Šiemet liūtys kaip niekada anksčiau atskleidė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančias melioracijos bėdas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, tokiu lietingu laikotarpiu melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnis.
„Šiemet lūtys nuniokojo ne tik ūkininkų laukus. Patvino gyventojų sodybos, keliai. Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių, deja, visoje šalyje, kaip ir mūsų rajone, melioracijos būklė yra prasta. Tačiau turimas lėšas, kurias skiria valstybė, stengiamės panaudoti efektyviai. Melioracijos darbams Klaipėdos rajone valstybė šiemet skyrė 400,6 tūkst. eurų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal šiandien galiojančius Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus jokių naujų tinklų, įrenginių (pralaidų per kelius, griovių ar drenažo sistemų) iš skiriamų lėšų įrengti negalima. Iš skiriamų lėšų gali būti tik remontuojami ir tvarkomi esami tinklai, įrenginiai. Iki gruodžio 1 dienos melioracijos darbams ir polderinių sistemų eksploatavimui buvo panaudota beveik 316,6 tūkst. eurų. Iš jų per 170,3 tūkst. eurų buvo panaudota melioracijos griovių ir juose esančių statinių bei drenažo remontui. Šiemet Klaipėdos rajone buvo sutvarkyta 19,95 km griovių, priežiūros darbai (šienavimas, krūmų kirtimas) buvo atlikti 81,8 ha griovių, 1,1 km drenažo linijų ir 11 pralaidų. Taip pat dalis pinigų, 146,2 tūkst. eurų, buvo panaudoti polderinių sistemų eksploatacijai (siurblinių priežiūrai, elektros išlaidoms padengti)“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Kai kurie darbai atlikti ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Už daugiau nei 272 tūkst. eurų buvo rekonstruotas Laukžemio (Eketės) tvenkinys. 26,7 tūkst. eurų Savivaldybė skyrė gelžbetoninių vamzdyno Gindulių kaime rekonstrukcijai.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Genovaitės Valauskienės, melioracijos statiniams išlaikyti reikia daug lėšų, tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien lėšų padidinimu: „Kadangi esame drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Ūkininkams reiškiant nepasitenkinimą dėl daugelį metų neprižiūrimų melioracijos įrenginių, valstybės mastu svarstoma apie vienkartinį 20 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą už naujas statybas sklypuose ar esamų įrenginių rekonstrukciją. Iš surinktų mokesčių tikimasi sukaupti lėšų melioracijos įrenginiams prižiūrėti, kol jie galutinai, iki 2020 m. pabaigos, bus perduoti tiesioginiams naudotojams.“
Vicemerė Rūta Cirtautaitė akcentavo, kad Savivaldybė atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą ir kitus priežiūros ir remonto darbus, tačiau tai ne visada užkerta kelią problemoms: „Melioracijos tinklai visoje Lietuvoje yra pasenę, susidėvėję. Klaipėdos rajonui intensyviai plečiantis, kuriantis naujiems kvartalams, dažnai nekreipiama dėmesio į esančius melioracijos tinklus, jie pažeidžiami, išardomi, melioracijos grioviai – užkasami. Dėl to ankstesniais laikais įrengta melioracijos sistema yra sugriauta. Viso to pasėkmė – tvinstantys sklypai, kvartalai. Savivaldybė stengiasi gerinti melioracijos tinklų būklę, tačiau tai tik gaisro gesinimas. Po šių metų liūčių parodytų rajono skaudulių stengsimės atsakingai ruoštis ateinantiems metams, o gyventojai, tikiuosi, taip pat atkreips dėmesį į savo sklypų apsaugojimą nuo potvynių: melioracijos griovius, drenažo sistemas.“
Ernesta Strakšytė, Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
