Parodos

Neringoje – idiliška Eduardo Jonušo Kuršių nerija

Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai.

Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai.

Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare.

Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai.

M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną.

Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus iš 6-7 dešimtmečių kūrybos. Buvo toks ciklas, kada jis žavėjosi Kuršių nerijos gamta ir tokių darbų yra padaręs daug. Gerai, kad tuos darbus kažkada nupirko Klaipėdos muziejus, o dabar jie  priklauso Neringos muziejų fondams. Po šių darbų ciklo sekė kitas ciklas – žymiausi šito krašto žmonės. Eduardas Jonušas yra tapęs ir Vidūną,  ir Rėzą, Jankų, Simonaitytę. Po to buvo Žemaitija, o vėliau atėjo ciklas, kuriame jis norėjo parodyti kas yra totalitarizmas ir  kaip  jis naikina žmogų. Pastarieji jo darbai yra svarbiausi, parodantys nuo kokio pavojaus mes niekada nesame apsaugoti“, – menininko kūrybą pristatė  Vitalija Teresa Jonušienė.

Kuršių nerijos muziejuje pristatomoje parodoje išvyste ir E. Jonušo darbą, kurį paprastai galima matyti Neringos savivaldybės mero kabinete.
„E. Jonušo paliktas palikimas Neringai yra neįkainuojamas. Jo dėka Neringa turi svarbiausius savo krašto simbolius. Ir Neringos savivaldybė tikrai prisidės prie Eduardo Jonušo namų išpuoselėjimo. O ši paroda – tai menininko žvilgsnis į nuostabiąją Kuršių neriją“, – parodos pristatymo metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Menininko Eduardo Jonušo (1938-2014) kūrybos darbų parodą galima išvysti Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa).

Parengta pagal Neringos miesto savivaldybės informaciją

Žymos

Susiję straipsniai

Back to top button
Close
Close