Šiandien Šiaulių apygardos teismas tęsė liudytojų apklausą, savo parodymus davė kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ dabar jau buvęs gamybos direktorius J. G. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas teigė, kad apie Kuršių marių taršą žinojo ne tik „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas, kaltinamasis G. P., bet ir kiti kolegos.
Liudytojas nuosekliai papasakojo, kada bendrovėje įsidarbino, kokios buvo jo pareigos, už ką atsakingas. Apie tai, kad nuotekos neišvalomos tinkamai, anot jo, buvo žinoma iš lūpų į lūpas. J. G. tvirtino, kad ne tik jis, bet ir kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų, kaip susidoroti su problema – vyko į užsienio šalis, bendravo su giminingų įmonių specialistais. Vienas iš lengviausių būdų, anot liudytojo, buvo galimybė jungtis ir prie miesto įrenginių, tačiau tokiam žingsniui leidimo negavo. J. G. papasakojo, kaip viename iš pokalbių valdybos pirmininkui G. P. jis pristatęs technologiją, kurią stebėjo popieriaus fabrike Vokietijoje. Valdybos pirmininko paprašytas pristatė ir paskaičiuotas investicijas, kurios siekė apie tris milijonus. Tokia suma netenkino, todėl nuotekos buvo „varomos toliau pro šalį“. Pasak J. G., ieškota ir kitų problemos sprendimo variantų, tačiau jų vis netvirtino dėl per didelių galimų išlaidų.
Teisiamojo posėdžio metu J. G. proceso dalyviams vaizdžiai pademonstravo ant stovo su popieriaus lapais, kaip atrodo nuotekų rezervuarai, kaip nuotekos vamzdžiais keliauja iki įrenginių, kokie procesai vyksta toliau. Liudytojas patvirtino, kad nevisiškai išvalytos nuotekos į Kuršių marias būdavo leidžiamos maždaug po 17.00 valandos. J. G. tvirtinimu, taip galėjo būti daroma saugumo sumetimais – maža tikimybė, kad po darbo laiko gali užklupti tikrintojai ir pan. Liudytojo buvo klausiama, kodėl apie susidariusią padėtį jis neinformavo teisėsaugos? J. G. atsakė, kad bijojo netekti savo darbo.
Byloje padaryta pertrauka, po jos J. G. apklausa bus tęsiama. Kaip liudytojas teismui anksčiau savo parodymus davė ir buvęs tuometinis įmonės vadovas V. B., jis ir J. G. byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E. bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.
Ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Paskirtų teisiamųjų posėdžių datos ir laikas: lapkričio 14, gruodžio 4, 5, 15, 21 dienomis 9.30 val.
Šaltinis: www.teismai.lt
