Pramogos

Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai. Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai. Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare. Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai. M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną. Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus…

Poledinės žūklės mėgėjams sekant orų prognozes, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ pristato tradicinės „Stintapūkio“ šventės programą. Septintus metus organizuojama šventė vyks vasario 2-4 dienomis. Pirmasis vasario savaitgalis pasirinktas, mat pastaruosius kelis metus šis laikotarpis buvo pats tinkamiausias demonstruoti tradicinį poledinės žūklės būdą – bumbinimą. Nors vasario pradžia įprastai džiugina ne tik tvirtu ledu, bet ir saulėtomis dienomis, šventės organizatoriai rengia programą, kuri pakilias nuotaikas užtikrins bet kokiu oru. Tradiciškai šventės metu nusidrieks „Stintapūkio kelias“, kuriame bus galima ragauti įvairiausius patiekalus iš žuvies. Vyks poledinės žūklės varžybos „Nidos blizgė“. Pagrindinė šventinė diena nestokos edukacinių užsiėmimų, linksmų sportinių rungčių, šokių po atviru dangumi ir kitokių pramogų. ŠVENTĖS PROGRAMA>>> Neringos miesto savivaldybės informacija

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui bei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, kviečia visus karius ir šalies piliečius Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimą pradėti dalyvaujant tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šiais metais žygis skiriamas Lietuvos kariuomenės šimtmečio jubiliejui. Žygio dalyviai kviečiami įveikti 25 kilometrų atstumą iš Palangos į Klaipėdą, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Keliaudami maršrutu, susipažinsite su puikiomis Palangos miesto ir Klaipėdos rajono gyvenvietėmis bei netikėtomis istorinėmis ir gamtos vietomis. Žygio pradžia šiandien, sausio 19 d., penktadienį, 22 val. iš Palangos sporto centro (Sporto g. 3, Palanga) patalpų. Žygio pabaiga sausio 20 d., šeštadienį, numatoma apie 6 val. ryto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotųjų pėstininkų bataliono teritorijoje (Liepojos g. 5, Klaipėda). Žygio dalyvio starto mokestis – 3 eurai (žygio dalyvio kortelė, žygio diplomas, žygio žemėlapis, maitinimas). Žygio medalio kaina – 15 eurų (medalis, medalio pakaitalas, medalio liudijimas, dėžutė). Dalyvių įskaitinė registracija ir maršruto žemėlapių išdavimas prasidės šiandien, penktadienį, nuo 18 val. Palangos sporto centro (Sporto g. 3, Palanga) patalpose. Išankstinė registracija jau…

Sausio 22 d., pirmadienį, 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje bus nominuotas 32 – asis literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos laureatas Sigitas Poškus. Dalyvaus premijos mecenatas UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Vedėjas Juozas Šikšnelis. Literatūrinės I. Simonaitytės premijos tradicija užgimė 1987 m., kai Klaipėdos raj. „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir LRS Klaipėdos skyrius pasirašė sutartį dėl premijos steigimo. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas R. Sadauskas už romaną „Ežerėnų papartis“. Iš 31 premijos tik 21 įteikta už prozą,10 premijų už poeziją. Lygių galimybių paritetas neišlaikytas: tik dešimt laureatų – moterys. Simonaitytės premijos laureatas pagal tradiciją paskelbiamas ir apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, artėjant rašytojos gimtadieniui – sausio 23 d. Iki 2010 metų premijos mecenatais buvo: bendrovės, privatūs asmenys, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, biblioteka, kol 2011 m. I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas pasirašė penkerių metų rašytojos premijos rėmimo sutartį. 2016 m. premijos sutartis buvo pratęsta dar penkeriems metams, didinant sumą iki 2 tūkst. Eur. Šiemet I. Simonaitytės premijai buvo pateikti: Stasio Miliuko „Nuo senovės ir viduramžių iki Žalio velnio“, Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikai“. 2-jų veiksmų dramos rankraštis, Vytauto Stulpino eilėraščiai „Vakarijos“, Vlado Zenkevičiaus studija „Klaipėdos krašto…

Tiltus veikia vėjas, krituliai, transporto srautai, laikui bėgant atsirandančios rūdys, mikro įtrukimai ir daugelis kitų veiksnių. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektoriaus Edgaro Timinsko, statant tiltą reikia tuos visus poveikius numatyti, nes klaida gali sukelti tilto griūtį, o didžioji dalis nelaimių ir įvyksta dėl projektuotojų ir statybininkų, kurie neįvertina vienokių ar kitokių veiksnių. „Jei pažvelgsime į senesnius laikus, pamatysime, kad tiltai buvo akmeniniai, labai sunkūs, masyvūs. Dabar jie statomi grakštūs, lengvi, kabantys ant lynų, padaryti iš įvairiausių medžiagų, net stiklo. Ši evoliucija įvyko statant, bandant, klystant bei mokantis iš klaidų“, – sako jis. Tačiau mokytis iš tokių klaidų itin pavojinga ir brangiai kainuoja. Lektorius pastebi, kad su inžineriniais pagrindais, svarbiausiais bei elementariausiais dėsniais galima susipažinti ir žaidimo forma – statant tiltus iš makaronų. Juos laužyti daug pigiau ir paprasčiau, nors, atkreipia dėmesį E. Timinskas, stebėti ir mokytis galima ne ką prasčiau. „Tiltus veikia klasikiniai statybinės mechanikos dėsniai. Ryškiausi poveikiai, kurie veikia konstrukcijas, yra gniuždymas, tempimas ir lenkimas. Kadangi iš makaronų pastatyti tiltai yra supaprastintas ir pigiomis priemonėmis suformuotas tilto modelis, jame galime pastebėti tuos pačius poveikius kurie pasireiškia realiuose konstrukcijose. Tad daug geriau konstruoti, laužyti, suprasti, kas ir kaip veikia makaronų tiltuose, iš tų patirčių mokintis ir nekartoti panašių…

Lietuva, Latvija ir Estija – tarsi trys bendraamžės seserys, prieš šimtą metų atvertusios naują – laisvės puslapį savo valstybių istorijos knygose. Jas vienija ne tik Baltijos jūra, Baltijos kelias ar dainų šventės, UNESCO pripažintos Pasaulinio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Jų vienybę liudija ir glaudus koncertinių institucijų bei menininkų bendradarbiavimas. Sausio 25 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą vyksiančiu renginiu „Baltijos laisvė“ paminėsime Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metį. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergėj Krylov) ir Estijos nacionalinis vyrų choras.  Pastarojo kolektyvo vadovas Mikk Üleoja ir diriguos koncerte. Solo partijas dainuos Ka Bo Chan (kontratenoras, Honkongas), Valter Soosalu (tenoras, Estija) bei Ott Indermitte (baritonas, Estija). Programoje „Baltijos laisvė“ skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Didžiausia koncerto intriga – šių metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatės kompozitorės Justės Janulytės naujo kūrinio „Here at the quiet limit…“ / „Čia, ties tylia riba…“ vyrų chorui ir styginių orkestrui premjera. Pasak autorės, „iš lordo Alfredo Tennysono poemos „Titonas“ atėjusi frazė tapo ne tik kūrinio pavadinimu, bet ir pretekstu muzikinėmis metaforomis reflektuoti ribos fenomeną. Kaip apčiuopti ribą tarp žemės ir dangaus, jei viena yra dar žemė, o kita – jau dangus?! Styginiai ir balsai šiame kūrinyje suvokiami kaip du priešingi elementai: orkestrui leidžiantis ir traukiantis, choras kyla…

Sausio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Romualdo Inčirausko kūrybos paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika”. Menininko Romualdo Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016 – 2017 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos” I ir „Civilizacijos II”, tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu” ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…” Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I” (2016 / 2017 m.) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų” skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių” ir „babilonų”. „Civilizacijų” projekto tęsinyje („Civilizacijos II”, 2017 m.) kūrybinis arsenalas perkonstruojamas, kovinės pajėgos pergrupuojamos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka.…

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)  2018 m. sausio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma galerijos „Meno parkas” (Kaunas) paroda „Ne muziejus…”, skirta galerijos veiklos dvidešimtmečiui paminėti. Prieš du dešimtmečius Kaune įkurta galerija, nuosekliai fokusuodama savo veiklą Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno sklaidai, šiandien gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Galerijos vykdomų projektų maršrutai nusidriekė ne tik pagrindiniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Telšiuose, Molėtuose, Palangoje, didžiojoje dalyje Europos – Berlyne, Venecijoje, Londone, Varšuvoje, Porte, Barselonoje, Taline ir kt., bet ir tokiuose tolimuose taškuose kaip Niujorkas, Čikaga, Singapūras. „Meno parkas” yra viena iš pirmų Lietuvos galerijų, inicijavusių glaudų užsienio šalių ambasadų ir Lietuvos kultūros centrų bendradarbiavimą. Galerijos projekto „Meno linija” dėka šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūryba buvo pristatyta tokiuose meno forumuose, kaip Nimes šiuolaikinio meno bienalės, Liono bienales lydinčios parodos, 2017 m. Venecijos bienalės metu vykusiame projekte, Lietuvos menininkų kūriniai eksponuoti muziejuose Herne, Dortmunde, L’Hospitalet, KUMU meno muziejuje Taline ir t. t. Svariu įvykiu paženklinti ir praėjusieji metai. Garsaus italų kolekcininko Luciano Benetton fondą, kuriame daugiau nei devyniasdešimties šalių kolekcijos, papildė per 140 Lietuvos menininkų sukurtų mažo formato (10×12 cm) darbų. „Meno parkas” vienas iš pirmųjų Lietuvoje išskirtinį dėmesį sutelkė jaunųjų…

„Šįkart mes „švęsime“ gitarą“, – teigia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus, prieš kelerius metus inicijavęs pirmąją programą, nuo kurios prasidėjo atskiriems instrumentams dedikuojamų fiestų ciklas. Dabar atėjo eilė gitarai, vienam seniausių muzikos instrumentų, kurio stygų skambesys jaudina milijonus širdžių visame pasaulyje. „Gitaros fiestoje“ klausysimės tiek pripažintų šio instrumento meistrų, tarp kurių bus ir Baltijos gitarų kvartetas, tiek kylančių jaunų atlikėjų. Skambės kūriniai įvairių tipų gitaroms – nuo akustinės iki elektrinės, kuriai atstovaus Eugenijus Jonavičius bei Tomas Varnagiris. Tai bus originalios kompozicijos, sukurtos pačių gitaristų, vienas iš jų – Chrisas Ruebensas, bei žinomų autorių kūriniai, aranžuoti gitarai ir kameriniam orkestrui. Gitara yra vienas populiariausių ir universaliausių instrumentų. Juo išmokti groti paprastas melodijas ar pritarti dainuojant gali beveik kiekvienas, taip atrasdamas save muzikoje. Profesionalių atlikėjų rankose gitara skamba kaip visavertis koncertinis instrumentas. Tai liudys ir koncertas „Gitaros fiesta“. Renginio data: Penktadienis,vasario 9 d. Renginio pradžia: 18:30 Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salė Parengta pagal pranešimą spaudai  

Galima siūlyti kandidatus Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtam uostamiesčio teatralų apdovanojimui „Padėkos kaukė“. „Padėkos kaukėmis“ įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų praėjusių kalendorinių metų pasiekimai bei reikšmingiausi darbai. Apdovanojimai skiriami pagal šias nominacijas: Metų režisierius; Metų aktorius; Metų aktorė; Metų scenografas; Metų vaidmuo; Metų dramos spektaklis; Metų muzikinis spektaklis; Metų choreografas; Metų šokio projektas; Metų debiutas; Metų teatro kompozitorius; Metų dramaturgas; Metų kritikas; Už nuopelnus teatro menui; Metų alternatyva; Kitos teatro kūrėjams skirtos nominacijos. Sprendimą dėl apdovanojamųjų priims vertinimo komisija. Siūlant kandidatą apdovanojimui „Padėkos kaukė“, reikia pateikti: Laisva forma nurodyti: kandidatą, nominacijos pavadinimą ir trumpą argumentaciją. Klaipėdos teatrai turi pridėti 2017 m. įvykusių premjerų sąrašą. Kliapėdos miesto savivaldybės informacija

Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo diena. Šiemet tai jau bus jubiliejinės 95-osios metinės. Pristatome renginių kalendorių, kuris bus skirtas įsimintinai sutikti šią progą. Renginių programa 8 val. ryto prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ įsižiebs šviesų instaliacija (autorius Ilja Klemencovas). Instaliacija švies iki 22 val. 10.30 val. ir 11 val. Joniškės kapinėse lankomi E. Simonaičio ir J. Lėbarto kapai, dedamos gėlės. 12 val. Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams žuvusiųjų pagerbimo ceremonijai rikiuosis Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos dalinių vienetai: Karinių jūrų pajėgų būrys, Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės būrys bei Karinių jūrų pajėgų orkestras. Ceremonijos metu kalbės Klaipėdos meras V. Grubliauskas, Lietuvninkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė, kiti ceremonijos dalyviai ir svečiai. Pagerbimo ceremonijoje dainuos Žvejų rūmų  mišrus choras „Klaipėda“. 12.30 val. suskambės Klaipėdos kariliono varpai. 14 val. Ant KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato (H. Manto g. 84) atidengiama atminimo lenta žymiam Lietuvos karininkui, archeologui, muziejininkui ir rašytojui Petrui Tarasenkai. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) organizuojamas renginys „1923 metai Klaipėdoje“. Jo metu bus dalijamasi Klaipėdos krašto sukilimo rengėjų bei dalyvių prisiminimais, vyks dokumentinio filmo „Klaipėdos atvadavimas“ peržiūra. Programoje…

Sausio 28 d. 18 val. Palangos publikos laukia ypatingų svečių koncertas – garsiausias pasaulyje eufonijos virtuozas iš Jungtinės Karalystės Steven Mead pasirodys kartu su  soliste, kompozitore bei aranžuotoja Misa Mead. Koncertas vyks Palangos Kurhauzo salėje, Grafų Tiškevičių al. 1. Pučiamųjų muzikos instumentų entuziastams Steven Mead nereikia pristatinėti – apie šio solisto muzikavimo ir mokymo talentą žino visi, kurie dalijasi simpatija eufonijos instrumentui. Nuolat koncertuojantis ir gastroliuojantis atlikėjas kasmet surengia apie 75 pasirodymus ir yra vadinamas vinu labiausiai įrašinėjamų solistų brass muzikos pasaulyje. Neseniai sugrįžę iš 32 dienas trukusio turo po pasaulį, kurio metu nukeliauta beveik 40 tūkst. kilometrų, Steven ir Misa jau nekantrauja pasimatyti su Lietuvos žiūrovais. Svečiams akompanuos pianistė Dovilė Bagdonaitė. Bilietus platina: Paysera Tickets https://tickets.paysera.com/lt/event/steven-mead-ir-misa-mead-koncertas Daugiau informacijos apie atlikėjus: http://www.euphonium.net/home.php http://www.besson.com/artist/steven-mead/ http://www.besson.com/en/artist/misa-mead Palangos miesto savivaldybės informacija

Šį penktadienį, sausio 12-ąją, į Lietuvos kino teatrus atkeliauja jaudinanti dokumentinė kelio istorija „Močiute, Guten Tag!”. Seserys Samulionytės – kino režisierė Jūratė ir fotografė Vilma, filme leidžiasi į savo šaknų paiešką ir stengiasi rasti atsakymus į klausimus, kurių nespėjo paklausti savo močiutės. Dramatiško likimo močiutė seserims užminė ne vieną mįslę, todėl jaudinanti istorija įkvepia suklusti ir kitus, tuos, kuriems dar ne vėlu, kurie dar turi ko paklausti. Todėl seserys Samulionytės į naująjį savo filmą ypač skatina atvykti anūkus su močiutėmis, pabūti drauge, po filmo pasikalbėti ir savęs paklausti, o ką gi aš žinau apie savo močiutę, savo šeimą? „Labai norime paskatinti, kad tie, kurie dar turi senelius ar vyresnius artimuosius suspėtų paklausti, pasišnekėti apie jiems rūpimus klausimus. Apie praeitį, pokarį, šeimos istorijas ir gal net paslaptis. Senoliai – tai gyvoji istorija, kuri tampa labai artima, kai ją išgirsti iš gyvo žmogaus lūpų”, – į filmą kviečia Jūratė Samulionytė. Siekiant paskatinti kartų dialogą, visą šį savaitgalį, sausio 12-14 d.,  vyks akcija, kurios metu į kino filmą „Močiute, Guten Tag!” anūkų atlydėtos močiutės šį filmą žiūrės visiškai nemokamai. Ši akcija vyks kino teatruose „Forum Cinemas Vingis”, „Pasaka” ir „Skalvija” Vilniuje, „Romuvos” kino teatre Kaune, taip pat „Forum Cinemas” Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir…

Penki kompozitoriai, penkios gyvenimo istorijos, lėmusios tai, kaip šiandien suprantame pianizmą ir mėgaujamės fortepijono garsais. Jaunosios kartos atlikėjos Julija Bagdonavičiūtė ir Živilė Kudirkaitė savo programoje pristatys penkis fortepijono korifėjus, sugebėjusius priversti kadaise „mušamuoju“ instrumentu buvusį fortepijoną dainuoti, jausti ar skambėti kaip visas orkestras. Programoje „Fortepijono revoliucionieriai“ išgirsime Ludwigo van Beethoveno, Ferenco Liszto, Sergejaus Prokofjevo, Sergejaus Rachmaninovo ir Claude‘o Debussy kūrinius. Julija ir Živilė yra 2017 metų  vasarą pajūryje vykusios jaunųjų pianistų profesiniam tobulėjimui skirtos vasaros akademijos „Klaipėda Piano Masters“ laureatės. Julija šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje bei Veimaro F. Liszto muzikos akademijoje (Vokietija), o Živilė – Vytauto Didžiojo universiteto menų akademijoje Kaune. Abiejų pianisčių kūrybinėse biografijose įrašyti laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, dalyvavimas meistriškumo klasėse ir aktyvi koncertinė veikla. parengta pagal pranešimą spaudai

„Šį šeštadienį pirmą kartą pasirodysiu Lietuvos scenoje. Man tai didžiulė garbė, ir dar tokią jums svarbią dieną.” – taip šį išskirtinį interviu pradeda viena žymiausių Ukrainos dainininkių Tiana Roz, kuri jau šį šeštadienį, sausio 13 d., pasirodys paramos koncerte „Kartu iki pergalės“. Ukrainą ir visą Europą už širdies griebiančia daina „Mama, don‘t cry“ apie tragiškus Maidano įvykius pavergusi Tiana Roz tikina, kad Lietuvos paramą šalį siaubiant karui jaučia visi Ukrainos žmonės. „Lietuvos žmonėms žemai lenkiuosi visos Ukrainos vardu. Mūsų žmones jungia nepriklausomybės dvasia ir laisvės siekis. Deja, tiek jūsų istorijoje anksčiau, tiek mūsų dabar, tos laisvės kovos yra aplaistytos mūsų šalies žmonių krauju. Mes negalime leisti, kad mus įbaugintų Rusija.“ – įsitikinusi ukrainietė T. Roz. Paramos Ukrainai koncerte „Kartu iki pergalės“ kartu su Ukrainos žvaigžde, pasirodys ir žymiausi lietuviškosios scenos atlikėjai, bus prisimintos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio kovos ir dar niekur nematyti kadrai iš vos prieš kelis mėnesius aplankytų karščiausių Ukrainos fronto taškų. „Karas Ukrainoje vyksta jau ketverius metus. Deja, pasaulio ir vakarų žiniasklaida po truputėlį pamiršta Ukrainos problemą, karą mūsų kaimyninėje šalyje nustumia kitos problemos – kartais atrodo, kad pranešimai apie ukrainiečių mirtis tampa tik statistika. Negalime to leisti – padėti Ukrainai galima aukojant jau dabar, numeriu 1891 (auka 2…

Geriate rytinę kavą ir klausote neįprastai aranžuoto klasikinio roko? Ateinate sportuoti, o jus pasitinka gyva styginių muzika? Visa tai ir dar daugiau taps realu kitą savaitę, sausio 19 dieną, ypatingos programos „Dėlionė orkestrui IV“ metu. Klaipėdos kamerinis orkestras kviečia visus nuo pat ryto kartu rinkti dėlionę, o vakare pasigrožėti bendrai pasiektu rezultatu. Gyvai atliekamos įvairių žanrų muzikos klaipėdiečiai galės klausytis net šešis kartus ir visa tai vyks ne orkestro „namuose“, t. y., Klaipėdos koncertų salėje, bet neįprastose vietose. Visi koncertai bus nemokami! Žemėlapyje pasižymėkite šešias erdves: Kavos namai „Kavos architektai“ (H. Manto g. 9,  8:00 val.), I. Simonaitytės viešoji biblioteka (H. Manto g. 25, 9:00 val.), LCC Tarptautinis universitetas  (Kretingos g. 36, 12:00 val.),  Knygynas „Pegasas“ / PC „Akropolis (Taikos pr. 61, 16:00 val.), Sporto ir sveikatingumo klubas „Impuls“ (Liepų g. 53a, 17:00 val.), ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia (Savanorių g. 4, 21:00 val.). Styginių muzika nebe pirmą kartą skamba įvairiose uostamiesčio erdvėse. Labai sėkmingai ši idėja buvo įgyvendinta 2017-ųjų gegužę, pirmajame Klaipėdos violončelės festivalyje. Tokia iniciatyva atgaivino snūduriuojantį miestą ir paskleidė žinią apie svarbų Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykį. Tačiau prie viešose vietose fone skambančių muzikos įrašų įpratę žmonės „dažnai tiesiog išvis nereaguoja į mūsų atliekamą muziką, lyg nekreipia dėmesio,…

Sausio 13-ąją minėsime Laisvės gynėjų dieną. Pristatome renginių kalendorių šiai dienai paminėti: Sausio 12 d. pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“; 15.00 val. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Kūrybinė akcija „Tą naktį ugnimi pražydo laisvė“; 17.00 val. Atminimo laužai prie Klaipėdos miesto savivaldybės (Liepų g. 11); 18.00 val. Atminimo laužai Debreceno gatvės skvere, parke prie I. Simonaitytės g. kalvos; 18.00 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) – Veronikos Povilionienės ir mišraus choro „Cantare“ koncertas „Pasidainavimai su Veronika. Signatarų keliais“; 19.00 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos kiemelyje (Jaunystės g. 1). Tradicinis renginys jaunimui „Prie laisvės laužo“ Sausio 13 d. 18.00 val. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) – Šv. mišios už Sausio 13-osios gynėjus; 18.45 val. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) – Koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Sausio 14 d. 13.00 val. Tradicinis bėgimas „Laisvės kelias“ nuo Girulių televizijos bokšto iki Atgimimo aikštės, Sporto metų Klaipėdoje atidarymas; 13.00 val. Klaipėdos skulptūrų parke. Ekskursija „Apnuoginta istorija“, vedėja – Sondra Simanaitienė (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) Klaipėdos TIC informacija

Savo 29-ojo gimtadienio išvakarėse Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, melonamus pradžiugins ypatinga muzika – prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno simfonija „Turangalila“. Šiame įspūdingame 10 dalių ir daugiau nei valandą trunkančiame kūrinyje O. Messiaenas kuria religiją iš meilės. Fatališka meilė, kuriai neįmanoma atsispirti, čia neatsiejama nuo mirties – tai tarsi kūno ir proto ribų peržengimas, susiliejimas su begaline kosmine erdve. Pavadinime supinti du sanskrito kalbos žodžiai: Turanga – tai bėgantis laikas, judesys ir ritmas; Lila – tai meilė, žaismas: dieviškosios kūrybos, gyvenimo ir mirties žaismas. Turangalila – tai himnas meilei ir džiaugsmui, judesiui ir ritmui, laikui, gyvenimui ir mirčiai. Šio įspūdingo opuso solinę fortepijono partiją gros fortepijono virtuozas Alexanderis Paley. Tarp Paryžiaus ir Niujorko gyvenantis menininkas ne kartą yra prisipažinęs, kad Lietuva jo gyvenime tapo viena brangiausių šalių. Žymus pianistas yra ilgametis G. Rinkevičiaus ir LVSO kūrybinis partneris. Prancūzų pianistas Bruno Perrault atliks solinę partiją unikaliu muzikos instrumentu – Marteno bangomis. Egzotiškas ir labai retai koncertuose skambantis elektroninis instrumentas bus specialiai atgabentas šiam projektui iš Prancūzijos. Renginio data: Trečiadienis, sausio 31 d. Renginio pradžia: 18:30 Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salė Parengta pagal pranešimą spaudai

Koncerte „Dainuok, mano siela“ klausysimės V. Miškūnaitės (sopranas) ir E. Chrebtovo (baritonas) dainavimo. Abu solistai yra pagrindinių vaidmenų atlikėjai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Metų operos solistės nonimaciją ir „Auksinį scenos kryžių“ geriausios operos solistės kategorijoje pelniusi Viktorija Miškūnaitė savo kūrybinėje biografijoje jau turi sukaupusi brandžių vaidmenų, surinkusi tarptautinių konkursų ir meistriškumo kursų patirtį.  Nuo pat mažens ji degė begaliniu noru dainuoti. Ukrainoje gimęs Eugenijus Chrebtovas viename interviu teigia, kad jam geriausia yra Lietuvoje, ten, kur namai. Jo idealas – dainininkas, kuris sugeba nemeluoti sau, būti atviras ir profesiškai sąžiningas. E. Chrebtovas yra sukaupęs solidų profesinių pasiekimų ir įvairių meninių patirčių bagažą. Pasak solistams akompanuosiančio pianisto Dariaus Mažinto, „koncerte skambės žinomų operų arijos, lietuvių autorių kūriniai, taip pat Richardo Strausso vokalinis ciklas, kuris buvo sukurtas mylimajai sužadėtuvių proga. Bus ir Vytauto Barkausko satyrinis ciklas apie kiškį ir kitus gyvūnus“. Renginio data: Penktadienis, vasario 2 d. Renginio pradžia: 18:30 Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salė Parengta pagal pranešimą spaudai

Lietuva, Latvija ir Estija – tarsi trys bendraamžės seserys, prieš šimtą metų atvertusios naują – laisvės puslapį savo valstybių istorijos knygose. Jas vienija ne tik Baltijos jūra, Baltijos kelias ar dainų šventės, UNESCO pripažintos Pasaulinio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Jų vienybę liudija ir glaudus koncertinių institucijų bei menininkų bendradarbiavimas. Programoje „Baltijos laisvė“ skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Didžiausia koncerto intriga – šių metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatės kompozitorės Justės Janulytės naujo kūrinio „Here at the quiet limit“ premjera. Bus atlikti žymiausių Estijos ir Latvijos kūrėjų Erkki-Sven Tüüro bei Peterio Vasko opusai. Beje, pastarasis autorius studijavo Vilniuje ir gerai kalba lietuviškai. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras, Estijos nacionalinis vyrų choras ir solistai – vokalistai. Klaipėdos koncertų salė bus pirmoji „Baltijos laisvės“ stotelė, po kurios projektas keliaus į Kauną, Vilnių ir Taliną. Renginio data: Ketvirtadienis, sausio 25 d. Renginio pradžia: 18:30 Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salė Parengta pagal pranešimą spaudai