Pramogos

Data: 2023 m. kovo 24 d. 17:00 – 18:00Vieta: Palangos viešoji biblioteka, Vytauto g. 61Kategorija: Knygos pristatymas Kovo 24 d. (penktadieniį) 17 val. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje – naujos I. Gudauskienės knygos „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė Ingrida Gudauskienė, moderuos dr. Giedrius Saulytis. Renginys skirtas ne tik Šventojo Rašto mylėtojams, bet visiems, besidomintiems kultūros ir krikščionybės istorija. Tai jau trečiasis ciklo „Antika ir krikščionybė“ susitikimas su Palangos miesto gyventojais. Didžiausias menas yra kurti santykį su kitu žmogumi, byloja išmintis. Veikiausiai dėl to knygynų lentynos yra pilnos knygų, kurios į kairę ir į dešinę žarsto patarimus, kaip puoselėti santykius poroje, kaip auklėti vaikus, kaip laimėti draugų ir įgyti jiems įtakos ir panašiai. O ką apie žmogiškų santykių idealus ir realybę byloja Biblija? Knygos „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“ autorė Ingrida Gudauskienė teigia, kad „Ieškodami vienas kito Biblijos vyrai ir moterys dažnai atsiduria kryžkelėse. Jose jie patiria visko – egzistencinių duobių ir neįtikėtinų jų įveikų, santykių griūčių ir reikšmingų naujų pradžių. Gyvenimo kryžkelėse peržengti tas duobes juos gena nenumaldomas kito asmens poreikis ir ilgesys. Biblijoje aprašyti prieš daugelį metų gyvenusių vyrų ir moterų santykiai, susitikimai, emocijų ir jausmų paletė labai panaši į šių dienų žmogaus. Kiekvienam Aš reikia Tu. Biblija žino –…

Vasario 15 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose Lietuvos valstybės atkūrimo dienai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti Teatralizuota programa „OI BROLI, BROLI“ Atlikėjai: Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka” (vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas) Kretingos r. kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē” (vadovė Elena Šalkauskienė) Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius) Programos režisieriai Jonas Kavaliauskas ir Elena Šalkauskienė Dainų aranžuočių autorius Rimantas Giedraitis Teksto autorius ir mokslinis konsultantas dr. Vygantas Vareikis. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti skirta Klaipėdos etnokultūros centro programa nukels žiūrovus į 1923 metų sausį, lemtingą Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai laiką. Nuoširdžiai ir meniškai papasakota istorija, paįvairinta ištraukomis iš archyvinių dokumentų, kino kronikų ir to meto spaudos, gyvai atkurs įvykių eigą ir detales. Tekstai remiasi istorikų Vyganto Vareikio ir Alfonso Eidinto moksline medžiaga. Tačiau svarbiausia yra mūsų, šių laikų žmonių požiūris į istoriją, kuri ne tik teikia žinių ir moko, bet ir skatina analizuoti įvykiuose dalyvavusių žmonių likimus, įvertinti jų žygių prasmę mums, kurių jie nespėjo pažinti. Meninę kompozicijos vertę stiprina skaitovų gebėjimas emociškai nuspalvinti mokslinį ir dokumentinį tekstą, į darnią visumą įsiliejančios Mažosios Lietuvos karinės dainos ir orkestro muzika. Virš kasdienybės pakylėja ritualizuotos scenos, išryškinančios atkurtų…

Palangoje virte verda pasirengimo Stintų šventei darbai – iki žvejiško festivalio, kasmet į kurortą atviliojančio itin gausų būrį pramogautojų, liko mažiau nei mėnuo. Keptomis stintomis Palangoje pakvips jau vasario 10-12 dienomis. Jubiliejinė „Palangos stinta“ Pasak vieno iš festivalio „Palangos stinta“ organizatorių, Stintų ordino kanclerio Nerijaus Stasiulio, pasirengimas artėjančiai Stintų šventei vyksta itin atsakingai. „Apsilankyti garsiojoje Stintų šventėje daugeliui šeimų jau tapo tradicija, be kurios nemaža dalis šalies gyventojų nebeįsivaizduoja vasario mėnesio. Negalime nuvilti šventės svečių, tad rengiame itin turiningą, atraktyvią ir netikėtumų kupiną žvejiško festivalio „Palangos stinta“ programą“, – kalbėjo N. Stasiulis.   Surengti įspūdingą ir išskirtinę šventę šiemet norima ir dėl kitos labai svarbios priežasties – šiais metais „Palangos stinta“ kurorte šurmuliuos jubiliejinį, jau dvidešimtąjį kartą. Pasak N. Stasiulio, per dvidešimt šventės organizavimo metų jau nusistovėjo atrakcijos, kurias Stintų šventės svečiai yra labai pamėgę, ir be kurių jau neįsivaizduoja šios šventės. „Kalbu ne tik apie įvairiais būdais paruoštą ir tiesiog po atviru dangumi, J. Basanavičiaus gatvėje, pateikiamą stintą, bet ir apie svečiams siūlomas atraktyvias varžytuves, kurioms nereikia jokio išankstinio pasirengimo. Tarp tokių pramogų – ir ant jūros tilto rengiamos garsiosios stintų meškeriojimo varžybos, ir stintų valgymo čempionatas, ir inkaro laikymo varžybos, kitos pramogos“, – kalbėjo šventės organizatorius. Atrakcijų gausa…

Vasario 23-25 vakarais į Klaipėdos senamiesčio gatves ir skverus sugrįžta 8-asis KLAIPĖDOS ŠVIESŲ FESTIVALIS. Operatyviai prisitaikęs prie pasikeitusių pasaulinių realijų, festivalis demonstruoja atsakingą ir tvarų požiūrį į energetinių išteklių naudojimą. Atgimimo aikštėje įsikūrusi ir iš saulės modulių sudaryta instaliacija „Monolitas“, du mėnesius generuos festivaliui reikiamą žalią energiją. Klaipėdos šviesų festivalis – Tarptautinės šviesos festivalių organizacijos (International Light Festivals Organization) narys, ne tik žengia su pasaulinėmis tendencijomis, bet ir jas generuoja. Anot renginio organizatorių VšĮ „Klaipėdos šventės“, neabejojama, kad 2023 m. Klaipėdos šviesų festivalis taps ĮKVĖPIMU, ATRADIMU IR PAVYZDŽIU kitiems Europos festivaliams. „Klaipėdos Šviesų festivalis – tai tikėjimo visa nugalinčia šviesos galia ir jėga tradicinis renginys, kurio nenuslopino nei sudėtinga geopolitinė situacija, nei platus jos pasekmių spektras, kurį jaučiame visi ir visur. Esu įsitikinęs, kad būtent tokiu laiku toks festivalis – tai geriausias ir šviesiausias atsakas pesimistams ir visiems tiems iššūkiams kurių visada buvo ir jų bus. Tai tarsi savotiškas šviesios vilties ir tikėjimo ženklas, optimizmo ir jaukumo emocijų kupinas šviesos pliūpsnis, kuris, tikiu ir tikiuosi, sušildys mūsų širdis, praskaidrins vis vėluojančio pavasario laukimo metą, sutelks ir suartins. Esu įsitikinės, kad tai suteiks jaukumo ir drąsos mūsų mieste esantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, jų šeimoms, o ypač vaikučiams, nes jie kaip…

2023 m. sausio 12 d. 17.30 val.  Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Pagerbdami žmones, kurie pasiaukojamai apgynė Lietuvos laisvę, kviečiame visus iš degančių žvakių sudėti – vieną svarbiausių valstybingumo simbolių – Gediminaičių stulpus. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8b, Juodkrantė). 2023 m. sausio 13 d. 8.00 val. penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas pagerbiamas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Kartu su visa Lietuva prie šios iniciatyvos jungiasi ir Neringos įstaigos, organizacijos, įmonės, gyventojai. 17.00 val. Laisvės gynėjų dienos atminimo vakaras. Dalyvauja: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ meno kolektyvai, Neringos meno mokyklos auklėtiniai, Neringos bendruomenės atstovai. Nidos bendruomenės namai (Taikos g.17, Nida) 2023 m. sausio 14 d. 9.30 val. Žygis Juodkrantėje  „Krašto pažinimas – patriotizmo išraiška“. Veda kraštotyrininkas, žurnalistas, knygos „Vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką“ autorius Denisas Nikitenka.Pradžia prie Gintaro įlankos Juodkrantėje. Būtina išankstinė registracija:  https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSftfLruu3L-MF0i5uT1m3bgwBI-Dk1ujUzvMv0n_5S1cRVINQ/viewform

Gruodžio 17-ąją koncertai, žuvienė ir Kalėdų Senelis Netikėtu šventiniu akcentu kalėdinę renginių programą papildo menininkės Saulės Želnytės pristatoma interaktyvi instaliacija – „Dovana. Krentantis vanduo – minčių lietus“. Projektas visuomenei bus pristatytas gruodžio 17 d., šeštadienį, 10.00 val. Klaipėdos senojo turgaus halėje (Turgaus a. 5). Interaktyvi instaliacija „Dovana. Krentantis vanduo – minčių lietus“ yra projekto „TURĖTI ar būti?“ dalis. „Kaip tapytojai man svarbu  ieškoti naujų kūrybinių formų spalvinei raiškai perteikti. Mano kūrinys – dovana miesto žmonėms, skirtas ne turėti jį, o būti jame. Specialiai šiai instaliacijai sukurta muzika, kuri sukurta iš mano kelionių garsų dienoraščio ir kompozitoriaus Fausto Pociaus melodijos“,-  sako instaliacijos autorė, menininkė Saulė Želnytė. Kalėdinius renginius papildys ir ilgamečiai partneriai – Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, kurie gruodžio 17 d., 12.00-14.00 val. kviečia šventinei žuvienei ir košei. Jau sutemus, gruodžio 17-ąją, 17.00 val. Teatro aikštėje mažų ir didelių lauks Kalėdų Senelis, kuris ne tik kvies žaisti, pajudėti, bet ir išklausys mažųjų svajones belaukiant Šv. Kalėdų. Po susitikimo su Kalėdų Seneliu Teatro aikštėje – 18.00 val. dar vienas šventinis koncertas su klaipėdiete atlikėja KARO. Šv. Mikalojaus šventė Ukrainos vaikamsGruodžio 19-ąją, pirmadienį, 17 val. VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir asociacija „Mano miestas Klaipėda“…

Į Klaipėdos Teatro aikštę – kalėdinių renginių epicentrą, vienas po kito keliauja šventiniai akcentai. Prieš savaitę ją papuošė iš Klaipėdos universiteto Botanikos sodo atvežta eglutė, šiuo metu ruošiama instaliacija „Žvaigždės virš jūros“, atvežti kalėdinės mugės nameliai. Gruodžio 10-ąją, 17 val., laukiamiausias gruodžio renginys – Kalėdų eglės įžiebimas, susirinkusius skraidins „Atgal į ateitį“ ir kvies sutikti Klaipėdos gatvėmis vaikščiojusias istorines asmenybes. Nušvitus centrinei miesto eglei, gruodžio 10-ąją, susirinkusių lauks šventinė diskoteka su DJ Vladu bei Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupės koncertas. Įžiebimo vakaras – „Atgal į ateitį“Arčiau Šv. Kalėdų eglutės įžiebimo datą pasirinkusi Klaipėda ir šiais metais taps finalininke – miestu, vėliausiai įžiebiančiu Kalėdų eglę. Gruodžio 10-osios vakarą, 17 val. kuomet Teatro aikštėje nušvis Kalėdų eglė, visi susirinkusieji bus pakviesti kelionei laiku – „Atgal į ateitį“, kurios scenarijų sudėliojo dramaturgas Mindaugas Valiukas. Kad kelionės laiku būtų sklandžios, jas teko jau išbandyti ir netgi nufilmuoti. Kūrybinę vaizdo siužetų komandą sudarė: režisierius Mindaugas Valiukas, operatorius Giedrius Jurkonis, aktoriai – Severinas Norgaila, Modestas Vaitkevičius, Romanas Dudnikas, Valda Bičkutė, Virginija Kochanskytė, Vaidas Jočys, Mikas Urbonas, Evelina Šimelionė. Šmaikščių susitikimų žadanti kelionė bus papildyta kalėdine muzika, vizualiais akcentais ir, žinoma, pasimatymu su Kalėdų Seneliu. Kartu visus dainuoti pakvies klaipėdiečiai – Kristina Stanevičienė, Karolis Rupkus, Evelina Šimelionė. Drauge su…

Užbaigdamas jubiliejinius, 65-uosius, gyvavimo metus, „Palangos orkestras“ tradiciškai kviečia į dėkingumo, bendrystės ir tikros muzikos koncertus „Kalėdinės muzikos valanda“, kuriais šiemet nuskaidrins tris miestus – Palangą, Klaipėdą bei Tauragę. Kone prieš du dešimtmečius, 2000-aisiais, „Palangos orkestre“ užgimusi iniciatyva rengti šventinius koncertus bažnyčiose, šiandien kurorto gyventojams jau tapusi neatskiriamu žiemos švenčių atributu. Anot „Palangos orkestro“ vadovo ir dirigento Vyganto Rekašiaus, to meto Lietuvoje koncertai bažnyčiose dar nebuvo itin populiarūs. Kitaip nei Vokietijoje, iš kur „Palangos orkestras“ ir parsivežė šią jaukią idėją. Pradžioje pasirodymai šventovėse neįprasti atrodė ne tik orkestrantams ar klausytojams, bet ir bažnyčios tarnams – orkestro pasirodymą jie matė tik kaip liturgijos dalį, tad šv. Mišias ir koncertą tekdavo išmoningai apjungti. Pamažu Kalėdiniai koncertai atrado savo gerbėjus ne tik Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, bet ir naujai pastatytoje Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčioje, kur „Palangos orkestras“ taip pat pasirodydavo. Pastaruosius kelerius metus „Palangos orkestras“ plečia savo geografiją ir kalėdiniu laikotarpiu aplanko bent tris šventoves. Šiemet „Palangos orkestro“ kelionė prasidės gruodžio 23 d. 13 val., kai kolektyvas pakvies į savo pirmąjį koncertą Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Gruodžio 26-ąją, antrąją Šv. Kalėdų dieną, iškart po vidurdienio šv. Mišių, „Palangos orkestras“ pasirodys Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į…

Palanga ir Šventoji, savaitgalį su džiaugsmu įžiebusios Kalėdų egles, kurorto gyventojus ir svečius kviečia pajusti švenčių laukimo džiaugsmą – dalyvauti visą gruodį vykstančiuose šventiniuose renginiuose. SPINDINČIOS KALĖDOS PALANGOJE 2022 Gruodžio 9 d. 15.00 val. ir 17.00 val.  Medumi kvepiančių žvakių gamyba  Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, (įėjimas iš J. Šliūpo gatvės pusės), Vytauto g. 23A Bilietus platina LNM.LT   Registracija el. paštu  [email protected]    Gruodžio 11 d. 14.00 val. Koncertas „Advento šviesoje“ Dalyvauja kanklių duetas Viktorija Gečaitė ir Aušrinė Ulinskaitė Palangos kurorto muziejus, Birutės alėja 34A Gruodžio 14 d. 18.00 val. Koncertas „Giesmė į tylą“ Dalyvauja Palangos kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja” Palangos kurhauzo koncertų salė, Grafų Tiškevičių alėja 1 Gruodžio 15 d. 17.00 val. E. Karnauskaitės poezijos knygos „Atvirukai iš kurorto“ pristatymas Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61 Gruodžio 16 d. 16.00 val.   Senieji Advento laikotarpio, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų burtai ir žaidimai  Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, (įėjimas iš J. Šliūpo gatvės pusės), Vytauto g. 23A Bilietus platina LNM.LT   Registracija el. paštu  [email protected]    17.00 val. Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ parodos ,,Dryžuota paletė“ atidarymas Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61 18.00 val. Muzikos vakarai kurhauze. Koncertas visai šeimai „Sidabrinis Ežerinis“ Palangos kurhauzo koncertų salė, Grafų Tiškevičių alėja 1 Bilietus platina KAKAVA.LT Gruodžio 17 d. 16.00 val. Muzikinis vakaras „Žiemos susitikimai“ Dalyvauja moterų vokaliniai…

Šių metų spalio 30 dieną Klaipėdos „Kultūros fabrike“ įvyks „Taško teatro“ premjera – komedija vyresniems vaikams ir paaugliams „Pirštinė“ pagal to paties pavadinimo ukrainiečių liaudies pasaką. Klaipėdoje reziduojantis „Taško teatras“ – tai Valentino Masalskio 2017 įkurtas, o 2020 metais kultūros ministro pripažintas profesionaliu teatru. Veržlūs ir kūrybiški „Taško“ teatro menininkai nuolat ieško visuomenei aktualiausių temų, savo  darbais kalba apie įvairius socialinius reiškinius. Komedijos  „Pirštinė“ premjera – puikus kryptingos šio teatro vizijos pavyzdys. Dovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – populiarios  ukrainiečių liaudies pasakos „Pirštinė“ siužetas. Penki gyvūnai miške netikėtai randa žmogaus pamestą pirštinę ir netrukus paaiškėja, jog visi slapčia svajoja ją pasisavinti. Iš pirmo žvilgsnio niekam nereikalinga pirštinė tampa didelių nesutarimų priežastimi, nes Vilkui, Lapei, Gulbei, Varlei ir Uodui nepavyksta jos pasidalinti. O sprendimas  išties sudėtingas – miške radus neatpažintą objektą, privaloma skubiai sušaukti miško tarybos posėdį, kuriame gyvūnai ir bando išsiaiškinti, kas pametė šį daiktą, ką su juo daryti, o svarbiausia – kam jis atiteks? Personažai netrukus supranta, kad ne materialūs daiktai yra tai, ko jiems  iš tikrųjų trūksta, todėl spektaklis padovanos daug netikėtų situacijų, muzikos ir juoko, o svarbiausia – primins apie vieningumo ir draugystės svarbą. Ydų ir vertybių priešprieša: Šioje komedijoje kurdami personažus aktoriai jiems priskiria po…

Minėdama Europos ir Lietuvos jaunimo metus, Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupė Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) spalio 10 d. atidarė parodą „Europos jaunimo sostinės titulas Lietuvos ir Europos ateičiai“. Parodoje atsispindi Europos jaunimo sostinės titulo metų pasiekimai ir rezultatai. Parodos atidarymo proga Seimo lankytojų centre buvo suorganizuota diskusija, kurioje dalyvavo LR Seimo nariai, Jaunimo reikalų agentūros, LR Seimo pirmininkės sekretoriato, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai. Buvo diskutuojama aktualiais Lietuvos jaunimo politikoje klausimais: ar verta keisti teisės aktais reglamentuotą jaunimo amžių, ar leisti balsuoti 16 metų asmenims, kaip ugdyti pilietišką ir aktyvų jauną žmogų. Pristatyti ir jau padaryti svarbūs darbai, t. y. jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės ir jaunimo reikalų tarybų atsiradimas savivaldybėse, darbo su jaunimu formų plėtojimas, parengtos Konstitucijos pataisos dėl leidimo kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų. Šie svarbūs pokyčiai leido užtikrinti kokybišką jaunimo politikos vystymą ir plėtrą. Klaipėdai 2021 m. patikėtas Europos jaunimo sostinės titulas tapo svarbia jaunimo pergale, siekiant pokyčių ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Europos jaunimo sostinę uostamiestis garsino šūkiu „Choose Klaipėda“. Po gausybės renginių, daug jaunimo subūrusių įvairių veiklų galime džiaugtis sustiprėjusiomis jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis, didesniu Klaipėdos miesto jaunimo tarptautiškumu, išaugusiu jaunimo iniciatyvų skaičiumi bei padidėjusiu biudžetu jaunimo politikos…

Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyks balandžio 23 d. ir skatins gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus.  Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai. VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant,  rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas iki paskutinio žingsnio. „Per beveik 15 metų sofų miškuose randame mažiau, tačiau žmonių žinios, kas yra atliekų tvarkymo centrai, kaip jie veikia, kokias funkcijas atlieka, kiek kainuoja atliekų tvarkymas vis dar yra labai ribotos“, – teigia T. Buivydaitė. Atliekų surinkimo aikštelės bus pažymėtos „MES DAROM“ programėlėje kartu su savivaldybėse rekomenduotinomis tvarkyti viešosiomis  erdvėmis. O atsižvelgiant į šių metų formatą, savanorių pagalbos bus prašoma  tik atliekų tvarkymo aikštelėse. „Mes Darom“ koordinuos savanorius, kurie atliekų surinkimo aikštelėse padės atliekų centrų darbuotojams priimti dalyvių atvežtas atliekas. Šiemet dalyviai savarankiškai turės pasirūpinti ir būtinomis priemonėmis. Akcijos maišus organizacija perdavė humanitarinės pagalbos pakavimui…

Šią vasarą Klaipėda jau antrą kartą priims didžiausią tarptautinį Europos folkloro kultūros festivalį „Europeade“. Pagrindinis festivalio tikslas – puoselėti Europos kultūrų įvairovę ir stiprinti tautų draugystę. Skambus ir spalvingas „Europeade“ festivalis kasmet organizuojamas vis kitoje šalyje ir itin retai sugrįžta į jau aplankytą miestą, todėl tai išskirtinis Klaipėdos pasiekimas. Liepos 13-17 dienomis, daugiau nei du tūkstančiai skirtingų regionų folklorinį meną reprezentuojančio festivalio dalyvių, sutiks renginio svečius visame Klaipėdos mieste. Balandžio 6-9 d. inspekcinio vizito į Klaipėdą atvyko Europos šalių tautinės kultūros festivalio „Europeade“ organizacinio komiteto vadovai. Vizito laikas parinkta atsižvelgus į jau oficialiai baigtą dalyvių registraciją, kurią organizuoja Belgijoje įsikūręs tarptautinis „Europeade“ komitetas. Prioritetiniai inspekcinio vizito klausimai – dalyvių maitinimas, apgyvendinimas, festivaliui reikalingų erdvių apžiūra bei aprūpinimas technine įranga. Kaip vyksta pasirengimas vienam ryškiausių festivalių Klaipėdoje, šiandien aptarta su miesto meru Vytautu Grubliausku, kuris pasveikino atvykusius svečius bei pasidžiaugė, kad jau šią liepą vyksiančio 57-ojo festivalio „Europeade“ miestu taps būtent Klaipėda. ,,Labai džiugu, kad praėjus trejiems metams „Europeade“ Klaipėdoje įvyks ir dėl to šiandien niekam nekyla jokios abejonės. Vis dėlto, per tuos trejus metus pasaulis pasikeitė dramatiškai, tad negali būti nepakitusi ir „Europeade“. Šių dienų „Europeade“ atlieps pasaulio iššūkius, bus atspindima ir Ukrainos tematika. Tai bus stipri žinia Europai ir…

Apie iniciatyvą:Iniciatyvos misija – sumažinti vandenynų ir jūrų taršą. O idėja, kaip tai padaryti, tikrai paprasta – pakviesti gyventojus visame pasaulyje susitelkti upių ir kitų vandens telkinių pakrančių valymui. Lietuvoje šią iniciatyvą organizuojama jau ketvirtus metus iš eilės. Pernai į ją įsijungė per 1500 savanorių, tvarkiusių 33 vandens telkinių pakrantes visoje šalyje. Šiais metais „Švarinkime upes / River Cleanup Lietuva“ orientuosis ne tik į atliekų rinkimą, bei jų prevenciją, bet ir į vis mažėjančio gyventojų fizinio aktyvumo problemos sprendimą. Iniciatyva vyks birželio 3-5 dienomis. Daugiau informacijos

FAKTAS. KLAIPĖDA TRIJŲ MIESTŲ MIESTAS PROJEKTAS „KLAIPĖDA. TRIJŲ MIESTŲ MIESTAS“ Instaliacija „Klaipėda. Trijų miestų miestas“ skirta nušviesti faktui, kad XIX a. pradžioje Klaipėdą sudarė trys miestai: Senamiestis (1257 m.), Friedricho miestas (1692 m.)  ir Vilhelmo miestas (1809 m.). Įkūrus Klaipėdos pilį, pagal Livonijos ordino magistro ir Kuršo vyskupo susitarimą per du metus turėjo būti pastatytas Klaipėdos miestas. Miesto teises Klaipėda gavo 1257 m. Tai pirmasis miestas Lietuvos teritorijoje. Dėl nuolatinių užpuolimų miestas daugelį kartų buvo sudegintas, todėl kūrėsi iš naujo. XVI a. šalia miesto, kitoje Senosios Dangės pusėje ėmė kurtis amatininkai, daugiausia odų išdirbėjai. 1639 m. jiems suteiktos miestiečių teisės, kurias 1692 m. rugpjūčio 29 d. patvirtinęs kurfiurstas Friedrichas III įkūrė Friedricho miestą (Friedrichsstadt). Tai šiandieninio Senamiesčio dalis į pietus nuo Didžiosios Vandens g. 1722 m. Friedricho miestas sujungtas su Senamiesčiu. 1809 m. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas padovanojo miestui žemės plotą į šiaurę nuo dabartinės S. Daukanto gatvės. Atsidėkodama už dovaną Miesto taryba minėtos žemės ploto dalį, kurioje turėjo plėstis miestas, pavadino Wilhelmo miestu. Taip Klaipėda tapo sudaryta iš trijų miestų. Trijų miestų ribas žyminčias šviesos instaliacijas rasite: Friedricho miestas – Tiltų g. 19 Vilhelmo miestas – Herkaus Manto g. 38 Senamiesčio miestas – Dienovidžio skveras (Tomo g. 10) PROJEKTO…

Ar jaučiame ryšį vienas su kitu? Ar esame patenkinti savo gyvenimais? Ar jaučiamės gyvenantys prasmingai? Ar prasmė bei laimė – tik ateities projekcijos? Į šiuos klausimus, pasitelkdami daugybės mitų išmintį, atsakymų ieško spektaklio kūrėjai – režisierius Valentinas Masalskis, dramaturgė Dovilė Katiliūtė bei „Taško teatro“ aktoriai. Visąlaik sieksniu priekyje Spektaklis perkelia žiūrovus į nuotaikingą, absurdiškų situacijų bei fantasmagorinių ritualų kupiną pasakojimą apie Žmogaus gyvenimą. Herojų nuo gimimo lydi laimės pažadas. Vaikystėje jis galvoja, kad laimingas bus užaugęs. Paauglystėje patiria pirmuosius romantinius santykius, kurie jam žada amžiną laimę. Suaugęs Herojus prisigalvoja kuo įvairiausių, dažnai pragmatinių sąlygų jo laimei išsipildyti: kai turėsiu namą, kai turėsiu vaikų, kai nebereikės dirbti, kai vaikai užaugs, kai turėsiu anūkų ir t. t. Pranašystės vedamas jis susiduria su keisčiausiomis būtybėmis: pabaisomis, deivėmis, titanais, išminčiais ir kaukučiais. Panašiomis į kiekvieno iš mūsų kasdien sutinkamas. Paveiktas būtybių Herojus patiria nušvitimus ir nutamsėjimus, pakilimus ir nuosmukius, panašius į kiekvieno iš mūsų patiriamus. Tačiau jokie gyvenimo kelionės iššūkiai neišstumia vis giliau į pasąmonės dirvą šaknis leidžiančios pranašystės: miglotoje, paslaptimis apipintoje ateityje – tik ne čia ir dabar – Herojaus laukia dvasinis ir emocinis, totalus ir užbaigtinis išsipildymas, kuris tikrai įvyks! O įvykęs jau niekada nesibaigs! Vieno žymiausių heroikos tyrinėtojų atspindžiai Spektaklio dramaturgija…

Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. Šią dieną 1918 metais Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Klaipėdiečiai svarbiausią Lietuvos valstybei datą kviečiami paminėti dalyvaujant tradiciniuose  renginiuose, kurie po metų pertraukos sugrįžta į viešąsias erdves (pernai dėl karantino vasario 16-ąją minėjome ir renginius stebėjome virtualiai namuose, prie televizorių ar kompiuterių ekranų). Nuo pirmadienio Klaipėdos Biržos tiltas pasipuoš trispalvių Lietuvos vėliavų instaliacija. Šventinę vasario 16-tąją (trečiadienį) 10.30 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvą. 12 val. prasidės Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Šiemet šis renginys iš Atgimimo aikštės keliasi į Klaipėdos piliavietę. Dėl vis dar didelio sergamumo covid‘u tradicinės karinių pajėgų eisenos ir rikiuotės, saugant kariūnų sveikatą, nuspręsta atsisakyti. Piliavietėje besirenkančius klaipėdiečius ir miesto svečius sveikins Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (vadovas Egidijus Miknius). Skambant Lietuvos himnui valstybės vėliavą piliavietėje iškels Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus vadovė Alina Birbalaitė ir Karinių jūrų pajėgų kariūnai. Tradiciškai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo metu įteikiamas Klaipėdos mero apdovanojimas „Už metų darbą Klaipėdai“. Šiemet šį apdovanojimą meras Vytautas Grubliauskas įteiks Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonui Mindaugui Šlaustui. M.Šlaustas pandemijos metu buvo vienas pirmųjų uostamiesčio dvasininkų, teikęs senjorams aktualią informaciją…

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia ambicingus, žingeidžius jaunus žmones tobulėti, nemokamai dalyvaujant nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose. Tokia unikali galimybė – projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ tęstinis veiklos rezultatas. Pagal parengtą tvarką, kompensuojami tarptautiniai ir nacionaliniai renginiai, susiję su jaunimo politika, politiniu raštingumu (nacionaliniu, tarptautiniu mastu), jaunimo įgalinimu ir savanorystės skatinimu, psichine sveikata ir darnaus vystymosi tikslų plėtra. Paraiškos priimamos iki vasario 22 d. Anot jaunimo informavimo tinklo „Eurodesk Lietuva“ atstovės Emilijos pociūtės, jauni žmonės turi daugybę galimybių, kuriomis gali pasinaudoti, tačiau iškyla dvi bėdos – jie apie galimybes nežino arba jomis pasinaudoti „neleidžia piniginė“.  „Supratome, kad turime tapti atviri ir leisti jaunimui patiems siūlyti renginius bei kvietimais dalintis viešai. Iniciatyvos tikslas – skatinti jaunimą bei jaunimo darbuotojus dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose atstovaujant Klaipėdos miestą, pamatyti kitų šalių praktikas, pasisemti motyvacijos“, – teigia Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė. Ši priemonė jau nėra nauja, projektas „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ idėją inicijavo jau 2020 m., tačiau dėl pandeminės situacijos, ji buvo perkelta. Anot Laimos Jasionytės, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vyriausiosios specialistės, tokios iniciatyvos atsiradimas šiuo metu yra itin svarbus ir reikalingas.  „Dabartiniu laikotarpiu labai svarbu ieškoti priemonių, padedančių…

Šių metų vasario 4 d. (penktadienį) vyks svarbiausias Klaipėdos sporto renginys “Klaipėdos sporto apdovanojimai 2021”, kuriame bus pagerbti geriausių rezultatų praėjusiais metais pasiekę uostamiesčio sportininkai. Dėl visoje šalyje prastėjančios epidemiologinės situacijos ribojama “Švyturio” arenoje vyksiančio renginio trukmė ir dalyvių skaičius, tačiau tiesiogiai transliuojamą renginį internetu galės stebėti visi pageidaujantys. Didžiausio uostamiesčio sporto apdovanojimų renginio organizatorių planus pagerbti ir padėkoti labiausiai miesto vardą sporto pergalėmis garsinusiems atletams, sporto įstaigoms ir nusipelniusiems sporto žmonėms jau antrus metus iš eilės koreguoja pandemija. Į šiemet “Švyturio” arenoje suplanuotą renginį tikėtasi pakviesti visus norinčius stebėti renginį, bet tokių ketinimų teko atsisakyti dėl nepalankios Covid -19 statistikos. Būtent todėl sporto apdovanojimų renginyje galės dalyvauti vos keli šimtai kviestinių svečių. Kiti renginį stebėti kviečiami internetu. „Mūsų mieste yra daugiau nei 7 tūkstančiai aktyviai sportuojančių klaipėdiečių, rezultatų siekiančių vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, neįgaliųjų, veteranų grupėse. Taip pat nemaža dalis klaipėdiečių sportuoja savarankiškai savo sveikatos labui, nesiekdami aukštų sportinių rezultatų. Sportuojantys žmonės yra žymiai stipresni ne tik  kūnu, bet ir savo dvasia, trykštantys optimizmu, spinduliuojantys geras emocijas, savo pavyzdžiu propaguojantys sveiko gyvenimo būdą. Labai norėtųsi, kad tokie harmoningų asmenybių pavyzdžiai įkvėptų kuo daugiau miestiečių ir kad sportas taptų kasdieniu jų įpročiu. Sveikindamas visą miesto sporto bendruomenę artėjančios šventės proga linkiu, kad būtumėte…

Sausio 14 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“. Ji parengta remiantis Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Klaipėdos m. savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo sutartimi. Prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istorijai skirtoje parodoje pristatoma nauja archyvinė medžiaga, kuri yra saugoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos archyve. Ją papildo 1920–1923 m. laikotarpį menantis pasakojimas, atskleidžiantis ne vieną spalvingą ir sodrią gyvenimo šiame Lietuvos regione detalę. Kuriant ekspoziciją panaudota gausi ikonografinė medžiaga iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, Klaipėdos krašte dirbusių prancūzų administracijos ir tarnavusių pareigūnų privačių archyvų bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų. Šių šaltinių pagrindu išleistas dokumentų rinkinys, kuriame jų faksimilės su vertimu į lietuvių kalbą publikuojamos pirmą kartą. Muziejininkai viliasi, kad paroda ir leidinys pasitarnaus keletu svarbių papildymų prancūzmečio tyrimams. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 41 05 27 Patekti į renginį galima tik turint galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Per visą renginį privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Paroda muziejuje veiks iki kovo 19 d. Kviečiame dalyvauti.