Verslas

Nuo spalio 23 d. griežtinami prekybos kaitinamuoju tabaku reikalavimai

Nuo spalio 23 d. griežtinami prekybos kaitinamuoju tabaku reikalavimai

Netrukus Lietuvoje įsigalios draudimas prekiauti paskanintais ir kvapniais kaitinamojo tabako gaminiais. Atsiras ir prievolė pakuočių ženklinimui apie galimą žalą sveikatai. Nuo š.m. spalio 23 d. bus draudžiama Lietuvos rinkoje pardavinėti kaitinamojo tabako pridėtinio kvapo ar skonio gaminius. Keisis ir šių gaminių pakuočių dizainas. Ant kiekvieno rūkomojo tabako gaminių vienetinio pakelio ir ant bet kokios jų išorinės pakuotės gamintojai yra įpareigoti pateikti informacinius pranešimus bei įspėjimus apie kaitinamojo tabako galimą žalą sveikatai, kaip antai „Šis tabako gaminys kenkia jūsų sveikatai ir sukelia priklausomybę“, „Rūkymas žudo – mesk rūkyti tuojau pat“ ir pan.  Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda tikisi, kad mažės rūkančiųjų, nes dabar esą ypač vaikus ir paauglius vilioja skoniai, esantys kaitinamo tabako gaminiuose.  ,,Kaitinamojo tabako gaminių vartojimas labiau būdingas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tai yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą“ – sako G. Karanda.  Departamentas ragina ūkio subjektus atsakingai pasiruošti numatomiems pokyčiams ir būti socialiai atsakingais bei vykdyti kaitinamųjų tabako gaminių prekybą tik laikantis galiojančių teisės aktų. Birželį Seimas pritarė kaitinamojo tabako, turinčio pridėtinio kvapo ar skonio, uždraudimui. Tuo pačiu kaitinamojo tabako gamintojai įpareigoti ant gaminių pakuočių įspėti apie žalą sveikatai. Šis draudimas kilo Europos Komisijos iniciatyva, todėl bus taikomas visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Šaltinis: Narkotikų,…
Baltijos jūroje palankios sąlygos vystyti vėjo parkus

Baltijos jūroje palankios sąlygos vystyti vėjo parkus

Baltijos jūroje yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo parkus, rodo ispanų specialistų atlikti vėjo greičio ir kiti hidrometeorologinių parametrų tyrimai. Vienerius metus ispanų įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“ tyrimus vykdė Lietuvos jūrinėje teritorijoje, kurioje planuojama vystyti 700 megavatų (MW) leistinos generuoti galios jūrinio vėjo elektrinių parką. „Toliau stipriname Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atlikti vėjo greičio Baltijos jūroje matavimai dar vienu svarbiu žingsniu priartina prie antrojo jūros vėjo elektrinių parko konkurso, kuriame sieksime atrinkti potencialų vystytoją. Vėjo Baltijos jūroje turime pakankamai, todėl didinti energetinį saugumą privalome jį įdarbinti ir gamintis lietuvišką elektros energiją“, – sako Daiva Garbaliauskaitė, energetikos viceministrė. Ekonominis vėjo energijos panaudojimo Baltijos jūroje efektyvumas priklauso ir nuo palankių vėjo sąlygų jūroje, todėl vėjo ir kitų hidrometeorologinių parametrų matavimai parko teritorijoje yra itin svarbūs vėjo potencialo ir būsimos gamybos elektrinių parke pajėgumų vertinimui. Potencialiam parko vystytojui šie duomenys taip pat padės parinkti vėjo turbinų modelius, apskaičiuoti reikalingas investicijas, sumodeliuoti turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinti kitus svarbius aspektus. Ekspertai atlikę duomenų analizę patvirtino, kad metiniai vėjo pajėgumų ir kiti hidrometeorologiniai parametrai sutampa su anksčiau modeliuotais skaičiavimais dėl prognozuojamo vėjo potencialo Baltijos jūroje. Gauti rezultatai patvirtina, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali sėkmingai bei efektyviai…
Tikslingesnė parama smulkiajam verslui skatins naujų atsiradimą Klaipėdos rajone

Tikslingesnė parama smulkiajam verslui skatins naujų atsiradimą Klaipėdos rajone

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino naujus smulkiojo verslo plėtros skatinimo programos nuostatus. Atnaujinta prašymų vertinimo metodika, nustatytos naujos prioritetinės kryptys, numatytas ilgesnis prašymų teikimo terminas – tai tik kelios naujovės, kurios, tikimasi, leis dar tikslingiau skirstyti paramą ir skatins naujų verslų kūrimąsi Klaipėdos rajone. Nuo šiol paramos prašantys verslai teikti prašymus galės nebe vieną, o du mėnesius. Pailgintas ir patirtų išlaidų finansavo terminas: bus galima teikti prašymus kompensuoti nebe pusantrų, o per dvejus metus patirtas veiklos išlaidas. Be to, tokias išlaidas, kaip kredito palūkanos, dalyvavimo parodose ir patalpų, aikštelių nuomos mokesčiai, bus galima kompensuoti kasmet, o nebe kas trejus metus, kaip buvo iki šiol. Pakeitus paraiškų vertinimo metodiką, dėl finansinės paramos besikreipiantis verslas galės gauti ne didesnę nei 3 tūkstančių eurų paramą, ir ji bus skiriama atsižvelgiant į surinktų prioritetų skaičių. Minimali kartelė – atitiktis bent dviem prioritetams. Prioritetinėmis bus laikomos tos veiklos, kurias paramos prašantis verslas vykdo didžiausią nedarbo lygį turinčiose seniūnijose, yra tautinio paveldo produktų kūrėjas, tradicinių amatų meistras ar turi ekologinį sertifikatą. Taip pat bus atsižvelgiama ir į tai, ar pareiškėjas prašymą teikia pirmą kartą ir veiklą pradėjo vykdyti ne anksčiau nei prieš dvejus metus, pradeda pirmą verslą, moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, vykdo socialinį verslą. Prašyti paramos galės ir verslininkai iki 29 metų,…
Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų

Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų

Besibaigiant jau tretiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėtas nei vienas investicinis projektas, nes šalies ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso. Regionai ir savivaldybės teigia, jog galimybių tinkamai ir laiku investuoti ES lėšas bei įgyvendinti projektus bus vis mažiau. „Pagrindinė kliūtis yra ta, kad regionai ES investicijų negali planuoti savarankiškai. Tai už juos daro centrinė valdžia. Ir daro lėtai bei neveiksmingai – dalis reikalingų dokumentų iki šiol neparengti, o tie, kurie parengti – stabdomi arba keičiami. Todėl šalies regionuose gyventojai vis dar negali sulaukti jų gyvenimo kokybę turinčių pagerinti investicijų. Šią sunkią pradžią teks prisiminti ir tuomet, kai perspektyvai pasibaigus vertinsime, ar tikrai padarėme viską ir pilnai pasinaudojome šia galimybe,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, neįvertinama ir tikimybė, kad kita ES investicijų perspektyva Lietuvai gali ir nebebūti tokia dosni, tad vėlavimas pasinaudoti parama yra nesuprantamas. Juo labiau, kad kvietimai teikti paraiškas finansuoti projektus ne regionų, o valstybės mastu jau startavo. Regionai ir savivaldybės taip pat būtų galėję jau dabar pradėti įgyvendinti projektus, kuriais bus plėtojamos pramoninės ir komercinės teritorijos, turistinės vietos, nuotekų tvarkymo infrastruktūra, dviračių ir pėsčiųjų takai, didinamas visuomenės sveikatos ar švietimo paslaugų prieinamumas, modernizuojamas viešasis transportas. Regionų…
Valstybinė grūdų kontrolė iš Ukrainos – Lenkijos pasienio perkeliama į Lietuvą

Valstybinė grūdų kontrolė iš Ukrainos – Lenkijos pasienio perkeliama į Lietuvą

Antradienį vykusiame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime pasiektas svarbus susitarimas, leidžiantis perkelti tranzitu vežamų ukrainietiškų grūdų forminimo procedūras iš Ukrainos – Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą. Taip pat nuo šiol Ukrainos – Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 d. nebus vykdoma ir grūdų, skirtų maistiniam vartojimui, kontrolė. Valstybinę kontrolę atliks Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir padidėjusio ukrainietiškų prekių srauto Ukrainos-Lenkijos pasienio kirtimo punktuose maisto ir pašarų kontrolę vykdančioms institucijoms kilo didelių iššūkių. Sutrikęs grūdų tranzito srautas kelia grėsmę pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui, todėl šiuo trijų šalių ministrų sutarimu siekiama efektyvinti ir didinti eksporto solidarumo koridorių pajėgumą, pirmiausia palengvinant administracinę naštą. Tai paspartins ukrainietiškų grūdų ir pašarų eksportą į trečiąsias šalis procesą, tuo pačiu – ir grūdinių kultūrų pašarų importą į ES. Ministrų pasiektą susitarimą patvirtina Lietuvos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko paskelbta deklaracija, užbaigianti keletą savaičių trukusį intensyvų Lietuvos ir Lenkijos institucijų ekspertų darbą ir patvirtinanti, kad Lietuvos VMVT visiškai perima tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę. Žemės ūkio ministras K. Navickas pasidžiaugė, kad pagaliau rastas bendras sprendimas, padėsiantis ne tik sumažinti administracinę naštą, bet ir atveriantis papildomų galimybių…
„Lidl“ parduotuvėse pagaliau atsirado tai, ko prašė klientai

„Lidl“ parduotuvėse pagaliau atsirado tai, ko prašė klientai

Atsižvelgdamas į pirkėjų pageidavimus bei sudarydamas galimybę apsipirkti dar greičiau ir patogiau, prekybos tinklas „Lidl“ visose šalies parduotuvėse klientams pasiūlys pirkinių krepšelius. Nuo šio pirmadienio visose „Lidl“ parduotuvėse klientai galės apsipirkti naudodami ne tik dviejų dydžių pirkinių vežimėlius, bet ir krepšelius. „Siekiame, kad pirkėjas prekybos vietoje jaustųsi kuo patogiau, o apsipirkimo patirtis būtų kuo sklandesnė, todėl nuo šiol „Lidl“ parduotuvėse bus ir pirkinių krepšeliai, skirti greitam apsipirkimui. Manome, kad ši naujiena turėtų būti aktualiausia skubantiems ir savitarnos kasas pamėgusiems klientams. Visose „Lidl“ tinklo parduotuvėse pasiūlysime patogius krepšelius su ratukais bei ištraukiama rankena – juos bus patogu ir nešti, ir vežti“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Dalyje „Lidl“ parduotuvių krepšeliai buvo siūlomi jau ir anksčiau – į jas klientai įprastai atvyksta pėsčiomis, apsiperka pietų pertraukos metu ar dažniau skuba. Visose „Lidl“ parduotuvėse, kaip ir anksčiau, pirkėjai galės naudotis dviejų dydžių vežimėliais. Vežimėliai yra laikomi prie parduotuvės lauke po stoginėmis bei, kartais, parduotuvių viduje, tad jais naudotis patogu tiek į parduotuvę atvykstantiems nuosavu automobiliu, tiek pėsčiomis. Žetoną, leidžiantį naudotis pirkinių vežimėliu, pirkėjai visuomet gali gauti nemokamai parduotuvės kasoje. Skubantiems ir didesnį prekių kiekį perkantiems klientams „Lidl“ rugsėjį 27-iose parduotuvėse įrengė ir XXL dydžio savitarnos kasas. „Lietuviai…
Kuršių marių taršos byla: baigta vieno iš AB „Grigeo Klaipėda“ buvusių vadovų apklausa

Kuršių marių taršos byla: baigta vieno iš AB „Grigeo Klaipėda“ buvusių vadovų apklausa

Spalio 2d. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje  byloje dėl Kuršių marių taršos buvo tęsiama liudytojų apklausa. Savo parodymus teismui davė du liudytojai: Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus buvęs vadovas ir aplinkosaugos inžinierius, privačios įmonės darbuotojas. Baigta ir kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ dabar jau vieno iš buvusių generalinių direktorių V. B. apklausa Spalio 6 dieną teismas numato tęsti liudytojų apklausą.    Daugiausiai klausimų buvo pateikta liudytojui V. B. Buvęs bendrovės vadovas apklaustas pagal liudytojo apklausos taisykles, ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Proceso dalyviai liudytojo klausė apie darbo santykius su buvusiais kolegomis, apie sunkumus, susijusius su nuotekų valymo problemomis. Buvusio bendrovės vieno iš vadovų buvo paklausta, gal jis vadovavo ir nusikalstamam susivienijimui, į tai V. B. atsakė, kad jokiai nusikalstamai grupei nevadovavo ir tokių pareigų neturėjo.   Anksčiau įvykusiuose posėdžiuose V. B. teismui papasakojo, kad minėtoje bendrovėje generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 metų birželio mėnesio, iš šių pareigų atleistas 2019 metų gegužę. Vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė, kad apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju G. P. Tačiau,  anot V. B., tuo metu nuotekų valymo…
„Apple iPhone 12“ istorijos kulminacija – telefonas jau atitinka reikalavimus

„Apple iPhone 12“ istorijos kulminacija – telefonas jau atitinka reikalavimus

Prieš kelias savaites plačiai pasklidus informacijai apie galimai nesaugų telefoną „Apple iPhone 12“ ir jo šalinimą iš Prancūzijos rinkos, istorija pasiekė savo kulminaciją, informuoja Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Prancūzijos reguliuotojas „Agence nationale des fréquences“ (ANFR) paskelbė, kad „Apple iPhone 12“ telefonas po programinės įrangos atnaujinimo atitiko leistinas savitosios sugertosios galios (SAR) ribas galūnėms. „Leistina sugertosios galios riba galūnėms, arba paprasčiausiai rankoms tenkanti elektromagnetinė spinduliuotės galia, yra 4 W/kg. Nauji laboratorijoje atlikti matavimai parodė, kad rezultatas šiuo metu siekia 3,94 W/kg“, – teigia Arvydas Giedraitis, RRT elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas. Anksčiau šis rodiklis siekė 5,74 W/kg, todėl Prancūzijos reguliuotojas nuo rugsėjo 12 d. buvo sustabdęs prekybą telefonais „Apple iPhone 12“ Prancūzijos teritorijoje. Dabar, kai gamintojas atliko korekcinius veiksmus, šis draudimas bus atšauktas. „Matavimo procedūra savitajai sugertajai galiai vertinti, kai žmogų veikia rankoje laikomų ir prie kūno nešiojamų belaidžio ryšio įtaisų radijo dažnių elektromagnetiniai laukai, yra reglamentuojama Europos Sąjungoje. Yra matuojama radijo dažnio elektromagnetinių laukų galia tenkanti žmogaus viso kūno tūriui (leistina vidutinė riba 0,08 W/kg), lokalizuota tik galvai ir liemeniui (leistina pikinė riba 2,00 W/kg), ir lokalizuota galūnėmis (leistina pikinė riba 4,00 W/kg)“, – aiškina A. Giedraitis. Pasak RRT eksperto, šiuo metu tik kelios privačios laboratorijos Europoje atlieka SAR matavimus. A.…
Saudo Arabijoje pristatomas Lietuvos susisiekimo sektorius ir jo galimybės

Saudo Arabijoje pristatomas Lietuvos susisiekimo sektorius ir jo galimybės

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vadovaujama delegacija išvyko darbo vizito į Saudo Arabiją, kur su šios šalies ministrais, pareigūnais ir verslo atstovais aptars glaudesnio bendradarbiavimo galimybes transporto ir logistikos srityse, dalyvaus Pasaulinės pašto sąjungos Neeiliniame Kongrese. Vizito metu spalio 1–5 dienomis numatomi susitikimai su Saudo Arabijos transporto ministru Saleh bin Nasser Al-Jasser, investicijų ministru Khalid Al-Falih, Saudo Arabijos prekybos rūmų tarybos pirmininku Ajlan bin Abdulaziz Al Ajlan ir informacinių ir ryšių technologijų viceministru. Ministro vadovaujama delegacija taip pat lankysis Karaliaus Abdullah jūrų uoste, Džedos jūrų uoste ir susitiks su Karaliaus Abdullah Ekonominio miesto vadovais. Ministras kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku pristatys Lietuvos susisiekimo sektorių ir jo galimybes, kvies plėtoti transporto jungtis ir bendradarbiavimą jūrų transporto, susisiekimo oru ir logistikos srityse. Taip pat numatytas dalyvavimas Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksiančiame Pasaulinės pašto sąjungos Neeiliniame Kongrese, kurio metu susitiks su šios tarptautinės organizacijos generaliniu sekretoriumi Masahiko Metoki bei pasisakys pašto sektoriaus tvarumo tematikai skirtoje pranešėjų diskusijoje. Viešėdamas Saudo Arabijoje, Pasaulinės pašto sąjungos Neeilinio Kongreso metu, Lietuvos susisiekimo ministras taip pat susitiks su Izraelio komunikacijų ministru Dr. Shlomo Karhi, vietos lietuvių bendruomenės atstovais. Susisiekimo ministerijos ir Uosto direkcijos informacija
Interaktyviose švieslentėse – naujausia informacija apie Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir šaltinius

Interaktyviose švieslentėse – naujausia informacija apie Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir šaltinius

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyrius parengė energetikos (be transporto) sektoriaus veiklos duomenų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio švieslentę. Interaktyviame įrankyje pateikiami naujausi duomenys apie Lietuvos teritorijoje išmetamas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) pagal šaltinius nuo 1990 iki 2021 m. Artimiausiu metu planuojama parengti ir transporto sektoriaus ŠESD kiekio švieslentę. Aplinkos apsaugos Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vedėja Eglė Kairienė sako, kad ši energetikos švieslentė papildė bendrą interaktyvų duomenų įrankį su kitų sektorių – pramonės, žemės ūkio, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, atliekų – duomenimis. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio duomenys švieslentėje pagal skirtingus sektorius prieinami nuo 1990 m., kai buvo pradėta vykdyti nacionalinė ŠESD apskaita. Pagal 2021 m. surinktus ir apdorotus duomenis energetikos sektoriuje susidarė 30 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai – energijos gamyba bei pramonė ir statyba. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Karolio Šulinsko, energetikos sektoriuje iki 2019 m. buvo fiksuojama išmetamų ŠESD mažėjimo tendencija. Specialistas pabrėžė, kad ŠESD padidėjimo priežastis 2021 m. – neįprastai šalti šildymo sezono mėnesiai: „Kai visų…
Spalio 1 d. – vaišės senjorams, restoranų sąrašas

Spalio 1 d. – vaišės senjorams, restoranų sąrašas

Kaip ir kasmet, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga senjorus sveikina ir kurorto verslininkai, kviesdami spalio 1 d., sekmadienį, pasimėgauti kavinių bei restoranų siūlomomis vaišėmis. Restoranas „CaCa“ (Birutės al. 26, Palanga – viešbutis „Grand Baltic Dunes“, A korpusas) senjorus vaišins kava ir pyragėliu. Darbo laikas – nuo 12 val. iki 19 val. Restoranas „Senoji Hansa“ (J. Basanavičiaus g. 29) kvies pasimėgauti kava ar arbata bei restorano meistrų gamybos sausainiu. Darbo laikas – nuo 9 val. iki 22 val. Restoranas „,Meat Steak House“ (Vytauto g. 40, Palanga) senjorus vaišins obuolių pyragu su ledais. Staliukų rezervacija tel. 8 612 06029, el. p. [email protected]. Darbo laikas nuo 12 val. iki 21 val. Restoranas „Pineta“ (Vanagupės g. 15 – sanatorija „Gradiali“) vaišins kava bei arbata. Darbo laikas – nuo 11 val. iki 23 val. Vila „Komoda“ (Meilės al. 5) vaišina senjorus kava ir arbata. Darbo laikas – nuo 9 val. iki 18 val. Restoranas „Kopa kopa“ (S. Daukanto g. 35), senjorus vaišins kava ir desertu. Darbo laikas – nuo 13 val. iki 18 val. Restoranas „Žuvinė“ (J. Basanavičiaus 37 A) senjorus vaišins kava ir pyragėliu. Darbo laikas – nuo 11 val. iki 24 val. Viešbučio „Vanagupė“ baras (Vanagupės g. 31) nuo 12 val. iki 18 val. senjorus vaišins kava arba arbata ir saldžia staigmena. Restoranas…
Mugė „Turime Tau darbą!“

Mugė „Turime Tau darbą!“

„Turime Tau darbą!“ – pirmoji Lietuvoje mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių! Pagrindinis mugės tikslas – padėti įmonėms efektyviai pristatyti turimas laisvas pozicijas ir pritraukti naujus darbuotojus, o darbo ieškantiems asmenims – be ilgų virtinių „online“ darbo pokalbių susitikti su potencialiu darbdaviu ir jį išsirinkti. Suteikti sąlygas kursus ir mokymus rengiančioms įstaigoms ar asmenims pristatyti savo paslaugas ir kartu supažindinti fizinius asmenis su kompetencijų ugdymo galimybėmis. Kviečiame apsilankyti mugėje jei:– ieškote darbo;– norite keisti profesiją / kryptį;– norite sususipažinti su studijų galimybėmis;– norite sužinoti apie konkrečios įmonės darbo specifiką;– Jums įdomi darbo rinka ir jos galimybės.
Šviesmečiais auganti kino industrija Klaipėdoje: kaip uostamiestis pamažu virsta milžiniška filmavimo aikštele

Šviesmečiais auganti kino industrija Klaipėdoje: kaip uostamiestis pamažu virsta milžiniška filmavimo aikštele

Kauno ir Vilniaus vardams nuskambėjus visame pasaulyje dėl juose kurtų filmų ar serialų, panašu, kad greitai ateis ir Klaipėdos eilė. Rugsėjį uostamiestis virto tikra filmavimo aikštele: čia kuriamas vieno žinomiausių šalies režisierių Emilio Vėlyvio naujausias darbas, taip pat filmuojami ir Švedijos bei Vokietijos kūrėjų filmai. Kokia to nauda Klaipėdai ir kas lėmė pastaruoju metu joje pastebimą kino renesansą? Pasak Klaipėdos kino biuro projektų vadovo Tomo Jašinsko, jeigu šį rugsėjį gausiu filmavimų skaičiumi galėjo pasigirti Vilnius, Klaipėdoje rudens pradžia ne ką mažiau įtempta. „Praėjusią savaitę Klaipėdoje prasidėjo naujojo Emilio Vėlyvio serialo „Vilko gomurys“ filmavimo darbai – kūrybinė grupė startavo Smiltynėje esančiose vadinamosiose laivų kapinėse. Vėliau komanda persikėlė į Klaipėdos senamiestį, įvairias pajūrio vietas, bei konteinerių krovos terminalą“, – sako pašnekovas. Emilio Vėlyvio seriale filmuosis pasaulinės žvaigždės: lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, britas Edward Holcroft, suomis Tommi Korpela, taip pat seriale išvysime daugybę ryškių Lietuvos aktorių. „Rugsėjo viduryje darbą Klaipėdoje baigė ir Vokietijos transliuotojas ZDF, Šventojoje ir prie Olando kepurės filmavęs naują sėkmingo kriminalinio serialo „Taunus-Crime“ seriją. Be to, Klaipėdoje kuriamas ir dar vienas kriminalinio trilerio žanro filmas, šį kartą autoriai bendradarbiauja su žinoma Lietuvos kompanija „Ahil Films“ ir Oskarą laimėjusia prodiuserių kompanija „Wiedemann & Berg“, – toliau pasakoja T. Jašinskas. Anot jo,…
Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektą

Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektą

Vandeniliu varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės nebėra ateitis. Po kelerių metų vandenilio gamybos bazė ir papildymo juo punktai turėtų veikti ir Klaipėdos uoste. Vandeniliu bus pildomi čia atplaukiantys ir dirbantys laivai, Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti projektą, atliekamas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas. „Vandenilio, kaip žaliavos, alternatyvių degalų ar energijos nešėjo, naudojimas pasaulyje jau paplitęs, 2022-aisiais Europoje veikė vien 245 papildymo vandeniliu stotelės. Išspręstas klausimas, ir kaip saugiai vandenilį gaminti, jį sandėliuoti ir vykdyti krovos procesus. Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, o vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė. Olandai kaip saugų atstumą, 1000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti, rekomenduoja vos 35 metrus. Klaipėdoje per parą būtų pagaminama apie 300 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų…
Klaipėdos mokslo ir verslo atstovams – apie galimybes veikti kosmoso industrijoje

Klaipėdos mokslo ir verslo atstovams – apie galimybes veikti kosmoso industrijoje

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (KU JTI) su mokslininkais ir regiono verslo bei suinteresuotų valstybės institucijų atstovais susitiko Europos kosmoso agentūros (EKA) oficialus atstovas Lietuvai Michele Iapaolo. Susitikimo tikslas – naujų kontaktų ir partnerysčių paieška. KU JTI mokslininkai su Europos kosmoso agentūra bendradarbiauja kone dešimtmetį. Pasak dr. Dianos Vaičiūtės, Jūros tyrimų institute jau yra susidaręs mokslininkų branduolys, kuris nuolat dirba su iš kosmoso gaunamais duomenimis, kai kurie šia galimybe naudojasi tik kaip papildomu informacijos šaltiniu, reikalingu konkretiems tyrimams. Žemės stebėjimo iš kosmoso sistemos mokslininkams ir verslo pasauliui teikia žinias apie Baltijos jūros, kitų Lietuvos vandens telkinių būklę, kranto bei vandenų kokybės pokyčius, taršos šaltinius etc. KU mokslininkai savo gebėjimais ir žiniomis dalijasi su kolegomis iš Ukrainos, atliekančiais Juodosios jūros stebėjimus. Duomenys iš kosmoso buvo pravartūs sudarant Arkties regiono augalijos žemėlapius tyrimams, kuriuos KU mokslininkai atlieka drauge su kolegomis iš Lenkijos. Dr. Diana Vaičiūtė sako, jog šios srities galimybės didžiulės ir regionas su EKA galėtų bendradarbiauti dar aktyviau, reikia tik daugiau iniciatyvos. Michele Iapaolo mokslo, verslo ir aplinkosaugos institucijų atstovams išsamiai pristatė ne tik galimas bendradarbiavimo su EKA sritis, bet ir finansinius mechanizmus, į kuriuos gali pretenduoti turintieji ambicijų prisidėti prie įvairių kosmoso tyrimo ar duomenų, gaunamų iš kosmoso, panaudojimo programų.…
Konferencija apie mėlynąją ekonomiką kvies atsigręžti į jūrinį šalies potencialą

Konferencija apie mėlynąją ekonomiką kvies atsigręžti į jūrinį šalies potencialą

Spalio 10–11 dienomis trečią kartą rengiama tarptautinė konferenciją apie mėlynąją ekonomiką „Klaipėda Manifesto“. Dviejų dienų renginyje gausus būrys politikos, verslo ir mokslo atstovų ieškos atsakymų, kaip pažadinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą ir efektyvinti politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimą. Dalyvius sveikins už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Norvegijos ambasadorius Lietuvai Ole T. Horpestad bei kiti valdžios ir verslo atstovai. Renginyje pranešimus skaitys ir jūrinės strategijos iniciatoriai, mokslininkai, inovatoriai. Klaipėdos „Kultūros fabrike“ vyksianti jūrinės ekonomikos konferencija – svarbiausia šalies tinklaveikos platforma visais jūrinės ekonomikos klausimais. Joje bus pristatytos naujausios jūrinės ekonomikos aktualijos, technologijos ir galimybės, kurios leis žengti koja kojon su industrijos tendencijomis. Renginyje bus gilinamasi į jūrinę energetiką, nagrinėjamos jūrinės industrijos transformacijos, pakrančių turizmo potencialas bei ieškoma sprendimų visame pasaulyje opiam darbuotojų trūkumo klausimui. Organizatoriai taip pat tikisi, kad konferencijos metu užsimezgę ryšiai prisidės prie naujų inovatyvių sprendimų atsiradimo. „Gyvename sudėtingais laikais, kuriuose trūksta stabilumo, o inovatyvių ir į ateitį orientuotų sprendimų trūkumas gali nulemti organizacijos ar verslo pabaigą. Todėl naujovės yra labai svarbios. Mūsų aplinkos ir technologijų plėtros greitis reikalauja daugybės sprendimų, kuriuos vienašališkai įgyvendinti yra sunku. Tik tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padėti partneriams integruoti išteklius, dalytis žiniomis ir kartu kurti bei plėtoti pažangiausius…
Nyderlandų verslininkus domina galimybės Klaipėdos uoste

Nyderlandų verslininkus domina galimybės Klaipėdos uoste

Klaipėdos uoste lankosi Nyderlandų energetikos įmonių ir uostų delegacija, kuri dalyvauja Lietuvoje ir Latvijoje organizuojamoje verslo misijoje.   Klaipėdos uoste besilankančios olandų energetikos įmonių bei uostų atstovų delegacijos tikslas –užmegzti glaudesnius ryšius su Baltijos valstybėmis, ieškoti bendradarbiavimo galimybių su čia veikiančiomis įmonėmis. Svečiai iš Overeiselio provincijos domėjosi Klaipėdos jūrų uosto veikla, čia įgyvendinamais ir planuojamais projektais. „Klaipėdos jūrų uoste veikia 33 specializuoti krovinių terminalai, veiklą vykdo stiprias pozicijas rinkoje turinčios jūrinės inžinerinės pramonės įmonės. Šiandien rengiamės įgyvendinti pietinės uosto dalies išvystymo projektą, kuris duos postūmį ne tik uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms, bet ir aukštą pridėtinę vertę generuojančioms gamybos, paslaugų sektorių veikloms. Taip pat kryptingai dirbame, siekdami tapti jūrinio vėjo energetikos parko priežiūros centru regione, artimiausiuose planuose – vystyti vandenilio gamybą. Tad tarptautinis bendradarbiavimas, patirties mainai įgyvendinant naujus projektus yra labai svarbūs. Beje, su Nyderlandų įmonėmis turime puikios bendradarbiavimo patirties – šiemet vidinį uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro išgilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“, kuri darbus atliko 2,5 mėnesio greičiau, nei buvo numatyta sutartyje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ Klaipėdos uoste yra įgyvendinusi ne vieną projektą, tarp kurių – uosto kanalo…
„Achemos grupės“ parama deda tvirtus pamatus KU robotikos centrui

„Achemos grupės“ parama deda tvirtus pamatus KU robotikos centrui

Koncernas „Achemos grupė“ Klaipėdos universiteto (KU) ateities paramos fondui skyrė 51 tūkst. eurų tikslinę paramą. Už ją įsigyta įranga deda tvirtus pamatus kuriamam KU robotikos centrui. Centras, mokslo terminais tariant – Autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto laboratorija, kursis KU Jūros tyrimų instituto bazėje. Rugsėjo 22-ąją jos turimos galimybės pristatytos KU bendruomenės, verslo atstovams. Pasak KU Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo doc. dr. Mindaugo Kurmio, už suteiktą paramą buvo įsigytas profesionalus pramoninis mokomojo bendradarbiaujančio roboto komplektas „Fanuc CRX“, į kurį įeina pramoninis valdymo pultas, mokomieji detalių rinkiniai, profesionalus griebtuvas, „Dobot“ roboto platformos bei „Delta X2“ roboto komplektai. Visa įranga licencijuota ir jau sėkmingai dirba, dalis jos jau buvo panaudota informatikos inžinerijos studentų baigiamiesiems darbams rengti, laboratorinių darbų stendams paruošti. „Pavadinimai, kurie galbūt nieko nesako informacinių technologijų srities nepažįstantiems žmonėms, labai informatyvūs skaitmeninio pasaulio profesionalams. Jie priimami su pagarba, nes neša žinią apie pažangą ir naujoves, kurias pažinti svarbu ir dėstytojų personalui, ir IT studijų programose besimokantiems jauniems žmonėms“,- naujomis technologijomis ir drauge su jomis atsiveriančiomis galimybėmis pasidžiaugė katedros vadovas. Jo teigimu, esminis įsigytos įrangos komponentas yra kobotas. Tai – robotų rūšis, sukurta dirbti kartu su žmonėmis arba šalia jų. Kobotai dažnai naudojami gamybos, logistikos, medicinos ir kt. pramonės srityse. Įrangoje integruotos…
Klaipėdos SDG terminale bus vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai

Klaipėdos SDG terminale bus vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai

Nuo rugsėjo 26 d. 7 val. iki rugsėjo 30 d. 7 val. dėl suplanuotų kasmetinių įrangos techninio patikrinimo ir remonto darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis apsirūpins per Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungtį GIPL ir iš Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos Latvijoje. Planinių techninės priežiūros ir remonto darbų metu bus patikrinta visa SGD terminalo infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga, dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai bei dujų apskaitos stotis (Kiškėnų k.), iš kurios gamtinės dujos perduodamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Darbus atliks KN (AB „Klaipėdos nafta“) darbuotojai, Lietuvos ir tarptautiniai rangovai. „SGD terminalas yra technologinis įrenginys, kuriam būtina reguliari priežiūra bei techninis aptarnavimas. Siekiame, kad suplanuotų pagal grafiką darbų apimtis būtų maksimali ir atliekama preciziškai bei operatyviai, dujų tiekimą atnaujinant kaip įmanoma greičiau“, – komentuoja Dainius Čiuta, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius. KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet. Informacija apie planuojamus darbus teikiama viešai skelbiamuose grafikuose. SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 1 dieną. Kitąmet pavasarį numatyta laivo-saugyklos „Independence“ apžiūra ir remontas laivų remonto įmonėje. Jo metu bus atliekama povandeninės laivo dalies apžiūra ir remonto darbai, kurių…
Klaipėdos uoste labiausiai augo grūdų, energetinių išteklių bei konteinerių krova, didesnis keleivių srautas

Klaipėdos uoste labiausiai augo grūdų, energetinių išteklių bei konteinerių krova, didesnis keleivių srautas

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 21,26 mln. tonų krovinių. Dėl sankcijų prarastų krovinių kiekį labiausiai kompensavo žemės ūkio produkcijos, konteinerių ir suskystintų gamtinių dujų krova. Keleivių srautas didėjo tiek keltuose, tiek kruiziniuose laivuose. Nors sausio–rugpjūčio laikotarpiu krova Klaipėdos uoste mažėjo 11 proc., tačiau didesnis kai kurių krovinių kiekis padėjo išlaikyti bendrą krovos lygį. Biriųjų krovinių mažėjimą labiausiai veikė pernai įvestos sankcijos, kurios įsigaliojo ne nuo metų pradžios. Tačiau šioje krovinių nomenklatūroje fiksuojamas net 31 proc. arba 547 tūkst. tonų grūdų krovos augimas. Per aštuonis mėnesius perkrauta beveik 2,3 mln. tonų grūdų. Nors didieji sausakrūviai laivai šių metų derlių intensyviau pradėjo plukdyti rugsėjį, tačiau iki tol laivais gabentas nemažas sukauptas pernykštis derlius. Skystųjų krovinių segmente 25 proc. augo (331 tūkst. tonų daugiau) suskystintųjų gamtinių dujų krova. Jų perpilta 1,65 mln. tonų. Generalinių krovinių segmente konteinerių krova sausį–rugpjūtį didėjo 13 proc. arba 82 193 TEU (sąlyginiais konteinerių vienetais). Klaipėdos uoste konteinerių krova išlieka didžiausia. Konteinerių krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, TEU UostasApimtisPokytis, proc.Skirtumas, TEU2022 01–082023 01–08  Iš viso1 840 4371 767 593-4%-72 844Klaipėda651 309733 50113%82 193Sankt Peterburgas752 093639 076-15%-113 017Ryga314 723291 806-7%-22 917Kaliningradas99 863100 1980%335Liepoja10 6022 406-77%-8 196Ust Luga11 641282-98%-11 359Ventspilis20632457%118 Į Klaipėdą per aštuonis mėnesius atvyko 3605 laivai, 6 proc.…
Back to top button
Close
Close