Statybos

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,8% (2018 metų spalį metinis augimas sudarė 3,5%). 2018 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.509 Eur (+8 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 30,7% (+354 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4%, 0,2%, 1,0% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.071 Eur (+4 Eur/m²), 1.075 (+2 Eur/m²), 664 Eur (+6 Eur/m²) ir 644 Eur (+5 Eur/m²). Per metus (2018 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2017 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,8%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 3,5%,  Šiauliuose – 8,9% ir Panevėžyje – 12,3%. „Analizuojant didžiausius šalies miestus, matyti, kad per pastaruosius dvylika mėnesių Kaune ir Klaipėdoje sparčiausiai augo naujos statybos butų pardavimo kainos, tuo tarpu Vilniuje – senos statybos. Per metus Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butai atitinkamai brango 4,7% ir…

Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktas projektas, kuriame informuojama apie naujo verslo Taikos prospekte statybas. Po pastatu numatoma įrengti požeminę automobilių saugyklą, kurioje tilps 12 autobilių, 6 bus sklypo ribose, o 20 papildomų vietų – pagal panaudos sutartį požeminėje autobilių saugykloje, Taikos pr. 32A. Projekto techniniai parametrai Planuojamo objekto adresas –Taikos pr. 28A; Sklypo plotas – 970 m2; Pastato bendras plotas – 1 460 m2; Energetinio efektyvumo klasė – A+; Pastatas bus 5 aukštų (aukštis 18m); Dviračių stovai – 4 vnt.; Automobilių stovėjimo vietų skaičius – 42 vnt.; Projekto vystytojas – UAB „Danta“; Projektinius siūlymus ruošė – UAB „A 405“, projekto vadovas architektas Gintaras Čičiurka; Viešas svarstymas Visuomenės atstovai iki sausio 2-osios savo pasiūlymus gali teikti elektroniniu paštu paštu [email protected]. Projekto viešas svarstymas numatomas kitąmet, trečiadienį, sausio 2 d., Bijūnų g. 8. Diskusijų pradžia 17.00 val.

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT), įvertinusi viešbučių paskirties pastato Vytauto g. 21, Palangoje projektinių pasiūlymų atitikimą architektūros kokybės kriterijams, teigiamai įvertino architektūrinę idėją, stiliaus vientisumą ir išraiškos estetiškumą, tačiau įžvelgė ir trūkumų dėl kurių pateikė rekomendacijas. „Architektūriniai sprendiniai inovatyvūs, bendra pastato stilistika yra įdomi ir išskirtinė, tačiau, vertinant kontekstualumo, urbanistinio integralumo bei funkcionalumo požiūriu, projektas tobulintinas“, – teigia Klaipėdos RAT pirmininkas E. Andrijauskas. RAT ekspertai, neabejodami UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ suprojektuoto statinio bendra architektūrine išraiška, kvestionavo, ar tokios stilistikos pastatas dera konkrečioje aplinkoje, ar koreliuoja su Vytauto gatvės užstatymu, pagaliau, ar konteksto interpretacijos nėra tiek laisvos, kad siūlomų pastatų išraišką keičia į nekontekstualią. Kita vertus, buvo išsakyta nuomonė, kad Palangoje, bent jau miesto dinamiškiausiose architektūrinės–urbanistinės kaitos teritorijose, tradiciškai atsiranda išskirtinės architektūros pastatai ir tai vertintina teigiamai. Daugiausiai abejonių ir pastabų sulaukęs urbanistinio integralumo (santykio su kontekstu) naratyvas buvo aptariamas tiek statinių padėties gatvių išklotinėje, tiek pastatų mansardinio aukšto sprendinio, tiek apdailos požiūriais. Ekspertų neįtikino autorių sprendimas perstumti pastatus Vytauto gatvės atžvilgiu, taip keičiant vakarinę gatvės užstatymo liniją, kuri visgi yra nusistovėjusi nuo pat Kęstučio gatvės. Su tuo susijusi ir pagrindinė Klaipėdos RAT rekomendacija projekto autoriams – atsisakyti perstūmimo arba ieškoti subtilesnės reakcijos į Vytauto gatvės linkį, nežalojant…

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis aktyvumas matomas plika akimi – Vilniuje ir Kaune nauji daugiabučių kvartalai kyla vienas po kito. Būtent Vilniui ir naujų statybų bumą išgyvenančiam Kaunui pastaraisiais metais teko didžiausias nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesys. Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos miestus sparčiai vejasi ir Klaipėda. Šalies uostamiestyje gyvenamojo būsto paklausa paskutiniais metais pastebimai augo, o ši tendencija, specialistų teigimu, artimiausiu metu turėtų tik dar labiau ryškėti. Ar Klaipėdoje gali pasikartoti Kauno sėkmė, kas šiame mieste lemia nekilnojamojo turto rinkos augimą ir koks būstas yra patraukliausias pajūrio gyventojams? Dešimtys naujų būsto projektų Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad per ateinančius 3 metus Klaipėdoje turėtų būti užbaigta 12 skirtingų būsto projektų, dėl kurių rinkai jau yra ir dar bus pasiūlyta iki 450 naujų butų. Naujų butų rinka labiau išaugti turėtų kitąmet. Tuomet, kaip planuojama, uostamiestyje bus užbaigta iki 10 naujų gyvenamųjų namų projektų su daugiau nei 300 butų. „Be to, Klaipėdoje pastaraisiais metais sparčiai mažėjo anksčiau pastatytų ir neparduotų butų kiekis. Jei 2014 metais laisvų butų skaičius Klaipėdoje siekė maždaug 740, tai šių metų viduryje jis buvo maždaug dvigubai mažesnis. Taigi nuosaikaus uostamiesčio būsto rinkos…

Planuodami savo atostogas lietuviai vis dažniau atsigręžia į nuosavą pajūrį. Maža to, tendencijos rodo, kad poilsis prie Baltijos jūros vilioja ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Todėl vis daugiau tautiečių renkasi pažvelgti praktiškai: suprasdami, kad nekilnojamasis turtas – vertinga ir ilgalaikė investicija, Lietuvos pajūryje dairosi atostogoms skirto nuosavo būsto, kuriam taiko griežtus kriterijus. Pasak apartamentų „Elija“ pardavimų vadovės Andželikos Glavdel, atostogoms skirto būsto pardavimai Lietuvos pajūryje pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Vadovės teigimu, įtaką tam pirmiausia padarė aiškiai susiformavę šalyje gyvenančių šeimų poreikiai. „Gyvenimo tempas darosi vis spartesnis, todėl auga ir noras kokybiškai pailsėti. Atostogas užsienyje įprastai reikia planuoti iš anksto, dažniausiai joms prisireikia ir papildomai pataupyti, ypač jei planuojama ilsėtis su visa šeima. Tuo tarpu nuosavas būstas Lietuvos pajūryje – idealus sprendimas norint turėti galimybę lengvai ir greitai atsiriboti nuo įprasto šurmulio, be to, leidžiantis į poilsį pasinerti spontaniškai, ištisus metus“, – sako A. Glavdel. Ieško ramybės Pagrindinius atostogoms skirtų būstų pajūryje pirkėjų poreikius atspindi ryškios tendencijos. Pirmiausia žmonės nori, kad namai būtų kuo arčiau paplūdimio – tikisi, kad jūros ošimą galės girdėti jau vien pravėrę atostogų namų langus. Taip pat vis dažniau pirkėjai tikina ieškantys ramybės, todėl trankias ir linksmybėmis perpildytas apylinkes keičia į tylius ir jaukius gamtos…

Spalio 23 d. Vyriausybės iniciatyva surengta konferencija „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”, kurioje siekta pristatyti ir aptarti šešėlinės veiklos įtaką įvairiems ekonomikos sektoriams. Statybos sektorius ir vėl buvo įvardintas kaip vienas iš tų, kuriame atlyginimai vokeliuose vis dar labai paplitę. Atlyginimų vidurkiai skiriasi kelis kartus Peržvelgus Sodros pateikiamus atlyginimų vidurkius įvairiose statybinėse bendrovėse matoma, kad šie skirtingose įmonėse kartais skiriasi net penkis kartus. Tyrimui pasirinktos įmonės, besispecializuojančios vamzdynų, ryšių ir elektros tiesimo, žemės kasimo ir infrastruktūros tvarkymo darbuose. Pavyzdžiui, jei Klaipėdoje veikiančioje UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ vidutinis atlyginimas 2017-ųjų rugsėjį siekė 1833,41 Eur (neatskaičiavus mokesčių), tai analogiška veikla užsiimančioje „Ukmergės inžinerijoje“ – tik 344,74 Eur. Vargu, ar tokį ženklų skirtumą galima paaiškinti vien tuo, jog viena įmonė dirba trečiajame pagal dydį mieste, antra – periferijoje. Internetiniai darbo skelbimai, skirti įvairaus profilio statybų sektoriaus darbuotojams, taip pat byloja apie gerokai aukštesnius atlyginimų vidurkius. Suvirintojui Lietuvoje siūlomas vidutinis atlyginimas – 975 Eur, šaltkalviui – 813 Eur, krano operatoriui – 987 Eur,  betonuotojui – 899 Eur (visi vidurkiai pateikti neatskaičiavus mokesčių). Žinoma, patyrę darbuotojai gali tikėtis gerokai daugiau, pvz. ekskavatorininkui siūlomas atlygis svyruoja nuo 700 iki 2000 Eur. Šiuos skaičius patvirtina ir dalies apžvelgtų įmonių rezultatai, kuriose vidutiniai atlyginimai atitinka arba viršija…

Šiais metais pačiame Klaipėdos miesto centre pradėtas unikalus projektas – gyvenamųjų loftų statyba. Prestižinės Birutės gatvės pradžioje rekonstruojamame pastate planuojama atverti vienintelį tokio tipo namų kompleksą su 16 butų, į kuriuos naujieji gyventojai galės įsikelti jau rugsėjo mėnesį. „Loftai – unikali būsto forma, pasižyminti šviesiomis patalpomis ir erdvumu, tokių gyvenamųjų plotų paklausa tik auga. Lankantis užsienio šalyse ir stebint JAV tendenciją senus pastatus prikelti naujam gyvenimui, nusprendėme šią idėją įgyvendinti ir Klaipėdoje. Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune šie stilingi būstai jau išpopuliarėjo, o Klaipėdoje – tai bus pirmasis tokio pobūdžio pastatas“, – sako „Klaipėdos loftai“ idėjos bendraautorius Gytis Koržinskas. Gyvenimas centre šalia jūros Loftus skiria vos 10 minučių kelio pėsčiomis iki senamiesčio širdies „Teatro aikštės“ ir netoliese esančios „Senosios perkėlos“, per pusvalandį naujųjų namų gyventojai galės nukeliauti iki jūros. Loftų įkūrėjų teigimu, tokia gyvenamoji vieta tiks mėgstantiems pasivaikščioti romantiškomis gatvelėmis. Vairuojantiems – patogus susisiekimas su lankomiausiais prekybos ir laisvalaikio centrais, o uždarame pastato kieme su vaizdo kameromis gyventojams garantuojama vieta automobiliui. Dviejų aukštų pastate racionaliai suplanuotos įvairaus dydžio gyvenamosios erdvės nuo 40 kv. iki 100 kv. metrų. Pirmajame aukšte planuojama įrengti ir komercinės paskirties patalpas, kuriose ketina įsikurti architektų, teisininkų ir IT specialistų įmonės. Naujos statybos loftai bus parduodami su daline apdaila. Išskirtinai aukštos 4,6 m siekiančios lubos – galimybė pastatyti…

Šviesūs, paprasti, jaukūs ir natūralūs – dažniausiai tokių namų pageidauja lietuviai. Interjero dizainerė Monika Juknienė atskleidžia, koks interjero stilius Lietuvoje populiariausias ir kaip jis derinamas su vis dažniau klientų akcentuojamu kasdienio gyvenimo komfortu. Gamtos jausmas ir „jauki netvarka“ Juknienės teigimu, dabar Lietuvoje populiarūs skandinaviški interjerai. Namų erdvę jie daro šviesesnę bei didesnę ­­– tai svarbu, mat mūsų klimato zonoje apie pusę metų saulės šviesos trūksta. „Lietuviams norisi būti arti gamtos, patinka natūralios apdailos medžiagos: medis, linas, medvilnė, oda, metalo detalės. Pirmenybė teikiama neutralioms, ramioms spalvoms: pilkiems, smėlio, baltiems atspalviams. Atsisakoma simetrijos, tiesių linijų – taip sukuriama „jauki netvarka“, – sako dizainerė. Anot jos, gyvenantiems Lietuvoje jaukūs neįpareigojantys skandinaviški interjerai yra prie širdies, nes puikiai tinka leisti laiką su draugais ir šeima. Be abejo, ne paskutinėje vietoje yra pasaulinės tendencijos, mat skandinaviškos stilistikos namai populiarūs ne tik pas mus. „Kuo toliau, tuo labiau dizaine įsivyraus minimalistinis stilius, aukštos kokybės natūralios apdailos medžiagos, matiniai paviršiai. Lavėjant skoniui, populiarės interjero paprastumas, elegancija ir santūrumas, bus mažiau puošnumo bei įmantrumo“, – toliau vardija M. Juknienė. Interjerą veikianti tendencija – būstai darysis vis išmanesni „Kuriant šiuolaikišką būstą, šalia estetikos vis dažniau tenka pasirūpinti ir gyvenimo kokybės reikalavimus užtikrinančios pastatų automatikos įrengimu, – sako automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro…

Daugiabučių namų savininkų bendrijos ar administratoriai, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikomos, per naują VšĮ CPO LT sukurtą elektroninę priemonę Elektroninį pirkimų centrą (https://epc.cpo.lt/) gali paprastai ir skaidriai įsigyti daugiabučių namų modernizavimo darbų. Pasak ūkio viceministro Ramūno Buroko, nuo liepos mėnesio vidurio sudaryta galimybė rangos darbus be projektavimo pagal techninį darbo projektą įsigyti per Elektroninį pirkimų centrą ypač svarbi toms daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir administratoriams, kurie turi parengtus techninio darbo projektus ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi modernizuoti daugiabučius namus, nes iki metų pabaigos to nepadarius, gyventojai prarastų 5 proc. valstybės paramos skirtos šiems daugiabučiams namams modernizuoti. Siekiant maksimaliai patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti pirkimų per Elektroninį pirkimų centrą lankstumą ir paprastumą, užsakovams pakaks įkelti techninį darbo projektą, o tiekėjams reikės tik pateikti kainos pasiūlymą visiems būtiniems darbams atlikti. Šiuo metu daugiabučių namų savininkų bendrijos ir administratoriai per Elektroninį pirkimų centrą gali įsigyti daugiabučiams namams modernizuoti reikalingų rangos darbų su projektavimu pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų, taip pat rangos darbų be projektavimo pagal techninį darbo projektą. Nuo Elektroninio pirkimų centro administravimo pradžios (2017 m. vasario 14 d.) jame užsiregistravo 20 užsakovų (daugiabučių namų bendrijų ir daugiabučių namų administratorių, kurie nėra perkančiosios organizacijos), 81 tiekėjas, įvyko…

Klaipėdoje, ties Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankryža, sparčiai kyla naujas tarptautinius standartus atitiksiantis baseinas (50 m) su sveikatingumo centru: jau užbaigtas baseino duobės betonavimo etapas, kurio metu išlieta net 2200 kubinių metrų betono, taip pat sumontuoti 95 procentai surenkamų gelžbetoninių gaminių, atlikta apie 50 procentų mūro darbų, įpusėjo ir medinių santvarų montavimas. Šiuo metu pradedami inžinerinių tinklų – vidaus, lauko elektros, vėdinimo ir kitų – įrengimo darbai. Čia, kaip ir kiekviename sudėtingo objekto statybų etape, laukia nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, pastate bus įdiegtos net aštuonios atskiros vėdinimo sistemos, kurios palaikys optimalų oro drėgnumą. Svarbus ir pastebimas baseinų statybų momentas vyks rugpjūčio mėnesį – iki rugsėjo pastatą ketinama uždengti stogu. „Objektas kyla ne tik akyse, bet ir terminuose. Matydamas vykstančius darbus ir jausdamas jų pulsą esu ramus, kad viskas daroma laiku ir kokybiškai. Tie ambicingi planai, apie kuriuos kalbėjome įleisdami kapsulę, nesikeičia, tačiau turime labai aiškiai suvokti, kad kalbame apie unikalų projektą ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione, o tai diktuoja ir unikalius iššūkius. Labai dažnai žiūrime į terminus ir datas, bet baseinas turės tarnauti ne vienerius metus ir net ne vieną dešimtmetį, tad patikimumo klausimas turėtų būti svarbesnis nei tempo klausimas“, – sako statybvietėje lankęsis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.…

„Pušų kvartalas“ – tai naujas daugiabučių gyvenamųjų namų projektas šiuo metu plėtojamas Gargžduose, vakarinėje miesto dalyje, ties Pušų ir Karaliaus Mindaugo gatvėmis. Naujakuriai galės keltis į įsigytus butus jau šią vasarą. „Pušų kvartalo“ pardavimų vadovė Laura Gerojimaitė pastebėjo, kad investuoti į statybas nuspręsta įvertinus Gargždų miesto perspektyvas ir naujo kokybiško būsto poreikį. „Džiugu, kad statybos šiame mieste vėl vyksta. Klaipėdos rajonas pritraukia itin daug užsienio investicijų, o Gargždai yra administracinis rajono centras, kuriame jau įsikūrę ar kuriasi nemažai Lietuvos ir užsienio kapitalo kompanijų, tad natūralu, kad sulaukiame nemažai potencialių pirkėjų, dirbančių tose įmonėse. Be to, būsto Gargžduose dairosi ne tik šio miesto gyventojai, bet ir klaipėdiečiai bei būsto gimtinėje ateičiai besidairantys emigrantai. Sulaukiame ir būsto investicijai ieškančių žmonių dėmesio, kurie įžvelgia potencialą naują, ekonomišką būstą nuomoti.“, – sakė L. Gerojimaitė. Pasak jos, pavadinimą šiam kvartalui suteikė patys gargždiškiai, kurie tarpusavy naujai vystomą kvartalą ties naujai tiesiama Pušų gatvės atkarpa ėmė vadinti Pušų kvartalu. L. Gerojimaitė suskumba vardinti visus pranašumus, kuriais galės naudotis naujojo daugiabučio gyventojai. „Svarbiausia, kad tai yra naujos statybos namas, kuriam naudojamos aukštos kokybės statybos ir apdailos medžiagos, o butai jame bus net pigesni (aut. pastaba – nuo 950 Eur/kv.m) nei prieš dešimtmetį statytuose panašaus projekto daugiabučiuose, kur…

Malūno tvenkinys ir aplink jį esantis parkas – patraukli rekreacinė erdvė, kurioje dera ir aktyvaus, ir ramaus poilsio zonos, ir natūrali gamta. Tokią viziją mato Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą techniniam darbo projektui parengti laimėję projektuotojai – UAB „Ademo grupė“ jungtinėje veikloje su MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Vasario 23 dieną klaipėdiečiams pristatyti pirminiai projektuotojų siūlymai. Kuriant kokybišką miesto viešąją erdvę, projektuotojai siūlo parką skirstyti į skirtingas funkcines zonas, o nuo intensyvių Tilžės ir Mokyklos gatvių parko teritoriją atskirti medžių barjeru. Čia pasodinti želdiniai ir valytų orą, ir padėtų formuoti dar jaukesnes erdves. Pietinėje parko dalyje numatoma įrengti įvairių formų medinių terasų, suteikiančių galimybę prieiti prie vandens, įmerkti kojas, degintis, žvejoti. Netoliese būtų kuriamos žaidimų erdvės vaikams bei paaugliams, šachmatų stalų zona, petankės aikštelė, lauko treniruoklių erdvė. Abu tvenkinio krantus sujungs medinis tiltelis, nuo kurio atsivers nuostabus vaizdas į centrinę, natūralią tvenkinio dalį. Projektuotojai mano, kad tiltelis gali tapti populiaria miestiečių, ypač jaunavedžių lankoma vieta. Centrinė parko dalis numatoma ramiam poilsiui, čia klestėtų natūrali gamta. Tvenkinio krantus siūloma papildomai apželdinti, o vandenyje įrengti plaukiojančias saleles paukščiams perėti. Čia lankytojas būtų tik svečias, turintis galimybę patogiai praeiti, pailsėti ir stebėti natūralią gamtą, mokytis ją pažinti. Ramybė karaliautų ir vakarinėje parko dalyje…

Poilsio apartamentų kompleksas „Elija“ nekilnojamojo turto rinką pajūryje pagausins 272 apartamentais. Dviejose iš penkių daugiaaukščių pastatų Šventojoje, netoli jūros, jau pradėti pardavinėti apartamentai, kurie bus visiškai įrengti. Bendrovė „Naujoji Elija“ į projektą planuoja investuoti 10 milijonų eurų ir tikisi, kad projektas išjudins NT rinką pajūryje bei atneš ilgalaikę grąžą. Tai iki šiol didžiausias nekilnojamo turto projektas pajūryje. Bendrovės „Naujoji Elija“ pardavimų vadovė Andželika Glavdel teigia, kad apartamentus čia įsigyti galės itin skirtingo dydžio biudžetus būstui nusimatę pirkėjai, galintys skirti nuo 30 iki 140 tūkstančių eurų. „Manome, kad didžiausio susidomėjimo sulauks maži, ekonomiški būstai, bet pirkėjų laukia ir erdvūs, beveik 90 kvadratinių metrų, prabangūs apartamentai“, – sako pardavimų vadovė. Pasak A. Glavdel, pirmieji gyventojai į „Eliją“ galės įsikelti jau birželį. Ji pastebi, kad potencialūs klientai apartamentais domisi ne tik dėl atostogų galimybės, bet ir dėl patrauklios investicijos galimybės, tikėdamiesi būstą išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų. Penkių pastatų projektas įgyvendinamas dviem etapais. Per pirmąjį etapą dviejuose pastatuose bus siūloma įsigyti 120 įvairaus dydžio apartamentų su pilna apdaila, baldais ir buitine technika. Antrasis etapas – 152 apartamentai trijose pastatuose – laukia kitais metais. Kiekvienam būstui skirta automobilio stovėjimo vieta. Pasirūpinta ir sandėliukais, kurie tampa itin aktualūs atostogų metu. Bendras „Elijos“ projekto plotas…

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos (restauravimo) darbų Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto (S.Nėries g. 5, Klaipėda) pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. „Kultūros vertybių registre šis valstybės saugomas objektas yra įvardijamas kaip Mokytojų seminarijos pastatas, kadangi minėtoji mokymo įstaiga jame veikė iki 1934 m. Lietuvių kalbos mokytojus anuomet rengusi seminarija ─ svarbus Klaipėdos krašto lietuvybės ugdymo židinys. Džiaugiamės kartu su Klaipėdos universitetu, kad 2017 m. Kultūros sostinės titulą perėmusi Klaipėda pasipuošė dar vienu sutvarkytu istoriniu pastatu“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos fasadų tvarkybos (restauravimo) darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Klaipėdos universitetu. Per aštuonerius metus šiame kultūros paveldo objekte atlikta darbų už maždaug 1,67 mln. eurų (939 tūkst. Eur ─ KPD, 730 tūkst. Eur – Klaipėdos universiteto skirtos lėšos). Iš jų šiemet virš 91 tūkst. eurų skirta iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos, o Klaipėdos universitetas šiais metais prisidėjo apie 72 tūkst. eurų suma. Tvarkybos darbų užsakovas ─ VĮ „Lietuvos paminklai“, projekto vadovas ─ Juozapas Tilvikas (UAB „Klaipėdos projektas“). Darbus vykdė UAB „Pamario restauratorius“. Pasak VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Zigmo…

Baigus išsamų Šilutės rajono Kintų seniūnijoje, Karaliaus Vilhelmo kanalo pakrantėje įsikūrusios sodybos ir šalia jos esančių statinių teisėtumo patikrinimą, įtarimai dėl nelegalių statybų pasitvirtino. Nustatyta, kad devyni statiniai pastatyti valstybinėje žemėje už sklypo ribų. Pilietei R. R. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Kalviškių k. 1, Kintuose, yra ne tik greta Karaliaus Vilhelmo kanalo, bet ir telmologiniame draustinyje. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Klaipėdos skyriaus pareigūnai į patikrinimą pakvietė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovus. Įvertinę šių institucijų pateiktas išvadas, dokumentus ir paaiškinimus, VTPSI specialistai konstatavo su statinių statyba susijusius pažeidimus. Nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia R. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 9 nesudėtingi statiniai pastatyti neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo dėl naudojimosi šia žeme. Taip pat pačiame R. R. žemės sklype yra statinių, pastatytų nepasirūpinus privalomais jų statybą leidžiančiais dokumentais. VTPSI Klaipėdos skyrius pareikalavo per 6 mėnesius nugriauti statinius valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę. Dėl sklype esančių savavališkų statinių surašyti savavališkos statybos aktai ir statytojai pateikti privalomieji nurodymai pašalinti padarinius. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai kontroliuos reikalavimų vykdymą ir, reikalui esant, imsis kitų…

Lietuvoje pastebimai auga susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais, kuriuos, anot ekspertų, dažniausiai žmonės perka ne ketindami užsidirbti iš nuomos, bet siekdami juose gyventi patys. Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar? Sėkmę lėmė įvairovė Pirmasis A energinės klasės daugiabutis buvo pastatytas 2012 metais Vilniuje, Bajorų kalvose. Per tą laiką tokių gyvenamųjų namų gerokai padaugėjo. Pagal oficialius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra pastatyti ir sertifikuoti 74 A energetinės klasės būstai (iš jų – 58 individualūs namai arba kotedžai ir 16 daugiabučių) bei 44 A+ energetinės klasės gyvenamieji pastatai (tai yra, 39 individualūs namai arba kotedžai ir 5 daugiabučiai). Visi A ir A+ energinės klasės daugiabučiai namai stovi didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 19 Vilniuje ir po vieną Kaune (A+) bei Klaipėdoje (A). Didžioji dauguma (net apie 84 proc.) visų pastatytų A ir A+ energinės klasės individualių namų arba kotedžų taip pat yra trijuose didžiuosiuose miestuose bei jų rajonuose. Nesunku pastebėti, jog energiškai efektyvių gyvenamųjų namų pasiūlą didina auganti jų paklausa. „Susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai…

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį dalyvavo Klaipėdos miesto baseino ir sveikatingumo centro statybos darbų pradžios – simbolinės kapsulės įkasimo – ceremonijoje. Vienas moderniausių Lietuvoje ir tarptautinius standartus atitinkantis 50 metrų baseinas duris uostamiesčio gyventojams turėtų atverti kiek daugiau nei po metų. „Esu tikras, kad čia prasidės talentingų Lietuvos plaukikų kelias į olimpines pergales. Be to, daugiafunkcio centro atskirose erdvėse galės treniruotis ir plaukikai mėgėjai, taip pat čia bus ruošiami nardytojai, laisvalaikį žmonės galės leisti sporto ir SPA procedūrų zonose. Dėkoju baseiną projektavusiems architektams, kurie sugebėjo suderinti ir po vienu stogu sutalpinti tiek daug skirtingų funkcijų. Tikiuosi, kad konkursą laimėję statybininkai laikysis pažadų užbaigti darbus iki kitų metų pabaigos. Klaipėdos baseino statyba įtraukta į Vyriausybės svarbių šalies ekonominių projektų sąrašą“, – sakė Vyriausybės vadovas uostamiesčio multifunkcinio centro statybos darbų pradžios ceremonijoje. Ministro Pirmininko teigimu, netolimoje ateityje Lietuva turės dešimtį naujų plaukimo centrų. Šiemet atidaromas baseinas Druskininkuose ir baigiamas statyti Varėnoje. Jau vyksta baseinų statytos Rokiškyje ir Radviliškyje. Kitais metais po užtrukusių sudėtingų konkurso procedūrų, beje, su kuriomis susidūrė ir Klaipėda, prasideda modernaus Vilniaus Lazdynų ir Abraomo Kulviečio gimnazijos baseinų statyba. Savo baseinus turės ir Palanga, Plungė, Prienai, Kupiškis. „Tikiu, kad netolimoje ateityje Klaipėda taps žinomu plaukimo centru, o Lietuva – garsių…

Apleistų teritorijų reabilitacija Klaipėdoje įgyja pagreitį. Žadama, jog buvusio Faneros fabriko teritorija miesto prieigose per penkerius metus pasikeis neatpažįstamai. Atvykstančiuosius Liepų gatve pasitiks modernus „švyturys“ – šviesos instaliacijomis pasidabinęs senosios katilinės kaminas, o ilgus metus miesto vaizdą darkę fabriko griuvėsiai virs šiuolaikišku, europinius standartus atitinkančiu verslo centru. Liepų gatvės 83 sklypo plėtrą numatoma įgyvendinti 4 etapais. „Kamino biurai“ – pirmasis iš jų. UAB „Viremidos investicijos“ vadovo Šarūno Butkaus teigimu, verslo centras „Kamino biurai“ įsikurs perspektyviausioje uostamiesčio erdvėje. „Dar 2006-aisiais peržiūrėję miesto teritorijų planavimo dokumentus ir numatomas investicijas į infrastruktūros plėtrą įžvelgėme šios erdvės patrauklumą bei komercinę perspektyvą. Liepų gatvė – pagrindinis įvažiavimas į miesto centrą atvykstantiems autostrada ir Palangos plentu. Objektai šioje teritorijoje puikiai matomi bei lengvai pasiekiami tiek miesto, tiek rajono mastu. Šiandien tai labiausiai besivystanti miesto dalis“, – aiškino Š. Butkus. „Kamino biurai“ pretenduoja tapti pionieriais uostamiestyje ir inžineriniais sprendimais. Pasak Š. Butkaus, tai pirmasis projektas pajūryje, kuris nuo projektavimo iki eksploatacijos darbų yra įgyvendinamas moderniausia informacinio modeliavimo sistema BIM (angl. Building Information Modelling). BIM leidžia identifikuoti galimas klaidas jau pačioje projekto kūrimo stadijoje, todėl išvengiama gerokai didesnių išlaidų taisant klaidas statybos metu, taip pat užtikrinamas pastato efektyvumas bei saugumas. Skandinavijos šalyse informacinis modeliavimas, pokalbininko teigimu, yra norma.…