Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas…
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, liepos 6 dieną jau šešiasdešimt pirmą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.
Sulauksime šiais metais svečių iš kito kranto. Stipriname svečiavimosi tradiciją, norime kasmet pristatyti tradicinį ir naująjį Kuršmarių gyvenviečių pasaulį, kuris be žvejo tinklo neįsivaizduojamas, ir kurį kasmet, skleis vis kita gyvenvietė. Šiais metais tradiciją pradeda garbingieji mūsų svečiai – Rusnės sala.
Visų aktyvių žmonių, nesvarbu kokio amžiaus, šventėje lauks mugė, koncertas, parodos, pranešimai, varžytuvės, lazerių šou ir fejerverkas. Visas atrakcijas gaubs žvejiškų darbų, pramogų ir pakvailiojimų aura. Sunku pajusti žvejo šventės atmosferą vien stebint kitus, todėl kviečiame burtis jaunus ir pagyvenusius, draugus ir šiaip susitikusius į komandas, varžytis ar bent palaikyti šauniausius ir neramiausius.
Tegu pailsi žvejai savo šventėje, tegu su šypsena palinksi galvomis, prisiminę savąją jaunystę, žvelgdami į linksmą šventės siautulį, kuris pažadins, tikimės, net patį Bangpūtį, nes kokia gi šventė be šios neprognozuojamos ir įnoringos dievybės…
Įkvėpkime svaiginančio rūkytos ir keptos žuvies kvapo, atsigaivinkime žuvienės skonių puokšte, apsikabinkime su nendrynais, vandeniu ir dangum, pasigėrėkime Kuršmarių toliais ir varžykimės, pažinkime, klausykimės, siauskime, padėkodami ir sveikindami pamario žvejus dovanojusiems mums šią šventę.
O jau prizai, prizai. Kai kurie gal net į automobilį netilps, gal net valčiai labiau pritiks…
Bus ir ko paragauti ir kur save išbandyti, savo šaunumą parodyt, kitų spėka pasidžiaugt. Prizus pasiims šauniausi, o laimės – kiekvienas.
Parengta pagal Liudviko Rėzos kultūros centro informaciją, nuotraukos Liudviko Rėzos kultūros centro
