Uostas

Pirmą ketvirtį Klaipėdos uoste ypač sparčiai augo konteinerių krova

Pirmą ketvirtį Klaipėdos uoste ypač sparčiai augo konteinerių krova

Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krova pasiekė beveik 10 milijonų tonų, o krovinių konteineriuose (TEU) krovos rezultatas išaugo kone dvigubai. Lyginant konteinerių krovą (TEU) su kituose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai, sakoma pranešime. „Tikimės, kad šiemet sparčiai auganti konteinerių krova didės ir toliau. Kad taip įvyktų, dedame visas pastangas. Uostas veikia konkurencingoje aplinkoje, orientuodamiesi į klientus ir jų poreikius intensyviai dirbame, deramės ir ieškome įvairių būdų, kad kroviniai būtų nukreipti ne į konkurentų, bet į Klaipėdos uostą. Atsižvelgiant į laivybos linijų poreikį, laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus krovinius, nuo šių metų taikoma 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai. Toliau koncentruojamės į jūros pusę, į kitų tipų krovinių pritraukimą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste pirmą šių metų ketvirtį krauta 13 proc., arba beveik puse milijono tonų, daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintųjų gamtinių dujų pirmus šių metų tris mėnesius pilta 6 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jų krova šiemet siekė beveik du milijonus tonų. Birių krovinių segmento krova,…
Nepritarta KLASCO planuojamai ūkinei veiklai

Nepritarta KLASCO planuojamai ūkinei veiklai

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba balandžio 25 d. posėdyje nepritarė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinei veiklai. Sprendimas priimtas po to, kai savivaldybei buvo pateikta derinti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, kurioje numatytas birių krovinių sandėliavimas ir krova atvirose aikštelėse 10 ir 11 krantinėse, o 8 ir 9 krantinėse atvirose aikštelėse planuojamas metalo laužo sandėliavimas ir krova. Planuojamą ūkinę veiklą numatyta vykdyti intensyviai urbanizuotoje Klaipėdos miesto reprezentacinėje dalyje, kuri pasižymi dideliu gyventojų tankumu bei intensyviais gyventojų bei turistų srautais, netoliese veikia švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos, numatoma vystyti „Memelio miesto“ projektą. Savivaldybės aplinkosaugos specialistų vertinimu, dėl planuojamos naujos veiklos kyla aplinkos oro būklės pablogėjimo bei  triukšmo lygio padidėjimo rizika. „Sprendimas nepritarti naujiems krovos kompanijos planams – principinė tarybos pozicija. Veikla planuojama miesto centre, ypač jautrioje teritorijoje, kuri visai šalia gyvenamųjų namų, o čia įsikūrę gyventojai jau ir iki šiol ne kartą skundėsi šalia vykstančios krovos pasekmėmis. Įžvelgdama naujų grėsmių, taryba pasinaudojo įstatyme numatyta teise nepritarti naujiems krovos planams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Poveikio aplinkai vertinimo programą išnagrinėję savivaldybės specialistai numato, kad planuojama veikla prieštaraus Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui, kuriame numatoma, jog inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo teritorijose (funkcinės zonos ribose) bet kokia esama ar planuojama…
Į Klaipėdos uostą neįleidžiami laivai su Rusijos Federacijos vėliava

Į Klaipėdos uostą neįleidžiami laivai su Rusijos Federacijos vėliava

Nuo šeštadienio įsigaliojo draudimas Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos uostus. Tai numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai. Laivų su Rusijos Federacijos vėliava įplaukimo sustabdymas yra dalis poveikio šios šalies ekonomikai ir valdžios sprendimams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Uosto direkcija pabrėžia, kad draudimas galioja ir visiems laivams, kurie po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pakeitė Rusijos vėliavą arba registraciją į bet kurios kitos valstybės vėliavą arba registrą. Uosto direkcijos duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos uoste lankėsi 122 laivai su Rusijos Federacijos vėliava. Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6 552 laivai iš įvairių pasaulio valstybių.
Klaipėda pradeda kruizinį sezoną

Klaipėda pradeda kruizinį sezoną

Balandžio 11 d. 7.30 val. Klaipėdos uoste prisišvartuos pirmasis šių metų kruizinis laivas „Hamburg“, kuriuo į Klaipėdą atvyksta daugiau nei 300 Vokietijos turistų. „Pasaulinė pandemija, karo įvykiai Ukrainoje padarė didžiulę įtaką turizmo verslui. O kruizinė laivyba, lyginant su kitomis turizmo šakomis, dėl jos kompleksiškumo buvo paveikta labiausiai. Atvykstantiems į miestą svečiams dabar, kaip niekada,  labai svarbus yra saugumo faktorius, todėl tikimės, kad kruizinio laivo „Hamburg “ atvykimas bus įrodymas, kad Klaipėda yra saugi turistams – tiek miestas, tiek uostas yra pasiruošę svečių priėmimui“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Kruizinis laivas „Hamburg“, 144 metrų ilgio, 420 keleivių talpinantis laivas, priklausantis kompanijai „Conti Group“, šiuo metu eksploatuojamas „Plantours Kreuzfahrten“ Klaipėdos uoste bus tik 6 valandas, per kurias keleiviai aplankys Klaipėdos senamiestį, Palangą ir Neringą.   Po vizito Klaipėdoje laivas išvyks į Latvijos sostinę Rygą. „Džiaugiamės prasidedančiu šių metų kruiziniu sezonu ir tikimės, jog visi laivai, kurie šiuo metu yra užsiregistravę atvykimui, tikrai pasieks mūsų uostą. Praėjusiais metais Klaipėdoje apsilankė tik 2 laivai, o dabar užregistruotų atvykimui yra daugiau nei 80. Labai norėtųsi, kad jie visi atvyktų ir Klaipėda galėtų džiaugtis tikrai rekordiniu kruiziniu sezonu“, – sako VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Rekonstruojant uosto bangolaužius kilo nenumatytų kliūčių

Rekonstruojant uosto bangolaužius kilo nenumatytų kliūčių

Klaipėdos jūrų uosto bangolaužius rekonstruojantiems rangovamis iškilo nenumatytų aplinkybių, kurios apsunkina darbus. Dedamos visos pastangos, kad projektas būtų vykdomas ir įgyvendintas laiku. Rangovui vykdant darbus, būtinus prieš pradedant įrengti povandeninę sienutę, tam tikruose bangolaužių ruožuose aptikti akmenų sluoksniai. Manoma, kad tai gali būti senojo bangolaužio konstrukcijos akmenys. „Rekonstrukcijos darbų metu atsiradusios nenumatytos rimtos kliūtys iš rangovo pareikalavo ne tik daugiau pajėgumų, įrangos, bet ir laiko. Privalome dėti visas pastangas, kad šis didelės apimties projektas būtų įgyvendintas laiku“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Norint sklandžiai tęsti darbus, bus būtina pašalinti aptiktus kliuvinius. Šiuo metu atliekami vertinimai ir skaičiavimai. Bangolaužių rekonstravimo darbai prasidėjo pernai pavasarį. Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas. Pirmame etape numatyta sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai turi būti paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Bangolaužių rekonstrukcija reikalinga siekiant užtikrinti didesnį navigacijos saugumą. Dabar, esant nepalankioms oro sąlygoms, didesniam bangavimui, saugumui užtikrinti taikomi apribojimai laivams, ypač didiesiems, įplaukti į uostą. Šis projektas leis uosto kanalą gilinti iki 17 m bei…
Klaipėdos uoste – naujos galimybės naftos produktų krovai: galima priimti tris tanklaivius vienu metu

Klaipėdos uoste – naujos galimybės naftos produktų krovai: galima priimti tris tanklaivius vienu metu

Metų pradžia Klaipėdos jūrų uoste paženklinta užbaigtais didelės apimties darbais – atlikti naftos produktų krovai skirtos pirmos krantinės rekonstrukcijos I etapo darbai. Į šį projektą investuota daugiau kaip 25 mln. eurų, sakoma VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime. Pirmo darbų etapo metu vietoj buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja krantinė, kurios ilgis siekia daugiau kaip 235 m. Įgyvendinant projektą, prie krantinės išgilinta iki 17 m. Tai maksimalus siektinas gylis uoste. „Užbaigus I etapą, naftos produktus kraunanti AB „Klaipėdos nafta“ gali priimti ir krauti nebe du, kaip buvo iki šiol, o tris tanklaivius vienu metu. Visiškai įgyvendinus projektą, nauja infrastruktūra leis užtikrinti didelės talpos tanklaivių krovą, o tai reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Pasiekus 17 m gylį prie krantinių, ateityje bus galima maksimaliai išnaudoti uosto parametrus, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Nepaisant, manau, laikino krovinių apyvartos uoste mažėjimo, būtina žiūrėti toliaregiškai – uostas turi būti kryptingai plėtojamas, privalome dėti maksimalias pastangas didindami uosto konkurencinį pranašumą bei pritraukdami krovinių srautus“. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į pirmos krantinės infrastruktūros išvystymą I etape investavo 25,28 mln. eurų. Pagal pasirašytą Uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) trišalę sutartį su rangovu, krantinėmis…
Kviečia tvarkyti pajūrį

Kviečia tvarkyti pajūrį

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ š. m. kovo 26 d. 10 val. VISUS kviečia į Klaipėdos paplūdimių valymo TALKĄ! Po praūžusių audrų jūra išmetė labai daug šiukšlių (meldai, jūros dumbliai, plastiko atliekos ir kt.). Talkininkai kviečiami į pagalbą, surenkant ir išrūšiuojant žaliąsias atliekas ir plastiką. Visi, norintys dalyvauti talkoje, kviečiami rinktis prie pagrindinių įėjimų į paplūdimius – I ir II Melnragėje, Neįgaliųjų paplūdimyje, Giruliuose ir Smiltynėje (prie pagrindinės gelbėjimo stoties). Vienkartiniais šiukšlių maišais bus pasirūpinta, bus grėblių. Visame paplūdimių ruože bus išdėstyti dideli plastikiniai maišai, į kuriuos bus galima sunešti surinktas šiukšles. Kontaktiniai asmenys: Alvydas Girdvainis, tel. Nr. 8 650 77396;Marius Maliorius, tel. Nr. 8 655 59751, Melnragės – Girulių ruožas;Robertas Rimkus, tel. Nr. 8 680 17705, Smiltynė.
Vyriausybė pakeitė uosto rinkliavas, kad pritrauktų krovinių iš jūros

Vyriausybė pakeitė uosto rinkliavas, kad pritrauktų krovinių iš jūros

Į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus konteinerius, bus taikoma 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai, taip pat trečiadienio Vyriausybės posėdyje patvirtinti ir kiti rinkliavų pokyčiai. Vyriausybė pakeitė nuo 2008 m. galiojusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių sąrašo, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų aprašą. „Kryptingai dirbame siekdami pritraukti naujas rinkas, papildomus krovinių srautus, tarp jų ir tokius krovinius, kurie laivais atgabenami į Klaipėdą ir vėliau jūra išplukdomi įvairiomis kryptimis. Nuolat ieškome galimybių, kad pritrauktume krovinių iš jūros pusės – dalis jų skirta visam regionui, dalis Lietuvai. Neabejojame, kad rinkliavų korekcijos bus naudingos pačiam uostui ir visiems, dalyvaujantiems jūrinėje prekyboje“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Trečiadienį Vyriausybės nutarimu patvirtinti ir kiti Klaipėdos jūrų uosto rinkliavų taikymo pokyčiai. Įvedama tonažo rinkliava už ratines transporto priemones, gabenamas AB Smiltynės perkėlos keltais. Ratinių transporto priemonių apmokestinimas sudarys taršos valdymo ir ekologiškesnio keliavimo Kuršių nerijoje pasirinkimo prielaidas. Kad atitiktų ES direktyvas, koreguojama sanitarinė rinkliava; naikinama navigacinė rinkliava bei patvirtinti kiti pokyčiai supaprastins uosto rinkliavų administravimą – bendras rinkliavų dydis dėl šių pasikeitimų nepakis, teigiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime.
Klaipėda kitus Baltijos šalių uostus savo krovos rezultatais lenkia daugiau nei dvigubai

Klaipėda kitus Baltijos šalių uostus savo krovos rezultatais lenkia daugiau nei dvigubai

Klaipėdos uostas, 2021 metus baigęs su 45,6 mln. tonų krovos rezultatu, tarp kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų – 4-as. Nors krova kai kuriuose aplinkiniuose uostuose smuko net 14 procentų, Klaipėdos uoste 2021-aisiais bendras krovos rezultatas, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, mažesnis tik 4,6 proc., sakoma įmonės pranešime. „Priežasčių, kurios lemia krovos rezultatus, yra labai daug. Praėjusiais metais daugiausiai lėmė geopolitinė situacija. Fiksuojami gamybos, prekybos ir logistikos grandinės sutrikimai, neprognozuojami pristatymo terminai. Taip pat poveikį viskam turi ir COVID-19 pandemija. Visa tai įvertinus, Klaipėdos uosto krovos rezultatai nėra blogi, tačiau jie verčia ieškoti papildomų galimybių uosto vystymui ir krovos augimui“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Žvelgiant į Latvijos ir Estijos uostų krovos rezultatus, Klaipėda kitus Baltijos šalių uostus savo krovos rezultatais lenkia daugiau nei dvigubai.
Svarbi informacija keltų keleiviams

Svarbi informacija keltų keleiviams

AB „Smiltynės perkėla“ informuoja, kad dėl laivyno padalinio darbuotojų trūkumo (kapitonai ir mechanikai – izoliacijoje dėl Covid-19 arba turi nedarbingumą) nuo sausio 20 d. iki sausio 30 d. dviem valandomis trumpinamas kelto darbas Senojoje perkėloje, adresu Danės g. 1, Klaipėda. Senojoje perkėloje kelto darbas bus organizuojamas laivyno padalinio darbuotojams dirbant viena pamaina. Kelto reisai bus vykdomi nuo 7.00 iki 19.15 val. Naujoji perkėla, adresu Nemuno g. 8, Klaipėda, dirbs įprastu grafiku.
Įspėjimas dėl stipraus vėjo

Įspėjimas dėl stipraus vėjo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rytoj, sausio 20 d., rytą ir dieną (06-12 val.) Pietryčių Baltijos šiaurinėje dalyje šiaurės vakarų vėjo gūsiai sustiprės iki 28-32 m/s. Rekomendacijos, kaip elgtis pučiant stipriam vėjui: Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūva silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Prieš prasidedant stichijai: perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Sustabdykite krovos darbus su kranais ir kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius;sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis;neužmirškite kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Pučiant stipriam vėjui: nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų;nestatykite automobilių po medžiais;namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite…
Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai kroviniai

Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai kroviniai

Pernai krovą Klaipėdos uoste augino generaliniai krovinia – kroviniai konteineriuose, ro-ro, šaldyti ir kiti kroviniai. Generalinių krovinių pernai Klaipėdos uoste krauta kiek daugiau nei 10 procentų, arba beveik 1,5 mln. tonų daugiau nei 2020 m. Šiam segmentui priskiriamų krovinių konteineriuose pernai krauta 8 procentais daugiau, ro-ro krovinių – beveik 14 procentų daugiau nei 2020 m., o šaldytų krovinių 2021 m. perkrauta net 17 procentų daugiau nei 2020 m. Pernai iš viso Klaipėdos uoste krauta 45,6 mln. tonų krovinių. Bendras krovos rezultatas 2021 m. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., mažesnis 4,6 proc., arba šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų. Pagrindinį nuosmukį lemia krova skystų krovinių segmente, kuris apima naftos produktus, natūralias ir chemines trąšas, aliejus, suskystintas gamtines dujas ir kitus krovinius. 2021 m. krova šiame segmente palyginti su 2020 m. sumenko 23-imis procentais, arba šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų. Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai, krova 2021 m. smuko 6,5 proc., arba kiek daugiau nei 1,5 mln. tonų. 2021 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 552 laivai, tai 1,5 proc., arba 98 laivais daugiau nei 2020-ais. Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas

Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas

Specialus stichinio meteorologinio reiškinio perspėjimas.  Antroje nakties iš sausio 13-osios į sausio 14-ąją pusėje (2.00-8.00 val.) Klaipėdos uosto akvatorijoje vakarų vėjo gūsiai sustiprės iki stichinio meteorologinio reiškinio 28 m/s.  Prašome pasirūpinti savo ir savo turto saugumu.
Tarša suvaldyta, ekstremali situacija atšaukiama

Tarša suvaldyta, ekstremali situacija atšaukiama

Dėl taršos Danės upėje gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste paskelbta ekstremali situacija atšaukiama. Taip nuspręsta šiandien, sausio 10 d., vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad likviduojant taršą iš viso surinkta 73 tonos nafta užteršto vandens, 1,3 tonos naftos produktais užterštų meldų. Taršą lokalizavus, nuo praėjusio trečiadienio, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai toliau stebėjo situaciją Danės upėje – čia nuo suteptų krantinių bei laivų dar vis pasirodydavo plona naftos produktų plėvelė, kuri buvo skaidoma. Šiandien plona naftos produktų plėvelė užfiksuota tik ties viena vieta, prie Pilies tilto. Esant tokiai situacijai, operacijų vadovė rekomendavo ekstremalią situaciją atšaukti, tokią pačią rekomendaciją pateikė ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. „Dėkoju visiems dirbusiems, kad ekstremali situacija būtų suvaldyta – Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, kurie atliko titanišką darbą, taip pat aplinkosaugininkams, uosto direkcijos, savivaldybės civilinės saugos specialistams, pagal sutartį dirbusios privačios kompanijos atstovams. Sėkmingo tarnybų ir specialistų bendradarbiavimo dėka situacija yra suvaldyta, o dabar labai laukiame, kad artimiausiu metu būtų įvardinti ir teršėjai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros paimtus mėginius nustatyta, kad į vandenį pateko atmosferos oro paveiktas dyzelino ir…
Teršalai Danėje – dyzelinas ir panaudota alyva

Teršalai Danėje – dyzelinas ir panaudota alyva

Nustatyti teršalai Danės upėje – tai dyzelinas ir panaudota alyva – skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Gavus pranešimą apie taršą Danės upėje Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gruodžio 31 d. 4 val. ryte iš Danės upės ties Pilies tiltu paėmė teršiančios medžiagos ėminį naftos produktų identifikavimui. Atlikus tyrimus nustatyta, kad tai atmosferos oro paveiktas dyzelino ir panaudotos alyvos mišinys. Tiriant šį taršos atvejį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pavedimu 2022 m. sausio 1 d. buvo paimtas nuotekų ėminys iš paviršinių nuotekų išleistuvo ties Biržos tiltu prie Undinėlės skulptūros. Paviršinių nuotekų ėminyje naftos produktų neaptikta. Bei sausio 3 d. buvo paimti Kuršių marių vandens ėminiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje prie 57 ir 59 krantinių. Tyrimais nustatyta, kad naftos produktų koncentracija Kuršių marių vandenyje ties 57 krantine siekė 0,44 mg/l, ties 59 krantine – 28 mg/l. Nors Danės upėje dar likę teršalų pėdsakų, tarša lokalizuota. Svarbiausias aplinkosaugininkų tikslas – rasti taršos kaltininką. Rinkdamas įrodymus Aplinkos apsaugos deprtamentas (AAD) dar laukia vaizdo įrašų iš uosto direkcijos. Beje, uoste veikia teršalų stebėjimo sistema infraraudonaisiais spinduliais. Lieka galioti ir ekstremalioji situacija, kurios operacijoms vadovauja AAD pareigūnas. Suradus teršėją, kaltininkas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, ji bus apskaičiuota ir įvardinta surinkus visus reikalingus duomenis.…
Tarša Danės upėje lokalizuota

Tarša Danės upėje lokalizuota

Po intensyvaus pareigūnų darbo, tarša Danės upėje lokalizuota, tačiau situacija atidžiai stebima toliau. Naujausia informacija pasidalinta bei tolimesni veiksmai aptarti šiandien vykusiame darbiniame aplinkosaugininkų, ugniagesių gelbėtojų, uosto direkcijos, savivaldybės specialistų susitikime. „Siūlymų atšaukti ekstremalią situaciją kol kas nėra. Nors tarša ir lokalizuota, ji dar nėra likviduota, plona naftos produktų plėvelė vis pasirodo tai Danės upėje, tai Kuršių mariose. Specialistai bei pareigūnai atidžiai stebi situaciją ir nedelsiant imasi veiksmų pastebėję ar sulaukę pranešimo apie taršą. Svarbus aspektas ir tas, kad šiuo metu aplinkosaugininkai dar negali įvardyti taršos šaltinio, tad tarnybų susitelkimas sprendžiant šią situaciją vis dar labai reikalingas“, – po pasitarimo sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad situacija Danės upėje stebima, o ieškant galimo taršos šaltinio buvo patikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų išleistuvai – jokių pėdsakų, kad per juos būtų ištekėję naftos produktai, nerasta. Taip pat apžiūrėtos uosto įmonių krantinės, taršos šaltinis čia taip pat nepastebėtas. Šiuo metu dar laukiama atsakymų ir iš laboratorijos, kuri turėtų pateikti išvadas apie teršalų sudėtį. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kasdien taip pat stebintys situaciją ir reaguojantys į pranešimus, atkreipė dėmesį ir galimas orų permainas – taršos…
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įgyvendindama projektą „Jūrinių mazgų ABC“, sukūrė elektroninį leidinį „Jūrinių mazgų ABC“. Projektas skirtas populiarinti jūrinę kultūrą ir plėtoti jūrinę edukaciją, pasitelkiant vieną įdomiausių ir praktiškų jūrinės kultūros ir jūreivystės atributų – jūrinius mazgus. Įgyvendinat projektą buvo kaupiama ir sisteminama informacija apie jūrų mazgų istoriją, atskleidžiant jų įvairovę, pateikiami ir paaiškinami jūrinių mazgų rišimo būdai ir jūrinių mazgų pritaikymas ne tik jūreivystėje, bet ir kasdienėje veikloje. Veiklos įprasmintos sukuriant pažintinę mokomąją knygą, kuri išleista elektronine forma. Šiame elektroniniame leidinyje iš viso pateikiame 11 populiariausių ir dažniausiai naudojamų jūrinių mazgų apibūdinimus bei gyvu vaizdu iliustruotus jų rišimo būdus. Tikimės, kad šis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis parengtas leidinys daugeliui jaunų ir vyresnių žmonių padės įminti mįslę, kaip sumegzti gražius, o svarbiausia – patikimus mazgus, kurie nepaves net kritinėje situacijoje. Pagrindinis jūros mazgo pranašumas yra patikimumas ir atrišimo paprastumas. Tačiau reikia atminti, kad kiekvienas mazgas gerai tinka tik tam tikroje „savo vietoje“: todėl būtina ne tik išmokti megzti pagrindinius mazgus, bet ir išsiaiškinti, kada ir kur juos galima tinkamai panaudoti! Šis leidinys naudinga interaktyvi pažintinė mokomoji ir laisvalaikio priemonė įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių bei patirties asmenims: ir vaikams, ir suaugusiems, ir pradedantiesiems jūrininkams, ir buriuotojams, ir tiesiog norintiems įdomiai praleisti laisvalaikį, praturtinant…
Danės upėje – tarša naftos produktais

Danės upėje – tarša naftos produktais

Naktį gautas pranešimas, kad Danės žiotyse yra didelis naftos produktų kiekis, kurias neša iš marių. Į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, Aplinkos apsaugos specialistai, VĮ Uosto direkcijos gelbėjimo kateris, kuris turi skimerius ir bonines užtvaras.  Papildyta 2021-12-31, 6.15 val.Gelbėjimo kateriui Zunda 5 atvykus į Danės upę, pastatyta 75 metrai boninių užtvarų ir 6 metrai absorbuojančių bonų. Organizuojamas teršalų surinkimas. Teršalų židinys nustatinėjamas. Naftos produktų kiekis nenustatytas.
Klaipėdos uoste žvalgosi svečiai iš Ukrainos – koncerno „Kernel“ atstovai

Klaipėdos uoste žvalgosi svečiai iš Ukrainos – koncerno „Kernel“ atstovai

Ukrainos koncernas „Kernel“ – pasaulinis žemės ūkio kultūrų ir aliejų eksporto iš Juodosios jūros regiono į tarptautines rinkas lyderis. Šios bendrovės atstovai ketvirtadienį atvyko į Klaipėdos uostą susipažinti su jame veikiančiomis įmonėmis, jų vykdoma veikla, Uosto direkcijos atliekamais infrastruktūros bei planuojamais plėtros projektais. „Nuolat dirbame, kad išplėstume prekybos partnerių ratą ir stiprintume bendradarbiavimą su jau esamais partneriais. Su Ukraina bendradarbiavimas jūrinio transporto srityje vyksta, tačiau mūsų tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Ukrainą. Lietuva turi užtektinai pajėgumų, kad galėtų užtikrinti sklandų Ukrainos krovinių tranzitą per Lietuvą“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Svečiams, kaip teigiama Uosto direkcijos pranešime, pristatytos Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys, metiniai rezultatai, vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas delegacijos narius supažindino su vienintelio Lietuvos jūrų uosto vystymo kryptimis, vykdomais projektais. Vizito metu svečiai taip pat lankosi uoste veikiančiose įmonėse, susipažįsta su grūdų ir trąšų krovinių terminalais, apžiūri „Draugystės“ geležinkelio stotį. Ukrainos koncernas „Kernel“ įsikūrė 1995-aisiais. Šiandien bendrovės eksporto šalių sąraše per 80 krypčių.
Klaipėdos uoste statomas žvejybinis traleris nuleistas į vandenį

Klaipėdos uoste statomas žvejybinis traleris nuleistas į vandenį

Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) sėkmingai tęsia veiklą žvejybinių laivų statybos rinkoje. Pernai pradėta žvejybinio tralerio „Carmona“ statyba juda pabaigos link. VBLS, padedama kitų VLG grupės bendrovių, įsipareigojo per metus pastatyti laivo korpusą ir iš dalies jį įrengti. Nors darbus apsunkino kilusi koronaviruso pandemija, visgi laivas jau nuleistas į vandenį. Pastatyti beveik 50 m ilgio ir 12,5 m pločio tralerio korpusą ir atlikti didžiąją dalį visų jo įrengimo darbų VBLS užsakymą pateikė švedų kompanija. Simboliška, jog pernai spalio mėnesį startavusi laivo statyba bus galutinai užbaigta taip pat šių metų spalį. Žvejybinių laivų statyba – specifinė, gerokai sudėtingesnė nei kitų tipų laivų. Žvejybiniuose traleriuose montuojamas didelis kiekis įrangos, todėl planuojant laivo erdves yra reikalingas išskirtinis kruopštumas ir tikslumas. Svarų indėlį įgyvendinant šį projektą įnešė ir „Western Baltic Engineering“ (WBE) komanda, parengę darbinę dokumentaciją laivo statybai. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo didžioji dalis Vakarų laivų gamyklos grupės įmonių. Skaičiuojama, jog prie tralerio statybos darbų prisidėjo apie 1000 žmonių komanda. Anot VBLS projekto vadovo Andriaus Grevio, iššūkis, komandą lydėjęs viso laivo statybos proceso metu − užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, komunikaciją ir procesų derinimą tik nuotoliniu būdu. „Nepaisant ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, kilusius klausimus kartu su užsakovu išsprendėme technologijų pagalba. Džiaugiamės, jog mums pavyko šį projektą įgyvendinti…
Back to top button
Close
Close