Išsaugota pirmojo Lietuvos Respublikos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje buvo iškilmingai perduota Lietuvos jūrų muziejui. Ją lankytojai laikinai eksponuojamą galės pamatyti jau šį šventinį savaitgalį – vasario 16, 17 ir 18 dienomis. Ilgesniam ypatingos trispalvės eksponavimui rengiamasi nuo gegužės 18-osios, Tarptautinės muziejų dienos. Tikimąsi, kad vėliau vėliavą galės pamatyti ir vilniečiai bei kauniečiai.
Lietuvos jūrų muziejus šios vėliavos dėka Valstybės šimtmečiui suteikia taip trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą: kiekvienas muziejaus lankytojas šį savaitgalį grįš iš muziejaus su netradicine trispalve – jo rankose plevens miniatiūrinės karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavos kopijos. Didesnėmis tokiomis vėliavėlėmis ketina prekiauti ir muziejaus suvenyrų parduotuvė.
Ypatinga trispalvė
Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Ją išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Henris Gaidis, perėmęs ją iš paskutiniojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado Povilo Labanausko rankų.
Vėliavos pagrindas – tautinė trispalvė, viduryje – geltoname ir žaliame lauke – raudoname skyde – aukso spalvos Vyčio kryžius. Pagal specialų užsakymą Karaliaučiuje buvo pagamintos 33 laivo vėliavos: dvi didžiosios (2 x 3 m), šešios mažosios (1,3 x 2 m).
Tylaus pasipriešinimo simbolis
1940 m. liepos pabaigoje SSRS okupuotos Lietuvos pajūryje vyko tylus, bet simboliškai reikšmingas, pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas Povilas Julius Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę. Laivo jie nuskandinti neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, karininkai nepakluso.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, Gestemiundėje (Vokietija) statytą minų tralerį „M-59“ 1927 m. pavasarį pakrančių apsaugos tikslams už 272 225 Lt įsigijo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Jam suteiktas vardas – „Prezidentas Smetona“.
– Laivo pagrindinė užduotis buvo persekioti jūrų sienos pažeidėjus – spirito kontrabandininkus, – pasakojo istorikas. – Kartu jis atliko jūrinės valstybės reprezentacinę funkciją – įgula priimdavo aukštus valdžios pareigūnus ir ekskursijas iš įvairių Lietuvos vietovių. O Jūros šventės metu laivu galėdavo pasiplaukioti ir klaipėdiečiai bei svečiai.
„Prezidentas Smetona“ – mokomasis karo laivas
Patobulinus laivo patalpas „Prezidentas Smetona“ tapo prezidentinė jachta šalies vadovybės iškiloms. Įsigijus pakrančių apsaugai geriau pritaikytų laivų, 1933 m. pradžioje „Prezidentas Smetona“ perduotas Krašto apsaugos ministerijos žinion. Vadovaujant kapitonui Antanui Kaškeliui laivas pradėtas ruošti karo tarnybai. 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado S. Raštikio įsakymu įkurtas Lietuvos karinis laivynas, kaip atskira ginkluotės rūšis. „Prezidentas Smetona“ buvo mokomasis karo laivas, jame praktiką atliko būsimi uosto, pasienio ir prekybinio laivyno jūreiviai bei jūrų puskarininkiai.
1935 m. spalio 26 d. bandomasis išplaukimas į jūrą tapo istoriniu, nes ant „Prezidento Smetonos“ stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava ir laivas pirmą kartą su karine įgula išplaukė į jūrą.
Istorijos audra nubloškė į Liepoją
1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštą ir uostą perėmė nacistinė Vokietija. Kovo 23 d. vidurdienį karo laivas „Prezidentas Smetona“, pakrančių apsaugos laivai ir uoste stovėję Lietuvos prekybinio laivyno garlaiviai išplaukė iš Klaipėdos į Liepoją prieš pat įplaukiant į uostą Vokietijos laivynui su A. Hitleriu priešakyje. Tik 1939 m. rugsėjį, pagilinus farvaterį, „Prezidentas Smetona“ įplaukė Šventosios uostą, kuriame sutiko 1940 m. birželį SSRS pradėtą nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupaciją. Tuo metu laivui vadovavo komandoras leitenantas Povilas Julius Labanauskas (1908–1999 m.) – pirmasis tarpukario Lietuvos karinio laivyno karininkas. Profesijos pagrindus jis įgijo Italijos ir Prancūzijos aukštosiose karinio laivyno mokyklose.
Kolekcininko rankose
Po penkiasdešimties metų Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava atsidūrė Lietuvos istorinės ginkluotės ir kariuomenės atributų kolekcionieriaus Henry Gaidžio rankose. Henry Gaidis – lietuvių emigrantų šeimos iš Baltimorės palikuonis. Jam teko bendrauti su Lietuvos karinio laivyno pionieriumi P. J. Labanausku, kuris perdavė aktyviam JAV lietuvių bendruomenės nariui savo asmeninius daiktus (pvz. karinę uniformą), atsigabentus karo metu iš Lietuvos. Apie 1990 m. Henry Gaidis vėliavą įsigijo ginkluotės aukcione Merylando valstijoje, kurioje ilgą laiką gyveno buvęs laivyno komandoras leitenantas. Kolekcionierius neabejoja, kad tai tarpukario karo laive „Prezidentas Smetona“ 1935 m. pirmą kartą iškelta vėliava. Paties P. J. Labanausko jis nedrįso paklausti apie šios vėliavos likimą, manydamas, kad buvęs jūrų karininkas buvo priverstas su ja atsisveikinti dėl finansinių sunkumų emigracijoje.
Parengta pagal Lietuvos jūrų muziejaus informaciją
