Interaktyviose švieslentėse – naujausia informacija apie Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir šaltinius
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyrius parengė energetikos (be transporto) sektoriaus veiklos duomenų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio švieslentę.
Interaktyviame įrankyje pateikiami naujausi duomenys apie Lietuvos teritorijoje išmetamas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) pagal šaltinius nuo 1990 iki 2021 m. Artimiausiu metu planuojama parengti ir transporto sektoriaus ŠESD kiekio švieslentę.
Aplinkos apsaugos Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vedėja Eglė Kairienė sako, kad ši energetikos švieslentė papildė bendrą interaktyvų duomenų įrankį su kitų sektorių – pramonės, žemės ūkio, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, atliekų – duomenimis. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio duomenys švieslentėje pagal skirtingus sektorius prieinami nuo 1990 m., kai buvo pradėta vykdyti nacionalinė ŠESD apskaita.
Pagal 2021 m. surinktus ir apdorotus duomenis energetikos sektoriuje susidarė 30 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai – energijos gamyba bei pramonė ir statyba. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Karolio Šulinsko, energetikos sektoriuje iki 2019 m. buvo fiksuojama išmetamų ŠESD mažėjimo tendencija.
Specialistas pabrėžė, kad ŠESD padidėjimo priežastis 2021 m. – neįprastai šalti šildymo sezono mėnesiai: „Kai visų patalpų šildymui reikėjo sunaudoti daugiau kuro, o katilinėse kai kur nebeužteko biokuro katilų pajėgumo, buvo paleisti gamtinių dujų katilai“, – pastebi ekspertas.
Pasak K. Šulinsko, siekiant mažinti ŠESD kiekius, energetikos sektoriuje turėtų būti plačiau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės energijos, vėjo energijos ir biokuro, taip pat diegiami įvairūs inžinerinės infrastruktūros, tarp jų elektros energijos tiekimo sprendimai.
Surinkti duomenys rodo, kad 2021 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 0,4 proc. mažiau ŠESD lyginant su 2020 m. Išmetamų ŠESD kiekis sumažėjo pramonės, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose po 4 proc., o energetikos – 8 proc. padidėjo. Daugiausiai Lietuvoje į atmosferą pateko anglies dioksido, kuris sudarė 68 proc. bendro išmetamų ŠESD kiekio. Gerokai mažiau susidarė metano – 16 proc., azoto suboksido – 13 proc. ir fluorintų ŠESD – apie 2 proc.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija / Aplinkos apsaugos agentūros informacija
