Turizmas

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net 7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. „Užsienio turistų augimas – itin optimistinis ir remdamiesi pirmojo metų pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šitie metai bus labai geri, tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau, tiek absoliučiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs esamu lygiu, latvius pavysime 2024, o estus 2030 metais. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą,”- teigia Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius Dalius Morkvėnas. Vokietija išlieka lydere tarp šalių, kurių gyventojai svečiuojasi Lietuvoje. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Vokietija išlieka pirmoje vietoje pagal turistų skaičių Lietuvoje.…

Nors registracija kitų metų kruiziniam sezonui dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, kad jis atplauksiančių laivų ir turistų skaičiumi sutriuškins visus buvusius rekordus. Naujausiais duomenimis, yra užsiregistravę net 68 kruiziniai laivai. Iki šiol daugiausiai kruizinių laivų sulaukta 2007 metais, tuokart kruiziniai laivai į Klaipėdą užsuko 65 kartus. „Nuotaikos tikrai optimistinės – matome, kad Klaipėda yra įdomi ir patraukli kruiziniams turistams. Susidomėjimą mūsų vieninteliu šalies uostamiesčiu jaučiame ir tarptautinėse parodose. Kitų metų kruizinis sezonas bus išskirtinis ne tik laivų bei turistų gausa, bet ir savo trukme – pirmasis kruizinis laivas atvyks labai ankstyvą pavasarį – kovą, o paskutinis – spalio pabaigoje. Ilgas kruizinis sezonas ne tik sprendžia turizmo sezoniškumo problemas, tačiau kelia ir papildomų iššūkių turizmo ir uosto specialistams. Būtina pasirengti priimti laivus bet kokiomis oro sąlygomis, pasirūpinti, kokiomis pramogomis nustebinti turistus šaltuoju metų laiku“, – apie artėjantį kruizinį sezoną pasakojo Kristina Gontier, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė. Liepos 22 dienos duomenimis, Klaipėdoje sulaukta 30 kruizinių laivų, jais atplaukė 41 694 turistai. Šiais metais uostamiesčiui pavyko prisivilioti rekordinį skaičių pirmą kartą atplaukusių laivų – net 10. Jų žvalgytuvės ypač svarbios tolimesniam kruizinės laivybos augimui. 2019-aisiais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuks 51 kartą, laukiama apie 80 000…

Šiandien, liepos 9d., iki 22.00, Klaipėdoje vieši 133 m ilgio „Star Pride“ kruizinis laivas. Po Bahamų vėliava plaukiojantis laivas į Klaipėdą atvyko pirmą kartą. Taip pat iki 22.00 Klaipėdoje vieši po Portugalijos vėliava plaukiojantis 135 m ilgio laivas „Ocean Majesty“. Šiais laivais į uostamiestį atvyko beveik 800 svečių. Parengta pagal Klaipėdos miesto TIC informaciją

375,6 tūkst., arba net 15,4 proc. daugiau. Šis vietinių turistų augimas 2019 m. I ketvirtį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę Lietuvos gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 795,6 tūkst. nakvynių, t.y. net 14,1 proc. daugiau nei 2018 m. I ketvirtį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 663,4 tūkst. turistų, arba 10,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Lietuviai po savo šalį keliauja daugiau nei estai ar latviai. Vietinio turizmo augimas pirmą ketvirtį net pakoregavo Lietuvos turizmo rinkos dalis: po šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai sudarė 56,6 proc. visos turizmo rinkos. Šis rodiklis kompensuoja turistų iš užsienio srautams būdingus sezoninius svyravimus. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30 proc., Estijoje – apie 40 proc. visos turizmo rinkos. Augimas kaip visoje Europoje. “Užsienio turistų augimas Lietuvoje minėtą laikotarpį – 287,8 tūkst., arba +5,4 proc. – atitiko pasaulines tendencijas: Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos teigimu, visame Europos regione užsienio turistų srauto augimas per pirmus tris metų mėnesius vidutiniškai siekė 5 proc. Kitą ketvirtį prognozuojamas užsienio turistų srautų suintensyvėjimas. Itin optimistinis rodiklis – auganti vidutinė užsienio turistų viešnagės trukmė Lietuvoje”, – teigia “Keliauk Lietuvoje” vadovas…

Uostamiestį pasiekė džiugi žinia. Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinė taryba nusprendė Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimius 2019 m. vasaros sezonui apdovanoti Mėlynąja vėliava. „Toks įvertinimas nebuvo netikėtas, tačiau labai nudžiugino. Stengėmės įgyvendinti uostamiesčio savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano uždavinį – siekti Mėlynosios vėliavos statuso Klaipėdos paplūdimiams. 2017 metais ja apdovanotas Smiltynės paplūdimys, pernai – Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiai, kuriuose ji plevėsuos ir šiemet“, – pasakojo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Siekiant gauti šį, tik vienam sezonui suteikiamą, prestižinį apdovanojimą, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti tarptautinius vandens kokybės, aplinkosauginius, saugumo bei paslaugų reikalavimus. Pastaruosius tikrina užsienio ir vietiniai inspektoriai. Jei randama trūkumų, vėliava turi būti nuleidžiama. Pakelti ją galima tik tada, kai visi trūkumai pašalinami. Mėlynoji vėliava tampa puikia gaire planuojant aplinkosaugą ir turizmą, pritraukiant daugiau svečių iš Lietuvos ir užsienio. Gautas statusas padeda Klaipėdos, kaip miesto prie jūros, populiarinimui tarptautiniu mastu. „Europoje egzistuoja nuostata, kad tuose paplūdimiuose, virš kurių plevėsuoja Mėlynoji vėliava, galima rasti visko, ko reikia poilsiautojui – nuo infrastruktūros iki švaros. Todėl neabejoju, kad tai puikus rodiklis miesto svečiams“, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Oficiali vėliavos įteikimo ceremonija numatoma atidarant vasaros sezoną.…

Po pirmų trijų šių metų mėnesių Lietuvos oro uostai fiksuoja kryptingą įmonės rezultatų augimą. Bendrovė aptarnavo 13,4 tūkst. skrydžių ir perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Stabiliai augančius rodiklius siekiama užtikrinti ir toliau šiais metais. Prabėgus pirmajam metų ketvirčiui didžiausią perskraidintų keleivių rezultatą fiksavo sostinės oro vartai, aptarnavę daugiau kaip 1 mln. skridusiųjų. Užtikrintai dirbo antrasis pagal dydį Kauno oro uostas, per kurį skrido daugiau kaip 244 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas aptarnavo daugiau kaip 68 tūkst. keleivių. Visuose trijuose filialuose pasiekti geresni rodikliai nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad susumuoti rezultatai rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės veiklos procesai vyko visu pajėgumu ir užsibrėžtus tikslus pasiekti pavyko. „Lygindami šių metų pradžią su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu jaučiame toliau vykstantį visų trijų oro uostų augimą, nepaisant to, kad iš didžiausių sostinės oro vartų keletas krypčių buvo atšaukta. Jas kompensavo šūsnis naujų krypčių, pradėjusių veikti jau praėjusių metų pabaigoje. Tai ir lėmė, kad metams prasidėjus skaičiuojame tiek didėjančius skrydžių, tiek keleivių srautus“, – teigia A.Stikliūnas. Šių metų sausį, vasarį ir kovą Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 13…

Kovo 6-10 dienomis Klaipėda, Klaipėdos regionas ir visa Lietuva buvo pristatoma didžiausioje tarptautinėje parodoje Europoje “ITB Berlin”. Parodos metu buvo pristatytas Klaipėdos miestas ir regionas, buvo teikiama informacija apie atvykimo galimybes (skrydžiais, keltais, keliais), apgyvendinimo bei kitas paslaugas aktualias besidomintiems svečiams. Pristatyti: populiariausi lankytini objektai, dideji kultūriniai bei sporto renginiai, iliustracinė dalomoji medžiaga. „ITB Berlin“ dalyvavo daugiau kaip 10000 įvairių dalyvių (organizacijų atstovų. 181 šalis ir regionas pristatė savo paslaugas 26 parodos salėse; Per penkias dienas trukusią parodą apsilankė apie 160000 dalyvių iš kurių 113500 lankytojų; Parodos dalyviai domėjosi atvykimo į Klaipėdą ir Klaipėdos regioną automobiliu, namelais ant ratų, kruiziniais laivais bei skrydžiais. Sulaukta daug klientų, kurie ketina 2019 metais atvykti į Lietuvą ir Klaipėdą, bei turėjo pasiruošę konkrečius klausimus dėl jų planuojamos viešnagės. Lankytojai parodoje žinojo, ko ieško ir dėsningai siekė susirinkti atsakymus į aktualius klausimus padėsiančius planuoti atostogas. Iš pokalbių paaiškėjo, kad nemaža dalis jų ketina atvykti konkrečiai kruiziniais laivais ir teiravosi, kiek toli nuo kruizinių laivų terminalo yra senamiestis ir lankomiausios vietos. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Gamta žiemą – ne mažiau žavi, ypač žvelgiant iš viršaus į apsnigtą kraštovaizdį: balti miškai, iš ledo gniaužtų besivaduojantys upeliai, užšalę ežerai… Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuruojanti nacionalinius, regioninius parkus, ir kelionių po Lietuvą portalas „pamatyklietuvoje.lt“ kviečia jus šią žiemą dalyvauti kelionių žaidime bei aplankyti 10 apžvalgos bokštų saugomose teritorijose.   Sausio – vasario mėnesių savaitgaliams siūlome net tris kelionių kryptis ir iššūkį, užkopti į 10 apžvalgos bokštų Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Žemaitijoje. Žiemos savaitgaliai, gal kiek neįprastas, bet puikus laikas leistis į išvykas po Lietuvą. Baltu sniego rūbu pasipuošusi gamta mums dovanoja kerinčius žiemos peizažus, o gražiausi jie atsiveria nuo apžvalgos bokštų. Kaip dalyvauti žaidime? – Atsidarykite šį kelionės maršrutą savo telefono interneto naršyklėje; – Vadovaudamiesi maršruto nuorodomis aplankykite ir pasižymėkite prie visų dešimties maršruto apžvalgos bokštų; – Aplankius visas vietas gausite prizo kodą, kurį galėsite iškeisti į šio žaidimo prizą. Leiskitės į žiemos nuotykių kupiną kelionę-žaidimą, aplankykite 10 apžvalgos bokštų, žaiskite ir laimėkite knygą apie saugomas teritorijas bei kvietimą į būsimo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto Nemuno kilpų regioniniame parke atidarymą (planuojamas 2019 gegužę). Dzūkijos kryptis: 1. Dzūkijos nacionaliniame parke – Merkinės apžvalgos bokštas (Bokšto apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 metrų aukštyje. Jos primena stilizuotas pušų lajas, nuo kurių atsiveria…

Prasidėjo balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018. Dešimtyje nominacijų – 30 Turizmo departamento, turizmo asociacijų ir turizmo profesionalų atrinktų nominantų. Tarp jų – MO įkūrėjai, visą šalį užbūrusi iniciatyva „Surink Lietuvą“, Jokūbas Laukaitis ir kiti, labiausiai prisidėję prie Lietuvos sužibėjimo turizmo padangėje. Balsą atiduoti gali kiekvienas svetainėje turizmosekmingiausieji.lt iki gruodžio 30 d. Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2019“ jau sausio 25 d. „Užsieniečių turistų skaičius Lietuvoje yra stulbinantis – vien per 9 šių metų mėnesius po mūsų šalį bent su viena nakvyne jau keliavo 2,6 mln. turistų. O Lietuvos kaip patrauklios turistinės šalies žinomumas auga kaip ant mielių. Prie to labai prisidėjo daug žmonių ir organizacijų – dauguma jų nominuojame metų Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimams. Labai skatiname visus prisijungti prie balsavimo nulemiant, kam atiteks Lietuvos „Turizmo Oskarai 2018“, – kviečia Turizmo departamento Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. 1 nominacija: Sėkmingiausias 2018 metų turizmo ambasadorius: Fotografas Marius Jovaiša. Už nepaliaujamas „Neregėtos Lietuvos“ paieškas. Už Lietuvos, šturmuojančios XXI amžių, vardo sklaidą pasaulyje. Už kurstomą pasididžiavimą šalimi, kuri turtinga ne tik tautiniu paveldu ir gamtiniais kraštovaizdžiais, bet ir inovacijomis bei ateities technologijomis. VšĮ „Global Lithuanian Leaders“. Už tikėjimą karjeros aukštumas užsienyje bei Lietuvoje pasiekusių lietuvių vienybe. Už…

Atvykti į Klaipėdos regioną keliautojus paskatina jame esanti veiklos įvairovė, gamtos grožis, vietovės saugumas ir orų sąlygos. Praėjusią vasarą gausus saulėtų dienų skaičius ženkliai išaugino turistų srautus ir sukūrė idealias sąlygas pažinti kraštą bei jame ilsėtis. Tokiomis žiniomis dalinasi Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkė Romena Savickienė. Jos teigimu, įgyvendinus reikiamus darbus, kitą vasarą rezultatai galėtų dar labiau nustebinti. Turistų atvyko daugiau, jie ilsėjosi ilgiau Klaipėdos regionas keliautojams patrauklus lankomais kultūriniais objektais, apgyvendinimo paslaugų pasiūla bei kokybe, kulinariniu paveldu, be to, poilsiautojai šioje vietovėje jaučiasi saugūs. Praėjusi vasara regiono lankytojus dar lepino ir puikiu oru, aktyvus turistinis sezonas prasidėjo gegužės pradžioje ir baigėsi spalio pirmomis dienomis. Klaipėdos rajono informacinis centras per 2018 metus jau užfiksavo beveik 8 tūkst. lankytojų, Šilutės turizmo informaciniame centre iki šiol apsilankė beveik 9 tūkst. turistų, panašus lankytojų skaičius fiksuotas ir Kretingos rajone, Neringos – 27 tūkst., Palangos informacinis centras pateikia duomenis apie 79 tūkst. lankytojų, o Klaipėdos mieste suskaičiuojama daugiau nei 102 tūkst. turistų (64 tūkst. atvyko į Klaipėdą kruiziniais laivais, o daugiau nei 38 tūkst. apsilankė turizmo informacijos centre). Šalys, iš kurių į regioną atvyksta didžiausi užsienio turistų srautai – Vokietija, JAV, Prancūzija, Latvija. Taip pat sulaukiama keliautojų iš tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, Ispanija,…

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių aviakompanijų Europoje, skelbia rudens išpardavimą ir siūlo 20 proc.* pigesnius šiandien užsakytus skrydžius atrinktomis kryptimis. Skaičiuojant dienas iki žiemos sezono pradžios „Wizz Air“ siūlo Lietuvos keleiviams pasinaudoti galimybe ir įsigyti bilietų itin žemomis kainomis. Ar tai būtų ypatinga staigmena visai šeimai, ar romantiška kelionė dviem – pats metas paskubėti ir rezervuoti skrydį. Bilietų kainos prasideda nuo 9,99 Eur. Iš viso iš trijų Lietuvos oro uostų „Wizz Air“ dabar siūlo 32 maršrutus į 18 šalių. Naujausios kryptis iš Lietuvos oro uostų bus vykdomos Vilniaus–Lvovas bei Kaunas–Turku maršrutais, atitinkamai skrydžius pradedant šių metų spalio 29 d. ir lapkričio 9 d. * 20 proc. nuolaida taikoma, įskaitant mokesčius ir nepasirenkamas rinkliavas, tačiau neįtraukiant administravimo mokesčio. Šis pasiūlymas galioja tik šiandien, spalio  4 d., iki 23.59 val. (Centrinės Europos laiku). Kaina galioja tik užsakymams, atliktiems oro linijų bendrovės svetainėje wizzair.com arba per mobiliąją WIZZ programėlę. ** Kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius. Parengta pagal pranešimą spaudai

Buvusioje areštinėje įrengtas krašto muziejus, kuriame virtualios realybės akinių pagalba galima patekti į kalėjimo kamerą tarp kalinių. Virtualūs gidai, vedžiojantys po miestus, senamiesčius, gatves ir bulvarus bei prikeliantys jų istoriją. Pirmoji paroda Lietuvoje po atviru dangumi su papildyta realybe. Virtualios trasos gamtoje, mėgstantiems aktyvų poilsį. Keliauti ir atrasti skatinantys virtualūs teminiai maršrutai su integruota navigacija ir interaktyviais žaidimais, viktorinomis ar net orientaciniais detektyvais. Išmaniųjų įrenginių pagalba atgyjantys muziejų lobiai su virtualia pilies gynyba, elektroniniais atvirlaiškiais iš praeities ar net interaktyvių saldainių popierėlių kūrimu. Net 40 tokių inovatyvių turistinių objektų visoje Lietuvoje pristato Turizmo departamentas šiandien visame pasaulyje švenčiamos Pasaulinės turizmo dienos proga. Jos tema šiemet – turizmas ir jo skaitmeninis virsmas. „Turistų įpročiai, poreikiai ir keliavimo būdas kardinaliai keičiasi. Jei anksčiau turistinis objektas savaime būdavo pakankama paskata atvykti tiek vietiniam, tiek užsienio turistui, šiandien lūkesčiai yra kur kas didesni, ypač jaunosios, technologijų kartos, kuriai reikia ne tik patrauklaus turinio, bet ir formos. Turizmas žengia į ateitį – skaitmeninės platformos, dirbtinis intelektas, virtualios ir papildytos realybės sprendimai bei kitos technologinės priemonės atveria naujas inovavimo galimybes, kurias Lietuvos turizmo sektorius taip privalo išnaudoti, norėdamas išlikti konkurencingu ir patraukliu“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. „Sakoma, kad kiekvienam iš mūsų skirta nevienodai kilometrų…

„Visit Lita!“ (Aplankykite Lietuvą!) Tokiu kvietimu pažymėtas specialus „National Geographic Israel“ priedas, skirtas Lietuvai. Beveik 40 puslapių leidinyje – penki skyriai, kuriuose hebrajų kalba pristatomi Lietuvos kurortai, gamta, kultūra, aktyvaus turizmo galimybės ir didieji miestai Vilnius bei Kaunas. 40 tūkst. tiražu išleistas žurnalas – bendras Turizmo departamento ir „National Geographic Israel“ redakcijos projektas. Izraelis yra prioritetinė Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka, išskirtinė tuo, kad turistų iš šios valstybės vidutinė viešnagės trukmė mūsų šalyje yra ilgiausia, lyginant su turistų iš kitų šalių viešnagėmis – 4,7 nakvynės, o pagal vidutines vienos kelionės išlaidas turistai iš Izraelio yra tarp daugiausiai išleidžiančių turistų Lietuvoje. „Lietuva yra labai įdomi šalis mūsų skaitytojams dėl įvairių priežasčių. Jos istorija emociškai labai reikšminga žydų tautybės žmonėms, Vilnius – ryški ir charakteringa sostinė, o gamta – tiesiog pribloškianti, nuo Baltijos jūros pakrantės iki miškų masyvų“, – tvirtina „National Geographic Israel“ vyriausioji redaktorė Daphne Raz. Pirmą kartą daugiau apie Lietuvą ji sužinojo, kai Turizmo departamento kvietimu dalyvavo pažintiniuose turuose ir rinko medžiagą publikacijoms apie Vilnių, taip pat apie Kuršių neriją. Tuomet pasaulinio lygio leidinio atstovė suprato, kad Lietuvos lobiai dar nepakankamai žinomi Izraelio turistams. „Po mūsų inicijuoto sėkmingo specialaus priedo vietiniams turistams „National Geographic. Nepažinta Lietuva. 100 netikėtų atradimų“ įdėjome daug…

Lietuvos oro uostai toliau sėkmingai didina krypčių ir keleivių skaičių visuose šalies oro uostuose. Rugpjūčio mėnesį keleivių skaičius šalies oro vartuose, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 49 proc., o įvykdytų skrydžių daugėjo beveik trečdaliu. Iki metų pabaigos bendrovė tikisi pasiekti dar didesnių veiklos rekordų – aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių ir įvykdyti daugiau nei 60 tūkst. skrydžių. „Galime pasidžiaugti ir vasarai pasibaigus drąsiai pasakyti, kad Lietuvos oro uostų nuveikti darbai bei pasiekti rezultatai rodo tvirtą ėjimą solidaus augimo ir veiklos efektyvinimo kryptimi. Aukšti rezultatai mus skatina su dar didesne energija kibti į laukiančias užduotis ir gerinti Lietuvos pasiekiamumą oru, siekiant pasiūlyti patrauklias ir svarbias kryptis verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams“, – sako Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffė. Rugpjūčio mėnesį šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 600 tūkst. keleivių, t. y. net 200 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausias augimas pasiektas Vilniaus oro uoste. Per jį skrido apie 480 tūkst. keleivių – beveik 340 tūkst. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai vis dar vyko pagrindinių šalies oro vartų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai ir didžiąją dalį šalies oro uostų funkcijų buvo perėmęs Kauno oro uostas. Antras pagal dydį Kauno oro…

Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio traukinio reisai, kuriais keleiviai rugsėjo 29 d. iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, pirmaisiais mėnesiais iš Kijevo į Rygą vyks bandomieji važiavimai. Įvertinus jų rezultatus, ateityje gali keistis traukinio išvykimo laikai, galbūt – ir dažnis. „Siekiame plėsti kelionių traukiniais geografiją. Vystome ne tik vietinio susisiekimo maršrutus, bet ieškome ir galimybių vežti keleivius į užsienio šalis, tad nuo šio rudens dalyvaujame šiame projekte. Keturių sostinių traukinys – sudėtingas ir ambicingas užmojis, tad pirmąjį pusmetį vyks bandomieji važiavimai, kurių rezultatai ateityje leis paslaugą tobulinti“ – sako Keleivių vežimo direkcijos vadovas Linas Baužys. Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Rygą truks apie 4 val. 30 min., iš Šiaulių – apie 2 valandas. Traukiniai Kijevas-Ryga kol kas kursuos kartą per savaitę. Bilietus į traukinius jau galima įsigyti geležinkelio stočių kasose, ateityje planuojama bilietais prekiauti ir internetu. Kelionės kaina važiuojant iš Šiaulių į Rygą kainuos nuo 16  eurų, iš Vilniaus – nuo 23 eurų. Traukinio bilietai Vilnius-Kijevas kainuos nuo 50 eurų.…

Vasarą į pajūrį keliaujame pasilepinti saule ir jūra. Jei tingus poilsis jums ne prie širdies – patyrinėkite mūsų siūlomą maršrutą, kad pamario krašte atrastumėte žaliuojančių parkų, šimtamečių medžių ir permainingų laikmečių audras atlaikiusių architektūros vertybių. Ką pamatyti Šilutėje? Lankantis Šilutėje, neįmanoma nepastebėti geltono metalinio tilto per Šyšos upę. Šilutės ir Rusnės apylinkes jungiantis tiltas pastatytas dar 1914 metais. Jį projektavęs inžinierius Fabianas konstrukciją kūrė pagal to meto tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Nors praėjo šimtmetis, šiandien lenktais skliautais papuoštas tiltas – ryškus urbanistinis akcentas. Tik už poros šimtų metrų nuo Pakalnės žvejų uosto kabo prieš penkerius metus visiškai atnaujintas, vietinių vadinamas „beždžionių tiltas“. Virš Pakalnės upės esantis medinis kabamasis tiltas yra puiki pramoga visai šeimai. Bijantys aukščio, žengdami nuolat judančiu tiltu, turės susikaupti. Keliaujant sausumos keliais, po Vakarų Krantą verta aplankyti iki mūsų dienų gyvuojančius šimtamečius medžius. Vienas jų – Didžioji tuja – auga šalia Kintų girininkijos pastato. Šis gamtos paminklas yra net septyniolikos metrų aukščio, medis matomas iš toli. Didžioji tuja – antras pagal dydį tokios rūšies medis Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje. Kiek žiemų šis medis išgyveno, sunku pasakyti, nes tuja yra dvikamienė. Girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902–1912 metus, todėl spėjama, kad tais…

Kiekvienas iš mūsų turėtų  saugoti ir puoselėti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą. Pristatome  TOP 5 vietas, kur tikrai per dieną nueisite daugiau kaip 10 000 žingsnių. Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas Šilutės rajone telkšo Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. 2004 m. ši vietovė taip pat tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Viena didžiausių pelkių Lietuvos teritorijoje kartu su šalia esančiu durpynu užima daugiau nei 2500 ha plotą. Jos paviršiumi nutiestas 1,2 km ilgio pažintinis takas, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda ir sudaro vienpusį 11 stotelių maršrutą. Keliaudami turėsite retą galimybę sužinoti, kaip susiformavo ši pelkė, pažinti drėgnoje žemėje išaugusius augalus ir pasigrožėti smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis. Pažintinis dendrologinis takas Gamtos mylėtojus kviečiame persikelti keltu į kitą krantą ir pasivaikščioti unikaliu dendrologiniu pažintiniu taku, esančiame Juodkrantės sengirėje. Kiek daugiau kaip 1,5 km ilgio dendrologinis pažintinis takas, įrengtas šiaurinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje, ties Gintaro įlanka. Take yra 16 stotelių, kuriose galima rasti stendų su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Nuo tako pradžios paėjus apie kelis šimtus metrų ir pasukus kairėn, rasite įspūdingą garsų gaudyklę, primenančią megafoną. Šis medinis prietaisas ne tik „sugauna“, bet ir sustiprina miško garsus tam, kad žmogus galėtų mėgautis gamtos simfonija. Smiltynės Sveikatingumo takas Klaipėdos miestui ir Kuršių nerijos…

Klaipėda ir Palanga iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ne tik turtinga istorija, kultūra ar įvairia gamtine aplinka, bet ir tuo,  jog tai daugiausiai lankytojų vasarą sulaukiantys miestai, viliojantys maudynėmis Baltijos jūros bangose, ramiu tinginiavimu kopose ir audringu naktiniu gyvenimu. Danės upės pakrantė ir skveras Dangės upės pakrantė ir šalia esantis skveras – tai maža oazė Klaipėdos miesto centre. Praeityje šiame skvere stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Iki XVIII a. vidurio kitoje upės pusėje esantys pastatai įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. Vėliau ši teritorija buvo padalinta į sklypus ir išnuomota pirkliams – jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus. Unikalus savo pastatymo vieta, platėjančia forma ir netaisyklingu užstatymo plotu statinys prie pat Danės upės XIX a. tapo jūrų ir upių prekybos ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalis. Jis buvo naudojamas ne tik grūdų produktų saugojimui ir prekybai, bet ir kaip geležies gaminių sandėlis, parduotuvė. Po karų, nusiaubusių Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas. Kartu pasikeitė ir ši vieta.  Dabar istoriniame pastate Žvejų g. 18A įkurtas „Michaelson boutique hotel“ viešbutis, o Dangės upės skvere neliko senų pastatų, tačiau žaliuoja daug vertingų augalų. Klaipėdos universiteto botanikos sodas Iš Klaipėdos miesto centro palei Dangės upę…