Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas cemento terminalas leido efektyviau aptarnauti lietuviško cemento eksportą – per 11 šių metų mėnesių terminale perkrauta apie 30 proc. daugiau cemento nei pernai per tą patį laikotarpį.
Planuojama, kad per 2019-2020 metus vien tik akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 300-350 tūkst. tonų per metus.
Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, terminalas prisideda didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes.
Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bei eksportuojanti bendrovė „Akmenės cementas“ yra viena pirmųjų „Begos“ partnerių. Daugelį metų eksportinio lietuviško cemento srautai per Klaipėdos uostą buvo stabilūs, krovinys į nedidelio tonažo laivus buvo kraunamas tiesiai iš geležinkelio cisternų.
Išaugus gamybai, atitinkamai atsirado prielaidos didinti eksportą. Siekiant jį efektyviai aptarnauti, ir buvo statomas cemento terminalas.
„Jo atsiradimas išsprendė daug techninių bei ekologinių klausimų ir prisideda prie to, kad „Akmenės cementas“ išsikovoja vis geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje. Jaučiame augantį cemento pirkėjų susidomėjimą ne tik iš Skandinavijos, į kurios šalis šiuo metu daugiausiai eksportuojamas lietuviškas cementas, bet ir iš tolesnių rinkų. Todėl projektuodami terminalą, išsyk numatėme didesnius jo pajėgumus, leidžiančius generuoti naujus cemento ar panašaus krovinio srautus“, – sakė L. Rimkus.
Investicijos į šį projektą siekė apie 5 mln. eurų. Pastatytos dvi cemento talpyklos po 3600 tonų, dvi geležinkelio cisternų iškrovimo linijos, krovinio transportavimo ir oro padavimo vamzdynai, galingi kompresoriai, siurbliai, filtravimo, dulkių surinkimo sistemos, programinė ir kita įranga. Krova terminale vyksta uždaru būdu, vamzdynais, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka.
Naujosios technologijos leidžia užtikrinti tiek aplinkai nekenksmingą, tiek dvigubai našesnę krovą. Atsižvelgdama į tai, specializuotą laivyną valdanti Vokietijos kompanija specialiai pritaikė kelis savo laivus krovai šiame terminale.
Pasak L. Rimkaus, palaipsniui didinant laivus ir gabenamo cemento apimtis, svarbios tampa šiai krovai skirtos 66-osios uosto krantinės galimybės priimti cementą gabenančius laivus.
Mindaugas Grinius (ELTA)
