Klaipėdos miesto savivaldybės darbo grupės ir biudžetinių bei viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų pasitarime diskutuota apie tai, kaip spręsti specialistų trūkumą (esamą ar prognozuojamą) savivaldybės pavaldumo biudžetinėse ir viešosiose socialinių paslaugų įstaigose. Tai jau trečias toks susitikimas, kurio metu siekiama išgryninti didžiausias problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės įstaigos, taip pat atlikti esamų paskatų monitoringą bei išsiaiškinti, kokios paskatos labiausiai skatintų darbuotojų lojalumą darbdaviui.
Minėtos darbo grupės tikslas – numatyti veiksmų planą, kaip iki 2030 metų Klaipėdoje bus sprendžiamas specialistų trūkumas savivaldybės pavaldumo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Suskaičiuota, kad daugiausia darbuotojų –1404 – dirba savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigose, 639 – socialinių paslaugų srityje ir kone dvigubai mažiau –333 – sporto įstaigose, kur situacija dėl žmogiškųjų resursų yra geriausia.
„Paskatų, darbuotojų pritraukimo, jų išlaikymo bei motyvavimo sistemos negalime sukurti vieni. Geriausiai situaciją ir problematiką žino konkrečių įstaigų vadovai, todėl ir organizuojami teminiai susitikimai“, – sakė vicemerė V. Raugelė.
Bendrai visose minėtose srityse šiuo metu yra beveik 90 neužimtų pareigybių. Socialinių paslaugų įstaigoms labiausiai reikia individualios priežiūros specialistų (8), socialinių darbuotojų (6) bei psichologų (5). Pastarųjų mieste paklausa apskritai yra didesnė už pasiūlą. Įdomu, kad padėjėjai, jeigu tik būtų norinčių jais dirbti, darbo rinkai parengiami per trumpą laiką.
Atskirų paskatų savivaldybė savo pavaldumo įstaigų darbuotojams iki šiol nėra patvirtinusi. Tarp siūlymų – numatyti socialiniams darbuotojams bendras paskatas, į jas įtraukti viešojo transporto išlaidų kompensavimą, sveikatinimo, kvalifikacijos kėlimo ir kt. paslaugas.
Nors darbo rinkoje biudžetinės ir viešosios įstaigos nėra toks patrauklus darbdavys kaip privačios ir nevyriausybinės organizacijos, galinčios pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, vis dėlto dauguma susitikime dalyvavusių socialinių paslaugų įstaigų vadovų tvirtino, jog darbuotojų kaita nėra dažnas reiškinys.
Daugiausia pensinio amžiaus darbuotojų dirba Socialinės paramos centre (15 proc.), Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“ (14 proc.), Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“ (11 proc.). Darbuotojų, per artimiausius penkerius metus pasieksiančių pensinį amžių, daugiausia yra Socialinių paslaugų centre ( 20 proc.), „Klaipėdos lakštutėje“ (15 proc.). Didžiausias neužimtų pareigybių skaičius šiuo metu taip pat yra „Ryte“ (10) ir Socialinių paslaugų centre „Danė“ (8). Anketų, kurias antrus metus pildo įstaigų vadovai, duomenys liudija, kad bendra situacija lyginant su pernai, šiek tiek pagerėjo. Tačiau taip pat aišku, kad reikalingos kryptingos paskatos tikslu pritraukti reikiamų sričių specialistus ir išlaikyti juos.
„Vertingiausia šiuose susitikimuose tai, kad įstaigos gali pasilyginti, pasidalinti savo patirtimis, geraisiais pavyzdžiais, mes – išgirsti, kuo gyvena mūsų įstaigos, su kokiomis problemomis jos susiduria, o tada spręsti, kokiomis priemonėmis geriausia tas problemas išspręsti. Tikiu, kad tokie susitikimai yra raktas rasti universalius sprendimus daugumai mūsų įstaigų“, – sakė V. Raugelė.
Apibendrinus socialinių paslaugų įstaigų vadovų siūlymus, numačius jų pačių kompetencijos kėlimo bei skatinimo galimybes, bus sukurta nauja savivaldybės paskatų sistema, kurią, atsižvelgiant į įstaigos poreikius, bus galima taikyti lanksčiai ir operatyviai, kas leis pritraukti reikalingus specialistus ir turėti įtikinamų svertų išsaugoti juos.
Analogiški susitikimai jau įvyko su savivaldybei pavaldžių uostamiesčio sveikatos priežiūros, sporto bei kultūros įstaigų vadovais. Planuose – dar vienas susitikimas su švietimiečiais.
