Parodos

Šiandien (vasario 15 d., 17 val.) pristatoma dar viena paroda bei socialinis projektas „Gyvi taškai. Klaipėda“. Dalyvaujamasis socialinis projektas „Gyvi taškai. Klaipėda“ – tai kūrybinių dirbtuvių ciklas bei interaktyvi interneto svetainė www.gyvitaskai.com, kurių tikslas – skatinti klaipėdiečius bei miesto svečius pasidalinti savo įspūdžiais, patirtimis ir pastebėjimais apie jiems įsimintinas Klaipėdos vietas ir tokiu būdu prisidėti prie unikalaus miesto veido atskleidimo pačių gyventojų lūpomis bei išryškinti uostamiesčio emocinius traukos taškus. Svetainėje pateiktame miesto žemėlapyje ne tik galima dalintis savomis istorijomis, bet ir sužinoti intriguojančių faktų iš miesto praeities bei pamatyti, kurios Klaipėdos erdvės skirtingais laikotarpiais yra „gyviausios”, t. y. sutelkia daugiausiai miesto gyventojų ir lankytojų asmeninių patirčių. Žemėlapis laikui bėgant vis pildomas, nuolat kinta, kaip ir pats gyventojų santykis su miestu. KKKC Parodų rūmuose pristatant projektą parodos ekspozicija bus sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis skirta interneto svetainei – lankytojai ne tik galės ją išbandyti ir susipažinti su ten paskelbta medžiaga, bet ir pasidalinti savomis istorijomis. Antrąją ekspozicijos dalį sudarys projekto metu užfiksuotų istorijų rinkiniai bei klaipėdietės fotografės Astos Poškienės fotoaparatu įamžintos akimirkos iš Klaipėdos miesto kasdienybės – gyvo miesto atspindžiai. KKKC Parodų rūmai, prisitaikydami prie Klaipėdos šviesų festivalio programos, vasario 15–17 d. keičia darbo laiką: lankytojai laukiami nuo 14 iki 22 val.…

Šiandien, vasario 15 d., 17 val., prieš oficialią Klaipėdos šviesų fiestos pradžią, KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks tarsi mažoji šventės uvertiūra – bus pristatyti Mariaus Ščerbinsko projektas „Matrix“ . KKKC Parodų rūmai, prisitaikydami prie Klaipėdos šviesų festivalio programos, vasario 15–17 d. keičia darbo laiką: lankytojai laukiami nuo 14 iki 22 val., Mariaus Ščerbinsko instaliaciją „Matrix“ tomis dienomis bus galima pamatyti nemokamai. Projektas „Matrix“ Architekto Mariaus Ščerbinsko projektas „Matrix“ – tai šviesos instaliacija, įrengta KKKC Parodų rūmų I aukšto fojė lubose. Sudarytas iš LED juostų įrenginys, prijungtas prie reaguojančių į aplinką jutiklių ar kitos įrangos (informacinės sistemos, muzikos instrumentų ar kt.), nušvis vis kitomis šviesomis ir sudarys galimybę pagal poreikį keisti patalpos apšvietimą, rodyti menines šviesos bei spalvų kompozicijas ir kt. Klaipėdos šviesų festivalio metu instaliacija „Matrix“ bus sujungta su elektroniniu klavišiniu instrumentu ir Parodų rūmų fojė lubos ims skleisti šviesos muziką, atliekamą čia ir dabar grojant instrumentu. Lankytojai kviečiami įsitraukti į procesą ir festivalio metu sukurti savąją muzikinę šviesą. Pasibaigus Klaipėdos šviesų festivaliui, ši instaliacija liks KKKC parodų rūmų I aukšto fojė lubose ir taps kūrybine platforma – menininkai ja galės naudotis pristatydami savo šviesos kūrinius, instaliacija padės sukurti tam tikrą fojė erdvės atmosferą ir pan.…

Sausio 26 d., 18.00 val. Klaipėdos KKKC parodinėse erdvėse vyks dviejų pasaulyje pripažintų fotografų parodos „Šuolis laike“ atidarymas. Darbų autoriai – Erichas Salomonas, vienas reikšmingiausių XX a. fotografų, padaręs didelę įtaką šiuolaikinei spaudos fotografijai, ir Barbara Klemm, kurios praėjusio šimtmečio pabaigoje darytos nuotraukos giliai įsirėžė Vokietijos kolektyvinėje atmintyje. Parodos atidaryme dalyvaus jos kuratorius fotografas Andreas Rostas, 2017 m. pelnęs fotografės Aenne Biermann vardo premiją už šiuolaikinę Vokietijos fotografiją. 1944 m. mirusio Ericho Salomono ir 1936 m. gimusios Barbaros Klemm spaudos/reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę jos kartu perteikia tuometinių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą. Abu autoriai save laiko/-ė ne menininkais, o pirmiausia žurnalistais. Tačiau šiandien jų darbai dėl savo aukštos meninės vertės pristatomi kaip fotografijos meno kūriniai ir vieni vertingiausių vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžių. Erichas Salomonas – vienas iš Vokietijos fotožurnalizmo pradininkų. Labiausiai jis mėgo fotografuoti politinę ir kultūrinę aukštuomenę. Bilietas, leidžiantis patekti į aukštuomenės sambūrius, buvo pats Erichas Salomonas. Apsukrus ir mokantis bendrauti džentelmenas, išsilavinęs ir mokantis daug kalbų, turintis nepaprastai gerą nuojautą kiekvienoje situacijoje ir sugebantis virtuoziškai (ir gana dažnai – slaptai) naudotis savo fotoaparatu, kuris tarsi tapo to bilieto dalimi. Nuo 1928 m. Erichas Salomonas fotografavo „Ermanox“ fotoaparatu, su kuriuo jis pirmą kartą…

Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai. Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai. Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare. Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai. M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną. Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus…

Sausio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Romualdo Inčirausko kūrybos paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika”. Menininko Romualdo Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016 – 2017 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos” I ir „Civilizacijos II”, tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu” ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…” Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I” (2016 / 2017 m.) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų” skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių” ir „babilonų”. „Civilizacijų” projekto tęsinyje („Civilizacijos II”, 2017 m.) kūrybinis arsenalas perkonstruojamas, kovinės pajėgos pergrupuojamos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka.…

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)  2018 m. sausio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma galerijos „Meno parkas” (Kaunas) paroda „Ne muziejus…”, skirta galerijos veiklos dvidešimtmečiui paminėti. Prieš du dešimtmečius Kaune įkurta galerija, nuosekliai fokusuodama savo veiklą Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno sklaidai, šiandien gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Galerijos vykdomų projektų maršrutai nusidriekė ne tik pagrindiniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Telšiuose, Molėtuose, Palangoje, didžiojoje dalyje Europos – Berlyne, Venecijoje, Londone, Varšuvoje, Porte, Barselonoje, Taline ir kt., bet ir tokiuose tolimuose taškuose kaip Niujorkas, Čikaga, Singapūras. „Meno parkas” yra viena iš pirmų Lietuvos galerijų, inicijavusių glaudų užsienio šalių ambasadų ir Lietuvos kultūros centrų bendradarbiavimą. Galerijos projekto „Meno linija” dėka šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūryba buvo pristatyta tokiuose meno forumuose, kaip Nimes šiuolaikinio meno bienalės, Liono bienales lydinčios parodos, 2017 m. Venecijos bienalės metu vykusiame projekte, Lietuvos menininkų kūriniai eksponuoti muziejuose Herne, Dortmunde, L’Hospitalet, KUMU meno muziejuje Taline ir t. t. Svariu įvykiu paženklinti ir praėjusieji metai. Garsaus italų kolekcininko Luciano Benetton fondą, kuriame daugiau nei devyniasdešimties šalių kolekcijos, papildė per 140 Lietuvos menininkų sukurtų mažo formato (10×12 cm) darbų. „Meno parkas” vienas iš pirmųjų Lietuvoje išskirtinį dėmesį sutelkė jaunųjų…

Prieš didžiąsias metų šventes uostamiesčio simbolyje burlaivyje „Meridianas” atidaryta unikalių istorinių jūrinių laikrodžių bei įvairių prietaisų paroda, kurią parengė Klaipėdos laikrodžių muziejus. Prieš keletą metų nuo sunykimo išgelbėtas bei atstatytas burlaivis „Meridianas” jau pats savaime yra eksponatas, kurį aplankius galima ne tik susipažinti su tradicinio burlaivio dalimis, jų pavadinimais, pasukinėti laivo šturvalą ar paskambinti rinda. Bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi jame įrengta ir nedidelė istorinė ekspozicija, eksponuojami tradiciniai jūriniai prietaisai, jūrininkų įrankiai ir kt. Pasak VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas” direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, siekiant plėsti bendradarbiavimą su miesto kultūros įstaigomis, turtinti laivo ekspozicinėse erdvėse pateikiamą turinį bei puoselėti jūrinį paveldą, buvo užmegzta draugystė ir su Lietuvos dailės muziejaus padaliniu Klaipėdos laikrodžių muziejumi, kurio fonduose yra sukaupta didelė eksponatų, susijusių su jūra bei kelionėmis vandenynais, kolekcija. Dalį šios unikalios kolekcijos jau šiuo metu galima išvysti burlaivyje „Meridianas” Laikrodžių muziejaus parengtoje parodoje „Tarp vandenų ir dangaus”. „Žmogus, atsidūręs tarp vandenų ir dangaus, jūroje, kai nesimato krantų ir kitų atskaitos taškų, pradėjo galvoti „Kur aš esu?” Begalinės erdvės ir beribis laikas privertė žmogų mąstyti ir kurti įvairius prietaisus, kurie jam padėtų tas erdves ir laiką suvaldyti”, – rašoma parodos anotacijoje. Pasak Laikrodžių muziejaus rinkinio tyrėjos-kuratorės Danutės Menkutės, parodoje eksponuojami autentiški XIX-XX…

Jungtinės šiuolaikinių japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“ intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti šiandienines senosios grafikos technikos variacijas. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Wood print Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti darbai, leidžiantys susipažinti su šios Japonijoje plėtojamos unikalios technikos ypatybėmis (spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi). Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis  Japonijos medžio raižinys – mokuhanga – nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labiau abstrahuotas ar konceptualus, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt  skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūrinių. Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai. Nors ši technika turi senas XVI a. siekiančias tradicijas, dėl savo sudėtingumo ji tarp menininkų nėra labai populiari. Lietuviškoje parodos dalyje suburta trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų, atrinkta per trisdešimt naujausių pastarojo dešimtmečio…

Šiandien, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengtos parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ atidarymas bei katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus  Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė bei Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2018 m. sausio 6 d. Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. pr. lietuvių buityje itin pamėgtos kūrybos – karpinių – klestėjimo laikas. 2008 m. J. Daniliauskienė didžiąją kūrybinio palikimo dalį (1 556 karpinius) padovanojo „Aušros“ muziejui. Jos kūrinių yra ir kituose Lietuvos bei užsienio muziejuose: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, Domodedovo istorijos ir meno muziejuje (Domodedovas, Rusija), Rusijos valstybiniame etnografijos muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija). Menininkę nuolat jaudino Lietuvos gamtos įvairovė ir grožis. Medžiai, augalai, paukščiai bei gyvūnai yra vieni iš svarbiausių jos kūrybos motyvų. Šioje parodoje eksponuojami karpiniai leidžia atsekti dėsningą menininkės ėjimą nuo ją supančios gamtos motyvų kartojimo („Pievų žolės“, 1966), ankstyvųjų aplikacijų (keturių darbų ciklas „Metų laikai“, 1960) iki augalinių stilizuotų darbų (ciklas „Oi giria, girele…

KKKC Parodų rūmai iki lapkričio 12 d. atviri erdvinių formų mėgėjams – čia pristatomos dvi mažajai plastikai skirtos parodos: Sauliaus Bertulio preciziška minimalistinė paroda „Sąsajos“ ir Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui dedikuota respublikinė paroda „Mažoji plastika“. Pastaroji paroda, susidedanti iš dviejų dalių, atspindi šiuo metu šalyje vyraujančias mažosios skulptūros tendencijas (kuratorius Saulius Bertulis) bei pristato istorinę atošvaistę – XX a. antros pusės Klaipėdos Smiltynės skulptorių simpoziumuose dalyvavusių kūrėjų darbus (kuratorė Sondra Simanaitienė). Ekskursijos po parodas Lapkričio 11 d., šeštadienį, 14 val. Jūsų vedle po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį bus parodos kuratorė Sondra Simanaitienė. Kūrybinis šeimų savaitgalis KKKC Parodų rūmai, iki šiol šeštadieniais kvietę šeimas į kūrybinius-edukacinius užsiėmimus ekspozicinėse erdvėse, nuo šiol siūlys kurti nepretenzingų stacionarių dirbtuvių aplinkoje. Pirmasis susitikimas – jau lapkričio 11 d., šeštadienį, 12 val. Šeimų savaitgalio dizaino kūrybinių dirbtuvių metu dalyvius su tūrinių objektų modeliavimo iš popieriaus pagrindais supažindins lektorių duetas Lina ir Valdas Ramanauskai. Lapkričio 11 d. 12 val. šeimų šeštadienio dizaino kūrybinės dirbtuvės su lektoriais Lina ir Valdu Ramanauskais (bilieto kaina suaugusiems 2 Eur; moksleiviams, senjorams, asmenims su negalia – 1 Eur, vaikams iki 7 metų – nemokamai). Lapkričio 11 d. 14 val. šeštadienio ekskursija po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį…

Iki lapkričio 12 d. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojama Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976 – 1985”. Spalio 27 d., 17.30 rengiamas kūrybinis vakaras – susitikimas su Romualdu Požerskiu. Jo metu autorius pristatys savo fotografijų ciklą „Lietuvos senamiesčiai 1974 – 1985“, plačiau papasakos apie to laikotarpio Klaipėdą, fotografo santykį su miestu. „Keičiasi kartos. Vaikai gimsta, žaidžia, išmoksta gyventi tarp namų ir gatvių, po mažu dangaus lopinėliu. Mūro kvadratas žmogų atpratina mylėti gamtą. Plytos, gatvės, šaligatviai, šviestuvai, telefonų būdelės, bažnyčių bokštai (kai kurie be kryžių) žmogų vis skubina, verčia sparčiau judėti. Pagreitis didėja ir tampa… vis agresyvesnis. Išsitiesti pievelėje, įkvėpti žolės kvapo, aprėpti akimis bekraštį dangų, susilieti su pilka žeme. Pajusti miesto pulsą, jo esmę, suvokti savo vietą gyvenimo džiugesyje. Visa tai ir yra senamiesčio fotografija.“ Romualdas Požerskis. Dienoraštis, 1976 gruodžio 24. „Čia, Po­žers­kio pa­ma­ty­to­je Klai­pė­do­je, nė­ra mū­sų in­di­vi­du­a­lio­jo­je ge­og­ra­fi­jo­je įdai­gin­tų baž­ny­čių, pa­min­klų ar net ba­rų iš­ka­bų. Jų vie­to­je – nim­fe­tės žvė­re­lio vei­du šyp­se­na, ber­niūkš­čių „mir­ti­nas“ ap­si­ka­bi­ni­mas prie nu­blokš­to dvira­čio, vai­kas su ka­ti­nu­ku ant del­no, ne­drą­sūs pir­mų­jų „mei­lių“ at­spin­džiai vei­de­liuo­se. Tie – įsi­my­lė­jė­liai da­bar ge­riau­siu at­ve­ju sa­vo ko­jom ju­dan­tys pen­si­nin­kai. Ar tuo pa­čiu grin­di­niu – ši­to jau nie­ka­da ne­su­ži­no­sim.“ Ro­lan­das Ras­taus­kas. Romualdas Požerskis gimė…

Vasario mėnesį kultūrinę kelionę Klaipėdos miesto autobusais pradėjusi MUZĖ – jau daugiau kaip pusę metų veža, pasakoja ir rodo be iš ankstinio susitarimo ir perspėjimo, tik prisitaikydama prie miestiečių įprastinių maršrutų ar trumpų stabtelėjimų. Autobusuose įrengtos stilizuotos muziejų vidaus ekspozicijos ir jų pristatymai, atsistiktiniai muziejininkų bei miestiečių susitikimai stotelėse, pažymėti projekto ženkliukais, praturtini žiniomis ir gera nuotaika – sukūrė naujas netikėtumo tradicijas, kurios, pasak miesto mero Vytauto Grubliausko, padovanojo galimybę naujai pažvelgti į miesto muziejus. Taigi, tęsiant MUZĖS tradicijas, šiandien Klaipėdos keleivinio transporto klientų aptarnavimo centre buvo pristatytos dar dvi projekto staigmenos klaipėdiečiams – Klaipėdos keleivinis transportas išleido specialųjį Muzė veža projekto autobuso bilietą su aversu, kurio tiražas – 1 milijonas! Taipogi buvo pristatyta keturių muziejų edukacinė/teminė paroda, kurios pagrindinis tikslas – kiekvienam projekto dalyviui prisistatyti miestiečiams per individualų santykį su kelione savo muziejaus rėmuose. Informatyviuose stenduose muziejai pateikė netikėtus ir įdomius faktus, su kuriais plačiau ir išsamiau susipažinti galima Klaipėdos keleivinio transporto klientų aptarnavimo centre. Edukacinė ekspozicija veiks iki š. m. gruodžio 31d. „Muzė veža“ – tai analogų Lietuvoje neturintis atviro muziejaus edukacinis projektas, kuris jungia keturis Klaipėdos muziejus: Lietuvos jūrų, Mažosios Lietuvos, Laikrodžių ir Prano Domšaičio galeriją bei miesto keleivinį transportą. Muzė veža iššūkį priėmę miesto autobusai, aktyviai…

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. rugsėjo 15 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Tado Vincaičio personalinė paroda „Nuo gatvės iki galerijos“. Gatvės menininkas Tadas Vincaitis, savo kūrybai naudojantis Plūgo pseudonimą, – vienas iš grafičių pradininkų Lietuvoje. Jo darbų galima pamatyti ant Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Rygos, Betliejaus ir kitų miestų pastatų fasadų. Vieną iš jo kūrinių – neofreską „Sapnas“, atliktą kartu su klaipėdiečiu menininku Edvardu Šepučiu ant VDA Klaipėdos fakulteto sienos Daržų g., jau spėjo pamėgti ir klaipėdiečiai. T. Vincaičio parodos „Nuo gatvės iki galerijos“ ekspozicijoje – keli didelio formato darbai, atlikti tiesiai ant Parodų rūmų salės sienų, iliustruojantys grafičių subkultūros įtaką autoriaus kūrybai, menininko, kaip kūrybinės asmenybės, evoliuciją ir jo santykį su supančia aplinka bei su pačiu savimi. Savo darbais autorius akcentuoja, kad naujos kartos meno kryptys – graffiti, postgraffiti ar neofreskos žanras – taip pat gali būti meninės raiškos kalba, ir nebūtinai tik socialiniame kontekste. „Man, taikomosios dailės atstovui, teko pasukti galvą, kaip perteikti gatvės meną galerijoje. Po ilgų svarstymų nutariau, kad neapsiribosiu vien ekspozicija galerijos viduje. Taip bus atspindėtas mano noras dalį ekspozicijos grąžinti atgal į gatvę, kur šis žanras, neretai laviruodamas aplink „saugią ir patogią“ tematiką, geriausiai atsiskleidžia. Savo ekspozicija galerijos viduje atsiribosiu…

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga ir BAROTI galerija 2017 rugpjūčio 25 d. (penktadienį) 17 val. kviečia į Klaipėdos Dienovidžio skverą (Didžioji vandensg./Tomo g.) atidengti penkias naujas skulptūras, sukurtas meno projekto „Viešas dialogas III” metu ir skirtas „Klaipėdai – Lietuvos kultūros sostinei”. Skulptūrų autoriai : Remigijus Sederevičius (Kaunas), Jurgita Jasinskaitė (Vilnius), Vilmantė Žegulytė (Panevėžys), Audrius Janušonis (Alytus), Egidijus Radvenskas (Panevėžys). Tai tęstinis skulptūrų kūrimo ir eksponavimo Klaipėdos miesto erdvėje projektas. Jau pirmojo projekto patirtis parodė, kad Klaipėdai labai reikalingos tokios viešos akcijos-parodos: jos suteikia miestui naują kultūrinę erdvę, bei pratina plačiąją publiką prie įvairiapusės šiuolaikinio meno raiškos. Maža to, tokios parodos po atviru dangumi labai pagyvina senamiesčio vaizdą ir gyvenimą, todėl didele dalimi prisideda prie Klaipėdos senamiesčio gaivinimo problemų sprendimo. Tai paskatino 2014 m. surengti projektą „Viešas dialogas II”, kurio metu penki Lietuvos dailininkai kūrė akmens masės skulptūras, kurios ir šiandien puikuojasi Klaipėdos „Dienovidžio” skvere. Šiandien jau drąsiai galima pasakyti, kad miesto visuomenė ir svečiai labai teigiamai įvertino tokių meninių akcentų atsiradimą mieste, nes per tris metus nei viena skulptūra nebuvo nei pažeista , nei sugadinta, nors eksponuojamos jos yra visą parą po atviru dangum be jokios apsaugos. Klaipėdos turizmo centras įtraukė šį skulptūrų ansamblį į lankytinų vietų mieste sąrašą. Čia tikrai nestinga…

„Nusikaltėlis ar auka?” Tokiu netikėtu, intriguojančiu įžanginiu žodžiu šiandien, liepos 25 d. Jūrų muziejus atitaro „Akropolio” prekybos centre Klaipėdoje, prie knygyno „Pegasas” . Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad visame pasaulyje muziejais išeina iš savo ribų ir drąsiai žengia į netikėtas erdves. – Rengti parodą prekybos centre Jūros šventės metu – jau tampa gera tradicija,- sako direktorė. – Tokiu ayveju ieškomas ir kitoks parodos pateikimo būdas. „Nusikaltėlis ar auka?” – tai vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda, pateikta, kaip detektyvinė istorija. Lankytojai prašomi padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis – Kamčiatkos krabas. Istorija parsidėjo labai seniai – 1930 m., Sovietų sąjungai išsikėlus tikslą užveisti šią komerciškai naudingą rūšį Barenco jūroje. Eksperimentas trūko tris dešimtmečius, bet nebuvo sėkmingas – gyvūnai neišgyvendavo kelionės. Tačiau 1960 m., skyrus eksperimentui dar apie 300 000 dolerių, pavyko šiuos gyvūnus sėkmingai perkelti. Per keturiasdešimt metų Kamčiatkos krabas išplito į Vakarus išilgai Finmarko pakrantės Rusijos mokslininkai tikina, kad krabai jau pasiekė tolimiausią rytinę ribą – Barenco jūrą, o į Vakarus jie gali pasiekti net Gibraltarą.. Nuo 1995 metų šių krabų populiacija išaugo šešis kartus. Vien Barenco jūroje jų yra apie 12 milijonų! Šis krabas yra visaėdis plėšrūnas. Todėl yra pavojingas biologinei įvairovei. Nevaldomai plintanti Kamčiatkos krabų populiacija kelia…

Lapkričio 4 d. 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) Galerijoje 3A vyks parodos “Kai Klaipėda Memeliu vadinos: laisvalaikio pramogos” atidarymas. Ši kilnojamoji paroda, parengta bibliotekos Kraštotyros skyriaus – tai trečioji paroda iš ciklo „Kai Klaipėda Memeliu vadinos…“. Pirmoji ciklo paroda pristatė ikikarinės Klaipėdos transportą ir ryšius, antroji – senąsias miesto mokyklas. Trečioji paroda netikėtai mus perkelia į tuometę prieškarinę Klaipėdą, kuomet klaipėdiečiai laisvu nuo darbo ir rūpesčių metu lankėsi kavinėse, restoranuose, parkuose, kino teatruose, koncertuose ar jomarkuose. Rengiant parodą, naudotasi Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. archyvo medžiaga. Unikalios fotografijos, atspindinčios tarpukario Klaipėdoje veikusio ledo ir riedučių sporto klubo veiklą, gautos iš Manheimo miesto archyvo. Dalyvaus: prof. dr. Daiva Kšanienė, grieš Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir E. Balsio menų gimnazijos smuikininkai (mokytoja Skaistė Čilinskaitė). Paroda veiks iki gruodžio 15 d.