Renesansą išgyvenanti Lietuvos šokėjų kalvė priims naujus studentus
Šiomis dienomis, kai viešojoje ir privačiose erdvėse netyla diskusijos apie abiturientų ateitį bei pasirinkimus, kalbamės su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekane Loreta Jonavičiene, kuri džiaugiasi, kad jos vadovaujamame LMTA Klaipėdos fakultete savo širdžiai artimas studijas atranda jaunimas, besidomintis muzika, teatru, šokiu.
„Pastaruoju metu labai daug dirbame su kolegomis, kad mūsų programos būtų ne tik šiuolaikiškos, įdomios, vertingos studentams, bet taip pat siekiame, jog po studijų, jie atrastų savo širdžiai artimas kūrybines erdves ir vienytų bei ugdytų šokio bendruomenę.“ – teigia L. Jonavičienė.
- Jūsų vadovaujamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas turi ilgametes akademines tradicijas. Ruošiate muzikos, teatro ir šokio specialistus. Bet šiandien norisi Jus labiau pakalbinti apie šokėjus.
- Mūsų studijų programa šokėjams siūlo platų pasirinkimo bei galimybių spektrą ir, tikiu, kad įgytos žinios bei patirtys bus vertingos jų būsimai profesinei ar kūrybinei veiklai. Tikra tiesa ir tai, kad mūsų tradicijos yra ilgametės – šokėjus ruošiame nuo 1967 m. ir jau priartėjome prie beveik tūkstančio absolventų. Per visą fakulteto istoriją, keitėsi įstaigos pavadinimas, priklausomumas, bet visi mūsų dėstytojai iki šiol išlaikė tikrai aukštą kokybės kartelę, kurią užkėlė katedros įkūrėjas prof. emer. Juozas Gudavičius, doc. Tulija Zinčiukienė, profesoriai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai, per daugelį metų plačiai išgarsinę šį fakultetą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Visgi ant laurų mes nemiegame. Besikeičiantis laikmetis mus verčia ne tik išlaikyti tradicijas, bet ir ieškoti naujovių. Labai pritariu, kai susipažinusi su mūsų darbais, dabar jau kaip viešnia mus aplankanti prof. Skaistutė Idzelevičienė, berods praėjusią vasarą sakė, kad Šokio katedroje mes išgyvename renesansą.
- Kokios naujovės laukia būsimų studentų?
- Nėra reikalingas matematikos brandos egzaminas! (šypsosi). Taip pat aš labai džiaugiuosi, kad nuo šių metų, baigusieji bakalauro studijas studentai, mūsų fakultete galės gilinti savo profesines žinias šokio magistrantūros studijų programoje. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.
Taip pat labai svarbu, kad mūsų absolventai įgyja pedagogo kvalifikaciją ir gali dirbti formaliojo bei neformalaus ugdymo įstaigose.
Studijų procese studentai turi galimybę patys rinktis dalykų kreditus, t. y. formuoti savo studijų tinklelį, todėl studijas gali derinti su darbu ir sportine ar menine karjera – šokėjams tas labai aktualu. Be to, katedra turi galimybę studentams pasiūlyti labai įvairias vietas praktikai, nes mūsų partneriai mielai juos priima, o dažnai net ir pasiūlo darbo vietą.
Pastaruoju metu itin skatiname tarptautiškumą ne tik pagal, jau sakyčiau, įprastas visiems tarptautinių mainų programas, bet ir dėka mūsų dėstytojų asmeninių kontaktų ar akademijos siūlomų bendradarbiavimo projektų. Kadangi esame uostamiestyje, turime rimtų planų pradėti kūrybinį bendradarbiavimą su Baltijos šalių aukštosiomis menų mokyklomis. Šią idėją vystome su visomis fakulteto katedromis.
- Ar nepasigirsta minčių, kad gal geriau šokį studijuoti sostinėje, nes akademija siūlo ir tokią galimybę, o ne vykti į uostamiestį?
- Svarstančius ar besirenkančius, pirmiausia kviečiu įsigilinti į studijų programas, kurios LMTA puslapyje yra skelbiamos viešai. Vilniuje ir Klaipėdoje jos skiriasi, bet kiekvienas gali pasirinkti savo polinkius labiau atitinkančią: ar jaunas žmogus nori tapti atlikėju – patikėkite, teatrai, trupės jų laukia išskėstomis rankomis; ar pedagogu – ugdymo įstaigose tokių specialistų (ypač regionuose) labai trūksta…
Naudodamasi proga, norėčiau paneigti įsisenėjusį požiūrį, kad Klaipėda yra provincija.
Tikrai taip jau seniai nėra, nes pramogų, kultūrinių renginių vyksta labai daug ir pasirinkimas be galo platus, atvyksta žymiausi pasaulinio garso menininkai, įgyvendinami be galo įdomūs, šiuolaikiški ir visus skonius bei poreikius atliepiantys projektai. Pastaruoju metu savivaldybė rodo iniciatyvas, ieškant galimybių pritraukti jaunus žmones likti Klaipėdoje, atvykti čia gyventi ir tapti klaipėdiečiais. Yra svarstomi būdai bei priemonės dėl galimų įvairių lengvatų, susijusių su apgyvendinimo problemų sprendimu, patrauklia infrastruktūra bei kitais klausimais.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai perėmus Klaipėdos fakultetą savo žinion, didelis dėmesys buvo skirtas jo infrastruktūros atnaujinimui. Todėl turime tikrai geras sąlygas vykdyti šokio studijos programą tiek paskaitoms, tiek repeticijoms puikiai įrengtose salėse. Vien jau ko verta „Žuvėdros“ salė, turinti ypatingą aurą! Visa aplinka čia įkvepia judėti ir veikti!
Nors infrastuktūra yra labai svarbu, visgi, manau, kad pagrindinis dalykas šokėjams, jau kaip minėjau, yra dėstytojų atsidavimas savo darbui, aukšta kompetencija bei studijų proceso nuoseklumas. Mes iki šiol išlaikome tęstinumą ir puoselėjame profesorių S. ir R. Idzelevičių nubrėžtas gaires – manau, kad šokėjams čia geriausia, kas begali būti, juk mūsų dėstytojai buvę žuvėdriukai!
- Ar visos idėjos gimsta tik fakultete?
- Jokiu būdu ne! Esu labai dėkinga visiems kolegoms, kurie tobulina programas, ieško naujų ryšių, vykdo sklaidą ir atlieka milžinišką darbą, galvodami apie ne tik katedros strategiją, bet ir apie profesionalaus šokio meno vystymą visoje šalyje. Negalima užsidaryti savyje. Nuolat ieškome kontakto su kitomis organizacijomis. Toks bendravimas atskleidžia kai kurias problemas ir iššūkius, kuriuos mes po to stengiamės spręsti.
Štai neseniai buvome susitikę su Lietuvos meno mokyklų vadovais. Diskusijų metu paaiškėjo, kad visose – ir šokio, ir muzikos, ir teatro – srityse didžiausia yra mokymo kokybės problema, nes trūksta specialistų. Ypatingai tas juntama regionuose. Galbūt mes netgi prarandame talentingus vaikus, nes neturime nuoseklios sistemos, kaip juos atrasti, ugdyti ir atvesti į profesionalaus menininko kelią… Tas labai liūdina. Tačiau džiugu, kad mes jau kalbamės, vienijamės ir imamės priemonių, ieškodami sprendimo būdų nacionaliniu lygmeniu.
Lygiai taip pat šokio srityje bendradarbiaujame su Lietuvos sportinių šokių federacija – deriname programas, kad jos atitiktų ir federacijos poreikius. Ugdome tikrai universalius specialistus. Įstojusieji į fakultetą būna gero paruošimo lygio sportinių šokių šokėjais, o pas mus įgauna teorines, istorines žinias, mokosi kitų šokio žanrų, kurie vėliau padeda jiems ir kaip sportinių šokių atlikėjams, ir kaip pedagogams.
Manytumėme, kad visi suvieniję jėgas (turiu mintyje aukštąsias mokyklas) ir įtraukę į problemų sprendimą ministerijas bei kitas valstybines institucijas, sukurtumėme nuoseklią ir vieningą sistemą, kuri suteiktų pagrindus sporto, meno, kultūros sritims vystytis į gerą kokybę ir aukštą profesinį meistriškumą.
Mūsų pastangos jau duoda gražų derlių ir tai įrodo studentų baigiamieji darbai – kokie jie įdomūs ir brandūs!
- Ko tikitės iš būsimų studentų?
- Tikiuosi, kad jie bus degantys, žingeidūs, aktyvūs, norintys veikti, galintys inicijuoti, prisidedantys prie mūsų tradicijų puoselėjimo ir naujų idėjų sklaidos.