Sekmadienį buvo minimas pirmojo nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymo, vykusio 1923 m. rugsėjo 17–23 d., 100-metis.
Pirmajame surašyme nedalyvavo Vilniaus krašto, tuo metu okupuoto Lenkijos, ir Lietuvos neseniai atgauto Klaipėdos krašto gyventojai. Nepaisant to, 1923 m. surinkti duomenys padeda susipažinti su tuometinės valstybės statistiniu paveikslu ir leidžia įvertinti, kaip laikui bėgant pasikeitė gyventojų statistiniai tyrimai.
Siekiant informuoti visuomenę apie 1923 m. gyventojų surašymą ir jo tikslą, buvo imtasi įvairių priemonių – nuo straipsnių laikraščiuose publikavimo iki informacijos skelbimo bažnyčių sakyklose. Surašymą iš viso atliko apie 3 tūkst. žmonių, prie darbų prisidėjo įvairūs šalies inteligentijos atstovai, tokie kaip kunigai, teisėjai ir mokytojai. 1923 m. rugsėjo 17 d. duomenimis, šalyje iš viso buvo 2 028 971 gyventojas, iš jų 1 061 411 moterų ir 967 560 vyrų.
Naujausias gyventojų surašymas buvo atliktas 2021 m. ir jau tik administracinių šaltinių pagrindu. Visi duomenys buvo paimti iš 13 registrų, 5 informacinių sistemų ir panaudojant nakvynės namų informaciją. Surašymo darbus atliko tik 5 darbuotojai. 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761 nuolatinis gyventojas, 1 505 796 moterys ir 1 304 965 vyrai. Tais metais papildomai atliktas ir Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas, kadangi tokios informacijos nėra registruose. 2022 m. vasarį 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenys buvo paskelbti atvirų duomenų formatu – suteikta galimybė duomenis analizuoti žemėlapiuose arba atsisiuntus rinkinius atlikti savarankiškas analizes.
1923 m. Lietuvos miestuose gyveno 14,9 proc., o kaimuose ir miesteliuose – 85,1 proc. šalies gyventojų. Tankiausiai apgyvendinta buvo Vilkaviškio apskritis (57,1 gyventojo kvadratiniame kilometre), o rečiausiai – Panevėžio apskritis (30,1 gyventojo kvadratiniame kilometre). 2021 m. miestuose gyveno 68,2 proc. gyventojų. Tankiausiai apgyvendintas buvo Mažeikių miestas (2007,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre), rečiausiai – Varėnos rajono savivaldybė (9,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre).
1923 m. surašymo duomenimis, tuo metu Lietuvos piliečių buvo 99,7 proc. Vertinant pagal tautybę, lietuviai sudarė 83,9 proc., žydai – 7,6 proc., lenkai – 3,2 proc., rusai – 2,5 proc. Remiantis 2021 m. statistika, Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė beveik tokią pat dalį – 99,4 proc. – gyventojų. 84,6 proc. žmonių pagal tautybę buvo lietuviai, lenkai sudarė 6,5 proc., rusai – 5 proc., baltarusiai – 1 proc.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra
