Šiandien, birželio 7 d., Lietuvos paštas išleidžia Tomo Dragūno pieštą atviruką, skirtą Nerijos fortui. Atviruko tiražas – 2 tūkst., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, o tai reiškia, kad atviruką galima siųsti ir į užsienį. Proginis antspaudavimas vyks Klaipėdos centriniame pašte birželio 7 d.
Įvertinę, kad kariniai įtvirtinimai gali apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės, Prūsijos karalystės kariai 1864 m. pradėjo statyti Nerijos fortą, ir, nors jau statybų metu paaiškėjo, kad fortas nebus gynybiškai veiksmingas, po 7 metų Vokietijos imperija jį užbaigė. 1897 m. vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas, o 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, jame atsirado įvairios paskirties sandėliavimo patalpų, forto redute apgyvendintos uosto tarnautojų, mokytojų ir samdomų darbininkų šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos laivininkų skyriaus kursantai.
1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams – tvirtovėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija, tačiau 1945 metais atsitraukdami, vokiečių kariai fortą susprogdino. Ilgai tuščias Nerijos fortas nebuvo: 1945 m. sausio 30 dieną apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 m. jis buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje.
1976–1978 m. Nerijos fortas buvo restauruotas, 1979 m. čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus: akvariumas, jūrų gamtos, jūrų paukščių ir žinduolių bei laivybos istorijos ekspozicijos.
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
