Palanga

Poilsiautojus Palangoje pasitiks eismo pakeitimai

Poilsiautojus Palangoje pasitiks eismo pakeitimai

Viena iš pagrindinių Palangos gatvių – Vytauto g. tapo vienos krypties eismo gatve, todėl visi eismo dalyviai raginami atidžiau stebėti kelio ženklus, atkreipti dėmesį į naują ženklinimą bei paisyti naujųjų nurodymų. Pietų kryptimi Eismo schemos pokyčiai jau įsigaliojo Vytauto gatvėje. Vienpusis eismas Vytauto gatve vyks pietų kryptimi – nuo Šventosios link Klaipėdos, priešinga kryptimi automobiliai galės važiuoti Ganyklų bei Plytų gatvėmis, kur eismas išliks dviejų krypčių. Vienos krypties, kaip buvo iki šiol, išliks Bangų ir Žvejų gatvės. Eismo juostos dviratininkams Dešiniojoje Vytauto gatvės pusėje (nuo Kretingos pusės) įrengta dviejų krypčių dviratininkų eismui skirta juosta. Dviračių tako plotis – 3-5,4 metro. Siekiant atkreipti šalutiniu keliu važiuojančių vairuotojų dėmesį į dviratininkų pirmenybę, sankryžos papildomai pažymėtos horizontaliuoju ženklinimu. Beje, dviratininkai itin atidžiai kelio ženklus turėtų stebėti atkarpoje nuo Jūratės g. iki Kretingos g., kadangi šioje gatvės dalyje eismo juosta jiems teks dalintis su visuomeninu transportu, o dviračiais važiuojantieji link Klaipėdos, turės persirikiuoti į kitą (kairę) Vytauto g. pusę. Į dešinę Vytauto g. pusę jie turės grįžti, pravažiavę sankryžą su Kretingos gatve. Automobilių stovėjimo vietos Kairėje Vytauto gatvės pusėje (jūros pusėje) išilgai važiuojamosios dalies krašto planuojamos automobilių stovėjimo vietos. Tam skirta 2 metrai gatvės pločio. Stovėjimo vietos bus paženklintos taip, kad kiekvienam automobiliui būtų atskira…
Šventojoje bus naujas pėsčiųjų takas

Šventojoje bus naujas pėsčiųjų takas

Palangos miesto savivaldybė informuoja, jog Šventojoje, Šventosios gatvės ruože nuo Žuvėdrų gatvės iki Miško tako bus tiesiamas naujas pėsčiųjų takas, taip pat įrengiamas apšvietimas. Šventosios gatvės gyventojai, kurių sklypai ribosis su pėsčiųjų taku, kviečiami prisijungti prie miesto vandentiekio ir buitinių atliekų tinklų, kol neatlikti minėti tako tiesimo darbai. UAB „Palangos vandenys“ priims norinčiųjų prašymus. Preliminari tako tiesimo darbų pradžia – 2017 rugsėjo 1 d.
Atidaromas naujas Palangos vasaros skaityklos sezonas

Atidaromas naujas Palangos vasaros skaityklos sezonas

Ką jums simbolizuoja vasara? Galbūt tai saulės ir vėjo nugairintos smėlio kopos pajūryje? O gal tai – rytinės kavos puodelis, kupinas ramybės, giedro dangaus ir žodžių, byrančių tarp pirštų kaip uogos? O gal tai – knygos puslapiai? Vasarą knygos slepia džiovinamus žiedlapius, kurorto parkų kvapą, jūros ir saulės sukurtas smėlio pilis, basas pėdas… Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai kartu su skaitytojais keliasi į pajūrį ir kviečia jus jau 51-ąjį kartą įsitraukti į vasaros kultūros renginių ciklą Palangos vasaros skaitykloje. Nuo birželio 8 d. iki pat vasaros pabaigos čia jūsų lauks doc. Ievos Paltanavičiūtės vitražų paroda, tautodailininko Lino Žulkaus kūriniai iš medžio, dailininkės Rasos Užpalkytės tapybos darbų paroda „Menama – Tikra“ ir Palangos miesto Stasio Vainiūno dailės ir muzikos mokyklos Dailės skyriaus moksleivių darbai. Liepos mėnesį atidarysime dailininkės Joanos Plikionytės tapybos darbų parodą, 28–30 d. kviesime į renginių ciklą „Kūrybiškas vasaros savaitgalis“. Rugpjūtį lankytojų lauks dailininkės Elvyros Kriaučiūnaitės grafikos paroda „Tarp sapno ir prabudimo“, karikatūristo Vidmanto Eidukaičio darbų paroda, vyks Šiaulių dramos teatro spektakliai, veiks knygų klubas vaikams ir bus organizuojamas literatūrinis protų mūšis. Vasaros skaitykloje rasite besišypsančius bibliotekininkus, padėsiančius išsirinkti pačią įdomiausią jūsų atostogų knygą iš 7000 leidinių fondo. Informaciją skaitytojams teiksime įvairiomis užsienio kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių,…
Palangos kempingas pradeda antrąjį sezoną

Palangos kempingas pradeda antrąjį sezoną

Kol Palangos kempingas tebelaukia koncesininko, antrą vasarą iš eilės juo ir poilsio prie jūros išsiilgusiais keliautojais rūpinsis VšĮ „Mažoji fiesta“. Kempingas poilsiautojų laukia jau nuo šiandien. Pernai Lietuvos ir užsienio turistų bei tarptautinių ekspertų įvertintas, modernus, europinius standartus atitinkantis Palangos kempingas ir šią vasarą siūlo trijų žvaigždučių kokybę bei patogumą už prieinamą kainą. Mėgautis poilsiu pušynų apsuptyje ir vos už kelių šimtų metrų ošiančia jūra Pajūrio regioninio parko teritorijoje įsikūrusiame kempinge suaugusiam asmeniui parai kainuos 4 eurus, vaikui – perpus mažiau. Palapinės vieta, priklausomai nuo joje apsistojusių žmonių skaičiaus, atsieis 5-6 eurus, vieta kemperiui – 10 eurų. Palangos kempinge keliautojai ne tik patogiai pernakvos, pasigamins pietus bendroje virtuvėje ar lauko pavėsinėse su židiniais, bet ir puikiai praleis laiką – mėgausis ilgais vasaros vakarais terasoje, stebės sporto varžybas, žais krepšinį, lauko tenisą, tinklinį, badmintoną, petankę ir mėgausis kitomis aktyviomis pramogomis. Mažųjų kempingo gyventojų laukia smėlio žaidimų aikštelės ir batutai. Šiemet į Palangos kempingą sugrįžta ir visų pamėgti „Sinners Burgers“ bei šaunusis restorano ant ratų šefas Laurynas, pasiūlysiantis kone gardžiausius mėsainius ir šonkaulius visame pajūryje. Kempingo poilsiautojus vilios ne tik ranka pasiekiamas paplūdimys ir jūros pramogos, bet niekada nenusibostantys Pajūrio regioninio parko ar Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio peizažai, kurių grožis geriausiai atsiskleidžia keliaujant…
Premjeras: kiekvienas į kurortus investuotas euras duoda didžiulę naudą

Premjeras: kiekvienas į kurortus investuotas euras duoda didžiulę naudą

Šiandien Vyriausybė surengė išvažiuojamąjį pasitarimą Palangoje, kur diskutavo šalies kurortams aktualiais  klausimais. Tarp jų – kurorto statuso suteikimas vietovėms, mažesnė sezoniškumo įtaka, Šventosios uosto projekto plėtra. „Kiekvienas į kurortus investuotas euras duoda didžiulę naudą. Todėl mes turime atsakingai ir tikslingai nukreipti jiems skiriamas lėšas“, – kalbėdamas apie šalies kurortų reikšmę pažymėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasitarime nuspręsta pritarti Ūkio ministerijos pateiktam projektui dėl kriterijų patikslinimo suteikiant vietovėms kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Šį klausimą ministrų kabinetas dar apsvarstys Vyriausybės posėdyje. Taip pat aptarta viena didžiausių šalies turizmo sektoriaus problemų – sezoniškumas. Jis lemia netolygų turistų srautų pasiskirstymą įvairiais metų laikais, ypač spalio–balandžio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, pasitarime pavesta peržiūrėti Vyriausybės investicijų programos lėšas, suteikiant prioritetą projektams, kuriuose numatytos turizmo paslaugos mažintų sezoniškumo problemą. Be to, nuspręsta peržiūrėti ir įvertinti galimybes finansuoti tokius projektus iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Pasitarime pritarta siūlymui apsvarstyti galimybę sukurti specialią kurortologinių tyrimų Lietuvoje programą. Akcentuota ir Šventosios uosto projekto tema. Kalbėta apie Žemės ūkio ministerijos galimybes šio uosto projektą finansuoti iš Kaimo plėtros programos. Pažymėta, kad šį procesą, vykstantį ir šiuo metu, reikia toliau tęsti. Taip pat pasitarime aptarta galimybė atkurti Neringos aerodromą. Vėliau premjeras dalyvavo Grafų Tiškevičių alėjos atidarymo ceremonijoje.
Išskirtinis projektas pajūryje: „Conresta“ pradėjo itin prabangių „Eglės“ apartamentų statybas

Išskirtinis projektas pajūryje: „Conresta“ pradėjo itin prabangių „Eglės“ apartamentų statybas

Generalinės rangos ir statybos paslaugas teikianti įmonė „Conresta“ pradėjo itin prabangių „Eglės“ apartamentų statybas Palangoje. Kartu su UAB „Turto valdymo ir Investicijų grupe“ pasirašyto sandorio vertė – daugiau nei 7 mln. Eur. Manoma, jog į kultūros paveldą įtrauktoje teritorijoje statomas projektas taps vienu iškiliausių šių laikų Palangos architektūros kūrinių. Tarptautinio pripažinimo sulaukusio architekto Donato Rakausko kurtas pastato eksterjeras pasižymi sudėtinga konstrukcija bei unikaliomis formomis: aukštos klasės poilsiniai apartamentai išsiskirs plastiškai išsidėsčiusiu apvalių linijų fasadu, ant kolonų pakeltu antru aukštu ir skirtingų tipų apdailos sijomis, integruotomis į perdangą. 4 aukštų, 8206 m2 bendrojo ploto su požemine automobilių saugykla (2135,50 m2) statinio konstrukcinė dalis – monolitinė, o pagrindinės pastato svorį laikančios konstrukcijos yra gelžbetoniniai pamatai, kolonos bei perdangos. „Eglės“ apartamentai suprojektuoti taip, kad energijos sąnaudos patalpų šildymui ir vėdinimui būtų kuo mažesnės. Juose bus įrengtas autonominis B klasės dujinis šildymas, pasižymintis energiniu naudingumu ir efektyvumu. Pastato apdailai bus naudojamos rankų darbo, iš molio pagamintos plytos, grindims pasirinktas marmuras. Lubos tinkuojamos sanmazguose, prieškambariuose ir kitose patalpose (kur būtina) – bus įrengtos pakabinamos g/k lubos ant metalinio karkaso. Apartamentuose bus įrengti ir du keleiviniai, stiklu dengti liftai, kurių maksimali keliamoji masė – 1125 kg. Kabinų vidaus apdaila – iš nerūdijančiojo plieno, grindys – iš…
„Citadele” 4,2 mln. eurų skolina daugiabučių namų projektui Šventojoje

„Citadele” 4,2 mln. eurų skolina daugiabučių namų projektui Šventojoje

„Citadele“ bankas teikia 4,2 mln. eurų paskolą Šventosios kurorte statomam unikaliam poilsio apartamentų projektui „Elija“. Paskolos lėšos nekilnojamojo turto projekto vystytojai, bendrovei „Naujoji Elija“ bus išmokėtos iki 2017 metų pabaigos. „Tai labai profesionaliai parengtas poilsio apartamentų, kaip antrojo būsto projektas. Jis unikalus, neturintis tokio dydžio analogų Lietuvos pajūryje. Vertiname „Elija“ projektą kaip patrauklų, mums nekilo abejonių dėl jo sėkmės”,   – sako Vaidotas Gurskas, „Citadele“ banko Stambių verslo klientų departamento direktorius. Pasak jo, nors pasigirsta kalbų apie galimą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, tačiau būsto statybos ir plėtros įmonių segmente reikšmingų nerimo signalų bankas nepastebi. „Citadele“ banko atliekamo verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, Lietuvoje statybininkai pernai rudenį demonstravo optimizmą – jų pasitikėjimo indeksas siekė 51,44 punkto. „Citadele“ indekso reikšmė virš 50 punktų žymi verslininkų optimizmą, žemiau 50 punktų – slogesnes nuotaikas. „Elija“ – didžiausias naujas projektas Lietuvos pajūryje, vietos nekilnojamojo turto rinką pagausinsiantis net 272 apartamentais, kuriuose bus galima įsikurti jau nuo birželio. Norime atskleisti Šventosios patrauklumą, parodyti, kad čia verta investuoti būtent dabar, kai kainų lygis yra labai palankus. Daugelį metų ši pajūrio juosta buvo nepelnytai pamiršta, tačiau manome, kad NT projektų čia tik gausės, investicijos skatins infrastruktūros plėtrą”,  –  teigia vienas „Naujosios Elijos” akcininkų, įmonės „DAO AM“ vadovas…
Šventosios uoste išdygo naujas gyvenamųjų namų kvartalas

Šventosios uoste išdygo naujas gyvenamųjų namų kvartalas

Trokštantieji išskirtinio poilsio ir privatumo šiemet bus kviečiami įsigyti naują būstą Šventojoje, unikalios pajūrio gamtos prieglobstyje. Šventosios miestelyje esančiame uoste pradedamas naujas gyvenamųjų namų statybos projektas – „Jūros panorama“. „Džiaugiamės galėdami pranešti, jog pradedame naujo kvartalo statybą istoriniame Šventosios uoste“ , – sako projektą valdančios įmonės „Rewo“ direktorius Karolis Matulevičius. Iš viso ketinama įrengti 94 butus. Klientų patogumui bus numatyta galimybė kai kuriuos apartamentus skaidyti į mažesnius. Trimis etapais į projektą planuojama investuoti iki 6 mln. eurų. Pradiniame projekto vystymo etape, kuris numatytas pirmąjį šių metų ketvirtį, jau stovinčiuose  mažaaukštės statybos namuose ketinama įrengti 35 butus, kuriuos bus galima įsigyti ir su pilna apdaila. Pagal projektą numatyta įrengti įvairaus ploto 1-3 kambarių butus. Viršutinių aukštų apartamentai – su mansardomis.  Daugelyje apartamentų bus įrengti erdvūs balkonai ar terasos. Aukštos lubos ir panoraminiai langai suteiks patalpoms didelės erdvės įspūdį ir leis mėgautis nepakartojama Baltijos jūros panorama visu 180 laipsnių kampu. Projektas „Jūros panorama“  yra nuostabios gamtos prieglobstyje, Šventosios miestelyje. Komplekso teritoriją juosia Šventosios upė ir Baltijos jūra. Projekto vystytojai  teigia, jog kaimynystėje esantis ir šiuo metu beveik nenaudojamas mažųjų laivų uostas ateityje pridės dar daugiau vertės ir išskirtinumo šiam kvartalui. „Aplinka bus uoliai tvarkoma, juk metams bėgant turėtų atgimti ir pats Šventosios…
Palanga kviečia į šventę „Palangos stinta 2017“

Palanga kviečia į šventę „Palangos stinta 2017“

Palanga vasario 18 dieną keturioliktą kartą organizuoja tradicinę šventę „Palangos Stinta 2017“. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. J. Basanavičiaus gatvėje visą dieną jūsų lauks šviežios, agurkais kvepiančios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos, gardi žuvienė, patys tikriausi žvejai bei įvairūs žvejiški monai – koncertas „Žvejų liaudies melodijos“, inkaro laikymo varžybos, stintų valgymo varžytuvės ir daug kitų įdomybių. PROGRAMA Jūratės ir Kastyčio skvere 8.00-12.00 Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto. 12.00 – „Palangos stinta 2016“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų ordino“ riterių inauguracija. 12.30 – meškeriojimo varžybų apdovanojimai. 12.45 – Stintų barbekiu čempionato atidarymas. 13.00 – „Žvejų liaudies melodijos – 1“. 13.30 – inkaro laikymo rungtis. 14.00 – „Žvejų liaudies melodijos – 2“. 14.30 – Stintų valgymo čempionatas. 14.45 -„Žvejų liaudies melodijos – 3“. 15.00 – didžiosios žiemos „ruonių“ maudynės prie jūros tilto. 15.30 – „Žvejų liaudies melodijos – 4“. 16.00 – Stintų barbekiu čempionato dalyvių eisena ir apdovanojimai. 16.30 – „Žvejų liaudies melodijos – 5“.
Lietuvos oro uostai pristatė 2016 m. rezultatus: keleivių skaičius išaugo iki rekordinių 4,8 mln.

Lietuvos oro uostai pristatė 2016 m. rezultatus: keleivių skaičius išaugo iki rekordinių 4,8 mln.

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 m., pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. – 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkst. skrydžių. „Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą „mažylių“ kategorijoje. Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų – Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą“, – sakė G. Almantas. Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai (de minimis) pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800…
Palangos koncertų salė įvertinta aukso medaliu

Palangos koncertų salė įvertinta aukso medaliu

Penktadienį Vyriausybės rūmuose įvykusiame „Lietuvos metų gaminio 2016“ apdovanojimų renginyje aukso medaliu įvertinta Palangos koncertų salė. Apdovanojimą UAB „Conresta“ direktoriui Lukui Laukaičiui įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu. Palangos koncertų salės statyba truko 23 mėnesius. Naujas, uždaras, itin moderniomis technologijomis pasižymintis ir visus metus veikiantis kultūros objektas atidarytas 2015 m. pabaigoje, darbus atliko UAB „Conresta“. Technologinis Palangos koncertų salės išskirtinumas – moderni, itin aukšto lygio ir analogų Baltijos regione neturinti skaitmenizuota elektroakustinė sistema, scenos erdvės transformavimo galimybė keičiant scenos arba parterio plotą bei lengvai atveriant orkestro ložę operos, muzikinių spektaklių pristatymams. Tai pagrindinės priemonės, leidžiančios maksimaliai greitai ir kokybiškai pritaikyti 2200 vietų salę pagal renginio žanrą ar atlikėjų pageidavimus. Statinys išsiskiria įmantriu fasadu, kuris yra padengtas baltos spalvos specialiu tinku, savaime nusiplaunančiu nuo lietaus. „Koncertų salė – vienas iš sėkmingiausių Palangoje įgyvendintų projektų, kurio reikšmė svarbi ne tik Palangai. Neabejoju, kad šio objekto reikšmė kultūros sklaidai regione tik didės, ir tai įvertins vis daugiau žmonių“, – sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuo 1997-ųjų rengiami apdovanojimai verslo bendruomenės yra pripažinti ir laikomi vienais svarbiausių šalyje. Pagrindinis kasmet Lietuvos įmonių gaminamą produkciją ir paslaugas vertinančio konkurso tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos…
„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

Lietuvos vasaros sostinė Palanga svečius pasitiks nauju įvažiavimu, kuris dėl savo funkcionalumo ir puikaus estetinio vaizdo taps miesto vizitine kortele. Įmonės „SRP projektas“ specialistams teko užduotis parengti Kretingos g. atkarpos nuo viaduko iki sankryžos su Klaipėdos plentu bei Klaipėdos pl. atkarpos nuo minėtos sankryžos iki Virbališkės tako techninį projektą, numatant keturias eismo juostas, papildomas eismo reguliavimo priemones, pertvarkant sankryžas, išsprendžiant lietaus kanalizacijos, gatvės apšvietimo, apželdinimo ir kitus klausimus. Kalbėdamas apie tai, į kokią vietovės specifiką privalėjo atsižvelgti dirbat prie šio projekto, „SRP projektas“ vadovas Nerijus Jakulis sakė: „Vietovė, kurioje buvo įgyvendinamas rekonstravimo projektas, kelių ir kitos viešosios infrastruktūros požiūriu labai svarbi tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl estetinio vaizdo. Tai pagrindinis įvažiavimas į Palangą, tad rengiant šį projektą teko atsižvelgti į jau esamą aplinkinių teritorijų apstatymą, miesto plėtros viziją ir ribotą teritoriją paties įvažiavimo į miestą įrengimui.“ Anot pašnekovo, svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti saugų ir patogų tiek vietinių gyventojų eismą, tiek patogesnį eismą miesto svečiams ir poilsiautojams. „Mums teko įveikti keletą iššūkių. Didžiausias jų – eismo patogumas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ne tik važiuojantiems pagrindiniu keliu, bet ir išvažiuojantiems iš šalutinių gatvių“, – kalbėjo jis. Projektuojant įvažiavimą – žvilgsnis į ateitį Dirbdami prie šio projekto projektuotojai turėjo…
Back to top button
Close
Close