Parodos

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kovo 16 d., šeštadienį, 14 val. kviečia į naujos knygos „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ pristatymą ir susitikimą su jos sudarytoju istoriku Mindaugu Surbliu. Naujojo leidinio, kuris nukelia į tarpukario Palangą, dėmesio centre – ilgametis miesto burmistras Jonas Šliūpas. Po pristatymo susirinkusiųjų lauks elektromobilis, kuriuo visi leisis į kupiną įspūdžių kelionę po Palangos kurortą spalvingos ir kontroversiškos asmenybės – Jono Šliūpo – keliais. Jonas Šliūpas (1861–1944) – tai nepaprastu aktyvumu, gabumu ir atkaklumu tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje garsėjusi asmenybė, kuri savo darbais ir idėjomis visuomenėje vis įžiebdavo audringų diskusijų. Jo biografijoje gausu neeilinių patirčių, neįtikėtinų likimo posūkių, pakilimų ir paklydimų. Tačiau vis dar stinga dėmesio įvairiapusei jo kaip aušrininko, gydytojo, laisvamanio, redaktoriaus ir vertėjo, veiklai, o ypač – jo Palangos laikotarpiui. Dauguma išsamesnių darbų pasirodė prieš keliolika ar net keliasdešimt metų. Anot knygos rengėjo, muziejaus istoriko Mindaugo Surblio, naujuoju leidiniu „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ siekiama pristatyti spalvingojo ir kontroversiškojo J. Šliūpo veiklą tarpukario Palangoje bei atskleisti mažiau žinomus, neištyrinėtus ar tik dabar atrastus ilgamečio burmistro biografijos faktus senųjų fotografijų kontekste. Knygos pavadinime žodis „kelionė“ atsirado neatsitiktinai: ji kviečia atrasti J. Šliūpo laikų Palangą ne tik žvalgantis muziejuje, bet ir vaikščiojant po miestą. Skaitytojų laukia 22…

Palangos koncertų salė visuomenei atveria unikalią ekspoziciją – ketvirtadienio popietę čia atidaryta Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui skirta paroda. Neįpareigojančioje kamerinėje aplinkoje vykęs renginys veikiau priminė jaukų pokalbį, kuris subūrė maestro artimus žmones bei nuoširdžius jo talento gerbėjus. „Tam tikra prasme tai simboliškai atliepia ir pačios parodos idėją – tikimės, kad ji publiką kvies šiltai, jautriai ir neabejotinai nostalgiškai prisiminti vieną garsiausių ir mylimiausių mūsų šalies atlikėjų“, – sako Palangos koncertų salės direktorė Aida Aleksandrovienė. Renginyje ir jautriais, ir šmaikščiais prisiminimais apie maestro dalijosi ilgametis jo bičiulis palangiškis Saulius Žulkus, renginių organizatorius ir vedėjas, Palangos savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis, atlikėjo scenos bendražygis Edmundas Kučinskas, kurio karjera prasidėjo būtent nuo S. Povilaičio dainų. „Turbūt kiekvieną žmogų vėliau ar anksčiau aplanko tokia mintis – ar mane prisimins kas nors, kai manęs jau nebebus šioje žemėje? Todėl manau, kad Stasys nuoširdžiai džiaugtųsi, matydamas, kad atsimena, kad žino jo dainas, – teigė E. Kučinskas. – Ir tikiu, kad dar daugelį daugelį metų jo dainos bus dainuojamos. Tai yra tiesiog kažkoks fenomenas.“ Kaip prisiminė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, net ir po to, kai Palangos koncertų salę papuošė rekordinis S. Povilaičio autografas, nenustojo kirbėti mintys, kaip dar būtų galima įprasminti legendinio atlikėjo atminimą. Ir viena…

Klaipėdietis dailininkas Aurimas Anusas, mažosios metalo plastikos ir akvarelių kūrėjas, talentingas piešėjas, Naujojoje Klaipėdos galerijoje pristato pastaraisiais metais sukurtų akvarelių ir piešinių parodą. Dailininko kūryboje dominuoja jo pamėgtas peizažo žanras. Paveiksluose, kurių pagrindinę dalį sudaro piešiniai spalvotais pieštukais, autorius perteikia Vakarų Lietuvos, Kuršių marių bei Neringos kopų motyvus. Apie menininką Aurimas Anusas gimė 1966 m. Klaipėdoje. 1980–1985 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume meninio metalo apdirbimo specialybės. 1988–1993 m. studijavo Talino aukštojoje meno mokykloje, Metalo meno katedroje. Studijas baigė su pagyrimu. Nuo 1993 m. dirba Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje piešimo ir skulptūros mokytoju. Nuo 2013 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. A. Anusas kuria mažosios plastikos, metalo skulptūros, akvarelės bei piešinio žanrų srityse. Dailininko kūrybos objektas yra Klaipėdos krašto kultūrinis ir istorinis paveldas. „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22 Paroda vyks iki gruodžio 6 d.

Skautų bendruomenė  nuoširdžiai kviečia atvykti į parodos „1993m. pirmoji atgimusios Lietuvos jubiliejinė skautų stovykla „Lituanica93“ Palanga“  bei renginių ciklo „Palanga ir skautai“ Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje lapkričio 7d. 17:30 val. atidarymą. Renginyje taip pat dalyvaus: aktorius, režisierius, 2023m. Jubiliejinės stovyklos „Tarp trijų vandenų“ viršininkas, skautas vytis Paulius Tamolė, Plungės „Gondingos“ tunto tuntininkas, 1993m. jubiliejinės stovyklos „Lituanica93“ Palanga viršininko pavaduotojas, skautas vytis Žydrūnas Pilitauskas, Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė, skautų istorijos III tomo sudarytoja fil.Nomeda Bepirštytė, Palangos skautai ir palangiškiai. Renginį ves VŠĮ „Strteginių iniciatyvų centro direktorius“, lordo R.Baden-Povelio vardo gatvės atgavimo iniciatyvinės grupės vadovas, skautas vytis Alkas Paltarokas.

Nuo spalio 20 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta Kaija Hinkula ir Henna Aho grupinė paroda „Tokiomis sąlygomis / Under Conditions“. H. Aho ir K. Hinkula tyrinėja tapybą, jos naujas formas ir galimybes mūsų gyvenamuoju metu – ribas, erdviškumą, medžiagiškumą, santykį su asmenine istorija bei supančia tikrove. Tradicinę paveikslo formą laisvai praplečiantys kūriniai komentuoja supantį pasaulį ir kuria erdvę, kurioje meistrystė bei kasdienybė, utopija ir vartotojiškos visuomenės kritika susilieja į procesualią visumą išplėstinės tapybos kontekste. Paroda veiks iki lapkričio 12 dienos. BEVEIK TIESMUKI PAVEIKSLAI Pasak meno kritiko Eero Karjalainen, „tapyba kaip meno rūšis tempiasi sunkų bagažą. Aktyviausiai tyrinėjama, aktyviausiai perkama – ir, ko gero, aktyviausiai produkuojama – meno forma daugeliui menininkų ir menotyrininkų atrodo prislėgta visos šios naštos. Ką dar pasakyti apie tapybą, kai tiek daug jau padaryta bei pasakyta? Galima drąsiai teigti, kad tapyba pasiekė savotišką oksimorono būvį: jos vaidmuo muziejuose ir vadovėliniuose pavyzdžiuose neginčijamas, tačiau šiuolaikinio meno infrastruktūrose ji ne visada priimama kaip savaime suprantamas dalykas, nėra itin matoma. Paradoksas slypi pačioje matomumo sąvokoje, nes tapybos recepcijos pokytis tapo akivaizdus ir giliai įleido šaknis. Jau nebeįdomu ką nors atpažinti kaip tapybą; dėmesys į ją krypsta veikiau kaip į meninės veiklos…

„Jaunojo dizainerio prizas“ tai – VDA Dizaino inovacijų centro kasmet inicijuojamas konkursas, skirtas atrasti bei pamatyti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Šiemet konkursas vyko tryliktą kartą ir vertinimui sulaukė 90 paraiškų iš 10-ties Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų. Pradedančiųjų dizainerių pateiktos paraiškos buvo suskirstytos į skirtingas kategorijas: produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų. Paroda „Jaunojo dizainerio prizas’23“ veiks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo š. m. spalio 20 d. iki lapkričio 12 d. Parodoje bus eksponuojama net septyniolika įdomiausių bei geriausių konkurso darbų.  Šiais metais pirmą kartą konkursui pateiktas paraiškas vertino rinktinė dizaino profesionalų komisija iš užsienio: virtualios kolekcinio dizaino ir amatų galerijos „ADORNO“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Kristian Snorre Andersen (Danija), prabangios mados prekinių ženklų ekspertas Alessandro Maria Ferreri (Italija), grafinio dizaino studija „Omnigroup“ (Šveicarija), architektūros ir dizaino biuro „Sampling“ pagrindinė partnerė, tyrėja bei Latvijos dailės akademijos dėstytoja Liene Jākobsone (Latvija), profesorė, daugelio Lenkijos ir Europos dizainą populiarinančių parodų kuratorė, tyrėja ir rašytoja Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija). 2023 metų „Jaunojo dizainerio prizo“ parodos architektūra ir vizualinė komunikacija padeda atskleisti jaunųjų dizainerių kūrybinį procesą, kuris dažnai būna šiek tiek chaotiškas, savotiškas juodraščių, maketų ir minčių žemėlapis. Todėl ekspozicinėje įrangoje naudojamos virvės savotiškai apjungia skirtingas kategorijas, idėjas ir paieškas. …

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) spalio 26 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaroma Daivos Ložytės keramikos paroda „(Pa)likimas“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė ir parodos kuratorė Danguolė Ruškienė. Vokalines improvizacijas atliks Indrė Dirgėlaitė. Parodoje – nuo 2017 m. kuriamas skulptūrinių kompozicijų ciklas, kuriame autorė toliau gilinasi į nuolatines savo kūrybos temas – žmogaus būsenas. Naujausi ciklo „(Pa)likimas“ darbai nuosekliai tęsia autorės kūrybinę liniją, juose kalbama apie mūsų tautos savastį įvaizdinančių ženklų svarbą. Pirmieji šio ciklo kūriniai jau buvo eksponuoti Tarptautiniame formos meno festivalyje „Faktas-Forma ’19“, Baltijos šalių tarptautinėje šiuolaikinės keramikos parodoje „Pavasaris 2019“, „Pavasaris 2020“ ir „Vakarų vėjai ’20: (Ne)priklausomi“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė ir parodos kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Klaipėdos galerijoje paroda veiks iki gruodžio 2 d. „D. Ložytė, kaip jai įprasta, toliau lieka prie žmogaus būties temos, tik šįkart žymiai praplečia analizuojamą lauką. Dabar ji koncentruojasi ne į pavienio individo jausenas, bet abstrahuoja jas iki bendrų patirčių ir gilinasi į tautos – kaip stambesnės sociumo struktūros – darinį. Nors aktualūs išlieka individualūs asmens bruožai, bet dabar svarbesnės tampa aplinkybės, priežastys nulėmusios istoriškai susidariusios žmonių bendruomenės savastį. Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų tautą jungia ne tik bendra istorija, kilmė, žemė kurioje gyvename, kalba ir kultūra.…

BENAS ŠARKA. „SAPNUOJANT MĖMELĮ“ B. Šarkos kūrybą pristatys menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Aktorius ir režisierius Benas Šarka, prieš keletą metų pradėjęs fotografijų ciklą socialiniame tinkle Facebook, kviečia publiką susipažinti su savo darbais atviroje erdvėje – Žvejų rūmų I aukšto fojė. Parodoje eksponuojamos tik su Benui būdinga išmone ir teatrališkumu įamžintos akimirkos, įamžinusios griūvančius senuosius miesto pastatus, apleistas erdves ir kitus skaudulius.„Ne aš teatralizuoju miestą, o situacija. Fotografijose mano reakcija, atsakas į tai, ką šiandien kalba miesto erdvės – apie mūsų, klaipėdiečių, identitetą, Ne apie pastatus, o apie žmones…“ (Benas Šarka) „B. Šarkos fotografijose – tylūs šviesos ir šešėlių dialogai. Pasaulis, kurio nei buvo, nei bus, bet jis čia atrodo pernelyg realus, kad juo nepatikėtum. Autorius simuliuoja pats save, imituoja iš pirmo žvilgsnio absurdiškas situacijas. Tačiau jos atrodo grynesnės už patį gyvenimą. Jos – apie dalykus, kuriuos tik nedaugelis pastebi. Iš klampios būties lipdomos nekintančios prasmės, apibrėžiamas santykis su praeitimi, neprarandant ryšio ir su dabartimi. Fotografija – kalbėjimas šviesa. Ir tai itin paranku B. Šarkai, kuris net ir puikiai valdydamas žodį, pirmenybę visuomet teikia vaizdui. Jam tiesiog nereikia šnekėti. Tie reti atvejai, kai tyla pasako daugiau nei žodis, kai rūkas, drėgna migla suteikia realybei prasmę. Kai ap(si)valymas nuo turinio atneša palengvėjimą ir išgrynina…

Spalio 6 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį” uždarymo renginys. Čia ši Lietuvos, teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta kilnojamoji ekspozicija svečiavosi nuo liepos 14 d., o toliau ji savo kelionę pratęs iškeliaudama į Šilutės Hugo Šojaus muziejų bei Dovilų etninės kultūros centrą. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtos parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį”, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas, pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines. Renginio metu skambės Mažosios Lietuvos dainos bei instrumentinė muzika, atliekama Klaipėdos etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai” (vad. Gabija Kochanskaitė, Alvydas Vozgirdas). O projekto vadovė Janina Armonaitė ne tik atsakys į visus susirinkusiųjų klausimus apie parodą, bet ir pakvies į šeimoms skirtą paskutinį edukacinį (nemokamą) susitikimą uostamiestyje, kuris vyks spalio 7 d. 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

muziejuje atidaryta šeštoji profesionalių dailininkų paroda „Balta drobulė“, kurios tema yra  apie žmogaus nenumaldomą norą sristi – „Sparnuoti keliai“. Paroda skiriama aviacijos konstruktoriaus Broniaus Oškinio 110-osioms metinėms paminėti. B. Oškinis Palangoje gyveno nuo 1962 m. Tai ryškų pėdsaką aviacijos ir Palangos miesto istorijoje palikusi asmenybė: Lietuvos aviatorius, sportininkas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius, sklandymo pradininkas, karo lakūnas, aviacijos leitenantas, pirmasis Dailininkų kūrybos namų direktorius, pirmasis gintaro muziejaus Palangoje direktorius. Gausiai į atidarymą susirinkusius dailininkus ir meno mėgėjus pasveikino muziejaus direktorė Virginija Paluckienė. „Bronius Oškinis – labai svarbi asmenybė Lietuvos aviacijai, jos istorijai, jis daugelį metų ugdė jaunąją kartą ir yra nusipelnęs Palangai ir visai Lietuvai. Dėkoju ir šių metų parodos „Balta drobulė” kūrinių autoriams, kad atsiliepėte į Palangos kurorto muziejaus kvietimą dalyvauti parodoje, kūrėte bei dedikavote savo kūrinius Broniaus Oškinio atminimui“,– sakė ji. Pasak direktorės, B. Oškinio dukros ir vaikaitės yra susijusios su muziejumi, nes yra nuolatinės jo renginių dalyvės, o dukra Gražina – muziejaus logotipo autorė, kuris naudojamas kasdien. „Esame dėkingi, kad Broniaus Oškinio atminimas yra įprasminamas Palangos kurorto muziejaus surengtoje parodoje,– sakė muziejaus vadovė. Parodoje dalyvauja 32 kūrėjai, tarp kurių nemažas būrys Palangos menininkų, dalyvaujančių „Baltos drobulės“ parodoje nuo 2018 m.: Gražina ir Dovilė Oškinytės, Reda Ščerbakovienė, Miglė Jonaitienė, Gražina…

Iki šv. Velykų likus vos savaitei, kurorto gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiai Prisikėlimo šventei skirtose edukacinėse veiklose, o pirmąją Šv. Velykų dieną – pakilti nuo stalo bei dalyvauti smagioje Margučių ridenimo šventėje. Ypač laukiamos šeimos – juk laikas, praleistas su artimiausiais žmonėmis, yra pats svarbiausias. PKJC edukacijos – itin mėgstamos Jau šį ketvirtiedienį, balandžio 6 d., palangiškiai kviečiami į Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) rengiamą edukaciją „Margučių marginimas vašku“. Šis užsiėmimas vyks18 val. Šventosios pėsčiųjų aikštės paviljone, Topolių g. 4. „Margučių marginimo edukaciją organizuojame kasmet – jau tapo tradicija sukviesti šeimas ir visiems drauge pasirengti gražiausiai pavasarinei šventei. Šiemet nusprendėme, kad būtų puiku palangiškius supažindinti su marginimo vašku subtilybėmis, o tai padaryti nutarėme pakviesti tautinio paveldo žinovę Zitą Baniulaitytę. Kasmet šios edukacijos būna labai populiarios – sulaukiame nemažai norinčių dalyvauti, išmokti naujų dalykų, o kartu ir naudingai praleisti laiką su šeima“, – pasakojo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė. Edukacija nemokama, vietų skaičius ribotas. Registracija į edukaciją telefonu: 8 668 34298 arba el. paštu [email protected]. Kviečia ir J. Šliūpo muziejus Balandžio 3–7 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus taip pat rengia kūrybines dirbtuves, kurių dalyviai galės išmokti velykinius margučius dailinti tradiciniais būdais ir simboliais. Didįjį penktadienį dirbtuves rengs…

Sausio 14 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“. Ji parengta remiantis Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Klaipėdos m. savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo sutartimi. Prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istorijai skirtoje parodoje pristatoma nauja archyvinė medžiaga, kuri yra saugoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos archyve. Ją papildo 1920–1923 m. laikotarpį menantis pasakojimas, atskleidžiantis ne vieną spalvingą ir sodrią gyvenimo šiame Lietuvos regione detalę. Kuriant ekspoziciją panaudota gausi ikonografinė medžiaga iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, Klaipėdos krašte dirbusių prancūzų administracijos ir tarnavusių pareigūnų privačių archyvų bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų. Šių šaltinių pagrindu išleistas dokumentų rinkinys, kuriame jų faksimilės su vertimu į lietuvių kalbą publikuojamos pirmą kartą. Muziejininkai viliasi, kad paroda ir leidinys pasitarnaus keletu svarbių papildymų prancūzmečio tyrimams. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 41 05 27 Patekti į renginį galima tik turint galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Per visą renginį privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Paroda muziejuje veiks iki kovo 19 d. Kviečiame dalyvauti.

Spalio 25 d., pirmadienį, 15 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma Japonijos fondo paroda „Neprilygstamas japonų meistriškumas“. Veiks iki gruodžio 23 d. Japonijos fondas įkurtas 1972 m., jo tikslas – per kultūrinius mainus puoselėti tarptautinius ryšius. Šis fondas padeda organizuoti įvairius projektus trijose pagrindinėse veiklos srityse: meno bei kultūros ir intelektinius mainus, japonų kalbos mokymą užsienyje bei japonistikos studijas. Kaip vieną iš tokių veiklų fondas nuolat organizuoja po pasaulį keliaujančias parodas, kurias sudaro meno kūriniai iš fondo kolekcijos. Šių parodų turinys įvairus – nuo tradicinių amatų, paveikslų, fotografijų iki architektūros, dizaino ir pan. Paprastai vienu metu po pasaulį keliauja apie 20 tokių parodų, kasmet vykstančių 100 miestų. Japonijos fondas Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje pristato parodą „Neprilygstamas japonų meistriškumas“, kurioje supažindinama su XIX–XX a. pradžios, XXI a. meno kūriniais. Parodoje dėmesys sutelktas į eksponuojamų kūrinių filigraninį meistriškumą, ypatingas technologijas, išradingumą ir kūrybiškumą. Kiekvienas kūrinys atspindi pažangias technologijas, originalias idėjas ir žiūrovus nustebina aukšto lygio meistryste. Parodoje eksponuojami tiek įmantrūs Meidži laikotarpio (1868–1912, kada šalis atsivėrė vakarams) taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai, turėję įtakos rytietiškoms madoms Europoje, tiek daugybė šiuolaikinių nepaprasto meistriškumo kūrinių, nuo žaislinių figūrėlių iki netikrų patiekalų pavyzdžių. Meidži laikotarpį iliustruoja Satsuma keramikos, dekoravimo laku makie, metalo dirbiniai ir tekstilė. Šiuolaikinį meną pristato…