Parodos

Neringoje atidaroma paroda apie tarpukario madą kurorte

Neringoje atidaroma paroda apie tarpukario madą kurorte

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Lietuvos dailės muziejaus Pamario galeriją (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa), kurioje bus atidaroma paroda „Tarpukario mada kurorte (1918–1938)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. Pavargęs nuo gyvenimiškų rūpesčių šiuolaikinis žmogus dažnai traukia į paplūdimį, kad galėtų pasidžiaugti saule ir jūra. Tačiau kaip atskira grupė paplūdimio drabužiai atsirado visai neseniai, vos prieš 100 metų. Senovėje žmonės maudėsi nuogi, nesidrovėdami nei savo kūno, nei įdegio, nors tokių įrengtų paplūdimių, kokius žinome, nebuvo. Krikščioniškoji moralė smerkė nuogą kūną ir viską, kas kūniška. Mada maudytis Europą pasiekė gerokai vėliau. Ji atkeliavo iš Artimųjų Rytų Kryžiaus žygių laikais, ir tam įtakos turėjo turkiška pirtis. O štai, pavyzdžiui, Rusijoje žmonės maudėsi vilkėdami apatinius marškinius ir dažniau brido ne į jūrą, o į upes ar ežerus. Maudynėmis jūroje žmonės ėmė domėtis tik antrojoje XVIII a. pusėje, kuomet pradėtos rengti atskiros maudyklos narsuoliams. Gydomoji maudynių jūroje nauda atrasta tik XIX a. Maudėsi tik vyrai, tuo tarpu mamos vaikštinėdavo paplūdimiu, kvėpuodavo gydomuoju jūros oru. Be to, jos baiminosi įdegio – juk įrudusi oda buvo prastuolių požymis. Bet štai karalienės Viktorijos laikų Anglijoje prasideda judėjimas už maudynes. Antrojoje XIX a. pusėje ima plisti pirmieji maudymosi kostiumai. Tai…
Klaipėdos galerijoje bus atidaryta menininkų portretų paroda

Klaipėdos galerijoje bus atidaryta menininkų portretų paroda

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus KLAIPĖDOS GALERIJOJE (Bažnyčių g. 6, antras aukštas) spalio 16 dieną (antradienį) 17.30 val. vyks žymios žurnalistės, redaktorės bei fotomenininkės Lilijos Valatkienės garsių dailės kūrėjų portretų parodos „Išrinktieji“ atidarymas. Parodos fone savo kūrybą pristatys ir du garsūs klaipėdiečiai – tapytojas Virginijus Viningas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas. Paroda lankytojų lauks iki lapkričio 10 dienos. Lilija Valatkienė pustrečių metų su fotoaparatu „medžiojo“ savo išrinktuosius ir sukūrė didelio formato fotografijų ekspoziciją „Išrinktieji“. Tai 90 garsių šiandienos Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų portretai, kurie taip pat užfiksuoti ir išleistame albume. Parodoje portretai jungiami į segmentus-koliažus ir savotiškai dekonstruojami, juos padengiant dėlionės („puzzle“) raštais. Pasitelkę albumą galerijos lankytojai bus kviečiami atpažinti/susipažinti, kokios Lietuvos dailės asmenybės slepiasi šiuose paveiksluose, skatinant dailininkų, jų veidų ir kūrybos žinomumą plačiojoje visuomenėje. Taip pat bus galima patiems sudėlioti dailininkų meno kūrinius. Menotyrininkė Evelina Janušauskaitė-Krupavičė pažymėjo, kad žurnalistės ir fotografės Lilijos Valatkienės, dirbančios meno srities plotmėje, projektas „Išrinktieji“ pripažintas nepaprastu įvykiu meno pasaulyje, – pagarbos ir padėkos Lietuvos kūrėjams išreiškimu, o menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė teigia, kad „Šį sykį L. Valatkienė menui patiesė raudoną kilimą. Ant drobės atspaustose nuotraukose – Lietuvos dailės lauko dalyvių portretai. <…> Autorė taip pat visada apjungia vaizdo ir žodžio kalbą, kuria jų sintezę. Matyt, vienintelis…
Klaipėdos pilis atgimsta – paroda apie krašto istoriją

Klaipėdos pilis atgimsta – paroda apie krašto istoriją

Tęsiasi Klaipėdos piliavietės atgimimas: atkurta šiaurinė kurtina. Jau rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos miesto gimtadienį, miestiečiams ir miesto svečiams čia bus pristatyta tarptautinė paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“. O dar po metų šiaurinėje kurtinoje duris atvers nauja, moderni ir interaktyvi, su XVII-XVIII amžiaus Klaipėda lankytojus supažindinsianti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija. „Dar vienos kurtinos atkūrimas – prasminga dovana gimtadienį švenčiančiam miestui ir miestiečiams. Klaipėdos istoriniame lopšyje formuojasi stiprus kultūros židinys. Metų pradžioje pakvietėme į naują II pasaulinio karo laikų ekspoziciją kiek seniau atkurtoje rytinėje kurtinoje, o šiemet jau turime ir dar vieną muziejinę erdvę, kurioje netolimoje ateityje bus pradėti naujos modernios ekspozicijos įrengimo darbai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, pirmoji atkurtoje šiaurinėje kurtinoje pristatoma paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams. Durys lankytojams bus atvertos nuo 18 val. Kiek vėliau, 21 val., pilies kieme vyks Baltijos baleto dramos teatro ir šokio spektaklis „Mindaugas“. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto. Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą taip pat jau yra dalinai atkurtas gynybinis pilies griovys, rekonstruotas buvęs dažų sandėlis, atstatyta rytinė kurtina. Šiose erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras bei II…
Klaipėdoje atidaroma paroda „Aklas pasimatymas“ leis pajusti meną vien lytėjimu

Klaipėdoje atidaroma paroda „Aklas pasimatymas“ leis pajusti meną vien lytėjimu

Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje visuomenei pristatyta XX a. Lietuvos dailininkų paveikslų reljefinių reprodukcijų serija „BLIND DATE“ atvyksta į Klaipėdą, Prano Domšaičio galeriją. Šiandien, Balandžio 13 d., penktadienį, 17 val. uostamiestyje atidaromą parodą sudarys ir paveikslų originalai, ir jų taktilinės reprodukcijos, sukurtos skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio, konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais Italijos specialistais. Šiuos reljefinius kūrinius galima liesti rankomis ir taip suprasti paveikslo turinį. Paroda „BLIND DATE“ pirmiausia skirta regos negalią turintiems žmonėms, sudarant jiems sąlygas praplėsti žinias ir suvokimą apie nacionalinį dailės paveldą, taip ugdant asmenines meninio suvokimo kompetencijas. Kartu tai reta galimybė kitu pojūčiu – lytėjimu – atrasti vizualaus meno kūrinį. Vienas iš parodos kuratorių Matas Drukteinis pasakoja, kad projektas jau įgyvendino bent vieną iš jam iškeltų tikslų – suaktyvino diskusijas apie kultūros ir meno prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią. „Dabar norime, kad su Lietuvos daile aklame pasimatyme susipažintų ir lytėjimo pojūčiu vizualaus meno pasaulį atrastų ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės. Kelionę pradedame nuo Klaipėdos bei tikimės, kad paroda aplankys ir kitus pagrindinius šalies miestus“ – apie planus kalba M. Drukteinis, kviesdamas uostamiesčio bei viso Vakarų Lietuvos regiono neregių ir silpnaregių bendruomenę pasinaudoti proga patyrinėti taktilinius kūrinius ir praplėsti savo…
Klaipėdoje bus atidaryta garso komiksų paroda

Klaipėdoje bus atidaryta garso komiksų paroda

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2018 m. balandžio 6 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma komiksų dailininkės Miglės Anušauskaitės, režisierės Julijos Šatkauskaitės, kompozitoriaus Andriaus Šiurio ir kūrybinės komandos „Bilietų nėra“ garso komiksų paroda „Truputis diskurso“. Parodoje siūloma pamatyti kiek kitokius – garso komiksus. Šios idėjos autorė Rasa Kregždaitė sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė dirbant su radijo teatro projektais. Eksperimentuojant kartu su trimis jaunais kūrėjais bei kūrybine komanda „Bilietų nėra“ idėja buvo įgyvendinta. Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė sukūrė piešinius, aktorė ir režisierė Julija Šatkauskaitė bei kompozitorius Andrius Šiurys – garso takelius. Parodos „Truputis diskurso“ komiksai siūlo į pažįstamas situacijas pažvelgti naujai, atrasti netikėtų, žaismingų sąsajų, pastebėti šmaikščią, kartais lengvu absurdu atskiestą kasdienių situacijų pusę. Pristatomi kūriniai perteikia paprastas kasdienybės situacijas, iliustruoja mūsų kalboje dažnai vartojamus posakius, tokius kaip „bet mes bent jau pradedame apie tai kalbėti“, „daug geriau jaučiuosi nustojęs valgyti šlamštą“, „gamtoje taip jau sutvarkyta“. Piešinius papildantis garsas kuria nuotaiką, kūrinio atmosferą, leidžia žiūrovo vaizduotei ištrūkti iš dvimatės medijos, įsijausti į veiksmo kontekstą ir patiriant garsą mintyse piešti tai, kas nepateko į baltą popieriaus lapą. Jo funkcija yra ne tik plėtoti konkretų pasakojimą ar atskleisti veikiančių personažų charakterius, bet ir sukelti subjektyvius žiūrovo jausmus, išprovokuoti asociacijas…
Išskirtinę lėlių parodą papildys Velykų ryto scena

Išskirtinę lėlių parodą papildys Velykų ryto scena

Gražiausios pavasario šventės – Šv. Velykų išvakarėse, unikalią Aidos Raimondos Pečeliūnienės parodą – „Pasivaikščiojimas, po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ papildys nauja – Velykų ryto scena. Buvusioje Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietoje įkurdinta paroda, pristato išskirtinę šventojo miesto istoriją. Parodą papildys Velykų ryto epizodas Unikali Klaipėdietės Aidos Raimondos Pečeliūnienės paroda – „Pasivaikščiojimas, po stebuklo laukiančią Jeruzalę“, kovo 31-ąja, 18 val. pasipildys „Velykų ryto“ scena. Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietoje įkurdinta 12 metrų ilgio paroda, pristato svarbiausius senosios Jeruzalės gyvenimo epizodus – „Jeruzalė“, „Erodo valdymas, gyventojų surašymas“, „Sinagoga“, „Amatai“, „Prekyba“, „Maisto gaminimas“, „Gyvulininkystė“, „Kedrono slėnis“, „Karavanų kelias“, „Užeiga“. Velykų rytas. Laidojant Jėzų buvo labai skubama, nes tai buvo pasirengimo diena ir greitai artėjo Sabatas. Įnešę kūną į kapavietę, maždaug dešimties pėdų ploto patalpą, skubiai jį parengė palaidojimui. Savo mirusiuosius žydai balzamuodavo. Juozapas ir Nikodemas su savimi atsinešė didelį kiekį miros ir alavijo sulčių. Jie apvyniojo kūną tvarsčiais, sumirkytais šituose tirpaluose. Kai balzamavimas buvo užbaigtas, jie apie veidą aprišo nedidelį rankšluostį, kūną įvyniojo į drobulę ir  pagarbiai uždėjo jį ant lentynos kapavietėje. Kai tik kūnas buvo patalpintas į kapavietę, centurionas davė ženklą savo kareiviams, kad šie padėtų užridenti akmenį prie įėjimo į kapavietę. Nuo penktadienio trečios valandos po pietų iki sekmadienio trečios valandos ryto prie…
„Švyturys Brewery“ muziejaus kolekciją gali papildyti išskirtiniai eksponatai

„Švyturys Brewery“ muziejaus kolekciją gali papildyti išskirtiniai eksponatai

Uostamiestyje po rekonstrukcijos naujai atidaroma „Švyturys Brewery“ alaus darykla tęsia eksponatų paiešką ir kviečia pajūrio gyventojus prisidėti kuriant aludarystės istorijos kolekciją. Šįkart bendrovė nori atskleisti savo vizualinio identiteto sąsają su Klaipėdos regionu, todėl ieško įvairių pavidalų aludarystės eksponatų su jūriniu ereliu, Klaipėdos molo švyturiu ar kitais uostamiesčio simboliais. Rekonstruotoje „Švyturys Brewery“ alaus darykloje Klaipėdoje tikrų alaus meistrystės gerbėjų smalsumui patenkinti veiks atvira aludarystės istorijos ekspozicija. Ja siekiama papasakoti bendrovės simbolikos atsiradimą, jos sąsają su pajūrio regionu, praėjusio amžiaus alaus vartojimo ir rinkodaros įdomybes, alaus kultūros gimimą ir šių laikų eksperimentus. Pasak šios alaus daryklos vyriausiosios aludarės Džuljetos Armonienės, bendrovės istorija glaudžiai susijusi su Klaipėdos regionu, todėl bendruomenė kviečiama aktyviai prisidėti renkant ekspozicijos kolekciją. Garsiausia Lietuvos aludarė ragina dalintis eksponatais, atspindinčiais įmonės istoriją. Klaipėda nuo seno – aludarių miestas XIII a. pastačius Klaipėdos pilį, joje iškart buvo įkurta alaus darykla, ir su kiekvienu amžiumi aludarystės amato populiarumas augo. XVII a. Klaipėdos miestas ėmė plėstis, o 1722 m. prie jo buvo prijungtas Frydricho priemiestis. XVIII a. Klaipėdos senamiestyje jau veikė 72 alaus daryklos, tačiau žymiausios iš jų buvo būtent Frydricho priemiestyje – miestą garsino J. W. Reincke ir T. Preuss alaus daryklos. Reincke giminė buvo neabejinga miesto reikalams ir problemoms – aukojo…
„Gyvi taškai. Klaipėda“ kvies įsitraukti visus miestiečius

„Gyvi taškai. Klaipėda“ kvies įsitraukti visus miestiečius

Šiandien (vasario 15 d., 17 val.) pristatoma dar viena paroda bei socialinis projektas „Gyvi taškai. Klaipėda“. Dalyvaujamasis socialinis projektas „Gyvi taškai. Klaipėda“ – tai kūrybinių dirbtuvių ciklas bei interaktyvi interneto svetainė www.gyvitaskai.com, kurių tikslas – skatinti klaipėdiečius bei miesto svečius pasidalinti savo įspūdžiais, patirtimis ir pastebėjimais apie jiems įsimintinas Klaipėdos vietas ir tokiu būdu prisidėti prie unikalaus miesto veido atskleidimo pačių gyventojų lūpomis bei išryškinti uostamiesčio emocinius traukos taškus. Svetainėje pateiktame miesto žemėlapyje ne tik galima dalintis savomis istorijomis, bet ir sužinoti intriguojančių faktų iš miesto praeities bei pamatyti, kurios Klaipėdos erdvės skirtingais laikotarpiais yra „gyviausios”, t. y. sutelkia daugiausiai miesto gyventojų ir lankytojų asmeninių patirčių. Žemėlapis laikui bėgant vis pildomas, nuolat kinta, kaip ir pats gyventojų santykis su miestu. KKKC Parodų rūmuose pristatant projektą parodos ekspozicija bus sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis skirta interneto svetainei – lankytojai ne tik galės ją išbandyti ir susipažinti su ten paskelbta medžiaga, bet ir pasidalinti savomis istorijomis. Antrąją ekspozicijos dalį sudarys projekto metu užfiksuotų istorijų rinkiniai bei klaipėdietės fotografės Astos Poškienės fotoaparatu įamžintos akimirkos iš Klaipėdos miesto kasdienybės – gyvo miesto atspindžiai. KKKC Parodų rūmai, prisitaikydami prie Klaipėdos šviesų festivalio programos, vasario 15–17 d. keičia darbo laiką: lankytojai laukiami nuo 14 iki 22 val.…
Atidaroma interaktyvi paroda – „Matrix“

Atidaroma interaktyvi paroda – „Matrix“

Šiandien, vasario 15 d., 17 val., prieš oficialią Klaipėdos šviesų fiestos pradžią, KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks tarsi mažoji šventės uvertiūra – bus pristatyti Mariaus Ščerbinsko projektas „Matrix“ . KKKC Parodų rūmai, prisitaikydami prie Klaipėdos šviesų festivalio programos, vasario 15–17 d. keičia darbo laiką: lankytojai laukiami nuo 14 iki 22 val., Mariaus Ščerbinsko instaliaciją „Matrix“ tomis dienomis bus galima pamatyti nemokamai. Projektas „Matrix“ Architekto Mariaus Ščerbinsko projektas „Matrix“ – tai šviesos instaliacija, įrengta KKKC Parodų rūmų I aukšto fojė lubose. Sudarytas iš LED juostų įrenginys, prijungtas prie reaguojančių į aplinką jutiklių ar kitos įrangos (informacinės sistemos, muzikos instrumentų ar kt.), nušvis vis kitomis šviesomis ir sudarys galimybę pagal poreikį keisti patalpos apšvietimą, rodyti menines šviesos bei spalvų kompozicijas ir kt. Klaipėdos šviesų festivalio metu instaliacija „Matrix“ bus sujungta su elektroniniu klavišiniu instrumentu ir Parodų rūmų fojė lubos ims skleisti šviesos muziką, atliekamą čia ir dabar grojant instrumentu. Lankytojai kviečiami įsitraukti į procesą ir festivalio metu sukurti savąją muzikinę šviesą. Pasibaigus Klaipėdos šviesų festivaliui, ši instaliacija liks KKKC parodų rūmų I aukšto fojė lubose ir taps kūrybine platforma – menininkai ja galės naudotis pristatydami savo šviesos kūrinius, instaliacija padės sukurti tam tikrą fojė erdvės atmosferą ir pan.…
Klaipėdoje – legendinės spaudos fotografijos iš Vokietijos

Klaipėdoje – legendinės spaudos fotografijos iš Vokietijos

Sausio 26 d., 18.00 val. Klaipėdos KKKC parodinėse erdvėse vyks dviejų pasaulyje pripažintų fotografų parodos „Šuolis laike“ atidarymas. Darbų autoriai – Erichas Salomonas, vienas reikšmingiausių XX a. fotografų, padaręs didelę įtaką šiuolaikinei spaudos fotografijai, ir Barbara Klemm, kurios praėjusio šimtmečio pabaigoje darytos nuotraukos giliai įsirėžė Vokietijos kolektyvinėje atmintyje. Parodos atidaryme dalyvaus jos kuratorius fotografas Andreas Rostas, 2017 m. pelnęs fotografės Aenne Biermann vardo premiją už šiuolaikinę Vokietijos fotografiją. 1944 m. mirusio Ericho Salomono ir 1936 m. gimusios Barbaros Klemm spaudos/reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę jos kartu perteikia tuometinių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą. Abu autoriai save laiko/-ė ne menininkais, o pirmiausia žurnalistais. Tačiau šiandien jų darbai dėl savo aukštos meninės vertės pristatomi kaip fotografijos meno kūriniai ir vieni vertingiausių vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžių. Erichas Salomonas – vienas iš Vokietijos fotožurnalizmo pradininkų. Labiausiai jis mėgo fotografuoti politinę ir kultūrinę aukštuomenę. Bilietas, leidžiantis patekti į aukštuomenės sambūrius, buvo pats Erichas Salomonas. Apsukrus ir mokantis bendrauti džentelmenas, išsilavinęs ir mokantis daug kalbų, turintis nepaprastai gerą nuojautą kiekvienoje situacijoje ir sugebantis virtuoziškai (ir gana dažnai – slaptai) naudotis savo fotoaparatu, kuris tarsi tapo to bilieto dalimi. Nuo 1928 m. Erichas Salomonas fotografavo „Ermanox“ fotoaparatu, su kuriuo jis pirmą kartą…
Neringoje – idiliška Eduardo Jonušo Kuršių nerija

Neringoje – idiliška Eduardo Jonušo Kuršių nerija

Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai. Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai. Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare. Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai. M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną. Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus…
Pristatoma Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“

Pristatoma Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“

Sausio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Romualdo Inčirausko kūrybos paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“. Menininko Romualdo Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016 – 2017 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I ir „Civilizacijos II“, tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“ Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I“ (2016 / 2017 m.) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų“ skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių“ ir „babilonų“. „Civilizacijų“ projekto tęsinyje („Civilizacijos II“, 2017 m.) kūrybinis arsenalas perkonstruojamas, kovinės pajėgos pergrupuojamos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka.…
Klaipėdoje – Kauno galerijos „Meno parkas“ paroda „Ne muziejus…“

Klaipėdoje – Kauno galerijos „Meno parkas“ paroda „Ne muziejus…“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)  2018 m. sausio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma galerijos „Meno parkas“ (Kaunas) paroda „Ne muziejus…“, skirta galerijos veiklos dvidešimtmečiui paminėti. Prieš du dešimtmečius Kaune įkurta galerija, nuosekliai fokusuodama savo veiklą Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno sklaidai, šiandien gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Galerijos vykdomų projektų maršrutai nusidriekė ne tik pagrindiniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Telšiuose, Molėtuose, Palangoje, didžiojoje dalyje Europos – Berlyne, Venecijoje, Londone, Varšuvoje, Porte, Barselonoje, Taline ir kt., bet ir tokiuose tolimuose taškuose kaip Niujorkas, Čikaga, Singapūras. „Meno parkas“ yra viena iš pirmų Lietuvos galerijų, inicijavusių glaudų užsienio šalių ambasadų ir Lietuvos kultūros centrų bendradarbiavimą. Galerijos projekto „Meno linija“ dėka šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūryba buvo pristatyta tokiuose meno forumuose, kaip Nimes šiuolaikinio meno bienalės, Liono bienales lydinčios parodos, 2017 m. Venecijos bienalės metu vykusiame projekte, Lietuvos menininkų kūriniai eksponuoti muziejuose Herne, Dortmunde, L’Hospitalet, KUMU meno muziejuje Taline ir t. t. Svariu įvykiu paženklinti ir praėjusieji metai. Garsaus italų kolekcininko Luciano Benetton fondą, kuriame daugiau nei devyniasdešimties šalių kolekcijos, papildė per 140 Lietuvos menininkų sukurtų mažo formato (10×12 cm) darbų. „Meno parkas“ vienas iš pirmųjų Lietuvoje išskirtinį dėmesį sutelkė jaunųjų…
„Meridiane“ atidaryta jūrinių laikrodžių ekspozicija

„Meridiane“ atidaryta jūrinių laikrodžių ekspozicija

Prieš didžiąsias metų šventes uostamiesčio simbolyje burlaivyje „Meridianas“ atidaryta unikalių istorinių jūrinių laikrodžių bei įvairių prietaisų paroda, kurią parengė Klaipėdos laikrodžių muziejus. Prieš keletą metų nuo sunykimo išgelbėtas bei atstatytas burlaivis „Meridianas“ jau pats savaime yra eksponatas, kurį aplankius galima ne tik susipažinti su tradicinio burlaivio dalimis, jų pavadinimais, pasukinėti laivo šturvalą ar paskambinti rinda. Bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi jame įrengta ir nedidelė istorinė ekspozicija, eksponuojami tradiciniai jūriniai prietaisai, jūrininkų įrankiai ir kt. Pasak VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, siekiant plėsti bendradarbiavimą su miesto kultūros įstaigomis, turtinti laivo ekspozicinėse erdvėse pateikiamą turinį bei puoselėti jūrinį paveldą, buvo užmegzta draugystė ir su Lietuvos dailės muziejaus padaliniu Klaipėdos laikrodžių muziejumi, kurio fonduose yra sukaupta didelė eksponatų, susijusių su jūra bei kelionėmis vandenynais, kolekcija. Dalį šios unikalios kolekcijos jau šiuo metu galima išvysti burlaivyje „Meridianas“ Laikrodžių muziejaus parengtoje parodoje „Tarp vandenų ir dangaus“. „Žmogus, atsidūręs tarp vandenų ir dangaus, jūroje, kai nesimato krantų ir kitų atskaitos taškų, pradėjo galvoti „Kur aš esu?“ Begalinės erdvės ir beribis laikas privertė žmogų mąstyti ir kurti įvairius prietaisus, kurie jam padėtų tas erdves ir laiką suvaldyti“, – rašoma parodos anotacijoje. Pasak Laikrodžių muziejaus rinkinio tyrėjos-kuratorės Danutės Menkutės, parodoje eksponuojami autentiški XIX-XX…
Šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio parodos „Medžio raižinio efektas“ atidarymas

Šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio parodos „Medžio raižinio efektas“ atidarymas

Jungtinės šiuolaikinių japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“ intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti šiandienines senosios grafikos technikos variacijas. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Wood print Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti darbai, leidžiantys susipažinti su šios Japonijoje plėtojamos unikalios technikos ypatybėmis (spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi). Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis  Japonijos medžio raižinys – mokuhanga – nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labiau abstrahuotas ar konceptualus, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt  skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūrinių. Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai. Nors ši technika turi senas XVI a. siekiančias tradicijas, dėl savo sudėtingumo ji tarp menininkų nėra labai populiari. Lietuviškoje parodos dalyje suburta trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų, atrinkta per trisdešimt naujausių pastarojo dešimtmečio…
Muziejuje bus pristatomi išskirtiniai karpiniai

Muziejuje bus pristatomi išskirtiniai karpiniai

Šiandien, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengtos parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ atidarymas bei katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus  Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė bei Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2018 m. sausio 6 d. Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. pr. lietuvių buityje itin pamėgtos kūrybos – karpinių – klestėjimo laikas. 2008 m. J. Daniliauskienė didžiąją kūrybinio palikimo dalį (1 556 karpinius) padovanojo „Aušros“ muziejui. Jos kūrinių yra ir kituose Lietuvos bei užsienio muziejuose: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, Domodedovo istorijos ir meno muziejuje (Domodedovas, Rusija), Rusijos valstybiniame etnografijos muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija). Menininkę nuolat jaudino Lietuvos gamtos įvairovė ir grožis. Medžiai, augalai, paukščiai bei gyvūnai yra vieni iš svarbiausių jos kūrybos motyvų. Šioje parodoje eksponuojami karpiniai leidžia atsekti dėsningą menininkės ėjimą nuo ją supančios gamtos motyvų kartojimo („Pievų žolės“, 1966), ankstyvųjų aplikacijų (keturių darbų ciklas „Metų laikai“, 1960) iki augalinių stilizuotų darbų (ciklas „Oi giria, girele…
Edukaciniai susitikimai mažosios plastikos parodose

Edukaciniai susitikimai mažosios plastikos parodose

KKKC Parodų rūmai iki lapkričio 12 d. atviri erdvinių formų mėgėjams – čia pristatomos dvi mažajai plastikai skirtos parodos: Sauliaus Bertulio preciziška minimalistinė paroda „Sąsajos“ ir Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui dedikuota respublikinė paroda „Mažoji plastika“. Pastaroji paroda, susidedanti iš dviejų dalių, atspindi šiuo metu šalyje vyraujančias mažosios skulptūros tendencijas (kuratorius Saulius Bertulis) bei pristato istorinę atošvaistę – XX a. antros pusės Klaipėdos Smiltynės skulptorių simpoziumuose dalyvavusių kūrėjų darbus (kuratorė Sondra Simanaitienė). Ekskursijos po parodas Lapkričio 11 d., šeštadienį, 14 val. Jūsų vedle po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį bus parodos kuratorė Sondra Simanaitienė. Kūrybinis šeimų savaitgalis KKKC Parodų rūmai, iki šiol šeštadieniais kvietę šeimas į kūrybinius-edukacinius užsiėmimus ekspozicinėse erdvėse, nuo šiol siūlys kurti nepretenzingų stacionarių dirbtuvių aplinkoje. Pirmasis susitikimas – jau lapkričio 11 d., šeštadienį, 12 val. Šeimų savaitgalio dizaino kūrybinių dirbtuvių metu dalyvius su tūrinių objektų modeliavimo iš popieriaus pagrindais supažindins lektorių duetas Lina ir Valdas Ramanauskai. Lapkričio 11 d. 12 val. šeimų šeštadienio dizaino kūrybinės dirbtuvės su lektoriais Lina ir Valdu Ramanauskais (bilieto kaina suaugusiems 2 Eur; moksleiviams, senjorams, asmenims su negalia – 1 Eur, vaikams iki 7 metų – nemokamai). Lapkričio 11 d. 14 val. šeštadienio ekskursija po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį…
Fotografijose pristatomas Klaipėdos senamiestis 1976-1985-aisiais

Fotografijose pristatomas Klaipėdos senamiestis 1976-1985-aisiais

Iki lapkričio 12 d. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojama Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976 – 1985”. Spalio 27 d., 17.30 rengiamas kūrybinis vakaras – susitikimas su Romualdu Požerskiu. Jo metu autorius pristatys savo fotografijų ciklą „Lietuvos senamiesčiai 1974 – 1985“, plačiau papasakos apie to laikotarpio Klaipėdą, fotografo santykį su miestu. „Keičiasi kartos. Vaikai gimsta, žaidžia, išmoksta gyventi tarp namų ir gatvių, po mažu dangaus lopinėliu. Mūro kvadratas žmogų atpratina mylėti gamtą. Plytos, gatvės, šaligatviai, šviestuvai, telefonų būdelės, bažnyčių bokštai (kai kurie be kryžių) žmogų vis skubina, verčia sparčiau judėti. Pagreitis didėja ir tampa… vis agresyvesnis. Išsitiesti pievelėje, įkvėpti žolės kvapo, aprėpti akimis bekraštį dangų, susilieti su pilka žeme. Pajusti miesto pulsą, jo esmę, suvokti savo vietą gyvenimo džiugesyje. Visa tai ir yra senamiesčio fotografija.“ Romualdas Požerskis. Dienoraštis, 1976 gruodžio 24. „Čia, Po­žers­kio pa­ma­ty­to­je Klai­pė­do­je, nė­ra mū­sų in­di­vi­du­a­lio­jo­je ge­og­ra­fi­jo­je įdai­gin­tų baž­ny­čių, pa­min­klų ar net ba­rų iš­ka­bų. Jų vie­to­je – nim­fe­tės žvė­re­lio vei­du šyp­se­na, ber­niūkš­čių „mir­ti­nas“ ap­si­ka­bi­ni­mas prie nu­blokš­to dvira­čio, vai­kas su ka­ti­nu­ku ant del­no, ne­drą­sūs pir­mų­jų „mei­lių“ at­spin­džiai vei­de­liuo­se. Tie – įsi­my­lė­jė­liai da­bar ge­riau­siu at­ve­ju sa­vo ko­jom ju­dan­tys pen­si­nin­kai. Ar tuo pa­čiu grin­di­niu – ši­to jau nie­ka­da ne­su­ži­no­sim.“ Ro­lan­das Ras­taus­kas. Romualdas Požerskis gimė…
Muzė kuria netikėtumo tradicijas

Muzė kuria netikėtumo tradicijas

Vasario mėnesį kultūrinę kelionę Klaipėdos miesto autobusais pradėjusi MUZĖ – jau daugiau kaip pusę metų veža, pasakoja ir rodo be iš ankstinio susitarimo ir perspėjimo, tik prisitaikydama prie miestiečių įprastinių maršrutų ar trumpų stabtelėjimų. Autobusuose įrengtos stilizuotos muziejų vidaus ekspozicijos ir jų pristatymai, atsistiktiniai muziejininkų bei miestiečių susitikimai stotelėse, pažymėti projekto ženkliukais, praturtini žiniomis ir gera nuotaika – sukūrė naujas netikėtumo tradicijas, kurios, pasak miesto mero Vytauto Grubliausko, padovanojo galimybę naujai pažvelgti į miesto muziejus. Taigi, tęsiant MUZĖS tradicijas, šiandien Klaipėdos keleivinio transporto klientų aptarnavimo centre buvo pristatytos dar dvi projekto staigmenos klaipėdiečiams – Klaipėdos keleivinis transportas išleido specialųjį Muzė veža projekto autobuso bilietą su aversu, kurio tiražas – 1 milijonas! Taipogi buvo pristatyta keturių muziejų edukacinė/teminė paroda, kurios pagrindinis tikslas – kiekvienam projekto dalyviui prisistatyti miestiečiams per individualų santykį su kelione savo muziejaus rėmuose. Informatyviuose stenduose muziejai pateikė netikėtus ir įdomius faktus, su kuriais plačiau ir išsamiau susipažinti galima Klaipėdos keleivinio transporto klientų aptarnavimo centre. Edukacinė ekspozicija veiks iki š. m. gruodžio 31d. „Muzė veža“ – tai analogų Lietuvoje neturintis atviro muziejaus edukacinis projektas, kuris jungia keturis Klaipėdos muziejus: Lietuvos jūrų, Mažosios Lietuvos, Laikrodžių ir Prano Domšaičio galeriją bei miesto keleivinį transportą. Muzė veža iššūkį priėmę miesto autobusai, aktyviai…
„Nuo gatvės iki galerijos“: unikali menininko Tado Vincaičio paroda Klaipėdoje

„Nuo gatvės iki galerijos“: unikali menininko Tado Vincaičio paroda Klaipėdoje

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. rugsėjo 15 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Tado Vincaičio personalinė paroda „Nuo gatvės iki galerijos“. Gatvės menininkas Tadas Vincaitis, savo kūrybai naudojantis Plūgo pseudonimą, – vienas iš grafičių pradininkų Lietuvoje. Jo darbų galima pamatyti ant Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Rygos, Betliejaus ir kitų miestų pastatų fasadų. Vieną iš jo kūrinių – neofreską „Sapnas“, atliktą kartu su klaipėdiečiu menininku Edvardu Šepučiu ant VDA Klaipėdos fakulteto sienos Daržų g., jau spėjo pamėgti ir klaipėdiečiai. T. Vincaičio parodos „Nuo gatvės iki galerijos“ ekspozicijoje – keli didelio formato darbai, atlikti tiesiai ant Parodų rūmų salės sienų, iliustruojantys grafičių subkultūros įtaką autoriaus kūrybai, menininko, kaip kūrybinės asmenybės, evoliuciją ir jo santykį su supančia aplinka bei su pačiu savimi. Savo darbais autorius akcentuoja, kad naujos kartos meno kryptys – graffiti, postgraffiti ar neofreskos žanras – taip pat gali būti meninės raiškos kalba, ir nebūtinai tik socialiniame kontekste. „Man, taikomosios dailės atstovui, teko pasukti galvą, kaip perteikti gatvės meną galerijoje. Po ilgų svarstymų nutariau, kad neapsiribosiu vien ekspozicija galerijos viduje. Taip bus atspindėtas mano noras dalį ekspozicijos grąžinti atgal į gatvę, kur šis žanras, neretai laviruodamas aplink „saugią ir patogią“ tematiką, geriausiai atsiskleidžia. Savo ekspozicija galerijos viduje atsiribosiu…
Back to top button
Close
Close