrinys, kitaip tariant, viena didelė įvairių žmonių šeima. Visi…

Neringoje jau sužibo pirmosios šventinės šviesos – pirmoji eglė įžiebta Kuršių marių, Baltijos jūros ir kopų masyvo globojamoje Nidoje. Šiais metais Neringos kurortas pasitinka net su keliomis šventinėmis naujovėmis. Gyventojų ir kurorto svečių sprendimu pagrindinė šventinė Neringos eglė šiais metais įžiebta naujoje vietoje – Nidos gyvenvietės skvere, kuris puikuojasi Kuršių marių kaimynyste. Unikali ir pati eglė – šiais metais ji simbolizuoja šviesą ir šilumą skleidžiantį švyturį, o  jos žaisliukai pagaminti neringiškių rankomis iš kokoso riešutų.  Viename riešute turėjo būti išgręžta apie trys šimtai šventinei šviesai sklisti skirtų skilučių, o pačių papuošimų – beveik du šimtai. Žaisliukus net kelias savaites gamino UAB „Neringos komunalininkas“ darbuotojai. Šventinės eglutės puošybos koncepciją pasiūlė į Neringą atklydęs ir čia ilgesniam laikui likęs Paulius Dauparas, kuris pasakojo, kad nuo gruodžio 15-osios žaliaskarės švyturį menančiai viršūnei bus galima siųsti savo svajones. Rankomis kurti ir kiti Neringos gyvenviečių papuošimai – Nidoje žėrintys baltų simboliai ir vėtrungės. Juodkrantėje – kurėnų siluetai. Greta Preilos šviestuvų šiais metais prisiglaudė spindintys briedžiai, o Pervalkoje – jūros arkliukai. Visos Neringos gyvenvietės turės ir po savąją papuoštą žaliaskarę. Kartu su šventiniu kurorto šviesų įžiebimu prasidėjo ir visą mėnesį truksiantis renginių ciklas, kviesiantis į kino peržiūras, kūrybines dirbtuves, parodas, muzikinius vakarus. Paskutinįjį metų savaitgalį –…

2017 m. gruodžio 6 d., trečiadienį, 17.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida) vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo inicijuoto ir įgyvendinto projekto – interaktyvaus žaidimo „Neringos miesto detektyvai“ pristatymas. Pernai KKKC Meno kiemas pristatė žaidimą „Klaipėdos miesto detektyvai“, skirtą klaipėdiečiams ir svečiams padėti netikėtu rakursu pažinti savąjį miestą ir jo jūrinį paveldą. Per miesto gimtadienį Klaipėdai padovanotas žaidimas iki šiol gyvena savąjį gyvenimą – jį žaidžia mokyklų, įvairių įstaigų bendruomenės ar draugų kompanijos Šiemet kūrybinė komanda – projekto vadovė, kuratorė Inga Norkūnienė ir idėjos bei meninių sprendimų autorė Lina Jaruševičiūtė tęsė tarpdisciplininį, įvairius sektorius – architektūrą, medijas, kultūros paveldą, istoriją bei edukaciją jungiantį žaidybinį projektą ir, pasinaudojusios jau sukurta žaidimo platforma, adaptavo jį kitam pamario miestui – Neringai, tiksliau, vienai jos gyvenvietei Nidai. Projektu kūrėjos siekė atkreipti dėmesį į žmogaus sukurtus regiono tapatumo ženklus Ypatingą Kuršių nerijos reikšmę lemia ryškus jos gamtos ir kultūros paveldo derinys. Daugelį amžių šios teritorijos kultūrą formavo žymios asmenybės, ji siejama su Nobelio premijos laureatais, pasaulinio garso menininkais, palikusiais ryškų pėdsaką šios vietovės kultūros paveldo segmentuose. Projekto tikslas – išryškinti Kuršių nerijos kultūrinio tapatumo ypatumus žymių asmenybių kontekste. Kaip ir klaipėdietiško žaidimo atveju, itin aukštos poligrafinės kokybės…

Šventės ateina ir į Neringą, kur jau ketvirtadienį prasidės šventinių renginių maratonas. Lapkričio 30-ąją, ketvirtadienį, 17 val. Neringos meno mokyklos šventinis koncertas „Laiko būgnas“. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g.4). 18. 30 val. švyturių eisena nuo Nidos KTIC „Agila“ (Taikos g. 4) iki  skvero greta restorano „Nida“ ir viešbučio „Jūratė“ (Naglių g. 31).  Kalėdų švyturio įžiebimas: Kalėdų senelio apsilankymas, šokiai, sveikinimai, fejerverkai. Gruodžio 1-ąją, šeštadienį, 17 val. Kalėdų eglutės įžiebimo šventė Juodkrantėje su vaikų vokaliniu ansambliu „Jūrasmiltė“ (vadovė R. Rušinskienė). Juodkrantės Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno. Neringos miesto savivaldybės informacija

Neringos muziejai džiaugiasi, kad Kuršių nerijos bendruomenė vėl neliko abejinga kvietimui “kurti muziejų kartu” ir, puoselėjant atminties kultūrą Neringoje, jau antrą kartą ateinantį penktadienį – lapkričio 24 d. 17 val. – Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario 53, Nida) bus atidaroma alternatyvi gyvosios istorijos paroda “Muziejų kuriame kartu”. Šios parodos eksponatai – tai neringiškių ir Kuršių nerijai neabejingų žmonių sunešti įvairūs asmeninio ar šeimos gyvenimo istorijas liudijantys daiktai, kurie įvairiais pjūviais susiję su daugiasluoksniu, skausmingu, bet neišvengiamai reikšmingu sovietmečio periodu. Parodos „Muziejų kuriame kartu 2017“ ekspozicija jautri, kupina (iš)gyvenimo akimirkas primenančių daiktų, susijusių tiek su kasdiene buitimi, tiek su būtimi – fundamentalia žmogaus egzistencija ir prigimtinėmis vertybėmis. Tarp eksponatų išvysite ir savomis rankomis susikaltų medinių lagaminų, kuriais sugrįžta iš Sibiro gulagų, ir kasdienybėje naudotų buities daiktų, kurie dabar net kelia šypsnį, ir karinės tarnybos uniformą, ir gausybę laikrodžių, kurie, lyg žmogaus egzistencijos liudininkai, saugojami iki šiol, nors laiko jau seniai neskaičiuoja, ir gausybę kitų įdomių objektų. Tad Neringos muziejai nuoširdžiai kviečia visą Neringos bendruomenę ir miesto svečius į gyvosios istorijos parodos MUZIEJŲ KURIAME KARTU atidarymą lapkričio 24 dieną 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje ir, apžiūrint šalia gyvenusių ir gyvenančių žmonių gyvenimo objektus, pamąstyti apie tai, kas yra Istorija ir kaip kiekvienas…

Neringos 56-ojo gimtadienio renginiai lemtingi taps neringiškiui Karoliui Košiui, kuris savaitgalį pradės pusmetį truksiančią kelionę motociklu į Pietų Afrikos Respubliką. Artėjantys metai Lietuvai ypatingi – 2018-ųjų metų vasario 16-ąją švęsime modernios Lietuvos gimimą. Siekiant paminėti šią sukaktį, trisdešimt vienerių Neringos gyventojas Karolis Košys iniciavo projektą „Kelionės be sienų/Borderless”. Projekto  siekis – kelionės motociklu metu skleisti žinią apie Lietuvą ir jai reikšmingą datą pasaulio bendruomenei, tuo pačiu garsinant ir gražiausią Baltijos pajūrio kurortą – gimtąją Neringą. Kelionės maršrutas – Nida-Keiptaunas (Pietų Afrikos Respublika). Keliaudamas motociklu K. Košys numato susitikimus su planuojamo maršruto vietovėse gyvenančiais lietuviais, Pietų Afrikos Respublikos litvakų bendruomene. Apie Lietuvą Karolis pasakos pakeliui sutiktiems vietos gyventojams. Kelionės maršrutas drieksis per devynias Europos šalis ir aštuonias – Afrikos. Skaičiuojama, kad garsinant Neringą ir Lietuvą bus nuvažiuota apie 25 tūkst. kilometrų. Pusmetį truksiančios kelionės finišas numatomas liepos viduryje – Keiptaune. Pagrindinis Karolio kelionės partneris  ir draugas – penkiolikos metų senumo Suzuki motociklas, pritaikytas būtent tokiems iššūkiams. Kaip ir priklauso, palaikymą šiai iniciatyvai išreiškė Neringos savivaldybės taryba. Žinoma, dalis kurorto bendruomenės narių jaudinasi dėl Karolio sau mesto iššūkio, bet geriau jį pažįstantys neabejoja – atsakingas neringiškio pasiruošimas padės jam pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kuomet aplinkiniam pasakoji apie šią neringiškio iniciatyvą, daugelis ją vadiną…

Vyriausybė nusprendė, kad valstybės institucijų derinimo veiksmai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų turi būti stabdomi. „Toks sąstingis šioje istorijoje jau tęsiasi per ilgai. Iš atsakingų institucijų nepavyksta sulaukti suderintų veiksmų, kurie būtų palankūs visoms pusėms – tiek gyventojams, tiek verslininkams. Tuo pačiu nevykdomi ir teismo sprendimai. Ši situacija turi pagaliau išsispręsti“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak premjero, bylose dėl žalos atlyginimo dėl nugriautų statinių turėtų atstovauti Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurių reguliavimo srities įstaigos nesusitarė dėl Kurčių nerijos tvarkymo plano korektūros. Valstybei patyrus žalą, turės būti kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingų asmenų ir institucijų. Prieš dvejus metus tuometinis ministrų kabinetas pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano tikslinimui. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatyta nugriauti penkis objektus. Vienus iš jų sudaro keli statiniai. Aplinkos ministerija turėjo parengti minėtą planą ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Iki šiol ministerijai pavaldžiai Valstybės saugumo teritorijų tarnybai tokio plano nepavyksta suderinti su teritorijų planavimo sąlygas išdavusia institucija – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriumi. Dėl to planą negali tvirtinti ir Vyriausybė. Dabartinis ministrų kabinetas buvo nurodęs Kultūros ir Aplinkos ministerijoms dar iki spalio vidurio baigti derinti minėto plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo nežymiai…