Pramogos

Minint Bauhauzo šimtmetį, Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugos skyrius ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia į renginius, skirtus iš arčiau pažinti Klaipėdos tarpukario architektūrą. Rugsėjo 20–22 dienomis lauks Europos paveldo dienų renginiai, dedikuoti ryškiausiam praėjusio šimtmečio architektūros palikimui. Rugsėjo 20 d. 16.30 val. Klaipėdos dujų fabriko teritorija, Liepų g. 47 Europos paveldo dienų vėliavos pakėlimas. Vėliava bus iškelta ant vienos iš dujų saugyklų atkurto vėliavos stiebo, kuris kažkada žymėjo Klaipėdos (Memel) miesto ritines ribas. Po iškilmingo vėliavos pakėlimo bus galima apžiūrėti restauruotus pastatus, sužinoti apie jų istoriją ir ateities panaudojimo viziją. Rugsėjo 20 d. 17.30  val. Vytauto Didžiojo gimnazijos aktų salė, S. Daukanto g. 31 Diskusija „Modernizmo architektūra Klaipėdoje – vertybės ir iššūkiai“. Kuo ypatingas Klaipėdos miesto modernizmas, kokie vertingiausi bruožai? Su kokiais iššūkiais susiduria išlikę šio stiliaus objektai Klaipėdos mieste ir kaip juos kokybiškai išsaugoti ateities kartoms? Architektūros ir paveldo aktualizavimas visuomenėje. Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus bandys rasti diskusijoje dalyvausiantys skirtingų sričių profesionalai, savo profesiniame lauke susiduriantys su modernizmo architektūra. Diskusijos dalyviai: architektas Edmundas Andrijauskas, Architektas, turintis ilgametę patirtį projektuojant Klaipėdos mieste, Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektų tarybos pirmininkas, atestuotas paveldo specialistas (diskusijos moderatorius); Vitalijus Juška, Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas; Prof. dr. Vasilijus Safronovas.…

Rugsėjo 16 dieną 13.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje rengiama konferencija “Baltijoje nuskendę laivai: nuo istorijos iki ekologijos”. VšĮ „Baltijos paveldas”, siekdamas išsaugoti Baltijos jūroje nuskendusius laivus, vykdo specialų projektą, susijusį su jūriniu paveldu ir ekologija. Narai po vandeniu istorinius objektus išlaisvina iš tinklų raizgalynių. Itin pavojingi prie nuskendusių laivų prisitvirtinę sintetiniai tinklai. Šie tinklai, vadinami tinklais-vaiduokliais, pažeidžia istorinius objektus, iš tinklų taip pat išsiskiria toksiniai chemikalai, mikroplastikas, kuris lieka dugno nuosėdose ir per mitybos grandinę sugrįžta į žmogaus organizmą. Įsipainioję į tinklus žūsta ne tik žuvys, bet ir paukščiai, ruoniai. Kasmet Baltijos jūros dugne lieka dešimtys tūkstančių tokių tinklų, o vienam jų suirti gali prireikti ir 600 metų. VšĮ „Baltijos paveldas” komanda pristatys unikalius kadrus, kuriuose užfiksuotas pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, esantis Baltijos jūros dugne, 85 m gylyje. Narai visą vasarą darbavosi prie „Elbing IX“ (47 m gylis): per tą laiką buvo nuvalyta nuo žvejybos tinklų pusė laivo. Tai krovininis vokiečių laivas, kurį 1942 m. torpedavo sovietų povandeninis laivas. Taip pat buvo tiriamas ir neatpažintas laivas. Šis procesas reikalauja ne tik didelio kruopštumo ir atidumo apžiūrint laivą po vandeniu, bet ir daugybės valandų darbo istorijos archyvuose, renkant informaciją ir tikslinant hipotezes. VšĮ „Baltijos paveldas” projekto eigą pristatys Sabine…

Jau rugpjūčio 24 – ąją Klaipėdos istorinę vietą – elingą, sudrebins paskutinysis šios vasaros koncertas, kuriame savo pasirodymus surengs vieni garsiausių scenos atlikėjai – Jazzu, Jurga bei Leonas Somovas. Pasak Jazzu, šis koncertas bus simbolinis, o savo programą atlikėja dedikuos už laisvę kovojusiems žmonėms. Prieš pora savaičių Klaipėdos elinge įvykęs Donato Montvydo, 8 Kambario, Jurijaus Veklenko ir Jovani koncertas subūrė rekordinį skaičių klausytojų, tad paskutiniame šios vasaros koncerte – mini festivalyje, organizatoriai tikisi nemažiau žiūrovų. „Šia vasarą Klaipėdos elinge vyksiančiuose renginiuose sulaukiame rekordinio skaičiaus žiūrovų, o artėjantį savaitgalį įvyksiančiame renginyje tikimės sutikti kiekvieną neabejingą šių garsių atlikėjų muzikai bei norintiems puikiai užbaigti vasarą“, – teigia organizatoriai. Dar šią savaitę pristatytoje Baltijos kelio 30 – mečiui skirtoje dainoje, suskambo ir viena garsiausių šalies atlikėjų Jazzu balsas. Dainininkė šį kūrinį įrašė kartu su Latvijos bei Estijos atlikėjais, tad, pasak pačios atlikėjos, šeštadienį vyksiantis koncertas Klaipėdos elinge taip pat taps šios istorinės datos simbolika. „Visada gera grįžti į Klaipėdą, ir ypač šią savaitę, kai visi švenčiam Baltijos kelio trisdešimtmetį. Labai simboliška, kad koncertas vyksta prie Baltijos jūros. Skiriu koncertą visiems, kurie kovojo už mūsų laisvę, kurie tikėjo ir vis dar tiki vienybe ir tautų draugyste. Muzika laužo sienas, muzika sujungia mus, tad palinkėsiu…

Šiais metais Baltijos šalys mini svarbios istorinės datos jubiliejų – Baltijos kelio 30–metį. Palanga, kartu su visa Lietuva, šio jubiliejaus paminėjimo proga, švęs net du savaitgalius – rugpjūčio 23 d. įvyks Baltijos kelio minėjimo renginiai, o rugpjūčio 30 d. įvyks „Baltijos kelio laužų sąšauka“. Taip pat Palangos tiltas visą savaitę bus papuoštas Baltijos šalių trispalvėmis. Rugpjūčio 23 dieną, penktadienį, Palangos ir Šventosios miestai kviečia visus gyventojus, svečius susiburti ir paminėti šią istorinę datą. Penktadienio vakarą, 18 val., Palangoje, prie Palangos tilto ir Šventojoje, prie skulptūrinės kompozicijos „Žvejo dukros“ vieningai susikibę už rankų sukursime gyvą žmonių grandinę ir atkartosime istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 d. akimirką. Ši skulptūrinė kompozicija simbolizuoja tris Baltijos šalis, kurios su viltimi žvelgia į Vakarus laukdamos pagalbos. Taip pat Gyvoji grandinė atgis Vilniuje, kur siekiama įtraukti net 10 tūkst. žmonių bei kituose Lietuvos miestuose. Šventojoje, 18:15 val. renginio dalyviai bus kviečiami pamatyti Vilniaus miesto „Teatras P“ poetinį reiškinį „Vakaras O“. Šis nuotaikingas pasirodymas tai – poezijos, gyvos muzikos, improvizacijos ir komizmo derinys. „Mūsų tikslas lietuvišką poeziją pristatyti šiuolaikiškai, patraukliai ir suprantamai. Parodyti, kad tai nėra tik knyginis žanras, tačiau išties jis gali būti ir labai buitiškas, praktiškas, komiškas, gyvas.“ – „Vakarą O“ pristato aktoriai. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį…

Rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, per Žolinę, Nidos prieplaukos aikštėje vienai dienai įsikurs istorinių rankų darbo ir kūrybos tradicijų propaguotojai: kurorte vyks jau XXI gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Unikalus nemokamas renginys 11–21 val. lauks visų amžiaus grupių lankytojų ir kvies stebėti amatų demonstracijas bei muzikinius pasirodymus, dalyvauti edukacinėse programose ir ekskursijose. ŠVENTĖS PROGRAMA „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai gyvas muziejus po atviru dangumi, su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu, edukacine aplinka. Nidos prieplaukos aikštėje įkurtame kaimelyje senuosius amatus demonstruos įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos. Norintys galės gyvai stebėti archajišką titnago ar gintaro apdirbimą, deguto varymą, knygų rišimą, muilo virimą, monetų kalimą, ruginės raugintos duonos kepimą, skiedrų stogui gaminimą ir daugelį kitų amatų. Šventės metu numatyti net aštuoni skirtingi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu bus galima patiems pasigaminti švilpynes, vėtrunges ar pasimatuoti knygrišio amatą, o patys azartiškiausi šventės svečiai bus kviečiami sudalyvauti senovinio stalo žaidimo „KVIRKATO“ turnyre. Renginio metu bus pristatomas ir meninio veltinio dirbtuvių projektas „MINKŠTAI“, kuriuo susidomėjusius šventės svečius pasitiks keturkojis asistentas šuo Kuršis. Nebus nuskriausti ir muzikos bei šokio gerbėjai – koncertų pievoje savo pasirodymais džiugins senojo šokio trupė ir folkloro ansambliai. Norintiems patirti Kuršių nerijos istorijos žavesį…

Jau šį šeštadienį Klaipėdos elinge įvyks grandiozinis šou, kuriame savo koncertus surengs vienas garsiausių šalies atlikėjų Donatas Montvydas, populiari vaikinų grupė „8 Kambarys“ bei žinomiausias šalies didžėjus – Jovani. Šiandien organizatoriai atskleidžia ir dar vieną džiugią žinią – koncerte kartu su grupe savo pasirodymą surengs ir šių metų Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ klaipėdietis Jurijus Veklenko. Išsiilgusių kokybiškų koncertų ir pramogų laukia išskirtinė proga išvysti net keturias skirtingas koncertines programas. Iki pat šiandien paslaptyje laikytas Jurijus, pasak jo paties, labai laukė akimirkos, kuomet galės pasidalinti šia žinia. „Labai laukiu šeštadienio, kuomet kartu su grupe surengsime pasirodymą Klaipėdoje. Realiai tai bus pirmasis solinis koncertas Klaipėdoje, po dalyvavimo „Eurovizijoje“. Savo gimtajame mieste pasirodyti yra, žinoma, ir didesnė atsakomybė, bet nieko tokio. Atsakingai ruošiamės su grupe ir laukiame koncerto“, – atvirauja Jurijus. Daugiau nei keturias valandas truksiančiame koncerte, pasak organizatorių, nuskambės daugybė pastarojo meto hitų, kuriuos pavyko sukurti visiems koncerte pasirodysiantiems atlikėjams. „Labai džiaugiamės šiuo atlikėjų desantu, kuris aprėpia labai plačią auditoriją ir abejingų palikti tikrai negali. Belieka atsakingai pasiruošti ir su nekantrumu laukti koncerto dienos, kuomet vienoje scenoje nuskambės tiek daug kokybiškos muzikos ir, žinoma, hitų. Labai laukiame klaipėdiečių ir miesto svečių šiame koncerte“, – teigia renginio organizatoriai. Rugpjūčio 10 – osios orų prognozės…

Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, 21 val. KKKC Parodų rūmų kiemelyje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) vyks „Lietuviško kino nakties“ seansas – režisieriaus Arūno Žebriūno filmo „Riešutų duona“ peržiūra su aktore Regina Arbačiauskaite. Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu bus galima žiūrėti daugelyje miestų. „Pernai Vilniaus Katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą“, – „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė. Nemokamas kino seansas Klaipėdoje Į organizatorių kvietimą jungtis bendrai filmo peržiūrai atsiliepė ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC). Jautrią, ironišką, graudžiai juokingą istoriją apie mažyčio Lietuvos provincijos miestelio gyvenimą bus galima pamatyti KKKC Parodų rūmų kiemelyje. Prieš filmo seansą Klaipėdos žiūrovai turės neeilinę…

Vienas svarbiausių Lietuvos metų kultūrinių renginių, Jūros šventė, šiemet švęs jau 60 jubiliejų. Šia proga iš visos šalies atvykstantiems svečiams bus pasiūlyta daugybė veiklų ir net kelios išskirtinės pirmą kartą šalyje pristatomos pramogos. Viena tokių – iš Lenkijos į Klaipėdą atvežamas skaitmeninis vandens krioklys. Leis bėgti per vandenį nesušlampant Instaliacijos šerdis – krioklys, kuris lašais krentančiame vandenyje piešia įvairius piešinius ir leidžia patiems praeiviams susikurti norimus vaizdus. Krioklys specialiai pastatytas kaip vartai – pro jį galima praeiti „kiaurai“, nes specialūs sensoriai nustato žmogaus buvimo vietą ir joje sustabdo vandens kritimą. „Simboliška, jog galime pristatyti šį kūrinį būtent Jūros šventėje, kuri šiemet svečius pasitinka šūkiu „Jūra tinka kiekvienam!“. Juk šiame mokslininkų išradime susijungia išmaniosios technologijos ir vanduo, klasikinis šventės ir miesto motyvas, tad smagu, jog jubiliejinės Jūros šventės proga klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės vandens vartus išbandyti gyvai“, – sako „Mylimiausia“ programos, kurios partnerių iniciatyva į Lietuvą atvežama instaliacija, atstovė Agnė Laskauskaitė. Vandens krioklio instaliacija Klaipėdoje bus įrengta pačiame miesto centre, Turgaus gatvėje. Ji į šalį atgabenama liepos 25 d., bus sumontuota per maždaug 5 valandas ir veiks visos šventės metu – iki liepos 28 dienos. Instaliacijoje naudojami 800-1000 litrų įprasto vandentiekio vandens, cirkuliuojančio uždaroje sistemoje. „Smagiausia šios instaliacijos dalis yra…

Artėjantį savaitgalį pajūriui, Klaipėdai ir pramogoms neabejingi tautiečiai plūs į jubiliejinę 60-ąją „Jūros šventę“. Vienas unikaliausių renginių vyks uostamiesčio geležinkelio stotyje, kur bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pakvies azartiškų pramogų ištroškusius šventės dalyvius savo akimis išvysti egzotiškų transporto priemonių drezinų ralį ir neįprasto šalies greičio rekordo siekimą. Sieks oficialaus Lietuvos rekordo  Organizatorių skaičiavimu, tikimąsi, kad renginyje varžysis apie 8 komandas, kurias sudarys po tris narius. Lenktynės vyks atkrintamųjų varžybų principu – dalyviai rungsis komanda prieš komandą, kur nugalėtojai pateks į kitą etapą, kol bus išsiaiškinta pajėgiausia ekipa. Iškart po egzotiško ralio bus pirmą kartą fiksuojamas Lietuvos drezinų greičio rekordas. Paprastai drezina pasiekia 9 km/val. greitį ir gali gabenti 8 žmones, tačiau šį kartą raumenų jėga varomą transporto priemonę išbandys galiūnai Mindaugas Jaras ir Dainius Repšys, todėl organizatoriai prognozuoja įspūdingą rekordą „Jūros šventės“ dalyvių akivaizdoje. Patyrę galiūnai pripažįsta anksčiau „drezinų sporto“ nemėginę, bet dėl rezutato nesibaimina, nes šių transporto priemonių veikimo principas jiems žinomas. „Turime nemenką patirtį galiūnų sporte, varžybose dalyvaujame jau daug metų, tad esame atlikę panašių pratimų. Galiūnų sporte yra daug įvairių rungčių, todėl mes gebame prisitaikyti prie konkrečios situacijos. Vis dėlto pabūsime kuklūs ir nespėliosime, kokį greitį pavyks išvystyti šeštadienį“, – sako M. Jaras. Po rekordinio pasivažinėjimo drezinomis, šeštadienį galiūnų…

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Lietuvos dailės muziejaus Pamario galeriją (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa), kurioje bus atidaroma paroda „Tarpukario mada kurorte (1918–1938)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. Pavargęs nuo gyvenimiškų rūpesčių šiuolaikinis žmogus dažnai traukia į paplūdimį, kad galėtų pasidžiaugti saule ir jūra. Tačiau kaip atskira grupė paplūdimio drabužiai atsirado visai neseniai, vos prieš 100 metų. Senovėje žmonės maudėsi nuogi, nesidrovėdami nei savo kūno, nei įdegio, nors tokių įrengtų paplūdimių, kokius žinome, nebuvo. Krikščioniškoji moralė smerkė nuogą kūną ir viską, kas kūniška. Mada maudytis Europą pasiekė gerokai vėliau. Ji atkeliavo iš Artimųjų Rytų Kryžiaus žygių laikais, ir tam įtakos turėjo turkiška pirtis. O štai, pavyzdžiui, Rusijoje žmonės maudėsi vilkėdami apatinius marškinius ir dažniau brido ne į jūrą, o į upes ar ežerus. Maudynėmis jūroje žmonės ėmė domėtis tik antrojoje XVIII a. pusėje, kuomet pradėtos rengti atskiros maudyklos narsuoliams. Gydomoji maudynių jūroje nauda atrasta tik XIX a. Maudėsi tik vyrai, tuo tarpu mamos vaikštinėdavo paplūdimiu, kvėpuodavo gydomuoju jūros oru. Be to, jos baiminosi įdegio – juk įrudusi oda buvo prastuolių požymis. Bet štai karalienės Viktorijos laikų Anglijoje prasideda judėjimas už maudynes. Antrojoje XIX a. pusėje ima plisti pirmieji maudymosi kostiumai. Tai…

Jau šį savaitgalį prasidės populiariausias vasaros renginys Lietuvoje – Jūros šventė. Savaitgalį į Klaipėdą kvies grožėtis kriauklių magija persmelktu šventės stiliumi, unikaliu prancūzų teatro trupės „Plasticiens Volants“ spektakliu, jūrinėmis tradicijomis ir muzikine programa. Jubiliejinė 60-oji Jūros šventė nustebins visus. LIEPOS 25 D., KETVIRTADIENIS 14.30 Jūrininkų pagerbimo ceremonija prie „Albatroso“ (Lietuvos jūrų muziejus, Smiltynė). 17.00 Parodos „Lietuvininkai“ atidarymas: pirmąkart viešai eksponuojami 4 iškilių Mažosios Lietuvos asmenybių – Ievos Simonaitytės, Martyno Jankaus, Arvedo Kybranco, Adomo Brako asmeninių archyvų lobiai – fotografijos, kūryba, laiškai ir užrašai, saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve (Klaipėdos regioninis valstybės archyvas, Naujoji Uosto g. 16). 17.00 Projekto „Pražuvusi Klaipėda“ pristatymas. Atkurtus 16 – 17 a. miesto gyvenimo fragmentus pristato menininkė Aida Raimonda Pečeliūnienė, Klaipėdos regiono modeliavimo klubas „Mikropasaulis“ (ekspozicijų paviljonas buv. Šv. Jono bažnyčios aikštėje, greta Turgaus g.). 17.00–19.00 BURINUKO UOSTĄ pristato UAB „BNTP“: edukacinės dirbtuvės vaikams „Prikelkim Klaipėdą!” – techninio modeliavimo klubo „Mikropasaulis“ sukurtų modelių paroda ir modeliavimo ABC vaikams.  Mažiausieji plukdo burlaivius Burinuko jūroje ( buv. Šv. Jono bažnyčios aikštė, Turgaus g.). 18.00 „Pagauk optimizmą!” – linksmos ir azartiškos „Optimist“ klasės jachtų ir jas suvaldyti pasiryžusių savanorių varžybos Dangėje. Komentavimo punktas – prie skulptūros „Žvejys“ (Dangės upė, tarp Biržos ir Pilies tiltų). 18.30 Tarptautinio verslo žurnalo JŪRA MOPE SEA 20– mečio renginys. Renginys su kvietimais (Klaipėdos dramos teatras,…

Savaitgalį, liepos 19–20 d., Klaipėdoje vyks Šv. Magdalenos nakties bėgimo renginiai. Dėl to numatomi eismo pasikeitimai: liepos 19 d. nuo 20.30 val. iki 24 val. bus uždraustas eismas Lietuvininkų a. atkarpoje nuo Šaulių g. iki H. Manto g.; nuo liepos 19 d. 23.30 val. iki liepos 20 d. 00.30 val. arba kol važiuojamojoje kelio dalyje neliks žmonių bus apribotas eismas H. Manto gatvėje nuo Lietuvininkų a. iki Liepojos g. ir Liepojos g. nuo H. Manto g. iki Savanorių g.; nuo liepos 19 d. 23 val. iki liepos 20 d. 2 val. bus uždraustas eismas Savanorių g. Dėl eismo pasikeitimų liepos 19 d. nuo 20.30 val. iki 24.00 val. keisis reguliariųjų reisų autobusų maršrutai. 8 maršrutas: į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Priestočio g., Dariaus ir Girėno g. Sportininkų g., Juliaus Janonio g., Herkaus Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Herkaus Manto g., Juliaus Janonio g., Sportininkų g., Dariaus ir Girėno g., Priestočio g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; 31 maršrutas: Klaipėdos kryptimi: patvirtintu maršrutu, toliau – Herkaus Manto g., Dariaus ir Girėno g., Priestočio g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; Palangos kryptimi: patvirtintu maršrutu. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės…

Liepos 11-14 d. Klaipėdoje rengiamas II-asis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Lankytojų laukia apie 50 renginių, kur atsiskleis 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus, iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių  lankytojai galės susipažinti iš arčiau. Festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, remia Lietuvos kultūros taryba.  Liepos 11-14 d. Klaipėdoje rengiamas II-asis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Lankytojų laukia apie 50 renginių, kur atsiskleis 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus, iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių  lankytojai galės susipažinti iš arčiau. Festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, remia Lietuvos kultūros taryba.   Kryždirbystė ir sutartinės – Lietuvos šviesuliai ketvirtadienio programoje 2001 m. Kryždirbystė ir kryžių…

Du mėnesius klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai kiekvieną savaitę galės gerėtis Lietuvos kino klasika tapusiais vaidybiniais filmais (ketvirtadieniais), koncertais (penktadieniais). Liepos mėnesio trečiadieniais vyks teatro dirbtuvėlės vaikams, o rugpjūčio – Klaipėdos rašytojai ir žurnalistai surengs Vaižganto skaitymus. Festivalio programoje – numatyti ir trijų parodų atidarymai. Renginiai vyks Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje ir Saulės laikrodžio kieme / Kavinėje „Pauzė“* * Birželio 28 d. (penktadienį) 19 val. Atidarymo koncertas. Dalyvauja: studijos „Grock“ perkusininkai (vadovas Linas Švirinas), dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska-Zala Liepos 1 d. (pirmadienį) 17 val. Algimanto Kalvaičio fotografijų parodos „Klaipėda. Vakarinis pasivaikščiojimas“ atidarymas Liepos 3 d. (trečiadienį) 16 val. Teatro dirbtuvėlės vaikams su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais Evelina ir Gyčiu Šimelioniais Liepos 4 d. (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos kino klasika. „Gražuolė“. Rež. Arūnas Žebriūnas, 1969 m., Lietuvos kino studija, 66 min. * Liepos 5 d. (penktadienį) 19 val. Koncertuoja dainų autorius ir atlikėjas Kristijonas Ribaitis Liepos 10 d. (trečiadienį) 16 val. Teatro dirbtuvėlės vaikams su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais Evelina ir Gyčiu Šimelioniais Liepos 11 d. (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos kino klasika. „Riešutų duona“. Rež. Arūnas Žebriūnas, 1978 m., LKS,66 min. * Liepos 12 d. (penktadienį) 19 val. Koncertuoja dainų autorius ir atlikėjas, aktorius Gediminas Storpirštis…

Palangoje vyks XXV-asis jubiliejinis tarptautinio akordeono festivalis vyks liepos pabaigoje. Organizatoriai pristato Palangoje vyksiančio festivalio programą. Festivalį organizuoja Lietuvos akordeonistų asociacija, meno vadovas doc. Raimondas Sviackevičius. Programa: Liepos 29 18:00 val. Renginio vieta: Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, adresas Maironio g. 8. Atidarymo koncertas. Dalyvauja ryškiausi Tarptautinių konkursų lauretai, Lietuvos muzikos ir meno mokyklų auklėtiniai Liepos 30 17:00 val. Renginio vieta: Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, adresas Maironio g. 8. Žemaitijos ir Klaipėdos krašto bei Ulbrokos miesto (Latvija) akordeonistai 19:00 val. Renginio vieta: Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, adresas Maironio g. 8. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akordeono katedros studentai. Dėstytojų doc. Raimondo Sviackevičiaus ir prof. Eduardo Gabnio klasės. Liepos 31 17 :00 val. Renginio vieta: Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, adresas Maironio g. 8. Šiaulių ir Pasvalio miestų muzikos mokyklų akordeonistai 19:00 val. Renginio vieta: Palangos kurorto muziejus /Birutės al. 34a. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akordeonistų orkestras (Vadovas T. Motiečius). Pramoginis džiazas /  Anatolij Taran (Baltarusija) Rugpjūčio 1 17:00 val. Renginio vieta: Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, adresas Maironio g. 8. Kauno, Garliavos, Nemenčinės muzikos ir meno mokyklų bei Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos auklėtiniai 20:00 val. Renginio vieta: Palangos Kurhauzas, Grafų Tiškevičių al. 1. Estradinės, pramoginės muzikos koncertas. Svetlana Stavickaja ir Vladimir Ušakov…

Vasarą Lietuvos pajūrį aplanko begalės poilsiautojų, važiuojančių čia padrybsoti kopose ar pasidairyti po kurortinį naktinį gyvenimą. Tačiau šią karštą vasarą verta prisiminti, kad Lietuvos pajūryje organizuojami ir populiarūs festivaliai, kurių organizatoriai kviečia ne tik patrypti kojomis, bet ir įsilieti į begales įvairių veiklų. Tad kokių pajūrio festivalių labiausiai laukiame šią vasarą? Pudra Tai festivalis, kuriame renkasi charakteringa publika, pamirštamas kuklumas ir demonstruojami išskirtiniai įvaizdžiai. Festivalio planas nežinomas, bet nepaisant to, jis vis tiek pritraukia mases pasiruošusių pašėlti žmonių. Anksčiau festivalio svečiai plūsdavo į Nidą, šiemet organizatoriai juos sutiks Palangoje, legendinėje prezidentūros viloje „Auska“. Legendomis apipinta vila statyta 8-ajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui atgavus nepriklausomybę ji atiteko mūsų valstybės prezidentūrai, o liepos pradžioje ji priklausys švęsti nusiteikusiai publikai. Festivalio data: liepos 4-7d. Aludarių dienos festivalis Aludariai Klaipėdoje šiemet pasistengė ir tarptautinei Aludarių dienai atšvęsti sukvietė populiariausius lietuvių atlikėjus: Golden Parazyth, Junior A, Freaks on the Floor, Solo Ansamblį, Migloko, Garbanotą ir kt. Festivalis vyks pernai atnaujintoje modernioje „Švyturys Brewery“ alaus darykloje. Čia gimsta įdomiausi eksperimentai, o Aludarių dienos proga uždarytose gatvėse lankytojų laukia ekskursijos, apetitą žadinantis maistas, daugybė alaus rūšių, aludariai iš užsienio ir net 4 muzikos scenos. Data: liepos 13 d. Ant Bangos Jau 7 metus iš eilės…

Birželio 23 d., sekmadienį, Etnokultūros centras kviečia į Danės skverą švęsti Jonines. Nuo 11 val. šurmuliuos tradicinis jomarkas, 15 val. prasidės edukaciniai užsiėmimai, 17 val. – kapelų pasirodymai, 20 val.  – šventinis koncertas prie Joninių laužo. Danės skveras vienam vakarui pavirs stebuklingu mišku, kur lankytojų lauks įvairios provokacijos bei menininkų,  floristų ir amatininkų sukurtos  instaliacijos. Sekmadienio popietę 15 val. prie paminklo „Arka“ Danės skvere laukiame klaipėdiečių, norinčių dalyvauti bendros instaliacijos „Saulės ratu“ kūrime. Netoliese prasidės ir iki pat vėlumos vyks ir kitos edukacijos – Jono birbynės iš nendrių, tradiciniai žaidimai, kuršių virtuvės pristatymas, vainikų pynimas, būrimai, ateities spėjimai, puošmenų iš augalų gaminimas ir kt. Vasaros metu daugeliui aktualu papildyti namų vaistinėles žolių arbatomis, vaistažolėmis. Apie jas 15 val. daugiau papasakos vaistininkas – žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas Marius Lasinskas paskaitoje „Vaistažolės – maistas ir vaistas“. Po paskaitos 16 val. bus demonstruojamas kastinio sukimas (Petras Bieliauskas,  Jonavos r.) ir sūrio liejimas (Stefa Strakšienė,  Joniškio r.).  17 val. prie „Arkos“ išvysime grupes MINGĖ, SENOLIAI, KURŠIŲ AINIAI iš Klaipėdos, SUTARĄ iš Vilniaus. Nuo 20 val. šventės veiksmas persikels tolyn į Danės skverą (Danės g. 6) prie Joninių laužo – čia etnologė Gražina Kadžytė primins Joninių nakties apeigas, papročius. Iškilmingai bus pasveikinti ir vainikuoti Jonai,…

Vakar į jubiliejinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio sceną lipę „Memeland“, Kiko Berenguet kvartetas bei Karsu abejingų nepaliko, tačiau penktadienis žada pažerti dar daugiau staigmenų. Šiandien netrūks ne tik džiazo, bet ir bus duotas startas KLAIPĖDA JAZZ čempionatui, muzikos galia tikinčius žmones suburs projektas „Muzika gydo“. Vidurdienį Lietuvos ORC čempionate KLAIPĖDA JAZZ varžysis stipriausios kreiserinės jachtos. Penktadienį įvyks navigacinės lenktynės, šeštadienį ir sekmadienį bus kovojama priešvėjinėje/pavėjinėje distancijose. 12 val. Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvies į gražia tradicija tapusį muzikos terapijos seminarą „Muzika gydo“. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) vyksiantis projektas, pasitelkiant muzikines improvizacijas, padės kiekvienam, siekiančiam išsilaisvinti iš savo vidinių ar išorinių barjerų. Patikėti stebuklingomis muzikos galiomis padės išskirtinę praktiką muzikos terapijos srityje sukaupęs Linas Švirinas. Seminarą savo patirtimi ir žiniomis šiais metais praturtins ir lietuviškų šaknų turinti bei pirmą kartą mūsų šalyje viešinti JAV atlikėja Nicole Zuraitis. Renginys nemokamas ir atviras visiems! 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta tautodailininkės Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų paroda „Džiazuojantys sodai“. Joje naujausi meistrės kūriniai byloja apie seno amato tradicijų ir kūrybiškumo dermę. Vakaro metu sodai suksis pagal improvizacijų meistro, džiazo pianisto Sauliaus Šiaučiulio muziką. 17.45 val. Klaipėdos piliavietėje bus iškilmingai pakelta Klaipėdos miesto vėliava, o 18…

Jau šiandien prasidės jubiliejinis 25-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Kruizinių laivų terminalą per tris dienas sudrebins 11 išskirtinių pasirodymų, kuriuose publikai koncertuos per pusantro šimto garsiausių pasaulio džiazo ir „world“ muzikos žvaigždžių. „Festivalis klaipėdiečius ir svečius vėl kviečia į muzikinius susitikimus. Intensyviai ruošėmės, negailėjome laiko bei jėgų tam, kad nustebintume ištikimiausių klausytojų dėmesio verta programa – aukšto meistriškumo lygio koncertais, kokybiškais renginiais ar seminarais. Šiemet, kaip ir kasmet, vienoje vietoje pasirodys tikras Lietuvos ir užsienio džiazo muzikos žvaigždynas. Tad atvykti į nemokamus koncertus – tiesiog būtina“, – sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė. Anot I. Grubliauskienės, ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį ant scenos lips atlikėjai iš Lietuvos, Ispanijos, Turkijos, Lenkijos, JAV, Danijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Izraelio. Šiandien festivaliui nuo 18.30 val. Kruizinių laivų terminale startą duos viena geriausių ir išradingiausių Vakarų Lietuvos džiazo muzikantų grupių – „Memeland“, kurios pradininku buvo dar 1978 m. Pranciškaus Narušio suburtas istorinis „Klaipėdos diksilendas“. Naują, legendinio kolektyvo etapą įkvėpė klaipėdiečio saksofonisto Laimono Urbiko noras ir siekis išskirtiniams koncertams suburti tradicinio džiazo mėgėjus. Dabartinis grupės sąstatas, kurio branduolyje – nuo pirmosios kolektyvo įkūrimo dienos grupei priklausantis vienas ryškiausių tradicinio džiazo pianistų Lietuvoje, maestro prof. Saulius Šiaučiulis bei ilgametis grupės narys, būgnininkas Edmundas Federavičius, koncertines programas…

„Jūra tinka kiekvienam!“ – šitokiu šūkiu visus svečius šiemet pasitiks jau 60-oji Jūros šventė. Paskutinį liepos savaitgalį svečius pakviesiantis didžiausias vasaros renginys tikisi sulaukti maždaug 500 tūkst. lankytojų. Trečiadienį, gegužės 29 d., Klaipėdoje oficialiai paskelbtas Pagrindinis šventės rėmėjas – juo tapo bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) prekės ženklas „Švyturys Nealkoholinis“. Šventė ir jos tradicijos „Šiemet švęsime 60-ąją Jūros šventę, o pačiai šventės tradicijai jau sukanka 85-eri. Kai kalbame apie tai, kad Klaipėdoje vyksta didžiausias vasaros renginys, turėtume nepamiršti, kad jis turi ilgą, gražią ir prasmingą tradiciją, kurios esmė – stiprinti mūsų žmonių pasididžiavimą, jog turime didžiulį turtą – jūrą, esame jūrinės valstybės žmonės, tad ir gyvename, ir svajojame šiek tiek kitaip – laisviau, kūrybiškiau, jausdami beribį horizontą“, – oficialioje rėmimo sutarties pasirašymo ceremonijoje kalbėjo Jūros šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys. R. Žiubrio teigimu, Lietuvoje jau egzistuoja lankymosi Jūros šventėje tradicija. Metai po metų paskutinį liepos savaitgalį žmonės vyksta į Klaipėdą ir vos tik pasibaigus renginiui organizatoriai sulaukia užklausų apie kitų metų šventės datą. Praktika rodo, kad tai ypač svarbu emigrantams, kurie apsilankymą tėvynėje derina ir prie Jūros šventės laiko. Ilgame šventės tradicijų sąraše ir šiemet nepakitusi lieka dar viena eilutė – pagrindinis renginio rėmėjas. Juo jau daugelį metų…