Be kategorijos

Lietuvoje paspaudus žiemiškam šaltukui, žmonės skuba džiaugtis aktyviu poilsiu ant ledo. Nors kai kurios savivaldybės gyventojams įrengia čiuožyklas, nemažai žmonių šaltomis žiemos dienomis susirenka pramogauti ant užšalusių vandens telkinių. Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa smalsuoliai, aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji su pačiūžomis, rogutėmis ar kitomis žiemos sporto priemonėmis. Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems. Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2017 metais  ugniagesiai gelbėtojai dirbo vandenyje ir ant ledo 386 kartus. Jie ištraukė 131 skenduolį bei išgelbėjo 46 žmones, iš jų 18 vaikų. 2018-aisiais iki sausio 15 d. dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose jau nuskendo 7 žmonės. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Draudžiama…

Nors tebėra įprasta didžiąsias metų šventes pasitikti tradiciškai, drauge su artimaisiais susėdus prie nuo skaniausių patiekalų lūžtančio stalo, kelionių organizatoriai pastebi, jog vis daugiau lietuvių ryžtasi Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti originaliai. Pavyzdžiui, egzotiškoje šalyje, kur vietoje krintančio sniego plieskia saulė, o kalėdiškai išpuoštos eglės atrodo net truputį keistai. Tuo tarpu patys keliautojai pasakoja šitaip ieškantys dar nepatirtų, gilesnių įspūdžių, o ir svetur sutiktos šventės dažniausiai tampa įsimintinesnės ar net džiugesnės. Kalėdas ir Naujuosius metus nori sutikti egzotiškai Kaip teigia tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ produkto vadybininkė Edita Liumparaitė, sutikti didžiąsias metų šventes svetur lietuviai linksta jau kelerius metus. Draugų kompanijos, šeimos su vaikais ar poros dažniausiai nori švęsti ten, kur šilta, todėl renkasi jau pamėgtus Egipto kurortus Hurgadą arba Šarm aš Šeichą, taip pat Jungtinius Arabų Emyratus, Ispanijai priklausančią salą Tenerifę. „Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad lietuviai šventes nori sutikti kokybiškiau, įdomiau. Todėl vengdami užsitęsiančio sėdėjimo prie stalo, persivalgymo ar šventinio šurmulio, šiuo laikotarpiu tiesiog „pabėga“ svetur. O jei keliaujama su visa šeima, artimais žmonėmis, Kalėdų dvasią nesudėtinga pajusti net ir po kaitria saule, – sakė E. Liumparaitė. – Šventinė kelionė kartu yra ir puiki proga susipažinti su svečios šalies švenčių tradicijomis, atšvęsti kitaip ir, žinoma, atitrūkus nuo…

„Obojus kaip sudėtingiausias muzikos instrumentas, yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą“, – teigia Robertas Beinaris, Lietuvos obojų kvinteto įkūrėjas. Lapkričio 23 dieną,  ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė jo vadovaujamas ansamblis pristatys intriguojančią programą „Obojų kvintetas LT“. Kvintete gros Robertas Beinaris, Tomas Bieliauskas (obojai), Eugenijus Paškevičius (meilės obojus), Petras Kuraitis (anglų ragas) ir Julius Klimavičius (fagotas). Tokio kolektyvo analogą sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Obojus yra vienas svarbiausių muzikos instrumentų, po smuiko, simfoniniame orkestre. Pasak R. Beinario, „jis paduoda la natą ir yra pagrindinis pučiamųjų grupės instrumentas, daugiausia soluojantis. Jau baroko epochoje jis užėmė svarbią vietą orkestre. Tiesa, jo ištakos dar senesnės, bet tada jis buvo truputėlį kitoks. O šių dienų obojus nuo barokinio instrumento ir vizualiai, ir garsu labai skiriasi. Dabar obojus turi daug daugiau galimybių. Pavyzdžiui, anksčiau buvo atliekamas tik natūralus eilėgarsis, o dabar vienu metu galima išgauti dvi, tris, keturias, penkias ar net dešimt natų“, Grojant obojumi, kaip ir bet kuriuo kitu pučiamuoju instrumentu, labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. R. Beinaris pripažino, kad vieną natą be papildomo įkvėpimo kadaise jam pavyko ištęsti 1 minutę ir 15 sekundžių. Tačiau obojininkai, atlikdami kūrinius, naudoja specialias kvėpavimo technikas, kurios leidžia nesustojus groti kur kas ilgiau. Mintis sukurti…

spalio 9–10 dienomis kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ (Bangų g. 5A, Klaipėda) vyks konferencija „Darnaus judumo sprendimai Klaipėdai“. Visi konferencijos pranešimai bus nemokami.   Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Privačias Klaipėdos jūrų uosto įmones vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) palaiko valstybės viziją Baltijos jūroje ties šiauriniu molu statyti išorinį uostą. „Tai neabejotinai visai valstybei, miestui ir uostui svarbus investicinis projektas. Jį būtina įgyvendinti suderinus visų suinteresuotų pusių uosto, miesto bendruomenės, privataus verslo interesus. Asociacija įsivaizduotų, kad išorinio giliavandenio uosto statybos būtų susijusios su pasaulinio lygio uostų terminalų valdytojo, laivybos ar konteinerinių linijų operatoriaus pritraukimu“, – sako LJKKA prezidentas Vidmantas Dambrauskas. Jo teigimu, niekas nekvestionuoja išorinio uosto svarbos šalies ir miesto ekonomikai. „Mes privalome jau dabar pradėti planavimo ir projekto rengimo procedūras, nes šis projektas užtruks. Projektas ir detalusis planas turi būti subalansuotas bei nepažeidžiantis niekieno interesų. Tačiau darbas turi būti atliktas skaidriai ir kruopščiai. Turi būti atsakyta į visus klausimus – kas bus naujojojo uosto operatorius, kokie kroviniai jame bus perkarinami, kokia šio projekto grąža. Jis neturi būti statomas dabar uoste veikiančių privačių bendrovių ir jų krovinių sąskaita“, – susitikime su Klaipėdoje viešėjusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu svarstė LJKKA prezidentas Vidmantas Dambauskas. Pasak privačias uosto krovos kompanijas vienijančios asociacijos vadovo, premjeras, lankydamasis uoste, domėjosi jo veikla, krovos terminalais, juose perkraunamų krovinių struktūra. Įvairiais duomenimis, šiuo metu Klaipėdos uoste sukuriama nuo 6 iki 10 proc. šalies…

Šiandien, Rugsėjo 16 d., nuo 13 iki 14 val. Palangos oro uoste vyks mokomieji skrydžiai. Orlaivis „Boeing 737-500” kelis kartus kils ir leisis atlikinėdamas „touch and go“ manevrą ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako. Palangos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdos universitete visą mėnesį vyko vasaros kursai užsieniečiams – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija 2017. Uždarymo šventė vyks rugpjūčio 10 d. (ketvirtadienį) 12:00 universiteto Mažojoje auloje (Herkaus Manto 84, pastate su bokštu ir laikrodžiu). Šie vasaros kursai vyko jau 16-tą kartą; juose dalyvavo 50 kursantų iš 20 šalių. 2/3 dalyvių buvo iš Europos, 1/3 – iš kitų pasaulio dalių. 1/5 kursantų – gyvenantys, dirbantys Klaipėdoje ar Palangoje, o 4/5 atvykę iš įvairiausių pasaulio kampelių; tolimiausi taškai – Australija, Filipinai, Japonija, Kanada, Kinija. Kursantai visą mėnesį mokėsi lietuvių kalbos keturiose skirtingo lygio grupėse. „Pradinukų“ buvo mažiau nei 1/3; kiti daugiau ar mažiau kalbantys lietuviškai; kai kurie netgi C2 (aukščiausiu) lygiu. Jiems dėstė 8 lituanistės, iš jų viena profesorė, trys mokslų daktarės. Kalbos pamokas papildė intensyvi kultūrinė programa: vakarėliai, išvykos mieste ir už miesto, savaitgalio ekskursijos po visą Lietuvą. Akivaizdu, jog kursantai išmoko ne tik kalbos. Į savo šalis jie grįš kupini krašto pažinimo įspūdžių, mokėdami ne vieną lietuvišką dainą, paragavę ir pamėgę vietinių patiekalų. Kai kas galbūt pirmą kartą paėmė į rankas bandelę ar sausainį (nes savo šalyje taip valgyti neįprasta), paragavo iki tol neragautų produktų (sviesto, sūrio). Užsieniečių, į kursus atvykusių iš kitų šalių, motyvai įvairūs. Didžiausia jų dalis lietuvių…

Kol NASA dar svarsto ką, kaip ir kada išskraidins į Marsą, su šios planetos kraštovaizdžiu galite, anot kosminių panoramų specialistų, susipažinti čia, gimtojoje žemėje. Konkrečiai – antroje pagal dydį Kanarų salyno saloje Fuerteventūroje. Tiesa, skirtingai nuo Marso, čia daug vandens, gyvybės ir amžiną pavasarį primenantis klimatas. Prieš 20 mln. metų susidariusios vulkaninės, lavos akmenų nusėtos salos panorama ne tik lyginama su Marso, bet ir perkelta į kino ekranus. Čia, dėl įspūdingo landšafto, filmuota dalis kultinių „Žvaigždžių karų“ scenų. Fuerteventūra – seniausia sala Kanarų salyne, tad nenuostabu, kad savo kraštovaizdžiu gerokai išsiskiria iš kitų ir traukia ne tik poilsiautojus, bet ir išskirtinių vaizdų ieškančius filmų kūrėjus. Pietinėje salos dalyje įkurtame nacionaliniame Chandia parke plyti vienas didžiausių salos traukos centrų – daugiau kaip 2600 ha dykuma su išsibarsčiusiomis uolingomis kalvomis, kurioje galima užkopti į aukščiausią salos tašką – 807 metrus virš jūros lygio iškilusią Sarsos (La Zarza) viršukalnę. Tokio vaizdo nepamatysite daugiau niekur šioje planetoje. Dėl unikalios gamtos Fuerteventūra pripažinta biosferos rezervatu ir įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paplūdimiai – kiekvienam pagal skonį Nors dykuma tikrai įspūdinga ir verta ne vienos asmenukės, vis tik didžiausias šios salos traukos objektas – apie 150 paplūdimių padengtų auksiniu arba juodu vulkaniniu smėliu. Priklausomai nuo…

Gausus būrys palangiškių ir kurorto svečių Liepos 6-ąją rinkosi ant Birutės kalno kartu su visa Lietuva ir pasaulio lietuviais vieningai giedoti Tautišką giesmę. Lietuvos himnas Valstybės dieną skambėjo ir Palangos bažnyčioje bei Šventojoje. Giedoti Tautišką giesmę kurorto gyventojai ir svečiai rinkosi pakiliai nusiteikę – dalis jų buvo pasidabinę tautiniais drabužiais ar tautiškais akcentais, gėlių vainikais, rankose laikė Trispalves. Lietuvos vėliavėlės, taip pat – ir Tautiškos giesmės žodžiai buvo dalijami ir renginio vietoje. Dar vienas šventinis akcentas ant Birutės kalno buvo galimybė ant specialaus atviruko, nurodant konkretų adresą, parašyti „Ačiū“ artimam žmogui, kuriam norima padėkoti. Ši galimybė sudominto daugelį susirinkusiųjų į šventę. Padėkos atvirukai netrukus paštu pasieks adresatus, juos maloniai nustebindami. Giedoti Tautiškos giesmės rinkosi labai įvairaus amžiaus kurorto gyventojai ir svečiai. Gausu buvo tiek vidutinio amžiaus, tiek pagyvenusių gyventojų, taip pat – ir jaunų šeimų su mažyliais. Ant Birutės kalno susirinko ir Palangos meno kolektyvai. Prieš visiems vieningai giedant Lietuvos himną, į susirinkusiuosius ant Birutės kalno kreipėsi bei su prasminga šventė visus pasveikino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Pasitinkant valstybės 100-metį, Tautiška giesmė šiemet visoje šalyje skambėjo nuo 100 piliakalnių. Būtent piliakalniai pasirinkti ne atsitiktinai – šie metai paskelbti Lietuvos piliakalnių metais. Pasaulį apskriejančios Tautiškos giesmės idėja gimė prieš aštuonerius…

Nepaisant „Brexit“ sukeltų permainų, anglų kalba Europoje ir visame pasaulyje išlieka būtinu įgūdžiu tarptautinėje rinkoje. Tačiau vien jos nebepakanka – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informuoja, jog anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų arba rusų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė dr. Vilma Bijeikienė. „Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis – svarbu nesivaikyti madų, užsienio kalbą rinktis pagal savo asmeninius interesus, karjeros planus“, – paaiškina doc. dr. V. Bijeikienė. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, jei tarp siūlomo darbo reikalavimų yra užsienio kalba, darbuotojo paieška pailgėja net 2 mėnesiais – tad akivaizdu, jog kalbų mokėjimas suteikia didelį pranašumą, tačiau tik tuomet, jei neapsiribojama vien anglų kalba. Pastaroji šiandien vadinama labiau pasauliniu įgūdžiu – tarptautine bendravimo kalba, kuri paprastai vertinama kaip būtinas gebėjimas, o ne kaip užsienio kalba. Auganti daugiakalbystės paklausa yra pasaulinė tendencija, palietusi ir didžiąsias valstybes – dėl darbuotojų nepakankamų užsienio kalbos…

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gerindama klientų informavimą pristato interaktyvų žemėlapį,  kuriame realiu laiku skelbiama informacija apie elektros skirstymo tinklo darbą. Žemėlapyje galima sužinoti, kurioje vietovėje atjungti elektros skirstymo tinklo įrenginiai, taip pat pranešti apie elektros energijos tiekimo sutrikimą. Žemėlapis pasiekiamas adresu www.eso.lt/zemelapis – jis pritaikytas  ir mobiliems  įrenginiams, tad sužinoti aktualią informaciją apie elektros skirstymo tinklo darbą galima ir telefone, ir planšetėje. „Žemėlapį sukūrėme tam, kad kiekvienas paprastai ir greitai pasitikrintų informaciją apie elektros atjungimus. Pasirinkus norimą vietovę galima sužinoti apie atjungimo pradžią ir planuojamą elektros tiekimo atnaujinimo laiką. Jei informacijos apie gedimą žemėlapyje nėra ir žinoma, kad gedimas ne kliento vidaus elektros tinkle, gedimą patariame registruoti pasinaudojus specialia forma arba paskambinus klientų aptarnavimo numeriu 1802“, – teigė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Saulius Vaičekauskas. Elektros atjungimai suskirstyti pagal jų tipus – planinius ir neplaninius (gedimai). Planiniai atjungimai – tai laikinas elektros tiekimo nutraukimas, kai ESO atlieka elektros tinklo atnaujinimo arba plėtros darbus ir dėl darbuotojų saugumo būtinas laikinas įtampos atjungimas. Tuo tarpu gedimai elektros skirstymo tinkle įvyksta dėl techninių arba išorinių priežasčių  – pavyzdžiui, pašalinių asmenų veiklos ar gamtos poveikio. Žemėlapio skiltyje taip pat pateikiami patarimai, kaip elgtis artėjant gamtos stichijai, ką reikia žinoti, …

Vasara – puikus laikas iškyloms ir piknikams gamtoje. Linksma kompanija, geras oras ir grilyje pagamintas maistas – bene svarbiausi kiekvienos iškylos elementai. Tačiau pikniką paįvairinus pramogomis, galima jį paversti ne tik maisto, bet ir aktyvaus laisvalaikio švente. Specialistai siūlo rinktis tokias pramogas, kurioms nereikėtų specialių įgūdžių ir pasiruošimo. 1. Lėkščiasvydis Iškyla dviese, su visa šeima ar dideliu draugų būriu – tai proga ne tik pabūti su artimaisiais, bet ir pasportuoti. Tam labiausiai tinka tokios sporto rūšys, kurioms nereikia ypatingo fizinio pasirengimo ar specialios įrangos. Ideali tokio tipo pramoga yra lėkščiasvydis. Tai greitas, techniškas, taktinių įgūdžių reikalaujantis žaidimas, kuriam užtenka patogios avalynės ir drabužių. Vienas didžiausių šio žaidimo privalumų yra tas, kad jį gali žaisti kiekvienas. Bet to, lėkščiasvydžio kamandos narių skaičius neturi limito. Šį dinamišką žaidimą labai greitai perpras tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbiausia tiesiog įsisavinti tinkamą lėkštės skraidinimo techniką. 2. Įdomūs stalo žaidimai Iškylą paįvairinti gali ir stalo žaidimai. Tam idealiai tinka vienas seniausių pasaulyje tokio pobūdžio žaidimų – Domino. Kadangi vienas didžiausių iškylų privalumų yra tai, kad jų metu neriboja erdvė, šį žaidimą galima žaisti ir su didelėmis Domino detalėmis. Žaidžiant didįjį Domino reikia tik šiek tiek vietos ant žolės. Vienas didžiausių šio žaidimo pliusų yra tai, kad…

Dėl smarkaus lietaus ketvirtadienio rytą Vilniuje pasunkėjo eismo sąlygos, tarnybos gyventojus įspėja, kad dieną galima audra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad dieną numatomos liūtys su perkūnija, kai kur kruša, škvalas, vėjo gūsiai gali pasiekti iki 25 metrų per sekundę. Bus tvanku, temperatūra gali pakilti iki 32 laipsnių. Automobilių kelių direkcija įspėja, kad dėl stipraus vėjo keliuose gali būti nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų gamtos stichijų metu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus nedelsiant skambinti trumpuoju ESO numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja gyventojus škvalo metu nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatyti automobilių po medžiais. Per audrą, žaibuojant ir griaudžiant patartina likti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų. 09:06 val. – Dėl ankstyvą rytą prasidėjusios audros šįryt neveikė 16 šviesoforinių sankryžų, beveik visų jų veikimas – atstatytas. Tačiau susiduriama su spūstimis, ypač – T.Narbuto, Geležinio Vilko, Kareivių gatvėse, kitose pagrindinėse gatvėse – ryto kelionės trunka ilgiau nei įprastai. Daugiau informacijos madeinvilnius tinklalapyje, nuotraukos FB paskyroje IloveVilnius.

Įsibėgėjus vasarai, didžioji dalis lietuvių tradiciškai jau suplanavo šiltojo sezono atostogas. Tačiau šiemet poilsiauti ketina mažiau gyventojų nei pernai, o ir pasirinkta atostogų kryptis šiek tiek keičiasi. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ kasmet atliekama klientų apklausa rodo, kad šiemet daugiau lietuvių linksta poilsį prie Lietuvos pajūrio iškeisti į Europos didmiesčius. „Klientų apklausą apie atostogų įpročius vykdome jau trečius metus. Šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, matyti, kad planuojančių atostogas Lietuvoje prie jūros sumažėjo. Iš daugiau nei 2000 apklausoje dalyvavusių klientų tik 14,4 proc. šiemet ketina praleisti atostogas Lietuvos pajūryje. Pernai tokias atostogas rinkosi kas penktas apklaustasis“, – sako Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė. Dar 12 proc. apklaustųjų poilsiui šiemet rinksis Lietuvos kaimą, tiek pat respondentų teigia, kad šiemet atostogaus tiesiog namuose. Ankstesniais metais namuose atostogauti taip pat planavo panaši dalis lietuvių (11 proc.). O štai užsienyje ilsėtis šiemet planuoja daugiau apklaustųjų. 17 proc. jau suplanavo keliauti po Europą ir aplankyti didžiuosius senojo žemyno miestus. Pernai į Europos didmiesčius keliauti ketino kiek mažiau, 15 proc. klientų. Poilsį užsienio kurortuose, tokiuose kaip Turkija ar Egiptas, šiemet numatė dar kas dešimtas respondentas (pernai 7 proc.). Į tolimas egzotines šalis, kaip ir ankstesniais metais, planuoja vykti dar apie 4 proc. apklaustųjų. Apklausa taip pat rodo, kad dalis…

Vasaros orams vis šylant, dažnai kyla klausimas, kokius produktus rinktis, kad neapsunktų skrandis. Mitybos specialistė Deimantė Rapalytė pripažįsta, kad vasarą savo valgiaraštį išties reikėtų koreguoti ir gerti daug daugiau skysčių nei įprastai. „Svarbiausia – suprasti, kad vasarą kūnas gali siųsti ir klaidingus signalus. Kartais, rodos, visai nesinori gerti, tačiau karštuoju laikotarpiu skysčius reikia vartoti nuolatos, net ir nekankinant troškuliui. Taip pat būtina pasinaudoti galimybe valgyti tai, kas auga būtent vasarą. Skysčių poreikį ir maistą galima suderinti ir rinktis produktus, kuriuose yra daug vandens“, – teigia „Birutė Efektas“ ekspertė D. Rapalytė Specialistė atsako į klausimus, kokius produktus pasirinkti, ko reikėtų vengti, temperatūros stulpeliui kylant aukštyn: Kokius produktus rinktis, kai lauke labai karšta? Kokio maisto reikėtų vengti? Kai lauke labai karšta, rekomenduoju rinktis kuo daugiau vandens turinčių produktų: arbūzų, salierų, melionų, paprikų, agurkų ir pan. Prakaituodami mes netenkame mums taip reikalingų mineralinių medžiagų, tokių kaip magnis ar kalis, todėl labai svarbu jas susigrąžinti iš maisto. Daug vandens turintis maistas taip pat gaivina organizmą ir neleidžia perkaisti. Reikėtų vengti maisto, kuris dehidratuoja organizmą, pavyzdžiui, kofeino turinčių gėrimų, daug druskos ar cukraus turinčių maisto produktų. Šiam sąrašui taip pat priklauso ir riebi žuvis, soja, alkoholiniai gėrimai. Kokios medžiagos organizmui naudingos vasarą? Vasarą reikėtų pasinaudoti…

Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas.  „Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais. Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros“ – košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos. Dideles centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitas turintys apmokėti žmonės ieško išeičių ir stengiasi pirmiausiai spręsti rimčiausias problemas, tačiau nežinodami sovietiniams namams būdingų statybų ypatybių ir savo nuožiūra bandydami gerinti namo būklę tik nuskriaudžia patys save arba, patys to net neįtardami, kaimynus“, – sako bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska. Pasak Andriaus Buskos, yra trys svarbūs dalykai, kuriuos turėtų žinoti senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Neapšiltinta perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto. Kai daugiabučio gyventojai dėl lėšų stokos nesiryžta kapitalinei renovacijai, stengiamasi po truputį apšiltinti atskiras namo dalis ar sistemas. Neretu atveju tai būna šildymo arba karšto vandens vamzdžių izoliacija, kuri sumažina į aplinką atiduodamos šilumos kiekius ir taip sutaupoma dalis kaštų vandens tiekimui ir…

Kartais atostogos tampa tikra nesusipratimų virtine, o kartais – prabėga kaip puikiai surežisuotas scenarijus. Astrologė Palmira Kelertienė teigia, kad atsitiktinumų nebūna, o mūsų atostogų būseną ir įvykius dažnai lemia žvaigždės bei mėnulis. Pagal kelionių agentūros „West Express“ sudarytą populiariausių šalių sąrašą, astrologė pateikia palankiausių krypčių ir atostogų laiko prognozes skirtingiems Zodiako ženklams. Palankūs metai planuoti tolimas keliones Svajojantiems apie egzotiškas kryptis ar tiesiog ilgai nesiryžtantiems išvykti į tolimą šalį, astrologė P. Kelertienė žada ypač palankius metus įgyvendinti seniai trokštamus planus. „Teigiama Jupiterio energija kreipia keliauti į tolimas šalis, mat Jupiteris yra tolimųjų kelionių globėjas. Toli nuo namų pradės veikti teigiamos Jupiterio energijos: nurimsite, atsipalaiduosite, išvysite, kaip atsiveria nauji horizontai – palengva ims formuotis atsakymas į gyvybiškai svarbius klausimus. Galbūt pasirodys, kad viskas paprasčiau nei manote, gal paaiškės, kad pasukote ne tuo keliu ir laikas užsiimti visais kitais dalykais,“ – sako astrologė. Pasak P. Kelertienės, tiems, kurie ieško dvasinės ramybės ar gyvenimo pažinimo džiaugsmo, 2017-aisiais iki birželio mėnesio patariama aplankyti tokias tolimąsias šalis kaip Vietnamas ar Australija. Ieškantiems artimesnių maršrutų, šiais metais palanku vykti į Šveicariją, Švediją, Daniją, Egiptą, Alžyrą, Tunisą, Turkiją. Šiose valstybėse lankytis vertėtų ir tiems, kas sprendžia finansinės gausos klausimą, mąsto apie veiklos plėtrą – savaime kils naujų…