Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto: už delfinariumo, buvusio gelžbetoninio elektrožūklės baseino vietoje, yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Projekto vertė yra didesnė nei 3 mln Eur, jo įgyvendinimui dar trūksta likusius 1.727.664 Eur.
Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą.
Jau po poros metų Baltijos jūros reabilitacijos centras galėtų padėti spręsti šią problemą. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, profesionaliame centre bus teikiamos ne tik reabilitacijos, bet ir mokslo tiriamosios paslaugos.
– Labai džiaugiamės, kad prie mūsų projekto jungiasi ir socialiai atsakingos įmonės, – sako Olga Žalienė. Pirmoji jų – kelionių organizatorius „Novaturas“.
– Žvejodami ar vykdydami kitą ūkinę veiklą Baltijos jūroje ir jos pakrantėse, turime prisiimti atsakomybę ir už jūros gyventojus, – apie partnerystę su muziejumi pasakoja „Novaturo“ generalinė direktorė Audronė Keinytė.
– Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi jau paklojo tvirtus pamatus reabilitacijos centro statyboms, tačiau turimų lėšų nepakanka. Norint įgyvendinti šį didžiulį projektą reikia visų žmonių geranoriškumo. Mūsų misija – pakviesti, sutelkti ir suteikti galimybę visiems prisidėti prie modernaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro sukūrimo.
Kelionių organizatorius „Novaturas“, prisidėdamas prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybų projekto įgyvendinimo, kilnią misiją vykdys visose Baltijos šalyse. Perkant organizatoriaus kelionę internetu arba kelionių agentūroje, visose trijose rinkose klientai galės prisidėti 3, 5 ar 10 Eur savanoriška socialinės atsakomybės įmoka, o surinktos lėšos bus pervedamos Lietuvos jūrų muziejui.
Dabar ruoniukai priežiūrai ir gydymui nėra specialių patalpų. Gyvūnai gydomi viename iš administracinio pastato kabinetų, įrengus jame dvi vonias. Specialistai jais rūpinasi kiaurą parą. Taip pat centre būtų plėtojama ir mokslinė tiriamoji veikla, padedanti geriau suprasti laukinių gyvūnų ekologiją, biologiją ir etologiją bei generuojanti siūlymus, kaip gerinti gyvūnų apsaugą jūroje. Kol kas tyrimai atliekami netinkamomis sąlygomis arba mokslininkai yra priversti juos vykdyti užsienyje. Toks tyrimų ir reabilitacijos centras bus vienas iš nedaugelio Europoje ir net pasaulyje.
Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato atšilimo padarinių, ruoniai vis dažniau patenka į įvairius incidentus, kuriuose yra sužeidžiami, arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja.
– Esant tokiai Baltijos jūros gyvūnų ekologinei situacijai, sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip nukentėjusius gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę. – sako biologas.
Alfonso Mažūno nuotr.
Parengto pagal pranešimą spaudai
