Uostas

Svarbi informacija keltų keleiviams

Svarbi informacija keltų keleiviams

AB „Smiltynės perkėla“ informuoja, kad dėl laivyno padalinio darbuotojų trūkumo (kapitonai ir mechanikai – izoliacijoje dėl Covid-19 arba turi nedarbingumą) nuo sausio 20 d. iki sausio 30 d. dviem valandomis trumpinamas kelto darbas Senojoje perkėloje, adresu Danės g. 1, Klaipėda. Senojoje perkėloje kelto darbas bus organizuojamas laivyno padalinio darbuotojams dirbant viena pamaina. Kelto reisai bus vykdomi nuo 7.00 iki 19.15 val. Naujoji perkėla, adresu Nemuno g. 8, Klaipėda, dirbs įprastu grafiku.
Įspėjimas dėl stipraus vėjo

Įspėjimas dėl stipraus vėjo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rytoj, sausio 20 d., rytą ir dieną (06-12 val.) Pietryčių Baltijos šiaurinėje dalyje šiaurės vakarų vėjo gūsiai sustiprės iki 28-32 m/s. Rekomendacijos, kaip elgtis pučiant stipriam vėjui: Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūva silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Prieš prasidedant stichijai: perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Sustabdykite krovos darbus su kranais ir kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius;sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis;neužmirškite kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Pučiant stipriam vėjui: nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų;nestatykite automobilių po medžiais;namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite…
Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai kroviniai

Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai kroviniai

Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai krovinia – kroviniai konteineriuose, ro-ro, šaldyti ir kiti kroviniai. Generalinių krovinių pernai Klaipėdos uoste krauta kiek daugiau nei 10 procentų, arba beveik 1,5 mln. tonų daugiau nei 2020 m. Šiam segmentui priskiriamų krovinių konteineriuose pernai krauta 8 procentais daugiau, ro-ro krovinių – beveik 14 procentų daugiau nei 2020 m., o šaldytų krovinių 2021 m. perkrauta net 17 procentų daugiau nei 2020 m. Pernai iš viso Klaipėdos uoste krauta 45,6 mln. tonų krovinių. Bendras krovos rezultatas 2021 m. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., mažesnis 4,6 proc., arba šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų. Pagrindinį nuosmukį lemia krova skystų krovinių segmente, kuris apima naftos produktus, natūralias ir chemines trąšas, aliejus, suskystintas gamtines dujas ir kitus krovinius. 2021 m. krova šiame segmente palyginti su 2020 m. sumenko 23-imis procentais, arba šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų. Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai, krova 2021 m. smuko 6,5 proc., arba kiek daugiau nei 1,5 mln. tonų. 2021 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 552 laivai, tai 1,5 proc., arba 98 laivais daugiau nei 2020-ais. Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas

Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas

Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas.  Antroje nakties iš sausio 13-osios į sausio 14-ąją pusėje (2.00-8.00 val.) Klaipėdos uosto akvatorijoje vakarų vėjo gūsiai sustiprės iki stichinio meteorologinio reiškinio 28 m/s.  Prašome pasirūpinti savo ir savo turto saugumu.
Tarša suvaldyta, ekstremali situacija atšaukiama

Tarša suvaldyta, ekstremali situacija atšaukiama

Dėl taršos Danės upėje gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste paskelbta ekstremali situacija atšaukiama. Taip nuspręsta šiandien, sausio 10 d., vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad likviduojant taršą iš viso surinkta 73 tonos nafta užteršto vandens, 1,3 tonos naftos produktais užterštų meldų. Taršą lokalizavus, nuo praėjusio trečiadienio, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai toliau stebėjo situaciją Danės upėje – čia nuo suteptų krantinių bei laivų dar vis pasirodydavo plona naftos produktų plėvelė, kuri buvo skaidoma. Šiandien plona naftos produktų plėvelė užfiksuota tik ties viena vieta, prie Pilies tilto. Esant tokiai situacijai, operacijų vadovė rekomendavo ekstremalią situaciją atšaukti, tokią pačią rekomendaciją pateikė ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. „Dėkoju visiems dirbusiems, kad ekstremali situacija būtų suvaldyta – Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, kurie atliko titanišką darbą, taip pat aplinkosaugininkams, uosto direkcijos, savivaldybės civilinės saugos specialistams, pagal sutartį dirbusios privačios kompanijos atstovams. Sėkmingo tarnybų ir specialistų bendradarbiavimo dėka situacija yra suvaldyta, o dabar labai laukiame, kad artimiausiu metu būtų įvardinti ir teršėjai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros paimtus mėginius nustatyta, kad į vandenį pateko atmosferos oro paveiktas dyzelino ir…
Teršalai Danėje – dyzelinas ir panaudota alyva

Teršalai Danėje – dyzelinas ir panaudota alyva

Nustatyti teršalai Danės upėje – tai dyzelinas ir panaudota alyva – skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Gavus pranešimą apie taršą Danės upėje Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gruodžio 31 d. 4 val. ryte iš Danės upės ties Pilies tiltu paėmė teršiančios medžiagos ėminį naftos produktų identifikavimui. Atlikus tyrimus nustatyta, kad tai atmosferos oro paveiktas dyzelino ir panaudotos alyvos mišinys. Tiriant šį taršos atvejį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pavedimu 2022 m. sausio 1 d. buvo paimtas nuotekų ėminys iš paviršinių nuotekų išleistuvo ties Biržos tiltu prie Undinėlės skulptūros. Paviršinių nuotekų ėminyje naftos produktų neaptikta. Bei sausio 3 d. buvo paimti Kuršių marių vandens ėminiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje prie 57 ir 59 krantinių. Tyrimais nustatyta, kad naftos produktų koncentracija Kuršių marių vandenyje ties 57 krantine siekė 0,44 mg/l, ties 59 krantine – 28 mg/l. Nors Danės upėje dar likę teršalų pėdsakų, tarša lokalizuota. Svarbiausias aplinkosaugininkų tikslas – rasti taršos kaltininką. Rinkdamas įrodymus Aplinkos apsaugos deprtamentas (AAD) dar laukia vaizdo įrašų iš uosto direkcijos. Beje, uoste veikia teršalų stebėjimo sistema infraraudonaisiais spinduliais. Lieka galioti ir ekstremalioji situacija, kurios operacijoms vadovauja AAD pareigūnas. Suradus teršėją, kaltininkas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, ji bus apskaičiuota ir įvardinta surinkus visus reikalingus duomenis.…
Tarša Danės upėje lokalizuota

Tarša Danės upėje lokalizuota

Po intensyvaus pareigūnų darbo, tarša Danės upėje lokalizuota, tačiau situacija atidžiai stebima toliau. Naujausia informacija pasidalinta bei tolimesni veiksmai aptarti šiandien vykusiame darbiniame aplinkosaugininkų, ugniagesių gelbėtojų, uosto direkcijos, savivaldybės specialistų susitikime. „Siūlymų atšaukti ekstremalią situaciją kol kas nėra. Nors tarša ir lokalizuota, ji dar nėra likviduota, plona naftos produktų plėvelė vis pasirodo tai Danės upėje, tai Kuršių mariose. Specialistai bei pareigūnai atidžiai stebi situaciją ir nedelsiant imasi veiksmų pastebėję ar sulaukę pranešimo apie taršą. Svarbus aspektas ir tas, kad šiuo metu aplinkosaugininkai dar negali įvardyti taršos šaltinio, tad tarnybų susitelkimas sprendžiant šią situaciją vis dar labai reikalingas“, – po pasitarimo sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad situacija Danės upėje stebima, o ieškant galimo taršos šaltinio buvo patikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų išleistuvai – jokių pėdsakų, kad per juos būtų ištekėję naftos produktai, nerasta. Taip pat apžiūrėtos uosto įmonių krantinės, taršos šaltinis čia taip pat nepastebėtas. Šiuo metu dar laukiama atsakymų ir iš laboratorijos, kuri turėtų pateikti išvadas apie teršalų sudėtį. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kasdien taip pat stebintys situaciją ir reaguojantys į pranešimus, atkreipė dėmesį ir galimas orų permainas – taršos…
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įgyvendindama projektą „Jūrinių mazgų ABC“, sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“. Projektas skirtas populiarinti jūrinę kultūrą ir plėtoti jūrinę edukaciją, pasitelkiant vieną įdomiausių ir praktiškų jūrinės kultūros ir jūreivystės atributų – jūrinius mazgus. Įgyvendinat projektą buvo kaupiama ir sisteminama informacija apie jūrų mazgų istoriją, atskleidžiant jų įvairovę, pateikiami ir paaiškinami jūrinių mazgų rišimo būdai ir jūrinių mazgų pritaikymas ne tik jūreivystėje, bet ir kasdienėje veikloje. Veiklos įprasmintos sukuriant pažintinę mokomąją knygą, kuri išleista elektronine forma. Šiame elektroniniame leidinyje iš viso pateikiame 11 populiariausių ir dažniausiai naudojamų jūrinių mazgų apibūdinimus bei gyvu vaizdu iliustruotus jų rišimo būdus. Tikimės, kad šis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis parengtas leidinys daugeliui jaunų ir vyresnių žmonių padės įminti mįslę, kaip sumegzti gražius, o svarbiausia – patikimus mazgus, kurie nepaves net kritinėje situacijoje. Pagrindinis jūros mazgo pranašumas yra patikimumas ir atrišimo paprastumas. Tačiau reikia atminti, kad kiekvienas mazgas gerai tinka tik tam tikroje „savo vietoje“: todėl būtina ne tik išmokti megzti pagrindinius mazgus, bet ir išsiaiškinti, kada ir kur juos galima tinkamai panaudoti! Šis leidinys naudinga interaktyvi pažintinė mokomoji ir laisvalaikio priemonė įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių bei patirties asmenims: ir vaikams, ir suaugusiems, ir pradedantiesiems jūrininkams, ir buriuotojams, ir tiesiog norintiems įdomiai praleisti laisvalaikį, praturtinant…
Danės upėje – tarša naftos produktais

Danės upėje – tarša naftos produktais

Naktį gautas pranešimas, kad Danės žiotyse yra didelis naftos produktų kiekis, kurias neša iš marių. Į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, Aplinkos apsaugos specialistai, VĮ Uosto direkcijos gelbėjimo kateris, kuris turi skimerius ir bonines užtvaras.  Papildyta 2021-12-31, 6.15 val.Gelbėjimo kateriui Zunda 5 atvykus į Danės upę, pastatyta 75 metrai boninių užtvarų ir 6 metrai absorbuojančių bonų. Organizuojamas teršalų surinkimas. Teršalų židinys nustatinėjamas. Naftos produktų kiekis nenustatytas.
Klaipėdos uoste žvalgosi svečiai iš Ukrainos – koncerno „Kernel“ atstovai

Klaipėdos uoste žvalgosi svečiai iš Ukrainos – koncerno „Kernel“ atstovai

Ukrainos koncernas „Kernel“ – pasaulinis žemės ūkio kultūrų ir aliejų eksporto iš Juodosios jūros regiono į tarptautines rinkas lyderis. Šios bendrovės atstovai ketvirtadienį atvyko į Klaipėdos uostą susipažinti su jame veikiančiomis įmonėmis, jų vykdoma veikla, Uosto direkcijos atliekamais infrastruktūros bei planuojamais plėtros projektais. „Nuolat dirbame, kad išplėstume prekybos partnerių ratą ir stiprintume bendradarbiavimą su jau esamais partneriais. Su Ukraina bendradarbiavimas jūrinio transporto srityje vyksta, tačiau mūsų tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Ukrainą. Lietuva turi užtektinai pajėgumų, kad galėtų užtikrinti sklandų Ukrainos krovinių tranzitą per Lietuvą“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Svečiams, kaip teigiama Uosto direkcijos pranešime, pristatytos Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys, metiniai rezultatai, vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas delegacijos narius supažindino su vienintelio Lietuvos jūrų uosto vystymo kryptimis, vykdomais projektais. Vizito metu svečiai taip pat lankosi uoste veikiančiose įmonėse, susipažįsta su grūdų ir trąšų krovinių terminalais, apžiūri „Draugystės“ geležinkelio stotį. Ukrainos koncernas „Kernel“ įsikūrė 1995-aisiais. Šiandien bendrovės eksporto šalių sąraše per 80 krypčių.
Klaipėdos uoste statomas žvejybinis traleris nuleistas į vandenį

Klaipėdos uoste statomas žvejybinis traleris nuleistas į vandenį

Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) sėkmingai tęsia veiklą žvejybinių laivų statybos rinkoje. Pernai pradėta žvejybinio tralerio „Carmona“ statyba juda pabaigos link. VBLS, padedama kitų VLG grupės bendrovių, įsipareigojo per metus pastatyti laivo korpusą ir iš dalies jį įrengti. Nors darbus apsunkino kilusi koronaviruso pandemija, visgi laivas jau nuleistas į vandenį. Pastatyti beveik 50 m ilgio ir 12,5 m pločio tralerio korpusą ir atlikti didžiąją dalį visų jo įrengimo darbų VBLS užsakymą pateikė švedų kompanija. Simboliška, jog pernai spalio mėnesį startavusi laivo statyba bus galutinai užbaigta taip pat šių metų spalį. Žvejybinių laivų statyba – specifinė, gerokai sudėtingesnė nei kitų tipų laivų. Žvejybiniuose traleriuose montuojamas didelis kiekis įrangos, todėl planuojant laivo erdves yra reikalingas išskirtinis kruopštumas ir tikslumas. Svarų indėlį įgyvendinant šį projektą įnešė ir „Western Baltic Engineering“ (WBE) komanda, parengę darbinę dokumentaciją laivo statybai. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo didžioji dalis Vakarų laivų gamyklos grupės įmonių. Skaičiuojama, jog prie tralerio statybos darbų prisidėjo apie 1000 žmonių komanda. Anot VBLS projekto vadovo Andriaus Grevio, iššūkis, komandą lydėjęs viso laivo statybos proceso metu − užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, komunikaciją ir procesų derinimą tik nuotoliniu būdu. „Nepaisant ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, kilusius klausimus kartu su užsakovu išsprendėme technologijų pagalba. Džiaugiamės, jog mums pavyko šį projektą įgyvendinti…
Liepą Klaipėdos SGD terminale išdujinta 2,7 karto daugiau dujų nei prieš metus

Liepą Klaipėdos SGD terminale išdujinta 2,7 karto daugiau dujų nei prieš metus

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale liepą buvo išdujinta 2,2 teravatvalandės (TWh) dujų – tai 2,7 karto daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus, pranešė naftos produktų ir SGD terminalų Klaipėdoje operatorė „Klaipėdos nafta” (KN). Liepą taip pat buvo priimti 3 didieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 411 tūkst. kubinių metrų SGD bei 4 mažieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 38 tūkst. kubinių metrų SGD. Liepą taip pat įvykdytos dvi SGD perkrovos operacijos, kurių apimtis siekė apie 7,4 tūkst. kubinių metrų. Didžioji dalis dujų – 91 proc. – į Klaipėdos SGD terminalą buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos, nurodo KN. „Gerus rodiklius tikimės išlaikyti iki šių metų pabaigos – terminalo naudotojai aktyviai rezervuoja terminalo pajėgumus ir kitiems dujų metams – jau patvirtinti didžiųjų dujovežių atvykimai visais žiemos mėnesiais“, – pranešime sako KN Klaipėdos SGD tarnybos vadovas Arūnas Molis. Rugpjūčio mėnesį SGD terminale, kaip teigiama pranešime, planuojama priimti 1 didįjį ir 3 mažuosius dujovežius, taip pat planuojamos 2 SGD perkrovos operacijos. Taip pat numatoma, kad rugpjūčio pabaigoje į Klaipėdą 6-ąjį kartą atvyks didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio 10 proc. frachtavimo sutartyje KN turėtų akcijų nuo rugsėjo 30 dienos pagal balandžio pradžioje priimtą susitarimą bus perduota Vokietijos bendrovei…
„Klaipėdos nafta“ pasirašė statybos rangos sutartį dėl krantinės rekonstrukcijos

„Klaipėdos nafta“ pasirašė statybos rangos sutartį dėl krantinės rekonstrukcijos

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA). Naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų Klaipėdoje operatorė „Klaipėdos nafta” (KN) su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją bei konkursą laimėjusiomis bendrovėmis pasirašė 27,2 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl jūrų uosto krantinės rekonstravimo. Kaip per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė KN, konkursą laimėjo įmonės „Tilsta“ ir „Fegda“. KN priskirta darbų dalies kaina siekia 2,1 mln. eurų (su PVM). Pagal pateiktą techninį projektą statybos rangos ir akvatorijos gilinimo darbai turėtų būti atlikti iki 2022 metų birželio. Kornelija Mykolaitytė (ELTA)
3D spausdintuvais kuriamas jūrų uosto modelis

3D spausdintuvais kuriamas jūrų uosto modelis

Jaunieji robotų kūrėjai jau ne vieną mėnesį pluša prie inovatyvaus projekto, kuris jiems tapo tikru iššūkiu. VšĮ „Tavo robotas“ entuziastai kuria analogų šalyje neturintį 3D uosto logistikos žaidimą. Kiekviena žaidimui reikalinga detalė yra spausdinama 3D spausdintuvais, jaunuoliai laboratorijose patys kuria visus valdiklius, elektronikos įrenginius, mikrokompiuterius, valdymo pultus, wi-fi bangomis valdomus elementus, kurie bus naudojami logistikos žaidime. Žaidimo kūrėjai sako, kad šį naują produktą galima vadinti ir draugišku aplinkai, nes visos detalės 3D spausdintuvais yra gaminamos iš kukurūzų krakmolo medžiagos (PLA), kuri nėra kenksminga aplinkai. „Su šiais jaunaisiais robotų kūrėjais susipažinome pernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusiame hakatone INDUSTRY 4.0. Tąkart mus sužavėjo šios komandos ambicija 3D spausdintuvu atspausdinti konteinerių krovos įrenginio bei jį papildančios autonominės mašinos modelį. Labai džiaugiamės, kad būtent šie inovatoriai ėmėsi ir iššūkio sukurti 3D uosto logistikos žaidimą, kuris žaidimo dalyviams leis patiems krauti krovinius iš laivų, tuos krovinius gabenti geležinkeliu. Kol kas nenorime išduoti, kokie kroviniai bus kraunami, tačiau galime patikinti, kad jų bus galima ir pasikrauti, ir paragauti“, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovė. 3D spausdinimas yra inovatyvus daiktų gamybos būdas, leidžiantis kompiuterinį modelį paversti realiu daiktu. Visas detales, reikalingas žaidimui, robotikos specialistai kuria savo laboratorijose – naudojamos…
Klaipėdoje viešės kruizinis laineris „Artania“

Klaipėdoje viešės kruizinis laineris „Artania“

Šiandien, liepos 18 d., nuo 13.00 iki 20.00 val, Klaipėdoje viešės kruizinis laivas „Artania“. Šis 2017-aisiais renovuotas laivas atplukdys daugiau nei 1000 keleivių, kurie pasirinko 13 dienų kelionę  nuo Kylio iki Sankt Peterburgo. Klaipėda bus septintoji stotelė šiam laineriui. Laivo operatorė – Vokietijos kelionių organizatorė „Phoenix Reisen“, kuri įkurta 1973-aisiais. Šiemet šis laivas Klaipėdoje lankysis jau antrą kartą.
Į Klaipėdos uostą atplaukia Prancūzijos karo laivas

Į Klaipėdos uostą atplaukia Prancūzijos karo laivas

Klaipėdos jūrų uoste gegužės 9-13 d. lankysis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P678 „Pluvier“. Prancūzijos karo laivo vadas susitiks su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadovybe, Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, lankysis Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centre. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tai ne pirmas šio Prancūzijos laivo vizitas Lietuvoje, paskutinį kartą šis karo laivas Klaipėdoje viešėjo 2015 m. gegužės mėnesį. Tąkart Prancūzijos karo laivo įgula po tarptautinių pratybų ,,Baltic Sarex“ kartu su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje ir krašto apsaugos sistemos vadovybe bei Karinių jūrų pajėgų kariais pagerbė Vilhelmo kanalą stačiusių ir ten žuvusiųjų prancūzų karo belaisvių atminimą. Valentina Gudienė (ELTA)
Balandis Klaipėdos uoste – su pliuso ženklu

Balandis Klaipėdos uoste – su pliuso ženklu

Pirminiais duomenimis, šių metų balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. t krovinių, tai yra 3,3 proc. arba 113,1 tūkst. t daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. Labiausiai krovinių apyvartą augino skystieji ir generaliniai kroviniai. 2019 m. balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 590 laivų (iš jų – 379 krovininiai), tai 17,3 proc. arba 87 laivais daugiau, apsilankė 28 281 keleivis, tai 59,2 proc. arba 10 520 keleivių daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. 2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste startavo kruizinis sezonas – apsilankė 3 kruiziniai laivai (1 laivu daugiau nei 2018 m. balandį) ir 3 908 keleiviai, tai 6 kartus arba 3 279 keleiviais daugiau nei praėjusių metų balandį. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją
„Klaipėdos naftos“ pajamos pernai buvo 6,1 proc. mažesnės

„Klaipėdos naftos“ pajamos pernai buvo 6,1 proc. mažesnės

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pernai, audituotais duomenimis, iš viso gavo 99,99 mln. eurų pajamų, arba 6,1 proc. mažiau nei 2017 m. (106,49 mln. eurų). Kaip bendrovė pranešė per Vilniaus vertybinių popierių biržą „Nasdaq“, bendrovės grynasis pelnas pernai siekė 11,58 mln. eurų ir buvo 32 proc. mažesnis, lyginant su 2017 m. (17,03 mln. eurų). Tuo metu grynojo pelno marža pernai buvo 11,6 proc. (2017 m. – 16 proc.). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 26,95 mln. eurų, arba buvo 14 proc. mažesnis, lyginant su 2017 m. atitinkamu periodu (31,34 mln. eurų). Ieva Vidūnaitė (ELTA)
Klaipėdos uoste – krovos šuolis aukštyn

Klaipėdos uoste – krovos šuolis aukštyn

Pirmą šių metų ketvirtį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota pustrečio karto daugiau lėšų nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 11,6 mln. Eur. Pernai per tą patį laikotarpį investuota 4,4 mln. Eur. Tarp visų Baltijos valstybių Klaipėdos uostas ir toliau lyderiauja. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,1 proc. – iš viso krauta 12,1 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. Rygoje krovos apimtis siekė 8,35 mln. t, Ventspilyje – 6,38 mln. t, Taline – 4,72 mln. t. Ypač įspūdingas – krovinių konteineriuose augimas. Vertinant krovos tendencijas Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, didžiausias augimas pasiektas Klaipėdos (krauta 223 925 TEU) ir Sankt Peterburgo uostuose (krauta 564 596 TEU) – atitinkamai 76,3 proc. arba 96 889 TEU daugiau Klaipėdoje ir 12,1 proc. arba 60 781 TEU daugiau Sankt Peterburge. 2010–2019 m. laikotarpiu konteinerių krovos (TEU) pokyčio Klaipėdos uoste vidurkis sudaro +15,5 proc. Daugiau kraunama ir trąšų. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t trąšų, tai 3,5 proc. arba 127,2 tūkst. t daugiau palyginti su 2018 m. sausio–kovo mėn. Šiame segmente augo biriųjų trąšų kiekiai – perpilta 3,5 mln. t, tai 5,9…
Klaipėdos uostas pristatomas parodoje „TransRussia“

Klaipėdos uostas pristatomas parodoje „TransRussia“

Maskvoje prasidėjo tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TansRussia 2019“. Jau dvidešimt ketvirtą kartą vykstanti paroda yra laikoma viena didžiausių ir svarbiausių logistikos parodų ne tik Rytų regione. „Reikia pripažinti, kad tai yra svarbus renginys, kuriame pristatomos krovinių gabenimo paslaugos, uostų infrastruktūros galimybės, informacinių technologijų naujoves transporto ir logistikos sektoriuose. Klaipėdos uostas parodoje „TransRussia“ dalyvauja kasmet nuo pačios pirmosios parodos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Dalia Gun. Klaipėdos uostą ir jo paslaugas bendrame paviljone šiemet pristato VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB „BPA“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „TLSC“, Limarko grupės įmonės. Taip pat parodos metu tradiciškai LR ambasadoje Maskvoje rengiamas Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių ir asociacijų atstovų susitikimas su Europos verslo asociacijos Rusijoje (AEB) nariais. Jo metu bus pristatomas Klaipėdos uostas ir jo galimybės. Parodų centre „Crocus Expo“ renginys, kurio metu vyks įvairios konferencijos, susitikimai, tęsis tris dienas. Pernai parodoje „TransRussia“ dalyvavo 395 įmonės iš bemaž 30 valstybių. Parengta pagal pranešimą spaudai
Back to top button
Close
Close