Parodos

Palangos tarpukario istoriją žvelgiančios knygos pristatymas

Palangos tarpukario istoriją žvelgiančios knygos pristatymas

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kovo 16 d., šeštadienį, 14 val. kviečia į naujos knygos „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ pristatymą ir susitikimą su jos sudarytoju istoriku Mindaugu Surbliu. Naujojo leidinio, kuris nukelia į tarpukario Palangą, dėmesio centre – ilgametis miesto burmistras Jonas Šliūpas. Po pristatymo susirinkusiųjų lauks elektromobilis, kuriuo visi leisis į kupiną įspūdžių kelionę po Palangos kurortą spalvingos ir kontroversiškos asmenybės – Jono Šliūpo – keliais. Jonas Šliūpas (1861–1944) – tai nepaprastu aktyvumu, gabumu ir atkaklumu tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje garsėjusi asmenybė, kuri savo darbais ir idėjomis visuomenėje vis įžiebdavo audringų diskusijų. Jo biografijoje gausu neeilinių patirčių, neįtikėtinų likimo posūkių, pakilimų ir paklydimų. Tačiau vis dar stinga dėmesio įvairiapusei jo kaip aušrininko, gydytojo, laisvamanio, redaktoriaus ir vertėjo, veiklai, o ypač – jo Palangos laikotarpiui. Dauguma išsamesnių darbų pasirodė prieš keliolika ar net keliasdešimt metų. Anot knygos rengėjo, muziejaus istoriko Mindaugo Surblio, naujuoju leidiniu „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ siekiama pristatyti spalvingojo ir kontroversiškojo J. Šliūpo veiklą tarpukario Palangoje bei atskleisti mažiau žinomus, neištyrinėtus ar tik dabar atrastus ilgamečio burmistro biografijos faktus senųjų fotografijų kontekste. Knygos pavadinime žodis „kelionė“ atsirado neatsitiktinai: ji kviečia atrasti J. Šliūpo laikų Palangą ne tik žvalgantis muziejuje, bet ir vaikščiojant po miestą. Skaitytojų laukia 22…
Atidaryta paroda kvies prisiminti maestro S. Povilaitį

Atidaryta paroda kvies prisiminti maestro S. Povilaitį

Palangos koncertų salė visuomenei atveria unikalią ekspoziciją – ketvirtadienio popietę čia atidaryta Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui skirta paroda. Neįpareigojančioje kamerinėje aplinkoje vykęs renginys veikiau priminė jaukų pokalbį, kuris subūrė maestro artimus žmones bei nuoširdžius jo talento gerbėjus. „Tam tikra prasme tai simboliškai atliepia ir pačios parodos idėją – tikimės, kad ji publiką kvies šiltai, jautriai ir neabejotinai nostalgiškai prisiminti vieną garsiausių ir mylimiausių mūsų šalies atlikėjų“, – sako Palangos koncertų salės direktorė Aida Aleksandrovienė. Renginyje ir jautriais, ir šmaikščiais prisiminimais apie maestro dalijosi ilgametis jo bičiulis palangiškis Saulius Žulkus, renginių organizatorius ir vedėjas, Palangos savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis, atlikėjo scenos bendražygis Edmundas Kučinskas, kurio karjera prasidėjo būtent nuo S. Povilaičio dainų. „Turbūt kiekvieną žmogų vėliau ar anksčiau aplanko tokia mintis – ar mane prisimins kas nors, kai manęs jau nebebus šioje žemėje? Todėl manau, kad Stasys nuoširdžiai džiaugtųsi, matydamas, kad atsimena, kad žino jo dainas, – teigė E. Kučinskas. – Ir tikiu, kad dar daugelį daugelį metų jo dainos bus dainuojamos. Tai yra tiesiog kažkoks fenomenas.“ Kaip prisiminė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, net ir po to, kai Palangos koncertų salę papuošė rekordinis S. Povilaičio autografas, nenustojo kirbėti mintys, kaip dar būtų galima įprasminti legendinio atlikėjo atminimą. Ir viena…
AURIMO ANUSO piešinių ir akvarelių paroda

AURIMO ANUSO piešinių ir akvarelių paroda

Klaipėdietis dailininkas Aurimas Anusas, mažosios metalo plastikos ir akvarelių kūrėjas, talentingas piešėjas, Naujojoje Klaipėdos galerijoje pristato pastaraisiais metais sukurtų akvarelių ir piešinių parodą. Dailininko kūryboje dominuoja jo pamėgtas peizažo žanras. Paveiksluose, kurių pagrindinę dalį sudaro piešiniai spalvotais pieštukais, autorius perteikia Vakarų Lietuvos, Kuršių marių bei Neringos kopų motyvus. Apie menininką Aurimas Anusas gimė 1966 m. Klaipėdoje. 1980–1985 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume meninio metalo apdirbimo specialybės. 1988–1993 m. studijavo Talino aukštojoje meno mokykloje, Metalo meno katedroje. Studijas baigė su pagyrimu. Nuo 1993 m. dirba Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje piešimo ir skulptūros mokytoju. Nuo 2013 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. A. Anusas kuria mažosios plastikos, metalo skulptūros, akvarelės bei piešinio žanrų srityse. Dailininko kūrybos objektas yra Klaipėdos krašto kultūrinis ir istorinis paveldas. „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22 Paroda vyks iki gruodžio 6 d.
Renginių ciklas „Palanga ir skautai” kviečia į parodą

Renginių ciklas „Palanga ir skautai” kviečia į parodą

Skautų bendruomenė  nuoširdžiai kviečia atvykti į parodos „1993m. pirmoji atgimusios Lietuvos jubiliejinė skautų stovykla „Lituanica93“ Palanga“  bei renginių ciklo „Palanga ir skautai“ Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje lapkričio 7d. 17:30 val. atidarymą. Renginyje taip pat dalyvaus: aktorius, režisierius, 2023m. Jubiliejinės stovyklos „Tarp trijų vandenų“ viršininkas, skautas vytis Paulius Tamolė, Plungės „Gondingos“ tunto tuntininkas, 1993m. jubiliejinės stovyklos „Lituanica93“ Palanga viršininko pavaduotojas, skautas vytis Žydrūnas Pilitauskas, Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė, skautų istorijos III tomo sudarytoja fil.Nomeda Bepirštytė, Palangos skautai ir palangiškiai. Renginį ves VŠĮ „Strteginių iniciatyvų centro direktorius“, lordo R.Baden-Povelio vardo gatvės atgavimo iniciatyvinės grupės vadovas, skautas vytis Alkas Paltarokas.
KKKC Parodų rūmuose grupinė Suomijos menininkų paroda

KKKC Parodų rūmuose grupinė Suomijos menininkų paroda

Nuo spalio 20 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta Kaija Hinkula ir Henna Aho grupinė paroda „Tokiomis sąlygomis / Under Conditions“. H. Aho ir K. Hinkula tyrinėja tapybą, jos naujas formas ir galimybes mūsų gyvenamuoju metu – ribas, erdviškumą, medžiagiškumą, santykį su asmenine istorija bei supančia tikrove. Tradicinę paveikslo formą laisvai praplečiantys kūriniai komentuoja supantį pasaulį ir kuria erdvę, kurioje meistrystė bei kasdienybė, utopija ir vartotojiškos visuomenės kritika susilieja į procesualią visumą išplėstinės tapybos kontekste. Paroda veiks iki lapkričio 12 dienos. BEVEIK TIESMUKI PAVEIKSLAI Pasak meno kritiko Eero Karjalainen, „tapyba kaip meno rūšis tempiasi sunkų bagažą. Aktyviausiai tyrinėjama, aktyviausiai perkama – ir, ko gero, aktyviausiai produkuojama – meno forma daugeliui menininkų ir menotyrininkų atrodo prislėgta visos šios naštos. Ką dar pasakyti apie tapybą, kai tiek daug jau padaryta bei pasakyta? Galima drąsiai teigti, kad tapyba pasiekė savotišką oksimorono būvį: jos vaidmuo muziejuose ir vadovėliniuose pavyzdžiuose neginčijamas, tačiau šiuolaikinio meno infrastruktūrose ji ne visada priimama kaip savaime suprantamas dalykas, nėra itin matoma. Paradoksas slypi pačioje matomumo sąvokoje, nes tapybos recepcijos pokytis tapo akivaizdus ir giliai įleido šaknis. Jau nebeįdomu ką nors atpažinti kaip tapybą; dėmesys į ją krypsta veikiau kaip į meninės veiklos…
Paroda „Jaunojo dizainerio prizas’23“ atkeliavo į Klaipėdą!

Paroda „Jaunojo dizainerio prizas’23“ atkeliavo į Klaipėdą!

„Jaunojo dizainerio prizas“ tai – VDA Dizaino inovacijų centro kasmet inicijuojamas konkursas, skirtas atrasti bei pamatyti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Šiemet konkursas vyko tryliktą kartą ir vertinimui sulaukė 90 paraiškų iš 10-ties Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų. Pradedančiųjų dizainerių pateiktos paraiškos buvo suskirstytos į skirtingas kategorijas: produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų. Paroda „Jaunojo dizainerio prizas’23“ veiks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo š. m. spalio 20 d. iki lapkričio 12 d. Parodoje bus eksponuojama net septyniolika įdomiausių bei geriausių konkurso darbų.  Šiais metais pirmą kartą konkursui pateiktas paraiškas vertino rinktinė dizaino profesionalų komisija iš užsienio: virtualios kolekcinio dizaino ir amatų galerijos „ADORNO“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Kristian Snorre Andersen (Danija), prabangios mados prekinių ženklų ekspertas Alessandro Maria Ferreri (Italija), grafinio dizaino studija „Omnigroup“ (Šveicarija), architektūros ir dizaino biuro „Sampling“ pagrindinė partnerė, tyrėja bei Latvijos dailės akademijos dėstytoja Liene Jākobsone (Latvija), profesorė, daugelio Lenkijos ir Europos dizainą populiarinančių parodų kuratorė, tyrėja ir rašytoja Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija). 2023 metų „Jaunojo dizainerio prizo“ parodos architektūra ir vizualinė komunikacija padeda atskleisti jaunųjų dizainerių kūrybinį procesą, kuris dažnai būna šiek tiek chaotiškas, savotiškas juodraščių, maketų ir minčių žemėlapis. Todėl ekspozicinėje įrangoje naudojamos virvės savotiškai apjungia skirtingas kategorijas, idėjas ir paieškas. …
Klaipėdos galerijoje – Daivos Ložytės „(Pa)likimas“

Klaipėdos galerijoje – Daivos Ložytės „(Pa)likimas“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) spalio 26 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaroma Daivos Ložytės keramikos paroda „(Pa)likimas“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė ir parodos kuratorė Danguolė Ruškienė. Vokalines improvizacijas atliks Indrė Dirgėlaitė. Parodoje – nuo 2017 m. kuriamas skulptūrinių kompozicijų ciklas, kuriame autorė toliau gilinasi į nuolatines savo kūrybos temas – žmogaus būsenas. Naujausi ciklo „(Pa)likimas“ darbai nuosekliai tęsia autorės kūrybinę liniją, juose kalbama apie mūsų tautos savastį įvaizdinančių ženklų svarbą. Pirmieji šio ciklo kūriniai jau buvo eksponuoti Tarptautiniame formos meno festivalyje „Faktas-Forma ’19“, Baltijos šalių tarptautinėje šiuolaikinės keramikos parodoje „Pavasaris 2019“, „Pavasaris 2020“ ir „Vakarų vėjai ’20: (Ne)priklausomi“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė ir parodos kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Klaipėdos galerijoje paroda veiks iki gruodžio 2 d. „D. Ložytė, kaip jai įprasta, toliau lieka prie žmogaus būties temos, tik šįkart žymiai praplečia analizuojamą lauką. Dabar ji koncentruojasi ne į pavienio individo jausenas, bet abstrahuoja jas iki bendrų patirčių ir gilinasi į tautos – kaip stambesnės sociumo struktūros – darinį. Nors aktualūs išlieka individualūs asmens bruožai, bet dabar svarbesnės tampa aplinkybės, priežastys nulėmusios istoriškai susidariusios žmonių bendruomenės savastį. Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų tautą jungia ne tik bendra istorija, kilmė, žemė kurioje gyvename, kalba ir kultūra.…
Fotografijų parodos atidarymas ir Beno Šarkos performansas

Fotografijų parodos atidarymas ir Beno Šarkos performansas

BENAS ŠARKA. „SAPNUOJANT MĖMELĮ“ B. Šarkos kūrybą pristatys menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Aktorius ir režisierius Benas Šarka, prieš keletą metų pradėjęs fotografijų ciklą socialiniame tinkle Facebook, kviečia publiką susipažinti su savo darbais atviroje erdvėje – Žvejų rūmų I aukšto fojė. Parodoje eksponuojamos tik su Benui būdinga išmone ir teatrališkumu įamžintos akimirkos, įamžinusios griūvančius senuosius miesto pastatus, apleistas erdves ir kitus skaudulius.„Ne aš teatralizuoju miestą, o situacija. Fotografijose mano reakcija, atsakas į tai, ką šiandien kalba miesto erdvės – apie mūsų, klaipėdiečių, identitetą, Ne apie pastatus, o apie žmones…“ (Benas Šarka) „B. Šarkos fotografijose – tylūs šviesos ir šešėlių dialogai. Pasaulis, kurio nei buvo, nei bus, bet jis čia atrodo pernelyg realus, kad juo nepatikėtum. Autorius simuliuoja pats save, imituoja iš pirmo žvilgsnio absurdiškas situacijas. Tačiau jos atrodo grynesnės už patį gyvenimą. Jos – apie dalykus, kuriuos tik nedaugelis pastebi. Iš klampios būties lipdomos nekintančios prasmės, apibrėžiamas santykis su praeitimi, neprarandant ryšio ir su dabartimi. Fotografija – kalbėjimas šviesa. Ir tai itin paranku B. Šarkai, kuris net ir puikiai valdydamas žodį, pirmenybę visuomet teikia vaizdui. Jam tiesiog nereikia šnekėti. Tie reti atvejai, kai tyla pasako daugiau nei žodis, kai rūkas, drėgna migla suteikia realybei prasmę. Kai ap(si)valymas nuo turinio atneša palengvėjimą ir išgrynina…
Parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ uždarymo renginys

Parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ uždarymo renginys

Spalio 6 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį” uždarymo renginys. Čia ši Lietuvos, teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta kilnojamoji ekspozicija svečiavosi nuo liepos 14 d., o toliau ji savo kelionę pratęs iškeliaudama į Šilutės Hugo Šojaus muziejų bei Dovilų etninės kultūros centrą. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtos parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį”, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas, pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines. Renginio metu skambės Mažosios Lietuvos dainos bei instrumentinė muzika, atliekama Klaipėdos etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai” (vad. Gabija Kochanskaitė, Alvydas Vozgirdas). O projekto vadovė Janina Armonaitė ne tik atsakys į visus susirinkusiųjų klausimus apie parodą, bet ir pakvies į šeimoms skirtą paskutinį edukacinį (nemokamą) susitikimą uostamiestyje, kuris vyks spalio 7 d. 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Palangos kurorto muziejuje – „sparnuota“ paroda Broniui Oškiniui atminti

Palangos kurorto muziejuje – „sparnuota“ paroda Broniui Oškiniui atminti

muziejuje atidaryta šeštoji profesionalių dailininkų paroda „Balta drobulė“, kurios tema yra  apie žmogaus nenumaldomą norą sristi – „Sparnuoti keliai“. Paroda skiriama aviacijos konstruktoriaus Broniaus Oškinio 110-osioms metinėms paminėti. B. Oškinis Palangoje gyveno nuo 1962 m. Tai ryškų pėdsaką aviacijos ir Palangos miesto istorijoje palikusi asmenybė: Lietuvos aviatorius, sportininkas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius, sklandymo pradininkas, karo lakūnas, aviacijos leitenantas, pirmasis Dailininkų kūrybos namų direktorius, pirmasis gintaro muziejaus Palangoje direktorius. Gausiai į atidarymą susirinkusius dailininkus ir meno mėgėjus pasveikino muziejaus direktorė Virginija Paluckienė. „Bronius Oškinis – labai svarbi asmenybė Lietuvos aviacijai, jos istorijai, jis daugelį metų ugdė jaunąją kartą ir yra nusipelnęs Palangai ir visai Lietuvai. Dėkoju ir šių metų parodos „Balta drobulė” kūrinių autoriams, kad atsiliepėte į Palangos kurorto muziejaus kvietimą dalyvauti parodoje, kūrėte bei dedikavote savo kūrinius Broniaus Oškinio atminimui“,– sakė ji. Pasak direktorės, B. Oškinio dukros ir vaikaitės yra susijusios su muziejumi, nes yra nuolatinės jo renginių dalyvės, o dukra Gražina – muziejaus logotipo autorė, kuris naudojamas kasdien. „Esame dėkingi, kad Broniaus Oškinio atminimas yra įprasminamas Palangos kurorto muziejaus surengtoje parodoje,– sakė muziejaus vadovė. Parodoje dalyvauja 32 kūrėjai, tarp kurių nemažas būrys Palangos menininkų, dalyvaujančių „Baltos drobulės“ parodoje nuo 2018 m.: Gražina ir Dovilė Oškinytės, Reda Ščerbakovienė, Miglė Jonaitienė, Gražina…
Artėjant Šv. Velykoms – smagios edukacijos ir įspūdinga Margučių alėja

Artėjant Šv. Velykoms – smagios edukacijos ir įspūdinga Margučių alėja

Iki šv. Velykų likus vos savaitei, kurorto gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiai Prisikėlimo šventei skirtose edukacinėse veiklose, o pirmąją Šv. Velykų dieną – pakilti nuo stalo bei dalyvauti smagioje Margučių ridenimo šventėje. Ypač laukiamos šeimos – juk laikas, praleistas su artimiausiais žmonėmis, yra pats svarbiausias. PKJC edukacijos – itin mėgstamos Jau šį ketvirtiedienį, balandžio 6 d., palangiškiai kviečiami į Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) rengiamą edukaciją „Margučių marginimas vašku“. Šis užsiėmimas vyks18 val. Šventosios pėsčiųjų aikštės paviljone, Topolių g. 4. „Margučių marginimo edukaciją organizuojame kasmet – jau tapo tradicija sukviesti šeimas ir visiems drauge pasirengti gražiausiai pavasarinei šventei. Šiemet nusprendėme, kad būtų puiku palangiškius supažindinti su marginimo vašku subtilybėmis, o tai padaryti nutarėme pakviesti tautinio paveldo žinovę Zitą Baniulaitytę. Kasmet šios edukacijos būna labai populiarios – sulaukiame nemažai norinčių dalyvauti, išmokti naujų dalykų, o kartu ir naudingai praleisti laiką su šeima“, – pasakojo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė. Edukacija nemokama, vietų skaičius ribotas. Registracija į edukaciją telefonu: 8 668 34298 arba el. paštu [email protected]. Kviečia ir J. Šliūpo muziejus Balandžio 3–7 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus taip pat rengia kūrybines dirbtuves, kurių dalyviai galės išmokti velykinius margučius dailinti tradiciniais būdais ir simboliais. Didįjį penktadienį dirbtuves rengs…
Klaipėdos krašto dienai – paroda, pristatanti prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istoriją

Klaipėdos krašto dienai – paroda, pristatanti prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istoriją

Sausio 14 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“. Ji parengta remiantis Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Klaipėdos m. savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo sutartimi. Prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istorijai skirtoje parodoje pristatoma nauja archyvinė medžiaga, kuri yra saugoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos archyve. Ją papildo 1920–1923 m. laikotarpį menantis pasakojimas, atskleidžiantis ne vieną spalvingą ir sodrią gyvenimo šiame Lietuvos regione detalę. Kuriant ekspoziciją panaudota gausi ikonografinė medžiaga iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, Klaipėdos krašte dirbusių prancūzų administracijos ir tarnavusių pareigūnų privačių archyvų bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų. Šių šaltinių pagrindu išleistas dokumentų rinkinys, kuriame jų faksimilės su vertimu į lietuvių kalbą publikuojamos pirmą kartą. Muziejininkai viliasi, kad paroda ir leidinys pasitarnaus keletu svarbių papildymų prancūzmečio tyrimams. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 41 05 27 Patekti į renginį galima tik turint galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Per visą renginį privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Paroda muziejuje veiks iki kovo 19 d. Kviečiame dalyvauti.
Prano Domšaičio galerijoje – neprilygstamą japonų meistriškumą pristatanti paroda

Prano Domšaičio galerijoje – neprilygstamą japonų meistriškumą pristatanti paroda

Spalio 25 d., pirmadienį, 15 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma Japonijos fondo paroda „Neprilygstamas japonų meistriškumas“. Veiks iki gruodžio 23 d. Japonijos fondas įkurtas 1972 m., jo tikslas – per kultūrinius mainus puoselėti tarptautinius ryšius. Šis fondas padeda organizuoti įvairius projektus trijose pagrindinėse veiklos srityse: meno bei kultūros ir intelektinius mainus, japonų kalbos mokymą užsienyje bei japonistikos studijas. Kaip vieną iš tokių veiklų fondas nuolat organizuoja po pasaulį keliaujančias parodas, kurias sudaro meno kūriniai iš fondo kolekcijos. Šių parodų turinys įvairus – nuo tradicinių amatų, paveikslų, fotografijų iki architektūros, dizaino ir pan. Paprastai vienu metu po pasaulį keliauja apie 20 tokių parodų, kasmet vykstančių 100 miestų. Japonijos fondas Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje pristato parodą „Neprilygstamas japonų meistriškumas“, kurioje supažindinama su XIX–XX a. pradžios, XXI a. meno kūriniais. Parodoje dėmesys sutelktas į eksponuojamų kūrinių filigraninį meistriškumą, ypatingas technologijas, išradingumą ir kūrybiškumą. Kiekvienas kūrinys atspindi pažangias technologijas, originalias idėjas ir žiūrovus nustebina aukšto lygio meistryste. Parodoje eksponuojami tiek įmantrūs Meidži laikotarpio (1868–1912, kada šalis atsivėrė vakarams) taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai, turėję įtakos rytietiškoms madoms Europoje, tiek daugybė šiuolaikinių nepaprasto meistriškumo kūrinių, nuo žaislinių figūrėlių iki netikrų patiekalų pavyzdžių. Meidži laikotarpį iliustruoja Satsuma keramikos, dekoravimo laku makie, metalo dirbiniai ir tekstilė. Šiuolaikinį meną pristato…
Neringoje atidaroma paroda apie tarpukario madą kurorte

Neringoje atidaroma paroda apie tarpukario madą kurorte

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Lietuvos dailės muziejaus Pamario galeriją (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa), kurioje bus atidaroma paroda „Tarpukario mada kurorte (1918–1938)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. Pavargęs nuo gyvenimiškų rūpesčių šiuolaikinis žmogus dažnai traukia į paplūdimį, kad galėtų pasidžiaugti saule ir jūra. Tačiau kaip atskira grupė paplūdimio drabužiai atsirado visai neseniai, vos prieš 100 metų. Senovėje žmonės maudėsi nuogi, nesidrovėdami nei savo kūno, nei įdegio, nors tokių įrengtų paplūdimių, kokius žinome, nebuvo. Krikščioniškoji moralė smerkė nuogą kūną ir viską, kas kūniška. Mada maudytis Europą pasiekė gerokai vėliau. Ji atkeliavo iš Artimųjų Rytų Kryžiaus žygių laikais, ir tam įtakos turėjo turkiška pirtis. O štai, pavyzdžiui, Rusijoje žmonės maudėsi vilkėdami apatinius marškinius ir dažniau brido ne į jūrą, o į upes ar ežerus. Maudynėmis jūroje žmonės ėmė domėtis tik antrojoje XVIII a. pusėje, kuomet pradėtos rengti atskiros maudyklos narsuoliams. Gydomoji maudynių jūroje nauda atrasta tik XIX a. Maudėsi tik vyrai, tuo tarpu mamos vaikštinėdavo paplūdimiu, kvėpuodavo gydomuoju jūros oru. Be to, jos baiminosi įdegio – juk įrudusi oda buvo prastuolių požymis. Bet štai karalienės Viktorijos laikų Anglijoje prasideda judėjimas už maudynes. Antrojoje XIX a. pusėje ima plisti pirmieji maudymosi kostiumai. Tai…
Klaipėdos galerijoje bus atidaryta menininkų portretų paroda

Klaipėdos galerijoje bus atidaryta menininkų portretų paroda

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus KLAIPĖDOS GALERIJOJE (Bažnyčių g. 6, antras aukštas) spalio 16 dieną (antradienį) 17.30 val. vyks žymios žurnalistės, redaktorės bei fotomenininkės Lilijos Valatkienės garsių dailės kūrėjų portretų parodos „Išrinktieji“ atidarymas. Parodos fone savo kūrybą pristatys ir du garsūs klaipėdiečiai – tapytojas Virginijus Viningas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas. Paroda lankytojų lauks iki lapkričio 10 dienos. Lilija Valatkienė pustrečių metų su fotoaparatu „medžiojo“ savo išrinktuosius ir sukūrė didelio formato fotografijų ekspoziciją „Išrinktieji“. Tai 90 garsių šiandienos Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų portretai, kurie taip pat užfiksuoti ir išleistame albume. Parodoje portretai jungiami į segmentus-koliažus ir savotiškai dekonstruojami, juos padengiant dėlionės („puzzle“) raštais. Pasitelkę albumą galerijos lankytojai bus kviečiami atpažinti/susipažinti, kokios Lietuvos dailės asmenybės slepiasi šiuose paveiksluose, skatinant dailininkų, jų veidų ir kūrybos žinomumą plačiojoje visuomenėje. Taip pat bus galima patiems sudėlioti dailininkų meno kūrinius. Menotyrininkė Evelina Janušauskaitė-Krupavičė pažymėjo, kad žurnalistės ir fotografės Lilijos Valatkienės, dirbančios meno srities plotmėje, projektas „Išrinktieji“ pripažintas nepaprastu įvykiu meno pasaulyje, – pagarbos ir padėkos Lietuvos kūrėjams išreiškimu, o menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė teigia, kad „Šį sykį L. Valatkienė menui patiesė raudoną kilimą. Ant drobės atspaustose nuotraukose – Lietuvos dailės lauko dalyvių portretai. <…> Autorė taip pat visada apjungia vaizdo ir žodžio kalbą, kuria jų sintezę. Matyt, vienintelis…
Klaipėdos pilis atgimsta – paroda apie krašto istoriją

Klaipėdos pilis atgimsta – paroda apie krašto istoriją

Tęsiasi Klaipėdos piliavietės atgimimas: atkurta šiaurinė kurtina. Jau rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos miesto gimtadienį, miestiečiams ir miesto svečiams čia bus pristatyta tarptautinė paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus”. O dar po metų šiaurinėje kurtinoje duris atvers nauja, moderni ir interaktyvi, su XVII-XVIII amžiaus Klaipėda lankytojus supažindinsianti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija. „Dar vienos kurtinos atkūrimas – prasminga dovana gimtadienį švenčiančiam miestui ir miestiečiams. Klaipėdos istoriniame lopšyje formuojasi stiprus kultūros židinys. Metų pradžioje pakvietėme į naują II pasaulinio karo laikų ekspoziciją kiek seniau atkurtoje rytinėje kurtinoje, o šiemet jau turime ir dar vieną muziejinę erdvę, kurioje netolimoje ateityje bus pradėti naujos modernios ekspozicijos įrengimo darbai”, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, pirmoji atkurtoje šiaurinėje kurtinoje pristatoma paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams. Durys lankytojams bus atvertos nuo 18 val. Kiek vėliau, 21 val., pilies kieme vyks Baltijos baleto dramos teatro ir šokio spektaklis „Mindaugas”. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto. Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą taip pat jau yra dalinai atkurtas gynybinis pilies griovys, rekonstruotas buvęs dažų sandėlis, atstatyta rytinė kurtina. Šiose erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras bei II…
Klaipėdoje atidaroma paroda „Aklas pasimatymas“ leis pajusti meną vien lytėjimu

Klaipėdoje atidaroma paroda „Aklas pasimatymas“ leis pajusti meną vien lytėjimu

Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje visuomenei pristatyta XX a. Lietuvos dailininkų paveikslų reljefinių reprodukcijų serija „BLIND DATE“ atvyksta į Klaipėdą, Prano Domšaičio galeriją. Šiandien, Balandžio 13 d., penktadienį, 17 val. uostamiestyje atidaromą parodą sudarys ir paveikslų originalai, ir jų taktilinės reprodukcijos, sukurtos skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio, konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais Italijos specialistais. Šiuos reljefinius kūrinius galima liesti rankomis ir taip suprasti paveikslo turinį. Paroda „BLIND DATE“ pirmiausia skirta regos negalią turintiems žmonėms, sudarant jiems sąlygas praplėsti žinias ir suvokimą apie nacionalinį dailės paveldą, taip ugdant asmenines meninio suvokimo kompetencijas. Kartu tai reta galimybė kitu pojūčiu – lytėjimu – atrasti vizualaus meno kūrinį. Vienas iš parodos kuratorių Matas Drukteinis pasakoja, kad projektas jau įgyvendino bent vieną iš jam iškeltų tikslų – suaktyvino diskusijas apie kultūros ir meno prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią. „Dabar norime, kad su Lietuvos daile aklame pasimatyme susipažintų ir lytėjimo pojūčiu vizualaus meno pasaulį atrastų ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės. Kelionę pradedame nuo Klaipėdos bei tikimės, kad paroda aplankys ir kitus pagrindinius šalies miestus“ – apie planus kalba M. Drukteinis, kviesdamas uostamiesčio bei viso Vakarų Lietuvos regiono neregių ir silpnaregių bendruomenę pasinaudoti proga patyrinėti taktilinius kūrinius ir praplėsti savo…
Klaipėdoje bus atidaryta garso komiksų paroda

Klaipėdoje bus atidaryta garso komiksų paroda

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2018 m. balandžio 6 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma komiksų dailininkės Miglės Anušauskaitės, režisierės Julijos Šatkauskaitės, kompozitoriaus Andriaus Šiurio ir kūrybinės komandos „Bilietų nėra” garso komiksų paroda „Truputis diskurso”. Parodoje siūloma pamatyti kiek kitokius – garso komiksus. Šios idėjos autorė Rasa Kregždaitė sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė dirbant su radijo teatro projektais. Eksperimentuojant kartu su trimis jaunais kūrėjais bei kūrybine komanda „Bilietų nėra” idėja buvo įgyvendinta. Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė sukūrė piešinius, aktorė ir režisierė Julija Šatkauskaitė bei kompozitorius Andrius Šiurys – garso takelius. Parodos „Truputis diskurso” komiksai siūlo į pažįstamas situacijas pažvelgti naujai, atrasti netikėtų, žaismingų sąsajų, pastebėti šmaikščią, kartais lengvu absurdu atskiestą kasdienių situacijų pusę. Pristatomi kūriniai perteikia paprastas kasdienybės situacijas, iliustruoja mūsų kalboje dažnai vartojamus posakius, tokius kaip „bet mes bent jau pradedame apie tai kalbėti”, „daug geriau jaučiuosi nustojęs valgyti šlamštą”, „gamtoje taip jau sutvarkyta”. Piešinius papildantis garsas kuria nuotaiką, kūrinio atmosferą, leidžia žiūrovo vaizduotei ištrūkti iš dvimatės medijos, įsijausti į veiksmo kontekstą ir patiriant garsą mintyse piešti tai, kas nepateko į baltą popieriaus lapą. Jo funkcija yra ne tik plėtoti konkretų pasakojimą ar atskleisti veikiančių personažų charakterius, bet ir sukelti subjektyvius žiūrovo jausmus, išprovokuoti asociacijas…
Išskirtinę lėlių parodą papildys Velykų ryto scena

Išskirtinę lėlių parodą papildys Velykų ryto scena

Gražiausios pavasario šventės – Šv. Velykų išvakarėse, unikalią Aidos Raimondos Pečeliūnienės parodą – „Pasivaikščiojimas, po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ papildys nauja – Velykų ryto scena. Buvusioje Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietoje įkurdinta paroda, pristato išskirtinę šventojo miesto istoriją. Parodą papildys Velykų ryto epizodas Unikali Klaipėdietės Aidos Raimondos Pečeliūnienės paroda – „Pasivaikščiojimas, po stebuklo laukiančią Jeruzalę“, kovo 31-ąja, 18 val. pasipildys „Velykų ryto“ scena. Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietoje įkurdinta 12 metrų ilgio paroda, pristato svarbiausius senosios Jeruzalės gyvenimo epizodus – „Jeruzalė“, „Erodo valdymas, gyventojų surašymas“, „Sinagoga“, „Amatai“, „Prekyba“, „Maisto gaminimas“, „Gyvulininkystė“, „Kedrono slėnis“, „Karavanų kelias“, „Užeiga“. Velykų rytas. Laidojant Jėzų buvo labai skubama, nes tai buvo pasirengimo diena ir greitai artėjo Sabatas. Įnešę kūną į kapavietę, maždaug dešimties pėdų ploto patalpą, skubiai jį parengė palaidojimui. Savo mirusiuosius žydai balzamuodavo. Juozapas ir Nikodemas su savimi atsinešė didelį kiekį miros ir alavijo sulčių. Jie apvyniojo kūną tvarsčiais, sumirkytais šituose tirpaluose. Kai balzamavimas buvo užbaigtas, jie apie veidą aprišo nedidelį rankšluostį, kūną įvyniojo į drobulę ir  pagarbiai uždėjo jį ant lentynos kapavietėje. Kai tik kūnas buvo patalpintas į kapavietę, centurionas davė ženklą savo kareiviams, kad šie padėtų užridenti akmenį prie įėjimo į kapavietę. Nuo penktadienio trečios valandos po pietų iki sekmadienio trečios valandos ryto prie…
„Švyturys Brewery“ muziejaus kolekciją gali papildyti išskirtiniai eksponatai

„Švyturys Brewery“ muziejaus kolekciją gali papildyti išskirtiniai eksponatai

Uostamiestyje po rekonstrukcijos naujai atidaroma „Švyturys Brewery“ alaus darykla tęsia eksponatų paiešką ir kviečia pajūrio gyventojus prisidėti kuriant aludarystės istorijos kolekciją. Šįkart bendrovė nori atskleisti savo vizualinio identiteto sąsają su Klaipėdos regionu, todėl ieško įvairių pavidalų aludarystės eksponatų su jūriniu ereliu, Klaipėdos molo švyturiu ar kitais uostamiesčio simboliais. Rekonstruotoje „Švyturys Brewery“ alaus darykloje Klaipėdoje tikrų alaus meistrystės gerbėjų smalsumui patenkinti veiks atvira aludarystės istorijos ekspozicija. Ja siekiama papasakoti bendrovės simbolikos atsiradimą, jos sąsają su pajūrio regionu, praėjusio amžiaus alaus vartojimo ir rinkodaros įdomybes, alaus kultūros gimimą ir šių laikų eksperimentus. Pasak šios alaus daryklos vyriausiosios aludarės Džuljetos Armonienės, bendrovės istorija glaudžiai susijusi su Klaipėdos regionu, todėl bendruomenė kviečiama aktyviai prisidėti renkant ekspozicijos kolekciją. Garsiausia Lietuvos aludarė ragina dalintis eksponatais, atspindinčiais įmonės istoriją. Klaipėda nuo seno – aludarių miestas XIII a. pastačius Klaipėdos pilį, joje iškart buvo įkurta alaus darykla, ir su kiekvienu amžiumi aludarystės amato populiarumas augo. XVII a. Klaipėdos miestas ėmė plėstis, o 1722 m. prie jo buvo prijungtas Frydricho priemiestis. XVIII a. Klaipėdos senamiestyje jau veikė 72 alaus daryklos, tačiau žymiausios iš jų buvo būtent Frydricho priemiestyje – miestą garsino J. W. Reincke ir T. Preuss alaus daryklos. Reincke giminė buvo neabejinga miesto reikalams ir problemoms – aukojo…
Back to top button
Close
Close