Kinas

Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, 21 val. KKKC Parodų rūmų kiemelyje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) vyks „Lietuviško kino nakties“ seansas – režisieriaus Arūno Žebriūno filmo „Riešutų duona“ peržiūra su aktore Regina Arbačiauskaite. Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu bus galima žiūrėti daugelyje miestų. „Pernai Vilniaus Katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą“, – „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė. Nemokamas kino seansas Klaipėdoje Į organizatorių kvietimą jungtis bendrai filmo peržiūrai atsiliepė ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC). Jautrią, ironišką, graudžiai juokingą istoriją apie mažyčio Lietuvos provincijos miestelio gyvenimą bus galima pamatyti KKKC Parodų rūmų kiemelyje. Prieš filmo seansą Klaipėdos žiūrovai turės neeilinę…

Du mėnesius klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai kiekvieną savaitę galės gerėtis Lietuvos kino klasika tapusiais vaidybiniais filmais (ketvirtadieniais), koncertais (penktadieniais). Liepos mėnesio trečiadieniais vyks teatro dirbtuvėlės vaikams, o rugpjūčio – Klaipėdos rašytojai ir žurnalistai surengs Vaižganto skaitymus. Festivalio programoje – numatyti ir trijų parodų atidarymai. Renginiai vyks Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje ir Saulės laikrodžio kieme / Kavinėje „Pauzė“* * Birželio 28 d. (penktadienį) 19 val. Atidarymo koncertas. Dalyvauja: studijos „Grock“ perkusininkai (vadovas Linas Švirinas), dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska-Zala Liepos 1 d. (pirmadienį) 17 val. Algimanto Kalvaičio fotografijų parodos „Klaipėda. Vakarinis pasivaikščiojimas“ atidarymas Liepos 3 d. (trečiadienį) 16 val. Teatro dirbtuvėlės vaikams su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais Evelina ir Gyčiu Šimelioniais Liepos 4 d. (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos kino klasika. „Gražuolė“. Rež. Arūnas Žebriūnas, 1969 m., Lietuvos kino studija, 66 min. * Liepos 5 d. (penktadienį) 19 val. Koncertuoja dainų autorius ir atlikėjas Kristijonas Ribaitis Liepos 10 d. (trečiadienį) 16 val. Teatro dirbtuvėlės vaikams su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais Evelina ir Gyčiu Šimelioniais Liepos 11 d. (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos kino klasika. „Riešutų duona“. Rež. Arūnas Žebriūnas, 1978 m., LKS,66 min. * Liepos 12 d. (penktadienį) 19 val. Koncertuoja dainų autorius ir atlikėjas, aktorius Gediminas Storpirštis…

14-asis prancūzų kino festivalis ,,Žiemos ekranai“ kviečia jus pasitikti… naują pradžią. Netgi rengiant pripažinimo sulaukusį festivalį, kuriame, atrodo, viskas jau puikiai sustyguota, svarbia užduotimi išlieka nuolat tobulėti, nebijoti pokyčių bei eiti koja kojon su naujovėmis. Norėdami padovanoti patį geriausią prancūzų kino festivalį, atsinaujiname ir stengiamės dar labiau jį priartinti prie Jūsų. Šiemet festivalis atkeliauja net į dvylika Lietuvos miestų. Kine ,,naujos pradžios“ – dažnai sutinkamas motyvas. Kartais herojai patys nusprendžia keisti gyvenimą, kartais permainas atneša naujos pažintys, o kartais viską paprasčiausiai sudėlioja likimas. Visai kaip mes patys, pagrindiniai filmų veikėjai neretai atsiduria situacijose, reikalaujančiose keistis, susiimti ar atrasti naujų jėgų. O gal suvokti save, grįžtant prie ištakų, kaip tai daro filmo „Gy“ herojus, atsitiesti po nelaimingo įvykio kaip filmo „Besmegenis“ veikėjai, išsivaduoti nuo priklausomybės kaip „Maldoje“, patirti kardinalius pokyčius lyg filme „Važiuojam, jaunuoliai!“ arba kaip Antuanui iš ,,Pirmakursių“ nertis iš kailio, bandant išlaikyti egzaminą. Visa tai – savotiškos naujos pradžios, iš kurių kine gimsta siužetas, socialinis kontekstas bei charizmatiški, mūsų gyvenimą praturtinantys personažai. Šiemet kviečiame išvysti dviejų prancūzų kino žvaigždžių retrospektyvas. Pirmoji – režisieriaus Henri-Georges‘o Clouzot, dirbusio su tokiais aktoriais, kaip Yves‘as Montand‘as, Charles‘as Vanel‘is ir Simone Signoret. Kūrėjas filmuose vaizduoja sudėtingą laikmetį ir personažus tuo pačiu meistriškai išlaikydamas įtampą…

Vėlų sekmadienio vakarą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila” prasidėjo 22-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio kino naktų ciklas. „Kino programą pradedame netradiciškai – nuo ryškiausių momentų”, – pabrėžė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas, vienas kino programos sudarytojų Detlefas Gericke pristatydamas vakaro svečius – garsų vokiečių dokumentininką Andresą Veielį ir knygų apie šiuolaikinį meną autorę Rheą Thoenges-Stringaris. Jie atlydėjo į Nidą dokumentinę juostą apie skandalingą vokiečių menininką Josephą Beuysą (1921-1986). Prieš kelis dešimtmečius iškeliavęs anapilin kūrėjas iki šiol kelia karštas diskusijas savo radikaliais darbais ir utopiškomis idėjomis. „Jeigu jo vizijos būtų įgyvendintos, prieš šią revoliuciją nublanktų visos kitos”, – vakar tvirtino artimai bendravusi su Beuysu daug knygų apie jį parašiusi R.Thoenges-Stringaris. Mat menininkui neegzistavo skirtis tarp kūrybos ir gyvenimo. Kiekviena situacija jam buvo menas, kiekvienas žmogus – potencialus menininkas, o menų akademija jis laikė visą pasaulį. Vakar Nidoje pristatytas filmas „Beuysas” keturis dešimtmečius laukė savo valandos – A.Veielį dar 1977-aisiais parodoje „Documenta” pirmą kartą sukrėtė menininko darbai. Kelerius pastaruosiusmetus kurdamas juostą jis atradinėjo menininką vis iš naujo: „Kai atrodydavo, kad jį jau perpratau, „sugavau”, Beuysas staiga ištrūkdavo kaip zuikis ir užsukdavo naują kilpą”, – pasakojo režisierius. Išstudijavus galybę archyvinių vaizdo įrašų, jam pavyko sukurti labai gyvą ir įkvepiantį kūrėjo, siekusio savo akcijomis ir performansais „praplėsti žmonių sąmonę”, pakeisti visuomenę, „išjungti valstybę” paveikslą. Neveltui…

Tris mėnesius populiariausius „Kino pavasario“ filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ vėl atvyksta į Palangą. Liepos 14 ir 15 dienomis 22 val. kultūros pievoje „I Love Palanga“ bus galima išvysti Kanų festivalio direktoriaus Thierry Frémaux pasakojimą apie kino istorijos pradininkus brolius Lumière\’us ir iki ašarų juokingą lenkų debiutą „Tyli naktis“. Abu filmai – įgarsinti lietuviškai.  „Tyli naktis“ pajūryje bus rodoma ir liepos 27 d. Tik šį kartą Klaipėdos Dienovidžio skvere. Liepos 28 d. čia pat žiūrovų lauks Kubos ritmai dramoje „Kandelarija“. Praėjusių metų „Kino karavano“ seansuose sulaukta per 10 tūkst. žiūrovų. Iš jų metu atliktų apklausų matyti, kad daugelis žmonių pirmą kartą dalyvavo „Kino karavano“ nemokamuose rodymuose, o kiti sugrįžo ne po pirmą ir ne po antrą kartą. „Apklausos parodė, kad žmonės dar tik atranda seansų po atviru dangumi fenomeną. Tad su malonumu ir šiemet prisidedame prie šio kilnaus projekto“, – kalbėjo pagrindinio partnerio, sūrio užkandžio RAMBYNO®, atstovai. Ryčio Zemkausko įgarsinta kino istorija 1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiaus „Grand Café“ įvyko pirmasis brolių Auguste’o ir Louis Lumière’ų filmų seansas. Tą vakarą susirinko per trisdešimt smalsuolių. Taip gimė „didžioji iliuzija“ – kinas, kurio magija žiūrovus vilioja ir šiandien. Kartu su komanda broliai Lumière’ai susuko per 1 400 trumpų filmų, kurių epizodai…

2014 metais duris atvėręs kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ klaipėdiečiams padovanojo ypatingą, nekomercinio kino erdvę Klaipėdoje. KUFA kine nuo atidarymo buvo parodyta daugiau nei 1200 įvairių filmų seansų. Jaukioje, 115 vietų salėje vyko lietuviškų premjerų pristatymai, susitikimai su kūrybinėmis grupėmis, edukaciniai užsiėmimai vaikams, pasaulinės, Oskarams nominuotų bei dokumentinių filmų premjeros, taip pat savo programas pristatė skirtingiausi kino festivaliai, susibūrė kino klubas. Šių metų pradžioje Kultūros fabrike startavo naujas rezidentas – kino ir kultūros sklaidos tinklas „ArleKinas“, kuris kino salėje siūlo išskirtinius ir pripažinimą pelniusius kino kūrinius. Kultūros fabrikas kartu su „ArleKinu“ nuo birželio 12 d. pradeda bendrą, Klaipėdos m. savivaldybės remiamą projektą „Kino pasimatymai“, kurio metu kino salės durys ir „Kultūros fabriko“ stogo terasa taps atvira kino gurmanams, dokumentikos, komedijų mėgėjams, romantikams ir svajotojams. Esant palankiam orui, KUFA kinas kvies šįsyk iš kino salės persikelti į stogo terasą 3 aukšte, kur vasaros metu vėlyvą vakarą bus rodomi teminiai filmai. Net du birželio penktadienius terasoje matysite nemokamus „Kino pasimatymų“ seansus. Iš viso vasaros metu planuojama parodyti devynis nemokamus filmus. Vėlyvuosiuose lauko seansuose tikimąsi sutikti įvairaus amžiaus klaipėdiečius ir miesto svečius. „ArleKinas“ atkreipia dėmesį, kad dauguma filmų bus pažymėti amžiaus cenzu nuo 13 metų arba 16 metų. Nemokamų kino seansų ciklą pradės pokalbiai…

Pirmąjį birželio savaitgalį Lietuvos kino centras kviečia šalies gyventojus kino salėse nemokamai žiūrėti geriausios kokybės pripažintų kino klasikų filmus visoje Lietuvoje. Birželio 1-3 dienomis 5 kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Varėnoje bus surengta po tris nemokamus lietuviškų filmų seansus. Filmus iš pasiūlyto 10 restauruotų filmų sąrašo rinkosi patys prie šios akcijos prisijungę kino teatrai bei kino sales turinčios įstaigos: „Pasaka” ir „Skalvija” Vilniuje, „ArleKinas” Klaipėdoje, „Garsas” Panevėžyje ir Varėnos kultūros centras. Jų programose numatyta parodyti Vytauto Žalakevičiaus filmus „Adomas nori būti žmogumi” (1959 m.) ir „Niekas nenorėjo mirti” (1966 m.), Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus filmą „Jausmai” (1968 m.), Arūno Žebriūno filmus „Gražuolė” (1969 m.) ir „Velnio nuotaka” (1974 m.), Algirdo Aramino filmą „Maža išpažintis” (1971 m.), Raimondo Vabalo istorinę dramą „Skrydis per Atlantą” (1983 m.) ir Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš „Amerikos” viešbučio” (1990 m.). Lietuvos kino centras pirmuoju lietuvių kino klasikos savaitgaliu žymi ne tik iškilius valstybei, bet ir Europos paveldo metus. Projekte pristatomas kino rodytojams ir visuomenei prieinamas aukščiausia kokybe suskaitmeninto ir restauruoto vaidybinio kino rinkinys. Skaitmeniniams ekranams pritaikyti filmai atveria papildomas galimybes Kino centrui pristatyti nacionalinį kino paveldą užsienyje bei didinti jo sklaidą savo krašte sudarant sąlygas populiariausius šalies kino klasikų kūrinius nemokamai pamatyti kuo…

Balandžio mėnesį Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centro kino salėje bus rodomi „Kino pasaka“ filmai. „Pasaka“ – vienintelis Vilniaus senamiestyje įsikūręs kino teatras, kuriame nuo 2009-ųjų filmai renkami rankomis ir širdimi, tikint, kad geresnis kinas yra geresnė pramoga. Vienu sakiniu aprašyti gero filmo neįmanoma, jam nėra formulės. Galbūt bendruoju vardikliu galėtų būti kriterijus, ar filmas paliečia emociškai. Tokie filmai – repertuaro pasididžiavimas. „Kriaušių pyragėliai su levandomis“. Balandžio 6 d., penktadienį, 18:30 val. 2015 / Prancūzija / 100 min / N-7 Kino teatruose šiltai sutikta romantiška istorija „Kriaušių pyragėliai su levandomis“ (Le Goût des Merveilles, 2015) kviečia iš arčiau ir be išankstinių nusistatymų pažinti vieną autizmo formų – Aspergerio sindromą – turinčius žmones. Daugiau informacijos apie filmą: „Kriaušių pyragėliai su levandomis“ „Dieviškoji tvarka“. Balandžio 7 d., šeštadienį, 18:30 val. 2017 / Šveicarija / 1val. 36 min / N-13 Filmas „Dieviškoji tvarka“ nukelia į Šveicariją 1971-ais metais, referendumo dėl moterų teisės balsuoti išvakarėse. Mažame miestelyje gyvenanti namų šeimininkės Nora, pajutusi, jog politinių teisų neturėjimas varžo jos laisvę ima kovoti už Šveicarijos moterų teisę balsuoti. „Dieviškoji tvarka“ – Šveicarijos kandidatas į prestižinį „Oskaro“ apdovanojimą geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Daugiau informacijos apie filmą: „Dieviškoji tvarka“ „Kaip žydėjimas vyšnios“. Balandžio 13 d., šeštadienį, 18:30 val. 2015…

Už kelių savaičių, balandžio 12-15 dienomis, Klaipėdoje, Kultūros fabrike į 4-ąjį tarptautinį BLON animacijos ir videožaidimų festivalį susiburs industrijų gerbėjai ir profesionalai. Šiaurės ir Baltijos šalių kūrybai daugiausiai dėmesio skiriantis festivalis šiais metais programoje numato parodyti per 40 įvairaus žanro, kruopščiai atrinktų animacinių filmų. Be vaikams skirtų linksmų, emocingų filmų festivalyje šiais metais bus parodytas ir kultinis, 1973 m. mokslinės fantastikos darbas „Nuostabioji planeta”. Jį šeštadienį žiūrovams pristatys filosofas Tomas Kiauka. Provokuojantis kinų filmas apie destruktyvią pinigų galią „Geros dienos!” buvo pašalintas iš svarbiausio pasaulyje animacijos festivalio „Anesi” programos to pareikalavus Kinijos ambasadoriui. „Kaip ir pernai, siekiame balansuoti ir pristatyti tokią programą, kuri sudomintų tiek vaikus, jaunimą, tiek ir suaugusius. Vienas iš pagrindinių principų, kuriuo remiantis atrenkami festivalio filmai yra tai, kad Lietuvoje jų neišvysite televizijoje, ar Klaipėdos kino teatruose. Mūsų užduotis – sudaryti galimybę pamatyti retus, išskirtinės kokybės filmus, plačiau supažindinti auditoriją su jų kūrėjais ir šia nuostabia kino meno sritimi, kurios puikių atstovų turime ir Lietuvoje”, – sakė Svetlana Bezuglova, festivalio programos vadovė. „Džiaugiamės, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams galėsime parodyti filmą „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas”, – apie genijų, gyvenusį ir Lietuvoje. Jį sukurti režisierę iš Norvegijos Anne Magnussen įkvėpė pažintis su lietuvių kūrėjais, ir kurio pagrindinis…

Vasario 17 d. 18.30 val. ,,The Rolling Stones” turas po Lotynų Ameriką” (dok. f.) Vasario 23 d. 18.30 val. ,,Meilės sala”. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre ,,Agila” (Taikos g. 4) Neringos miesto savivaldybės informacija

Vasario 6-10 d. „Žiemos ekranai“ neaplenks Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos ir žiūrovams pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą. Tai subtilus menas, auginantis aktyvų ir intelektualų žiūrovą, o kartu jautrų bei atvirą svajotoją, ieškantį naujų emocijų ir jaudulio. Leisimės į kino tiesos paieškas – uždraustą montažą, nunykusį užkadrinį balsą, nugludintos estetikos, tęstinumo atsisakymą – retrospektyvos programoje pristatydami „(Ne)tikras istorijas“, kuriose narstomas amžinai neišsprendžiamas tiesos ir melo santykis. Kad ir kaip šios istorijos skirtųsi, visos jos paspęs žiūrovui savus spąstus – temos, turinio, tekstūros, tikrovės ar iliuzijos. Susitikime „Žiemos ekranų“ festivalyje, kuriame gausu atsitiktinumų ir kasdieniškų keistenybių, nenusakomo liūdesio ir pakvaišusio juoko. Po kino išeikime kitokie – įkvėpti ir praturtėję. Šią žiemą švęskime kiną. „Žiemos ekranų“ programa I.Simonaitytės bibliotekoje: Vasario 6 d., 17 val., Gerlacho palėpėje RUDENYS, 3 ŽIEMOS (2 automnes, 3 hivers) Režisierius Sébastien Betbeder Komedija/2013 m./ 1 val. 33 min. Prancūzija Originalo kalba prancūzų. Subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis Sulaukęs 33-ejų Armanas nusprendžia pakeisti savo gyvenimą. Pasiryžta kasdien bėgioti. Puikus startas. Amelija gyvena savo gyvenimą ir taip pat bėgioja. Pirmasis jų susitikimas primena kritinę situaciją, tačiau antrasis giliai įsirėš abiems į širdį. Vasario 7 d., 17 val., Gerlacho palėpėje POLINA IŠTRŪKSTA…

Šį penktadienį, sausio 12-ąją, į Lietuvos kino teatrus atkeliauja jaudinanti dokumentinė kelio istorija „Močiute, Guten Tag!”. Seserys Samulionytės – kino režisierė Jūratė ir fotografė Vilma, filme leidžiasi į savo šaknų paiešką ir stengiasi rasti atsakymus į klausimus, kurių nespėjo paklausti savo močiutės. Dramatiško likimo močiutė seserims užminė ne vieną mįslę, todėl jaudinanti istorija įkvepia suklusti ir kitus, tuos, kuriems dar ne vėlu, kurie dar turi ko paklausti. Todėl seserys Samulionytės į naująjį savo filmą ypač skatina atvykti anūkus su močiutėmis, pabūti drauge, po filmo pasikalbėti ir savęs paklausti, o ką gi aš žinau apie savo močiutę, savo šeimą? „Labai norime paskatinti, kad tie, kurie dar turi senelius ar vyresnius artimuosius suspėtų paklausti, pasišnekėti apie jiems rūpimus klausimus. Apie praeitį, pokarį, šeimos istorijas ir gal net paslaptis. Senoliai – tai gyvoji istorija, kuri tampa labai artima, kai ją išgirsti iš gyvo žmogaus lūpų”, – į filmą kviečia Jūratė Samulionytė. Siekiant paskatinti kartų dialogą, visą šį savaitgalį, sausio 12-14 d.,  vyks akcija, kurios metu į kino filmą „Močiute, Guten Tag!” anūkų atlydėtos močiutės šį filmą žiūrės visiškai nemokamai. Ši akcija vyks kino teatruose „Forum Cinemas Vingis”, „Pasaka” ir „Skalvija” Vilniuje, „Romuvos” kino teatre Kaune, taip pat „Forum Cinemas” Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir…

Beveik pusė vyresnių nei 50 metų žmonių daugiau nei dešimtmetį nebuvo kine – tokia informaciją atskleidė atlikta apklausa. Situaciją ėmėsi taisyti režisierės seserys Samulionytės. Sausio 12 d. į Lietuvos kino teatrus atkeliauja jaudinantis filmas „Močiute, Guten Tag!”. Dokumentinio kelio filmo režisierės seserys Jūratė ir Vilma Samulionytės, lydimos kamerų, ryžosi pažinti močiutės vokietės nutylėtą gyvenimo istoriją. Pažintis su ja atskleidė, kiek daug net patys artimiausi žmonės nežino apie savo šeimos narius. Įkvėptos šios patirties, seserys Samulionytės klausia, gal metas pasikalbėti ir į naująjį savo filmą ypač skatina atvykti anūkus su močiutėmis, pabūti drauge, po filmo pasikalbėti. Juolab, kad kūrėjų iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, jog beveik pusė vyresnių nei 50 m. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų kine nebuvo daugiau nei 10 metų. Filmo „Močiute, Guten Tag!” kūrėjų inicijuotoje apklausoje „Ar vyresni žmonės vaikšto į kiną?” buvo apklausiami 50 metų ir vyresni Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Utenos ir Telšių miestų gyventojai. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus” atlikta apklausa, net 45 proc., kino teatre nesilankė daugiau nei dešimtmetį. Tiek pat laiko kine nebuvo net 64 procentai 65 metų ir vyresnių apklausos dalyvių. Seniausiai kine buvo Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės vyresni nei 50 metų amžiaus gyventojai. 10 proc.…

Šiais metais „Nepatogaus kino“ programa, nagrinėjanti ir diskutuojanti aktualiomis ekologijos problemomis ir temomis pakeitė spalvą – iš tradicinės žaliosios tapo mėlynąja. Šis spalvų pokytis pabrėžia 11 – ojo festivalio aplinkosaugai skirtos programos dėmesio kryptį– Žemės vandenų temą. Opi tirpstančių ledynų problema, bebaigianti išsekti Aralo jūra bei kaip su tuo gyvena ir tvarkosi bendruomenės, tiesiogiai susijusios su šiais klimato kaitos fenomenais. Mėlynąją programą sudaro 4 filmai, visi bus rodomi Klaipėdoje spalio 25 – 28 dienomis. Klaipėdoje, Lietuvos uostamiestyje, galbūt ir nesijaučia radikalūs klimatos kaitos ženklai, tačiau šio miesto gyventojams ekologinės vandenų problemos yra arčiau nei visai likuiai Lietuvai. Rytojaus jūra (2015) Kazachstanas, Vokietija, 88 min. Spalio 25 d., 18.00, Kultūros fabrikas Aralo jūros žymėjimas žemėlapiuose ir tai, ką matome dabar, stipriai prasilenkia. Ten, kur buvo jūra, dabar matome dykumą. Rūdijančius laivus, kurie taip niekada ir nepajudės, nebent, į metalo supirktuvę. Tuštuma išsiplėtė ten, kur ankščiau tyvuliavo gyvybė ir ją tausojantis vanduo. Tikriausiai tai, kas vyksta yra viena akivaizdžiausių žmonių sukurtos pramonės įsikišimo į gamtos tvarką pasekmė. Iš Kazachstano kilusi režisierė klajoja po šį kraštą, kuriame susiliejo Sovietinės pramonės padariniai ir post-sovietinės šalies gyvenimas šiais laikais. Katerina Suvorova per kamerą stebi vietinių gyvenimą, bandydama suprasti, ar jis taip pat „išdžiūvęs“ kaip ir…

Dokumentiką „Kultūros fabriko“ kine keičia Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis. Šiandien, spalio 11 d., jauniesiems kino gerbėjams bus parodyti net trys skirtingi filmai. Kiekvienas jų skirtas tam tikrai amžiaus grupei: filme apie baimę bandančią įveikti mergaitę „Pirmoji nakvynė“ laukiami vaikai nuo 6 metų, seansas apie draugystės išbandymus „Mūsų pasaulis“ skirtas žiūrovams nuo 10 metų, o paaugliams skirta juosta „Gražuolė“ lauks jaunuolių nuo 14 metų. Tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio programa patraukli ir įvairaus amžiaus moksleiviams – kartu su visa klase į kiną atėjusiems jauniesiems žiūrovams ir mokytojams „Kultūros fabrikas“ taiko nuolaidas. Kada Seanso laikas ir Filmas 10.11 (Trečiadienis) 9.30 Pirmoji nakvynė (Seansas mokykloms) 11.30 Mūsų pasaulis (Seansai mokykloms) 14.00 Gražuolė (Seansai mokykloms) Parengta pagal Kultūros fabriko informaciją

„Kino tūzai. Vaizduotės žaidimas prasideda”, skelbia 17-asis Lenkų kino festivalis Lietuvoje. Spalio 5 d. Vilniaus kine “Multikino“ vyko 17-ojo Lenkų kino festivalio atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński bei Lenkijos Respublikos ambasadorės pavaduotojas Grzegorz M. Poznański. Atidaryme dalyvavo 300 svečių. Festivalį atidarė intriguojantis filmas „Jūsų Vincentas”. Tai pirmas pasaulyje pilno metro tapytas animacinis filmas. Kiekvienas iš 65 000 filmo kadrų buvo nutapytas vieno iš 125 profesionalių dailininkų. Taip iš Vincento van Gogo paveikslų pažystamas pasaulis atgijo ekrane. Filme atskleidžiamos paslaptingos menininko mirties aplinkybės. Sukurti scenarijų įkvėpė tapytojo laiškai, o pasakojimo ašimi tapo pokalbiai su daugiau nei šimto menininko paveikslų veikėjais. Filmas pristatomas bendradarbiaujant su Vilniaus kino festivaliu „Kino pavasaris“. Iškilmingai inauguruotas festivalis vyksta spalio 5-15 d. penkiuose LIetuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Nemenčinėje. Festivalį organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje. Šių metų festivalio leitmotyvas – „kino tūzai“. Žiūrėdami lenkų filmus, dažnai žavimės meistriška aktorių vaidyba, puikia scenografija, nuostabia muzika, stipriu scenarijumi ar režisieriaus darbu. Susipažįstame su daugiau ar mažiau žinomų personažų, tarp kurių pasitaiko tikrų herojų, istorijomis. Lenkų kine netrūksta meistrų – tikrų KINO TŪZŲ, gebančių įaudrinti viso pasaulio žiūrovų vaizduotę. Tai liudija ir tarptautiniuose festivaliuose lenkų kino kūrėjų skinami laurai. 17-asis Lenkų kino festivalis…

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) sugrįžta su įdomiausiais pastarųjų metų dokumentiniais filmais ir kviečia susitikti bei pabendrauti su jų kūrėjais. Festivalyje bus parodyta apie 30 dokumentinių filmų; pristatytos pagrindinė ir specialioji programos, dvi autorinės retrospektyvos, dokumentikos programa vaikams. Festivalio rengėjai sudarydami programą kaip visad didžiausią dėmesį skyrė autorinei kūrybinei dokumentikai. Kada Kas bus rodoma spalio 4 d. (Trečiadienis) 19.00 Kino klubas „8 ½ “ spalio 5 d. (Ketvirtadienis) 19.00 Šventasis (Lietuva / Drama / 2016 / 96 min. / lietuvių k.) spalio 6 d. (Penktadienis) Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 2017 (VDFF) 18.30 Nulinės dienos 21.00 Derekas spalio 7 d. (Šeštadienis) Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 2017 (VDFF) 17.30 Olegas ir keistieji menai 19.00 gelbėk mus nuo pikto spalio 8 d. (Sekmadienis) Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 2017 (VDFF) 17.30 Diksilendas 19.00 Kalabrija parengta pagal vdff.lt/ bei kulturosfabrikas.lt

Projekto „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ programoje – Europos kino festivalis „GoDebut 2017“, kuris į Pajūrį kviečia rugsėjo 21–24 d. Šiųmetis kino forumas sukvietė gausias Europos debiutuojančių kino kūrėjų pajėgas ir anot organizatorių, pagal gautas paraiškas pranoko net ir didžiausius lūkesčius. Konkursinėje festivalio programoje – pirmieji režisūriniai ir autoriniai profesionalių kino menininkų darbai. Tai trumpo metražo debiutiniai įvairių žanrų – vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai, iki 25 min. trukmės filmai. Į atskirą nominaciją „filmas-inovacija“ išskirti ypatingai trumpi – iki 5 min. filmai, pasižymintys ypač inovatyviomis, kūrybinėmis idėjomis, naujomis kino ir medijų formomis. Festivaliui paraiškas pateikė daugiau nei 800 filmų kūrėjų ne tik iš įvairių Europos šalių, bet ir iš tokių tolimų kraštų kaip Brazilijos, Japonijos, Irano. Tiesa, šių metų festivalio reglamentas priėmė paraiškas tik iš Europos. Ypač daug filmų gauta iš Prancūzijos debiutuojančių kino kūrėjų. Festivalio organizatoriams tai leido suformuoti net keletą nekonkursinių šios šalies filmų programų bei festivalio fokusą nukreipti į prancūzų kiną. Pagrindinę konkursinę programą sudarys 70 atrinktų filmų. Tarp gausių festivalio svečių – sėkmingai kino aktorės karjerą Prancūzijoje pradėjusi Miglė Ri (Miglė Rimaitytė). Konkursinėje programoje ir suomių režisieriaus Aki Kaurismäki geriausi trumpametražiai filmai. Be to, festivalio retrospektyvinėje programoje bus rodomi garsiausių pasaulio režisierių, tokių kaip M.Skorcezė, I. Bergmanas,…