Pramogos

Palanga kviečia švęsti – jau kitą savaitgalį, gegužės 31 – birželio 2 dienomis, į linksmybes pasinerti vilios Kurorto festivalis. Šiais metais jis ypatingas, pulsuojantis grafų Tiškevičių laikmečio dvasia, kadangi miestas mini 200 metų sukaktį nuo dienos, kada Palangos valdą įsigijo ir čia kurortą kurti pradėjo minėta didikų giminė. Festivalio programa. Veiklų įvairovė Visą savaitgalį šventinė nuotaika sklis įvairiose kurorto viešosiose erdvėse: Jūratės ir Kastyčio skvere, Birutės parke, J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse, Kurorto muziejaus prieigose ir kitur. Kurorto šventės organizatoriai žada, jog smagių ir įvairaus amžiaus bei pomėgių pramogautojams įdomių veiklų Palangoje festivalio metu nestigs. Be grafams Tiškevičiams paminėti skirtų renginių, vyks įvairaus amžiaus klausytojams skirti koncertai, sportinės atrakcijos, šeimoms skirtos pramogos. Kaip ir kasmet, pirmasis apie beprasidedantį festivalį paskelbs kermošius – jis jau nuo penktadienio, gegužės 31 d., vidurdienio šurmuliuos Vytauto gatvėje. Tautodailininkai ir amatininkai, liaudies meistrai, kulinarinio paveldo puoselėtojai, meno dirbinių kūrėjai, dizaineriai, liaudies medicinos atstovai, žolininkai, ir kiti išskirtinių, unikalių produktų bei paslaugų teikėjai čia apsilankiusiesiems  sukurs tikrą šventę – žadama tokia įvairi pasiūla, kad tikėtina, jog tuščiomis rankomis iš kermošiaus neišeis nė vienas. Pirmąją Kurorto festivalio dieną nestigs ir kitokių veiklų – bus galima pasigėrėti linijinių šokių pasirodymais, apsilankyti meno parodose, prie Kurhauzo įsikurs gerą nuotaiką spinduliuosiantis…

Gegužės 18-ąją, šeštadienį, Klaipėdos kultūrinės įstaigos ir muziejai kviečia švęsti Europos muziejų naktį. Šiai progai Klaipėdos muziejai ir kultūrinės įstaigos savo lankytojus sutiks paruošę intriguojančias programas. PILIES MUZIEJUS (Priešpilio g. 2) 18.00 Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) dokumentinio filmo „100 Klaipėdos žingsnių“ premjera, dalyvauja filmo režisierius Audrius Juzėnas (Pilies muziejaus konferencijų salėje) 18.00 Vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblio „Dolce musica“ (KKLJC) koncertas, šokių mokymas 18.00–22.00 Įvairios edukacinės veiklos, padėsiančios geriau pažinti senosios Klaipėdos praeitį 19.00 Protmūšis „Viduramžių pramogos ir žaidimai“. Būtina išankstinė registracija mob. +370 601 17 617 arba el. p. [email protected] LNDM LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS „SUSTOTI. LAIKAS“ (Liepų g. 12) 18.00–21.30 Atraskite įspūdžių ir veiklos kupiną  vakarą: pažintines ekskursijas, teatralizuotus pasakojimus ir klasikinės muzikos koncertą. Pasitelkiant vizualines menines priemones lankytojai bus įtraukti į muzikos ir šokio improvizacijas, literatūros valandėlę, performansą, piešimo studijos veiklas relaksacijos zonoje. Muziejininkai papasakos įdomias istorijas apie laikrodžius ir jų puošybą įvairiais laikotarpiais. LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS (Smiltynės g. 2, laivas-muziejus M52 „Sudūvis“) 12.00 ,,Žemaitiškos ruoniukų vardynos“ – Baltijos pilkųjų ruoniukų-rastinukų vardų konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Šiemet, minint Žemaičių rašto metus, atsigręžta į žemaičių tarmės lobyną. 15.00 „Minų medžioklė“ – edukacinis renginys, inscenizuota jūrinės minos paieškos operacija Dangės upėje. Toks renginys, imituojantis priešmininių laivų veiksmus tarnybos metu, Lietuvoje vyks pirmą…

Gatvės muzikos diena šiemet atkeliauja su šūkiu: „Kviesk šokiui miestą“. Lietuvoje ir kai kuriuose užsienio šalių miestuose ji skambės gegužės 18-ąją, šeštadienį, nuo 12 iki 22 val. Muzikuoti pageidaujančiųjų registracija jau vyksta. GMD dalyviai registruojami oficialioje renginio svetainėje www.gmd.lt . Nors idėjos sumanytojai skelbia, jog dalyviai pildyti anketas gali iki pat renginio pradžios, tačiau tuo pat metu primena, jog užsiregistravusieji paskutinę minutę praranda galimybę patekti į spaudinius, kurie tampa gidais muzikinių naujienų miesto erdvėse besidairantiems klausytojams. GMD tinklapyje pateikiama išsami informacija apie dalyvavimo renginyje sąlygas bei atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus. Tad jeigu gyvenate muzika, o širdyje kirba noras pasitikrinti savo talentą ir gebėjimus viešai, svetingos Gatvės muzikos dienos erdvės atviros ir Jums! Kaip skelbia GMD iniciatoriai, nesvarbu, ar esi profesionalus muzikantas, ar mėgėjas; groji metalą ar sutartines – GMD šventėje dalyvauti gali visi! Žinomo muzikanto Andriaus Mamontovo sumanytą ir išpopuliarintą iniciatyvą, Lietuvoje sėkmingai gyvuojančią nuo 2007-ųjų, šiemet Klaipėdoje koordinuoja Kultūros centras Žvejų rūmai, koordinatorius Robertas Vasilevskis, tel. Nr. +370 676 99292. Šventės dieną organizatorių infocentras veiks senamiesčio kavinėje „10 tiltų“ (Turgaus g. 19).

Sekmadienio vakarą baigėsi 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Abi savaitgalio dienas vykusio vieno iš giliausias tradicijas turinčių šokių turnyrų pasaulyje baigiamuoju akcentu tapo įdomiausių grupių finalai ir Motinos dienai skirtas koncertas, sujungęs įvairius šokio žanrus bei stilius. Kaune – išskirtis sportinių šokių vakaras „Kiekvienais metais Kaune norime sukurti šventę!” – sako renginio iniciatoriai ir organizatoriai, legendiniai Lietuvos šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Abu sutaria, kad šokis yra ne tik sportas, bet didele dalimi – menas, turintis džiuginti žmogaus sielą ir kūną. Šių metų finaliniame renginyje tikrai pavyko atskleisti visus užmanymus. Pirmiausiai savo pasirodymu žavėjo operos solistas Liudas Mikalauskas, o kartu jautrią šokio kompoziciją atliko Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionai Einoras Degutis ir Ugnė Bliujūtė. Parodomojoje programoje taip pat pasirodė pasaulio ir Europos Lotynų Amerikos šokių profesionalų čempionai iš Vengrijos Andrea Silvestri ir Martina Varadi, demonstravę čia čia čia, pasodoblį ir džaivą. Lietuvos hiphopo čempionas, televizinio talentų konkurso nugalėtojas Ignas Tamulis ne tik sužavėjo publiką savo pasirodymu, bet jautėsi įkvėptas ir pats: „Esu labai maloniai nustebintas, kad vienoje vietoje susirinko tiek daug žmonių, kuriems patinka šokis ir judesys – manau, kad visi šokėjai esame viena šeima.“ Abejingų nepaliko ir šiuolaikinio šokio studijos „Aušrinė“ šokėjos, kurių šokio kompozicija šiais metais…

Visais laikais švyturys buvo ypatingas objektas – ne tik laivų kelrodis tamsoje, bet ir paslaptingomis istorijomis apipintas simbolis. Susipažinti su visais septyniais Lietuvos pajūryje esančiais švyturiais kviečia Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų organizuojamas naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“. „Lietuvos pakrantėse stūksantys švyturiai per dešimtmečius tapo mūsų šalies laivybos ir jūrinio paveldo simboliu. Norint tai įprasminti, 2024-ieji Neringoje ir Klaipėdoje paskelbti Švyturių metais. Maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“ kviečia aplankyti ir sužinoti įkvepiančias šių ypatingų statinių istorijas, atrasti istorijos, architektūros ir vietinės kultūros lobius. Na o aplankę visus 7 pajūrio švyturius, turės galimybę laimėti tikrų keliautojų vertus prizus“, – pristatydama naująjį švyturių maršrutą-žaidimą sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja Angelina Ivanova. Kelionė „Švyturių takais“ kviečia aplankyti keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės – besipuikuojančius švyturius. Prie kiekvieno iš jų spustelėjus asmenukę su švyturiu ir parodžius ją žaidimo organizatorių ar partnerių būstinėje, specialiame maršruto leidinyje gaunamas antspaudas. Surinkus visus septynis ir pateikus žaidimo lapelį vienam iš organizatorių ar partnerių – dalyvaujama burtų traukime Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų bei turizmo verslų įsteigtiems prizams laimėti. Žaidimo pabaigoje burtų keliu bus išrinkti laimingieji, kuriems atiteks viešnagė apartamentuose „Nidos namai“, savaitgalis „Pajūrio kempinge“ Giruliuose, pasiplaukiojimas moderniu laivu „Eduka“ maršrutu Uostadvaris–Ventė…

Gegužės 2 d. 18 val. Nidos bendruomenės namuose bus pristatytas naujasis Neringos kultūros almanachas „Dorė“, išeinantis kartą per metus (leidėjas – Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka). 144 puslapių gausiai iliustruotame leidinyje išskirtinis dėmesys skiriamas Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. Pasakojama,  kaip VDA Nidos meno kolonijoje gimė Neringos miško architektūros programa, o jos pagrindu – Vaikų miško paviljonas, Lietuvą atstovavęs 18 -ojoje Venecijos architektūros bienalėje. „Bienalėje dalyvavome ne dėl reprezentacijos, o iš būtinybės“, – sako Nidos meno kolonijos vadovė Egija Inzule pabrėždama, kad Neringos miško architektūros programa kelia svarbius iššūkius. Ką mes saugome Kuršių nerijoje ir kokia yra jos kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertė? –  į šiuos klausimus atsako vienuolika metų Kuršių nerijos nacionaliniam parkui vadovavusi Aušra Feser. Nedaugelis yra girdėję, kad  lietuviškosios nerijos plote mokslininkai išrinko ir aprašė 20 etaloninių Kuršių nerijos kraštovaizdžių – tokiame pačiame plote žemyne rastume gal kokius penkis. Pasak architekto ir poeto Tomo S. Butkaus, Kuršių nerijoje viena svarbiausių patirčių – tai ribos pajautimas: krašto, kurį gali pasiekti laivu ir kurio gale driekiasi svetimšalių civilizacija, fizinėje aplinkoje įspausti nebeegzistuojančių kultūrų ir gamtos jėgų pėdsakai.    Tas, anot architekto, nebeegzistuojančios kultūros pasaulis prie mūsų buvo priartėjęs dėka įspūdingos iš Palangos gintaro muziejaus į Nidą atvežtos parodos „Gintaras iš gelmių“,…

Artėjantį savaitgalį Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją. Čia bus kepami ypatingai paruošti, ant karklo vytelių pamauti žiobriai, o Neringos kavinės ir restoranai visą savaitgalį tradicinei pavasario žvejų šventei ruoš išskirtinius žuvies patiekalus. Šventės proga bus taikoma įvažiavimo į Neringą lengvata, galiosianti visą parą. „Žiobrinių“ šventei skirtos iniciatyvos prasidės balandžio 26 d. ir tęsis iki pat balandžio 28 d. Savaitgalį Neringa kviečia pradėti nuo kelionės šventinių patiekalų maršrutu, prie kurio prisijungė Juodkrantės, Pervalkos ir Nidos kavinės bei restoranai. Šioje kulinarinėje kelionėje rasite pačių įvairiausių patiekalų iš žuvies ir su žuvimi. Tačiau neabejotinai svarbiausias šventės akcentas – ant laužo kepti žiobriai. „Žiobris – skani, riebi karpinių šeimos žuvis, kurią galima vytinti, rūkyti, gaminti kaip silkę, kepti grilyje ar ant laužo. O ir pasigaminti paprasta: tereikia druskos, pipirų ir šiek šiek česnako marinavimui“, – žuvies paruošimo būdus vardija žiobrius šventei ruošiantis Neringos žvejas ir virtuvės šefas Saulius Neliupšis. Žiobris, anot jo, yra stipri jūroje užaugusi žuvis, kuriai užkibus žvejyboje vyksta įspūdinga kova. Žiobris priskiriamas „praeivių“ žuvų grupei: pavasarį jis migruoja iš Baltijos jūros į upes ar upelius neršti. Vidutinis Kuršių mariose sugaunamas žiobris sveria 300–500 g., tačiau retais atvejais pasitaiko ir stambesnių, net iki kilogramo svorio…

5-asis Europos brasbendų čempionatas (EBBC) Palangoje kviečia į nepamirštamą reginį – jau gegužės 4 d. EBBC Gala koncerto metu žiūrovai išvys Palangos orkestro, Europos jaunimo brasbendo bei žymiųjų „The Cory Band“ sinergiją. Fantastiškas Europos jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestras sujungs jėgas su „The Cory Band“ (JK), kad pristatytų išskirtinį Lietuvai paruoštą „King Kong“ pasirodymą, kuriam diriguos charizmatiškasis Philip Harper. Tai bus įspūdinga ir įtraukianti pučiamųjų muzikos patirtis tiek dalyviams, tiek žiūrovams. „The Cory Band“ – vienas sėkmingiausių šių laikų varinių pučiamųjų orkestrų bei daugybę metų pirmaujantis brasbendas pasaulyje. „The Cory Band“ nuolat laimi tiek vietinius, tiek tarptautinius pučiamųjų orkestrų konkursus ir profesionaliai atlieka įvairų muzikos repertuarą. 2024 m. Europos jaunimo brasbendą sudarys 36 jauni ir perspektyvūs atlikėjai iš 14 Europos šalių. Pirmą kartą jie susirinks Palangoje likus savaitei iki Gala koncerto. Gala koncertą atidarys lietuviškas performansas „Gintarinis vėjas“, kuriame atsispindės Lietuvos muzikos tradicijos: nuo antrą šimtmetį gyvuojančių aristokratiškų pučiamųjų muzikos koncertų Palangos parkuose iki šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės. Koncerte skambės kompozitoriaus Giedriaus Svilainio išplėtota lietuvių liaudies daina „Pūsk, vėjeli“, kurią atliks Palangos orkestras, vadovaujamas dirigento Vyganto Rekašiaus. Pasirodyme taip pat išgirsime sutartines, persipinančias su elektronine muzika, ir unikalius tradicinius lietuviškus pučiamuosius instrumentus, kuriais muzikuos tarptautinį pripažinimą pelnęs multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.…

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kovo 16 d., šeštadienį, 14 val. kviečia į naujos knygos „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ pristatymą ir susitikimą su jos sudarytoju istoriku Mindaugu Surbliu. Naujojo leidinio, kuris nukelia į tarpukario Palangą, dėmesio centre – ilgametis miesto burmistras Jonas Šliūpas. Po pristatymo susirinkusiųjų lauks elektromobilis, kuriuo visi leisis į kupiną įspūdžių kelionę po Palangos kurortą spalvingos ir kontroversiškos asmenybės – Jono Šliūpo – keliais. Jonas Šliūpas (1861–1944) – tai nepaprastu aktyvumu, gabumu ir atkaklumu tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje garsėjusi asmenybė, kuri savo darbais ir idėjomis visuomenėje vis įžiebdavo audringų diskusijų. Jo biografijoje gausu neeilinių patirčių, neįtikėtinų likimo posūkių, pakilimų ir paklydimų. Tačiau vis dar stinga dėmesio įvairiapusei jo kaip aušrininko, gydytojo, laisvamanio, redaktoriaus ir vertėjo, veiklai, o ypač – jo Palangos laikotarpiui. Dauguma išsamesnių darbų pasirodė prieš keliolika ar net keliasdešimt metų. Anot knygos rengėjo, muziejaus istoriko Mindaugo Surblio, naujuoju leidiniu „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ siekiama pristatyti spalvingojo ir kontroversiškojo J. Šliūpo veiklą tarpukario Palangoje bei atskleisti mažiau žinomus, neištyrinėtus ar tik dabar atrastus ilgamečio burmistro biografijos faktus senųjų fotografijų kontekste. Knygos pavadinime žodis „kelionė“ atsirado neatsitiktinai: ji kviečia atrasti J. Šliūpo laikų Palangą ne tik žvalgantis muziejuje, bet ir vaikščiojant po miestą. Skaitytojų laukia 22…

Vasario 8 d. 18 val. Jono Šliūpo muziejuje vyks Andriaus Grodžio paskaita „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“. 1918 m. vasario 16 d. deklaruotas Lietuvos valstybingumo įtvirtinimas visuomenės istorinėje atmintyje dažniausiai siejamas su 1919–1920 metais vykusiu Nepriklausomybės karu, tarptautinės bendruomenės pripažinimo siekimu, sienų su kaimyninėmis šalimis nustatymu. Tačiau kova dėl nepriklausomybės vyko ne tik mūšio lauke ir diplomatų kabinetuose. 1918 m. Lietuvą užklupo pasaulį sukrėtusi ispaniškojo gripo pandemija, vėliau epideminį lygį šalyje pasiekė šiltinė, dizenterija, raupai, kitos užkrečiamosios ūminės arba lėtinės infekcinės ligos. Kokie veiksniai lėmė epideminių ligų protrūkį valstybingumo atkūrimo laikotarpiu? Kokiomis priemonėmis buvo bandoma stabdyti epidemijų plitimą? Kaip į užkrečiamąsias infekcines ligas reagavo karų ir okupacijų nualinta Lietuvos visuomenė? Kada? Vasario 8 d. (ketvirtadienį) 18 val. Kur? Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga). Renginys nemokamas!

Palangos kultūros centas vasario 11 ir 13 dienomis kviečia į Palangą bei Šventąją, kur laukia gausi Užgavėnių programa. Triukšminga persirengėlių eisena J. Basanavičiaus gatve, blynų čempionatas, Morynės sudeginimas ant jūros kranto, šokių vakaronė su kaukėmis, kad būtume sotūs ir linksmi visus metus. Užgavėnių blynų čempionatas Šventojoje Pasak Užgavėnių organizatorių, Palangos kultūros centro, pasninką pajūryje pradėsime anksti. Nuo vasario 9 dienos valgysime tik stintas! Dėl to ir Morynę deginsim sekmadienį, vasario 11 d. Užgavėnių šurmulį pradėsime Šventojoje 12 val., ten Kanapinis su Lašininiu užkurs tikrą pirtį. Visų lauks smagūs šokiai ir šposai, o svarbiausia – blynų čempionatas! Visi dalyviai, ypač patys jauniausieji, kviečiami atsinešti blynų ir sudalyvauti blynų varžytuvėse! Nugalėtojų lauks prizai. Gal tavo blynas bus storiausias, ploniausias, gražiausias, o gal skaniausias?! Atsinešdamas pagalvok ir apie kaimyną, kurį galėtum pavaišinti. Nelikime tą dieną alkani! Lašininis su Kanapiniu jau veržiasi diržus kovai, bus reikalingas publikos palaikymas. Kuo daugiau spalvingų persirengėlių sugužės su kaukėmis, linkėdami sėkmingo pavasario, tuo daugiau šansų Kanapiniui nugalėti Lašininį. Po įnirtingos kovos, 13.30 val. mojuodami ir triukšmaudami išlydėsime Morynę į Palangą. Kaip ir kasmet įspūdingą Morynę Užgavėnėms gamina tautodailininkas palangiškis Linas Žulkus. Persirengėlių siautynės Palangoje įsisuks ir  į „Stintų šventę“ Vasario 11 d. Palangoje stintas keptuvėse pakeis blynai. Jie…

Kviečiame paminėti Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – kartu žaidžiant, atrandant, dainuojant vienu, Pamario krašto ritmu! 11.00  ORIENTACINĖS ŽAIDYNĖS „DIDŽIOSIOS SIGNATARŲ LENKTYNĖS“ Ieškokite Šilutėje pasislėpusių signatarų, atsakykite į klausimus ir laimėkite prizus! Startas ir finišas prie Šilutės kultūros centro Būtina išankstinė registracija  https://forms.gle/UnmMNGkLktK8pkZDA Nuo 11.00 LIETUVOS VALSTYBĖS GIMTADIENIS MAŽIEMS IR DIDELIEMS ŠILUTĖS HUGO ŠOJAUS MUZIEJUJE Šėlionės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, interaktyvūs žaidimai, kūrybinės dirbtuvės ir saldžios staigmenos 12.00 ŠV. MIŠIOS UŽ LIETUVĄ ŠILUTĖS ŠV. KRYŽIAUS KATALIKŲ BAŽNYČIOJE Nuo 13.00 KŪRYBINĖ-EDUKACINĖ VEIKLA VAIKAMS „TRYS SPALVOS“ ŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRE Pasitelkę žaidybinius ir kūrybinius elementus padėsime vaikams susidėti savo žinių „lagaminą“ apie Lietuvos valstybę, svarbius įvykius bei pagrindinius faktus! Būtina išankstinė registracija  https://forms.gle/sCZgQThPyrco3a2bA 13.00 ORIENTACINIŲ ŽAIDYNIŲ „DIDŽIOSIOS SIGNATARŲ LENKTYNĖS“ DALYVIŲ SUTIKIMAS IR APDOVANOJIMAI Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis renginio dalyvius kvies pasivaišinti šiupiniu ir vofeliais 14.00 LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS 3-IOSIOS RINKTINĖS ŠILUTĖS 308-OSIOS KUOPOS ŠAULIŲ PRIESAIKOS CEREMONIJA aikštėje prie Šilutės kultūros ir pramogų centro 14.30  IŠKILMINGAS RENGINYS „ŠVĘSKIME LAISVĘ KARTU!“ Šilutės kultūros ir pramogų centre Dalyvauja Šilutės meno mokyklos ir Šilutės Pamario progimnazijos mokiniai

Gardžios žuvies, unikalių pramogų ir nenuilstančio bumbinimo šventė „Stintapūkis“ kviečia į Neringą!  2024 m. vasario 16–18 d. atvykite pajusti Neringos svetingumą, išgirsti iki šiol negirdėtų istorijų ir pasimėgauti kvapnia žuvimi. Šiemet šventėje netrūks ne tik šviežios stintos ir kitų žuvies patiekalų, bet ir tradicinį pamario amatą pristatančių edukacinių veiklų, ekskursijų gamtoje, koncertų.  PROGRAMA (2024 m.) Vasario 16–18 d. Šventinis meniu „Stintapūkio keliu“: Neringos kavinių ir restoranų ypatingi žuvies patiekalai, siūlomi penktadienio vakarienei, šeštadienio pietums ir sekmadienio pusryčiams (pagal atskirą žemėlapį). Vasario 16 d., penktadienis, Lietuvos valstybės atkūrimo diena Paroda „Klaipėdos krašto švyturiai“, skirta 2024-iesiems Švyturių metams. Paroda veiks nuo vasario 15 d. iki kovo 26 d.Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, NidaDaugiau informacijos: www.neringosmuziejai.lt 10.30 val. Ekskursija „Kopininkų žiema“ (nemokama)Organizatorius – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Dalyvių skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija el. paštu [email protected] arba telefonu +370 469 52 345Pradžia – prie Nidos turizmo informacijos centro, Naglių g. 18E, Nida. 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 val. Ekskursijos Žvejo etnografinėje sodyboje (nemokamos) Naglių g. 4, Nida 15 val. Popierinių modelių kūrybinės dirbtuvės „Laisvės švyturiai“Žiniomis dalinsis Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro stendinio modeliavimo studijos mokytojas Pranas SungailaLiudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė Neringos gimnazijos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Laisvė šviečia“.Liudviko Rėzos kultūros…

Vasario 9-11 dienomis visi žvejiškų atrakcijų pasiilgę pramogautojai skubės į Palangą – čia vyks tradicinė, jau 21-oji, šventė „Palangos stinta“. Garsėjanti savo originalumu, šventė sukvies ne tik paskanauti įvairiais būdais ruoštos stintos, bet ir smagiai bei turiningai praleisti laiką su šeima ar bičiuliais, pasiklausyti smagios muzikos ir visa galva pasinerti į žvejiškas atrakcijas. Užmiršti neturėtų likti ir namuose pasilikę draugai ar artimieji – jiems skirtų originalių lauktuvių bus galima įsigyti visą savaitgalį šurmuliuosiančiose Tautodailės ar Žuvies mugėse. Pajūrio krašto autentika Visoje šalyje žinomoje ir kasmet itin didelio susidomėjimo sulaukiančioje šventėje „Palangos stinta“ šiemet nestigs pajūrio krašto autentikos. „Tuo Stintų šventė ir yra išskirtinė – kasmet svečiams stengiamės pasiūlyti tai, ko jie neras kituose šalies miestuose vykstančiose šventėse: tik jūroje ir mariose gaudomos stintos, tik pajūrio kraštui būdingų patiekalų, tik žvejų krašte paplitusių atrakcijų ir kt. Siekiame, kad Stintų šventė iš kitų išsiskirtų ne tik originalumu, bet ir autentika“, – sakė vienas iš šventės organizatorių Nerijus Stasiulis. Tad šventėje pramogautojus vilios pagal tradicinius, laiko patikrintus senuosius receptus paruošta stinta – itin gardi kepta, vytinta, marinuota ar paruošta kitais būdais, kulinarinio paveldo gardumynų kvies įsigyti Tautodailės kermošiaus bei Žuvies mugės prekiautojai, gardaus bei unikalaus žemaitiško kastinio bus galima paskanauti J. Basanavičiaus gatvėje…

Palangos koncertų salė visuomenei atveria unikalią ekspoziciją – ketvirtadienio popietę čia atidaryta Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui skirta paroda. Neįpareigojančioje kamerinėje aplinkoje vykęs renginys veikiau priminė jaukų pokalbį, kuris subūrė maestro artimus žmones bei nuoširdžius jo talento gerbėjus. „Tam tikra prasme tai simboliškai atliepia ir pačios parodos idėją – tikimės, kad ji publiką kvies šiltai, jautriai ir neabejotinai nostalgiškai prisiminti vieną garsiausių ir mylimiausių mūsų šalies atlikėjų“, – sako Palangos koncertų salės direktorė Aida Aleksandrovienė. Renginyje ir jautriais, ir šmaikščiais prisiminimais apie maestro dalijosi ilgametis jo bičiulis palangiškis Saulius Žulkus, renginių organizatorius ir vedėjas, Palangos savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis, atlikėjo scenos bendražygis Edmundas Kučinskas, kurio karjera prasidėjo būtent nuo S. Povilaičio dainų. „Turbūt kiekvieną žmogų vėliau ar anksčiau aplanko tokia mintis – ar mane prisimins kas nors, kai manęs jau nebebus šioje žemėje? Todėl manau, kad Stasys nuoširdžiai džiaugtųsi, matydamas, kad atsimena, kad žino jo dainas, – teigė E. Kučinskas. – Ir tikiu, kad dar daugelį daugelį metų jo dainos bus dainuojamos. Tai yra tiesiog kažkoks fenomenas.“ Kaip prisiminė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, net ir po to, kai Palangos koncertų salę papuošė rekordinis S. Povilaičio autografas, nenustojo kirbėti mintys, kaip dar būtų galima įprasminti legendinio atlikėjo atminimą. Ir viena…

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ta proga sausio 26 d. 11 val. Palangos žydų bendruomenė atidengia atminimo lentą, liudijančią Palangos žydų bendruomenės istoriją. Atidengiama atminimo lenta dedikuota palangiškiui, Kauno universiteto Nervų ir psichikos ligų katedros profesoriui ir vedėjui, vienam iš žymių žydų akademinės inteligentijos atstovų – Lazariui Gutmanui (1875-1957). Atminimo lenta bus atidengta ant Gutmanų šeimos namo, adresu S. Daukanto g. 25, Palanga. Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, yra jau antroji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai pažymėti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais. Pernai atidengta pirmoji paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą (Senojo turgaus g. 1). Atminimo lentos gamybą ir įrengimą finansuoja Geros valios fondas. L. Gutmanas gimė 1875 m. rugsėjo 11 d. Palangoje. Pasirinkęs žmogaus kūno ir sielos gydytojo kelią, iškentė įvarius jo tautai skirtus išbandymus. Pačiam L. Gutmanui pavyko išvengti žūties, tačiau jis prarado vyresnįjį brolį su šeima, dvi seseris ir vyresnįjį sūnų, ir širdyje liko didžiulė negyjanti žaizda. Jo tėvas Geršonas Gutmanas Palangoje turėjo gintaro dirbtuvę, tačiau šeima nebuvo pasiturinti. Joje, be Lazario, augo dar du sūnūs ir dvi dukterys.…

Žvejyba,  kurioje stinta dešimteriopai vertingesnė net už lašišą – taip galima apibūdinti vieną iš šventės „Palangos stinta“, vyksiančios vasario 9-11 dienomis, renginių – tradicines Stintų meškeriojimo varžybas nuo jūros tilto. Pradėta registracija Iki garsiosios „Palangos stintos“ likus lygiai mėnesiui, azartiški žvejai jau kviečiami registruotis į tradicines Stintų meškeriojimo varžybas Mero taurei laimėti, vyksiančias vasario 10 dieną. Renginio organizatoriai neabejoja, jog norinčių išbandyti savo sėkmę nestigs, juo labiau kad ypatingų žvejybos įgūdžių šių varžybų dalyviams nereikia – pakanka suburti dviejų žmonių komandą, pasirinkti tinkamą masalą ir tikėtis sėkmės šypsnio. Pasak šventės „Palangos stinta“ organizatoriaus Nerijaus Stasiulio, susidomėjimas Stintų meškeriojimo varžybomis yra didžiulis – vos paskelbus dalyvių registraciją, per pirmąsias tris dienas jau užsiregistravo 14 komandų iš įvairių šalies miestų, tad burti dviejų dalyvių komandą bei registruotis jau pats laikas. „Palangiškių tarp užsiregistravusių – trečdalis, likę dalyviai – iš Kretingos, Gargždų, Vilniaus, Jurbarko, Panevėžio, Tauragės. Neabejoju, kad dalyvių geografija dar labiau plėsis, – sakė N. Stasiulis bei pridūrė, jog tarp užsiregistravusiųjų yra ir jau nemažos šių varžybų patirties turinčių dalyvių. – „Užkietėję“ žvejai sako jaučiantys didžiulį malonumą Stintų šventės dieną anksti ryte, kol dar kurorte nėra didelio šurmulio. atvykti į Palangą, pasirungti su bendraminčiais žvejojant nuo jūros tilto, vėliau – paskanauti kareiviškos…

TRYS KARALIAI APLANKYS PALANGOS MIESTĄ Trys Karaliai – šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis. Palangiškiai ir miesto svečiai sausio 6 d. susitiks prie šventinės miesto eglės atsisveikinti su senaisiais metais. Čia atvyks ir trys karaliai, kurie palaimins visus atvykusius ir palinkės puikių 2024-ųjų metų. Vidurdienį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. 12.45 val. visi palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami sudalyvauti šventinėje eisenoje nuo Palangos bažnyčios iki Palangos miesto eglės. 13 val. prasidės Trijų Karalių šventė, kurioje taip pat dalyvaus Palangos kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“. Ateikime su šeimomis, vaikais, nes tik būryje yra linksma ir gera. Bus ir dovanų – juk mus aplankys trys karaliai. Data: 2024 m. sausio 06 d. 12:00 – 14:30 Vieta: Palangos Kurhauzas, Grafų Tiškevičių alėja, Palanga 00135

Kas gali būti įspūdingiau, nei metų sandūrą pasitikti prie jūros, dangų nušviečiant įspūdingiems fejerverkams? Būtent tokį Naujųjų sutikimą siūlo Palanga. Naujųjų išvakarėse, gruodžio 31 d., būtinai atvykite į Palangą. Apsilankykite prie miesto eglės – ne įprastos žaliaskarės, o Eglių eglės, sudarytos iš beveik dviejų šimtų gyvų eglaičių ir nušviestos 12 tūkstančių  lempučių. Pasivaikščiokite po šventišikai pasidabinusį kurortą, pasigrožėkite kalėdiniu spindesiu, o tuomet, pakiliai nusiteikę, pasimėgaukite gera muzika, skambančia Kurhauze ar Gintaro muziejuje. Senuosius palydėkite ir 2024-uosius sutikite prie jūros – vidurnaktį ties Palangos tiltu dangų nušvies įspūdingi fejerverkai. Pasigrožėti išties bus kuo – skambant muzikai, naujametinis fejerverkas kurorte truks apie 10 minučių. Šventojoje visus užbursiantis šventinis fejerverkas dangų nušvies Pėsčiųjų aikštėje. Palangos gyventojai ir svečiai raginami saugiai pasitikti Naujuosius – nesineškite prie jūros savo pirotechnikos priemonių, o mėgaukitės įspūdingu reginiu, kurį visiems palangiškiams ir svečiams dovanoja miestas.

Ledo pramogos, šiuolaikiniai muzikos ritmai ir spalvingas lazerių šou – tokį šventinį kokteilį kviečia skanauti naujametinė Klaipėda. Šventiniu epicentru tradiciškai taps Teatro aikštė, kurioje susirinkusius įtrauks efektingas lazerių šou. Fejerverkų Naujųjų metų naktį Klaipėdoje atsisakyta prieš metus – taip klaipėdiečiai ir svečiai kviečiami atsakingai keisti nusistovėjusias naujametines tradicijas. Valanda iki vidurnakčio, Teatro aikštėje šventinę nuotaiką kurs specialus DJ pasirodymas „Pasitinkant Naujuosius“. Į Naujuosius metus – su lazerių šou Žengiant į 2024-uosius, Klaipėda kaip ir prieš metus renkasi pasaulines tendencijas atitinkanti sprendimą – atsisako bet kokių pirotechnikos priemonių naudojimo, o susirinkusius Teatro aikštėje džiugins įspūdingu, dinamišku lazerių šou. Iki pagrindinio lazerių šou, kuris startuos lygiai vidurnaktį, nuo 23.55 val. ant Klaipėdos dramos teatro fasado įsijungs laikrodis ir vyks garsinis, atbulinis skaičiavimas. Spalvingas lazerių šou, sukurtas pagal geriausius šiuolaikinės muzikos ritmus, džiugins net 15 min. Lazeriams užgesus, klaipėdiečius ir miesto svečius ir toliau kvies naujametinė diskoteka, ledo pramogos. Kalėdinių renginių organizatoriai primena, jog centrinė kalėdinių renginių erdvė – Teatro aikštė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu jau daugelį metų yra skelbiama ZONA BE PIROTECHNIKOS. Siekiant užtikrinti saugumą, čia draudžiamos net ir mažiausios pirotechnikos priemonės. Gausių fejerverkų naudojimo atsisakyta dėl vykstančių karų, ekologinių aspektų, taip pat dėl sukeliamo streso laukiniams bei naminiams gyvūnams. Kaip…