MaistasVerslas

Mėsainio istorija: iš gatvės į restoraną ir… vėl atgal į kelią

Mėsainis, gimęs kukliuose emigrantų užkandinėse, pakelės užeigose ir greitai, bet sočiai pavalgyti trokštančių darbininkų valgyklose, apsuko ilgą istorijos ratą ir vėl pasitinka kelyje praalkusį keliautoją. Ką tik buvęs būtinu madingiausių užkandinių ir net prabangių restoranų atributu visame pasaulyje, šis klasikinis patiekalas, įgavęs modernią formą, grįžta prie savo šaknų: genialiame paprastume glūdinčio skonio, gurmanų smalsumą kurstančio ne prabangiais ingredientais, bet neįprasta rausva bandelės spalva.

Lietuvoje rožinės, burokėliais pagardintos bandelės ir sultingo mėsos paplotėlio derinys keliautojų kol kas laukia tik „Statoil“ degalinėse.

Klasikinis turinys ir moderni forma

Pamaloninti akis ir pradžiuginti skrandį siekiantys mėsainių kepėjai visame pasaulyje tobulina mėsainių bandeles. Pastarųjų metų naujiena – spalvotos bandelės. Juoda, žalia ar raudona spalva nudažytos bandelės žadina skonį ir smalsumą. Spalvinga bandelė buvo sukurta tam, kad pagaliau būtų grįžta prie klasikinio skonio paliekant siurprizo įspūdį. Bandelių spalvas išmoningi kepėjai kuria naudodami sepijų rašalą, daržoves ir kitus natūralius maisto produktus.

Indijoje, Australijoje ir Europoje spalvotos mėsainių bandelės traukia akį ir minias alkanų valgytojų.  Lietuva taip pat neatsilieka ir šią įdomią, bet tuo pačiu klasikinę naujovę galima paragauti „Statoil“ degalinių tinklo užkandinėse.

Bendradarbiaujant su italų virtuvės šefu Gian Luca Demarco, idėja sukurti spalvingą bandelę kilo iš kitos mūsų regiono klasikos – lietuviškų šaltibarščių. Burokėliais dažyta, subtilaus skonio bandelė, sultingas mėsos paplotėlis ir klasikinis padažas yra tai ko reikia skaniam, paprastam ir greitai pagaminam mėsainiui. Tai – kelionių, laisvės ir paprastumo simbolis, kuris vėl atgauna savo teisėtą statusą, išsivadavęs iš prabangių restoranų rūbo.

Mėsainis pasaulio žemėlapyje

Daugiau nei šimtą metų mėsainiai, pasauliui žinomi burgerio, vardu ne tik maitina skurdžius ir turtingus, bet ir yra dydžio, kainos ir skonio rekordų objektais bei madų ir gyvenimo būdo šaukliais. XIX – XX amžių sandūroje JAV gimęs patiekalas tapo savotišku Vakarų pasaulio simboliu. Vieni mėsainius kildina iš vokiečių migrantų mėgstamų užeigų, kuriose pardavinėti Hamburgo kepsniai, kiti mano, kad mėsainį sukūrė virėjas iš Teksaso ar mėsininkai iš Niujorko valstijos. Kad ir kuri versija teisinga, tačiau nėra abejonių, kad sumuštinis su jautienos maltiniu ir pagardais buvo sukurtas dirbantiems, skubantiems ir laiko prisėsti ir pavalgyti neturintiems žmonėms. Ilgą laiką mėsainis buvo neatsiejamas nuo amerikietiškos kultūros, didelių automobilių, lauke gruzdinamos mėsos ir siejamas su laisve bei paprastumu. Tai buvo pigus, nepretenzingas, bet itin skanus patiekalas.

Tiesa, XXI a. pradžia šią nuostatą apvertė aukštyn kojomis. Didžiuosiuose pasaulio metropoliuose, madingose užeigose ir prabangiuose restoranuose mėsainiai imti gaminti ir vertinti visai kitaip – gurmaniški priedai, ypatinga mėsa, sudėtingi pagardai mėsainius pavertė aukštosios virtuvės patiekalais. Pats brangiausias mėsainis pasaulyje yra įdarytas marmurine jautiena, anties kepenėlėmis ir triufelių padažu, jį skanauti rekomenduojama užgeriant prabangiu vynu, o pavalgius paprašoma susimokėti solidžią 5 tūkst. dolerių sąskaitą.

Klasikai būtina sugrįžti

Maisto apžvalgininkai, iš pradžių entuziastingai aprašydavę kiekvieną naują mėsainių restoranų tinklą ar ypatingas mėsainių receptūras bei ingredientus, dabar vis dažniau kalba apie tai, kad mados ir vartojimo įkaitais tapęs patiekalas simbolizuoja kur kas daugiau nei tik bandelę su mėsa ir padažu.

Vis garsiau kalbama apie tai, kad didmiesčių gyventojai labai dažnai mėsainius valgo ir vertina dar ir todėl, kad tai – mados ir tam tikro statuso išraiška. Simboliška, bet tik taip galima paaiškinti, kodėl žmonės renkasi laukti nesibaigiančiose eilėse prie užeigų ir restoranų, norėdami paragauti dar vieno įmantraus mėsainio, tada socialinėse medijose dalytis įžvalgomis apie naujos užkandinės išskirtinumą ar aklai tikėti, kad atsidarius dar vienai užeigai, bus patirtas neregėtas mėsainio katarsis.

Matydami visuotinį pamišimą pastaraisiais metais ne tik maisto apžvalgininkai, o ir paprasti mėsainių mylėtojai jau kuris laikas ragina grįžti prie šaknų ir vėl pradėti gaminti paprastus, bet skanius mėsainius. Klasikinio skonio su įprastais pagardais mėsainis yra tai, ko dažniausiai nori išalkęs žmogus. Sultinga mėsa, skanus padažas ir traški bandelė yra nemari mėsainių klasika, kurios darnos nereikia griauti.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Žymos
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Back to top button
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Close
Close